redevil

Domenu kainu pikas buvo pries 7-8 metus. Dabar kad ir tarptautiniu .com ar .net domenu kainos yra gerokai pakritusios, tuo labiau ir .lt. Kaip kuji paminejo, seo per ta laikotarpi padare labai didele itaka domenu kainu kritimui. Todel manau, kad kuo toliau, tuo labiau domenu verte kris i apacia. Bet negalima sakyti, kad siuo metu sis domenas nevertas prasomos pardavejo sumos, nes kaip kazkas minejo pries tai, jis gali buti pritaikytas nisinei rinkai, kuri generuos didesnes pajamas.
 
Nebeprisiriskit prie domenu, nes progresas krypsta link to, kad greit visai uzmirsite www http:// .net .com ir t.t.
 
Kazkada atsimenu kaip buvom paaugliai (pries ~10-13m.) ir juokemes is klasioko tevo, kuris narsykles adreso laukelyje rase sunkvezimiu pardavimas, nuoma. O visa tai vyksta siandien :)

Pritariu. Čia dažniausiai būna tik 1-2 kažko verti domenai iš 100, o visos likusios temos vertos nulio, t.y. kuriamos bereikalingai. O kompetentingų vertintojų šiame forume yra tik keli.
 
Temos autoriui siūlau nebesvaigti ir mažiau kurti tokias temas. Gal vaikai ir gali patikėti tavo pasakom, bet tik ne tie, kurie turi gerų domenų, perka juos ar parduoda.

Va, kur zmogaus pasiaukojimas, uzdirbi 10$ per men. ir esi laimingas.

Teko paciam ieskotis informacijos siais klausimais ir vadovautis logika, taigi pats paklausiau, pats galiu ir atsakyti, nes zinau, kad daug kam sie klausimai yra aktualus.
 
1. Valiutu skirtumai. Prekiauju ebay.com, todel pinigus i paypal gaunu doleriais. Sakykim pinigus is paypalo i banka siunciu karta i menesi. Todel i banko saskaita gaunu EUR. Kaip tokiu atveju as turesiu apskaityti pinigus, nes juk valiutu kursas kinta pastoviai. Taigi mano galva yra iseitis tokia: siusti is paypal i banka USD ir tik tada konvertuoti pinigus i EUR banke (bet ar taip galima? Ar tokiu atveju butina atsidaryti banke butent USD saskaita?)
Taigi apskaitoje naudoju tokias grafas, kaip pajamos doleriais, islaidos doleriais, konvertuoti doleriai, pajamos eurais ir islaidos eurais. Taigi tarkim 10 zmoniu nuperka 10 prekiu, kuriu verte po 5$, reskias isvis surinkau 50$, nuo kuriu paypal pasiime sakykim 5%, taigi mano pajamos doleriais 47,5. Po savaites as sia surinkta suma doleriais pervedu i savo banko eur saskaita, tarkim, kad paypalo kursas nuemimo diena buvo 0,9, taigi as savo paypal israse matau, kad paypal man issiunte 42,75eur. Sia suma pasizymiu grafoje pajamos eurais. Taigi visa laika stebiu, kad per menesi buciau isgrynines tiek doleriu, kiek ju gavau.
VMI siuo atveju pakomentavo taip, kad valiutu kursas yra skaiciuojamas pagal tos dienos arba imamas kursas paskutines metu dienos. Bet as su jais visiskai nesutinku, nes paypal skaiciuoja savo kursa o valstybe laikysis international kurso, taigi siuo atveju as gal ir nesilaikau istatymo, bet uzkliuvus vmi galeciau ramiai viska taip pat paaiskinti ir nesutikti su jais. Kitas dalykas, kad oficialiai vmi uzklausus del siu klausimu, gavau oficialu rasta su atsakymais i visus klausimus, bet gale dokumento buvo nurodyta, kad tai yra kazkas panasaus i rekomendacinio pobudzio dokumenta ir vmi neprsiima atsakomybes del savo atsakymu (kur logika? tai reskias jie patys nezino kokie tikslus istatymai...)
 
2. Ebay ir paypal mokesciai. Ar siuos mokescius privaloma traukti i islaidas, ar galima apskaityti tik suma, kuria jau gaunu i banka is paypal? Kadangi kartas nuo karto parduodu kazkoki asmenini daikta, ar padedu parduoti kitam zmogui, ebay ir paypal sutraukia i viena bendra saskaita, o tokiu atveju, asmenine prekyba susikerta su individualia veikla. Parduodu tarkim preke uz 100$, ebay ir paypal pasiima bendrai ~15%, taigi i banko saskaita gaunu 85$, o pardavimo invoice matysis 100$. Kaip VMI reiketu paaiskinti, kur dingo 15%?
Ar tokiu atveju geriau isvis pamirsti asmenini prekiavima ant to pacio ebay accounto?
Taip, siuos mokescius traukti i islaidas privaloma, tik kaip ir minejau pries tai, pajamos doleriais - islaidos doleriais, likusi suma pervedama i banka, kuri konvertuojasi i EUR, todel islaidos nurasomos jau iki momento, kai pinigus gauni eurais i banka. Jei ir panaudoju paypal savo reikmems, tarkim gaunu pinigus is draugo, siuos punktus pasizymiu ir tikrinimo atveju paaiskinu, kad tai yra mano pajamos nesusijusios su IDV. Bet kokiu atveju pradejau vengti pardavineti savo asmeninius daiktus ar gauti su IDV nesusijusias pajams i paypal, tam kad paciam nesusiveltu apskaita.
 
