Link ko einame?

Na, tai ir yra kaip pilnatve. Jei esi laimingas - tiek ir nauji daiktai, ir naujos pazintys ar galimybes tau atnes tik dar daugiau laimes. As nuosirdziai tikiu, kad esant laimingam viskas, kas teikia laime, isskiria daugiau chemijos i smegenis negu esant nelaimingam. Kaip pavyzdys, tuo paciu nauju drabuziu dziaugsiesi labiau, kuomet esi laimingas. Del to ir nesutinku su tuo laimes jausmo issaukimu. Mieste matau daugybe zmoniu, kurie turi tu daiktu, pradedant nuo telefonu iki masinu, taciau veido israiska isduoda, kad jie labiau susierzine arba sunerime, negu kad laimingi. Zinoma, dalis tu zmoniu tiesiog nemoka isreikst laimes, bet likusioji dalis tiesiog suvargusi nuo kasdienybes. Gal tie daiktai yra sunkaus darbo vaisiai ir pasamoningai jie primena "tu sunkiai dirbi, kad mane nusipirktum", gal jie uzdirba daug, taciau pats darbas nera malonumas ir daiktai neatperka tos rutinos. Lieka tik spelioti.

Na, galima spėliot ir dėl to ar tie žmonės laimingi ar ne. Kaip minėjau, tik pats žmogus ko gero gali atsakyti ar jis laimingas. Naujas daiktas nebūtinai sukels laimės pojūtį, bet nebūtinai nesukels. Dėl viso kito pritariu.

Atsižvelgiant į kai kurių pasisakymus, tai čia tikri Gandžio ir Motinos Teresės pasekėjai susirinkę. Įsivaizduoju, kaip "asketiškai" ir atsijungę nuo viso materealaus gėrio gyvenate :)

Bet atsijungti nuo materialaus pasaulio kokiom trim savaitėm su kuprine kalnuose tikrai laimės priduoda..:) Ir nepasigendi tokių dalykų kaip karštas vanduo, lova, mobilus ryšys ar pan. Gal kad laikinai:)

Trims savaitėms atsijungti vienas juokas, o jeigu visam gyvenimui? Kažin, ar po kelerių metų dar taip pat postrinautų apie pseudo-dvasinį gėrį :)

Bet atsijungti nuo materialaus pasaulio kokiom trim savaitėm su kuprine kalnuose tikrai laimės priduoda..:) Ir nepasigendi tokių dalykų kaip karštas vanduo, lova, mobilus ryšys ar pan. Gal kad laikinai:)

O gal laimės duoda ne atsijungimas, o aplinkos pakeitimas? o galbūt... grynas oras? Daug faktorių imho :)

as tai ish savo puses pasakysiu.... niekad nieko netruko (nuo vaikystes).... bet kai ishejom, susituoke 21-iu metu, ant "savo shiknos"gyvent, daug ka supratom.... ir, nors, neblogai uzdirbom, bet "smaugdavo" tas ejimas i parduotuve su tam tikru biudzetu ir ne daugiau.... nebuvo iprate taip.... ir, dabar, kai turim vaiku, neskaiciuoti tu pinigu, nuejus i parduotuve, vaika uzrashius i bureli, vaziuojant atostogaut, man toookia laisve.... su sheima vaziuot praleist vakaro, neskaiciuojant, ar uzteks shildymui, ar komunaliniams (taip buvo tik susituokus), nu man laisve ir ramybe.... gal as per sena arba per naivi... arba ir tas ir anas :D

Visiems sakantiems laimės už pinigus nenusipirksi, pasakysiu tik mintį pateiktame viename tyrime:

Laimingiausi žmonės yra tie kurie turi finansinį stabilumą ir žino, kad tai jiems suteikia visišką laisvę gyventi taip kaip nori jie, pirkti daiktus kurie jiems patinka ir kam rūpi ar jie reikalingi jiems ar ne, čia esmė laisvėje turėti bet ką, o ne tame ar tai tau ištikrųjų reikalinga.

Linkas į tyrimą: http://www.ons.gov.uk/ons/dcp171776_415633.pdf

O ką suteikia finansinis stabilumas? Sumažina neigiamas emocijas (nerimas, stresas ir pan.) bei sukelia teigiamas (pasitenkinimas gyvenimu, laisvės jausmas ir pan.).

Problema su žmonėm, kad ne visi moka sugeba gyventi pagal savo finansinį lygį, t.y. turtingieji bei dažnais atvejais vidutinė klasė nori pasirodyti prieš draugus, geresne mašina, didesniu namu ir t.t. O ne gyventi sau, savo malonumui, t.y. pirkti naują mašiną dėl to, kad tau patinka komforto jausmas ja važiuojant, tau patinka užuosti savo naujo odinio salono kvapą, t.y. mėgautis gyvenimu, o ne konkuruoti ir pasirodyti prieš kitus.

Yra ir kitų žmonių grupė kurie visą gyvenimą deda cento prie cento, taupo savo sveikatos sąskaita tikėdamiesi, kad po 20-30 metų gyvens pasakišką gyvenimą, bėda tame, kad betaupydami net nenugyvena to 30 metų. O jei ir nugyvena, tai ar tikrai pajausi gyvenimo malonumą, kai tau 50,60 metų, didžiąją dalį pinigų sukiši į sveikatos problemų taisymą, kurių prisidarei per visus tuos metus, nepaisant to, nuo sanarių skausmų viskas ko norėsi tai gulėti lovoje ir klausyti radijo, nes sveikatos už pinigus nenusipirksi.

