adasd

Temos autorių tikiuosi pralinksminti savo ironiška istorija.

Savo giminėje turėjau du karius (tebėra tik vienas). Nuo pat vaikystės siūlydavo į visokias pratybas, mokymus. Kai dar nei 10 metų neturėjau, esu stebėjęs ir buvęs tose vietose, kur jie treniruojasi, vėliau kažkaip apniuro ir nebetraukė niekas. Kai atėjo 18 metų, per gimtadienį gavau dovanų "kelialapį" į karines treniruotes, apmokymus Estijoje. Tuo metu buvau visiškai tokioje pat padėtyje kaip ir autorius - gyvenimas atrodė nusibodęs, nieko nebenorėjau, išskyrus riziką. Norėjau rizikuoti mirtimi vardan pasiaukojimo. Tai buvo tiesiog karinių filmų įtaka.

Ir štai žiemą (ironiška) išvykau ten. Žinoma, buvo abejonių, bet prisiverčiau save vykti. Na ir ką? Nuvykus į tą karinį kompleksą, prisistačius, kuomet pasirodė tas būriu vadovas (ar kaip jį galima pavadinti), likau vos ne ašarose. Kadangi atvykau visas kaip dolce gabana, tai turėjau daug įvairiausio turto - keletą didelių krepšų. Laikiau juos rankose, o tas žmogėnas praeidamas iš rankų taip naglai kai griebė ir numetė, sumurmėjo kažką (šnekėjo rusiškai, nieo nesupratau, verčiausi tik tuo, kad tuose apmokymuose buvo giminaitis, mokėjęs rusiškai kalbėti). Ištiško tuometinis mano Samsung Galaxy, kurį irgi gavau gimtadienio proga. Buvau piktas, bet juk nepulsi 2 kartus fiziškai pajėgesnio žmogaus.

Per visą laiką, kol buvau, patyriau labai smagius dalykus:

1) Praktiškai po triūsikais, kaip kokie #####, penkiese berods turėjom bėgioti miškelyje. O tuo metu pustė ai ai ai. Bet sveikata jiems nerūpi, juk jei ruošiesi būti kariu, sirgti negali. Ir nors aš turėjau nesilpną imunitetą, bet po tokių dalykų, kuriuos nurodysiu antram punkte, labai greit susirgau ir po 2 savaičių jau visiškai nebegalėjau nieko daryti, išvykau namo.

2) Buvo toks dalykas. Turėjai įšokti į eketę su kariniais drabužiais ir sugebėti išlipti. Ledas buvo labai slidus, duodavo tokį smaigalį, su juo kabintis turėdavai + išlaikyti pusiausvyrą. Kiti storuliai kol išlipdavo, praeidavo po kelias minutes (o jau daugiau nei minutė laiko, ~1.5min lediniame vandenyje yra pavojinga gyvybei). Negana to, išlipus iš vandens niekur nedingdavai - turėdavai nustatytą laiką būti lauke ir kažkokiu būdu sušilti, tai bent jau mes trindavomės vienas į kitą, kita grupelė rado lauke pastogėlę šiokią tokią, ten apsiraitė. Taigi, tokių išbandymu pavojingų gyvybei buvo ne vienas. Susirgo irgi ne vienas, visgi nemaža saujelė atvykėlių buvo tokie patys dolce gabana, kaip ir aš, vieną net su kostiumu teko pamatyti sporto salėje.

3) Kiekvieną rytą, išskyrus sekmadienius (sekmadienis buvo visiška išsipūtimo diena, turbūt dėl to, kad tai apmokymai, o kariniuose poligonuose to nebūna?), tekdavo 7 valandą stovėti lauke, bėgti mišku (nežinau kiek ten tų kilometrų). Vėliau kas norėdavo eidavo į sporto salę, o šiaip didžiąją dalį laiko, kuomet baigdavosi dienos apmokymai, tekdavo dirbti įvairius fizinius darbus. Šaltis, šerkšnas, prakaitas susiliejęs su sniegu... Košmaras

4) Valgis irgi košmariškas, pagrinde košės. Svarbiausia - mažai. Gerti tekdavo šaltą vandenį iš lauke tyvuliavusio giliavandenio iškastinio, kol vieną kibirą prisisemdavai, koks pusvalandis praeidavo.

