,,Tasai, kuris vilties apleistas ilgai irklavo aušros link, pajunta galerų dainą, ir tasai, kuris kentė troškulį smėlynuose, išgirsta nebuvimo dieną. Bet nieko tau negalima duoti, jei nepatyrei kančios, nes tavyje nieko nėra.'' ,,Tuomet mano valstybėje įsitvirtino plėšikai, nes niekas čia nekūrė žmogaus. Ir patetiškas veidas jau buvo ne kaukė, o tik tuščias dėžutės dangtelis.'' ,,Taigi palaidumą aš suvokiau kaip nerimą ir neviltį, nes jei tu leidi viskam sprūsti iš tavo rankų, tai todėl, kad tu atsisakei sugriebti. Ir palaidumas tėra atsisakymas būti.'' A. de Sent-Egziuperi ,,Citadelė''