rokasj

antler, daugiau info galiu suteikti parašius man.
 
Tmaster, lyg ir aiškiai parašiau, o jeigu nesupranti elementaraus teksto, nori patrolint, tai prašau ne šioj temoj, ačiū. Dar aiškiau - tavo žinutės nepageidaujamos.

Būtent kaip tu, nieko nedaryti, sėdėti ant tėvų sprando.
Daryti reikia ir galima viską, pasirink tokią sritį kurią galėtum gerai įvaldyti, nes nuo to priklausys ir uždarbis.

Stressed, tu turi nuostabias savybes kurias vadini "darboholizmu". Nedaugelis žmonių jomis gali pasigirti, nes dauguma tiesiog laukia kol kažkas nukris iš dangaus, pakils algos, prezidentė duos pašalpų ir t.t
Dauguma nori visko, bet nieko nenori daryti todėl ir verkia, kad viskas blogai viską keikia ir tik dar labiau sunkina savo emocinę situaciją.
Tu ne toks. Tu stiprus ir siekiantis savo tikslų, tu gabus. Būtent dėl šios priežasties tu tikrai nedarysi taip, kad nebebūtum šituo darboholiku.
Tu jau toks ir tai tau natūralu ir tu būsi sėkmingas žmogus. Sėkmingas žmogus nebūtinai turi važinėti porsche cayenne ir nešioti tūkstančio eurų vertės rūbus kasdien.
Laimė ir sėkme yra proto būsena. Sėkmingas tas kas yra laimingas ir džiaugiasi tuom ką daro. Jis džiaugiasi viskuom, savo mažiausiais tobulėjimo laipteliais. Jam būna ir sunkesnių dienų kuomet uždominuoja slegianti nuotaika dėl kažkokių aplinkybių gyvenime, bet nepaisant visko jis didžiają laiko dalį yra laimingas ir trykšta džiaugsmu.
 
Tai vat darboholiku tu ir liksi nes tau kitaip neina ir vistiek būsi sėkmingas. Tau tereikia kažkokių tai prieskonių gyvenime. Draugės? Šeimos? (minėjai, kad esama pana tikriausiai pasiplaus)
naujų draugų su kuriais jausiesi savimi ir pilnai atsiskleisi? Tu protingas žmogu, kad didžiają dalį paprastų dalykų ką veikia žmonės kaip, kad tiesiog alaus maukimas ar atostogos su vėl alaus maukimu
tau atrodo neprasminga ir jokios naudos tau neteikia. Kas tau vertinga paklausk savęs. Ar tai būtų geros tikros emocijos su žmonėm kurie tave supranta? smagūs, šilti, atviri pokalbiai su "tavo, savais" žmonėm?
Yra apstu pavyzdžių žmonių kurie sėkmingi iš materialios pusės. Bet realiai realiai kaikurie net galvoja apie suicide, o šypsosi tik viešumoje.
Problema ta, kad mes nemokame gyventi. Kaip, kad pats sakiai nebemokame semtis džiaugsmo iš paprastų dalykų ir atrodo, kad viskas turi turėti kažkokią tai naudą.
Ir žinai ką? O, gi tu teisus, tu ir ieškai šitos dvasinės, emocinės naudos tik gal dar nesupranti ko ištikrūjų ieškai.
Taip ir gyvena dauguma nesuprasdami kur jų laimė nepriklausant nuo jų finansinės padėties. Nėra skirtumo kokioj tu finansinėj padėtį, ar ką ten esi nusistatęs pasiekti gyvenime, jeigu nesimokysi, neieškosi savo laimės kitur apart pasiektų tikslų tai ir būsi taip nelaimingas. Pilna pavyzdžių žmonių kurie pasiekę 1000x kartų daugiau nei tu, bet nežvelgė įsavo vidų ir vistiek nelaimingi ir net galvoja apie suicide.
 
Prieiname prie to, kad tau reikia kažą keisti, nes dabar akivaizdu, kad tavęs tai netenkina. Nesiimk tokių stiprių, impulsyvių pokyčių greitai, nes neapgalvoti ir neišjausti sprendimai gali būti labai žalingi
(gi čia tavo gyvenimas) Svarbiausia gyvenime daryti kas tau tikrai patinka. Kas tau yra natūralu. Klausk savęs viduj, jausk save, galvok, kas norėtum su malonumu daryti iki likusio gyvenimo galo.
Nebijok, kad gali prireikti pakeisti darbą ar specialybę jeigu tau tai tikrai garantuos tavo dvasios ramybę ir džiaugsmą. Nebijok keisti draugų, jei nesijauti su jais gerai ir savimi, galbūt ir juos reikia keisti (čia tau pačiam spręsti, išjausti). Dažniausiai žmonės būna kartu tik dėl aplinkybių kurias pakišo gyvenimas. Nebijok pokyčių kaip minėjau ar ten darbą keist ar specializaciją ar draugus ar keist betką kas tavo manymu tau nėra natūralu ir priimtina. Tik labai neskubėk, jausk save, kai gerai išjausi savo gyvenimo kryptį tu tikrai žinosi viduje, kad ten tavo kelias ir ten būsi laimingas.
Vien jau galvodamas kuom norėtum būti, užsiimti tu jau būsi laimingas, net nepasiekęs savo tikslų, nes galvosi apie savo tikslus kurie tau natūralus.
Nesvarbu kiek stipriai tau neš pelno tavo projektai tu vistiek būsi laimingas. Nepasikabink ant kablio, kad tik skaičiai tave daro laimingą. Skaičiam nėra galo ir nėra galutinio skaičiaus, atėjus sekančiam tavo norimam skaičiui bus sekantis ir t.t Apetitas auga ir tam nėra galo. Svarbiausia turi tiek kiek tau užtenka tavo gyvenimo poreikiams palaikyti ir viskas. Ką ir kiek daugiau duos Dievas tai palik jam spręsti. Duos daugiau ? ok no problem. Turi mažiau, bet nebadauji ? ok np, aš vistiek gyvas ir galiu gyventi.
 
Gyvenk, tiesiog gyvenk, suderink gyvenimą su savo darboholizmu, dirbk kas tau patinka ir gyvenk. Leisk laisvą laiką taip kaip tu nori ir su kuo nori. Jei kažkas nepatinka, galvok ir keisk ir tikrai atrasi save. Svarbu impulsyviai neskubėk. Vien dėl to, kad galvoji/projektuoji savo galvoje kas tau patinka tau ,jau būsi tikrai laimingesnis ir dar greičiau pritrauksi savo laimę. Gyvenk, tiesiog gyvenk, tau viskas bus gerai. Tik nenusistatyk tokių veiklų kaip alko/narko vartojimas savo laimės pasiekimui, kad jos ir bus smagios pradžioje.. Finalas, kad jos tave sužlugdys, čia net nėra ką kalbėti visi prisiklausę apie tokius pavyzdžius. Viskas tau bus gerai, gyvensi ir džiaugsies, išmoksi džiaugtis pamatysi. Susikursi savo nuostabų gyvenimą. Tikėk savimi viskas ateis, bus ir sunkesnių dienų, bet kito kelio tiesiog nėra ir jis neįmanomas. Būsi laimingas, sėkmės drauge.
Skirk laiko sau, nebijok svajoti!

Paleidziant kompiuterį spaudi Command + S, toliau:
mount -uw /
ls /Users
rm /Users/VARDAS (cia rasai vardą, kurį rado prieš tai buvusi komanda)/Library/Keychains/login.keychain
reboot
 
arba
 
Paleidziant kompiuterį spaudi Command + S, toliau:
mount -uw /
rm /var/db/.applesetupdone
reboot
 
Berods turėtų padėti.

Pasitikrink ar yra icloud, jei jo nėra, tada daryk factory reset. O jei jis yra, tada didelė tikimybė, kad ijungus internetą kompiuteris užsiblokuos

Man tai juokingiausi pranašai arba istorikai kur sako, kad salė greitai bus uždaryta arba jau turėjo būti uždaryta. Jei jau salė veikia 20 metų!! kaimynai bus susitaikę su tuo, galbūt patys ten palaiko sportinę formą.
Žinau miestą kuriame buvo sena salė: legali bet pusiau underground. Būdavo smagu, ateini seni galiūnai rėkia, svoriai daužosi, kalbos netyla. Sąlygos ir įranga nebuvo patys geriausi, bet buvo puiki vidinė aura.
Kažkokio pranašo dėka senoji salė buvo uždaryta ir atidaryta nauja. Nauja salė buvo tvarkinga, remontuota, su naujais treniruokliais ir raudonais blynais :) Deją, ji pripažinimo taip ir nesulaukė. Joje nebuvo galima rėkti, leisdavo prastą muziką, nebesigirdėdavo blynų žvangėjimo.
Mano nuomone, jei yra tame rūsyje sportuojančių žmonių - neatimt to iš jų. Naujai susirinkusiems svarbiausia gali būti paselfinti prieš veidrodį su štanga ir taip pasikelti savo "autoritetą" socialiniuose tinkluose.
 
