CCN

• Klimato kaita.
  
• Atogrąžų miškų kirtimas ir dirvožemio erozija, degradacija.
  
• Per didelis kiekis išmetamų į atmosferą CO2 ir šiltnamio dujų.
  
• Per didelis vandens ir energijos suvartojimas.
  
• Išaugęs kiekis gamybos atliekų ir žemas jų perdirbimo lygis.
  
• Eksponentinis gyventojų skaičiaus augimas.
  
• Neproporcingas išteklių naudojimas.
  

• Miškai sulaiko vandenį, reguliuoja kritulių iškritimą, ir užtikrina prieglobstį daugiau kaip pusei planetos faunos ir floros.
  
• Miškuose randama milijonai neikainuojamų bioologinių komponentų
  
• Miškai teikia svarbiausias aplinkosaugos paslaugas visam pasauliui.
  
• Miškai vadinami Žemės plaučiais.
  
• Kai mes pralaimime kova dėl atogražų miškų išsaugojimo, mes tuo pačiu pralaimime kovą, kad išsaugotume klimato pokyčius.
  
• Kas metai milijonai dolerių išsiunčiami besivystančioms šalims, kad sustabdyti atogrąžų miškų naikinimą, gaminti ekologiškai švarią energiją ir adaptuotis prie klimato kaitos.

Didžiausią gamtos apsaugos darbuotojų susirūpinimą kelia tai, kad mažėjantys Amazonės miškai taps teršalų tinklu, gaminančiu šiltnamio efektą sukeliančias dujas, tokias kaip anglies dvideginis, nes mažėja miškų absorbcijos pajėgumas, sudeginama vis daugiau iškirstų medžių.

Carbon Central Network tai australų kompanija, jos ofisas įsikuręs Adelaidėje, pietinėje Australijoje.

CCN kompanijos įkūrėjai Campbell Scott ir Erminio Kotlar. Jų tikslas buvo motyvuoti viso pasaulio žmones gelbėti ir išsaugoti patį vertingiausią pasaulyje resursą – atogrąžų miškus.

Savo veiklą jie pradėjo 2011m. sausį ir nuo to laiko CCN kompanija jau dirba 120 pasaulio šalių: tame skaičiuje Australija, JAV, Slovėnija, Slovakija, Italija, Čekija. Pabaltijo šalys, Kolumbija ir kitos.

• CCN apsaugo didžiules nesugadintas atogrąžų miškų teritorijas, naudojant unikalią sistemą miškų hektaro konservacijai, kurią ji sėkmingai įgyvendina su vietos valdžios institucijomis ir priima, glaudžiai bendradarbiaujant, su vietiniais gyventojais ir savininkais.
  
• CCN valdo fondus visame pasaulyje apsaugai tiek mažoms , tiek didelėms miškų teritorijoms per akredituotus ir patvirtintus “žaliuosius projektus” .
  
• CCN rūpinasi žmonių sveikata ir gerove, floros ir faunos įvairove, taip pat dirvožemio, vandens ir oro kokybe.
  
• CCN duoda galimybę savo atstovams dalyvauti didžiulių teritorijų miškų apsaugoje, kartu gaunant pajamas nuo to, ir tokiu būdu, aprūpinant pastovumą šių svarbiausių žalių projektų .

• LEMCO kompanija
  
• Bogotos miesto Universitetas
  
• Tierra Una, aptarnavimo sutartis

Kolumbijoje miškai yra atiduoti vietiniams gyventojams. Tagi LEMCO kompanija sudaro sutartis su miško savininkais ir įsipareigoja sutvarkyti visus dokumentus ir išsinuomuoja miškus 30m., įsipareigodama, kad 80% miško bus saugoma, konservuojama, o 20% miško bus naudojama komercijai. Jie vykdo miškų sertifikaciją, nustato kiek tonų CO2 miškas gali sugerti ir vietoj to išskirti deguonį. Kolumbijos atogrąžų miškai gali sugerti 1 Ha 300-600 CC ( karbon kreditų, 1CC =1 tonai į orą išmetamų CO2) per metus, tuo tarpu Europos miškai sugeria nuo 1 iki 10 CC per metus. Lapuočių miškai gali sugerti daugiau CO2, tačiau Europoje apie pusę metų miškai išbūna be lapų.

Bogotos miesto Universitetas, tai strateginis partneris, renkant mokslinę informaciją. Tai darbas su aukštos klasės specialistais, kurie bendradarbiauja analizės procese atkliekant privalomą informacijos apdorojimą mūsų miškų projektuose. Su jais pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.

Tierra Una – mokslinė nevyriausybinė organizacija, kuri specializuojasi socialinės plėtros projektuose. Tierra Una pasirašė sutartį su LEMCO dėl pagalbos renkant duomenis projektams ir bendradarbiavimo su vietinėmis bendruomenėmis, kurios gyvena tose teritorijose, kur CCN vykdo savo projektus.

Filipinai

Papua Naujoji Gvinėja - 175,500 Ha

Australija - 1.4 milijono Ha

Kolumbija - 4 milijonai Ha

Barazilija - 1 milijonas Ha

Kolumbija, Čioko provincija

Čioko provincijoje tęsiasi drėgnieji atogrąžų miškai.Dėl didelio kritulių kiekio ir aukštos bei pastovios temperatūros juose klesti labai gausi ir įvairi augalija. Beveik visame regione nenutrūkstamai tęsiasi selvos plotai. Atogrąžų augalija išskiria didžiulį deguonies kiekį, todėl vadinama „Žemės plaučiais“ ir mažina šiltnamio efektą. Bendrais bruožais apibūdinant regiono augaliją, galima sakyti, kad tai milžiniškas visažalių labai vešlių ir tankiai suaugusių augalų sąžalynas. Viename kvadratiniame kilometre gali būti daugiau nei 90 tūkst. tonų augalų biomasės.Kiekvienais metais šiame regione prarandama daugiau negul 200,000 ha miško(tai yra apie 7% kas 2,5 min. prarandamas 1 Ha miško) kurie panaudojami sojos plantacijoms, kukurūzams sėti ir palmių aliejaus gamybai. Bendradarbiavimas su kompanija LEMCO dėl investicinių projektų sukuria galimybę išsaugoti,”konservuoti” miško plotus. 1,2 milijono Ha miško yra saugomi nuo išnaikinimo. Visas plotas išdalintas į keletą atskirų projektų panašiai po 400,000 ha. Projektų teritorijoje gyvena 16 bendruomenių – 14 iš jų indėnų bendruomenė ir 2 bendruomenės afrikiečių. Bendras gyventojų skaičius 21 000.

Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad kasmetinis karbon kreditų(CC) pardavimo fondas iki 2020m. išaugs iki 2 trilijonų dolerių. Karbon kreditų poreikis metai iš metų pastoviai augs.

Karbon kreditų ekonomika metai iš metų auga, pradedant nuo 84 milijardų dolerių 2007 metais ji pasiekė 116 milijardų dolerių 2008 metais, 200 milijardų dolerių 2012 metais ir iki 2020 metų planuojama, kad pasieks 2 trilijonus dolerių (World Bank Carbon Finance Report).

1. Jus pakvietė CCN programos dalyvis.

2. Jūs užsiregistravote CCN puslapyje.

3. Jūs išsirinkote komplektą.

4. Jūs išsirinkote prioritetą – aktyvus biznio kūrimas arba globalios pajamas.

5. Naudokite savo aktyvų CCN ofisą, kad kviesti į verslą žmones.

CCN vienas iš pirmųjų verslų pasaulyje, kuris MLM dėka sukūrė verslo programą,pagrįsta kilniu tikslu “ Pasaulio miškų gelbėjimas”Kiekvieną kartą, kai jūs panaudojate savo CCN Mastercard kortelę, jūs prisidedate prie hektarų miškų apsaugos regionuose, kur CCN tuo metu realizuoja savo projektus.

http://img255.imageshack.us/img255/9198/65238115.png

• Debetinė Master card kortelė.
  
• Ofisas CCN puslapyje.
  
• 30 australijos dolerių nuolaidų sąskaitoje.

http://img221.imageshack.us/img221/196/24536099.png

• Eco prieigos komplektas įskaitant Master card kortelę.
  
• 1 Ha miško „konservacijos“ – priežiūros sertifikatas, įskaitant 10 nemokamų CC ( karbon kreditų) einamąja kaina, juos galima pakeisti į eCo bonusus.
  
• 225 Australijos $ kelionėms ir 225 Australijos $ pirkiniams.
  
• 90-ties dienų narystė CCN Travel, vertė $150.
  
• Savo asmeninis CCN ofisas skirtas pardavimams ir pirkiniams.

Paketo bendra vertė $880.00

Asmuo pakvietęs CCN narį su Eco partnerio paketu, gauna 100 taškų

http://img831.imageshack.us/img831/8853/67876701.png

• Eco prieigos komplektas įskaitant Master card kortelę.
  
• 3 Ha miško „konservacijos“ – priežiūros sertifikatas, įskaitant 30 nemokamų CC ( karbon kreditų) einamąja kaina, juos galima pakeisti į eCo bonusus.
  
• 525 Australijos $ kelionėms ir 525 Australijos $ pirkiniams.
  
• 90-ties dienų narystė CCN Travel, vertė $150.
  
• Savo asmeninis CCN ofisas skirtas pardavimams ir pirkiniams.

Paketo bendra vertė $1980.00

Asmuo pakvietęs CCN narį su Eco Pro paketu, gauna 300 taškų.

Be šių aukščiau paminėtų pagrindinių pajamų šaltinių yra dar Auto premijos, tai pinigai automobiliui pirkti, kurie gaunami, kai tiesiogiai pakviestų su eCo Pro paketais turime 10 ir daugiau. Taip pat gauname pajamas nuo rekomenduotų žmonių nuo jų pirkinių nuo 10 gylių gauname 1% pajamas.

UniLevel pajamos gaunamos iš dviejų lygių nuo BV (taškų). Visos premijos išmokamos Australijos doleriais. Už pirmo lygio Partnerio komplektus gauname $15, už pirmo lygio eCo-Pro komplektus $45. Už antro lygio Partnerio komplektus gauname $10, už antro lygio eCo-Pro komplektus $30. CCN dalyviai su CCN prieigos komplektu taip pat gali gauti UniLevel pajamas, tik jos skaičiuojamos į pirkinių sąskaitą (Product Purchase Account).

Norint gauti Multi-Match premiją jūs privalote atlikti du pardavimus, vieną į kairiąją pusę , kitą į dešiniąją pusę. Šios premijos skaičiuojamos kiekvieną dieną. Kai kiekvienoje iš pusių atsiranda nemažiau, kaip 300BV( taškų) mums išmoka Multi mach premija už tą dieną.

http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/c/ce/Amazon_deforestation_2010214.jpg

Tai pakankamai naujas projektas, kuris tik pradeda savo gyvavimą Lietuvoje. Projekto pristatymai vyksta kiekvieną savaitę didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

CCN pristatymas sausio 12d. Kaune, adresu Laisves al. 79, viešbutis "Kaunas", II aukštas, 14val.

Ką sudomino šis projektas kreipkitės papasakosiu plačiau!

Registracija per referal nuorodą

Skype: liucijavi

CCN pristatymai: SAUSIO 14-19d.

Kvieskite savo draugus ir pažįstamus.

Plunge

Sausio 14 d. (pirmadienis) 18:00 val.