Taigi visa esmė yra mėgautis gyvenimu ir daryti tai, kas tau teikia malonumą ir visiškai nesvarbu ar tai būtų keliavimas aplink pasaulį, ar mėgstamas darbas, gyvenam tik kartą, tai gyvenkim taip, kad senatvėje nereiktų dėl nieko gailėtis ;)

Visiems sakantiems laimės už pinigus nenusipirksi, pasakysiu tik mintį pateiktame viename tyrime:

 

Laimingiausi žmonės yra tie kurie turi finansinį stabilumą ir žino, kad tai jiems suteikia visišką laisvę gyventi taip kaip nori jie, pirkti daiktus kurie jiems patinka ir kam rūpi ar jie reikalingi jiems ar ne, čia esmė laisvėje turėti bet ką, o ne tame ar tai tau ištikrųjų reikalinga.

 

Linkas į tyrimą: http://www.ons.gov.uk/ons/dcp171776_415633.pdf

 

O ką suteikia finansinis stabilumas? Sumažina neigiamas emocijas (nerimas, stresas ir pan.) bei sukelia teigiamas (pasitenkinimas gyvenimu, laisvės jausmas ir pan.).

 

Problema su žmonėm, kad ne visi moka sugeba gyventi pagal savo finansinį lygį, t.y. turtingieji bei dažnais atvejais vidutinė klasė nori pasirodyti prieš draugus, geresne mašina, didesniu namu ir t.t. O ne gyventi sau, savo malonumui, t.y. pirkti naują mašiną dėl to, kad tau patinka komforto jausmas ja važiuojant, tau patinka užuosti savo naujo odinio salono kvapą, t.y. mėgautis gyvenimu, o ne konkuruoti ir pasirodyti prieš kitus.

 

Yra ir kitų žmonių grupė kurie visą gyvenimą deda cento prie cento, taupo savo sveikatos sąskaita tikėdamiesi, kad po 20-30 metų gyvens pasakišką gyvenimą, bėda tame, kad betaupydami net nenugyvena to 30 metų. O jei ir nugyvena, tai ar tikrai pajausi gyvenimo malonumą, kai tau 50,60 metų, didžiąją dalį pinigų sukiši į sveikatos problemų taisymą, kurių prisidarei per visus tuos metus, nepaisant to, nuo sanarių skausmų viskas ko norėsi tai gulėti lovoje ir klausyti radijo, nes sveikatos už pinigus nenusipirksi.

 

Taigi visa esmė yra mėgautis gyvenimu ir daryti tai, kas tau teikia malonumą ir visiškai nesvarbu ar tai būtų keliavimas aplink pasaulį, ar mėgstamas darbas, gyvenam tik kartą, tai gyvenkim taip, kad senatvėje nereiktų dėl nieko gailėtis ;)

Zinoma, kad smagu sau leist pirkinet viska ko troksti ir neukt de lnieko galvos. Taciau kaip tai pasiekti kiekvienam? Nes kalba eina kaip laimingiems buti visiems. Nekalbu apie musus vargo valstybele, taciau net ir auksciausio pragyvenimo lygio salyse tureti gera nama geroj vietoj, keisti nauja auto kas 5 metus ir naudotis visomis siulomomis paslaugomis netgi GERAI uzdirbanciam zmogui yra nepakeliama. Tai reiskia iklimpti i skolas visam gyvenimui, jeigu, kaip tu kalbi, nori turet cia ir dabar. Ir tikrai nekalbu apie koki fabriko ar statybu darba, kalbu apie IT specialistus, Dizainerius, inzinierius. Turiu artimu zmoniu Olandijoje, Anglijoje, USA. Norint gyvent netaupant, vartotojiska gyvenima, pirkti tai, kad madinga ir populiaru yra tiesiog nepakeliama. O tas iklimpimas i skolas bent jau man asmeniskai yra atvirkstine laime :) Na, o tiems, kurie turi potencialo ir, sakyciau sekmes, daryti versla, projektus ar kazka, kas patinka ir nesa gerokai didesnes nei vidutines pajamas, baltai pavydziu. Tik manau visi suprantam, kad tokiu zmoniu yra na, gal 2 procentai, jei ne maziau. O likusiems, samdomiems darbinikams (su isimtimis, aisku) tas vartojimas ir turejimas yra daugiau kancia nei laisve. O laimingi juk nori ir turi teise but visi.. ;)

Beje, finansinis stabilumas yra kvailiu iliuzija, nes toks dalykas gamtoje paprasciausiai neegzistuoja. Visis tie draudimai, fondai ir tt yra tiek pat stabilus, kiek kortu namelis. Betkada, betkuria diena viskas gali zlugti ir po viso stabilumo.

Visiems sakantiems laimės už pinigus nenusipirksi, pasakysiu tik mintį pateiktame viename tyrime:

 

Laimingiausi žmonės yra tie kurie turi finansinį stabilumą ir žino, kad tai jiems suteikia visišką laisvę gyventi taip kaip nori jie, pirkti daiktus kurie jiems patinka ir kam rūpi ar jie reikalingi jiems ar ne, čia esmė laisvėje turėti bet ką, o ne tame ar tai tau ištikrųjų reikalinga.

