Ar Tu gali didžiuotis, kad gyveni Lietuvoje ?

Perskaičius temos klausimą nekilo jokių abejonių dėl atsakymo, kurį pateiksiu. Didžiuosiuosi tiek dėl to, kad esu lietuvis, tiek dėl to, kad gyvenu (ir gyvensiu, jeigu, duok Dieve, nieko blogo neatsitiks) Lietuvoje. Kodėl? Visų pirma, tai žmonės. Be abejo, pirma mintis šovusi į galvą - tai pavydas, nemokėjimas būti atviriems, begalinis įtarumas, kaltų ieškojimas ir t.t. Tačiau pažvelkime į kitas puses: nemaža dalis žmonių yra labai malonūs, bendraujantys, vieni kitiems padedantys. Mūsų tauta yra labai darbšti, tačiau vis dar nemokanti savęs realizuoti. Galime kalnus nuversti su savo kuriamomis technologijomis, su žmonių noru dirbti. Tačiau neretai nugali tas pats tingėjimas arba dar blogiau - pasidavimas, baimė būti kitokiems, kuriantiems.

Mūsų šalis yra labai graži. Nors nepalyginsi jos su kokiomis Karibų salomis ar Šveicarija, tačiau gal lyginti ir nereikia? Kiekviena šalis turi savo savitą gamtą. Mūsų gamta yra puikiai išlaikyta tokia, kokia ji yra. Kitaip tariant, žmonių įsikišimas yra tikrai menkas. Galų gale pažiūrėkime kiek gamtos turime savo miestuose. Tiesa, nežinau kaip visoje Lietuvoje, neesu visur buvęs, bet tarkim Vilnius juk yra vienas žaliausių (čia augalijos prasme) miestų (tarp sostinių) Europoje. O dar pridėjus mūsų nepakartojamą Unesco senamiestį su savo savita kultūra, įvairius kultūrinius renginius, galų gale net ir kuriamą naująjį miesto centrą (dešinysis Neries krantas). O dar, velniai rautų, galime didžiuotis ir galimybe virš miesto paskraidyti oro balionu! Tikrai jau ne visi miestai (ypač sostinės) gali tuo didžiuotis dėl per didelio eismo danguje.

Gražų turime ir orą. Aišku, nemaža metų dalis būna tikrai niūri, ūkanota ir nemaloni (vėlyvasis ruduo, žiema, ankstyvasis pavasaris). Tačiau koks pas mus gražus vėlyvasis pavasaris (dabar jau einantis į pabaigą), vasara, o kokio grožio yra ankstyvasis ruduo! Tai, be abejo, matome gamtoje, tačiau čia vėl gi įsikiša mūsų sostinė su krūva augalijos. Kaip gražu yra stebėti visą miestą besikeičiantį (sprogsta medžiai, žydi gėlės, ruduoja lapai, miestas tampa auksiniu). Juk pasaka! Ar gi ne?

Kas dėl mūsų visų pasiekimų. Turėkime omenyje, kad esame nepriklausomi tik 22 metus (na, buvom ir anksčiau, tačiau ta pertraukėlė per didelę įtaką padarė, kad galėtume ignoruoti). Pažiūrėkime kiek per tuos metus pasiekėme: turime aukščiausio lygio tam tikros srities technologijas (tiksliau jas kuriame; farmacijos sritis, lazeriai, biotechnologijos), esame pilnaverčiai ES nariai, kiek patobulėjome sveikatos apsaugos srityje (kiek mūsų chirurgai atlieka rečiausių pasaulyje operacijų) ir t.t. Šioje vietoje siūlau nepamiršti ir to, kad per tuos 22 metus praktiškai juk nepasikeitė karta. Tad turint tai omenyje, esame tikrai aukštai pažengę. O kas bus po 10-20 metų? Kai karta pasikeis, ateis nauja karta, perims šalies valdymą, visko kūrimą. Jau dabar, žiūrėkite, pasaulio lietuvių bendruomenės (ypač jaunimo organizacijos) kiek iniciatyvų daro.