Peace
 

Sveiki. Turiu savo galvoje sukaupęs didelį bagažą įvairių verslo idėjų, tačiau trūksta pinigų jų įgyvendinimui bei pastūmėjimo į priekį.
Iš kart prie reikalo: nenoriu slėpti tų idėjų, kaip kai kurie daro, nes įsivaizduoja kad atneš milijonų, tačiau net tos idėjos nėra sulaukusios kritikos bei patarimų.
 
Taigi aprašysiu kelias idėjas (jų yra įvairio plauko):
 
1. Visi žino kaip vyksta kriminaliniai tyrimai, kaip yra imami pirštų antspaudai - ši procedūra užima nemažai laiko, kad galėtų atrasti pirštų anspaudus, juos įžiūrėti, kažkuo padengti bei nuskenuoti bei perkelti į kompiuterinę bazę, kuri atpažintų nusikaltelį.
Idėja yra sukurti pritaisą (telefono dydžio), telpantį į delną. Į jį būtų įrašyta visa duomenų bazė nusikaltelių piršto antspaudų. Būtų kamera, kuri nuskenuotų pirštų antspaudus nuo bet kokio paviršiaus ir galėtų atpažinti kas tai per žmogus. Privalumas: sutaupyta daugybė laiko, pinigų, viskas sužinoma nusikaltimo vietoje.
2. Pasaulyje yra pilną viežbučių, hostelių, apartamentų ir pan. kur žmonės rezervuojasi nakvynę, turi nueiti į registratūrą, gauti raktus, kartais reikia laukti kol sutvarko kambarius - tai užima laiko. Kita problema ta, kad nutinka nemažai atvėjų, kai žmogus turi kur nors skubiai ir nebrangiai pernakvoti netoliese, tačiau jisai stengiasi ieškoti visame mieste kur būtų galima pernakvoti, skambinėja visiems hosteliams ir pan. ir klausinėja ar yra vietų.. Deja, niekur nemačiau viešųjų miegamųjų vietų tiesiog pačiose gatvėse. Gal dabar sunku įsivaizduoti apie ką tiksliai eina kalba, bet tuojau paaiškinsiu: judriausiose gatvesė, ar miesto aikštėse idėja būtų pastatyti miegojimo kavinukes ar budeles (nežinau kaip pavadinti), kur būtų galima bet kada pernakvoti be jokių registracijų: būtų tokios budelės vienos prie kitos, kur vietos užtektų išsitiesti ir miegoti. Žmogus prietų prie durų, būtų ten kompiuterizuota sistema, leidžianti atsiskaityti iš karto kortele ar grynais pinigais. Susimoki, ir lendi į vidų. Jei tai būtų prabangos klausimas interjero atžvilgiu, būtų galima įdiegti wifi, televizorius, garso sistema, garso izoliuotas sienas ir panašiai, kad būtų kuo mažiau diskomforto ir malonumo.
3. Dirbau šią vasarą Amerikoje viežbučių resorte, ir pastebėdavau kad klientai, apsistoję kambariuose, labai dažnai jiems reikia paskambinti į registratūra dėl kokio nors norimo papildomo rankšluoščio kambaryje, ar kavos, ar užvalkalų ir pan. Tada registratūra per radiją paskambinta kambarinėms, kurios norimus daiktus pristato į kambarį. Tai taip pat užima laiko. Idėja būtų sukurti mini-kompiuterį, kuris būtų įmontuotas kiekvieno kambario sienoje prie lovų. Būtų piktogramos ant mini-liečiamo ekraniuko: pvz: tuoletinis popierius, rankšluosčiai, užvalkalai, pietūs, žodžiu viskas, kuo gali aprūpinti klietus viežbutis. Tai būtų daug lengviau ir patiems klientams ir kambarinėms, kurios būtų informuotos tiesiogiai iš karto, kai tik koks nors klientas ko nors užsigeidė (jam nereikės vargintis ir skambinėti registratūrai).
 
Kaip jums šios idėjos? Čia tik greitai jas aprašiau tik bendram idėjų supratimui. Galėčiau ir plačiau aprašyti, bet dabar svarbus tik pagrindas.

Cia ne facebook'as, paneliu su anglim isteptais antakiais ir 'mi casa tu casa' (ar dar kokiom chujniom) ant coveriu nesusirasi, tad selfie pries veidrodi gali nemest.
 
http://s14.postimg.org/71144xefl/aaa.jpg

Rusija - tai Putinas. Tai daugiau ar mažiau yra beveik diktatoriška valstybė, kuri apsimeta vedanti demokratiją. Pašalink Putiną ir nebeliks daugelio karinių ambicijų.
 
Kaip minėjau, Rusijos žemių pasiėmimas įmanomas tik vykstant Pasauliniam karui. O tokiu atveju greičiausiai bus panaudotas ir atominis ginklas. Nematau priežasties Kinijai kariauti prieš Vakarus. Rusija pati viena nepatemtų Kinijos prekybos poreikių.
 
Be abejo, tikėtis, kad už sienos jau bus Kinija gal ir nereikėtų. Tačiau tikrai kyla didžiulis klausimas ar Rusija sugebės karo atveju išlaikyti Sibirą ir visas rytines teritorijas. Juolab, kai tenai yra didžiuliai ištekliai.

Kol kas geriausias atsakymas/nuomonė šioje temoje:
 
 
 
Jūs neanalizuojat visiškai situacijos. O kai to nedarot, tai ir atsiranda visokie "JAV naudinga karas Europoje", "valdžia siūs kariauti", "bėgsiu velniop" ir t.t. Kitaip tariant - emocijos, emocijos ir dar kartą emocijos.
 
 
Jeigu jau galvojat, kas būtų jeigu Rusija pultų Lietuvą, tai analizuokit kokie tie puolimo būdai yra galimi.
 
Pirmasis ir kol kas labiausiai tikėtinas - tai rusų teisių gynimas oficialiai ar ne įvedant "žaliuosius žmogeliukus". Tiesa, tokiu atveju tikėtina jie bus anksčiau įvesti Latvijoje ar Estijoje, nes ten rusų mažumos didesnės. Tokio puolimo atveju greičiausiai nebūtų tiesioginių karo veiksmų. Separatistų atsiradimas Lietuvoje mažai tikėtinas (tam reikia nemažai žmonių), o ir atitinkama spec. pajėgų reakcija būtų staigi (Lietuvoje nėra tokios suirutės, kokia buvo po/per Maidano). Plius tokiu atveju jau suveiktų NATO greitojo reagavimo pajėgos (kurios greitu metu bus įkurtos).
 
Antrasis atvejis - tai tiesioginis bandymas okupuoti Baltijos šalis. Šiuo atveju turbūt nebūtų jokių žalių žmogeliukų - būtų tiesioginė karinių dalinių invazija į visas tris Baltijos šalis, plačiu frontu. Šiuo atveju grėsmė būtų gerokai padidinta. Eiti ginti šalį poreikis tikrai būtų ir tai netgi galėtų duoti naudos. Vėl gi - NATO pajėgoms reikalingas tam tikras laiko tarpas, per kurį reikėtų bent kažkiek pristabdyti puolimą.
 
Trečiasis variantas - tai tiesioginis Trečio pasaulinio karo paskelbimas ir atominio ginklo panaudojimas. Pritariu Arvydui, kad ko gero jis būtų panaudotas prieš Lenkiją, galbūt net kabinant dalį Vokietijos. Taip būtų sudaryta "siena", atitverianti Rytų Europos šalis nuo Vakarų. Po ginklo panaudojimo Baltijos šalys greičiausiai taptų arba Rusijos arba Europos karo linija - t.y. frontu, kuriame 100% vyktų karas. Tiesa, dėl to aš gal būčiau biški skeptiškas - šiandieninių ginklų dėka nereikia kažkokios karo fronto linijos, galima atakuoti bet kurią vietą pasaulyje iš bet kur. Taigi kažkokiu tankas vs. tankas kovų nebūtų. Nebent atskiruose taškuose dėl jų kontrolės.
 
