Studijos užsienyje

Sveiki,visi.

Rašau mane neraminančiu klausimu ir tikiuosiu, kad kartu mes į jį atsakysime.

Šiuo metu esu abiturientas, o kaip gi paskutiniais metais be egzistencinės dilemos "o kas toliau?"

Pirmumą teikiu studijoms užsienyje(Danija,Jungtinė karalystė,Nyderlandai), o labiausiai šaliai, įsikūrusiai Jutlandijos pusiasalyje.

Tokio sprendimo motyvai:

1.3 metų bakaulauretas(sutaupysiu metus, o manau, kad išmoksiu panašiai ar net daugiau nei mokydamasis Lietuvoje 4 metus.

2.Geresnė studijų kokybė(Geriausias Lietuvos universitetas vos patenka į pasaulio 500-ą.)

Truputį domėjausi Aalborgo universitetu(atrodo įdomiai).

Trečią klasę baigau metiniu vidurkiu 9.4, o mokausi gimazijoje , kuri patenka į Lietuvos top 10, todėl nusteikęs gan rimtai :)

Mokykloje turiu Fizika A, Chemija A, Informatika A(programavimas), Matematika A, Anglų kalba B2,Lietuvių kalba,Istorija B, Prancūzų kalba( nesimokau, tik bus atestate 10).

Labiausiai krypstu į chemijos,fizikos,matematikos ir gal net informatikos mišinuką(Studijos gali būti susijusios ir su biologija, jos tikrai nesibaidau). Spektras didžiulis, bet visada atsižvelgiu į perspektyvas.

Užklasine veiklos veiklos patirties prikaupęs nemažai, todėl motyvaciniame laiške turėiau ką parašyti(baigiau muzikos mokyklą(gitara, būgnai, dar savarankiškai mokausi groti lūpine armonikėle),4 metus grojau grupėje, teko groti net vestuvėse(esame neeiliniai vestuvių muzikantai), esu skautas 3 metus ir 1 metus jaunesniųjų vadovas, teko 3 kartus prisidėti prie tarptautinio projekto "Sniego gniūžtė" prevencinių stovyklų organizavimo, dar visokie šokiai, sportas ir panašiai, dalykai, į kuriuos taip nesigilinau)

Svarbus ateities aspektas yra tai, jog tarp manęs ir studijų stovi merglelė kariuomenė. Bijau, jog baigius bakalaurą manęs nepašauktų tarnauti ir tokiu būdu ištrauktų ar iš magistro studijų , ar iš kopimo karjeros laiptais. Todėl svarstau eiti tarnauti prieš studijas, o gautus pinigus už tarnybą pasilikti kaip startą užsienyje( nors ir dabar turiu santaupų jam).

Gan nemažai prirašiau. Dėkui tiems, kurie paskaitėt, o dar didesnį ačiū tarsiu tiems, kurie suteiks savo įžvalgas , patarimus, o gal net kritiką(apie tai, kur patartumėte stoti,kaip elgtumėtes būdami mano kailyje).Lauksių atsakymų :))

P.s. būtų įdomu sužinoti ir apie kitų studentų , moksleivių patiritis, įžvalgas.

Aš tai patarčiau baigus mokslus niekur nestoti ir išvažiuoti į tą pačią olandiją ir įsidarbinti kokiame nors hostelyje ar restorane, po pusmečio nuvažiuoti į paryžių, dar po pusmečio į londoną, dar po pusmečio grįžti namo ir viską gerai apgalvojus stoti kažkur.

Lietuvoje visi kaip prisukti jaučia pareigą STOTI BETKUR KAŽKUR - kaip ir tu kaip matau temą pradedi rašydamas KAS BUS TOLIAU - toliau bus kažkas įdomaus, bet tai nėra kažkokia programa būtinai kažkur stoti.

IŠ mano patirties VISI IKI VIENO žmonės kurie nenėrė stačia galva studinti betko kas papuola tik tam kad studijuoti ir tik tam kad REIKIA ir padarė pauzę ir apmąstė ko iš tiesų nori iš savo gyvenimo, vėliau įstoję ir vėliau pabaigę ne tik kad dasivijo bet ir aplenkė savo draugelius kurie padarė klaidas.

