Ginčas su tėvu

1. Kai sukanka 30 metų, visi, kuriems nepasisekė gyvenime, pradeda kaltinti tėvus, kad "nespaudė" su mokslais. Kitaip sakant ieško atpirkimo ožio, nes sunku pripažinti, kad "pats esu ožys".

2. Kai man buvo 18 m., aš buvau žiauriai protingas. O kai buvo 25 m., tai maniau, kad būdamas 18 m. buvau durnas, o dabar (25 m.) esu protingas. Kai buvo 32 m. vėl maniau, kad būdamas 25 m. buvau durnas. Tikiuosi, kad kai būsiu 40 m. turėsiu tiek proto, kad suprasčiau, koks dabar esu durnas.

3. Kas galėjo pagalvoti, kad pvz. versle svarbiausia mokėti įtikinamai vaidinti. O imk ir pabandyk, kokį studijuojantį verslą studentą priversti nueiti į teatro studijas. Nepriversi, nes gi žino, kad jam to nereikia. Duok Dieve tokiam studentui, kad turėtų bent ką valdyti.

4. Jei manai, kad žinai, ko tau reikės ateityje, tai nueik ir nusipirk loto bilietą, ir užbrauk laimingus skaičius. Jei visus skaičius atspėsi, reiškiasi, žinai, kas bus ateityje. Jei neatspėsi, reiškiasi, nežinai, kas bus ateityje. Taigi, jei neatspėsi, tai daugiau nebekartok garsiai, kad žinai, ko tau reikės ateityje ir ko nereikės.

5. Jei lavinsies ribotai, reiškiasi būsi riboto mąstymo žmogus. Ateityje tokių niekam nereikės.

6. Ar žinai, kuriuos pamokos labiausiai duoda suprasti, kaip kabinti mergas? Jei nežinai, tai kol kas mokinkis visas (na bent jau tol kol suprasi), nes kitaip neišmoksi normalią mergą pakabinti.

Kaip į dešimtuką. Autorius tegu paskaito ir dar tėčiui paapsakok. O šiaip jei bent kiek turi protelio tai po poros metų bus gėda ką čia dabar rašinėjai. Aišku jei ir toliau kaip bukas vaikas ožiuosies tai to protelio ir neįgausi...

Oi daug beprotukų šitam forume, oi daug. Nesuprantu tik vieno, kam ginčytis čia tarpusavy? Kiek forumo narių, tiek nuomonių. Arba kitaip, kiek forumo narių - tiek skirtingų auklėjimų. Peace žmonės, visi jūs daugmaž teisūs. :rolleyes:

Na pasisakysiu ir aš iš savo varpinės. Kofeinai, suprask, jau nė vienas forumietis sakė, - kieno namuose gyveni, to taisyklių ir laikaisi. Tavo tėvo ego didžiulis, bet ir tu paveldėjai ne ką mažesnį.

Žinau, kad visas šis reikalas yra kvailas ir aš esu didžiausia problema jame. Bet negaliu nusileisti noriu įrodyti savo.

Pats supranti, kad tu esi dižiausia problema, bet kame bėdos žmogau? Ar neprotingiau būtų dabar dabar nusileist tėtušiui, pasistenkt ten šiek tiek ta biologiją ir muziką, nu bent jau kad 6-7 išeitų? Ir tau, ir tėvui būtų gerai. Tavo ego tau prireiks darbe, karjeroje, bet jeigu tu jį naudosi namuose, šeimoje, tai tik pabloginsi santykius su tėvais ir viskas.

Aš jo kaip žmogaus visiškai negerbiu.

Va čia klysti. Ir turėtum atsiimti savo žodžius. Pagalvok kiek jis tau gero padaręs ir kiek blogo, bei neabejoju kad gerųjų darbų sarašas bus žymiai didesnis. Vieną tėvą turi, be jo čia neegzistuotum, - tad vien už tai jį gerbt turi ir jam būti dėkingas.

Nesi viskuo aprūpintas? Maisto trūksta? Mašinos nenupirko? Neduoda pinigų tūsams, vakarėliams ir pan? Ar ne jis su mama augino tave 18-ka metų? - Vien už tai turi jį gerbti ir jam būti dėkingas. Tad pasirodei kartais tikrai kaip skystablauzdis jį čia juodindamas.

Aš dabar jau 100% už tėtį.