Telsiu 5

Kaunas

Sausio 15 d. (antradienį) 18:00 val.

viešbutyje Kaunas, Laisvės al. 79 (II-as aukštas)

Klaipėda

Sausio 16 d. (trečiadienį) 18:00 val.

Tiltų g. 19 (paveikslu galerija)

Vilnius,

Sausio 17 d. ketvirtadienį, 18:00 val.

Konstitucijos pr.12, penktas korpusas, 329 kabinetas

Kaunas

Sausio 19 d. (šeštadienį) 14:00 val.

viešbutyje Kaunas, Laisvės al. 79 (II-as aukštas)

CCN geras pasirinkimas, nes atidarius Lietuvos atstovybę, o tam visai nedaug trūksta narių, savo prekes ir paslaugas į šį tinklą galės siūlyti vietinės įmonės. Joms gerai, kad pasieks didelį klientų ratą, o nariams gerai, kad galės pirkti žymiai pigiau, o tuo pačiu ir užsidirbti lengviau kai reklamuoji internete kur pigiau galima įsigyti jau žinomų gamintojų prekes, o ne siūlyti kažkokius naujus maisto papildus ar panašias prekes.

http://www.verslasnamuose.info/p/ccn.html

Kiek galima uždirbti?

http://www.verslasnamuose.info/p/kiek-galima-uzdirbti-su-ccn.html

Ar jūs manote,kad saugoti miškus yra gera idėja?

Įsivaizduokite, kad kiekvieną kartą atsilyginate kiekvienam atsakiusiam į jūsų klausimą „TAIP“. Kaip tai paprasta. CCN atlygina žmonėms už pagalbą saugant miškų hektarus, kuriems gręsia sunaikinimas ir parodo žmonėms kaip daryti tą patį. Sužinoję tai, jūs susikursite pusės darbo dienos ar net visos darbo dienos pajamas, dirbdamas iš namų kaip eCo- Verslininkas. Siekdama padėti žmonėms būti sėkmingais, CCN padeda savo socialiniame eCo- Verslininkų tinklui, suteikdama jiems mokymus ir įrankius, taip pat moka premijas kasdien per CCN išankstinio mokėjimo Debetinę kortelę. Su CCN kiekvienas jūsų doleris išleistas pagalbai, saugant miškų hektarus, uždirbs jums pinigus.

Miškų kirtimo ir nykimo sukeltos taršos mažinimo programa

Miškų kirtimo ir nykimo sukeltos taršos mažinimo programa arba sutrumpintai REDD bei REDD+ yra Jungtinių Tautų organizacijos iniciatyva, kuria siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų patekimą į atmosferą, atsirandantį dėl miškų kirtimo arba jų nykimo besivystančiose šalyse. Ji buvo pradėta vykdyti 2008 m. rugsėjį, dalyvaujant JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos, JT Vystymosi programos ir JT Aplinkos programos darbuotojams.

Įsteigimo priežastys

Dėl miškų naikinimo į atmosfera išmetama beveik 20% viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Šis klausimas nebuvo įtrauktas į Kioto protokolą, tačiau 2007 m. Balyje(Indonezijos sala) vykusio 13-tojo UNFCCC susitikimo metu pasiektas sutarimas dėl veiksmų jam spręsti. Tuo remiantis buvo inicijuotas REDD programos kūrimas.

Kioto protokolas

Kioto protokolas – Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) protokolas, kuriuo siekiama kovoti su visuotiniu atšilimu. Jis buvo priimtas 1997 m. vykusioje trečiojoje konvencijos Šalių konferencijoje Kioto mieste(Japonija). Protokolas įpareigoja išsivysčiusias šalis per penkerių metų laikotarpį nuo 2008 iki 2012 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus 5,2 % lyginant su 1990 m. kiekiu. 2012 m. pabaigoje jo galiojimas buvo pratęstas dar aštuoneriems metams iki 2020-ųjų. Kioto protokolas įsigaliojo 2005 m. vasario 16 d., devyniasdešimtą dieną po to, kai protokolą ratifikavo Rusija, kurios CO² išmetimai sudaro 17,4 % viso pasaulinio kiekio. Tokiu būdu buvo įvykdyta Kioto protokolo sąlyga, pagal kurią jį ratifikuoti turi ne mažiau kaip 55 JTBKKK šalys, įskaitant išsivysčiusias šalis, kurių daliai tenkantis išmetamų CO² kiekis sudaro ne mažiau kaip 55 % viso CO² išmetimo šioje grupėje.

REDD Tikslai ir veikla

REDD programa siekiama sukurti iniciatyvą besivystančioms šalims saugoti savo miškus ir taip prisidėti prie kovos su klimato kaita. REDD pagrindinis tikslas yra padaryti augančius miškus vertingesniais nei kad būtų gauta naudos juos nukirtus, suteikiant finansinę išraišką anglies junginiams, sukauptiems medžiuose. Atlikus įvertinimą, išsivysčiusios šalys galėtų pirkti iš miškus turinčių valstybių anglies kreditus, kuriais padengtų savas emisijas.

REDD+ išplečia REDD paliesdama miškų kaip ekosistemų išsaugojimą, darnų jų panaudojimą ir anglies atsargų miškuose didinimą.

Tarptautiniu mastu REDD programos pagalba siekiama ieškoti bendro sutarimo dėl veiksmų pobūdžio: vystomas dialogas tarp vyriausybių, nevyriausybinių organizacijų, visuomenės, mokslininkų. Taip pat vykdomos analizės, kuriamos metodologijos, priemonės, kaupiami duomenys, kurių pagrindu priimami praktiniai sprendimai.

Nacionaliniu mastu įvairių šalių techniniai ekspertai analizuoja ir ieško sprendimų, kaip galėtų būti išmatuojamas miškų potencialas sugerti anglies dioksidą, skelbiami bei tikrinami matavimų duomenys. Taip pat vykdomi praktiniai seminarai, vystomas dialogas tarp įvairių suinteresuotų grupių.