 
Taigi pirmaisiais dviem atvejais mes turim užnugarį - tai NATO. Sakot, kad NATO nusispjaus.. jeigu taip ir bus, tai reikštų visos NATO griuvimą, nes būtent tarpusavio pagalba ir pasitikėjimu ši organizacija ir yra sukurta. Taigi - NATO mus gintų. Jeigu Rusija tęstų puolimą ir prieš NATO - tai artėtų trečiasis variantas, kas yra manau labai labai mažai tikėtina.
 
Karo nenori niekas, ypatingai pasaulinio karo. Todėl, kad tai reikštų visos pasaulinės santvarkos griuvimą. Europa nebebūtų vienintelis nukentėjęs žemynas. Jeigu Rusija kariaus su JAV (NATO), tai puls ne tik Europą, bet ir JAV tiesiogiai. Pridėkime Kanadą, Australiją ir Kiniją. Pastaroji irgi turės du variantus: ar kariauti prieš Vakarus ar kartu su Vakarais sunaikinti Rusiją ir pasisavinti jos teritoriją (kartu su didžiuliais ištekliais).
 
Taigi išvada paprasta. Pirmaisiais dviem atvejais ėjimas ginti šalies būtų reikalingas ir galbūt net naudingas šaliai. Trečiuoju atveju nebepadėtų niekas, net bėgimas į Pietų Ameriką ar Australiją.
 
P.S. Dabar egzistuoja ir ketvirtasis karo variantas - tai informacinis. Tiesioginių sugriovimų nėra, aukų taip pat. Viskas, kas daroma - tai ruošiama dirba pirmiems trims variantams.
 
P.P.S. Ir juokingai skamba "JAV naudingas karas". Pamirškit. Karas naudingas, jeigu jis vyksta toli, ilgai ir yra nedidelis. Ir nebūtinai tik JAV. Tam pačiam Putinui karas yra naudingas, nes kelia jo garbinimo reitingus. Niekas, kartoju niekas nenori Pasaulinio karo. Na, nebent koks visiškai psichinis ligonis. Nes, dar kartelį, tokiame kare pralaimėtų absoliučiai visos šalys, galėtumėt pamiršti dolerių kilimus ar kritimus.

ne taip supratai, gyventi galima ir užsieny, ir gražiam name lietuvoj, tačiau ar tau bus smagu gyvent kai tavo tėvynė bus okupuota? Jei žmogus esi-ne, jei šūds-taip.

Myžniai esat, kas iš tos šeimos, vaikų, gražaus namo, ramaus gyvenimo užsieny, jei tavo vaikustės kieme bėgios ruspalaikių vaikai, tavo namas bus rusų alkašų landynė, o kiti lietuviai kentės rusų priespaudą? Kiekvienas pilietis privalo ginti savo tėvynę tiek pagal įstatymus, tiek pagal žmogiškumą

tiek treniravotes, saudet zombius, cs per naktis, battlefieldai visoki, o dabar jau begat vien tik paskaite straipsni delfyje, sitai tau didvyriai :D

Tikiu Dievą Tėvą visagalį,
dangaus ir žemės Sutvėrėją;
ir Jėzų Kristų,
vienatinį jo Sūnų, mūsų Viešpatį,
kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios,
gimė iš Mergelės Marijos,
kentėjo prie Poncijaus Piloto,
buvo prikaltas prie kryžiaus,
numiręs ir palaidotas;
nužengė į pragarus;
trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių
įžengė į dangų;
sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje,
iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.
 
Tikiu Šventąją Dvasią,
šventąją visuotinę Bažnyčią,
šventųjų bendravimą,
nuodėmių atleidimą,
kūno iš numirusių prisikėlimą
ir amžinąjį gyvenimą.
Amen.

Verkiau,kad neturiu batų,kol pamačiau,žmogų be kojų.
Persu ismintis

Nusprendžiau parašyti straipsnį ir pasidalinti savo nuomone, kodėl didžioji dalis žmonių dirbdami tokį patį darbą kaip ir jų kolegos uždirba žymiai mažiau arba išvis sunkiai randa darbą.
 
Kodėl 90% žmonių dirbdami tokį patį darbą uždirba žymiai mažiau nei likę 10%?

 
Visiems turbūt teko pastebėti, kai tų pačių sričių specialistai vieni sėdi be darbo, kiti turi eiles keliems mėnesiams į priekį, pavyzdžiui: tikrai talentingas web dizaineris gauna vieną arba du užsakymus per mėnesį, kai tuo tarpu jo kolega, neturėdamas ypatingo talento ir perdarydamas šablonus yra užverstas darbais. "Talentingasis" web dizaineris greičiausiai galvoja, kad kolegai tiesiog sekasi, nors jis ir nevykęs specialistas ir linki paspringti tais darbais. O "netalentingasis" web dizaineris galvoja, svarbiausia patenkinti klientai, jeigu kartais nespėsiu pats arba reikės kažko išskirtinio kreipsiuosi į kolegą "talentingąjį".
 
Taigi kuo skiriasi "talentingasis" ir "netalentingasis" web dizaineris


 
"Talentingasis" web dizaineris jaučiasi svarbiausias visatoje ir laiko klientus idiotais "Netalentingasis" web dizaineris jaučiasi svarbus ir mėgsta padėti žmonėms, kiekvieną klientą gerbia ir taip pat supranta, kad žmonės būna skirtingi
"Talentingasis" web dizaineris niekada nebūna kaltas, jeigu dėl kokių nors priežasčių vėluoja, nesilaiko žodžio visada pasiaiškina pateikdamas labai svarbias asmenines priežastis "Netalentingasis" web dizaineris stengiasi laikytis žodžio, tačiau nepavykus, atsiprašo ir stengiasi kuo greičiau išspręsti kilusias problemas
"Talentingasis" web dizaineris iškarto supranta ko klientui reikia ir jis nieko papildomai nesiaiškina "Netalentingasis" web dizaineris stengiasi atsistoti į kliento vietą ir kuo nuodugniau išsiaiškinti ko klientui reikia
"Talentingasis" web dizaineris gavęs išankstinį apmokėjimą tris dienas sau leidžia būti visiškai nepasiekiamas "Netalentingasis" web dizaineris gavęs išankstinį apmokėjimą iškarto pradeda darbą ir jo pasiekiamumas nesikeičia
"Talentingasis" web dizaineris kilus klausimui dėl apmokėjimo primygtinai reikalauja 50% avanso "Netalentingasis" web dizaineris įvertina kliento patikimumą ir jeigu nekyla klausimų dėl reputacijos su mielu noru sutinka gauti apmokėjimą po atlikto darbo
"Talentingasis" web dizaineris paprašius padaryti pakeitimus, griežtai praneša, kad tai papildomai kainuos ir per ateinančias 7 savaites bus įvykdyta "Netalentingasis" web dizaineris paprašius padaryti pakeitimus, įvertina ar tai stipriai skiriasi nuo to ko klientas norėjo, jeigu pakeitimai nesudėtingi, valandos bėgyje padaro pakeitimus
"Talentingasis" web dizaineris pastoviai primena klientui, kad 15min. vėluoja apmokėti darbus ir pateikia stiprius asmeninius argumentus kodėl jam būtinai reikia dabar "Netalentingasis" web dizaineris paprašęs apmokėjimo, primena ankščiausiai po 3 dienų ir niekada neišsiduoda,kad jam tų pinigų labai reikia

 
Po šių palyginimų, jau turėtumėte suprasti į kurią pusę lenkiu ir apie ką eina kalba. Šie palyginimai taip pat puikiai tiktų ir dirbant pas darbdavį, kad ir valytoju, tiesiog pasirinkau IT srities specialybę.

Taigi galime pereiti, prie konkrečių patarimų, ką daryti, kad būtum reikalingas, įsidarbintum, sėkmingai teiktum paslaugas.