Negalima sakyti, kad viskas tėtušio auklėjime gerai. Vien psichologai teigia, kad žmonių lyginimas su kitais žmogui sukelia tik papildomą spaudimą, aišku kartais tokios motyvacijos įkrėsti nepakenktų, bet jeigu jo tėtušis taip daro nuolat, lygina jį su pussesere, tai tikrai ne į naudą. Manau kaltė čia 50/50, vaikis su biški per dideliu ego, bei tėvelis, kuris nuolat kelia spaudimą.

Ir Ieva, neteisk jo perdaug, žmogus dar nesubrendęs pilnai, išsprūdo kad negerbia tėvo, tikiu kad ateity susiprotės ir atsiims savo žodžius. (Kam gi jaunystėje nebuvo išsprūdę tokie, ar panašūs žodeliai..)

Norėčiau, kad kas patartumėte, kaip man jam įkalti į galvą kad jis nesikištų ir čia mano reikalas, tai pat gražintu ką uždraudė. Dėkui už patarimus.

Daryk, kaip dariau aš. Susėskit visa šeima prie stalo ir geriant kavą pabandyk jiems nuoširdžiai paaiškint - kaip kas ir kur. Iš pradžių leisk tėvams išsakyti savo nuomonę, poto pats jiems pažadėk kad susiimsi kažkiek ant tų nereikšmingų dalykų, kad kartais savo interneto laiką skirsi mokslams. Bet pasakyk, kad nebelygintų tavo su pusseserė, nes tai tik tau kelia spaudimą, bei kad elgtusi santūriau tavo draugės akivaizdoje ir tt. Nu kaip pats sakei, nesi senamadiškas žmogus, improvizuok. Ir manau viskas išsispręs, turėsi žymiai geresnius santykius su tėvais (ypaš tėvu) ir turėsi tą mašiną bei internetą.. :D

Sėkmės abiems sugyvenant taikiai. ;- )

Oi daug beprotukų šitam forume, oi daug. Nesuprantu tik vieno, kam ginčytis čia tarpusavy? Kiek forumo narių, tiek nuomonių. Arba kitaip, kiek forumo narių - tiek skirtingų auklėjimų. Peace žmonės, visi jūs daugmaž teisūs. :rolleyes:

 

Na pasisakysiu ir aš iš savo varpinės. Kofeinai, suprask, jau nė vienas forumietis sakė, - kieno namuose gyveni, to taisyklių ir laikaisi. Tavo tėvo ego didžiulis, bet ir tu paveldėjai ne ką mažesnį.

 

 

 

Pats supranti, kad tu esi dižiausia problema, bet kame bėdos žmogau? Ar neprotingiau būtų dabar dabar nusileist tėtušiui, pasistenkt ten šiek tiek ta biologiją ir muziką, nu bent jau kad 6-7 išeitų? Ir tau, ir tėvui būtų gerai. Tavo ego tau prireiks darbe, karjeroje, bet jeigu tu jį naudosi namuose, šeimoje, tai tik pabloginsi santykius su tėvais ir viskas.

 

 

 

Va čia klysti. Ir turėtum atsiimti savo žodžius. Pagalvok kiek jis tau gero padaręs ir kiek blogo, bei neabejoju kad gerųjų darbų sarašas bus žymiai didesnis. Vieną tėvą turi, be jo čia neegzistuotum, - tad vien už tai jį gerbt turi ir jam būti dėkingas.

 

Nesi viskuo aprūpintas? Maisto trūksta? Mašinos nenupirko? Neduoda pinigų tūsams, vakarėliams ir pan? Ar ne jis su mama augino tave 18-ka metų? - Vien už tai turi jį gerbti ir jam būti dėkingas. Tad pasirodei kartais tikrai kaip skystablauzdis jį čia juodindamas.

 

 

 

Negalima sakyti, kad viskas tėtušio auklėjime gerai. Vien psichologai teigia, kad žmonių lyginimas su kitais žmogui sukelia tik papildomą spaudimą, aišku kartais tokios motyvacijos įkrėsti nepakenktų, bet jeigu jo tėtušis taip daro nuolat, lygina jį su pussesere, tai tikrai ne į naudą. Manau kaltė čia 50/50, vaikis su biški per dideliu ego, bei tėvelis, kuris nuolat kelia spaudimą.

 

Ir Ieva, neteisk jo perdaug, žmogus dar nesubrendęs pilnai, išsprūdo kad negerbia tėvo, tikiu kad ateity susiprotės ir atsiims savo žodžius. (Kam gi jaunystėje nebuvo išsprūdę tokie, ar panašūs žodeliai..)