Veiklos mastai

2011 m. pradžioje programoje dalyvavo 29 valstybės, iš kurių 12 gavo REDD paramą. Tai buvo: Bolivija, Kambodža, Kongas, Indonezija, Panama, Papua Naujoji Gvinėja, Paragvajus, Filipinai, Saliamono salos, Tanzanija, Vietnamas ir Zambija. Šiose šalyse vykdomiems projektams buvo skirta 51,4 mln. JAV dolerių.Paramos negaunančios šalys prie programos prisideda kaip stebėtojos, dalyvaudamos praktiniuose seminaruose, apsikeisdamos informacija, patirtimi.

Finansavimas

Norvegija yra didžiausia programos donorė, parėmusi ją iš viso 105 mln. JAV dolerių. Kiti didžiausi rėmėjai yra Danija, Japonija ir Ispanija.

Ateitis

Planuojama, jog REDD bus įtraukta į klimato kaitos susitarimą, kuris seks po Kioto protokolo. Jo pagalba bus aiškiau įvardintas mechanizmas, kaip šalys galės pirkti emisijas padengiančius anglies kreditus iš miškus turinčių valstybių. Manoma, jog per metus besivystančios valstybės dėl to galėtų gautų apie 30 mlrd. JAV dolerių

Informacijos šaltinis:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Mi%C5%A1k%C5%B3_kirtimo_ir_nykimo_sukeltos_tar%C5%A1os_ma%C5%BEinimo_programa

Daugiau apie REDD programos veiklą:

http://mptf.undp.org/factsheet/fund/CCF00

http://mer.markit.com/br-reg/public/index.jsp?p=1&r=&u=&scolumn=project_type_name&sdir=ASC&s=ch&q=land%20economic

Karbon kreditų prekyba:

http://www.pointcarbon.com/news/cme/

Karbon kreditų kūrimo projektai:

http://www.carboncredits.com/creatingcc.html

Oficialus REDD programos puslapis (tik prisjungusiems prie REDD nariams)

http://www.un-redd.org/

CCN įkūrimas

Po UNFCCC komferencijos įvykusios Balyje du iniciatyvūs austarlai Campbell Scott ir Erminio Kotlar gvildeno mintį kaip pritraukti viso Pasaulio iniciatyvius žmones įgyvendinti šį tikslą- išsaugoti pasaulio miškus kurie tokie svarbūs mūsų gyvenime. Kaip šios idėjos rezultatas buvo įkurta kompanija CCN.

Miškų reikšmė ir vieta biosferoje. Miškų funkcijos

http://klimatas.gamta.lt/cms/index?rubricId=b1d35980-b8ad-4b55-816c-6ea560ca9b85

Šiltnamio dujos

Saulės energija šildo Žemės paviršių ir, pakilus temperatūrai, šiluma infraraudonosios energijos pavidalu spinduliuojama atgal į atmosferą. Dalį šios energijos atmosferoje absorbuoja „šiltnamio dujos“.

Atmosfera veikia panašiai kaip šiltnamis: praleidžia į vidų matomą šviesą ir sugeria infraraudonąją energiją, todėl šiltnamio viduje sulaikoma šiluma. Toks natūralus procesas vadinamas „šiltnamio efektu“. Be jo vidutinė metų temperatūra tesiektų -18°C, o dabar ji yra +15°C.

Tačiau dėl žmogaus veiklos šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač anglies dvideginio, metano ir azoto suboksido į atmosferą išmetama daug daugiau, todėl stiprinamas šiltnamio efektas ir pasaulio temperatūra kyla.

Vandens garai – pagrindinės „šiltnamio“ dujos, kurios susidaro vykstant natūraliam garavimo procesui. Atmosferoje vandens molekulės sugeria žemės spinduliuojamą šilumą ir išspinduliuoja į visas puses, šildydamos žemės paviršių, o galiausiai ji tolygiai išspinduliuojama atgal į kosmosą. Atmosferoje vandens garai priklauso uždarai sistemai, kurioje cirkuliuoja ribotas žemėje esantis vandens kiekis: iš vandenynų ir žemės į atmosferą ir atgal dėl garavimo, transpiracijos, kondensacijos ir kritulių. Dėl žmogaus veiklos vandens garų atmosferoje nedaugėja. Tačiau šiltesnis oras gali išlaikyti daug daugiau drėgmės, taigi kylanti temperatūra didina klimato kaitą.

CO2 – anglies dioksidas. Visame pasaulyje dėl jo išmetimo į atmosferą sukeliama per 60 % sustiprinto šiltnamio efekto. Šalyse, kuriose stipri pramonė, išmetamo CO2 kiekis sudaro daugiau kaip 80 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

Anglies kiekis Žemėje ribotas ir taip pat priklauso ciklui. Tai labai sudėtinga sistema, kurioje anglis juda atmosferoje, Žemės biosferoje ir vandenynuose. Fotosintezės dėka augalai sugeria CO2 iš atmosferos, iš anglies gamina savo audinius ir sunykdami bei pūdami grąžina atgal į atmosferą. Atmosferoje CO2 gali išbūti 50–200 metų, priklausomai nuo to, kaip ji pakartotinai grąžinama į žemę arba į vandenynus.

CO2 koncentracija atmosferoje šiuo metu yra aukščiausia per 650 000 metų. Taip pat šiuo metu ji ir sparčiausiai auganti nuo nuolatinių koncentracijos matavimų pradžios 1960 m. Pagrindinė CO2 gausėjimo priežastis – iškastinio kuro deginimas, žemės paskirties keitimas, miškų kirtimas ir kt.