 
Visada įdėmiai KLAUSYK ko tavęs prašoma ir gerai įsigilink į kito žmogaus situaciją, kad suprastum kaip būti maksimaliai naudingam
 
(Patyręs darbdavys/klientas niekada tavęs nepasirinks, jeigu mato jog tau visiškai neįdomu ko jis nori ir tu žiūri kaip tik nuplėšt nuo jo pinigų. Taip pat nepamiršk, į savo pareigas žiūrėti darbdavio\kliento akimis. Pačiam dažnai gali pasirodyt, kad vienos ar kitos smulkmenos yra nesvarbios, tačiau ar tą patį galvoja ir tavo klientas\darbdavys?)
 
 
NESIBLAŠKYK, neklausinėk nereikalingų klausimų vien todėl, kad palaikyti pokalbį, nepasakok asmeninių dalykų
 
(Klientui/darbdaviui nėra visiškai jokio intereso sužinoti, kaip tau sekėsi arba nesisekė arba atsakinėti į kvailus klausimus, taip tik susidarys prastą nuomonę apie tave. Prieš kažko klausdamas gerai pagalvok ar tikrai nesugebėtum per kelias minutes atsakyti šito klausimo pats. Asmeniškesnis bendravimas gali prasidėti tik praėjus kažkiek laiko, kai darbdavys/klientas pradeda tave vertinti kaip naudingą ir įdomų žmogų.)
 
 
Parodyk PASITIKĖJIMĄ savimi, ŽINIAS ir PATIRTĮ
 
(Niekas nenori turėti reikalų su žmonėmis, kurie patys dėl savęs nėra garantuoti, parodyti pasitikėjimą savimi ir srities išmanymą yra vienas iš svarbiausių dalykų. Dažniausiai žmogus ieškodamas darbo, siūlydamas paslaugas, nenurodo nei reikalingos patirties, nei pasiekimų, todėl klientui/darbdaviui pačiam aiškintis kiekvieno kandidato savybes tiesiog per sudėtinga ir tu garantuotai esi praleidžiamas.)
 
 
Rodyk iniciatyvą - DIRBK KAIP SAU
 
(Didžiulį pliusą visada pridės protingas iniciatyvos rodymas, kaip pvz: pasiūlyk padaryti papildomus, bet nesudėtingus darbus nemokamai, pristatyk ataskaitas kurių neprašė(norės pažiūrės, norės ne), pasiūlyk kaip patobulinti/optimizuoti vieną ar kitą darbą, paklausk, ką dar naudingo galėtum nuveikti, vietoje laiko gaišimo facebooke. BET prieš rodant iniciatyvą reikia gerai suprasti ar tai bus naudinga darbdaviui/klientui, nes bandymai pamokyti visiškai nesvarbiuose dalykuose gali pasirodyti kaip įkyrumas ir padlaižiavimas.)
 
 
Niekada, niekada NESITEISINK
 
(Jeigu kažką nepavyko padaryti, vėluoji ar iškilo problema trukdanti viskam, niekada nesiteisink. Jeigu įmanoma išspręsti problemą, tiesiog atsiprašyk už nepatogumus, siūlyk kompromisą ir imkis veiksmų. Jeigu įvyko kažkas tikrai svarbaus, kad negali atlikti savo pareigų, kaip pvz:važiuojant į darbą sudaužei mašiną, o darbe laukia labai svarbūs ir skubūs darbai. Nedelsdamas pranešk klientui/darbdaviui, perspėk, kad negalėsi atlikti savo pareigų ir jeigu įmanoma pasiūlyk sprendimą. Pranešdamas jokiais būdais neparodyk, kad gailiesi ar atsiprašai dėl kažko, nes tai turi būti ne pasiaiškinimas, o pranešimas.)
 
 
Parodyk PASTOVUMĄ, PAREIGINGUMĄ ir visada būk PASIEKIAMAS
 
(Kad parodyti pastovumą, reikės laiko, bet tai paspartinti gali padėti, jeigu parodysi praeityje atliktus darbus. Įtikink darbdavį/klientą, kad dirbsi su juo ne tol kol nusibos, bet tiek kiek reikės. Dažniausiai žmonės dirbdami vienoje vietoje laikui bėgant praranda susidomėjimą/motyvaciją ir pareigingumas pradeda dingti kartu, suprask, kad nesikeičiantis pareigingumas yra tavo raktas į geresnę ateitį. Tie 90% žmonių apie, kuriuos čia kalbama laikui bėgant aptingsta ir poto skundžiasi, kad 10 metų dirba tą patį darbą ir jų niekas nepaaukština, o atėję nauji žmonės keliauja laipteliais aukštyn. Labai svarbus dalykas yra pasiekiamumas, kiekvienas darbdavys/klientas nori turėti reikalų su tokiais žmonėmis, kurie jiems bus pasiekiami kai jų labiausiai reikės. Geras pavyzdys yra duoti savo asmeninį telefoną svarbiam ir geram klientui ir pasakyti jam:štai mano asmeninis telefonas, jeigu kartais atsirastų extra atvejis, skambink, bus išspręsta iškart. Klientas greičiausiai 10 metų neskambins, bet tai sukuria didžiulį pasitikėjimą.)
 
Pastoviai TOBULINKIS savo srityje
 
(Kuo bebūtum ar konsultantu ar fabriko direktorium, turi pastoviai tobulinti savo žinias ir įgūdžius. Direktoriui galbūt reikia domėtis lyderyste, darbo našumo organizavimu, pardavėjui aktualiau derybų menas ir bendravimo su klientais įgūdžiai. Tik eilės darbo biržoje stovi vietoje, visa kita keičiasi, todėl turi pastoviai domėtis ir tobulintis savo srityje.)
 
RINKIS protingai
 
(Viršuje aprašytos savybės ir principai yra auksinio ir itin naudingo žmogaus bruožai,jeigu pritaikomi visi kartu, bet vien būti auksiniu žmogumi neužteks. Turi rinktis protingai ir teisingai apsispręsti su kuriais žmonėmis tau yra pakeliui, o su kuriais ne. Taip kaip yra 90% žmonių, kurie nėra itin naudingi, panašiai yra ir 90% klientų/darbdavių, kurie taip pat nėra naudingi, todėl laikui bėgant turi išmokti atsirinkti, nes gali 10 metų pravergauti parazitui darbdaviui arba 5 metus dirbti su nemokiais, problematiškais klientais. Tačiau laikydamasis visų principų, ankščiau ar vėliau būsi pastebėtas ir pastoviai lipsi laipteliais aukštyn.)

 
Šie principai yra universalūs ir surinkti iš mano kuklios patirties, tikiuosi, kad kažkam gyvenime padės ir kviečiu diskutuoti bei pareikšti savo nuomonę.
p.s.Jeigu bus susidomėjimas gal parašysiu šį bei tą naudingo kitomis temomis.

Turbūt visi iki vieno esame buvę susidurę su situacija, kai visiškai nelieka motyvacijos mokytis, viskas yra neįdomu ir nuobodu. Būtent taip jaučiausi ir aš, tačiau galiausiai supranti, kad tai ilgai tęstis negali ir reikia susiimt, tačiau kaip ?
1. Planuok savo dieną ir studijuok tinkamu metu
Susiplanuok kiekvieną dieną iš anksto. Užsirašyk užrašų knygutėje kada mokysiesi, kada ilsėsis, kada pramogausi. Viską reikia pradėt dabar, ir neturi būti jokių "nuo rytojaus". Kai rengiate dienos planus, mokslus įrašykite kaip galima anksčiau, nes po TV žiūrįjimo, neto surfinimo ir t.t prie jei jų grįžti bus gerokai sunkiau. Mokytis turėtumėt tada kai tam yra mažiausiai trukdžių. Nesimokykit iškart po valgio, nes sočiai pavalgięs žmogus darosi mieguistas. Taip pat, nesimokykite vėlai vakare ar tada, kai esate labai pavargęs, nes naudos iš to bus mažai.
2. 5 minučių "triukas" (mano mėgstamiausias)
Visada sunkiausia yra pradėti darbus. Jei jis jau pradėtas, viskas gerai, tačiau kaip prisiversti atlikti vieną ar kitą užduotį ? Yra vienas "triukas", kuris vadinamas 5 minučių iššūkiu. Jei turit atlikti kokį nors darbą, pasakykit sau, kad jį atlikinėsit ne ilgiau kaip 5 minutes. Dažniausiai, po tų 5 minučių jūs jau būsite visiškai įsivažiavęs į darbą, ir jo nutraukti nebenorėsite. Nepamirškit, kad tas 5 minutes reikia mokytis visiškai susikaupus, be jokių pašalinių trikdžių.
3. Sustok ten kur įdomu

Jei norite užkąsti ar šiaip pailsėti, sustokite mokytis ties ta vieta, kur yra įdomu. Tokiu būdu, kai norėsite pratęsti mokymąsi, tai padaryti bus gerokai lengviau, nes jūs žinosite, kad jūsų laukia kažkas tai įdomaus jums.
 
