Pats taip pat dirbu Uk, darbe vienintelis esu ne anglas, bet kaip malonu dirbt! Koks jų požiūris į darbuotoją ir panašiai. Buvau sugalvojęs grįžti į Lietuvą, pabandyti ten - nuėjau į darbo pokalbį kuriame reikalavo aukštojo inžinerinio išsilavinimo, C/C++ programavimo pagrindų, pilno AutoCad/SolidWorks naudojimosi, tam tikrų ISO standartų žinojimų ir panašiai - kai priėjo kalba apie algą, pasiūlė 400 eur į rankas. Ir tai įmonė, dideliu mąstu dirbanti su valtybe (jei teko apsilankyti renovuotame daugiabutyje, didžioji dalis su elektra susijusių įrangimų pirkta iš tos įmonės). O ir vadovai (vietiniai) nesukėlė visiškos motyvacijos vaizdo, darbuotojai kaip avelės atrodė, lyg net prašnekėt bijotų. Skiriasi kaip diena ir naktis. Anksčiau priežastis negrįžti buvo pinigai, tačiau dabar - žmonės, bendravimas, kultūra.. O temos autorius šaunuolis, protingai ir apgalvotai viską žingsnis po žingsnio - tik nereikia sustoti. Ne kartą sutikau tikrai aukštose pozicijose dirbančių Lietuvių ir tikrai buvo malonu, kad yra siekiančių ir pasiekiančių. :)
Tai ką ir kur studijuosi, kad aukštosios mokyklos biblioteka negali pasiūlyti knygų? Sutinku, kad kai kurios yra labai brangios, bet dažnai po vieną ar kelis egzempliorius turi dėstytojai/profesoriai ar ta pati biblioteka. Paprašyk, duos, atsiskanuosi ir turėsi savo knygą ir dar nemokamai. Jeigu jau studijuoji, tai jie studijų programas sudaro ne iš oro, vadovaujasi kažkokia tai literatūra, kuri visiems prieinama, tik nebijok prašyti. Galų gale, jei neturės visko, tikrai pasakys kur ieškoti ir gausi tą PDF. Patiks, jog domiesi iš kur gauti, todėl tikrai dėstytojai pagelbės tau.
O kodel nenori diskusijos viesai vesti? Manau ne tau vienam butu tai aktuolu ir sekanciam zmogui nebereiktu vel kurti naujos temos. Ir sekanti karta jau rastum dominancius atsakymus
Skamba jog dirbi sunkiai bet nebutinai efektyviai. Turi rasti laiko jei ne intensyviai sportuoti tai bent pabegioti. Skirti laiko sau. Pats pirma savo IT darba dirbu po uni ir susiduriau su pastoviu issekimu nes perdaug rupindavaus ir sureiksmindavau viska. Jei statybininkas susilauzo ranka/koja jis neina i darba, o kas protini darba dirbam kai issenkam ir pradeda vaziuoti stogas toliau einam i darba ir apgaudinejam save. Sveikata yra svarbiau, rupinkis savim.
Sveiki visi! Kadangi dar prieš metus pačiam teko ieškoti ir skaityti įvairius tekstus apie įvairias informatikos studijas, nusprendžiau pasidalinti su savo studijuojamu dalyku. Tad esu VU MIF Informacinių technologijų (IT) pirmo kurso studentas. Praeitais metais į savo sąrašą įrašiau tris dalykus: PS, IT, INFO (visi VU, kadangi esu vilnietis, o į Kauną važiuoti mokytis nebuvo noro). Iki PS pritrūko 0,16 balo ir visiškai nesigailiu įstojęs į IT studijų programą, kadangi tai labai panaši programa, trunka trumpiau tik deja nėra visų legendinių MIF’o dėstytojų, pas kuriuos gal linksmiau paskaitose pasedėti. Tad studijuoju IT, šiuo metu antrame semestre, mokytis sekasi pakankamai gerai, pažymiais, mokslo krūviu nesiskundžiu. Norėčiau pasidalinti savo mintimis apie pirmąjį semestrą, ką jame teko mokytis, ką nuveikti ir kas laukia jūsų jeigu nuspręsite stoti į būtent šią studijų programą. 2016 metais minimalus konkursinis balas buvo 5,8 (jeigu atmintis nemeluoja), priėmė 80 studentų į VF. Jeigu kam nors įdomu ir turite daugiau klausimų tiek apie studijas tiek apie patį MIF’ą galite rašyti ir klausti: [email protected] stengsiuosi, kuo įmanoma labiau padėti ir atsakyti visus klausimus. Jeigu turite klausimų apie programų sistemas, galite taip pat užduoti klausimus susijusius su šia studijų programa. Taigi, dalykai, kuriuos mokiausi 1 kurso 1 semestre:
Diskrečioji matematika
Diskrečiąją dėstė Robertas Petuchovas, tačiau kiek teko girdėti gavo geresnį darbo pasiūlymą ir nuo kitų metų VU nebedėstys. VU MIF’e dėstė antrus metus ir iš žmonių, kurie kartojo kursą teko sužinoti, kad per metus patobulėjo, pasidarė skaidres ir dėstyti jam šįkart sekėsi žymiai geriau. Tačiau, nepaisant visko, gal ir į naudą jo išėjimas iš VU, kadangi per teorines paskaitas daugelis dalykų buvo pateikiama sunkiai ir nesuprantamai. Po kokių dviejų mėnesių į teorines paskaitas nustojau vaikščioti, nes per pratybas viską paaiškina antrą kartą tik su praktiškai pavyzdžiais, kurie bent man pasirodė žymiai paprastesni, negu kad būdavo pateikiami teorinių paskaitų metu. Taip pat, kaip ir minėjau šiais metais turėjo skaidres ir buvo sumąstęs studentams palengvinti gyvenimą, t.y. už kiekvieną gramatinę ar matematinę klaidą jo konspektuose studentas gauna 0,05 balo. Matyt, pats nesitikėjo, kad palikinėja tiek klaidų. Pats surinkau 1,2 balo, o per kursą daugiausiai surinkęs buvo apie 3,4 balo. Per semestrą teko rašyti du kolius, kiekvienas po 3 balus. Be to, kiekvienų pratybų pradžioje po mažą testuką iš praeitų pratybų spręstų uždavinių, iš viso – 4 balai. Taigi, viską parašius – 10. Į egzaminą eiti nereikia jeigu jus tenkina turimas pažymys. Koliai nebuvo labai lengvi, pasimokyti jiems reikėdavo, tačiau nuosekliai mokantis išgyventi įmanoma. Mini testukai taip pat nebuvo sunkūs, te reikėdavo prieš pratybas pasižiūrėti praeitą kartą spręstus uždavinius ir viskas. Išvedė 8, t.y. turėjau 7 + 1,2 mano surinktų papildomų balų. Į egzaminą neėjau, bet kiek girdėjau buvo sunkus. Jame buvo ~ 20 iš 80 studentų iš kurių ~ 5 išlaikė.