5) Griežta laiko kontrolė. Kaip ir kažkas sakė, nusišikt nespėji kartais. Pats veiksmas sekundė į sekundę vyksta - ar tai apsirengimo, nusirengimo, pavalgymo ir kitų keistenybių.

Kadangi atvykau visiškai neturėdamas fizinės formos, ilgai netvėriau. Po 2 savaičių jau namie tupėjau ir dar geras 2 savaites gydžiaus peršalimus, buvo net vidaus organų kažkoks pažeidimas. Taigi, ką galiu pasakyti, kad nesvarbu pratybos, mokymai ar tikras karas - su tavim niekas nežaidžia, tu esi subjektas (karys) ir turi atlikti savo, kaip kario, pareigą. Ir jeigu tu gyvenime esi silpnas, nežinai kuo nori būti, tikrai neverta rinktis karinių dalykų, nes ten su savo silpnumu pirmą akimirką apsiverksi, o jei ir neapsiverksi, palūši nuo fizinio persikrovimo. Net rimti sportininkai ten dažnai neišsilaiko. Ir man dabar pagalvojus kaip smagu dirbti fotografu - gyvenimas gražus, įamžinu kiekvieną akimirką.

Po viso šito supratau vieną dalyką: tu negali tapti iš silpno, jautraus žmogaus kariu; tu gali tik iš kario tapti silpnu žmogumi, pamatęs realybę.

Temos autorių tikiuosi pralinksminti savo ironiška istorija.

 

Savo giminėje turėjau du karius (tebėra tik vienas). Nuo pat vaikystės siūlydavo į visokias pratybas, mokymus. Kai dar nei 10 metų neturėjau, esu stebėjęs ir buvęs tose vietose, kur jie treniruojasi, vėliau kažkaip apniuro ir nebetraukė niekas. Kai atėjo 18 metų, per gimtadienį gavau dovanų "kelialapį" į karines treniruotes, apmokymus Estijoje. Tuo metu buvau visiškai tokioje pat padėtyje kaip ir autorius - gyvenimas atrodė nusibodęs, nieko nebenorėjau, išskyrus riziką. Norėjau rizikuoti mirtimi vardan pasiaukojimo. Tai buvo tiesiog karinių filmų įtaka.

Ir štai žiemą (ironiška) išvykau ten. Žinoma, buvo abejonių, bet prisiverčiau save vykti. Na ir ką? Nuvykus į tą karinį kompleksą, prisistačius, kuomet pasirodė tas būriu vadovas (ar kaip jį galima pavadinti), likau vos ne ašarose. Kadangi atvykau visas kaip dolce gabana, tai turėjau daug įvairiausio turto - keletą didelių krepšų. Laikiau juos rankose, o tas žmogėnas praeidamas iš rankų taip naglai kai griebė ir numetė, sumurmėjo kažką (šnekėjo rusiškai, nieo nesupratau, verčiausi tik tuo, kad tuose apmokymuose buvo giminaitis, mokėjęs rusiškai kalbėti). Ištiško tuometinis mano Samsung Galaxy, kurį irgi gavau gimtadienio proga. Buvau piktas, bet juk nepulsi 2 kartus fiziškai pajėgesnio žmogaus.

Per visą laiką, kol buvau, patyriau labai smagius dalykus:

1) Praktiškai po triūsikais, kaip kokie #####, penkiese berods turėjom bėgioti miškelyje. O tuo metu pustė ai ai ai. Bet sveikata jiems nerūpi, juk jei ruošiesi būti kariu, sirgti negali. Ir nors aš turėjau nesilpną imunitetą, bet po tokių dalykų, kuriuos nurodysiu antram punkte, labai greit susirgau ir po 2 savaičių jau visiškai nebegalėjau nieko daryti, išvykau namo.