APLINKOS APSAUGOS AGENTŪRA

2012-09-06 Klimato kaitos skyriaus vedėja Rita Tijūnaitė tel.: 870668081

http://klimatas.gamta.lt/cms/index?rubricId=b9b37eae-b305-46a5-b794-d3d49c10c57d

Šio mėnesio pabaigoje turėsime unikalią galimybę susitikti su CCN kompanijos įkūrėjais. Šiuo metu jie dalyvauja Ture Londono, vasario 15d. Dubline, o vasario 24-26 dienomis bus Lietuvoje, Kaune. Pradedantiems verslininkams bus organizuotas konferencija vasario 25d. 19 val.Susitikimo vietą patikslinsiu.

[/font]

CCN pristatymai 2013 vasario 18-21 dienomis

Plungė

Vasario 19 d. (antradienis) 18:30 val.

Telsiu g. 5A

Klaipėda

Vasario 20 d. (treciadienis) 18:00 val.

Tiltų g. 19 (paveikslu galerija)

Kaunas

Vasario 21 d. (ketvirtadienis) 18:00 val.

viešbutyje Kaunas, Laisvės al. 79 (II-as aukštas)

Vilnius,

Vasario 21 d. (ketvirtadienį) 18:00 val.

Konstitucijos pr.12, penktas korpusas, 329 kabinetas

Įspūdžiai ir naujos žinios iš susitikimo su CCN kompanijos prezidentu Dubline

Vasario 16d. Dubline įvyko susitikimas su CCN prezidentu ir vienu iš kompanijos įkūrėjų Erminio Kotlar, Jaroslavu Pilny(čekas CCN Top lyderis ) ir Lietuvos CCN sponsorium Dainium Rojum. Tai nebuvo prezentacija pilna dirbtinių emocijų, tai buvo ramus pristatymas,( be jokių dirbtinių plojimų, tipo kaip mes džiaugiames, kad mes esame šioje kompanijoje) , bet labai labai nuoširdus. Mūsų kompanijos prezidentas ir vienas iš įkūrėjų sužavėjo savo nuoširdumu ir paprastumu. Iš jo kalbos galima suprasti, kad jam CCN kompanijos įkūrimo idėja - nebuvo pirmoje vietoje komercija- pinigai, jo rūpestis buvo kokią mes paliksime ŽEMĘ ateities kartoms( pristatymo metu parodė mums savo anūkų nuotrauką  ). Jis sako:”Mes negalime sustabdyti Žemės atšilimo, bet jeigu mes kiekvienas prisidėsime prie to su savo iniciatyva, tai pristabdyti šiltnamio efektą tikrai galima.Ir kas šiuo metu yra populiariausia pasaulyje: 1. Socialiniai tinklai, 2. Prekyba internete, 3. Ir tapti “žaliais”. Visas šias tris kryptis apjungia CCN. Socialiniuose tinkluose veikiama labai aktyviai, prekyba internete įvairiomis prekėmis prasidės greitu laiku ( laikotarpis nebuvo nustatytas) , o saugodami miškus ir už tai gaudami karbon creditus, mes saugome ŽEMĘ nuo taršos. Šiame projekte kiekvienas suras, kas paliečia jo poreikus. Kam svarbu išsaugoti mūsų aplinką kuo mažiau užterštą ir pristabdyti klimato kaitą, ( o tai aš manau svarbu kiekvienam iš mūsų) čia yra; kas nori keliauti ir gauti tai pigiau, čia irgi atras (viešbučius galima užsisakyti su nuolaidomis jau šiuo metu) ; prekių su nuolaidomis iš viso pasaulio rinkos, čia bus; o dar labai svarbus dalykas, ką mes gauname įsigydami miškų apsaugą- tai karbon creditai. Karbon kreditų prekybą numatoma, kad per ateinančius 10 metų viršys prekybą naftos ir dujų produktais.”

Dabar plačiau kas tai yra karbon kreditai. Taigi išaiškinimas angliškai: A carbon credit is a generic term for any tradable certificate or permit representing the right to emit one tonne of carbon dioxide or the mass of another greenhouse gas with a carbon dioxide equivalent (tCO2e) equivalent to one tonne of carbon dioxide. Jau prieš dešimtmetį Aplinkos apsaugos ministerija įvedė taršos mokesčius ir anglišką karbon kreditą pavadino-apyvartiniu taršos leidimu(ATL) Apyvartinis taršos leidimas (ATL) – tai leidimas per nustatytą laiką į aplinką išmesti vieną toną anglies dioksido ekvivalento.

APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJA

http://www.am.lt/vi/article.php3?article_id=4413

Taršos mokesčio tikslas ne papildyti valstybės iždą, o skatinti tvarkyti atliekas

“2003 m., įvedus mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir pakuotės atliekomis, jį turi mokėti tik tie gamintojai ir importuotojai, kurie netvarko savo gaminių bei pakuotės atliekų ir nevykdo Vyriausybės nustatytų apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo užduočių……..”

Šiuo metu dauguma Lietuvos įmonių gauna apyvartinius taršos limitus, jie dalinamai pagal normatyvus nemokamai, bet jeigu įmonė negali savo gamybos modernizuoti taip, kad ji neterštų gamtos, ir jeigu įmonė neįtelpa į nustatytus aplinkos taršos limitus, tuomet tokios įmonės privalo įsigyti papildomų ATL rinkoje, tai yra iš kitų įmonių arba iš kitų šalių. Nuo 2013m. numatyta, kad įmonės trūkstamos ATL įsigis aukcionuose.Baudos už neįsigijimą pakankamo kiekio ATL – yra dešimteriopos.

http://europa.eu/rapid/press-release_IP-12-1208_lt.htm

Prekyba apyvartiniais taršos leidimais. Komisija teikia Europos anglies dioksido rinkos reformos variantus

“Nuo 2013 m. sausio 1 d., kai prasidės apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos trečiasis etapas, prekyba aukcionuose taps pagrindiniu apyvartinių taršos leidimų paskirstymo įmonėms būdu.”

http://www.ekoidejos.lt/lt/gidas/ekoskopas/id/4819/

Verslumas kitaip. Prekyba taršos leidimais – pinigai sunkmečiu?