Šiaip čia ne visiems tai galioja žinoma - bet čia pagrindinė LT bėda, kad visi jaučia pareiga baigę mokyklą BŪTINAI STOTI KAŽKUR ir ne bet kur, o BŪTINAI Į UNIVERSITETĄ. Čia jaučiu sovietai ir tėvai smegenis išplovė. Europoje viskas vyksta kitaip.

Aš tai patarčiau baigus mokslus niekur nestoti ir išvažiuoti į tą pačią olandiją ir įsidarbinti kokiame nors hostelyje ar restorane, po pusmečio nuvažiuoti į paryžių, dar po pusmečio į londoną, dar po pusmečio grįžti namo ir viską gerai apgalvojus stoti kažkur.

Lietuvoje visi kaip prisukti jaučia pareigą STOTI BETKUR KAŽKUR - kaip ir tu kaip matau temą pradedi rašydamas KAS BUS TOLIAU - toliau bus kažkas įdomaus, bet tai nėra kažkokia programa būtinai kažkur stoti.

IŠ mano patirties VISI IKI VIENO žmonės kurie nenėrė stačia galva studinti betko kas papuola tik tam kad studijuoti ir tik tam kad REIKIA ir padarė pauzę ir apmąstė ko iš tiesų nori iš savo gyvenimo, vėliau įstoję ir vėliau pabaigę ne tik kad dasivijo bet ir aplenkė savo draugelius kurie padarė klaidas.

Šiaip čia ne visiems tai galioja žinoma - bet čia pagrindinė LT bėda, kad visi jaučia pareiga baigę mokyklą BŪTINAI STOTI KAŽKUR ir ne bet kur, o BŪTINAI Į UNIVERSITETĄ. Čia jaučiu sovietai ir tėvai smegenis išplovė. Europoje viskas vyksta kitaip.

Labai ačiū už įžvalgas ir patarimą, kuris yra tikrai geras. Pats buvau mąstęs apie keliavimą, taip išnaudojant vadinamą "gap year", nes nesu tikras, kur noriu stoti(kryptį nusistatęs turiu pagal mėgstamus dalykus ir perspektyvas(visada į jas atsižvelgiu)), o taip pat patirčiau kažką įdomaus. Perskaičius tavo tekstą į galvą šovė, kad bekeliaujant mane gali pašaukti, o tai gali net sutrukdyti stojimui po "gap year". Gyvenimas vakarų Europoje tikrai būtų įdomus, galėčiau net pagerinti savo prancūzų kalbos įgūdžius(pradmenis šokius tokius turiu).Sutinku, kad stereotipinis gyvenimo kelias, tai yra, stojimas į universitetą baigus mokyklą , tikrai ne kiekvienam, bet mano mintys visitek krypsta į mokslą.

Dar kartą ačiū.

Jei jau stosi kad tik stoti - ziurek kad butu bet perspektyvesne specialybe ar issilavinimas. Vistiek greiciausiai nedirbsi ka noretum, o tai uz ka mokes daugiausiai.

Kaip sako patarle - kad jau joti i pragara, tai ant gero zirgo.

Jei jau stosi kad tik stoti - ziurek kad butu bet perspektyvesne specialybe ar issilavinimas. Vistiek greiciausiai nedirbsi ka noretum, o tai uz ka mokes daugiausiai.

Kaip sako patarle - kad jau joti i pragara, tai ant gero zirgo.

Mano noras stoti kyla ne iš kažkokių stereotipų, sociumo taiskylių, ar reikalo. Noras yra įgauti naudingų, perspektyvių žinių, kurių pagalba galėčiau atitolti nuo finansinės priklausomybės. Patiko tavo mintys, o ypač patarlė. Ačiū už atsakymą :)

Pats esu abiturientas ir nelabai suprantu, kodėl tas užsienis itin traukia dabartinius dvyliktokus.