2) Buvo toks dalykas. Turėjai įšokti į eketę su kariniais drabužiais ir sugebėti išlipti. Ledas buvo labai slidus, duodavo tokį smaigalį, su juo kabintis turėdavai + išlaikyti pusiausvyrą. Kiti storuliai kol išlipdavo, praeidavo po kelias minutes (o jau daugiau nei minutė laiko, ~1.5min lediniame vandenyje yra pavojinga gyvybei). Negana to, išlipus iš vandens niekur nedingdavai - turėdavai nustatytą laiką būti lauke ir kažkokiu būdu sušilti, tai bent jau mes trindavomės vienas į kitą, kita grupelė rado lauke pastogėlę šiokią tokią, ten apsiraitė. Taigi, tokių išbandymu pavojingų gyvybei buvo ne vienas. Susirgo irgi ne vienas, visgi nemaža saujelė atvykėlių buvo tokie patys dolce gabana, kaip ir aš, vieną net su kostiumu teko pamatyti sporto salėje.

3) Kiekvieną rytą, išskyrus sekmadienius (sekmadienis buvo visiška išsipūtimo diena, turbūt dėl to, kad tai apmokymai, o kariniuose poligonuose to nebūna?), tekdavo 7 valandą stovėti lauke, bėgti mišku (nežinau kiek ten tų kilometrų). Vėliau kas norėdavo eidavo į sporto salę, o šiaip didžiąją dalį laiko, kuomet baigdavosi dienos apmokymai, tekdavo dirbti įvairius fizinius darbus. Šaltis, šerkšnas, prakaitas susiliejęs su sniegu... Košmaras

4) Valgis irgi košmariškas, pagrinde košės. Svarbiausia - mažai. Gerti tekdavo šaltą vandenį iš lauke tyvuliavusio giliavandenio iškastinio, kol vieną kibirą prisisemdavai, koks pusvalandis praeidavo.

5) Griežta laiko kontrolė. Kaip ir kažkas sakė, nusišikt nespėji kartais. Pats veiksmas sekundė į sekundę vyksta - ar tai apsirengimo, nusirengimo, pavalgymo ir kitų keistenybių.

Kadangi atvykau visiškai neturėdamas fizinės formos, ilgai netvėriau. Po 2 savaičių jau namie tupėjau ir dar geras 2 savaites gydžiaus peršalimus, buvo net vidaus organų kažkoks pažeidimas. Taigi, ką galiu pasakyti, kad nesvarbu pratybos, mokymai ar tikras karas - su tavim niekas nežaidžia, tu esi subjektas (karys) ir turi atlikti savo, kaip kario, pareigą. Ir jeigu tu gyvenime esi silpnas, nežinai kuo nori būti, tikrai neverta rinktis karinių dalykų, nes ten su savo silpnumu pirmą akimirką apsiverksi, o jei ir neapsiverksi, palūši nuo fizinio persikrovimo. Net rimti sportininkai ten dažnai neišsilaiko. Ir man dabar pagalvojus kaip smagu dirbti fotografu - gyvenimas gražus, įamžinu kiekvieną akimirką.

 

Po viso šito supratau vieną dalyką: tu negali tapti iš silpno, jautraus žmogaus kariu; tu gali tik iš kario tapti silpnu žmogumi, pamatęs realybę.

Ačiū, kad nepagailėjai laiko :) Tik skirtumas tarp mūsų tas, kad turėjai bent progą save pasitikrinti, o aš neturiu. Dėl fizinių savybių būčiau ramus, nes mėgėjas sportuoti nuo pat mažų dienų. Na ir taip iš teksto supratau, kad tu gyvenime nežinojai ko nori iš to pertekliaus. Dabar po kelių metų pažiūrėjęs į buvusį save pripažintum tai?

Aš pertekliaus neturiu. Turiu žmogžudį tėvą ir problemų savyje, dėl ko iš dalies esu atskirtas nuo socialinio bendravimo. Atsimenu, dešimtoje klasėje dar norėjau būti tolimųjų reisų vairuotoju ir tada paaiškėjo, kad ir tam nesu tinkamas.