Kovoje su klimato kaita dažnai įvardijami priešai ir gynėjai. Pirmai grupei priskiriamos taršių industrijų įmonės, o gynėjams – aplinkos organizacijos ir valstybė. Bene pats radikaliausias sprendimas yra taršos apmokestinimas – taršos baudomis apkrauti energijos gamintojus, chemijos pramonę ir kitus sektorius. Tačiau ekonominės krizės akivaizdoje šitaip kovojant su klimato kaita galima sunkiai besiverčiančias įmones privesti net prie bankroto.

Kitas būdas apsaugoti gamtą – pasitelkti vadinamus minkštuosius mechanizmus kuriant žaliąją ekonomiką. Prekyba taršos leidimais yra vienas iš „minkštų“ būdų, kuomet su klimato kaita kovojama rinkos dėsniais paremtais mechanizmais. Įmonių tarša prilyginama išmetamo CO2 tonoms, o šios –aplinkos taršos vienetams (leidimams) (ES ATL). Jei įmonė investuoja į aplinkosaugines priemones ir mažina taršą, jai reikia įsigyti mažiau taršos leidimų, taigi –mažesnės jos gamybos sąnaudos. Tad konkurencijos atžvilgiu žalios energetikos įmonės energija gali kainuoti mažiau, nei taršios įmonės.

Kova su klimato kaita – tai ne tik įvairios adaptacinės bei prevencinės priemonės globaliniam atšilimui stabdyti, bet ir nauja galimybė gauti finansinės naudos per prekybą taršos leidimais. Skamba keistai, tačiau tai nestebina nei prekyboje dalyvaujančių įmonių, nei pasaulinių bankų, kasmet iš to uždirbančių milijonus eurų. Pasaulinė prekyba taršos leidimais (emisijomis) yra sparčiai auganti rinka. Laimi ir įmonės, ir valstybės: pinigai uždirbami su vadinamuojų aplinkosauginių saugiklių. Prekyba emisijomis yra taršos mažinimo mechanizmas – modernizuojant įmonių gamybą, siekiant riboti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius.

Aplinkos ministerija, suprasdama diskusijos apie prekybą taršos leidimais reikšmę, surengė tarptautinę konferenciją „Klimato kaita ir verslas: potencialas, perspektyvos ir galimybės“, į kurią sukvietė žinomus prekybos emisijomis ekspertus. Konferencijoje buvo mėginta apžvelgti finansinius ir teisinius rinkos aspektus, pristatyti šios srities reguliavimą Lietuvoje bei pasidalinti Lietuvos, Rusijos ir Latvijos įmonių patirtimi dalyvaujant prekyboje. Pasaulinių bankų atstovai pateikė pavyzdžių, kaip įmonės gali generuoti finansinius srautus iš taršos leidimų, teisininkams įvardijus rizikos faktorius sudarinėjant tokio pobūdžio sandorius. Tarptautinės prekybos emisijomis asociacijos politikos vadovas papasakojo apie bendrąsias pasaulinės taršos leidimų rinkos tendencijas bei sąsajas su Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų rinka, o aplinkos ministerija pristatė šių rinkų reguliavimo aspektus bei naująją valstybės Žaliųjų investicijų sistemą, kuria valstybė, prekiaudama taršos leidimais su kitomis šalimis, generuoja pinigus klimato kaitos programoms.

Tarptautinės prekybos emisijomis asociacijos politikos vadovas David Lunsford teigė, jog prekyba emisijomis greičiau nei per 10 metų taps didesnė nei naftos ar dujų rinka: net ekonominės krizės metu nuo 2005 iki 2008 metų prekybos emisijomis apyvarta išaugo nuo 11 iki 126 milijardų dolerių.

Jau nuo 2013 metų pačioje Europos Sąjungoje prekybos ATL reguliavimas sugriežtės, nauji sektoriai, kaip antai laivininkystė, aviacija, chemijos pramonė, bus įtraukti į prekybą taršos leidimais. Beje, kur kas mažiau leidimų bus dalijama dykai, daugumą jų teks pirktis rinkoje. Taigi Lietuvos įmonės skatinamos labai realiai įvertinti savo galimybes mokėti už taršos leidimus ateityje ir jau dabar ieškoti būdų investuoti į taršos mažinimą gamyboje. Lietuvos įmonės, į Europos Sąjungos

rinką įėjusios 2005 metais, vangiai įvertino šios prekybos potencialą. Pirmajame periode įmonėms iš viso buvo suteikta per 35 milijonus apyvartinių taršos leidimų, iš kurių tik šiek tiek daugiau nei pusės joms prireikė padengti savo taršą. Likusius jos galėjo parduoti. Dalis įmonių leidimais išties prekiavo, tačiau investicijos į gamybos „žalinimą“ buvo vangios.

Šiandien vidutinė vieno ES apyvartinio taršos leidimo kaina svyruoja nuo 12 iki 16 eurų, vadinasi, vienas milijonas papildomų parduotų leidimų įmonėms atneštų daugiau negu 15 milijonų eurų pelno.

Deutsche Bank savo apžvalgoje pastebėjo, kad taršos leidimų kaina yra tendencinga įmonių, parduodančių juos vienu metu, skaičiui. Jeigu tam tikrą mėnesį staiga rinkoje atsiranda didelė emisijų pasiūla, jų kaina krenta. Todėl subalansuotas ir strategiškai apsvarstytas kiekvienos įmonės turimų leidimų panaudojimas užtikrina didžiausią finansinę naudą. Brett Orlando prognozavo, jog nepaisant ekonominio nuosmukio ir krentančių naftos kainų, kurios iš dalies lemia ir taršos leidimų prekybą, Europos Sąjungos taršos vienetų kaina išsilaiko palyginti aukštai. Manoma, kad po 2013 metų taršos leidimų paklausa išaugs.

