Internetinės parduotuvės tapo preke

Apie planus rasti pirkėją paskelbus didžiausiai šalies elektroninei parduotuvei „pigu.lt“, ir kiti rinkos dalyviai, skaičiuojantys bent kelių milijonų litų metines pajamas, prakalbo apie derybas su investuotojais.

Vietos pirkėjus ir investicinius fondus domina išsukti verslai, kurių apyvarta yra bent keli ar keliolika milijonų litų per metus. Fondus ir strateginius investuotojus skatina tai, kad verslas jau pelningas, tačiau rinka dar nekonsoliduota ir aiškių lyderių nėra. Viliamasi pataikyti ir nupirkti būsimą savo srities lyderį.

„Lietuviški verslai ir užsienio fondai domisi lietuviškomis elektroninėmis parduotuvėmis. Tiesiog dabar tinkamas laikas sąlygiškai pigiai įsigyti perspektyvias bendroves“, – apie naujus procesus elektroninėje erdvėje pasakoja Paulius Insoda, NFQ Projektų departamento vadovas.

„Mums lietuviškas elektroninės prekybos verslas įdomus, nes matome jo augimo potencialą. Investavus į tinkamą komandą uždarbis gali būti gana didelis“, – apie potencialių įdomių įmonių paiešką pasakoja Simonas Gustainis, privataus kapitalo fondus valdančios investicijų bendrovės „BaltCap“ partneris.

Ponas Gustainis sako, kad jau šiandien derasi su kelių įdomesnių projektų savininkais. Ar ką nors pirks – dar neaišku.

„Investuotojams svarbu ne tik apyvarta, bet ir potencialas augti. Reikalinga komanda ir kelerių metų įmonės istorija. Tokių bendrovių Lietuvoje yra iki 10“, – aiškina p. Insoda, jis nurodo, kad mokama iki pusės metinės apyvartos.

Už vieną 15 mln. Lt metinę apyvartą turinčią bendrovę, NFQ atstovo žiniomis, buvo siūloma 7 mln. Lt.

„Mums įdomūs projektai, į kuriuos galime investuoti 1–15 mln. EUR. Visoje Lietuvoje dirba tik keli šimtai mums įdomių tokio dydžio bendrovių. Internete – keliolika“, – paprastai aiškina p. Gustainis.

Ponas Insoda pažymi, kad pirkėjai, norintys investuoti į lietuvišką elektroninę komerciją, yra dviejų tipų. Tai fondai, kurių tikslas išauginti verslą ir brangiau parduoti. Kita kategorija – užsienio prekybininkai, kuriems reikalinga platforma ir įdirbis naujoje rinkoje.

„Pasiūlymų parduoti verslą gavome. Iš kitos pusės, mes patys irgi dairomės į investuotojus ir kalbamės su potencialiais pirkėjais“, – sako Jurgis Gylys, UAB „Imk.lt“, valdančios parduotuvę „imk.lt“ vadovas.

Pernai „imk.lt“ pajamos buvo 5,2 mln. Lt , 2011 m. – 4 mln. Lt.

„Pernai elektroninės parduotuvės uždirbo gana daug ir kilimas tęsiasi. Todėl jos tapo patrauklesnės investuotojams. Iš kitos pusės, patiems prekybininkams, neturintiems išteklių savarankiškai auginti verslą, reikia įmones arba parduoti už gan aukštą kainą, arba pritraukti investicijų“, – dėsto Justinas Šimkus, UAB „Diginet LT“, valdančios elektroninių parduotuvių nuomos verslą, vadovas.

Ponas Šimkus skaičiuoja, kad iš maždaug 1.500 šalyje veikiančių parduotuvių jo paslaugomis naudojasi apie 500.

Plačiau apie tai skaitykite šiandien dienraštyje "Verslo žinios".

http://vz.lt/article/2013/5/23/internetines-parduotuves-tapo-preke