4. Pašalink daiktus, kurie tavo manymų gali trukdyti.
 
Tokie daiktai, kaip televizorius, telefonas ar kompiuteris neturėtų būti šalia tuo metu, kai yra mokomasi. Šie daiktai visada trukdo tai daryti, ir jūs patys puikiai suvokiat, kad jei įsijungsit naršyklę būtinai užsuksit į uždarbis.lt ar kitas jūsų pamėgtas svetaines. Tai be jokio abejonės tik trukdo mokymosi procesui.
5. Nusistatykit tikslus
 
Turint tam tikrus tikslus, motyvacija gerokai išauga. Savo išsikeltus tikslus užrašykite užrašų knygutėje, ir ji lyg sąžines balsas jus vers atlikti užsibrėžtus tikslus, nes jūs juos matysit tol, kol prie jų nepadėsite pliuso ar dar kokio tai skiriamojo ženklo, kad darbas buvo atliktas. Pavyzdžiai: perskaityti 50psl Makiavellio, išmokti anglų žodžius ir panašiai.
6. Apdovanokite save
Kai nusistatot savo tikslus, sugalvokit sau kokią dovanėlę, kurią turėtumėt sau padovonti, jei viską atlikot gerai ir iš "dūšios". Pavyzdžiui: Jei iš koliokvumo gausiu 9 ar 10 leisiu sau prisikimšt junk foodo ir panašiai.
Surašiau tik keletą, man labiausiai patikusių, jei turit ką pridėti rašykit, paredaguosiu šį postą. Tikiuosi atsiras žmonių, kuriems bent kažkiek ši tema pagelbės. Man asmeniškai 5 minučių iššūkis ir savęs apdovanojimo metodas veikia stebuklingai :) Sėkmės!!!

Bendrai
Manote, kad pažįstate žmonių, kurie niekuomet jums nepameluotų? Nepameskite galvos. Psichologų nuomone, viskas priklauso nuo situacijos. Ir net pats sąžiningiausias žmogus, pakliuvęs į netikėtas gyvenimo aplinkybes gali…imti ir gražų gražiausiai pameluoti. Yra daug požymių, leidžiančių įžvelgti meluojančiojo ir kalbančiojo tiesą skirtumus, bet nėra nė vieno, kuris leistų be išlygų teigti, jog girdėjome teisybę ar apgaulę.
 
Netiesa matyti veide.
Pravartu žinoti, kad apsimetusieji esą linksmi, šypsosi tik lūpomis, o jų akių išraiška beveik nekinta. Kai juokiamasi nuoširdžiai, šiek tiek patempiami aukštyn apatiniai aidų vokai, todėl akys tarsi sumažėja. Jei akių „dydis" nepakito — juoktasi tik dėl to, kad anekdotą pasakojo šefas, o ne iš sąmojo.Vaizduojantieji nustebusį, įdėmiai žiūri į pašnekovą, išplečia akis. Jie tarsi bando pasakyti: „Neįtikėtina". Tokia nuostaba netikra. Iš tiesų nustebęs žmogus dažniausiai atveria burną.
 
Gyvūnai, o ir žmonės, norėdami ką išgirsti ar stebėdami ką svarbaus, sulaiko kvėpavimą. Jei į mus įdėmiai žvelgiantis žmogus ramiai ir lėtai kvėpuoja, jis mumis nesidomi.
 
Tikri jausmai veide atsispindi anksčiau, nei pasakomi žodžiai. Suvaidintas jausmas pasirodo kartu su žodžiais ar net po jų. Netikra šypsena, kurią regėjo daugelis, - tai pardavėjų šypsena. Kone visi jie pirmiau nužvelgia žmogų, kuriam nori pareikšti simpatiją, o po to nusišypso. Ši šypsena staigiai atsiranda ir staigiai dingsta.
 
Bene patikimiausias melo ženklas — veido asimetrija. Skirtingos žmogaus veido pusės nėra vienodos, tačiau meluojant šis skirtumas dar labiau išryškėja: burna persikreipia, viena akis tampa vos didesnė už kitą, viena veido pusė labiau liūdi, pyksta, džiaugiasi nei kita. Tai akivaizdūs melo požymiai. Deja, jie išsilaiko tik sekundės dalį.
 
Gestai
Kai kurie mūsų gestai — tai turintys aiškią prasmę simboliai. Kiekvienas žino, ką reiškia gūžčiojimas pečiais, linktelėjimas galva ar piršto sukiojimas prie smilkinio.
 
Tokie simboliai visada parodomi sąmoningai ir tikslingai. Jų rodytojas žino, ką daro. Kalbame mes irgi sąmoningai, bet kartais supainiojame žodžius, prasitariame. Panašiai gali nutikti ir su minėtais simboliais. Jei bandymas jį parodyti lieka neužbaigtas, jei, užuot gūžtelėję pečiais, patraukome tik vieną petį, tai gana drąsiai galima teigti, jog šis neužbaigtas simbolis ir parodė tikruosius, bet slepiamus jausmus.
 
Iliustracijos
Kitas gestų tipas — iliustracijos. Pasakodami apie kelio vingį, dažnai ranka žymime zigzagą, norėdami pabrėžti kokį nors žodį, ranka tarsi dedame kirtį. Retai kada kiekvienas gestas sąmoningai kontroliuojamas. Meluojantis žmogus irgi žino, jog visų savo judesių nesugebės sekti ir valdyti. Todėl pasirenka paprastą, bet veiksmingą būdą išvengti neatitikimo tarp kalbos ir gestų. Stengiasi mažiau iliustruoti savo kalbą. Taip pat elgiasi ir nepasitikintis savimi. Jeigu kas kruopščiai apgalvoja žodžius, stengiasi nenukrypti nuo iš anksto parengto, bet dar neišmėginto kalbos plano, menkiau iliustruos savo kalbą. Melagis, iš anksto nepasirengęs netikėtiems klausimams, neturintis melavimo patirties, bijantis demaskavimo, būtinai varžys savo gestus ir mažiau iliustruos jais savo kalbą.
 
Žmonės glosto save, nubraukia nepastebimą dulkę nuo drabužių, kasosi ir daro dar daug judesių, kurie tarsi turėtų užtikrinti fizinį komfortą. Tai manipuliacijos. Jų paskirtis — nuraminti. Nepatyręs melagis nuolat taiso kaklaraištį, paliečia ranka veidą. Visgi šie judesiai nėra patikimas ženklas, leidžiantis spręsti, jog mums sako netiesą. Jie tik patvirtina, kad pašnekovas jaučiasi nepatogiai.
 
http://www.sapnai.net/img/burtai/kuno_kalba_04.jpg Burnos užsidengimo gestas naudojamas visą gyvenimą, tik keičiasi jo pobūdis ir sparta.
Kai meluoja paauglys ar suaugęs žmogus, taip kaip ir penkiamečiai pypliai, prideda http://www.etiketogidas.lt/wp-content/uploads/2010/11/kuno-kalba-1.jpgranką prie burnos, tačiau, kaip minėjau, jau šis gestas įgauna daug subtilesnį pobūdį ir aišku ne toks pastebimas - vietoj staugaus griebimosi sau už burnos, neretai atliekamo abiem rankomis, jis tik vos vos pirštais patrina veidą aplink lūpas ar tiesiog patrina pirštu nosį.Burnos pridengimas ranka yra vienas iš daugelio suaugusio žmogaus gestų ir turi tokią pat prasmę, kaip ir vaikų gestas. Ranka pridengia burną, nykštys prispaustas prie skruosto, o tuo metu smegenys į žmogaus pasamonę siunčia signalus sulaikyti tariamus žodžius. Bet, šį gestą reikia skirti nuo vertinimo gestų. (Apie juos bus aprašyta vėliau) Kai kurie žmonės norėdami užmaskuoti šį gestą, bando apsimestinai sukosėti. Juk, jeigu žmogus kalbėdamas ranka pridengia burną, tai jau automatiškai galima galvoti, kad jis kalba netiesą.
Tačiau jeigu jis šį gestą pavartoja tuo metu, kai jūs kalbate, o jis klauso, tai reiškia, kad jis jaučia ar įtaria, kad jūs meluojate...Kalbančiam prieš auditoriją ar tiesiog skaitančiam paskaitą, labai nemalonu matyti auditoriją, kurioje visi ar dauguma laiko rankas prie burnos. Nedidelėje auditorijoje arba bendraujant akis į akį tokiu atveju paklauskite: "Ar nenorėtute kuris nors pakomentuoti, tai ką aš pasakiau?" Visų pirma, tai leis klausytojams pareikšti savo nuomonę, o jūs galėsite patikslinti savo teiginius ir žinoma atsakyti į klausimus...
http://www.sapnai.net/img/burtai/kuno_kalba_06.jpg Voko trynimas - šis gestas aiškinamas tuo, kad smegenyse kyla noras pasislėpti nuo apgaulės, įtarimo ar melo, su kuriuo žmogus susiduria, arba tiesiog jam nesinori žiūrėti tiesiai į akis žmogui, kuriam sakoma netiesa.
Vyrai paprastai labai energingai trina voką, o jei melas labai rimtas, nugręžia akis į šalį arba žvilgsnį įsmeigia į grindis.
Moterys šį gestą daro labai delikačiai, lengvai pirštu patrindamos po akimis. Mat joms, iš prigimties nebūdingi šiurkštūs judesiai ir žinoma, dar ir dėl to, kad ant vokų gali būti makiažas. Nukreipdamos akis, jos paprastai žiūri į lubas.
 