Pasak Barclays Capital pardavimų direktorės Harshika Patel, tiek Kioto vienetų, tiek ir ES ATL kainos patrigubės. Tokios prognozės reiškia, kad įmonėms labiau apsimoka dabar investuoti į „žaliąsias“ technologijas mažinant savo taršą ir taip mažinti taršos leidimų reikmę.

Yra įvairių būdų, kaip galima valdyti turimus leidimus. Tarpininkaujant bankui, galima sumažinti ir net eliminuoti taršos leidimų kainų svyravimo riziką ateityje. Leidimus galima parduoti vidutine tam tikro periodo kaina, galima skelbti aukcioną ir pan. Taršos leidimų rinka yra sparčiai besivystanti, joje savo nišą rado tiek valstybės, tiek prekyboje dalyvaujantys teršėjai, tiek brokeriai, agentai, bankai, investuotojai, projektų vykdytojai... Lietuva, nors nedidelė ir nauja šios rinkos dalyvė, taip pat gali sėkmingai dalyvauti šiame klimato kaitos kapitalistiniame žaidime, išnaudodama naujus būdus ir klodama kelią kiekvienos įmonės kapitalo didinimui.

Prekybos ATL augimas pagal Pasaulio banko duomenis

http://img692.imageshack.us/img692/1104/carbonkrediturinkapk.jpg

Dėl ekonominės krizės smukus gamybai pramonėje išmetamų teršalų kiekis Lietuvoje sumažėjo daugiau negu tikėtasi, todėl įmonių poreikis įsigyti apyvartinius taršos leidimus taip pat sumažėjo. Tačiau, tai laikina, atsigaunant pramonei ATL poreikis išaugs. Svečias iš Australijos sake, kad Australijoje ATL poreikis auga dideliu greičiu.

Seminaro metu žiūrėjome iš CCN puslapio video, kaip Velso princas Čarlzas ragina prisidėti prie atogrąžų miškų išsaugojimo.

Taigi įsigydami miško hektarų apsauga už kiekvieną hektarą gauname 10 karbon kreditų arba(ATL), nenorėdami laukti, kol juos galėsime parduoti aukcione, juos galima sistemoje pervesti į ecoBonusus ir gauti kasdien nuo 0,05 iki 0,1% per dieną.Apie 30% prieaugį per metus. Nei vienas bankas tokių procentų pasiūlyti negali, nes jie atlieka tik skolinimo funkciją, o jokios veiklos, kuriančios Veiklos pelną, neatlieka. CCN savo pajamoms uždirbti turi daugybę būdų. Jeigu parekomenduojame šį projektą žmogui kuris panorės įsisgyti 50hektarų apsaugą, tuomet rekomenduotojas gauna vienkartinę 225$ premiją ir visai šakai, po kuria yra šis žmogus prisiskaičiuoja 1500 taškų.

http://img547.imageshack.us/img547/1221/ccnverslai.jpg

Verslo žinios

Viena iš klimato kaitos ir šiltnamio efekto priežasčių – didėjanti CO2 koncentracija atmosferoje. Esant didesniam vartojimui, kasdienėje veikloje žmogus nuolat generuoja vis daugiau anglies dioksido. Transporto priemonės, elektros ir šilumos energija, gaunama deginant iškastinį kurą, – pagrindiniai anglies dioksido taršos šaltiniai. Todėl net naršydami internete, įjungdami šviesą ar kitaip naudodami termofikacinių elektrinių elektros energiją, pirkdami iš toli atvežtas prekes prisidedame prie didesnės CO2 emisijos.

Miškų atsodinimas ir jų plėtra yra veiksmingiausia kontroliuojama priemonė, mažinanti anglies dioksido poveikį. Fotosintezės metu medžiai skaido ore esantį anglies dvideginį, panaudodami anglį augimui ir išskirdami deguonį. Tokiu būdu medžiai tampa savotiškais anglies „bankais“. Medžių gebėjimas pasisavinti anglį ir augti kinta priklausomai nuo jų rūšies ir amžiaus. Vegetacijos ciklo pabaigoje medžių augimas lėtėja, todėl svarbu, kad miškai būtų nuolat atsodinami ir prižiūrimi.

http://vz.lt/straipsnis/2011/08/04/Ar_tikrai_popieriaus_pramone_naikina_miskus

Internete yra puslapių, kur vyksta prekyba karbon kreditais:

http://carbon-expert.com/sell_your_carbon_credits/

http://www.pointcarbon.com/news/cme/

Prezentacijas paruoštas lietuvių kalba internete galima rasti tokiais adresais.( neprisijungusiems nariams, prisijungusiems prezentacijos yra CCN puslapyje)

http://www.authorstream.com/Presentation/CarbonCentral-1644623-lithuania-part-1-ccn-business-presentation/

http://www.authorstream.com/Presentation/CarbonCentral-1644622-lithuania-part-2-ccn-business-presentation/

Šis projektas tuo ir unikalus, kad vienas projektas apima viską: žaliųjų veiklą, prekybą įvairiomis prekėmis, kelionėmis ir prekyba ATL, kurių rinka auga sparčiais tempais.Lietuvą šis projektas pasiekė, dar tik praėjusių metų gruodžio mėnesį, o jau dirbančių Lietuvoje skaičius netoli 500 žmonių. Ir jau beveik 300 žmonių įsisgiję ecoPro paketus. Kai šis skaičius pasieks 300, Lietuvoje bus atidaryta CCN atstovybė. Siūlau visiems kam tai įdomu, nepraraskite progos susitikti su kompanijos prezidentu Erminio Kotlar Kaune.