3. Prekiu uzpajamavimas. Ebay parduodu tokias prekes, kuriu oficialiai nelabai nupirksi, bet as nuperku jas is privaciu zmoniu labai didelius kiekius. Taigi ar vmi tiks tai, kad as su kitu privaciu zmogumi (ne verslo subjektas) pasirasau pirkimo - pardavimo sutarti? Ir jei tarkim tas zmogus si pardavima padaro tik vienkartini, ar jam reikia susimoketi GPM nuo sio pardavimo?
Perkant prekes is privataus zmogaus pasirasau pirkimo-pardavimo sutarti. Si sutartis pagrindzia prekiu isigijima. VMI konsultante paaiskino, kad privatus zmogus nesiverciantis prekybine veikla per metus gali parduoti iki 2500eur, kitu atveju jam reikia susimoketi GPM nuo pardavimo sumos.
 
4. PSD mokestis. Pries keleta metu, kai turejau IDV, dirbau pagal darbo sutarti, bet PSD mokejau nepriklausomai nuo to, kad darboviete jau sumokedavo ir taip. Ar dabartiniais metais pasikeite si mokestine sistema?
Taip, dirbdamas darba pagal sutarti ir turedamas IDV, moki PSD du kartus. Pradzioje sis punktas man atrode nelogiskas, bet panarsius internete radau informacija, kad jei zmogus dirba samdoma darba + verciasi veikla, tikimybe, kad jis tures sveikatos problemu yra dviguba (is dalies logiska, bet mano galva, kad tokiu atveju antras PSD turetu buti bent per pus mazesnis, bet aisku istatymas yra istatymas).
 
Esu tik uz skaidru versla, todel tikiuos kad kazkam mano atsakymai pades eiti teisingu keliu, nes atminkit: skaidrus verslas turi ateiti, neskaidrus - pasmerktas zlugti anksciau ar veliau.

Gali rezervuot imones pavadinima registru centre. Gali tai atlikti ir prisijunges per el. valdzios vartus.

Atsakymas labai paprastas - Sud* nemalti ir klientai patys gris, nes dabar servisuose dirba pagrinde tik sudarankiai.

Teko paciam ieskotis informacijos siais klausimais ir vadovautis logika, taigi pats paklausiau, pats galiu ir atsakyti, nes zinau, kad daug kam sie klausimai yra aktualus.
 
1. Valiutu skirtumai. Prekiauju ebay.com, todel pinigus i paypal gaunu doleriais. Sakykim pinigus is paypalo i banka siunciu karta i menesi. Todel i banko saskaita gaunu EUR. Kaip tokiu atveju as turesiu apskaityti pinigus, nes juk valiutu kursas kinta pastoviai. Taigi mano galva yra iseitis tokia: siusti is paypal i banka USD ir tik tada konvertuoti pinigus i EUR banke (bet ar taip galima? Ar tokiu atveju butina atsidaryti banke butent USD saskaita?)
Taigi apskaitoje naudoju tokias grafas, kaip pajamos doleriais, islaidos doleriais, konvertuoti doleriai, pajamos eurais ir islaidos eurais. Taigi tarkim 10 zmoniu nuperka 10 prekiu, kuriu verte po 5$, reskias isvis surinkau 50$, nuo kuriu paypal pasiime sakykim 5%, taigi mano pajamos doleriais 47,5. Po savaites as sia surinkta suma doleriais pervedu i savo banko eur saskaita, tarkim, kad paypalo kursas nuemimo diena buvo 0,9, taigi as savo paypal israse matau, kad paypal man issiunte 42,75eur. Sia suma pasizymiu grafoje pajamos eurais. Taigi visa laika stebiu, kad per menesi buciau isgrynines tiek doleriu, kiek ju gavau.
VMI siuo atveju pakomentavo taip, kad valiutu kursas yra skaiciuojamas pagal tos dienos arba imamas kursas paskutines metu dienos. Bet as su jais visiskai nesutinku, nes paypal skaiciuoja savo kursa o valstybe laikysis international kurso, taigi siuo atveju as gal ir nesilaikau istatymo, bet uzkliuvus vmi galeciau ramiai viska taip pat paaiskinti ir nesutikti su jais. Kitas dalykas, kad oficialiai vmi uzklausus del siu klausimu, gavau oficialu rasta su atsakymais i visus klausimus, bet gale dokumento buvo nurodyta, kad tai yra kazkas panasaus i rekomendacinio pobudzio dokumenta ir vmi neprsiima atsakomybes del savo atsakymu (kur logika? tai reskias jie patys nezino kokie tikslus istatymai...)
 