Įvadas į kompiuterių architektūrą
Šį dalyką dėstė Vilius Okockis. Dar vienas dėstytojas, kuris mano žiniomis nuo kitų metų nebedėstys VU, kadangi apsigynė doktorantūrą, o toliau dėstyti nebenori. Kompiuterių architektūra turbūt labiausiai įvairiomis kalbomis apipintas dalykas visame MIF’e. Tiesą sakant komparchas IT ir komparchas PS skiriasi ir jo nereikėtų lyginti. Kiek teko išsiaiškinti IT moko lengvesnio asemblerio bei teorijos metu labiau gilinasi į pačio kompiuterio struktūrą, negu į visokius kompiuterio registrus. Pats dėstytojas, bent jau man, nepasirodė sutvertas mokyti kitus, kadangi daugelį dalykų įvairiais būdais tekdavo atkapstyti patiems(na, nereikia tikėtis, kad viskas bus patiekta ant lėkštutės), o ir paklausus ko nors, ne visada sulaukdavai atsakymo į klausimą. Per semestrą teko parašyti dvi programas IJVM asemlerio kalba (http://www.ontko.com/mic1/jas.html). Kiekviena verta po 1,5 balo ir buvo tarpusavyje susijusios. Pirmoji užduotis buvo parašyti skaičiuotuvą, kuris sugebėtų sudėti, atimti ir dauginti. Internete informacijos nedaug, kadangi tai ne x86 asembleris, kurį pagrinde visi mokosi(tarp jų ir PS), dėstytojas pernelyg daug pastangų mus mokyti irgi neįdėjo, tad teko viską aiškintis pačiam ir po kokių poros dienų įvairių komandų bandymo perpranti ir pasidaro ne taip ir sunku. Antroji užduotis buvo pagerinti savo skaičiuotuvą, tačiau šį kartą jau naudojantis registrais, t.y. teko patiems sukurti savo komandas: daugyba, dalyba, dalyba su liekana ir viena komanda paskiriama individualiai kiekvienam. Čia jau kiek ir dėstytojas užvedė ant kelio, nuo ko pradėti, bet kaip visuomet geriausia viską išbandyti pačiam ir programa tikrai nesunkiai pasirašo. Žinoma, abi programas reikia apsiginti, kas yra kone sunkiausia dalis, kadangi nuėjus pas dėstytoją, jis paprašo tavęs paaiškinti kaip viskas veikia, pakeitinėti kokį nors funkcionalumą , po kurio programa pradeda nebeveikti ir tavo pažymys krenta jeigu nespėji per porą minučių susigaudyti, kame bėdos. Taip pat per pratybas rašėm du testukus po 0,5 balo. Pirmas buvo labiau matematinis, teko daug konvertuoti iš hex i dec iš oct i hex ir pnš. O antrasis labiau teorinis. Kas labiausiai nepatiko tai, kad pradėtum rašyti testą reikia įveikti slaptažodį. Pirmam testui mano grupei pasitaikė sudauginti hex skaičius, prie šio slaptažodžio užtrukau gal 45min. O antrajam teko išspręsti uždavinį iš teorinės knygos. Taigi iš pratybų galima susirinkti 4 balus. Aš susirinkau 2,89. Egzaminas vertas 6 balų ir jis buvo tikrai sunkus. Galima naudotis visais savo turimais konspektais. Buvau išsisprendęs visus knygos uždavinius, kurie deja bet nepadėjo. Daugelis turėjo atsispausdinę visą knygą, aš turėjau jos mini konspektą, kurio man pakako, kad išlaikyčiau šį dalyką. Išvedė 6 (7 buvo didžiausias pažymys mano grupėje), mano grupėje neišlaikė ~ 5 žmonės. Tačiau kaip minėjau šio dalyko dėstytojas turėtų keistis, bet užduotys kiek teko internete žiūrinėti pernelyg nesikeičia. Prieš šį dėstytoją dėstė Linas Bukauskas tad didelė tikimybė, kad jis ir vėl grįš prie studentų numylėto komparcho.
Matematika informatikams I/III d.
Dar daugiau matematikos... Teoriją dėstė Algis Kavaliauskas. Tikrai labai malonus ir sukalbamas dėstytojas. Į paskaitas vaikščioti nebūtina tačiau, norint parašyti kolius sėkmingai į jas geriau vaikščioti. Per semestrą pas šį dėstytoją parašėm 3 kolius, kiekvienas iš jų vertas 1,66 balo. Pirmasis kontrolinis buvo pats lengviausias, kadangi pagrindą sudarė įvairūs skaičiavimai. Per kitus du teko labiau įrodyti įvairias teoremas ir parašyti kitus atmintinai iškaltus dalykus, kas bent jau man sekėsi nelabai. Pratybas vedė du dėstytojai, tas pats Algis Kavaliauskas ir Šarūnas Repšys. Pakliuvau pas pastarąjį ir tikrai nesigailiu, dėstytojas puikiai išdėstė visą medžiagą, o ir paskaitos nebuvo vien uždavinių sprendimas, kadangi dėstytojas pakankamai linksmas ir kalbus. Per pratybas buvo galima susirinkti taip pat 5 balus. Teko rašyti 3 kontrolinius darbus, kiekvienas iš jų 1,66. Uždavinius iš kurių rašydavome kolius turėdavome, tačiau iš viso sąrašo duodavo tik 8, tad jei visus prieš tai būni išsisprendęs ir turi gerą atmintį, lengvai galima gauti 10. Žinoma dėstytojas leidžia naudotis formulynais. Išvedė 8, nors kiek supratau visiems pažymį dėl kažkokių tai priežasčių pakėlė. Į egzaminą neėjau, jis vertas 5 balų, vietoj teorinių paskaitų kolių, pagrinde į jį ėjau tik tiek kas buvo praleidę kurį nors teorinį kolį.
Programavimo ir IT pagrindai
IT pagrindus dėstė Tomas Lipnevičius. Mokėmės C kalbos pagrindų, kurie išties buvo labai labai lengvi. Dėstytojas savotiškas. Teorijos paskaitų metu viską paaiškindavo puikiai ir jokių priekaištų aš jam neturiu, tačiau pratybų metu kažko trūkdavo. Dėstytojas nebuvo paruošęs jokių užduočių, kurias galėtum atlikti klasėje, tad pasėdėję porą pratybų mirtinoje tyloje į jas nustojom vaikščioti ir ateidavom tik namų darbų atsiskaityti ir laboratorinių parašyti. Namų darbams buvo 5 uždaviniai, kuriuos reikėjo apsiginti semestro metu. Buvo 4 užduotys C kalba ir vienas terminalo komandoms taikyti. Atsiskaičiau tik 4 namų darbus, kadangi patingėjau eiti per atostogas apsiginti paskutiniojo. Apsiginimas irgi pakankamai juokingas. Kartą net neprašė parodyti ar programa apskritai atlieka kažkokį darbą, pakomentuoti kažkokias tai funkcijas, per kokias 20s. peržiūrėjo mano kodą, paklausė pavardės ir nuėjo(reikėjo suprasti, kad viskas gerai). Taip pat buvo 2 laboratoriniai (turėjo būti 3, bet neužteko laiko) darbai, vienas vertas 1 balo. Jie iš tiesų buvo pakankamai lengvi ir primityvūs, o prie viso to galima ir internetu naudotis. Jeigu mokykloje sekėsi programuoti su C++ tai problemų tikrai neturėsite. Egzaminas buvo vertas 4 ar tai 5 balų, taip ir nepavyko išsiaiškinti, kur prisidėjo tas vienas balas dėl nerašyto laboratorinio. Egzaminas irgi nebuvo sunkus. Išvedė 8, nors jei būčiau nepatingėjęs apsiginti paskutinį darbą būtų buvę 9.
Užsienio kalba (anglų) I/II d.
Anglų kalba labiausiai mokyklą primenantis dalykas. Dėstė Ieva Gelžinytė. Dėstytoja buvo maloni, visada pavykdavo susitarti, kad neįvyktų paskaita jeigu tą dieną į universitetą reikia keliauti tik dėl anglų. Paskaitos semestro pradžioje būdavo nuobodžios ir sausos, tekdavo daryti namų darbus, mokytis gramatikos taisykles, lankomumas privalomas, vienas grupiokas kartojo kursą, kadangi pernai praleido per daug anglų paskaitų. Per semestrą teko padaryti vieną prezentaciją susijusią su technologijomis bei parašyti du kontrolinius darbus. Prezentacijos buvo įdomiausia semestro dalis, kadangi sužinodavai kažką naujo ir netekdavo mokytis įvairių gramatinių taisyklių. Pirmąjį semestrą anglų kalba vertinama įskaita/neįskaita, o surinkti taškai keliauja į antrą semestrą ir sudaro, kažkurią dalį antro semestro galutinio pažymio. Tiesą sakant kaip surinkti taškai konvertuojasi ir keliauja į antrą semestrą vis dar lieka nežinomybę man, tačiau gavau įskaitą.
BUS’as Psichologija
Bus’ą teko rinktis jau iš nepilno sąrašo, rugsėjo pirmomis dienomis, tad su draugu nusprendėm pasiimti psichologiją, kadangi egzaminas turėjo būti testo formos. Teorijos paskaitas dėstė Lauryna Rakickienė. Paskaitos iš tiesų buvo įdomios, dėstytoja parodydavo įvairių eksperimentų ir papasakodavo juokingų situacijų, susijusių su dėstoma tema, kurias pastebėjo auginant savo vaiką. Egzaminui ruošiantis padėjo jos įkeltos skaidrės, kadangi konspektų nelabai kas darėsi. Seminarus vedė Vytautas Jurkuvėnas. Labai fainas dėstytojas, mėgdavo įvairiai pafilosofuoti. Per seminarus buvo galima susirinkti 6 balus. 3 balai kolis, kuriam pernelyg nesiruošiau, nes nežinojau, kad jis vertas 3 balų, tad surinkau 1,5. Taip pat teko padaryti dvi prezentacijas, kurios vertos 2 balų ir lankomumas, kuris yra privalomas, 1 balas ( jei nesi praleidęs daugiau nei vieno seminaro). Iš seminarų susirinkau 4,5 balo ir į egzaminą ėjau nesijaudindamas, kad galiu neišlaikyti, surinkau 2/4, išvedė 7.
Taigi, štai tokios mano mintys apie pirmąjį mano semestrą universitete. Mano nuomone, nebuvo pats sunkiausias semestras, tik į vieną egzaminą ėjau, dar neišsilaikęs to dalyko, visus kitus jau bent 5 turėjau prieš rašant egzaminą. Jeigu kam bus įdomu, galėsiu pasidalinti savo mintimis ir apie antrąjį semestrą IT, kai jį pabaigsiu!