Kas ten apie merginas ir makštis rašė, tai panelių aš neturėjau ir neturėsiu.

Ačiū, kad nepagailėjai laiko :) Tik skirtumas tarp mūsų tas, kad turėjai bent progą save pasitikrinti, o aš neturiu. Dėl fizinių savybių būčiau ramus, nes mėgėjas sportuoti nuo pat mažų dienų. Na ir taip iš teksto supratau, kad tu gyvenime nežinojai ko nori iš to pertekliaus. Dabar po kelių metų pažiūrėjęs į buvusį save pripažintum tai?

 

Aš pertekliaus neturiu. Turiu žmogžudį tėvą ir problemų savyje, dėl ko iš dalies esu atskirtas nuo socialinio bendravimo. Atsimenu, dešimtoje klasėje dar norėjau būti tolimųjų reisų vairuotoju ir tada paaiškėjo, kad ir tam nesu tinkamas.

 

Kas ten apie merginas ir makštis rašė, tai panelių aš neturėjau ir neturėsiu.

Kodel toks nusiteikimas del paneliu?

Jei tau čia skaitai kažkokiu duhinimu tai košes tau galvoj truksta, normalios kariškos treniruotes, jie žino kur važiuoja ir kas ten bus, ne į vasaros stovyklą važiuoją, tokiais metodais išmoksi drausmės, planuot laiką ir t.t Manau nesuvoki ką reiškia kariuomenė.

Kur gi jau nezinau. Tevas majoras... Tikrai nezinau ka reiskia kariska drausme...

Kur gi jau nezinau. Tevas majoras... Tikrai nezinau ka reiskia kariska drausme...

Matė tėvas tavo parašą forume? Ar šiaip majoras prisilaikydamas kariškos drausmės leidžia padrinkint vodkės tau ir paflyint?

Matė tėvas tavo parašą forume? Ar šiaip majoras prisilaikydamas kariškos draugės leidžia padrinkint vodkės tau ir paflyint?

Sori mano mintys mano parasas ir mano profilis yra asmeninis mano reikalas. Cia jau butu virs visko jeigu kontroliuotu mintis ir veiksmus. Zmogus turi teise i LAISVE. Pasiskaityk konstitucija. Ir apskritai prie ko virtualus pasaulis ir realus gyvenimas?

o tai kariška drausmė neturėtų kaiptik MINČIŲ ir VEIKSMŲ disciplinuoti? Ar kame pasireiškia ta kariška drausmė, gal kad košę pusryčiams valgai?

o tai kariška drausmė neturėtų kaiptik MINČIŲ ir VEIKSMŲ disciplinuoti? Ar kame pasireiškia ta kariška drausmė, gal kad košę pusryčiams valgai?

Jetus, kaip zmonems viskas idomu. Pradekim ispradziu. Karsika drausme buvo iki 18 metu, Po 18 metu isspirtas is namu ir daryk ka nori. Iki 18 metu keliesi 6:30 eini miegoti 22 be jokiu issimciu. Pazymiai mokykloje negalejo buti zemesni nei tam tikras balas. Praleistu pamoku negalejo buti apskritai. Kiekviena vakara kojnes plautis rankomis. Kiekviena sestadieni plauti visus kambarius ir t.t. ir pan. Nepasakosiu visko kas ir taip elementaru zmonem uzaugusiems su kariskiais... Tad nepasakok man apie kariska drausme...

Jetus, kaip zmonems viskas idomu. Pradekim ispradziu. Karsika drausme buvo iki 18 metu, Po 18 metu isspirtas is namu ir daryk ka nori. Iki 18 metu keliesi 6:30 eini miegoti 22 be jokiu issimciu. Pazymiai mokykloje negalejo buti zemesni nei tam tikras balas. Praleistu pamoku negalejo buti apskritai. Kiekviena vakara kojnes plautis rankomis. Kiekviena sestadieni plauti visus kambarius ir t.t. ir pan. Nepasakosiu visko kas ir taip elementaru zmonem uzaugusiems su kariskiais... Tad nepasakok man apie kariska drausme...