2. Ebay ir paypal mokesciai. Ar siuos mokescius privaloma traukti i islaidas, ar galima apskaityti tik suma, kuria jau gaunu i banka is paypal? Kadangi kartas nuo karto parduodu kazkoki asmenini daikta, ar padedu parduoti kitam zmogui, ebay ir paypal sutraukia i viena bendra saskaita, o tokiu atveju, asmenine prekyba susikerta su individualia veikla. Parduodu tarkim preke uz 100$, ebay ir paypal pasiima bendrai ~15%, taigi i banko saskaita gaunu 85$, o pardavimo invoice matysis 100$. Kaip VMI reiketu paaiskinti, kur dingo 15%?
Ar tokiu atveju geriau isvis pamirsti asmenini prekiavima ant to pacio ebay accounto?
Taip, siuos mokescius traukti i islaidas privaloma, tik kaip ir minejau pries tai, pajamos doleriais - islaidos doleriais, likusi suma pervedama i banka, kuri konvertuojasi i EUR, todel islaidos nurasomos jau iki momento, kai pinigus gauni eurais i banka. Jei ir panaudoju paypal savo reikmems, tarkim gaunu pinigus is draugo, siuos punktus pasizymiu ir tikrinimo atveju paaiskinu, kad tai yra mano pajamos nesusijusios su IDV. Bet kokiu atveju pradejau vengti pardavineti savo asmeninius daiktus ar gauti su IDV nesusijusias pajams i paypal, tam kad paciam nesusiveltu apskaita.
 
3. Prekiu uzpajamavimas. Ebay parduodu tokias prekes, kuriu oficialiai nelabai nupirksi, bet as nuperku jas is privaciu zmoniu labai didelius kiekius. Taigi ar vmi tiks tai, kad as su kitu privaciu zmogumi (ne verslo subjektas) pasirasau pirkimo - pardavimo sutarti? Ir jei tarkim tas zmogus si pardavima padaro tik vienkartini, ar jam reikia susimoketi GPM nuo sio pardavimo?
Perkant prekes is privataus zmogaus pasirasau pirkimo-pardavimo sutarti. Si sutartis pagrindzia prekiu isigijima. VMI konsultante paaiskino, kad privatus zmogus nesiverciantis prekybine veikla per metus gali parduoti iki 2500eur, kitu atveju jam reikia susimoketi GPM nuo pardavimo sumos.
 
4. PSD mokestis. Pries keleta metu, kai turejau IDV, dirbau pagal darbo sutarti, bet PSD mokejau nepriklausomai nuo to, kad darboviete jau sumokedavo ir taip. Ar dabartiniais metais pasikeite si mokestine sistema?
Taip, dirbdamas darba pagal sutarti ir turedamas IDV, moki PSD du kartus. Pradzioje sis punktas man atrode nelogiskas, bet panarsius internete radau informacija, kad jei zmogus dirba samdoma darba + verciasi veikla, tikimybe, kad jis tures sveikatos problemu yra dviguba (is dalies logiska, bet mano galva, kad tokiu atveju antras PSD turetu buti bent per pus mazesnis, bet aisku istatymas yra istatymas).
 
Esu tik uz skaidru versla, todel tikiuos kad kazkam mano atsakymai pades eiti teisingu keliu, nes atminkit: skaidrus verslas turi ateiti, neskaidrus - pasmerktas zlugti anksciau ar veliau.

Tokiais klausimais rekomenduociau konsultuotis tiesiai su http://vmvt.lt/

As suprantu, kad cia forumas, pritaikytas diskusijoms ir pagalbai, bet i tokius lengvus klausimus atsakyma lengvai gali rasti ir google. Netingekit zmones.
 

Tik dabar suradau laisvo laiko aprašyti savo mintis. Neesu ir niekada nebuvau humanitaras, todėl rašysiu kaip moku, o jūs nesupykite, jei mano rašymo stilius jums ne prie širdies :).
 
Taigi, šią vasarą nusprendžiau pasiimti ilgesnes atostogas ir pakeliauti per jas po Lietuvą. Nenoriu, kad pagalvotumėte jog esu labai kritiškas, tad iškart užbėgdamas už akių pasakysiu, kad Lietuva yra labai graži šalis, turinti tikrai daug gražių ir įdomių objektų, bet šio rašinio esmė, pateikti mano patirtus įspūdžius apie neišnaudotą turizmo potencialą mūsų šalyje, todėl daugiau akcentuosiu į prastus rodiklius, nei gerasias savybes.
 