Pamenu kaip prieš du metus pats priiminėjau šį sprendimą. Vilnių pasirinkau tik dėl to, nes jis man buvo šiek tiek geriau pažįstamas miestas nei Kaunas.
Universitetų lyginti negaliu, nes nežinau, kaip viskas vyksta KTU., tačiau pasistengsiu pateikti keletą nuorodų, kurios galbūt padės susipažinti su MIF'u, kas būtent jūsų čia laukia. Beje noriu paminėti, kad mane nustebino, kad KTU pernai priimė virš 300 studentų į Programų Sistemas, kol MIF'as registravo +- 150 (ir dar skundėsi, kad per daug). Tad kaip kokybiškai paruošti 300 studentų programuotojo darbui - neįsivaizduoju.
Čia keletas nuorodų: 1. Studijų programa (sandas) - verta pasiskaitynėti, kas bus dėstoma, kokie atsiskaitymai laukia, šiek tiek pagooglinti apie kiekvieną dalyką, kas jis ir kaip atrodo, ar įdomu. 2. Studento A ir Studento B atsiliepimai apie kiekvieną semestrą - kai kurie dalykai aprašyti labai tiksliai ir nuoširdžiai, padės susipažinti su atmosfera paskaitose ir bendrą mif'o politiką studentams.
Iš tikrųjų norėčiau pasakyti, kad nereikia labai daug tikėtis iš pačių studijų, jos jūsų nepadarys puikaus programuotojo, universitetas parodys gaires, orientacinius taškus programuotojo karjeroje, kuriuos pačiam reikės išmokti, sugebėti sujungti, kad būtumėte perspektyvus, paklausus specialistas.
Pragyvenimas miestuose: Labai plati tema, žvelkit pagal galimybes, kiek gali prisidėti tėvai, kokie jūsų poreikiai, išlaidos. Vilniuje brangus nekilnojomas turtas (lenkia Kauną, tačiau nežinia ar ilgai), brangios paslaugos: taxi, grožio salonai, sporto klubai ir pan. Tačiau vėl gi, galbūt pirmuosius metus verta pagyventi barake, o susiradus darbą išsinuomuotį kambarį? Galbūt ieškoti kompanijos ir kartu nuomuoti visą butą? Išeitys bei galimybės yra, reikia tik noro ir kantrybės (galima rasti gerą kainos ir kokybės santykį).
Beje, svarbus faktas, kad didelės įmonės rengia praktikas ir daro atrankas tiek Kaune, tiek Vilniuje, po kurių gabiausius studentus įdarbina ir ugdo. Anksčiau Vilniuje praktikų buvo daugiau nei Kaune, tačiau dabar viskas keičiasi. Įmonė, kurioje aš dirbu, įmonės, į kurių praktikas aplikavau jas vykdo vienu metu tiek Kaune, tiek Vilniuje.
P.S siūlau susirasti draugą, kuris studijuoja KTU (nebūtinai draugą, galbūt šiaip studentą), kuris papasakotų plačiau apie dabartinę situaciją ten. Tačiau, nepamirškit būti kritiškas ir vertinti viską blaiviai.
Verslą turejau būdamas 17, taip pat dirbu UK vasaromis nuo 17 jau legaliai, kiekvieną vasarą ardavau po 56-79 valandas per savaite(2015 - 2.75 men - £4950 = €7000), pinigų nemažai. Tai kiekvienais metais iki šiol atsidėdavau bent po €1500 + kas likdavo nuo verslo.
Pardavinėjau iPhon'us 2016 metais.
Antra, aš ne 1,5 gaunu, o daugiau. ;) mano savaitinės išlaidos yra laaabai mažos, nes moku taupiau gyvent.
Kažkam pvz:. 10 k yra nedaug, kažkam užtektų 3 metus Kaune pragyvent.
Aš laukiau kol išlįs toks žmogus kaip tu, visada faina. ;) visada skaudu, kai labai jauni žmonės turi daugiau negu 37 metų vyrai?
Sveiki,esu ilgametis statymai.com narys.Nuo birzelio men pardevineju ten statymus.Visa statistika patvirtinta: http://www.statymai.com/market/vicenter/ Iki pardavinejimo,taip pat turiu patvirtinta statistika kaip psl ekspertas: http://www.statymai.com/u/vicenter/ Losimas man "full time job",esu uzlimituotas beveik visose pasaulio bendrovese,taip pat losdamas kitu zmoniu saskaitomis,esu uzlimitaves kelis simtus skirtingu bendroviu saskaitu.Tonybet punktuose esu uzlimituotas iki 50centu uz statyma:
Olybet punktuose esu uzlimtuotas 50eu per para:
Is lazybu bendroviu esu gaves ir tokiu laisku:
paprastas elektroninis laiskas:
Pagalba Pagalba (UAB „Orakulas“) 09-28 13:19 AST
Atsiprašome, tačiau sutartis su kiekvienu klientu yra sudaroma individualiai, mūsų įmonė nenori prisiimti didesnės rizikos statymuose su jumis. Norintys tureti gera ir pastovu pliusa is lazybu,gali jungtis prie statymai.com ir nusipirkti prieiga prie mano statymu
Emigrave su "dideliais" 2000eur atlyginimais, geriau papasakokit kiek socialiai drausti esate, kiek kirpykla, auto servisas, gydytojas/stomatologas, nuoma kainuoja. Bijau, kad tie 2000 EUR, o jei netycia dar maziau, nelabai daug leidzia. Buvau UK, apie ~1500 buvo - sirgt negalima, dantys privalo negesti, masina su visais mokesciais prabanga, dar nuomai atiduodi ir lieki prie supuvusios geldos. Ka dar sakyti kad vietiniai kaip i koki negra ziuri?!
Vilniuje turi >1000, tai bent gyventi gali, buta perki, dantys sveiki, masina gal nenauja bet bent apynauje. Svarbiausia dar, kad dauguma savu ir i gatve isejes savas jautiesi. Beje sritis - prekyba. :-)
turiu nedidelę problemą, susijusią su pajamomis, tad manau, kad atsiras protingų žmonių ją pagelbėti išspręsti ar pasiūlyti idėjų.
Taigi, turiu virš $100000 bitcoin'ais ir PerfectMoney sąskaitoje dėl kurių, jeigu išsigryninčiau Lietuvoje, negalėčiau įrodyti jų kaip pajamų šaltinį. Tai yra išorinis uždarbis (nelegalus), be jo dirbu ir gerai apmokamą darbą. Jeigu pinigus nusiūsčiau į banką, mane jis galimai įskųstų VMI, ko aš tikrai nenoriu, jei nusiimčiau Europoje, blogiausiu atveju mano pajamas patikrintų ES Audito rūmai (apie vietines mokesčių inspekcijas nekalbu).
Gal man geriau juos išsigryninti JAV pvz. studijuojant Stanfordo universitete (Software Engineering)? Tik nežinau kaip ten su išorinių pajamų deklaravimu.
Kitas variantas būtų mažesnėmis sumomis per kelis Lietuvos bankus persivedinėti pinigus, nors tai gana rizikingai atrodo, arba pirkti prekes (Apple produktus) už tuos pinigus, o jas pardavinėti Lietuvoje.
Neišveš jiems smegenys, kaip taip padaryt. Jie daugiau elektros ten bebezdėdami prie tų kompų sudegins, nei naudos bus begaudant juoduosius pardavėjus.
Nesąmoningas egzaminas. Pats jaučiaus tvirtai, nes žinojau, kad Sruoga jame bus, tai ėjau nusiteikęs gauti šimtuką. Tikrai žinojau. Ir štai, atėjo ta lemtingoji minutė, gavom temas... O ten... SRUOGOS NĖRA!!!!!!! O be jo aš daugiau nieko nemokėjau. Kad jūs žinotumėt kaip aš jaučiaus žiauriai, kokį pusvalandį laiko sėdėjau akis įbidęs į sieną tarsi vaikas negavęs žaislo. Akyse nebuvo ašarų, tačiau jos norėjo riedėti. Suspaudžiau tušinuką ir lengvu mostu leptelėjau temą apie maištininkus, galvoju, kad bent kažką iš atminties parašysiu... Nurimau. Pradėjau rašyti, įsijaučiau į rašymą, parašiau apie 400 žodžių ir likus 15 minučių nusprendžiau viską perskaityti, paieškoti dar klaidų... Ir ką? Temoje žodį ne taip perskaičiau!!!! Ten rašė MAIŠTININKAI, o aš visą KŪRINĮ rašiau apie maišininkus. Dar kai paprašiau žodyno ir ieškojęs sąvokos MAIŠININKAI radau aprašymą, kad tai yra toks rusvas drugys, kuris gyvena ant voratinklio, tai išvis pasimečiau. Rėmiausi gamtos tema. Bandžiau atsakyti į klausimą ar pasauliui reikia rusvų drugių, ###### pagalvojus... Nervas dabar taip ima. Neišlaikytas dar vienas egzaminas. LIUX
P.S. Čia dar ištrauka iš juodraščio: Pasaulis be drugių - realybė. Apie gamtą, ne tik rausvus drugius, rašė Putinas kūrinyje "Šešėlis altoryje". Pagrindinis veikėjas Liudas mėgdavo atsiriboti nuo kasdienybės ir panirti į gamtą. Jis nueidavo ant kalno ir žiūrėdavo į saulę. Tačiau jokie rausvi drugiai ten neskraidė. Poetas apie juos net neužsiminė. Todėl suprantama, kad šiame pasaulyje, kupiname neteisybės (žmonių susidorojimas su gyvūnais, nelegalūs zoologijos sodai, zoofiliniai lytiniai nukrypimai) neturėtų būti jokių rausvų drugių, bent jau Lietuvoje. Užsienyje, kodėl gi ne? Ten - kitoks pasaulis, ten - kitokie žmonės, todėl ten - kitokia gamta. Štai kokios Lenkijos miškuose gali išvysti raibą žirafą, Turkijos palmėse - dramblius, o Lietuvoje - bites. Mūsų kraštas išskirtinis, tačiau tai vistiek manęs nenutolina nuo nuomonės, kad šiame pasaulyje nėra vietos rusviems drugiams.