http://www.sapnai.net/img/burtai/kuno_kalba_07.jpgAusies lietimas
Tai faktiškai yra melo klausytojo bandymas "negirdėti nieko blogo". Šis gestas išreiškia nevalingą rankos judesį "užblokuoti" girdimus žodžius, pridedant plaštaką prie ausies ar kur nors netoli jos. Tai suaugusių subtiliai transformuotas "rankos ant abiejų ausų" gestas, kurį naudoja maži vaikai, norėdami atsiriboti nuo tėvų išsakomų priekaištų. Ausies trynimo gesto variantai yra ausies kaušelio nugarinės pusės trynimas, piršti sukiojimas ausyje į abi puses, ausies spenelio tempimas arba ausies kremzlės užlenkimas, uždengiant ausies dangą.
Pastarasis gestas signalizuoja, kad klausytojas jau pakankamai prisiklausė arba laukia progos pasisakyti pats...
 
Balsas irgi meluoja?
Kartais melą galima atpažinti iš kalbėjimo būdo. Neprityręs melagis gali bandyti „perkalbėti" pašnekovą, neleisdamas jam tarti žodžio, greitai išsakyti savo argumentus, o drauge truputį pakeisti pokalbio temą, nukreipti ją nuo sau nepatogaus klausimo. Taip primityviai meluojančius politikus kone kas savaitę galima išvysti TV ekrane, kai jie, greitai berdami žodžius, trukdo vienas kitam pasisakyti. Įdomiausia, jog šis negudrus melo būdas neblogai veikia.
Meluojantis žmogus kalba šiek tiek kitaip nei sakantis tiesą. Įstabu, jog neretai sumanų melagį išduoda neatsargiai parinkti žodžiai, kalbos klaidos. Psichoanalizės pradininkas Sigmundas Freudas rašė, kad kalbos, skaitymo ar rašymo klaidos nėra atsitiktinumas, jos liudija vidinį psichologinį konfliktą. Kai vyras, iš Paryžiaus paskambinęs žmonai, sako: „Mieloji, lėktuvai neskrenda dėl blogo oro. Konferencija užsitęsė. Pas ją ir pernakvosiu", ir toliau aiškina, kad nakvos viešbutyje, žmona turėtų pastebėti ir kalbos klaidą, ir bandymą itin pagrįsti užtrukimą, nurodant net kelias priežastis, kliudančias grįžti.
 
Balsas, jo tembras, žodžių tarimo aiškumas apibūdina kalbėtoją taip pat gerai, kaip ir jo sakomos mintys. Pernelyg ilgos ar dažnos pauzės, žodelyčiai „taip sakant", „hmm", nereikalingas skiemuo „man la-labai patiko" - visa tai melo ar bent abejonės savo žodžiais ženklai.
 
Sunerimę žmonės kalba aukštesniu tembru. Melagis irgi nerimauja. Jis bijo būti demaskuotas. JAV psichologo Paulo Ekmano tyrimai įrodė, jog meluojančiųjų balso tembras aukštėja.

Jeigu esate kada nors ieškoję darbo – esate susidūrę su tokia problema. Siuntėte tikrai labai daug savo CV į įvairias įmones, rinkotės, kam siunčiate, manėte, kad esate puikus kandidatas į skelbiamą darbo vietą, tačiau… Jums niekas net nepaskambino ir nepakvietė pokalbiui, kurio metu, esu tikras, „įrodytumėte, koks esate šaunus ir tinkamas“. Kodėl?
 
Pabandysiu paaiškinti, kas yra negerai (greičiausiai) su Jūsų gyvenimo aprašymu:
 
Neišsiskiriantis gyvenimo aprašymas
 
Mielieji žmonės… Na nustokite naudotis Lietuvos Darbo Biržos siūlomais EUROPASS gyvenimo aprašymo šablonais. Tai parodo, kad neturite absoliučiai jokios fantazijos, plaukiate pasroviui ir priklausote avių bandai. Ypač juokingai tokiuose gyvenimo aprašymuose atrodo įrašai apie tai, kaip „puikiai valdau Microsoft Word, PowerPoint, Excel, Outlook ir kitas programas“. Tikrai? Tai kodėl nesusikuri normalaus CV? Tokio, kuris išsiskirtų iš kitų ir būtų patrauklus akiai? Tokio, kuris prikaustytų dėmesį ir priverstų net išsižioti jį pamačius?
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/11/kieciausias-cv.jpgGyvenimo aprašymas, kuris priverčia aiktelėti


 
Taip, tikrai ne visi esame tokie išradingi (gal – talentingi?), kaip kad aukščiau parodyto dizainerio gyvenimo aprašymo autorius. Tačiau reikia sutikti su manimi – toks gyvenimo aprašymas tikrai patraukia akį, ar ne? Asmeniškai aš, jeigu ieškočiau sau (ar klientams) dizainerio – tokį CV atsiuntusį žmogų samdyčiau iš karto. Be patirties, be išsilavinimo ir be vienos rankos. – jeigu pas žmogų tokia laki fantazija – jis iš viso gali būti be rankų ir kojų, ir tiesiog vadovauti balsu dizainerių komandai.
 
Noriu pasakyti – išsiskirkite iš minios. Arba eikite dirbti į Maximą (IKI, Rimi ir pan.) arba McDonald’s. Ten į CV praktiškai nežiūri.
 
Neteisingas gyvenimo aprašymo formatavimas
 
Labai svarbu gyvenimo aprašyme teisingai pateikti informaciją (jeigu negalite pasidaryti labai jau išskirtinio CV). Štai – „The Ladders“ atlikto tyrimo metu (čia galite parsisiųsti visą tyrimą PDF formatunofollow), buvo nustatyta, kad personalo atrankos specialistai į kandidatų atsiųstus gyvenimo aprašymus žiūri… 6 sekundes! Ir žiūri tik į tam tikras CV vietas. Kokios jos? Tai puikiai iliustruoja Business Insider video įrašas.
 
Jūsų nuotrauka
 
Darbo ieškantys žmonės niekada neturėtų pridėti nuotraukos prie savo gyvenimo aprašymo. Taip, turime labai daug anti-diskriminacinių straipsnių Lietuvoje, tačiau nei viename iš jų nėra parašyta, kad negalima žmogaus diskriminuoti dėl to, kad jis storas/kūdas, spuoguotas, turi didelę nosį ar šiaip yra nepatrauklus.
 
Jeigu siekiate parodyti potencialiam darbdaviui, kad Jūsų žinios yra aukščiau už Jūsų išvaizdą – NIEKADA nesiųskite savo nuotraukos. Nebent ieškote striptizo šokėjos darbo. Tada siųskite.
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/11/wow.jpgNuotrauka, kokios neturėtų būti CV


Kita pastaba: jeigu jau taip norite, kad Jus pamatytų – savo gyvenimo aprašyme pateikite nuorodą į savo LinkedIn profilį, kuriame bus ir Jūsų skaitmeninis atvaizdas. Tiesa – jeigu ten bus „selfie“ arba nuotrauka iš kokio nors vakarėlio (su nukarpytais iš šonų žmonėmis) – apie rimtą darbo vietą galite pamiršti.
 