'Cia jau butu virs visko jeigu kontroliuotu mintis ir veiksmus. Zmogus turi teise i LAISVE.'

Ar aš durnas, ar tu kiekvienu postu prieštarauji pats sau?

Jetus, kaip zmonems viskas idomu. Pradekim ispradziu. Karsika drausme buvo iki 18 metu, Po 18 metu isspirtas is namu ir daryk ka nori. Iki 18 metu keliesi 6:30 eini miegoti 22 be jokiu issimciu. Pazymiai mokykloje negalejo buti zemesni nei tam tikras balas. Praleistu pamoku negalejo buti apskritai. Kiekviena vakara kojnes plautis rankomis. Kiekviena sestadieni plauti visus kambarius ir t.t. ir pan. Nepasakosiu visko kas ir taip elementaru zmonem uzaugusiems su kariskiais... Tad nepasakok man apie kariska drausme...

Čia jau su tavo tėvu kažkas negerai ir jo nereikia stumti ant visos kariuomenės, jeigu jis neatskiria tarnybos nuo šeimininio gyvenimo.

Jetus, kaip zmonems viskas idomu. Pradekim ispradziu. Karsika drausme buvo iki 18 metu, Po 18 metu isspirtas is namu ir daryk ka nori. Iki 18 metu keliesi 6:30 eini miegoti 22 be jokiu issimciu. Pazymiai mokykloje negalejo buti zemesni nei tam tikras balas. Praleistu pamoku negalejo buti apskritai. Kiekviena vakara kojnes plautis rankomis. Kiekviena sestadieni plauti visus kambarius ir t.t. ir pan. Nepasakosiu visko kas ir taip elementaru zmonem uzaugusiems su kariskiais... Tad nepasakok man apie kariska drausme...

Kažkaip pernelyg griežtai skamba. Kai kurie variantai tiesiog idiotiški. Čia spėju seniai buvo tas. Būtum kreipęsis į vaikų teises ir būtų sutvarkę tas kontroles kvailas. Pats būčiau tokį tėvą pasiuntęs ir išėjęs. bent jau tiek, kad tokie griežti žmonės senatvėje tampa visiškai kitokiais - nereguliuojančiais ir maloniais (dažniausia).

Ko jūs čia verkšlenat dėl tos kariuomenės. Kas nori tas eina, kas nori tas ne, čia jau iekvienam žmogui spręsti ar jis yra dūchinamas karuomenėje ar mokomas disciplinos ir drausmės. Aš pats grįžau iš BKM prieš pusantro mėnesio. Pirmą savaitę galvojau, kad tikrai neaištversiu ir rašysiu prašymą namo, bet poto pagalvojau gana nuolat pasiduoti ir ištvėriau. Nors miškuose tikrai buvo nekažką, būti parą šlapiam, (o gale tris paras) minusinėje temperatūroje, bet viskas iškenčiama. Dabar kai pagalvoju tai ten buvo baikos, palyginus su kokiais Jėgeriais ar navy seals, ir viską galima iškęsti. Ištikro nesigailiu, kad išbuvau tuos tris mėnesius, nes iki tol nieko neveikdavau, dykinėdavau namie. O būnant ten pradėjau vertinti laiką ir paprastus dalykus. Deja autorių turiu nuvilti, kad savo "kelio" dėl to dalyvanimo neradau... Kaip buvau pasimetęs gyvenime taip ir esu. Dar galvojau eisiu dirbt į kariuomene po BKM, siekt kažko, bet rado pėdos cistą. Ir reikia darytis operacija. Vien reabilitacija užtruks apie pusę metų. Ko pasekoje dar apie pusmetį dykinėsiu.