Mano nuomone, kiek pats turėsi noro tiek ir išmoksi, kad ir tose pačiuose Lietuvos universitetuose. Norėsi gilintis į savo studijų programą - dirbsi daug ir pasieksi daug, ir Lietuvos univeruose, nenorėsi - nebus jokios naudos, kad ir toj pačioj Danijoj, D. Britanijoj ar kur kitur. O jei yra didelis noras išvažiuoti kažkur, tam puikiai tarnauja Erasmus programos, o jei nori savaitei ar dešimčiai dienų - Erasmus+ programos. Reikia gi išnaudoti Europines lėšas :)

Pats esu abiturientas ir nelabai suprantu, kodėl tas užsienis itin traukia dabartinius dvyliktokus.

Mano nuomone, kiek pats turėsi noro tiek ir išmoksi, kad ir tose pačiuose Lietuvos universitetuose. Norėsi gilintis į savo studijų programą - dirbsi daug ir pasieksi daug, ir Lietuvos univeruose, nenorėsi - nebus jokios naudos, kad ir toj pačioj Danijoj, D. Britanijoj ar kur kitur. O jei yra didelis noras išvažiuoti kažkur, tam puikiai tarnauja Erasmus programos, o jei nori savaitei ar dešimčiai dienų - Erasmus+ programos. Reikia gi išnaudoti Europines lėšas :)

Aš galiu savo įžvalgas išdėstyti, kodėl manau, kad užsienis yra geriau:

1.4 metai ir magistras tavo. Tai tave pagal sertifikatą kelia aukšičiau už Lietuvoj baigusį studentą, kuris turi bakalaurą.

2.Įgijus magistrą tavo kompetenciją tikrai turėtų būt didesnė, nei to, kuris turi bakalaurą( nebent esi visiškas idiotas)

3.Jeigu tu stengisies tiek pat mokydamasis Lietuvoje ir užsienyje, užsienio varianto rezultatas visitek liks geresnis dėl modernesios literatūros, mokymų metodų ir dėstytojų kompetencijos

4.Į gerus užsienio universitetus pretenduoja geri studentai, o Lietuvoje mano pažystamas į VF inžinerijos studijas įstojo iš lietuvių egzamino gavęs 17. Pats gali suprast, kad tavo kolegos studentai gali būti nelabai geri mokiniai.

5. Užsienio rinka daug didesnė.

Aišku, gimtinė yra gimtinė, čia gera. Bet mokomes ne šiaip sau, todėl reikia siekti geriausių rezultatų.

Aš galiu savo įžvalgas išdėstyti, kodėl manau, kad užsienis yra geriau:

1.4 metai ir magistras tavo. Tai tave pagal sertifikatą kelia aukšičiau už Lietuvoj baigusį studentą, kuris turi bakalaurą.

2.Įgijus magistrą tavo kompetenciją tikrai turėtų būt didesnė, nei to, kuris turi bakalaurą( nebent esi visiškas idiotas)

3.Jeigu tu stengisies tiek pat mokydamasis Lietuvoje ir užsienyje, užsienio varianto rezultatas visitek liks geresnis dėl modernesios literatūros, mokymų metodų ir dėstytojų kompetencijos

4.Į gerus užsienio universitetus pretenduoja geri studentai, o Lietuvoje mano pažystamas į VF inžinerijos studijas įstojo iš lietuvių egzamino gavęs 17. Pats gali suprast, kad tavo kolegos studentai gali būti nelabai geri mokiniai.

5. Užsienio rinka daug didesnė.

Aišku, gimtinė yra gimtinė, čia gera. Bet mokomes ne šiaip sau, todėl reikia siekti geriausių rezultatų.