 

 

 

Daryk, kaip dariau aš. Susėskit visa šeima prie stalo ir geriant kavą pabandyk jiems nuoširdžiai paaiškint - kaip kas ir kur. Iš pradžių leisk tėvams išsakyti savo nuomonę, poto pats jiems pažadėk kad susiimsi kažkiek ant tų nereikšmingų dalykų, kad kartais savo interneto laiką skirsi mokslams. Bet pasakyk, kad nebelygintų tavo su pusseserė, nes tai tik tau kelia spaudimą, bei kad elgtusi santūriau tavo draugės akivaizdoje ir tt. Nu kaip pats sakei, nesi senamadiškas žmogus, improvizuok. Ir manau viskas išsispręs, turėsi žymiai geresnius santykius su tėvais (ypaš tėvu) ir turėsi tą mašiną bei internetą.. :D

 

Sėkmės abiems sugyvenant taikiai. ;- )

Sakau pusę metų aš jam nerūpėjau ir iš nieko vėl pradėjau rūpėti. Jisai kaip žmogus yra geras. Bet kaip tėvas tikrai ne. Iš tiesų tai mane didžiąja laiko dalį augino mama. Tėvas niekuomet nesirūpino. Į mane kreipiasi kai reikia, kad jam ką naudingo padaryčiau tik. Kai tėvas 18 gimtadienio proga sveikina sūnų ir klausia tai kiek sukako. Nemanau, kad tai normalu. Jis vienintelio dalyko nenori, kad kai baigsiu nelikčiau ant jo sprando. Aš esu garantuotas, kad taip nebus.

Apsiramino dabar baigėsi visi ginčai, kad mokyčiausi ir panašiai. Tiesiog užeina, kai jam nebūna nuotaikos ir turi išsilieti ant ko nors. Dažnai taip būna. Gal mano nuomonė, kai užaugsiu ir pasikeis, bet dabar yra taip kaip yra. Ir jo nelaikau geru tėvu. Todėl jo ir negerbiu. Aš turiu daugiau priežasčių, dėl ko jo negerbiu. Tiesiog jas būtų labai sunku išdėstyti jas čia, todėl jų neatskleisiu. Aš puikiai suprantu, kad jo dėka esu šiame pasaulyje jis yra mano tėvas ir t.t., bet jis nenusipelnė,kad ji gerbčiau kaip tėvą. Aš ji gerbiu, kaip žmogų nebent.

Oi tu, bebenčiuk... Ne ką aš už tave vyresnis (antro kurso studentas), bet žinok, tokios mintys ir nuomonė apie tėvą išgaravo seniai. O patikėk, mano tėvas daug didesnė rakštis subinėj buvo ir yra, nei kad tu savo tėvą apibūdinai. Jau darželyje buvau nuvežtas ir bomžų apžiūrėti, ir statybininkų - sakė paliks su jais, nes jau mato, kad toks būsiu (kadangi nemėgau darželio). Net nekalbu, kiek valandų pamokslų buvo išklausyta... Ir net dabar, būdamas 120km nuo jo, beveik kasdien girdžiu tas pačias litanijas telefonu. Bet sukandu dantis ir išklausau. Ir dėl vienos priežasties - anksti suvokiau, kad jis teisus dėl daugelio dalykų ir dar daug ko galiu iš jo išmokti. Žinoma, jis senas konservatorius, kuris dažnai zyzia be priežasties ir visiškai nepagauna kai kurių mano idėjų esmės... Jam vis dar atrodo, kad vienintėlis normalus darbas - tai valstybinis. Visi kiti - nepastovūs ir nepatikimi. Taigi daug dalykų nutyliu, nepasakau, nes jau žinau, kokia bus jo reakcija ir nuomonė. Taigi būna, kad aš jo išklausau, palinksiu galva, apdoroju jo duotus patarimus, ir darau savo. Bet ar aš jo negerbiu? Gerbiu... Ir dar kaip. Ir kai tikrai reikia rimto patarimo - visada pirmiausia kreipiuosi į jį.

Čia ne per seniausiai svarsčiau galimybę stabdyti studijas. Gerai, kad to nepadariau. O kas pirmasis (iš daugelio, beje) man pasakė - "nedrįsk, b**t!"? Žinoma, kad tėvas. Esmė tame, kad aš suvokiu, kad dar nesu pasiruošęs pilnam savarankiškam gyvenimui. Dar daug ko nežinau, dar daug ko nepatyriau. Nesigėdiju to, nors kiti mano metų jau visiškai atsiskyrę nuo tėvų gyvena. Ateis ir mano laikas... Bet kol kas tiesiog esu dėkingas, kad turiu iš ko mokytis ir kieno patarimo paklausti. Žinau, kad greitai nebeturėsiu.