O dėl emigracijos kalbėjot.. Klausimas buvo vieno nario kodėl visi išvažiuoja, jeigu čia taip gera gyventi. Galiu atsakyti ir manau daugelis man pritarsite: išvažiuoja tie, kurie yra nepajėgūs išreikšti/parodyti save, kažką kurti, tie, kurie labiausiai bamba ir mažiausiai daro. Be abejo, netaikau to visiems emigrantams, yra juk visokių išimčių. Bet pagrindinis srautas juk toks ir yra :) Na, išvažiuoja tas jaunimas dabar. Ir ką? Jeigu studijuot - įgys žinių ir grįš. Jeigu dirbt - uždirbs pinigų ir grįš.

Esu optimistas. Tačiau tai netrukdo man suprasti, kad visiems dabartiniams sovietiniams žmogėnams, kalbant apie valdžią (ne apie konservatorius konkrečiai, apie visą variklį), ateina galas. Nenoriu būti kažkokiu tai mirties pranašautoju, tačiau pažiūrėkite kokie seniukai daugelis jų yra :) Nebus gi jie visą laiką. Po truputi iniciatyvą visą perims jaunimas (galbūt ir tas pats grįžęs iš užsienio), turintis naujų idėjų, nebijantis pažvelgti į viską kiek kitaip, žinantis ko Lietuvai reikia (vėl gi, ypač jeigu buvo emigravę), mokantys perimti kitų šalių gerąją praktiką.

Tai va, tiek prirašiau, nors esminė mintis vis gi išliko tokia pati aiški nuo pat pradžių: esu laimingas ir didžiuojuosi savo šalimi ir jos žmonėmis (turiu išimčių tiems, kurie daro gėdą mūsų šaliai kur nors Norvegijoje ar toje pačioje Anglijoje vogdami ir žudydami vieni kitus). Ir tokiais linkiu tapti visiems. Būkime optimistai, žvelkime į viską iš kitokios pozicijos, negu ją pateikia mums visa žiniasklaida ir pašaliniai, tikėkime ir - svarbiausia - imkimės iniciatyvos keliui į geresnį rytojų nusitiesti!

Būkime laimingi! :) Amen.

išvažiuoja tie, kurie yra nepajėgūs išreikšti/parodyti save, kažką kurti, tie, kurie labiausiai bamba ir mažiausiai daro.

Pritariu tavo mintims, tik manau, nebūtinai išvažiuoja tie, kurie yra nepajėgūs išreikšti savęs Lietuvoje, tiesiog dabar toks laikas, kai galbūt pati šalis nesugeba tinkamai išlaikyti tokių žmonių, kai užsienyje jie gali save išreikšti ir kalbant apie atlygį gauti 2x,3x,4x ar daugiau nei būdami gimtinėje :)

Pazistu pora Somalieciu, kurie didziuotusi, jei butu Lietuviais ir gyventu Lietuvoje.

Nesididžiuoju. Negalėčiau didžiuotis nei būdamas USA pilietis, nei Rusijos, Nei Latvijos, Nei Egipto. Valstybės praeitis - ne mano nuopelnas, todėl didžiuotis, kad esu kažkokios valstybės pilietis ,mažu mažiausiai, keista. Didžiuotis turėčiau/galėčiau tuo, ką pats padariau valstybei, bet kadangi dar nieko nepadariau(apart mokesčių), tai nėra kuo ir didžiuotis.

Jeigu su manim nesutiksit, galit vadinti mano nuomonę tiesmuka ar dar kokia jums tik patogu. :)

Pritariu tavo mintims, tik manau, nebūtinai išvažiuoja tie, kurie yra nepajėgūs išreikšti savęs Lietuvoje, tiesiog dabar toks laikas, kai galbūt pati šalis nesugeba tinkamai išlaikyti tokių žmonių, kai užsienyje jie gali save išreikšti ir kalbant apie atlygį gauti 2x,3x,4x ar daugiau nei būdami gimtinėje :)

Na, kaip pats ir rašiau, tą taikau ne absoliučiai visiems emigrantams, juk būna išimčių.

Be abejo, netaikau to visiems emigrantams, yra juk visokių išimčių. Bet pagrindinis srautas juk toks ir yra :)

O kas dėl teiginio, kad šalis negali išlaikyti, tai žinai.. Šalis kaip ir neturi išlaikyti žmogaus :) Jis turi pats save išlaikyti. Na, o jeigu tai nepavyksta, tai tam gali būti nemažai priežasčių. Tik nepamirškime, kad kiti sugeba save išlaikyt ir dar neblogai uždirbt :) Tad gal šalis nėra kalta dėl to (tiesa, šalis tikrai ir nepadeda)?.