Motyvacinis laiškas
 
Internete sklando daug nuomonių apie motyvacinio laiško naudą, reikalingumą ir ar jie iš viso yra skaitomi. Galiu į tai atsakyti paprastai – jeigu aš ieškočiau žmogaus į kūrybinį sektorių – darbo skelbime reikalaučiau motyvacinio laiško, nes tuomet matosi tiek rašybos/gramatikos klaidos, tiek minčių dėstymas ir pan. Mano asmenine nuomone – rašykite motyvacinį laišką. Tačiau nedarykite „copy-paste“. Rašykite unikalius tekstus, kurie tikrai išsiskirs iš kitų kandidatų. Stenkitės, kad laiškas nebūtų ilgas, tačiau pabrėžiantis, kodėl Jūsų CV iš viso turėtų būti atidarytas. Parašykite, kodėl esate tinkamiausias tam darbui ir, greičiausiai, Jus pakvies į pokalbį. Arba, bent jau atsidarys Jūsų išskirtinį gyvenimo aprašymą.
 
Nepakankama arba per aukšta kvalifikacija
 
Šia tema galima parašyti atskirą straipsnį. Esu asmeniškai susidūręs (ir ne kartą), kai man pasakoma „atleiskite, tačiau negalime Jums pasiūlyti darbo, nes esate per aukštos kvalifikacijos„. Teko pabūti viename pokalbyje Londone, kur man pasakė tiesiai-šviesiai: „labai atsiprašome, tačiau labai norėjome asmeniškai pamatyti žmogų, kuriam priklauso šis CV“ (ir taip, aš ten buvau primelavęs). Jeigu Jūsų kvalifikacija „netraukia“ iki keliamų reikalavimų – kam siunčiate ten savo CV? Gaištate ne tik savo, tačiau ir personalo atrankos darbuotojų laiką.
 
O su „per aukšta kvalifikacija“ reikalas yra kitoks. Dažnai, girdėdamas tokį išsireiškimą savo atžvilgiu, aš nesuprasdavau, kame reikalas, kodėl kompanija nenori pasisamdyti žmogaus, kuris žino daugiau, nei jiems reikia, o sutinka dirbti už mažiau. Kai buvau jaunas ir kvailas – man tai sukeldavo pasipiktinimą. Dabar – aš tai suprantu. Ir galiu paaiškinti Jums, jeigu nesuprantate.
 
Kompanijos nenori samdyti per aukštą kvalifikaciją turinčio žmogaus, nes:
 


 
jis nebus patenkintas darbu: darbo vietos reikalavimai ir/ar darbo pobūdis neišnaudos to žmogaus žinių ir kvalifikacijos, nevers jo tobulėti, ko pasekoje, tam žmogui taps nuobodu ir… jis ieškos kito darbo;
jis nebus patenkintas atlyginimu: jeigu aukštos kvalifikacijos specialistas sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą – tam yra trys priežastys: 1) jam būtinai reikia bet kokio darbo (pajamų); 2) jis turi papildomas pajamas iš kitos veiklos (ir neskirs viso savo dėmesio jį pasamdžiusiai įmonei); 3) jam labai patinka būtent toks darbas (ir, greičiausiai, jo kvalifikacija yra melaginga). Bet kuriuo atveju – jis nėra tinkamas.
jis toliau ieškos tokio darbo, kuris patenkins aukščiau išvardintus lūkesčius.

 
Štai taip mąsto personalo atrankos žmonės. Ir žinote ką? Jie yra teisūs. Ir jeigu sakote, kad „ne, man ir šitas darbas bus gerai“ – Jūs meluojate patys sau. Arba esate be ambicijų (žr. aukščiau – apie Maximą, IKI, McDonald’s ir t. t.).
 
Idiotiškas el. pašto adresas
 
Šis punktas yra nerealiai juokingas. Tikrai teko matyti itin juokingų el. pašto adresų, iš kurių yra siunčiamas gyvenimo aprašymas. Ir nebūtinai tik el. pašto adresų, tačiau ir su jais atkeliaujančių „vardo, pavardės“: „atsiduodu_nedraugavus_69@…“, „manpxyra@…“, „Pupa Saldžialūpė“ ir panašiai.
 
Dar kai kas – jeigu siunčiate gyvenimo aprašymą dar dirbdami kitoje įmonėje – nenaudokite savo darbinio el. pašto adreso. Ne todėl, kad gautą atsakymą gali pamatyti Jūsų esamas darbdavys, o todėl, kad potencialiam darbdaviui tai atrodo, jog ieškote kito darbo, naudodami paieškai savo esamą darbo laiką paieškoms, o ne darbui, už kurį Jums vis dar mokami pinigai.
 
Sugadinta reputacija internete
 
Ieškokite informacijos apie save internete. Nes taip darys Jūsų potencialus darbdavys. Neigiami straipsniai naujienų portaluose reiškia Jūsų karjeros pabaigą. Štai čia – negaliu pasakyti, ar Maxima ieškos informacijos taip giliai. Gal, visgi, galite dirbti kasoje…
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.

Įspėjimas: Tai tik subjektyvi mano nuomonė. Viskas kas čia surašyta yra iliuzijų ir apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų rezultatas. Bet gal kas nors ras ir sau ką naudingo. Parašyta samonės srauto metodu ( ką mąstau, tą rašau).
 
Atėjo metas ir vėl man parašyti. Prisikaupė daug minčių. O kas svarbiausia - dabar jos trumpos ir aiškios. Genialumas slypi paprastume, ar ne taip Einšteinas sakė?
 
Apie ūkį ir bites
 
Tikriausiai, kaip ir daugelis iš jūsų, esu kamuojamas minties - kaip man sukurti idealų verslą, kaip rasti tą idealią idėją, kurią galėčiau įgyvendinti, nes dabar manau, kad esu pakankamai kompetetingas VYKDYTI veiklą. Manau yra čia žmonių, kurie nori "daryti" verslą. Noro užtenka, įrankiai (materialūs ir ne) yra, kompetencijų kaip ir pakanka pradžiai, bet... Bet nėra tos idėjos. Ji niekaip nešauna į galvą, kad ir kiek bemąstytum, ką bedarytum. Nėra ir viskas. Pažįstama?
 
"Nonsensas"
 
Kas yra "nonsensas"? Nonsensas yra kaimo gyventojai, kurie sugeba užsidirbti iš daržovių (!), nonsensas yra nekilnojamas turtas, kai nedirbi ir pinigus gauni, nonsensas yra suši, nes aš nepadariau tos idėjos, nonsensas yra įvairios kavinės (cofee inn, max coffe, etc), nes aš vėl nepadariau tos idėjos, nonsensas yra appsai, nes rizikuoji, kaip asilas, beto aš nemoku, nonsensas, nonsensas, nonsensas... Visiškas š.ūdas. Arba kažkas pasiima geras idėjas arba jos š.ūdinos. Nonsensas vienu žodžiu.
 
Self-help
 
Skaitau knygas. Self helpo. Kaip tapti milijonierium, kaip uždirbti milijoną, turtingas ir vargšas, kaip dirbti dvi valandas per savaitę, Steve Jobs gyvenimo paslaptys, D.Trumpas sako, kaip parduoti bet ką... Self-help'o knygos - šūdų krūva. Geras marketingas užtat. Note to self: Knygos geras verslas. Parašyk, kaip "padidinti savo produktyvumą", išleisk knygą, take profit. Bet ne, tokių knygų jau daug. O aš nekoks rašytojas. Beto su leidykla daug bėdų, čia daug reikalų, čia sunku ( nors niekada nebandžiau ). Skip...
 
Leidžiamės ant žemės
 
Vieną dieną vaikščiojau Klaipėdos senamiesčiu. Galvojau, sugalvosiu gerą idėją. Viena diena tapo savaite. Mėnesiu. Pusmečiu. Šūdų krūva, mieste yra gerų idėjų, bet jos visos jau įgyvendinamos. O, pramoninkų federacijos pastatas. Įdomu, kaip jiems taip pasisekė? Juk jie irgi nuo kažko pradėjo..
 