Pirmoji mano kelionė buvo įdomi tuo, kad turėjau neįprastą svečią - tai Indų kilmės mokslininkas gyvenantis Vokietijoje. Taigi kelionės tikslas buvo aprodyti bent nedidelę dalį Lietuvos per trumpą laiką. Per trijų dienų kelionę spėjome aplankyti tokius miestus ir miestelius, kaip Kelmė, Pasvalys, Vilnius, Trakai, Kernavė (laiko turėjome nedaug, nes šios kelionės tikslas buvo ne vien turizmas.)
Šioje kelionėje labai įstrigo svečio komentarai ir mūsų pokalbiai. Pirmiausia svečias buvo apstulbęs mūsų itin mažomis apgyvendinimo, maitinimosi, turizmo paslaugų kainomis, labai skaniu maistu, bei gėrimais ir neišnaudotomis galimybėmis.
Vilnius. Svečias labai džiaugėsi Vilniaus senamiesčiu, nes jam pasirodė, kad tai viena unikalesnių sostinių visoje Europoje. Tikriausiai pataikiau vietas, į kurias reikia nusivesti svečią. Daug vaikščiojome po senamiesti, po užupį, praėjome daug bažnyčių ir istorinių pastatų. Reprezentaciją labai gadina nesutvarkyti, pasenę gražūs ir įspūdingos architektūros Vilniaus senieji pastatai.
Trakai. Vaikščiojant po Trakų pilį matėme itin daug turistų iš Kinijos, Prancūzijos, Italijos. Mokestis už įėjimą yra praktiškai simbolinis, už kurį gauni mažą kiekį ekspozicijos ir labai ribotą pilies patalpų priėjimą. Nesupratome, kodėl trakų pilies administracija negali padidinti įėjimo mokesčio lankytojams, už kuriuos galėtų įrengti ekspozicines sales ir leisti lankytojams pamatyti gerokai daugiau, nei tik pagrindinė pilies zona. Svečiui neišdildomą įspūdį paliko senieji Lietuviški tradiciniai vėdarai, kibinai, Lietuviškas midus ir beabėjo jų kainos :).
Kernavė Gražus, nedidelis, sutvarkytas miestelis, turintis labai gražią bažnyčią ir savo įžymiuosius piliakalnius. Matėme, kad į infrastruktūrą investuoti ES pinigai, sutvarkytas pagrindinis miesto bulvaras, šiuolaikiškai įrengti įėjimai į piliakalnių apžvalgos aikštelę. Patekimas į aikštelę nemokamas. Viskas atrodo gražu, bet... Kur lankytojai? Kur bent menkiausias rastoranėlis galintis priimti žmones? Kur bent minimalios pramogos turistams? Net gražioji miesto bažnyčia užrakinta vidurį baltos dienos.
 
Antroji kelionė buvo trumpa poilsinė kelionė į Preilos kaimelį su šeima ir draugais.
Preila. Nuvykus į Preilą susidarė įspūdis, tai ramus kurortinis - senovinis žvejų kaimelis, kuriame ilsisi žmonės, norintys ramybės ir kokybiško poilsio. Pamatėme daug bėgiojančių, dviračiais važinėjančių, sportuojančių žmonių. Ryte nusprendėme ir mes nueiti pažaisti teniso į lauko aikštelę, tad ten ir susidūrėme su neišnaudotu Lietuvišku turizmu. Teniso aikštelė Preiloje tik viena. Atėjus žaisti du vyrukai nuo pat ryto buvo užėme aikštelę, todėl sutarėme, kad už valandos žaisime mes. Po valandos, įsidienojus pradėjome žaisti tenisą. Po pusvalandžio pasirodė dar viena šeima, kuri jau buvo pasiruošusi žaisti toje žačioje aikštelėje. Laikas ribotas, norime būti mandagūs, todėl savo vaikams leidus kelis kart pamušti kamuolį, teko atlaisvinti aikštelę. Einant nuo aikštelės, pastebejome, kaip dar pora automobilių atvažiavo pažiūrėti ar aikštelė neužimta. Pradėjome su draugais diskutuoti, kodėl savivaldybė neišpildo žmonių poreikių? Kur lauko sporto aikštelės? Juk sportas tai mūsų sveikata, intelektualus laiko praleidimas ir poilsio kokybė. Beabejo, pats didingiausias šio krašto dalykas, tai rukyta preilos žuvis, kurios ten tikrai pakanka.
 
Apie trečią kelionę į Anykščius ir Molėtus bei įspūdžius Klaipėdoje atradęs laisvo laiko pabandysiu parašyti vėliau.
 
Bet reziumė iš pirmosios atostogų pusės: Nesugebame prisikviesti turistų, o jei mes juos ir prisikviečiame, nesugebame pateikti jiems paslaugų, bei įsisavinti jų išlaidų.
 
Ar čia tik man taip atrodo?

Prasyk kad isijungtu ebay helpas ir kuo greiciau, aiskink situacija, nes kuo ilgiau tai tesis, tuo ilgiau meksikietis temps, tokiu atveju problema isspresi greiciau ir patikimiau.
Tam ir yra ebay tarpininkas.
 
 
Sutaupyt gal ir sutaupysi, bet gali ir greiciau bedu prisivelt, todel jei nusprendei prekiaut ebay, nevenk ir ebay mokesciu, jei nori kokybiskai prekiaut.

Taigi papasakosiu as savoistorija. Atsikeleme gyventi i nama, kurio kiemas buvo krumynas ir siukslynas. Norejau pasidaryti kieme tik veja ir nieko daugiau, tai valydamas kiema, aptikau gan jauna tresne sode. Norejau ja nupjauti, kad netrukdytu pjauti zoles, bet visi zmones kurie pamate ta medi siule nepjaut, o kaimynas sako jei pjausi as persisodinsiu pas save. Taigi paklausiau ir nenupjoviau, o uogu duoda kaip vynuoge italijos vynuogyne:
Foto
 
Pirmas dalykas - pauksciai. Jei uogos prisirpsta iki maximumo, varnenai uzmate toki medi, nulesa ji per viena diena. Vienintelis budas yra tinklas nuo pauksciu, daugiau niekas nepadeda. Net stovint po medziu jie nesikuklina skabyti uogu. Tik ispyrus i ji, issilaksto.
 