 

Linkas į tyrimą: http://www.ons.gov.uk/ons/dcp171776_415633.pdf

 

O ką suteikia finansinis stabilumas? Sumažina neigiamas emocijas (nerimas, stresas ir pan.) bei sukelia teigiamas (pasitenkinimas gyvenimu, laisvės jausmas ir pan.).

 

Problema su žmonėm, kad ne visi moka sugeba gyventi pagal savo finansinį lygį, t.y. turtingieji bei dažnais atvejais vidutinė klasė nori pasirodyti prieš draugus, geresne mašina, didesniu namu ir t.t. O ne gyventi sau, savo malonumui, t.y. pirkti naują mašiną dėl to, kad tau patinka komforto jausmas ja važiuojant, tau patinka užuosti savo naujo odinio salono kvapą, t.y. mėgautis gyvenimu, o ne konkuruoti ir pasirodyti prieš kitus.

 

Yra ir kitų žmonių grupė kurie visą gyvenimą deda cento prie cento, taupo savo sveikatos sąskaita tikėdamiesi, kad po 20-30 metų gyvens pasakišką gyvenimą, bėda tame, kad betaupydami net nenugyvena to 30 metų. O jei ir nugyvena, tai ar tikrai pajausi gyvenimo malonumą, kai tau 50,60 metų, didžiąją dalį pinigų sukiši į sveikatos problemų taisymą, kurių prisidarei per visus tuos metus, nepaisant to, nuo sanarių skausmų viskas ko norėsi tai gulėti lovoje ir klausyti radijo, nes sveikatos už pinigus nenusipirksi.

 

Taigi visa esmė yra mėgautis gyvenimu ir daryti tai, kas tau teikia malonumą ir visiškai nesvarbu ar tai būtų keliavimas aplink pasaulį, ar mėgstamas darbas, gyvenam tik kartą, tai gyvenkim taip, kad senatvėje nereiktų dėl nieko gailėtis ;)

Zinoma, kad smagu sau leist pirkinet viska ko troksti ir nesukt del nieko galvos. Taciau kaip tai pasiekti kiekvienam? Nes kalba eina kaip laimingiems buti visiems. Nekalbu apie musu vargo valstybele, taciau net ir auksciausio pragyvenimo lygio salyse tureti gera nama geroj vietoj, keisti nauja auto kas 5 metus ir naudotis visomis siulomomis paslaugomis netgi GERAI uzdirbanciam zmogui yra nepakeliama. Tai reiskia iklimpti i skolas visam gyvenimui, jeigu, kaip tu kalbi, nori turet cia ir dabar. Ir tikrai nekalbu apie koki fabriko ar statybu darba, kalbu apie IT specialistus, Dizainerius, inzinierius. Turiu artimu zmoniu Olandijoje, Anglijoje, USA. Norint gyvent netaupant, vartotojiska gyvenima, pirkti tai, kas madinga ir populiaru yra tiesiog nepakeliama. O tas iklimpimas i skolas bent jau man asmeniskai yra atvirkstine laime :) Na, o tiems, kurie turi potencialo ir, sakyciau sekmes, daryti versla, projektus ar kazka, kas patinka ir nesa gerokai didesnes nei vidutines pajamas, baltai pavydziu. Tik manau visi suprantam, kad tokiu zmoniu yra na, gal 2 procentai, jei ne maziau. O likusiems, samdomiems darbinikams (su isimtimis, aisku) tas vartojimas ir turejimas yra daugiau kancia nei laisve. O laimingi juk nori ir turi teise but visi.. ;)

Beje, finansinis stabilumas yra kvailiu iliuzija, nes toks dalykas gamtoje paprasciausiai neegzistuoja. Visi tie draudimai, fondai ir tt. yra tiek pat stabilus, kiek kortu namelis. Betkada, betkuria diena viskas gali zlugti ir po viso stabilumo.

Finansinis stabilumas nebūtinai turi būti susijęs su draudimo ar finansų valdymo įmonėmis. Finansus užsitikrinti ir valdyti gali kiekvienas, tereikia gerai įsigilinti į tai.

Visur ir visada yra rizika. Gali rytoj netekti darbo, o gali ir meteoritas nukristi ant galvos :)

Ir nesutinku, kad yra vos keletas procentų žmonių, kurie yra sėkmingi ir gali daryti verslus ar pan. Manau, kad bet kuris žmogus tam turi gabumus, tereikia įgyti tam tikrų žinių ar išvystyti gerą idėją. Yra krūva istorijų, kuomet "paprastas" žmogus išvysto pelningą verslą, kad ir ne multimilijoninį.

...

Na mano pranešimas buvo labiau apie tai, kad pinigai atneša laimę, o ne tai, kaip to pasiekti, bet atsakysiu į tavo žinutę keliais patarimais.

Norint gyvent netaupant, vartotojiska gyvenima, pirkti tai, kas madinga ir populiaru yra tiesiog nepakeliama.

Na čia mano manymu reikia keisti požiūrį, į tai, kad reikia pirkti tai ko nori tu, o ne tai kas madinga ir populiaru. Bet tarkim, kad nori turėti tai kas madinga ir populiaru, tokiu atveju susikurk sau tokį pajamų šaltinį, kad galėtum tai daryti. Jei kyla klausimas ar gali sau leisti tai nusipirkti, reiškia, kad negali, žmogus uždirbantis sumas su šešiais nuliukais, negalvoja ar gali sau leisti pirkti naują kompiuterį ar mašiną, jis tiesiog perka.

