Danguota

Mane domina vieno kambario nuoma Vilniuje, pm.

Man labiausiai patinka lyriškos, metaforomis apipintos knygos :). Tai Vidmantės Jasukaitytės magiškojo realizmo knyga,,Stebuklinga patvorių žolė'' - apysakos apie skirtingų kartų moteris, kurios jaučia vieną kitą per gamtą, per žoles, per moteriškumo prizmę. Labai graži knyga; Granausko ,,Jaučio aukojimas'' - lyriškas pasakojimas apie žynį, kuris pasirinko vienatvę, kai jo pagonišką kraštą nusiaubė ir apkrikštijo pagonys. Kūrinyje vyrauja žmogaus orumo, laisvo pasirinko temos, labai svarbi gamta, sakiniai lyriški, knyga sudaryta iš trijų dalių, kiekvienoje dalyje yra tik vienas sakinys. Taip p

Ši dabar labai užkabino :).

,,Tasai, kuris vilties apleistas ilgai irklavo aušros link, pajunta galerų dainą, ir tasai, kuris kentė troškulį smėlynuose, išgirsta nebuvimo dieną. Bet nieko tau negalima duoti, jei nepatyrei kančios, nes tavyje nieko nėra.'' ,,Tuomet mano valstybėje įsitvirtino plėšikai, nes niekas čia nekūrė žmogaus. Ir patetiškas veidas jau buvo ne kaukė, o tik tuščias dėžutės dangtelis.'' ,,Taigi palaidumą aš suvokiau kaip nerimą ir neviltį, nes jei tu leidi viskam sprūsti iš tavo rankų, tai todėl, kad tu atsisakei sugriebti. Ir palaidumas tėra atsisakymas būti.'' A. de Sent-Egziuperi ,,Citadelė''

Anksčiau negalėjau be saldumynų, turėjau priklausomybę cukrui, bet dabar galiu laisvai jų nevalgyti. Viskas pasikeitė, kai pradėjau skaityti etiketes, domėtis, kiek gramų cukraus yra tam tikruose produktuose. Siaubinga, kad paprastuose jogurtuose yra labai daug cukraus, tai ką jau kalbėt apie saldainius ir šokoladus. BET... Pas mane vis tiek negali užsibūti saldumynai, nes knieti juos suvalgyti. Tarkim, jei kažkas atsineš į svečius saldainių ir juos paliks, tai neištversiu jų nesuvalgius, nors šiaip noro pirkt ir valgyt saldainius aš tikrai neturiu.