Žinau kad juokinga ir niekas man čia nesigavo, bet sorry, ir tai rašiau per nervus, gal dar čia nurašant kokią klaidą padariau. nesijuokit labai :D
Pridedu savo konspektus. Laikiau 2013 metais, gal labai nepasikeitė :) Taip pat prisegu savo kalbą "l7" failiukas. :) LT VBE 2013.rar 11-12-kĆ»riniai.ppt 12OKU-SAMPROTAVIMO-TEMOS.ppt l7.doc
Haha, aš ir norėjau rugsėjį parašyti gidą, kaip reikia tą nelemtą rašinį parašyt, bet dabar jau sausis... Džiugu, kad mr.EL parašys: )))
O dalinuosi tuo, kas užsilikę kompe;) Susiraskit 2013 metų lietuvių VBE temą - ten LABAI daug konspektų, pavyzdžių ir t.t.
p.s. mano pačios tik "Samprotaujamasiss rašinys" - gavau 49/50 per bandymą, todėl atsakau tik už jį - kiti visi darbai iš interneto, todėl už turinį atsakau ne aš - jei kyla kokių nors abejonių, geriau pasitikrinkit, kad vėliau rašiny nebūtų fakto klaidos. Sėkmės! Samprotaujamasis rašinyss.pdf 1rašinio-įžanga.ppt altoriu_sesely_konspektas_mano.doc jonas-biliunas.ppt Lietuviuliteraturoskonspektas-spargalke.doc patri (1).pdf pavyzdiai (1).pdf Penkiu pastraipu rasinys.ppt rasiniu-temu-formuluociu-pavyzdziai.rtf Rašinys-Ką-mums-reiškia-istorija.doc Samprotavimas-ir-literatūrinis-rašinys.doc SAMPROTAVIMO_RASINIO_PROBLEMOS__(PRATYBOS) (1).doc samprot-rasin-pradmenys.ppt spargalai.doc
Už akių užkliuvo dar viena tema ir keli pranešimai apie tai, kad lietuvių kalbos egzaminas su tuo prakeiktu rašiniu - misija neįmanoma. Nors ir yra parašyti keli straipsniai apie tai, kaip (gerai) išlaikyti lietuvių egzaminą, rašant samprotaująmą rašinį, visgi jaučiu, kad turiu ką papasakoti ir pati - galbūt ir todėl, nes žinau - uždarbis.lt kažkiek prisidėjo prie to, kad vis dėl to išlaikiau tą egzaminą, neperskaičius nė vienos rimtos privalomos knygos (tik apysakas/apsakymus,eilėraščius). Taigi, jei esi būsimas/esamas abiturientas ir nori (gerai) išlaikyti egzaminą bei ruošiesi rašyti sampr. rašinį, perskaityk ar bent akim permesk straipsnį - tikiuosi, bent kažkuo padėsiu. Gero skaitymo!
ĮVADAS
Visų pirma, manau, reikėtų paminėti - straipsnyje labiau akcentuosiu tai, kokios struktūros reikėtų laikytis rašant rašinį, kaip išvengti stiliaus klaidų bei kaip "sudominti" vertintoją, kad jis nepastebėtų, kad nebuvai pats uoliausias mokinys ir neperskaitei tų 500 puslapių apie kunigo emocinius išgyvenimus ar n+1 knygos apie tai, kaip sunkiai laukuose dirba žmonės, o kaimo gyvenimas - tai ne tik šokiai ir linksmybės. Vėlgi, jei ieškai patarimų kaip konspektuoti knygas ar nori rasti naudingos medžiagos egzaminui, siūlau aplankyti šią temą ir perskaityti visus pranešimus, nes buvę abiturientai nemokamai (čia parduoda) dalinasi savo sukaupta medžiaga. Taip pat perskaityk visą šiątemą, yra keli mano komentarai apie rašinius/pastraipas (oh well, aš ne mokytoja, tik komentavau, kaip, mano manymu, reikėtų rašyti).Tikiuosi, kas nors pravers.
(Taip pat noriu pasakyti, kad čia tik MANO patirtis su lietuvių VBE ir MANO nuomonė, kaip efektyviai reikėtų pasiruošti rašiniui (struktūros atžvilgiu). Jei Tave mokytoja moko, kad reikia rašyti kitaip - tai geriau taip ir daryk ir tikėkis, kad rašinio vertintoja, tikrinanti Tavo darbą, yra tokios pat nuomonės, kaip ir Tave mokanti mokytoja.)
BENDRAI
Jau turbūt žinai, kad lietuvių kalbos rašinyje reikės parašyti bent 500 žodžių, o remtis bent vienu iš trijų skliausteliuose nurodytu autoriumi. Jei nesiremsi nė vienu iš pateiktų autoriumi, tačiau temą atsakysi idealiai, nepadarysi nė vienos gramatikos klaidos, o stilius tiesiog blizgės - vistiek egzamino neišlaikysi. Taip pat ir su žodžiu skaičiumi - jei neparašysi bent pusės (o tiek tikrai parašysi, jei laikysiesi mano (ir daugumos mokytojų, bet jos, deja, dažniausiai 'normaliai' nepaaiškina) rekomenduojamos struktūros) tiek - egzamino neišlaikysi. Truputį kvaila, bet ką darysi - turbūt čia tokia mini apsauga, kad neateitum su jau parašytu rašiniu bendra tema ir nepritaikytum jo siauresnei temai.
NUO KO PRADĖTI?
Vieno konkretaus atsakymo į šį klausimą nėra, nes visiems rašinys rašosi skirtingai. Dalinuosi tik tuo, kaip rašau aš pati.
Visų pirmą, perskaitau temą ir pasibraukiu 'raktinius' (svarbiausius) žodžius, iškeliu probleminį klausimą. Tada - sugalvoju teiginius. Jei rašysi trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau sugalvoti 4 teiginius ir silpniausią - išbraukti. Sugalvojus teiginius mąstau, kuo galėčiau remtis: autorius, kūrinys, koks kūrinio parašymo kontekstas? Kai visą tai turiu, pradedu rašyti įžangą.
Kiti žmonės daro atvirkščiai - pirmą sugalvojo autorius, kūrinius ir tada pagal tai galvoja teiginius - nežinau, čia priklauso kaip kam patinka ir nuo to,kiek kūrinių esi perskaitęs. Esmė ta, kad siūlau nepradėti rašyti įžangos be aiškių teiginių, tada, manau, nebus minties šuolių ir bus aiškesnis/įtaigesnis perėjimas nuo įžangos prie dėstymo.
KAIP REIKIA SUPRASTI, KURIS ŽODIS TEMOJE - RAKTINIS?
Kaip ir minėjau aukščiau, tik perskaitęs tema nepradėk rašyti įžangos - visų pirma "susibraukyk"/"susinumeruok" žodžius pagal svarbą - taip turėsi aiškią viziją, į kurią pusę Tavo rašinys turi "eiti", ką svarbiausia paminėti antrame įžangos sakinyje.