Taigi valgydami uogas su zmona pradejom sneket, kad tokio skanumo uogas turetu gerai pirkt, o prieziuros ipatingai daug nereikia, derlius kiekvienais metais geras nepaisant sezono oru. Taigi pagalvojau, kad vienintelis kokybiskas budas butu uzauginti rimtas tresnes, tai nupirkti sodyba uz miesto, padaryti tresniu soda, tik kad visi medziai butu po dideliu tinklu. Pastatai auksta nesunku tinklini siltnami visai tresniu lysvei ir problema isspresta.
 
Esminis dalykas realizacija. Jei planuoji tai pardavineti turguose, tai bus sezoninis bizniukas, bet jei nori kurti didesne verte to ka parduosi, turi mastyti kaip butu galima jas tiekti i parduotuves ar net i uzsieni. Jei bandysi jas parduoti tai kaip zaliava, daug neuzdirbsi. Jei bandysi daryti gaminius ar isfasavimus pats, reikes ideti daug darbo ir investiciju.
 
Galutiniam rezultate vis tiek manau, kad is siu uogu galima sukurti kazka, todel kad jos a) estetiskos b) skanios c) mazai prieziuros (mazi islaikymo kastai, nedidele savikaina).

Taigi papasakosiu as savoistorija. Atsikeleme gyventi i nama, kurio kiemas buvo krumynas ir siukslynas. Norejau pasidaryti kieme tik veja ir nieko daugiau, tai valydamas kiema, aptikau gan jauna tresne sode. Norejau ja nupjauti, kad netrukdytu pjauti zoles, bet visi zmones kurie pamate ta medi siule nepjaut, o kaimynas sako jei pjausi as persisodinsiu pas save. Taigi paklausiau ir nenupjoviau, o uogu duoda kaip vynuoge italijos vynuogyne:
Foto
 
Pirmas dalykas - pauksciai. Jei uogos prisirpsta iki maximumo, varnenai uzmate toki medi, nulesa ji per viena diena. Vienintelis budas yra tinklas nuo pauksciu, daugiau niekas nepadeda. Net stovint po medziu jie nesikuklina skabyti uogu. Tik ispyrus i ji, issilaksto.
 
Taigi valgydami uogas su zmona pradejom sneket, kad tokio skanumo uogas turetu gerai pirkt, o prieziuros ipatingai daug nereikia, derlius kiekvienais metais geras nepaisant sezono oru. Taigi pagalvojau, kad vienintelis kokybiskas budas butu uzauginti rimtas tresnes, tai nupirkti sodyba uz miesto, padaryti tresniu soda, tik kad visi medziai butu po dideliu tinklu. Pastatai auksta nesunku tinklini siltnami visai tresniu lysvei ir problema isspresta.
 
Esminis dalykas realizacija. Jei planuoji tai pardavineti turguose, tai bus sezoninis bizniukas, bet jei nori kurti didesne verte to ka parduosi, turi mastyti kaip butu galima jas tiekti i parduotuves ar net i uzsieni. Jei bandysi jas parduoti tai kaip zaliava, daug neuzdirbsi. Jei bandysi daryti gaminius ar isfasavimus pats, reikes ideti daug darbo ir investiciju.
 
Galutiniam rezultate vis tiek manau, kad is siu uogu galima sukurti kazka, todel kad jos a) estetiskos b) skanios c) mazai prieziuros (mazi islaikymo kastai, nedidele savikaina).

Taigi papasakosiu as savoistorija. Atsikeleme gyventi i nama, kurio kiemas buvo krumynas ir siukslynas. Norejau pasidaryti kieme tik veja ir nieko daugiau, tai valydamas kiema, aptikau gan jauna tresne sode. Norejau ja nupjauti, kad netrukdytu pjauti zoles, bet visi zmones kurie pamate ta medi siule nepjaut, o kaimynas sako jei pjausi as persisodinsiu pas save. Taigi paklausiau ir nenupjoviau, o uogu duoda kaip vynuoge italijos vynuogyne:
Foto
 
Pirmas dalykas - pauksciai. Jei uogos prisirpsta iki maximumo, varnenai uzmate toki medi, nulesa ji per viena diena. Vienintelis budas yra tinklas nuo pauksciu, daugiau niekas nepadeda. Net stovint po medziu jie nesikuklina skabyti uogu. Tik ispyrus i ji, issilaksto.
 
Taigi valgydami uogas su zmona pradejom sneket, kad tokio skanumo uogas turetu gerai pirkt, o prieziuros ipatingai daug nereikia, derlius kiekvienais metais geras nepaisant sezono oru. Taigi pagalvojau, kad vienintelis kokybiskas budas butu uzauginti rimtas tresnes, tai nupirkti sodyba uz miesto, padaryti tresniu soda, tik kad visi medziai butu po dideliu tinklu. Pastatai auksta nesunku tinklini siltnami visai tresniu lysvei ir problema isspresta.
 
Esminis dalykas realizacija. Jei planuoji tai pardavineti turguose, tai bus sezoninis bizniukas, bet jei nori kurti didesne verte to ka parduosi, turi mastyti kaip butu galima jas tiekti i parduotuves ar net i uzsieni. Jei bandysi jas parduoti tai kaip zaliava, daug neuzdirbsi. Jei bandysi daryti gaminius ar isfasavimus pats, reikes ideti daug darbo ir investiciju.
 