Zinoma, kad smagu sau leist pirkinet viska ko troksti ir nesukt del nieko galvos. Taciau kaip tai pasiekti kiekvienam?

Į šį klausimą vieno atsakymo nėra, vienam tai verslas, kitam aukšta pozicija, o kažkam laimingas loterijos bilietas, bei begalė kitų.

Na, o tiems, kurie turi potencialo ir, sakyciau sekmes, daryti versla, projektus ar kazka, kas patinka ir nesa gerokai didesnes nei vidutines pajamas, baltai pavydziu. Tik manau visi suprantam, kad tokiu zmoniu yra na, gal 2 procentai, jei ne maziau.

O kas trukdo priklausyti tiems 2 procentams? Matai, žmonės sėkminguose žmonėse mato, tik tai ką jie turi šiuo metu, jie mato tik rezultatą viso to darbo kurio reikėjo, kad tai pasiekti, jie nemato 16 darbo valandų per dieną, jie nemato dienų kai reikėjo atsisakyti net skaitmeninės televizijos, tam, kad galėtum toliau vystyti savo verslą. Kiekvienas gali pasakyti pavydžiu, bet įdėti tiek darbo kiek įdeda tie žmonės nori ne kiekvienas, todėl ne kiekvienas ir priklauso tiems 2%, todėl ne kiekvienas gali sau leisti gyventi laisvai. Klausimas ar tu pasiruošęs paaukoti tiek, kiek paaukoja jie?

Ir čia esmės nekeičia nei šalis, nei tavo dabartinė finansinė padėtis. Verslas ir afrikoj yra verslas. Tą puikiai parodo net gana juokingas straipsnis apie tai, kaip turint minimalias investicijas galima sukurti verslą:

http://www.anglija.today/verslas/jaunas-verslininkas-irode-kad-net-ir-pardavinejant-bulves-galima-susikrauti-turtus

Betkada, betkuria diena viskas gali zlugti ir po viso stabilumo.

Tokiu atveju reikia susikurti kelis pajamų šaltinius, t.y. nestatyti visko ant 1 kortos, tokiu atveju sugriuvus vienam, turėsi kitą, o gal net kelis kitus pajamų šaltinius.

Finansinis stabilumas nebūtinai turi būti susijęs su draudimo ar finansų valdymo įmonėmis. Finansus užsitikrinti ir valdyti gali kiekvienas, tereikia gerai įsigilinti į tai.

 

Visur ir visada yra rizika. Gali rytoj netekti darbo, o gali ir meteoritas nukristi ant galvos :)

 

Ir nesutinku, kad yra vos keletas procentų žmonių, kurie yra sėkmingi ir gali daryti verslus ar pan. Manau, kad bet kuris žmogus tam turi gabumus, tereikia įgyti tam tikrų žinių ar išvystyti gerą idėją. Yra krūva istorijų, kuomet "paprastas" žmogus išvysto pelningą verslą, kad ir ne multimilijoninį.

Yra 1000xkrūva istorijų, kuomet "paprastas" žmogus praranda turta, pinigus, ir, svarbu, tikejima, kad gali kazka padaryti.

Yra 1000xkrūva istorijų, kuomet "paprastas" žmogus praranda turta, pinigus, ir, svarbu, tikejima, kad gali kazka padaryti.

Taip yra, bet tai parodo ką? Kad žmogus nevykęs, nieko nesugeba ir yra nevisprotis?

Yra 1000xkrūva istorijų, kuomet "paprastas" žmogus praranda turta, pinigus, ir, svarbu, tikejima, kad gali kazka padaryti.

Tai tik parodo, kad peržengę per kliūtis yra to verti.

Labai mažai pavyzdžių, kai rezultatai ateina nieko nedarant.

Na mano pranešimas buvo labiau apie tai, kad pinigai atneša laimę, o ne tai, kaip to pasiekti, bet atsakysiu į tavo žinutę keliais patarimais.

 

 

 

Na čia mano manymu reikia keisti požiūrį, į tai, kad reikia pirkti tai ko nori tu, o ne tai kas madinga ir populiaru. Bet tarkim, kad nori turėti tai kas madinga ir populiaru, tokiu atveju susikurk sau tokį pajamų šaltinį, kad galėtum tai daryti. Jei kyla klausimas ar gali sau leisti tai nusipirkti, reiškia, kad negali, žmogus uždirbantis sumas su šešiais nuliukais, negalvoja ar gali sau leisti pirkti naują kompiuterį ar mašiną, jis tiesiog perka.

 

 

 

Į šį klausimą vieno atsakymo nėra, vienam tai verslas, kitam aukšta pozicija, o kažkam laimingas loterijos bilietas, bei begalė kitų.

 

 

 

O kas trukdo priklausyti tiems 2 procentams? Matai, žmonės sėkminguose žmonėse mato, tik tai ką jie turi šiuo metu, jie mato tik rezultatą viso to darbo kurio reikėjo, kad tai pasiekti, jie nemato 16 darbo valandų per dieną, jie nemato dienų kai reikėjo atsisakyti net skaitmeninės televizijos, tam, kad galėtum toliau vystyti savo verslą. Kiekvienas gali pasakyti pavydžiu, bet įdėti tiek darbo kiek įdeda tie žmonės nori ne kiekvienas, todėl ne kiekvienas ir priklauso tiems 2%, todėl ne kiekvienas gali sau leisti gyventi laisvai. Klausimas ar tu pasiruošęs paaukoti tiek, kiek paaukoja jie?