Taigi, seniuk, tikrai nuoširdžiai ir draugiškai sakau: nespjauk į šulinį. Čia ir dėl tėvo, ir dėl mokslų. Niekada negali žinoti, ko tau prireiks. Aš studijuoju lietuvių filologiją, tačiau pirmame kurse teko ir psichologiją praeiti, ir filosofiją. Aišku, humanitariniai dalykai, bet vis tiek nebūčiau tikėjęsis, kad jie kažkuo susiję ir "reikalingi", kaip tu sakai. O dabar visai praverčia... Galiu ir apie religinius dalykus linksmai pasiginčyti, žinodamas Kenterberiečio Dievo būvimo teoriją, ir merginas pakirkinti, suveldamas ką nors įmantraus ir suvaidindamas, kad galiu daug ką apie jas pasakyti :D žinoma, tai nekeičia mano gyvenimo radikaliai, ir nėra "nors numirk, kaip reikia!" būtini dalykai... Bet žinios visada praverčia, kad ir kokios jos būtų.

Atsirink gerus patarimus iš šitos temos, pabūk savikritiškas, susiimk ir griebk gyvenimą už ragų. Visokeriopos tau sėkmės!

P.S. - į mokyklą aš 6 metus vaikščiojau po 5km į priekį ir atgal. Ir papildomi 10km per dieną buvo tik į naudą. Taigi nesiskųsk juokingais dalykais.

P.P.S. - iš muzikos bėgiojau, nesimokiau jos gyvenime ir vienu momentu net buvau užmiršęs, kad turiu tokią pamoką... Bet atestate vis tiek stovi 10. Jau ne vienas rašė šioje temoje - mokėk išsisukti. Irgi naudingas įgūdis gyvenime. Aišku, tik nereikia tapti nachalu. ;D

Sakau pusę metų aš jam nerūpėjau ir iš nieko vėl pradėjau rūpėti. Jisai kaip žmogus yra geras. Bet kaip tėvas tikrai ne. Iš tiesų tai mane didžiąja laiko dalį augino mama. Tėvas niekuomet nesirūpino. Į mane kreipiasi kai reikia, kad jam ką naudingo padaryčiau tik. Kai tėvas 18 gimtadienio proga sveikina sūnų ir klausia tai kiek sukako. Nemanau, kad tai normalu. Jis vienintelio dalyko nenori, kad kai baigsiu nelikčiau ant jo sprando. Aš esu garantuotas, kad taip nebus.

 

Apsiramino dabar baigėsi visi ginčai, kad mokyčiausi ir panašiai. Tiesiog užeina, kai jam nebūna nuotaikos ir turi išsilieti ant ko nors. Dažnai taip būna. Gal mano nuomonė, kai užaugsiu ir pasikeis, bet dabar yra taip kaip yra. Ir jo nelaikau geru tėvu. Todėl jo ir negerbiu. Aš turiu daugiau priežasčių, dėl ko jo negerbiu. Tiesiog jas būtų labai sunku išdėstyti jas čia, todėl jų neatskleisiu. Aš puikiai suprantu, kad jo dėka esu šiame pasaulyje jis yra mano tėvas ir t.t., bet jis nenusipelnė,kad ji gerbčiau kaip tėvą. Aš ji gerbiu, kaip žmogų nebent.

Mums yra absoliučiai vienodai, ar tu gerbi tėvą ar ne. Jis gali būti pats didžiausias asilas pasaulyje, tačiau tai nereiškia, jog viskas, kas išeina iš jo lūpų yra nesąmonė. Ok, galbūt jis tavimi nesirūpino, galbūt tik tavimi naudojasi. Tačiau tai ką jis sako yra tiesa, nesvarbu ar jis geras tėvas ar ne. Tau dabar yra absoliučiai vienodai, ką tau sako kiti, nes tu pats laikaisi idiotiškų principų ir tiesiog nori tėva pastatyti į vietą. Daryk ką nori, tai yra tavo gyvenimas, tačiau suprask, jog dėl tavo idiotiškų principų nukentėsi gyvenime. Po 10 metų žiūrėsi atgal ir kaltinsi tėvą, tačiau būsi kaltas tik tu pats. Ok, parodysi dabar tėvui, koks tu esi savarankiškas ir kad tau jo nereikia gyvenime, tačiau kokia to kaina? O kas bus, kai tėvas lieps mokytis univiere? Nuspręsi, jog tau nereikia diplomo, nes norėsi vėl pastatyti tėvą į vietą?