Keturios sienos
 
Jau dvi savaitės neišeinu iš kambario. Ta prasme namų. Ta prasme, nebendrauju su žmonėm. Ta prasme guliu ant lovos ir galvoju. Ant stalo guli Donskio pasirašytas "Lietuviškasis liberalizmas".. Juk liberalizmas sako "laissez faire". Gavau aš tą laisvę. Niekas netrukdo. Tik aš pats.. Sau?
 
Enemy within
 
Ir galų galiausiai nušvitimas. Supranti, kad didžiausias stabdis esi tu. Ribas apsibrėži pats sau. Priešas viduje. O pizdy išrašyti aš moku...
 
Ką autorius norėjo pasakyti?
 
Mielas skaitytojau, jeigu tau nesvetima visa, kas čia surašyta, sveikinu - tu toks ne vienas. Jau kuris laikas kamavausi su šitom problemom - niekaip neina sugalvoti idėjos. Pirma kaltinau aplinką, poto kitus, poto pats save. Kol galų gale suvokiau, kad reikia elgtis konstruktyviai. Minčių blokada (kitaip nežinau kaip pavadinti) yra tik pasekmė. Reikia ieškoti priežasties. Aš ją radau. Naujoms idėjoms atsirasti, reikalinga bent viena iš šių 3 sąlygų:
1. Nauji žmonės
2. Nauja aplinka
3. Nauji potyriai
 
Užtrukau nei daug, nei mažai, kol tai suvokiau - 4 metus. Perskaityti aš daug kartų perskaičiau. Nu ir kas? Kas iš to, jeigu skaitai, bet nesupranti, kas iš to, jeigu žiūri, bet nematai, kas iš to, jeigu klausai, bet negirdi? Beveik budizmas...
 
Svarbiausias mano atradimas, kad šios trys sąlygos yra ne tik idėjoms, verslui. Jos - universalios. Bandydamas jas vykdyti, tu tobulėji, kaip žmogus. Daugiau matai, daugiau jauti, daugiau žinai. O kur žinios, ten ir išmintis. Kur išmintis, ten ir idėjos.
 
1 Nauji žmonės. Susipažinkit su naujais žmonėmis. Nesvarbu, kur - ar pas draugą baliuje pirtyje ar gatvėje ar galų galiausiai savo mokslo/darbo įstaigoje. Čia ne tik "labas" ar "kaip sekasi". Susipažinkit kaip priklauso. Klausinėkit apie viską - tegul pasakoja. Religinės pažiūros, politika, ekonomika. Kuo daugiau išgirsit, tuo geriau. Nekritikuokit, klausykit. Ir svarbiausia išgirskit tuos momentus, kai sako "kaip gerai būtų, jeigu". Protingi supras, ką čia galima pasiimti.
 
2. Nauja aplinka. Kadangi nemėgstu šnekėti neargumentuotai, tai padarysiu sau nedovanotiną pramogą - leisiu sau nenurodyti šaltinio. Nes velniškai tingiu jo ieškoti. O jau vėlu. Ir aš tingiu. Anyway, mokslininkai yra įrodę, kad žmogus tobulėja esant įdomiai aplinkai. Buvo daryti bandymai su pradinių klasių vaikais. Vieniems buvo viskas tradiciškai, kitiems kas savaitę būdavo tai stalai perstumdomi, tai dekoracijos, tai spalvos, kitaip tariant viskas keitėsi. Ir ką jūs manot - ketvirtos klasės pabaigoje ta eksperimentinė klasė parodė maždaug 30% geresnius rezultatus negu kontrolinė. Galvojat šitas negalioja mums? Dar ir kaip galioja. Keliaukit. Po naujas vietas. Mieste apsilankykit naujose kavinėse, naujose vietos, ten, kur niekada nebuvot. Jeigu yra galimybė, keliaukit ten, kur apskritai viskas kitaip. Kultūrinis šokas veikia. Ir labai stipriai.
 
3. Nauji potyriai. Aš nežinau, galbūt šneku vėl tą patį, bet tai iš esmės ir yra gyvenimo pagrindas ir prasmė. Kada paskutinį kartą darei kažką naujo? Senai? Tai gal metas judinti subinę ir kažką nuveikti naujo? Patikėkit veikia. Pamatysit, kaip viskas keisis.
 
Nežinau, kartais atrodo, kad kai parašau, tai veltui. Niekas niekada neparašo, kaip jiems pasisekė. Dažniausiai skundžiasi, kaip jiems nepasisekė. Matyt tautinis bruožas... Aš žinau, kad ir kiek čia rašyčiau ar bandyčiau įkvėpti, dauguma Jūsų nieko nedaro. Dalis jūsų depresuojat. Esat nepatenkinti gyvenimu, tačiau nieko nekeičiat. O kaip gali kas nors pasikeisti, jeigu jūs patys nieko naujo nedarote? Gyvenimas, tai fizika. Tos pačios priežastys iššaukia tas pačias pasėkmes. Norint kitų rezultatų, reikia kitų veiksmų. Norėčiau, kad tu, mielas skaitytojau, pradėtum kažką daryti dabar. Aš nežinau, kiek tu sėkmingas ar nelabai, nežinau iš kur tu, ar kiek tau metų. Bet jeigu tu kažką nuveiksi, mano tikslas bus pasiektas. Atsidaryk wordą. Dabar. Susirašyk, ką norėtum nuveikti. Sunku ar ne? Šuolis su parašiutu, žygis su dviračiais arba šiaip pasivažinėjimas, plaukimas baidarėmis, šokių pamokos, teatras, kinas, naujas maistas, nauji žmonės, naujos vietos, nauji keliavimo būdai (rekomenduoju tranzavimą). Rašyk, rašyk. Jeigu parašei, užseivink ir užsirašyk "Bucketlist vasarai". Arba gyvenimui. Tai iš esmės neturi prasmės. Atsispausdink. Sveikinu, ką tik pasidarei mažą priekaištą nieko neveikimui. Pasidėk matomoje vietoje. Ir stenkis išbraukti viską , kas ten surašyta. Padaryk tai. Pasiimk pirmą punktą. Susirašyk viską, ko reikės įgyvendinimui, kaip tai padaryti. Eik į detales. Nebesvarstyk abstrakčiai. Užteks. Metas mąstyti konkrečiai.
 
Bet aš vistiek žinau, kad didžioji dalis to nepadarė. Kodėl? Nežinau. Tingit galbūt. Susirašykit, ką norit nuveikt ir pasidėkit matomoj vietoj!
Dabar, nes vėliau užmiršit. DABAR.
 
Jeigu kasnors taip ir padarys ir įgyvendins nors vieną savo svajonę ar tikslą, kur buvo užsirašęs - parašykit į PM, man su sąžine bus lengviau, geriau miegosiu.
 
Geros vasaros, forumiečiai, neapkerpėkit, tobulėkit, o vėliau dalinkitės įspūdžiais, nes mes čia tam ir esame, ar ne? :)
 
Mr. R

Pasireklamuosiu ir aš čia :)
 
Nesenai atidariau savo kebabinę Kaune. Gaminu įprastą kebabinių maistą ir savo firminį "Čyto Kebabą".
Čyto kebabas įpatingas tuo, kad jis gaminamas ir pats yra visiškai kitoks nei pardavinėjami Lietuvoje. Į jo sudėtį įeina daugiau nei 10 rūšių daržovių, varškė, keptos bulvės ir keli lašeliai citrinos! Receptą parsivežėm iš Vokietijos.
 
Dirbu dar neilgai, tad nėra dar didelio pastovumo, ryte kartais tenka vėluoti truputi, o vakare užsidaryti kokiu pusvalandžiu anksčiau. Kolkas dirbu nuo antradienio iki sekmadienio 11:00-20:00. Pati veikla sekasi nei gerai, nei blogai. Žmonės grįžta ir antra ir trečia karta, tačiau labai trūksta reklamos.
 
Visada laukiu kritikos ir patarimų, kaip viską geriau padaryti, tad jei turite patarimų ar matote mano klaidas, būtinai parašykite. :)
 
Adresas:
Kovo 11-osios g. 130. (priešais Prekybos centrą "Savas")
 
Prisegu nuotrauką kaip atrodo patalpos iš lauko, jeigu sugalvosite atvykti, lengviau rasite:

 
P.S. Jeigu įdomu, galėsiu sukurti atskirą temą ir ten papasakoti kaip viskas prasidėjo, su kokiais sunkumais susidūriau, kokias klaidas dariau ir pan.