 

Ir čia esmės nekeičia nei šalis, nei tavo dabartinė finansinė padėtis. Verslas ir afrikoj yra verslas. Tą puikiai parodo net gana juokingas straipsnis apie tai, kaip turint minimalias investicijas galima sukurti verslą:

 

http://www.anglija.today/verslas/jaunas-verslininkas-irode-kad-net-ir-pardavinejant-bulves-galima-susikrauti-turtus

 

 

 

Tokiu atveju reikia susikurti kelis pajamų šaltinius, t.y. nestatyti visko ant 1 kortos, tokiu atveju sugriuvus vienam, turėsi kitą, o gal net kelis kitus pajamų šaltinius.

As noriu pasakyt, kad pagal tavo logika iseina, kad tik tie 2 procentai zmoniu yra laimingi. :) Arbe bent jau gerokai laimingesni uz kitus 98. Pats supranti, kad realybeje nieko panasaus nera. Jeigu paimsim netgi sausa statistika, pamatysim, kad tarp turtingiausiu zmoniu (tu, kur uzkala sumas su sesiais nuliukais) savizudybiu, narkotiku ir alkoholio piktnaudziavimo, argesyvaus elgesio kur kas daugiau, nei tarp vidurinio sluoksnio. Tu isivaizduoji, kaip jauciasi zmogus, kuris yra pasiryzes nusizudyt? Manai cia kazkas susijusio su laime? Tas visas blizgesys, sypsenos, juokas daznai yra tokia nevykusi maskuote, kad itikinti gali nebent visai nesubrendusi liurbi. Ir nekalbu as vien tik apie pasaulinio lygio zvaigzdes, bet ir cia, salia musu. Pamenu pasiturintis verslininkas nuo palangos tilto su masina i jura nere, kitas i medi kale su auto, kiek tokiu su BMW X6 pagauna girtu. Kiek turtuoliu nusa zmonas, vaikus? Dar kelis variantus zinau visai netoli saves, kai turtingu tevu vaikai pasidare sau gala. Tikriausiai ju seimose buvo pilna laimes. Zinoma dar dazniau zudosi ar nusigeria mirtinai zemiausias sluoksnis, vargsai, taciau i juos gal nesilygiuojam?

Megstamas darbas - kvailiu pasaka, aprasoma self development knygelese ir kituose nesusitupejusiu, nesavarankisku zmoniu skaitiniuose. Man realesne savoka - nenuobodus darbas, o jeigu labai pasiseka - netgi idomus. Taciau kokia veikla gali but idomi tiek, kad jai skirt tavo paminetas 16 valandu per para? Cia, drauge, yra paprastas medicininis terminas - manija. Kad ir kokia grazia svajone turesi, kad ir kaip gerai seksis eit link jos, kazkada teks atsimust i realybe. Teks sau pripazint, kad keletas metu (gerai, jeigu ne keliasdesimt), praleistu sedint prie kompo kasdien arba kitaip besivaikant pinigu, svelniai pasakius nera graziausi tavo gyvenimo metai. Netgi jeigu gyveni savo graziame name ir kieme stovi geras automobilis. Ne, tai nera verta 16 valandu darbo kasdien, cia atsakymas i tavo klausima. Ir labai gerai, jeigu po viso sito tebesi sveikas, kas pasitaiko neitin daznai del tokio gyvenimo budo. Gerai, jeigu turi sukaupes kazkoki kapitala ir bent jau galesi likusi gyvenima praleist laisviau, taciau uz jokius pinigus nebenusipirksi prabegusiu graziausiu gyvenimo metu. Ir dar gerai, jeigu turi seima, ar bent jau kazkoki asmeni su kuriuo gali nuosirdziai pabendraut, nes dirbant po 16 valandu tokiems dalykams daznai laiko nebepakanka. Galbut galesi panesiot savo skaudancia subine po pasauli, taciau tikrai nebebegiosi kaip jaunas, nebeuzsiimsi jokiu sportu ir nieko nebenuveiksi, ka veikia jauni, stiprus, laimingi zmones.

Papasakojau apie nelaimingus, papasakosiu ir apie laimingus. Kaip jau minejau, darbas butu kuo maziau nuobodus ir monotoniskas. Ir kuo maziau jo, tuo geriau. Puiku, jeigu sugebi uzdirbt ir tureti daug laiko sau. Cia jau mano tema, darbo efektyvumas. Kuo daugiau uzdirbt, kuo maziau dirbant. Daznai realybe tokia, kad uzdarbis neitin ispudingas, vistiek neprisiverciu dirbt daugiau, nes iskart pradedu jaust, kaip prarandu savo laika ir netgi sveikata. Nesi to jausmo patyres? Taciau einu i prieki, skiriu laiko apmastymams (plaukiodamas su kajaku ezere arba vazinedamas dviraciu), meginu naujus dalykus, tikiu, kad bus tas uzdarbis visvien. Apie darba uzteks, pakalbekim apie svarbesnius dalykus. Sveikata, be jos apie laime pamirskim, sutinki? Cia pagrindinis prioritetas. Svarbu buti sveikam, o ne uzkalinet pinigus, kuriuos veliau teks kist i sveikatos atstatyma, nors jos vistiek jau nebebus, pavyks tik numalsint skausma. Kuo daugiau geru emociju, daugiau fizinio aktyvumo, sveika mityba, geras poilsis. Kas velgi nesiderina su 16 valandu darbo diena. Seima - kiekvienam individualiai, kiti laimingi ir po viena. Puiku, jei tikrai laimingi, taciau daug tokiu vienisiu tik apgaudineja save, nesugebedami susikurt normaliu socialiniu rysiu. Man grizt i netuscius namus, kur esu laukiamas ir mylimas - didziule laime. Tai tiek. Pinigai labai gerai, kol ju darymas netrukdo gyvent pilnaverti gyvenima.