Galutiniam rezultate vis tiek manau, kad is siu uogu galima sukurti kazka, todel kad jos a) estetiskos b) skanios c) mazai prieziuros (mazi islaikymo kastai, nedidele savikaina).

Va, kur zmogaus pasiaukojimas, uzdirbi 10$ per men. ir esi laimingas.

Tu pradek nuo praktikos, nes matau teorija ismanai neblogai. Bet praktika nuo teorijos du neatsiejami dalykai.

Daugelis nesupranta, net to, ka autorius turi omenyje. Jei laikysimes konkretaus vikipedijos apibrezimo, tada taip, verslininkas yra ir turgaus prekeivis ir stambios prekybines organizacijos savininkas, nes ir vienas ir kitas investuoja i kazkokia rizika ir tai daro savarankiskai. Bet esminis klausimas, ar tas turginis budamas mazas ziuri tik i trumpalaiki pelna, ar jis turi vizija, kaip po 5 metu turginimosi tures didziuli prekiu paviljona mieste, kuri visi zinos (pavizdys).
 
Mano nuomone, verslas - tai mechanizmas, kuris kuria pridedamaja verte. Jei rasydami verslo plana pradedate nuo pelno skaiciavimo per pirmus metus, jusu verslas daugeliu atveju yra priverstas zlugti. Versle graza gauni tik po keliu metu itempto koordinuoto ir tikslaus darbo.
 
Daug sio forumo dalyviu net neturi zalio supratimo kas yra verslas. Jei jus atidarete el. parduotuve, kurioje galite pasiulyti zemiausias rinkoje paplitusiu prekiu kainas ir is to uzdirbate kelis procentelius, neskaitykite saves verslininkais. Verslininkais jus busite tada, kai jus ta pacia preke sugebesite parduoti brangiausiai is visu konkurentu.

Prisijunk prie valdzios vartu ir suformuok vmi uzklausa rastiskai. Nes telefonu vargiai ar gausi padoria konsultacija. O i uzklausa jie privalo atsakyti iki 30d.

O kur mokesciai, kur transporto islaidos, kur irangos islaidos, kur administracines islaidos, kur nenumatytos islaidos? Taip skaiciuodami verslininkais netapsit mieli kolegos!

O kur mokesciai, kur transporto islaidos, kur irangos islaidos, kur administracines islaidos, kur nenumatytos islaidos? Taip skaiciuodami verslininkais netapsit mieli kolegos!

O kur mokesciai, kur transporto islaidos, kur irangos islaidos, kur administracines islaidos, kur nenumatytos islaidos? Taip skaiciuodami verslininkais netapsit mieli kolegos!

Va, kur zmogaus pasiaukojimas, uzdirbi 10$ per men. ir esi laimingas.

Ideja tikrai verta pagiru.
 
Taigi tau pridesiu ir savo nuomone:
Papildomai interneto puslapyje galetu buti nuoroda Why Lithuania? (ar kazkas panasaus). Toje skiltyje geras straipsnio rasytojas parasytu puikiu straipsniu apie musu gilias tradicijas, tarkim aprasyti ta pati sakoti, koks jis skanus, kaip ji vertina uzsenieciai, kokios senos gaminimo tradicijos ir t.t. Taigi tu leidi turistui uzsakyti dezute su Lietuvisku geriu, kad isitikintu, kaip pas mus cia Lietuvoje is tikro gera.
Tai leistu turistui pradejusiam galvoti, kad gal vertetu aplankyti ta maza pasaulio sali apsispresti greiciau. Tokiu budu prisidetum ir prie turizmo skatinimo.
 
Sekmes!

Atpigus Ryanair bei Wizzair bilietams į Lietuvą bei LonelyPlanet paskelbus, kad Lietuva yra TOP 3 destination 2015, natūralu, kad turėtų padaugėti turistų, o mums, lietuviams, reikia mokėti jiems ką nors pasiūlyti.
 
IDĖJA
 
Turbūt, jei kada nors keliavai, dažnai iš savo kelionės nori "parsivežti" ne tik Facebook/Instagram nuotraukas, bet ir kažkokį dalykėlį, primenantį apie šalį. Aišku, jokių statulėlių, pakabučių bei kitokių šūdniekių pirkti niekada nesinori, bet norisi kažko autentiško, primenančio, kad praleidai puikų laiką toje šalyje ar vietovėje. Bėda dažnai yra ta, kad pigios oro linijų bendrovės riboja rankinio bagažo svorį, o pro apsaugą beveik išvis neprasineši skysčių (nebent skysčio talpa yra mažesnė nei 100ml), todėl parsivežti kažką autentiško - dažnai tampa misija neįmanoma.
 
Ką siūlau? Siūlau turistams Lietuvoje pardavinėti "lietuviškų autentiškų "dalykėlių"" dėžutes, kurias jie gautų tiesiai į savo namus gimtojoje šalyje - turistui nereikėtū jaudintis dėl siuvenyrų pirkimo, galvojimo ar daiktas tilps į lagaminą.
 
 
 
KAIP PRITRAUKTI PIRKĖJUS?
 