Pasisekė tiems, kurie turi gabumą iškart pamatyti ko reikalauja tema. Deja, ne visi tai geba, todėl siūlau vadovautis keliomis paprastomis taisyklėmis:
1) Jei tema formuluota klausimu, tai gali iškart nubraukti pirmą sakinio/temos žodį ("Ar", "Kodėl", "Kas", "Ką" ir t.t" ), nes jis TIKRAI nebus raktinis žodis
2) Dažniausiai (arba greičiausiai visada) svarbiausias raktinis žodis - daiktavardis. Daiktavardis - tai "daiktas", žodis atsako į klausimą "kas tai?". Pavyzdžiui: tėvynė, siela, meilė, maištininkai, pareiga, ištikimybė ir įvairūs šių žodžių linksniai. Bėda yra ta, kad dažniausiai temoje yra daugiau nei vienas daiktavardis (pavyzdžiui, praietų metų tema: "Ar atlaidumas – silpno žmogaus bruožas?" turi net 3 daiktavardžius: "atlaidumas", "žmogaus" ir "bruožas". Mano supratimu, lengviausias būdas atskirti svarbiausią raktinį žodį, tai įsivaizduoti, kaip skambėtų tema, jei to žodžio išvis nėbūtų - tiesiog skaitant temą jį praleisti ir pagalvoti ar būtų apie ką rašyti, jei toks žodis temoje negzistuotų arba jį pakeitus kitu, tema įgautų visai kitą prasmę. Pavyzdžiui "ar kažkas - silpno žmogaus bruožas" (=Ar neatsakomybė - silpno žmogaus bruožas?). Visiškai pakeičia prasmę, tiesa? Jei išimtumėte "bruožas" ar "žmogaus", vistiek rašinyje reikėtų kalbėti apie atlaidumą, bet jei išimi iš temos "atlaidumas" - jau tema visiškai pasikeičia, TODĖL ŠIS ŽODIS IR YRA RAKTINIS .Kai susirasi pagrindinį raktinį žodį, jį galėsi (ir turėsi) panaudoti ĮŽANGOJE - apie tai, truputį vėliau.
3) Kai susirandi svarbiausią daiktavardį, ieškok apibūdinimo, nukreipiančio apie ką reikia kalbėti rašinyje. Dažniausia tas žodis parodo rašinio kryptį, susiauriną temą: "SKIRTINGOS epochos", "SILPNAS žmogus", "vaizdavimo KAITA", "Humaniškumas - ESMINIS žmogaus gyvenimo principas" ir t.t. Kartais tokio žodžio nėra - tai reiškia, kad gali pats nulemti savo rašinio kryptį arba pati tema jau būna susiaurinta. Pavyzdžiui: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?" - juk nekalbėsi, kad pasauliui nereikia maištininkų, nes jie silpni, arogantiški, nes pati tema tau jau nurodo apie ką reikės kalbėti. Šį raktinį žodį dažniausiai reikia panaudoti paskutiniame įžangos sakinyje - probleminiame klausime, bet apie tai taip pat vėliau straipsnyje.
4) Nepamirškite pažiūrėti ar temoje nėra "aplinkybių", nurodančių apie ką reikia kalbėti. Pavyzdžiui, žodžių: "šių dienų" ("ar šių dienų žmogus gali būti laimingas?"), "visą laiką" ("kodėl asmuo turi tobulėti visą laiką") ir t.t, nes šie žodžiai, kaip ir minėjo Tomas, tampa labai svarbūs.
STRUKTŪRA
Rekomenduoju rašyti įprastinį penkių (keturių) pastraipų rašinį - taip ir pačiam bus lengviau ir vertintojui priimtiniau, kadangi viskas paprasta ir struktūriška.
Taigi, Tavo rašinys turėtų susidėti iš trijų dalių ir penkių (keturių) pastraipų:
1. ĮŽANGA 2. DĖSTYMAS - I teiginys, DĖSTYMAS - II teiginys DĖSTYMAS - III teiginys (nebūtina, jei manai, kad pakankamai išplėtojai temą ir peržengei 500 žodžių ribą) 3. IŠVADOS/APIBENDRINIMAS
Sakoma, kad geriausia dėstymo pastraipas numeruoti tokia tvarka: stipri, silpniausia bei stipriausia (dramblio šeimos principas, ar kaip jis ten vadinasi...), tačiau vėlgi - jei Tau tavo teiginys/pastraipa atrodo stipriausias, nereiškia, kad ir vertintojui jis toks pats bus, juk kiekvieno nuomonė skirtinga, todėl nesiūlau į tai kreipti dėmėsio, nors pati II dėstymo pastraipą dažniausiai rašydavau tokią, kurioje nesiremiu literatūra, o teiginį argumentuoju istorija (dažniausiai), spektakliu ar matytu filmu (retai taip dariau (arba greičiausiai niekad), bet sako, kad irgi geras argumentas). Jei nori remtis tokiu pastraipų išdėstymo principu, SIŪLAU:
I dėstymo pastraipa - remiamasi literatūra (autoriumi ar jo biografija, bet NEBŪTINAI 'privalomu' t.y. gali remtis ir užsienio rašytoju, 'neprograminiu' lietuvių rašytoju, "programiniu" lietuvių rašytoju, bet ne iš "skliaustelių" ir tt. II dėstymo pastraipa - argumentuoji istorija, kultūra (menu), matytu filmu ar savo patirtimi (mažiausiai svarus argumentas) III dėstymo pastraipa - "stipriausia", todėl joje reikėtų remtis privalomu autoriumi iš skliaustelių.
O dabar konkrečiau apie kiekvieną dalį: įžangą, dėstymą ir apibendrinimą.... KAIP RAŠYTI ĮŽANGĄ?
Turbūt visiems teko girdėti apie tai, kad darbdavys, pamatęs Tavo CV, jam skiria 30 sekundžių ir iškart nusprendžia: patikai jam ar ne - panašiai yra ir su rašiniu. Pirma rašinio dalis svarbiausia ir tik ji lemia ar darbą skaitys su susidomėjimu, ar todėl, kad reikia. Sakysite, kad mokytojai privalo vertinti objektyviai (ką jie, turbūt, ir daro), bet nepamirškite vieno svarbiausio fakto - žmogiškumo. Juk turbūt sutiksite, kad palankiau atsiliepiate apie knygą/filmą, kuris 'užkabino' nuo pirmų eilučių/minučių. Taip yra ir su rašiniu - privalu įžangoje padaryti gerą įspūdi.
Kaip taip padaryti? 1. Aiški, logiška struktūra 2. ĮDOMUS pirmasis sakinys (citata, palyginimas, parodymas, kad žinai daugiau nei Tavęs reikalauja 12 klasės kursas) 3. Kryptingas probleminis klausimas paskutiniame sakinyje.
Kaip atrodo įžangos struktūra? Įsivaizduok, kad įžanga - tai lyg piltuvėlis - pradedi rašyti ne konkrečiai,kalbi apie temą, bet kartu ir apie orą, o įžangos pabaigoje keli probleminį klausimą, kuris glaudžiai susijęs su duotąja tema - žodžiu, iš pradžių viskas plačiai, o link 'galo' siaurėja (žr. paveikslėlį) http://i58.tinypic.com/v7gpc1.png
Pirmasis sakinys - įvadinis, 'paplaukęs', nieko konkrečiai apie duotą temą nepasako, bet kartu įdomus ir negirdėtas. Ką turiu omeny teigdama 'negirdėtas' - jei žinai citatą, istorinį faktą, patarlę, kuri yra bent iš dalies susijusi su tema (pavyzdžiui, darbas, vertybės ir t.t) - panaudok ją kaip gražų įvadą į rašinį. Pažįstų daug abiturientų, kurie griebasi šiaudo - temoje suranda raktinį žodį ir pirmąjį sakinį rašo maždaug taip: "Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, "RAKTINIS ŽODIS" apibūdina kaip ......." - galbūt irgi neblogai taip pradėti darbą, ypač turint omenyje, kad galėsite naudotis žodynais, tik atsargiai, kad nenutiktų kaip čia:). Vėlgi, reikia atminti, kad daug žmonių taip daro, todėl nemaža tikimybė (oh, well, gal ir maža), kad vertintoja perskaitys dvi vienodas rašinio pradžias - gerai, jei Tavo perskaitys pirmą, o jei tavo rašinys bus "antras"? Žinoma, jei NIEKO nesugalvoji, tai pasinaudok tuo žodynu ir parašyk - blogiau nebus, tik svarbu, atrink tinkamą raktinį žodį.
Antras/trečias įžangos sakinys - privedi prie temos, gali paminėti raktinius žodžius, konkretini (atsimink piltuvėlio struktūrą).