I tema skaitalas.

Kuo daugiau geru emociju, daugiau fizinio aktyvumo, sveika mityba, geras poilsis. Kas velgi nesiderina su 16 valandu darbo diena. Seima - kiekvienam individualiai, kiti laimingi ir po viena. Puiku, jei tikrai laimingi, taciau daug tokiu vienisiu tik apgaudineja save, nesugebedami susikurt normaliu socialiniu rysiu. Man grizt i netuscius namus, kur esu laukiamas ir mylimas - didziule laime. Tai tiek. Pinigai labai gerai, kol ju darymas netrukdo gyvent pilnaverti gyvenima.

 

I tema skaitalas.

Tai, ką tu parašei irgi kvepia bandymu įtilpti į kažkokį visuomenės primestą modelį, kas yra "laimingas gyvevenimas", nors skamba ganėtinai dirbtinai. Aš niekada neturėjau problemų nei su svoriu, nei su sveikata, bet irgi dėl, matyt, kažkokio bando jausmos buvau susimąsčiusi itin "sveikai maitintis". Nevalgiau miltinių patiekalų, makaronų, keptų bulvių, saldumynų, sumažinau vartojamos mėsos kiekį, retinau kavos išgėrimus, nepirkau ledų ir pan. Atsirado tik daržovės daržovės, neriebi mėsa, vėl daržovės ir t.t. Kadangi, pasak visų trenerių kenkia BEVEIK VISKAS - tik ne garintos daržovės :D Na ir ką... nei velnio netapau labiau laiminga. Atvirkščiai, padidėjo nervingumas, supratau, kad be saldumynų gyventi negaliu, kad noriu valgyti viską, ko reikalauja organizmas, o ne statyti save į tuos idiotiškus rėmelius "valgyk penkis kartus per dieną, po tiek kalorijų, prieš miegą nevalgyk, to išvis nevalgyk, tas labai riebu, tas labai nesveika, tas kenkia, o tas išvis vėžį varo". Absurdas. Nedavė man ta sveika mityba jokio džiaugsmo. Mečiau tą sveikuolišką gyvenimą gal po dviejų mėnesių. Dabar valgau viską, ką noriu ir kada noriu. Nematau problemos ir prieš einant miegoti suvalgyti šokolado plytelę ar prie kavos pastoviai turėti bandelę, ar pyrago gabaliuką. Man tai teikia gerų emocijų ir jaučiuosi gyvenanti, o ne vergaujanti kitų įsitikinimams, kas sveika, kas nesveika. Taip, kad tokios klišės dažnai yra tik individualios patirtys, bet toli gražu ne kiekvienam tinkantys dėsniai.

Sveiki dar karta,

Dekui dar karta uz atsakymus, taciau matau, jog viskas nusivaziavo i visiskas lankas. Galbut ir as kaltas, galbut nesugebejau tinkamai isreiksti savo minciu ir parodyti i ka noriu atkreipti demesi kurdamas sia tema.

Pabandysiu is naujo:) Pagrindiniai dalykai, i kuriuos norejau atkreipti demesi, tai laisve, pinigai ir zmoniu poreikiai.

Laisve todel, nes neisivaizduoju kaip zmogus galetu buti laimingas nebudamas laisvas.

Pinigai ir poreikiai todel, nes zmones tiesiog ne ten iesko ir savo nepilnavertiskumus bando uzglaistyti kitais dalykais.

Tai tikrai nera svarbu koks jusu darbas ir kiek jus uzdirbat. Ir tikrai nesvarbu kokios markes jusu automobilis ar jus apskritai vaziuojat dviraciu. Taip pat visiskai nesvarbu ar jusu apranga is firminiu ar padevetu parduotuviu.

Jei jus manote kad popierius ar prekinis zenklas jus padarys laisvais, o galiausiai laimingais, nu tai ka galiu pasakyt... Turbut esat visu reklamu aukos, vadovaujates bandos instinktu ir plaukiat pasroviui. Viliuosi, jog dar yra cia blaiviai mastanciu ir kazkas supras visa tai.

Viskas yra jusu galvoje, jusu poziuryje. Ir jei kazkam neuztenka buto, tiesiog tvarkingos auto ir svariu rubu, tam zmogui laisves ar laimes neatnes ir didesni dalykai. Realus zmogaus poreikiai is tiesu nedideli. Taciau dabartinis pasaulis zmones padare kitokiais.. Reklama galingas daiktas.

Dekui uz diskusijas.

Manau, kad ne piniguose esmė, o tame, kad gali būti laisvas.

Manau, kad ne piniguose esmė, o tame, kad gali būti laisvas.

Laisve yra tada, kai nors ir turi ka nors, taciau laisvai galetum apsieiti ir be to. Siuo atveju tai tiesiog neimanoma, nes prarades pinigus, prarastum ir laisve.

Nuo tos minutes, kai pagalvosi, jog pinigai atnesa laisve, tu patapsi pinigu ikaitu ir nuo ju priklausysi. Taip, turedamas pinigu tu igyji laisve pirkti ka nori, galbut vaziuoti kur nori. Bet tu jau nuo kazkuo priklausai.