Sunkiausia, turbūt, šios idėjos užduotis - sugalvoti, kaip pritraukti turistus. Aš, pavyzdžiui, įsivaizduoju kažkokį tai blog'o rašymą (nes 'content is the king' - ar ne, marketer'iai? :) ) su tipsais/istorijom apie Lietuvą, bet tą prasmę normalų, kaip iš 'vietinio' perspektyvos, su normaliais ir nuoširdžiais patarimais. Na, bandyt daryti turinį 'viral', kad jis būtų naudingas ir žmonės noriai juo dalintųsi. Viso to esmė, kad žmogus, dar net neatvažiavęs į Lietuvą, jau žinotų, kad toks dalykas, kaip tokia dežutė, egzistuoja (nes prie viso blog'o būtų ir tos dežutės parduotuvė). Bėda ta, kad tol, kol jis bus Lietuvoj gali ir pamiršti apie tai, nes kai grįš atgal į savąją šalį, jau žmogus nebegooglins apie lankytinas vietas Lietuvoj. Čia greičiausiai reikėtų stipriai įtraukti social media...
 
KAINA?
 
Aišku, rinkos tyrimo nedariau ir tik spėju, kad tokia dežutė galėtų kainuoti 25-30 eurus, įskaičiavus siuntimo kainą (post.lt rodo, kad siuntimas į EU šalis, 2kg dežutės, kainuoja 7 eurus). Brangu? Atsimink, jog pirktumei ne Tu, o turistas, kuris turi pinigų, tik reikia mokėti juos iš jų paiimti ir pasiūlyti tai, kas, jo nuomone, būtų "faina". Taip pat dežutės kaina galėtų kisti nuo jos komplektacijos - kuo vertingesni dalykai, tuo ji, aišku, brangesnė.
 
ATSIPERKAMUMAS?
 
Bėda ta, kad atskaičiavus siuntimą, mokesčius bei produktų kainą, nelabai kas ir liktų - galbūt nuo dežutės 3-5 eurai (čia priklauso, kokie produktai būtų dežutėje), todėl reikia gerai apskaičiuoti ar verta...
 
Geras dalykas yra tas, kad iš pradžių nereikia daug pinigų investicijai į "versliuką" - svetainės/parduotuvės sukūrimui, reklamai, o pats pardavimas prasidėtų tik tada, kai kažkas jau užsisakytų ir realiai tuos daiktus pirktumei jau iš kliento sumokėtų pinigų.
 
 
Komentuokit, peikit bei kritikuokit - tam ir sukūriau temą!
 
p.s. jei nelabai supratot, ką norėčiau parduoti - tai googlinimas leido surasti analogų kitose šalyse. Čiair čia- pavyzdžiai, tik aš galbūt norėčiau labiau orientuotis į turistus.

Teko neseniai dirbti su vienu klientu, kuris niekaip nepagamindavo savo darbuotojams vizitinių kortelių. Įmonės savininkas turėjo korteles, jo verslo partneris – taip pat, tačiau žmonės, kurie daugiausiai bendrauja su klientais – ne. Priežastis? Ne, tai nebuvo darbuotojų kaita. Tiesiog verslo vasininkai laiko tai nebenaudinga ir „atgyvenusia“ praktika.
 
Tas faktas, kad visgi verslo savininkai vizitines korteles turėjo ir jas dalindavo, parodo, jog išreikšta nuomonė apie vizitinių eros pabaigą yra… kukliai tariant – melas.
 
Tam tikros išvados
 


 
Vadovai patys apribojo savo galimybes dar labiau plėsti verslą;
Komunikacija, visgi, yra labai svarbus marketingo aspektas;
Darbuotojams vizitinės kortelės yra būtinos;
Mano klientas negalvoja galva.

 
Pirmoji mintis mane tikrai nustebino. Niekaip negalėjau suprasti (ir iki šiol nesuprantu) žmonių, kurie kenkia savo pačių verslui. Kenkia tokiais elementariais būdais. Žinoma, negalėdami to pripažinti. Tada darosi nesuprantamas dar vienas dalykas – kaip verslui pritraukti naujus partnerius, jeigu negali net prisistatyti. Žinoma, aš mielai padalinsiu savo asmenines vizitines korteles, tačiau… Tai juk nesuteiks daugiau verslo galimybių kompanijai, kurią aš konsultuoju, o mano kortelę gavę žmonės kreipsis… į mane. Tai gali sukelti tam tikrų dviprasmiškų minčių naujiesiems (potencialiems) partneriams – „jeigu ši įmonė samdosi verslo konsultantą – gal jie nelabai žino, ką daro?“. Tai, deja, dažnai būna netiesa, tačiau gyvename tokioje šalyje, kur toks mąstymas (mentalitetas?) yra itin paplitęs. Tačiau straipsnis – ne apie tai.
 
Jeigu man būtų pasakyta, kad vizitinės kortelės darbuotojams nedaromos todėl, kad tam nėra pinigų – aš tai suprasčiau. Tačiau taip nebuvo pasakyta. Priežasčių teko ieškoti pačiam.
 
Tinkamos komunikacijos svarba
 
Dauguma iš mūsų (kalbu ne apie verslininkus, o apie žmones) turi puikų „š*do malimo detektorių“. Tikrai dažnai galime atspėti (pajausti?), kai mums nesakoma teisybė arba kažkas yra nuo mūsų slepiama. Gali būti, kad mes nežinome, kodėl taip yra, tačiau jaučiame, jog kažkas mums aiškiai bando kabinti makaronus.
 