1. Nebūtina būti baigus magistro, kad būti geru specialistu.

2. Priklauso nuo studijų pakopos.

3. Gali tą pačią literatūrą skaityti būdamas Lietuvoj, internetas visagalis.

4. O gal iš kitų egzaminų gavo aukštus balus? Tiksliukams kiek žinau nelabai su lietuvių :)

5. Reikia mokėt suktis manau ir tikrai susirasi darbą (priklauso nuo specialybės taip pat)

1. Nebūtina būti baigus magistro, kad būti geru specialistu.

2. Priklauso nuo studijų pakopos.

3. Gali tą pačią literatūrą skaityti būdamas Lietuvoj, internetas visagalis.

4. O gal iš kitų egzaminų gavo aukštus balus? Tiksliukams kiek žinau nelabai su lietuvių :)

5. Reikia mokėt suktis manau ir tikrai susirasi darbą (priklauso nuo specialybės taip pat)

Tai nori pasakyti, jog universitetas nesvarbus? Ta prasme ar studijuosi Šiaulių universitete ar Vilniaus , ar Kopenhagos? Taip pat iš tavo argumentų supratau, kad galbūt magistras net nereikalingas, tada daugelis klysta rinkdamiesi jį, nes ir taip gali tapti geru specialistu. Su tuo, jog tiksliukams lietuvių nelabai sutinku(nors mano mokyklos tiksliukai dažnai labai gerai pasirodo per lietuvių kalbos egzaminą) ir su tuo, jog reikia mokėti suktis, bet užsienyje suktis būtų lengviau.

Negaliu labai pakomentuot kaip geriausia išvengti kariuomenės, nes nežinau, bet dirbu personalo atrankose keletą metų tarptautinėje įmonėje ir turiu ir savo nuomonę.

Jeigu ilgainiui matai save Lietuvoje, tai mums nėra didelio skirtumo, ar baigtas užsienio universitetas, ar lietuviškas, jeigu tai nėra visai prastos reputacijos (būtų gerai KTU, VU, ISM, VGTU kai kas, jeigu sritis IT tai ir kolegijos), tai tikrai nepakiš kojos darbo pokalbyje. Mano organizacijoje tavo baigtas universitetas jei kažkiek ir rūpi tai tol, kol apskritai gauni savo pirmąjį darbą, kai jau gauni darbą, tai turi kalbėti tavo darbas ir pasiekimai jame, niekam neberūpi, kur ten baigei. Neseniai turėjome keletą tikrai patrauklių pozicijų pradinių ir atsirinkome studijavusius Lietuvoje, nes užsienio studentai dažnai pasižymi tuo, kad

a) nebemoka lietuviškai rašyti be klaidų

b) tikisi, kad dėl jų užsienio studijų žmonės su jais elgsis ypatingai ir jiems nebereiks dirbt jokio asistento darbo, o iškart į didelę atsakomybę turinčias pozicijas

c) jiems vis tiek trūksta bendražmogiškų kompetencijų kaip kad darbas komandoje, paprastai gebėt išaiškint sudėtingus dalykus, ko tiesiog neišmokina universitetai

d) labai ambicingi, nori didelės ir greitos karjeros, nors iki galo nežino, ką reiškia būti vadovu ar nešti didelę atsakomybę (galioja ir ISM)

Toli gražu ne visi, bet čia tai, ką pastebėjau.

Jeigu galvoji ir nebūtinai apie Lietuvą, tada variantas studijuoti ir užsienyje, pagrindinis pliusas, kad sutaupysi studijų metų.

GAP year vertinu labai kritiškai, ypač jeigu tai bus darbas bare / braškių lauke - niekas dar ten savęs neatrado, pakeliavo, pasitūsino, bet neatrado. Nes skindamas braškes gali suprasti, ar patinka skinti braškes, ar nepatinka. Per tą pertrauką paprastai žmogus nelabai ką nuveikia, kad suprastų savo norus. Bet kokios studijos kita vertus padės bent jau suprasti, ko tikrai nenori. Jei nori, kad GAP year būtų prasmingas, reiktų bent atlikti nemokamą praktiką srityje, apie kurią svarstai (per metus gali spėti atlikti praktiką keliose srityse). Pasiprašyti pasikalbėti su įvairių sričių profesionalais ir pan. Nueiti į srautines pirmakursių paskaitas universitetuose (paprastai niekas netikrina lankomumo, o ir manau neprieštarautų dėstytojai už tokias iniciatyvas). Beje, keliauti juk gali ir studijuodamas - tam yra Erasmus, vasaros užsienyje dirbant, dvišalių mainų programos.

Magistrą rekomenduočiau studijuoti padirbėjus bent du metus srityje, nes visai kitomis akimis tada žiūrima. Be to, jo tikrai reikia retom sritim, daugeliu atvejų aplenksi magistrą be jokios darbo patirties ir bakalauras su 1 metų patirtimi.