O kas dėl teiginio, kad šalis negali išlaikyti, tai žinai.. Šalis kaip ir neturi išlaikyti žmogaus :) Jis turi pats save išlaikyti.

Visiškai teisingai, žmogus turi pats save išlaikyti, tačiau šalis turi sudaryti sąlygas žmogui.

Didžiuojuosi, man Lietuva nėra valdžia, ar kažkoks ankščiau paminėtas " nužiūrėjimas ", man, Lietuva yra jos žemė, ežerai ir upės, gamtos grožis, mano pažįstamos vietovės, kuriose kaip Liudas Vasaris jaučiuosi pailsėjęs. Tikiu, jog Lietuva, nors ir sunkiai, bet pajudės iš dabar esančios duobės.

 

Kiekvienas, kuris nesididžiuoja čia gyvenantis, paklauskit savęs. Ką gero padariau aš, kad gyventi Lietuvoje būtų geriau?

 

Kažkaip nesinori apleisti žemės, kurią gynė tiek daug protėvių kartų, išvažiuočiau tik jei jau būtų labai blogai.

O gal tai saliai tik tada ir padesi kai isvaziuosi kitur? Turiu omenyje, kad kartais reikia pamatyt ko kiti nemato. Pamatyt tai is kitos puses. Tada atsiras nauju ideju ir galbut sugalvosi, kaip pagelbet saliai daugiau negu dirbant, mokant mokescius ir bunant pavizdingu pilieciu. :)

O gal tai saliai tik tada ir padesi kai isvaziuosi kitur? Turiu omenyje, kad kartais reikia pamatyt ko kiti nemato. Pamatyt tai is kitos puses. Tada atsiras nauju ideju ir galbut sugalvosi, kaip pagelbet saliai daugiau negu dirbant, mokant mokescius ir bunant pavizdingu pilieciu. :)

Tikrai nėra nieko blogo išvažiuoti mokytis, įgauti patirties, pamatyti pasaulio. Galų gale nėra blogai ir išvažiuoti visam gyvenimui. Kiekvienas galime rinktis kur ir su kuo gyventi. Keista yra tada, kai atsiranda žmonių, kurie gimę Lietuvoje jos nekenčia arba tiesiog nuolatos peikia gyvenimą joje, jos žmones, valdžią ir t.t.

Tikrai nėra nieko blogo išvažiuoti mokytis, įgauti patirties, pamatyti pasaulio. Galų gale nėra blogai ir išvažiuoti visam gyvenimui. Kiekvienas galime rinktis kur ir su kuo gyventi. Keista yra tada, kai atsiranda žmonių, kurie gimę Lietuvoje jos nekenčia arba tiesiog nuolatos peikia gyvenimą joje, jos žmones, valdžią ir t.t.

Sutinku su tavim. Tik tiek kad ne keista, kai zmones nekencia savo gimtines, o labai pikta. Jeigu jau jie isitikine, kad taip yra, tai turetu pasistengti tai pakeisti arba tiesiog su tuo susitaikyti..

Sutinku su tavim. Tik tiek kad ne keista, kai zmones nekencia savo gimtines, o labai pikta. Jeigu jau jie isitikine, kad taip yra, tai turetu pasistengti tai pakeisti arba tiesiog su tuo susitaikyti..

Tai, kad dažniausiai jie nekenčia ne pačios gimtinės, o valdžios ir savo nesugebėjimo pragyventi (trumpai tariant, savęs; patys to nesuprasdami).

Ir dar, keista kaip kažkas šioj temoj minėjo, jog "kam laukti dar 10-20 metų, kol kažkas pagėrės, jei jau dabar galima išvažiuot į kokią Angliją ar pan.".

Taigi ne laukti reikia, o dirbti, stengtis, mokytis, eit balsuoti į rinkimus, patiem eit į valdžią ir t.t.

Niekas dar gerovės nepasiekė bambėdamas ir tingėdamas. Ir gerai, kad ta didžioji emigrantų dalis išvažiuoja, kurie turi kažkokių iliuzijų, jog valstybė ir kiti žmonės kažkaip yra atsakingi už juos ir turi jais pasirūpint, ir surast darbo. :)

Žodžiu, anksčiau ar vėliau pagerės situacija Lietuvoje, sovietžmogiai negyvens amžinai. :)