Paskutinis įžangos sakinys - PROBLEMINIS KLAUSIMAS! Probleminis klausimas - tai tavo rašinio kryptis, jis parodo, kokie teiginiai bus rašinyje. Probleminio klausimo perrašyti NEGALIMA nuo pavadinimo!!! Tarkime, jei rašinio tema "Ar tėvynė - tai didžiausia vertybė", reikėtų performuluoti ir susiaurinti iki "KODĖL tėvynė yra (nėra) didžiausia vertybė?". Jei rašinio temoje jau yra 'susiaurinta',pavyzdžiui, kaip buvo pernai VBE: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?", reikia tema perfomuluoti savais žodžiais. Tarkime, kelti klausimą taip (ar kitaip, svarbu - nenukrypti nuo temos): "Kodėl gyvenimas be maištininkų - tai tik egzistavimas?/ Kuo svarbūs maištininkai šiam pasauliui? ir tt"
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad probleminis klausimas - tai "klausimas" kiekvienai dėstymo struktūrai, nes būtent pirmasis visų trijų dėstymo pastraipų teiginys - tai 'atsakymas' į probleminį klausimą. Viskas atrodo maždaug taip:
http://i61.tinypic.com/2zxo6ir.png
Kad geriau suprastumei įžangos struktūrą, pateikiu kelis savo rašytų įžangų pavyzdžius (žinoma, pavyzdžiai nėra idealūs, bet turbūt aiškiau paaiškins, ką turiu omeny šnekėdama apie įžangos struktūrą). Skirtingomis spalvomis "nuspalvinau" pagal tai, koks sakinys yra koks (žr. aukščiau, kur kalbėjau apie įžangos struktūrą sakiniais:
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“ Seniausioje žmonijos knygoje – Biblijoje – teigiama: „Dievas pasaulį sukūrė per šešias dienas, o septintą – ilsėjosi“. Deja, mūsų tėvynė nebuvo sukurta kažkam spragtelėjus pirštais – ištisus šimtmečius protėviai kovojo dėl laisvės, o kiekvienas išlietas kario kraujo lašas priartindavo prie svajonės išsipildymo – nepriklausomos Lietuvos. Atrodytų, kad daugiau mums, šių dienų lietuviams, nieko negali trūkti – turime tą išsvajotąją laisvę. Tačiau ar to užtenka? Manau, ne. Taigi, kodėl nuolat svarbu „kurti ir lipdyti“ tėvynę? ---------------------------------------------------------------------------------------- - Ką žmogus atranda prarasdamas? Sakoma, kad gyvenimas – tai lyg ilga kelionė, kuri yra kupina atradimų ir praradimų, kurių dėka žmogus tobulėja dvasiškai. Vienas turtingiausių pasaulio žmonių, Donaldas Trampas, yra pasakęs: „Kartais pralaimėdamas mūšį, žmogus atranda naujų būdų kaip laimėti karą“ – perfrazuodama šią mintį galiu teigti – tik atsisakydami kai kurių dalykų ir taip palikdami savo komforto zoną, galime gyvenime atrasti kažko naujo ir neįprasto. Taigi, ką asmuo gali atrasti ir pažinti tik tada, kai netenka kitų, kartais brangių ir svarbių, dalykų?
KAIP RAŠYTI DĖSTYMĄ?
Mano supratimu, viena iš sėkmingai išlaikyto egzaminų paslapčių - tai puiki dėstymo struktūra, kuri leidžia skaitytojui nuosekliai perskaityti rašinį. Turbūt nekartą jau teko girdėti apie tokią dėstymo struktūrą, kuri susideda iš septynių/aštuonių sakinių ir atrodo maždaug taip:
Teiginys->Samprotavimas pagal teiginį, siejant su šiomis dienomis - > Sakinys - tiltas/perėjimas -> Argumentas -> Kontekstas -> (samprotavimas - nebūtina) -> Dalinė išvada
Parašius tokios struktūros pastraipą, nebereikės jaudintis, kaip pasiekti tą 500 žodžių ribą (nes pastraipa susidės mažiausiai iš 120-150 žodžių, tai trys dėstymo pastraipos - jau 400+ žodžių! Taip pat tokia pastraipa yra nuosekli, todėl bus mažiau minties šuolių - stiliaus klaidų.
KAIP ATRODO KIEKVIENAS PASTRAIPOS SAKINYS? TEIGINYS - tai pagrindinė visos pastraipos mintis, svarbiausias akcentas. Jis turi atsakyti į probleminį klausimą (kaip rodžiau iliustracijoje aukščiau). Teiginyje nereikėtų vartoti žodžių/žodžių junginių, tokių kaip "mano nuomone/manau/mano supratimu" ir kitokių, nes jie susilpnina teiginį, parodo neaiškią poziciją. Teiginį geriausia formuluoti kaip vientisinį sakinį (be jokių jungtukų ("nes", "kad", "jog", "o" ir t.t)), nes tai taip pat nepasako aiškiai ir konrekčiai, apie ką bus kalbama pastraipoje. Visą "prijungimą"/"sujungimą" (tai, kas būtų po "nes", "o", "kad", "jog") geriau formuluoti kaip samprotavimą - bus aišku, stilistiškai tvarkinga ir gražiai skaitysis.
SAMPROTAVIMAS - neveltui rašinys ir vadinasi samprotavimo, jame reikia atskleisti savo nuomonę, polemizuoti, analizuoti temą. Kaip ir minėjau, parašius teiginį, visas mintis apie tai, ką tuo teiginiu norėjai pasakyti, reikėtų perkelti į "samprotavimo" sakinį (ar sakinius). Šiuose sakiniuose galima (bent kartą rašinyje REIKIA) pavartoti "manau", "mano manymu" ir t.t, kad parodytumei, kad samprotauji. Žinoma, visuose trijuose dėstymo pastraipose, galbūt, to daryti ir nereikėtų, kad nebūtų "sviestas sviestuotas". Sakoma, kad idealu būtų jei savo samprotavimą susietumėte ir su šių dienų aktualijomis, bet jei to padaryti nepavyksta - nieko baisaus, tiesiog gausi mažiau taškų. Dabar pagalvojau, kad jei jau siesi su šiomis dienomis, galbūt pirmą sakinį (ar sakiniod dalį, jei rašysi ne vientisinį) reikėtų samprotauti, o kitą sakinį/dalį sieti su šių dienų aktualijomis. PAVYZDŽIUI:
Tema: Ar darbas yra svarbus žmogui?
Darbas yra viena iš didžiausių vertybių, padedančių žmogui tobulėti (teiginys). Lietuvių liaudės patarlė byloja: "Darbas žmuogų puošia" - dirbdamas žmogu stiprina ir tvirtina savo vertybių sistemą, nes susiduria su įvairiais išūkiais, priverčiančiais jį tobulėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. (samprotavimas) Deja, bet šių dienų žmogus, darbą suvokia tik kaip pinigų šaltinį ir visiškai pamiršta kitokią jo naudą. (privedimas prie šių dienų)
SAKINYS TILTAS - tai sakinys, jungiantis Tavo samprotavimą ir teiginį su argumentu - pasiremimu kūriniu (ar kultūra, Tavo asmenine patirtimi). Jis reikalingas tam, kad nebūtų minties šuolių, viskas skaitytųsi sklandžiai, nebūtų stiliaus klaidos. Pateikiu kelius pavyzdžiuis/šabloną, kaip gali formuluoti savo "sakinį-tiltą":
-Apie tokią pat promblemą kalbėjo ir ** amžiaus rašytojas XX (savo) kūrinyje (romane, dramoje, eilėraštyje) "YYY".
-Ši problema - tai ne tik šių dienų visuomenės yda, bet ir ** amžiaus žmonių aktualija - ją aptarė ir to meto rašytojas XXX kūrinye "YYY".
-TEMOS RAKTINIS ŽODIS buvo plačiai aptarta ir kažkelinto amžiaus rašytojo XXX kūrinyje YYY. (pavyzdžiui: "Socialinės nelygybės tema buvo plačiai aptarta ir XVIII a. rašytojo, Apšvietos epochos atstovo, pirmojo lietuviško grožinio kūrinio autoriaus, Kristijono Donelaičio, peomoje "Metai".)
Jei dvi/vieną pastraipą rašysite tokią, kurioje nesiremsite autoriumi, sakinys - tiltas yra vistiek BŪTINAS! Tik siek jį su savo asmenine patirtimi, filmu ar spektakliu.
Taip pat, manau, svarbu, kad sakinys - tiltas atskleistų, kad žinai truputį daugiau nei autoriaus amžių, vardą pavardę ir jo kūrinį: galbūt paminėk epochą, literatūrinę srovę/kryptį ("neoromantikas", "realistas" ir t.t.)
ARGUMENTAS - tai tavo teiginio pagrindimas, įrodymas, kad Tavo teiginys yra svarus. Čia aš nelabai kuo galiu ir padėti: turi pats būti perskaitęs ir žinoti kūrinius, spektaklius, kino filmus. Svarbiausia - neatpasakoti turinio, o remtis būtent ta vieta, kuri įrodytų Tavo teiginį. Aš pati, kaip ir minėjau, nebuvo pati uoliausia programinių autorių skaitytoja, bet siūlau BŪTINAI perskaityti pagrindines Savickio, Apučio, Biliūno noveles, galbūt dar ką nors trumpo, nes jomis galima remtis beveik betkokia tema (galbūt ne apie tėvynę). Taip pat buvau išmokusi kelias eilėraščių eilutes, nes citavimas - geriausias argumentas ir turinio visiškai neatpasakoji. Jei mokysies citatas, siūlau imti Maironio/Bradžionio eilėraščių apie tėvynę, Marcinkevičiaus "Mažvydo" paskutinės scenos, kur skanduoja "Lie-Tu-Va" pilietiškumo temai, Salomėjos Nėries iš rinkinio "Prie didelio kelio" apie dvasinius išgyvenimus. Vėlgi, svarbu paminėti, kad argumentavime svarbiausias ne pats pasirėmimas, o tavo komentaras, įrodantis, kad būtent tame kūrinyje/filme/socialinėje situacijoje nutiko būtent taip, kaip tu teigi savo teiginyje.