Tai kame cia laisve?

Laisve yra tada, kai nors ir turi ka nors, taciau laisvai galetum apsieiti ir be to. Siuo atveju tai tiesiog neimanoma, nes prarades pinigus, prarastum ir laisve.

 

Nuo tos minutes, kai pagalvosi, jog pinigai atnesa laisve, tu patapsi pinigu ikaitu ir nuo ju priklausysi. Taip, turedamas pinigu tu igyji laisve pirkti ka nori, galbut vaziuoti kur nori. Bet tu jau nuo kazkuo priklausai.

 

Tai kame cia laisve?

Dar nedalyvavau šioje diskusijoje, bet kurį laiką sekiau šią temą. Pasidarė įdomu.

Tu gal bandai kitiem įpiršti tokį nusistatymą - norint būti laimingu, tu tiesiog turi save nustatyti, jog tu paprasčiausiai jau esi laimingas, nors ir neturi nieko, o jei turi, tu esi to dalyko vergas. Nesvarbu ar tu turtingas, vargšas, paskendęs skolose, kiekvienas "laisvę" "laimę" suprantame skirtingai. Vienam duosi 500 eurų, jis tiesiog trykš iš tos laimės, nes gyvenime tokios sumos net nėra matęs ir turėjęs, galbūt jis galės apmokėti savo skolas, išmaitinti savo badaujančią šeimą. Tai jam atneš laimę. Po įtemptos dienos tu norėsi ramiai pagulėti šiltoje vonioje, bet jei pas tave dušo kabina? Tu paprasčiausiai norėsi tai pakeisti t.y. įsigyti vonią, kurioje galėsi atsipalaiduoti. Kai įsigysi tai ko nori, tu tiesiog pasijausi laimingas, nes gavai ko nori. Žmonės turi norus, svajones ir poreikius, o viso to įgyvendinimas, pasiekimas nėra vergavimas. Kokio velnio bandyti save "perprogramuoti" į tai, kad laimingas esi iš to ką jau turi, gavai ar esi pasiekęs? Tu tiesiog kvėpuoji oru ir esi laimingas? Tau nereikia nieko? Laisvė nelaisvėje?

Dar nedalyvavau šioje diskusijoje, bet kurį laiką sekiau šią temą. Pasidarė įdomu.

Tu gal bandai kitiem įpiršti tokį nusistatymą - norint būti laimingu, tu tiesiog turi save nustatyti, jog tu paprasčiausiai jau esi laimingas, nors ir neturi nieko, o jei turi, tu esi to dalyko vergas. Nesvarbu ar tu turtingas, vargšas, paskendęs skolose, kiekvienas "laisvę" "laimę" suprantame skirtingai. Vienam duosi 500 eurų, jis tiesiog trykš iš tos laimės, nes gyvenime tokios sumos net nėra matęs ir turėjęs, galbūt jis galės apmokėti savo skolas, išmaitinti savo badaujančią šeimą. Tai jam atneš laimę. Po įtemptos dienos tu norėsi ramiai pagulėti šiltoje vonioje, bet jei pas tave dušo kabina? Tu paprasčiausiai norėsi tai pakeisti t.y. įsigyti vonią, kurioje galėsi atsipalaiduoti. Kai įsigysi tai ko nori, tu tiesiog pasijausi laimingas, nes gavai ko nori. Žmonės turi norus, svajones ir poreikius, o viso to įgyvendinimas, pasiekimas nėra vergavimas. Kokio velnio bandyti save "perprogramuoti" į tai, kad laimingas esi iš to ką jau turi, gavai ar esi pasiekęs? Tu tiesiog kvėpuoji oru ir esi laimingas? Tau nereikia nieko? Laisvė nelaisvėje?

Ne ne, esme ne turejime, esme siekime. Jei skaitei ka rasiau auksciau, tai esme, kad net ir jei ir turi daiktu kazkokiu, tu laisvai galetum apsieiti ir be ju. Esme tai, kad daiktai neturetu keisti tavo supratimo, busenos.

Ir visiskai suprantama, kad zmogus laimingas jei naudodamas pinigus jis patenkina butinuosius poreikius (nealkti, netroksti, nesalti). Siuo atveju ismaitinti seima..

Jei savo laisve ar laime susieji su kazkokiu daiktu, tai tavo visa laisve jame ir lieka. Nes visa tai nera tavo galvoje, yra kazkokiam barkode ir jei jis neegzistuotu, dingtu visas tavo dziaugsmas? Nejau tikrai manai, kad tokia turi buti laisve? Priklausomybe nuo karstos vonios? Ar galime tai vadinti laime, jei ji truks tik tiek, kiek maudysies?:) Zinoma, tai gali buti bonusas, bet ar turetu buti siekiamybe.