Tas Venus projektas kol bus tai greičiau įvyks 3 pasaulinis. Reikia suprasti, kad žmonių vis daugėja ir visiem vietos neužteks. Baisu tie nevalge vaikai, bet ką galvoja tie afrikiečiai kai po 10 jų prisidaro ir neturi iš ko išmaitint ir tik laukia vakarų geradarių kurie numes iš dangaus maisto, vietoj jų geriau jau prezervatyvų jiems mėtytu. O ka kalbėt apie musulmonų veržimasi į europą ir gyvenimą tik iš pašalpų.. Toks jau pasaulis yra ir be karų, nebus ir taikos. Didžiosios pasaulio jėgos tikrai nesuinteresuotos, taikos ir ramybės iliuzija :) atsiprašau už offtopic, bet geriau išmoks disciplinos ir sustiprės praėjęs tuos 3 mėnesius kursų, kuri pravers ateityje negu vaikysis tokios fantazijos.

Tai, kad jau vyksta jis, tik laukiama kas pirmas pradės veiksmus. :D

Aplamai karai yra visiškai beprasmis išteklių ir žmonių gyvybių švaistymas.

Kas ten apie merginas ir makštis rašė, tai panelių aš neturėjau ir neturėsiu.

Taip tau dabar atrodo, kai tu nusivylęs viskuo ir šiaip neturi noro ir motyvacijos kažką daryt, tačiau galiu garantuot, kad viskas su tavim bus gerai, bus ir panelių, ir žmoną susirasi, ir kažkada prisiminsi šitą etapą ir neatrodys viskas taip baisu. Dabar ką geriausia tau daryti, tai susirasti daug veiklos. Kuo daugiau veiklos - tuo mažiau laiko galvoti koks aš nelaimingas. Užsibrėžk sau tikslų, panaudok tą negatyvų nusiteikimą savimotyvacijai ir tiesiog siek kažko. Kai bus veiklos, bus daugiau energijos, atsiras optimizmas, pažintys, persilauši socialiniam gyvenime, net nepastebėsi kaip viskas pasisuks į gerąją pusę.

Priimk savo išgyvenimus kaip galimybę pamatyt gyvenimo įdomiąją dalį. Ne visiem tenka išgyventi sukrečiančius dalykus, bet iš dalies pagalvok - juk gyvenimas tuo ir įdomus, kad yra visko - ir gero, ir blogo. O ir džiaugsmą gali įvertint tik prieš tai paragavęs sunkumų.

Kažkaip pernelyg griežtai skamba. Kai kurie variantai tiesiog idiotiški. Čia spėju seniai buvo tas. Būtum kreipęsis į vaikų teises ir būtų sutvarkę tas kontroles kvailas. Pats būčiau tokį tėvą pasiuntęs ir išėjęs. bent jau tiek, kad tokie griežti žmonės senatvėje tampa visiškai kitokiais - nereguliuojančiais ir maloniais (dažniausia).

i vaiku namus butum isejes? :lol:

Tau turbūt dabar depresija, sunkiai viskas atrodo, grauži save, kad nieko nedarai ir panašiai, nieko jau ateina pavasaris, atšils orai, bus gera nuotaika, nesmauk savęs, dėl darbo, merginų, gyvenimo. Paną tikrai susirasi, tik pradžiai siūlyčiau darbą susirasti, tai veikla kuri išblaško tokius baubus iš galvos, o dar ir pinigų gausi, susirask betkokį darbą, kad ir už minimumą, jausiesi geriau, turėsi jėgu, susirasi kitą darbą, jei šis netenkins, po darbo bus nuotaikos ir jėgų susirasti merginą, jausi, kad esi savo gyvenimo šeimininkas :) O dėl tavo blogos nuotaikos kalta ilgai užsitęsusi žiema kuri išvargino ne tave vieną ir tavo požiūris į mažas problemėles per padidinimo stiklą :) Pergalvok, ar tikrai taip blogai gyveni ir tau taip blogai? Kitas jaučiasi dar blogiau už tave, nori išlipti iš invalido vežimėlio ir pabėgioti, bet to negali, o tu gali pasidžiauk tuo ir dar daugiau malonumų, susirask veiklą kuri tave džiugins, nuotaikos hormonus gamina sportas, lengvas sportas, toks kaip bėgiojimas, pabėgiok nemažiau 15minučių, taip lengvai, į savaitę, bent 4 kartus ir pajusi kaip gerėja tavo nuotaika. Jei nori parašyk man į skype 'lodukas' pakalbėsim plačiau apie tavo sunkumus, pasijusi geriau, bent jau taip aš manau :)