KONTEKSTAS - didžiausias dvyliktokų priešas, nes nevisi supranta, kas čia per daiktas. Nereikėtų dėl jo išvis nerimauti, nors jis ir dažnai akcentuojamas, už jį skiria tik trys taškus. Bent vieną tašką, jei paminėi amžių/epochą, kūrinio parašymo aplinkybes - tikrai gausi. Mano supratimu, daugiau taškų gausi tada, kai pritemsi kūrinio parašymo kontekstą prie savo temos, argumentavimo ir samprotavimo. Tarkime, jei rašinys apie žmogaus/tautos nelaisvę, konteksto sakinyje (ar sakiniuose) paminėsi, kad kūrinys buvo būtent sukurtas lietuviško žodžio draudimo metu, Lietuvai būnant carinės Rusijos sudėtyje ir t.t.
SAMPROTAVIMAS 2 - aš niekada jo nerašau, nes man visad užtenka žodžių tiek, kiek yra pastraipoje, bet čia turbūt toks kaip mini apibendrinimas, vienas sakinys apie argumentą+temą, greičiausiai.
DALINĖ IŠVADA - tai pastraipos mini apibendrinimas, vienas vientisinis sakinys, parodantis, ką norėjai pasakyti visa pastraipa. Dabar jau nepamenu, bet, man rodos, aš tiesiog perfrazuodavau savo teiginį ir jį susiauridnavau. Patariu kiekvieną dalinę išvadą pradėti jungiamaisiais žodeliais "taigi" ar "vadinasi", nes jie parodo, kad apibendrini darbą. Jei rašai trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau, kad labai nesikartotų visur "taigi", rašyti pirmoje pastraipoje "taigi", antroje "vadinasi" ir trečioje - vėl "taigi". Nepamiršk, kad čia įterpinys, todėl skiriamas kableliu.
Pridedu kelis savo rašytas pastraipas, kad parodyčiau, kaip visa ši struktūra atrodo "praktikoje". Nežinau kaip jums, bet bent jau man, tikrai, dėl šios struktūros, nesijaučia didelių minties šuolių. Ir vėl nuspalvinau sakinius taip, kokie, pagal paskirtį, jie yra (raudona - teiginys, žalia - samprotavimas, mėlyna - sakinys tiltas, violetinė - argumentas, bordo - kontekstas, rožinė - dalinė išvada):
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“
Visų pirma, žmogus, prisidėjęs prie tėvynės kūrimo, labiau ją vertina bei gerbia. Patys brangiausi dalykai asmeniui yra tie, į kurių kūrybos procesą buvo įdėta daugiausia pastangų, darbo bei meilės. Ne veltui yra sakoma – sunaikindamas tai, ką sutvėrei – sunaikinsi dalelę savęs. Prie tėvynės kūrimo bei puoselėjimo prisidėjo ir žinomas lietuvių poetas, dramaturgas Justinas Marcinkevičius.Poeto eilėraščių lyrinis „aš“ - jausminga asmenybė, išgyvenanti sunkius pokario laikus, tačiau gerbianti ir sauganti brangiausią turtą – tėvynę, kurią pats kūrė. Just. Marcinkevičiaus eilėraštyje „Aš savo širdį pasivaikščioti išleisiu“ lyrinis subjektas prašo: „Aš prašau: tik nesumindžiokit širdies“. Širdis – tai gyvybės pagrindas, todėl ją galima prilyginti gimtajai šaliai – netekę jos, sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą, todėl širdį, kaip ir tėvynę, reikia puoselėti. Savo požiūrį apie niekada nenutrūkstanti šalies kūrimą Just. Marcinkevičius išsakė ne tik savo kūryba, bet ir konkrečiais darbais: būdamas Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdžio nariu, jis ragino Lietuvos žmones ištrūkti iš SSRS gniaužtų ir „kurti bei lipdyti“ Lietuvą tokią, kurioje visiems būtų gerą gyventi. Taigi, žmonės nėra nemirtingi – atsiranda vis naujos kartos, kurios „lipdo“ tėvynę – taip yra išsaugoma pagarbos ir meilės jausmas gimtajam kraštui. ------------------------------------------------------------------------------------- - Ką žmogus atranda prarasdamas? Visų pirma, žmogus, prarasdamas savo artimus, atranda kitus žmones, kurie tampa ne ką mažiau svarbia jų gyvenimo dalimi. Mano nuomone, kiekvienas sutiktas žmogus mūsų gyvenime palieką gan svarbų pėdsaką ne tik mūsų atmintyje, bet ir formuoja vertybių sistemą, moralines nuostatas bei supratimą apie gyvenimo dorybes bei blogybes. Nenuostabu, kad praradus artimą atrodo – praradai ir dalelę savęs, todėl naujų žmonių ar jau pažįstamų asmenų naujų būdo bruožų pažinimas – tai lyg naujas vėjo gūsis žmogaus gyvenime, padedantis pamiršti prarastų žmonių sukeltas nuoskaudas. Apie tai, ką žmogus atranda prarasdamas, rašė ir XIX a., realizmo atstovas, rašytojas Jonas Biliūnas savo novelėje „Ubagas“. Novelės veikėjas Petras Sabaliūnas, praradęs savo šeimą dėl savanaudiško sūnaus elgesio, sunkiame gyvenimo kelyje atranda tokius žmones kaip kūrinio pasakotojas, kurie net patys savo daug neturėdami, gali pasiūlyti bent „duonos riekę“. J. Biliūno biografija – tai dar vienas pavyzdys, kad žmogus gali atrasti daug net ir tada, kai praranda: negavęs leidimo grįžti mokytis į Tartu universitetą, rašytojas persikėlė į Leipcigą, o vėliau – į Ciurichą, kur ir parašė vieną iš reikšmingiausių savo kūrinių – alegorinę pasaką „Laimės žiburys“. Vadinasi, žmogus, prarasdamas artimo palaikymą ir meilę, atranda kitus, kurie mielai ištiesia pagalbos ranka tada, kai jos labiausiai reikia.
GALIAUSIAI - KAIP REIKIA PARAŠYTI APIBENDRINIMĄ?
Visų pirma, svarbu pasakyti, kad jei įžanga turi būti piltuvėlio formos/struktūros, tai išvada - atvirkščiai, yra "apversto" piltuvėlio formos. Tai reiškia, kad pirmas išvados sakinys siauras, glaudžiai susijęs su tema, o vėlesni sakiniai yra abstraktesniai, labiau apie orą nei apie konkrečią temą.
Reikėtų paminėti, kad yra dvi nuomonės, kaip reikėtų parašyti apibendrinimą/pabaigą/išvadą. Aš pamėginsiu trumpai jas apžvelgti, o Tu, žinoma, gali pasiimti tai, kas Tau labiausiai patinka.
I VARIANTAS
Apibendrinimas, kuriame paminimos ir perfrazuojamos VISOS dalinės išvados. Esmė ta, kad sakoma, kad rašinyje parašytos dalinės išvados PRIVALO būti parašytos ir išvadoje - žinoma, jų perrašyti NEGALIMA, reikia perfrazuoti, parašyti kitais žodžiais.
Pavyzdžiui, dalinės išvados buvo tokios:
- Taigi, pilietiškas skatinimas, kurio užuomazgų yra XVI a. lietuvių literatūroje, neišsižadėti savosios kalbos, aktualus ir šių dienų žmogui.
- Vadinasi, pilietiškumas XVIII a. literatūroje skatina ne tik to meto, bet ir šių laikų žmones neišsižadėti pagrindinių vertybių.