Beje, as niekam nieko nepersu! Sakau savo nuomone, tvirtu jos laikausi ir diskutuokim, be pykciu:)

Tai, ką tu parašei irgi kvepia bandymu įtilpti į kažkokį visuomenės primestą modelį, kas yra "laimingas gyvevenimas", nors skamba ganėtinai dirbtinai. Aš niekada neturėjau problemų nei su svoriu, nei su sveikata, bet irgi dėl, matyt, kažkokio bando jausmos buvau susimąsčiusi itin "sveikai maitintis". Nevalgiau miltinių patiekalų, makaronų, keptų bulvių, saldumynų, sumažinau vartojamos mėsos kiekį, retinau kavos išgėrimus, nepirkau ledų ir pan. Atsirado tik daržovės daržovės, neriebi mėsa, vėl daržovės ir t.t. Kadangi, pasak visų trenerių kenkia BEVEIK VISKAS - tik ne garintos daržovės :D Na ir ką... nei velnio netapau labiau laiminga. Atvirkščiai, padidėjo nervingumas, supratau, kad be saldumynų gyventi negaliu, kad noriu valgyti viską, ko reikalauja organizmas, o ne statyti save į tuos idiotiškus rėmelius "valgyk penkis kartus per dieną, po tiek kalorijų, prieš miegą nevalgyk, to išvis nevalgyk, tas labai riebu, tas labai nesveika, tas kenkia, o tas išvis vėžį varo". Absurdas. Nedavė man ta sveika mityba jokio džiaugsmo. Mečiau tą sveikuolišką gyvenimą gal po dviejų mėnesių. Dabar valgau viską, ką noriu ir kada noriu. Nematau problemos ir prieš einant miegoti suvalgyti šokolado plytelę ar prie kavos pastoviai turėti bandelę, ar pyrago gabaliuką. Man tai teikia gerų emocijų ir jaučiuosi gyvenanti, o ne vergaujanti kitų įsitikinimams, kas sveika, kas nesveika. Taip, kad tokios klišės dažnai yra tik individualios patirtys, bet toli gražu ne kiekvienam tinkantys dėsniai.

Neturejau galvoj tokios mitybos, tiesiog kalbu apie pilnaverti maista. Juk sutinki, kad nevalgyt pusryciu, per diena uzkrimst greito maisto, o vakare prisikimst pilna pilva niekam nera sveika? O daznai uzimti zmones pansiai ir daro. Mityba, poilsis, fizinis aktyvumas - sitie faktoriai neisvengiamai lemia gera savijauta. O sveikame kune ir siela sveika ;)

Sveiki dar karta,

Dekui dar karta uz atsakymus, taciau matau, jog viskas nusivaziavo i visiskas lankas. Galbut ir as kaltas, galbut nesugebejau tinkamai isreiksti savo minciu ir parodyti i ka noriu atkreipti demesi kurdamas sia tema.

 

Pabandysiu is naujo:) Pagrindiniai dalykai, i kuriuos norejau atkreipti demesi, tai laisve, pinigai ir zmoniu poreikiai.

 

Laisve todel, nes neisivaizduoju kaip zmogus galetu buti laimingas nebudamas laisvas.

Pinigai ir poreikiai todel, nes zmones tiesiog ne ten iesko ir savo nepilnavertiskumus bando uzglaistyti kitais dalykais.

 

Tai tikrai nera svarbu koks jusu darbas ir kiek jus uzdirbat. Ir tikrai nesvarbu kokios markes jusu automobilis ar jus apskritai vaziuojat dviraciu. Taip pat visiskai nesvarbu ar jusu apranga is firminiu ar padevetu parduotuviu.

 

Jei jus manote kad popierius ar prekinis zenklas jus padarys laisvais, o galiausiai laimingais, nu tai ka galiu pasakyt... Turbut esat visu reklamu aukos, vadovaujates bandos instinktu ir plaukiat pasroviui. Viliuosi, jog dar yra cia blaiviai mastanciu ir kazkas supras visa tai.

 

Viskas yra jusu galvoje, jusu poziuryje. Ir jei kazkam neuztenka buto, tiesiog tvarkingos auto ir svariu rubu, tam zmogui laisves ar laimes neatnes ir didesni dalykai. Realus zmogaus poreikiai is tiesu nedideli. Taciau dabartinis pasaulis zmones padare kitokiais.. Reklama galingas daiktas.

 

Dekui uz diskusijas.

Man tai čia truputį panašu į tai, jog grįžtam prie pagrindinio klausimo: kas yra ta laimė ir kas gali nuspręsti, jog tu esi laimingas.

Kaip jau pats minėjau, laimę gali iššaukti daugybė faktorių. Tai gali būti ir naujas drabužis. Tai gali būti ir saulė atsikėlus anksti ryte. Ir "reklamų aukos" čia ne prie ko, nes tai yra visiškai skirtingi dalykai.

Neturejau galvoj tokios mitybos, tiesiog kalbu apie pilnaverti maista. Juk sutinki, kad nevalgyt pusryciu, per diena uzkrimst greito maisto, o vakare prisikimst pilna pilva niekam nera sveika? O daznai uzimti zmones pansiai ir daro. Mityba, poilsis, fizinis aktyvumas - sitie faktoriai neisvengiamai lemia gera savijauta. O sveikame kune ir siela sveika ;)

Kiekvieno organizmas skirtingas ir skirtingai reaguoja bei priima tiek maistą, tiek tą pačią fizinę veiklą. Tai, kas tiks vienam, nebūtinai tiks kitam.

Priklausomybe nuo karstos vonios? Ar galime tai vadinti laime, jei ji truks tik tiek, kiek maudysies?:) Zinoma, tai gali buti bonusas, bet ar turetu buti siekiamybe.

Drąsiai ! Nes Mano, šitu gi, giliu įsitikinimu, esmė ne tame kiek ilgai trunka Laimė, esmė tame, kad Tu apskritai turėjai proga ją patirti. Pasilepinti ja... :)