Na aš į savaitę 3-4 kartus bėgu po 40 min. ir taip su svoriais dirbu. Sportas jau nuotaikos tikrai nebegerina. Kažkaip ateinu, "atidirbu" tą programą ir tiek.

Na aš į savaitę 3-4 kartus bėgu po 40 min. ir taip su svoriais dirbu. Sportas jau nuotaikos tikrai nebegerina. Kažkaip ateinu, "atidirbu" tą programą ir tiek.

As nesuprantu ko tu is musu nori? Nebuk skystakiausis, o siek gyvenime kazko, ne mazas vaikas jau esi, kad sedetum forume ir verktum.

i vaiku namus butum isejes? :lol:

Kuomet tėvų kontrolės pradeda užknisti vaiką, jam būna maždaug 14-15 metų. Nuo 16 metų aš be problemų būčiau galėjęs pradėti kurtis gyvenimą be jokių vaiknamių. Galiausiai, yra giminės, draugai.

Autoriui pasakysiu tik vieną dalyką: tokiose situacijose diskusijos bevertės, tau reikia veikti ir tiek. Kaip suprantu tu nebejauti malonumo atliekant vienokią ar kitokią veiklą (man ir tas pats būna). Gerai vienas žmogus minėjo - žiemą visada taip būna. Aš vasarą ištisom dienom dirbdavau ir man patikdavo, o vos tik prasidėjo lapkritis-gruodis, viskas - po šiai diena dar negaliu normaliai dirbti, nes situacija lygiai tokia pati kaip ir tau. Kaip sakoma, žiemiškoji antipatija.

Depresija kyla, kai neturi ką veikti. Pergalvok ir siek gyvenime, ko nori. Praeis visos depresijos dirbant.

gyvenime niekas tau nepasakys kas yra ta gyvenimo prasmė. Kiekvienam tai skirtinga. Ką susigalvosi veikti, daryti, siekti kažkokio tikslo tas ir bus tavo gyvenimo prasmė. Galėčiau pasiūlyt įvairias gyvenimo prasmes, bet nei vienas mano patarimas tau netiks, nes tai individualus pasirinkimas, be to visiškai nežinau tavo situacijos, norų, vertybių, kas tau svarbu, kas nesvarbu. Nesigraužk kad kol kas nežinai ko imtis. Pabandyk įsivaizduoti kokioje ateityje save matai, tada atsiras kažkokios mintys ką galėtum nuveikt, kad tą ateitis pildytųsi. Pradėk nuo mažo žingsnelio, ryte paklausk savęs ką tu gali nuveikti šiandien iki vakaro. Dar keisis tavo planai, tikslai ir prasmės, taip kad nelaužyk galvos apie kažką globalaus, žiūrėk kas tau rupi šiandien ir ką nedidelio gali nuveikt per dieną kas turės prasmę ateityje.

Tad įdomu, ką aš galėčiau veikti, kur tavo gyvybė balansuotų 50/50 ir būtų geresni pinigai?

Kas cia per nesamoningas klausimas. Gal pradek Jackass'a namuose daryt ir filmuot, beje tas pagrindinis Jackaso veikejas sake kad pradejo tai daryti, todel kad nenorejo eit dirbti nieko ir panasiai, tai ir tau turbut tas pats tinka :)

Realiai ismesk menkavertiskumo kompleksa is saves, nes tik mazos savivertes zmones taip gali mastyt.

Jei kompleksuoji del psichiniu problemu kazkokiu tuomet reikia jas gydyti ir tiek.

Dar ir tokių žmonių būna?..