- Taigi, meilės tėvynei skatinimas, žmogaus, kaip pilietiškos asmenybės, ugdymas – tai pilietiškumo, sutinkamo XIX – XX a., skiriamieji bruožai
O apibendrinimas atrodo taip (raudonai pabraukiau dalines išvadas):
Apibendrindama darbą norėčiau remtis Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio aktyvisto, poeto, visuomeninis veikėjo, Marcelijaus Martinaičio žodžiais „Pilietybė, pilietiškumas nėra uniforma, tik kareivius galima perrengti per vieną parą“ – pilietiškumo jausmo per dieną žmogui neįdiegsi, tam reikalingas kruopštus ir ilgas procesas. Galbūt dėl šios priežasties šiandienos žmogus, išgyvenantis pilietiškumo savyje nebuvimo krizę, turėtų atsigręžti į įvairių laikmečių lietuvių literatūrą, nes būtent joje gausu įvairių pilietiškumo raiškos pavyzdžių. XVI lietuvių autorių kūriniuose pilietiškumas ragina neišsižadėti gimtosios kalbos, Apšvietos epochoje pilietiškumas pasireiškia kalbant apie vertybes ir socialinę nelygybę, o XIX amžiaus pabaigos bei XX amžiaus pradžios literatūroje raginimas mylėti gimtąją šalį atskleidžia pilietiškas idėjas. Juk ne veltui yra sakoma, kad būtent literatūra – tai viena iš svarbiausių mokytojų, nes ji atskleidžia žmonijos paslaptis, buvusias praeityje. Pilietiškumo pagrindų mokydamiesi iš įvairių laikotarpių Lietuvos rašytojų literatūros, mes, šių dienų žmonės, galime būti tikri, kad pilietiškumo pamoką išmoksime teisingai.
II VARIANTAS:
Kiti mokytojai teigia, kad to, ką jau minėjai rašinyje, dar kartą kartoti NEREIKIA! Todėl išvada turi būti tiesiog viso rašinio apibendrinimas, pagrindinės minties suformulavimas, gražus užbaigimas, panaudojant citatą ar patarlę.
Aš niekada nerašydavau dalinių išvadų, bet jei reikėtų laikyti VBE iš naujo - galbūt ir rašyčiau, nes man, pavyzdžiui, tai atrodo struktūriškai gal netgi tvarkingiau.
Be to, svarbu paminėti, kad kai kurie mokytojai teigia, kad išvadoje reikia būtinai cituoti TĄ PATĮ AUTORIŲ, kuriuo rėmeisi ir įžangoje - vien tam, kad sukurtumei rašinio rėmus. Mano supratimu, tai didžiausia nesąmonė, nes riboja kūrybiškumą, todėl aš NIEKADA to nesilaikiau.
Taip pat dalinuosi keliomis mintimis, kaip gali pradėti išvados pradžias:
-Apibendrindamas/a norėčiau teigti - .... -Apibendrindama rašinį derėtų pasakyti, jog... -Apibendridamas rašinį norėčiau perfrazuoti/remtis tokio ir tokio žmogaus žodžiais/lietuvių liaudies patarle
DAR KELI PATARIMAI:
- Pirmajame sakinyje, kuriame mini autoriaus vardą ir pavardę, jis turi būti pristatytas pilnai, be sutrumpinimų. Pavyzdžiui, jei kalbi apie Martyną Mažvydą, pirmajame sakinyje jį ir turi pristatyti pilnu vardu bei pavarde, vėlesniuose - gali trumpunti t.y. rašyti M. Mažvydas. Taip pat noriu priminti, kad Justinas Marcinkevičius yra Just. Marcinkevičius sutrumpintai, o ne J. Marcinkevičius (bus didelė klaida, nes J. Marcinkevičius yra visai kitas autorius).
- Sakiniuose nevartok 'mes' - atsiranda negražus stilius. Asmenį parodo veiksmažodis, todėl įvardis "mes" yra visiškai nereikalingas ir tik gadina stilių.
- Norint, kad pastraipos gražiai jungtųsi tarpusavyje, pastraipų pradžioje rašyk jungiamuosius žodžius/žodžių junginius: "Visų pirma", "Be to", "Taip pat svarbu paminėti, jog", "Vis dėlto" (jei rašai poleminį rašinį (prieštarauji pats sau).
- Išsistudijuok ko tavęs reikalauja egzaminas ir kokiais kriterijais rementis būsi vertinamas
- Turi dar mėnesį laiko - KLAUSK mokytojos, ko nesupranti, aiškinkis ir domėkis. Kvailų klausimų nebūna, o jei mokytoja ragana ir suraukia veidą, vos tik išgirdus klausimą - mažiau kreipk dėmesį, jos toks darbas, ji turi aiškinti, kad nors ir 10001 kartą. Jei negauni iš mokytojos atsakymo ar vistiek nesupranti - konsultuokis su kita mokytoja ar parašyk draugui, ar man čia, temoje bei asmenine žinute. Padėsiu kuo galėsiu
- Jeigu jau žiūrėjai vertinimo kriterijus, tai turbūt pastebėjai, kad būsi vertinamas ne tik už tikslų pasirėmimą kūriniu, bet ir teksto raišką - t.y. stilių, leksiką, sintaksę. Jei nori gauti maximumą (9, berods, taškus) - rašyk įvairias sintaksines struktūras, pamiršk "o", "bet", "kad", "jog" - keisk visą tai į bejungtukius sakinius: brūkšnius, dvitaškius. Parodysi, kad žinai daugiau.
- Stenkis, kad visos trys dėstymo pastraipos būtų vienodo dydžio ('ilgio'?), o įžanga praporcinga apibendrinimui/pabaigai (negali būti įžanga 150 žodžių, o pabaiga - vienas sakinys), nes tai irgi bus vertinama.
- Jei labai jau sunku prisiminti filmą ar dar ką nors 'lengvesnio' būtent duotąja tema, kuo galėtumei pasiremti sugalvok filmą/knygą (žinoma, UŽSIENIO RAŠYTOJO ir BŪTINAI ne klasiko) pats ir pritemk prie temos:). Mokytojai ne robotai - visų pasaulio knygų ir filmų nėra perskaitę, todėl būkite orginalūs - aš savo dešimtos klasės rašiniuose prigalvojau mokslinių tyrimų, kad man sklandžiai būtų argumentuojamas rašinys:). Žinoma, čia truputį amoralu ir kiekvieno teisė rinktis, bet kaip ten sako: "Kas nerizikuoja - negeria šampano?". Pažįstu vaikiną, kuris gavo 79 iš LVBE (žinoma, ne iš atnaujinto egzamino) sugalvojęs sau tinkančius kūrinius ir autorius... Tik nepamirškite, kad BŪTINA pasiremti bent vienu kūriniu iš 'skliaustelių' - kitaip tiesiog neišlaikysite egzamino.
- NEPAMIRŠKITE paraštėje pažymėti 500 žodžių ribos, nes gramatika (o gal net ir stilius, loginės klaidos - tiksliai jau nebepamenu) bus vertinamos tik iki 500 žodžių. Beje, jei kas jau žiūrėjote vertinimo normas, turbūt matėt, kad už 30 neparašytų žodžių minusuoja 1 tašką, tai skaičiuodami žodžius atkreipkite į tai dėmesį. Sakoma, kad vertintojai skaičiuoja žodžius maždaug taip: suskaičiuoja kiek yra žodžių pirmoje (ar antroje, nes pirma - 'toliau nuo krašto') eilutėje ir padaugina iš esamų eilučių skaičiaus ir taip maždaug žino, kiek yra žodžių.
- Prisijunkite į šią dievišką FB grupę, kas dar nesate prisijungę - dvyliktokai dalinasi metodine medžiaga NEMOKAMAI - ar gali būti geriau:). Beje, mačiau, kad kalba ne tik apie LVBE, bet ir apie kitus egzaminus. Nepamiršk, kad visada reikia ne tik imti, bet ir duoti - todėl dalinkis ir pats!
Jei dar atsiminsiu, kokių nors paprastų patarimų, padėsančių bent jau iš dalies geriau parašyti tą rašinį, tai papildysiu čia.
IR PABAIGAI...
Dar kartą norėčiau paminėti, kad aprašiau savo patirtį, todėl viso straipsnio nereikėtų priimti už gryną pinigą - jei matai, kad kažkur nusikalbbu, sakau ne taip, kaip turėtų būti - pakomentuok, aš pataisysiu straipsnį ir taip kartu padėsime pasiruošti šių ir kitų metų abiturientams. Taip pat siūlau šioje (ar kitoje, jūsų sukurtoje) temoje dalintis sava patirtimi (savais rašiniais, pastraipomis, įžvalgomis apie egzaminą ir t.t.), nes tik diskusijoje gimsta tiesa. Nereikia jaudintis, kad kiekvienas dvyliktokas yra tavo didžiausias konkurentas: egzaminas kriterinis, o šansai, kad stosite į tą pačią specialybę, yra menki.
Taip pat noriu palinkėti didžiausios sėkmės laikant VBE ir patariu labai "nesinervinti", jei negausite rezultatų tokių, apie kokius svajojate ar galvosite, kad egzaminą parašėte ne taip gerai, kaip tikėjotės - kalbu iš savo patirties. Viskas, galiausiai, nutinka netgi geriau nei buvo tikimasi.
Taigi, sėkmės ir lauksiu temos, kurioje dalinatės puikiais LVBE rezultatais!