Todėl, duosiu pirmą patarimą darbdaviams: nemeluokite savo darbuotojams. Ir čia aš kalbu ne tik apie vizitines korteles. Čia kalbu apie viską – atlyginimus, darbo laiką, vietą, kiekį, priemones, savaitgalius, komandiruotes, priedus prie algos, vokelius (oi)… Na, tiesiog nemeluokite. Sakykite viską taip, kaip yra iš tikrųjų. Taip tikrai bus geriau visiems.
 
Todėl, jeigu negaminate vizitinės kortelės savo vadybininkui (-ei), kuris (-i) pastoviai bendrauja su potencialiais ir/ar esamais Jūsų klientais – kyla, greičiausiai, pasitikėjimo klausimas. O jeigu taip nepasitikite savo vadybininku (-e), kad net negaminate jam/jai vizitinės kortelės – kyla klausimas, kodėl iš viso jį/ją pasamdėte?
 
Net nepaisant Jūsų nepasitikėjimo žmonėmis – Jūs turite įsisąmoninti vieną labai svarbų dalyką:
 
Vizitinė kortelė yra Jūsų verslo veidas. Būtent vizitinė kortelė, o ne veidas, kuris tą kortelę įteikia.
 
Taigi, kas yra ta vizitinė kortelė?
 
Vizitinė kortelė vykdo kelias funkcijas: joje yra pateikti visi Jūsų verslo kontaktiniai duomenys, joje gali būti Jūsų prekės ženklas (-ai), ji atlieka reklaminę funkciją. Vizitinė kortelė parodo, kiek dėmesio skiriate savo verslui, savo įvaizdžiui, savo prekės ženklui. Ji parodo, kaip vertinate savo verslą. Vizitinė kortelė yra skirta tam, kad sudaryti labai gerą įspūdį apie Jūsų verslą. Kodėl tokie žymūs prekių ženklai kaip „Coca-Cola“ vis dar reklamuojasi? Tam, kad parodytų, jog jie yra rinkoje. Jie vis dar rinkoje ir, greičiausiai, bus joje dar labai ilgai.
 
Jūsų vizitinė kortelė irgi privalo atlikti tokią funkciją. Ji turi parodyti žmogui, kuriam Jūs ją įteikėte, kad Jūsų verslas yra rinkos dalyvis ir stovi toje rinkoje ganėtinai tvirtai. O jeigu Jūsų vizitinė kortelė yra įspūdinga, efektyvi, netgi sukelianti šoką – atitinkamai didėja galimybė, kad Jūsų verslas bus atsimintas net po kelių metų, kai tam žmogui reikės pagalbos srityje, kurioje dirba Jūsų verslas.
 
Be reklamos, įvaizdžio ir kitų marketinginių triukų – vizitinė kortelė parodo, kad jos turėtojas yra pakankamai svarbus žmogus versle, kurį jis atstovauja. Ir su šiuo žmogumi galima vesti praktiškai bet kokio lygio derybas. Jeigu jis jau turi vizitinę kortelę – jis turi „jėgą“. Jis įgaliotas atstovauti verslą. Ir žmogus, gavęs tą vizitinę kortelę, gali pasitikėti tuo, kas ją davė.
 
Kas privalo turėti vizitinę kortelę?
 
Tikrai nesakau, kad visi, kas dirba Jūsų versle, turi turėti vizitinę kortelę. Tiesiog sakau, jog žmonės, kurie turi galimybę (pareigas?) atvesti Jums naujus klientus, atnešti verslui papildomas pajamas – turi būti pripažinti, turi turėti savo vardą ir tapti dalimi tos įmonės, dėl kurios jie taip stengiasi.
 
Ir jeigu Jūs nuoširdžiai tikite, kad „vizitinės kortelės yra atgyvenos“ – man Jūsų labai gaila. Gaila Jūsų ir Jūsų verslo. Nes vizitinės kortelės yra lygiai tokios pat svarbios, kaip kad buvo prieš 15, 20, ar net 25 metus.
 
Neturėdami vizitinių kortelių, Jūsų darbuotojai…
 


 
Negalės kryptingai/tikslingai rekomenduoti Jums naujų klientų;
Kurs naujus santykius asmeniškai, o ne Jūsų verslo vardu;
Rašys Jūsų įmonės kontaktus ant servetėlių. Į kurią, greičiausiai, kažkas nusišluostys nosį.

 
Atsiminkite: duodami kažkam vizitinę kortelę, Jūs ne tik pateikiate savo verslo kontaktinius duomenis. Jūs duodate daug daugiau.
 
Duodami vizitinę kortelę savo darbuotojui, Jūs parodote, kad jis yra komandos dalis ir pasitikite šiuo žmogumi. Ir kai Jūsų darbuotojas jausis svarbia Jūsų verslo dalimi – jis darys tikrai daugiau. Ir nemanau, kad maždaug 20 litų už 100 vnt. kortelių (kaina apytikslė) Jūsų verslą nuvarys į bankrotą. O štai „nusipirkti“ darbuotojo gerą nuotaiką ir svarbos jausmą už 20 litų? Aš tai daryčiau kasdien.
 
Dėl šio forumo subtilybių - geriausių vizitinių kortelių galerijos čia įkelti negaliu. Teks apsilankyti portale, kad ją pamatyti. Atsiprašau.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.