CCN konferencija Lietuvoje

Adresas: K.Donelaičio g. 62 /V.Putvinskio g. 53,Kaunas

Svečiai

CCN Prezidentas - Erminio Kotlar

CCN Top Lyderis - Jaroslav Pilny

Vasario 25d. 13:00-15:00 val.

Seminaras vadovams

V aukštas

Dalyvauja tik CCN nariai tiesiogiai parekomendavę

4 Eco-Pro narius.

Seminaras Eco-Pro nariams

II aukštas

Vasario 25d. 15:30-17:00 val.

Dalyvauja tik Eco-Pro nariai.

Vasario 25d. 19:00-21:00 val.

KONFERENCIJA

II aukštas

Dalyvauja visi CCN nariai ir jų svečiai

Cia perskaiciau, kad kazkaip pinigu viliojimu kvepia :) http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/naujas-budas-pinigams-is-patikliu-lietuviu-vilioti-pardavineti-nezinia-kur-esancius-atograzu-miskus-56-310345

Visi žinom, kaip puikiai žiniasklaida ir žurnalistai moka įtikinti ir bet kokią situaciją parodyti vis iš kitos prizmės, tačiau turiu pripažinti argumentai šį kartą gana stiprūs :huh:

Konkurentai nesnaudžia :D Jei būtų rimtas žurnalistinis straipsnis tai būtų nepraleidę progos susitikti su kompanijos įkūrėju, kuris tik vakar išvažiavo iš Lietuvos. Dabar nėra ką komentuoti, kompanija jau ėmėsi veiksmų dėl šios straipsnio, belieka palaukti.

patariu paskaityti ;)

straipsnis vadinasi: Lietuvos lengvatikiai viliojami investuoti į atogrąžų miškus

http://www.ekonomika.lt/naujiena/lietuvos-lengvatikiai-viliojami-investuoti-i-atograzu-miskus-36843.html?page=1

Taigi lengvatikiai ir patikėjo žurnalistų triuku. Galima pagalvoti, kad pirma kompanija žurnalistų apjuodinama? Apjuodinama dauguma naujų kompanijų, ypač kurios kelia konkurencinę grėsmę. Jeigu žurnalistei būtų rūpėjusi tiesa, ji būtų pasistengusi susitikti su kompanijos prezidentu, tuo metu jis viešėjo Lietuvoje. Jis tikrai būtų sutikęs pabendrauti. Jis labai komunikabilus žmogus, asmeniškai teko pasikalbėti.Taigi būtų uždavus klausimus ir išsiaiškinus, deja tikslas buvo ne toks. Straipsnis išspausdinamas tą pačią dieną, kai organizuojama konferencija su kompanijos prezidentu ir dar vakare atsiunčiami atstovai į salę patikrinti, kaip straipsnis suveikė. Ar įtikino lengvatikius žurnalistų triukas..... Mūsų kolega gruodžio pradžioje grįžo iš ekspedicijos Kolumbijoje, kur vietoje apžiūrėjo kaip vykdomi projektai, bendravo su kompanijos LEMCO darbuotojais. Balandžio mėnesį organizuojama kelionė į Australiją, apžiūrėti Australijoje, kaip vykdomi projektai.... Mes žinome tiesą, kaip viskas vyksta. O lengvatikiai tegul tiki žurnalistų triukais. Kompanija ėmėsi veiksmų,dėl šio straipsnio, palauksime ir pažiūrėsime kas bus teisūs ???

Na kogi norėt iš valstiečių laikraščio arba 15min? pats BEF kuris pirmas pradėjo vajų tikrai nebando iš anksto kompanijos pavadinti apgavikais ar panašiai, jie teigia, kad tai gali būti apgaulė, bet nebūtinai yra.

Asmeniškai manau, kad vienintelis dalykas, kuris kažkiek gali kelti nerimą, yra įkūrėjo praeitis, bet jei apie visus žmonis spręsime pagal jų klaidas, nieko taip ir nepasieksim, o kai Lietuvoje jau 2 bankai jau išvertė pilvus tai finansinio "saugumo" tikrai nepriduoda, telieka prisiminti "kas nerizikuja XXI a. - tas jau rizikuoja" arba laukti finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos išvadų.

CCN pristatymai: KOVO 4-10 dienomis

Vilnius,

Kovo 5 d. (antradienį) 18:00 val.

Konstitucijos pr.12, penktas korpusas, 329 kabinetas

p.s.Vilniuje prašau užsiregistruoti iš anksto.

Klaipėda

Kovo 6 d. (trečiadienį) 18:00 val.

Tiltų g. 19 (Paveikslų galerija)

Kaunas

Kovo 6 d. (trečiadienį) 18:00 val.

Viešbutyje Kaunas, Laisvės al. 79 (II-as aukštas)

Plungė

Kovo 8 d. (penktadienį) 18:00 val.

Telsiu g. 5A

Kaunas

Kovo 9 d. (Šeštadienį) 13:00 val. (arba 14:00 val. patikslinimas bus vėliau)

viešbutyje Kaunas, Laisvės al. 79 (II-as aukštas)

CCN pristatymai KOVO 12-17 d.

Kvieskite savo draugus ir pažįstamus.

Plungė

Kovo 12 d. (antradienį) 18:00 val.

Telsių g. 5A

Klaipėda

Kovo 13 d. (treciadienį) 18:00 val.

Tiltų g. 19 (Paveikslų galerija)

Kaunas

Kovo 13 d. (trečiadienį) 18:00 val.

Viešbutyje Kaunas, Laisvės al. 79 (II-as aukštas)

Vilnius,

Kovo 14 d. (ketvirtadienį) 18:00 val.

Konstitucijos pr.12, penktas korpusas, 329 kabinetas