Toresnew

Didziausia problema itarciau tiekimo grandines - Just in Time, Lean ir t.t. Savaite uzstriges laivas Sueco kanale padare kiek zalos pasauliniu mastu, o cia pandemija su visoms isplaukianciom pasekmem keletui metu. Cia panasu i tuoletinio popieriaus pirkima bet jau B2B mastu. 
Perprodukcija praktiskai visur, o cia dar atsargu kaupimas prisideda. Is kitos puses - oficialiai "neegzistuojanti" infliacija pradeda dantis rodyti. 

Pats dirbu statybinės medienos sritį - realiai bent jau Žemaitijos pusėje subrangino kaina žaliavos - Šilalės mediena ir Latvijos "PATA", kelia kaina aukcionuose, ko pasekoje norint žaliavos gaut - mokėk kainą kiek jie siūlo arba vežam jiems. Rastai pabrango per 4-5 mėnenesius realiai dvigubai, automatiškai statybinė mediena, dailylentės, terasos irgi pabrango daugiau nei dvigubai. Kas liečia mediena - aplamai bardakas baisus, beveik niekur be mėnesio laukimo negausi, visi moka tokias kainas, dar kai kurie net primoka dar daugiau, kad tik greičiau atveštum, bent jau iš Rusijos, Baltarusijos dalis gauna, bet sudėtingai šiuo momentu, tai gamybai šiai dienai aukso amžius, bet nieks nenori į priekį prisiimt labai užsakymų, nes kaina pastoviai žaliavos kyla, o jeigu sutartas užsakymas už viena kaina, o kylant žaliavai matai, jog nebe patempi už ta kainą - irgi ne kažką, prognozės tokios, kad Liepos mėnesi turėtu būt aukščiausias taškas kainos ir kažkur laikytis iki žiemos, ateitis neaiški, faktas, kad burbulas per greit pučiasi, turės kažkiek mažėt su laiku kai aprims, bet faktas, kad į ta pačią kainą nebe sugryš niekas ? 

Baltarusai turi belekiek tos fanieros. Belekiek ir ko nori. 
Kaip ir kinija, visu zaliavu belekiek pilna, jokio trukumo. Problema atsiranda logistikoje. Net su BY truksta masinu. Su kinais isvis, uz gelezinkeliu konteinerio gabenima ~8800 eur, kai normaliai gal 3000 eur buvo, ir dar visi musasi del vietu gelezinkelyje, nes pvz as pardavineju uz 12500 ir pas mane eile norinciu papulti. Todel ir brangsta viskas. 
Su BY problema jog tiesiai is ju nenupirksi, turi jie savo atstovus EU kurie ar specialiai ar del is ne kompetencijos suda mala ant minimaliu abarotu. Bet siaip be problemu hdf ploksciu 280 kubu (13 furu) easy isigijau ir iskart perpardaviau lietuvoje baldu gamintojams. 

Teko girdėti per radiją, kad šį medžiagų trūkumą ir brangimą sukėlė JAV ir KINIJOS (ypač KINIJOS) beprotiškas išteklių pirkimas ir kaupimas savo infrastruktūrai plėsti, miestams statyti. Kas liečią statybų sektorių, Kinija supirko labai daug metalo ir plastiko žaliavos, dėl ko Europoj stipriai ėmė trūkti plieno, aliuminio, žaliavos putplasčiui gaminti. 
 

Kiekvienas verslas ar projektas negali būti be dviejų dalykų – kokybiško produkto ( turinio) ir gero marketingo. Jei turėsite nekokybiška produktą ir labai gerą marketingą, tai marketingas tik pagreitins Jūsų verslo žlugimą. O jei turėsite labai gerą produktą, bet blogą marketingą, tai Jūsų pelnas toli gražu nebus toks, kokį galėtumėte pasiekti. Tikiuosi jog pirmąjį dalyką turite, todėl judėkime prie marketingo.
 
Marketingas yra viskas, ką jūs darote, kad žmonės sužinotų apie jūsų verslą. Bet koks kontaktas, su bet kuo, bet kur yra marketingo dalis. Marketingas - tai kaip Jūs atsiliepiate į telefonų skambučius, marketingas yra ką google apie jus rašo, marketingas yra netgi ką žmones apie jus kalba, o tuo labiau kaip Jūs kalbate su jais. Visos žinutės, kurios patenka į viešąją erdvę apie jus, visa tai yra marketingas. Be to marketingas nėra viena ar dvi žinutės laikraštyje. Marketingas yra procesas, kuris neturi galo, marketingas yra ratas. Jei jis yra tiesi linija jis veda tiesiai į Jūsų projekto, verslo bankrotą.
 
Partizaninio marketingo pagrindinė idėja yra ta, jog jame nėra svarbiausia pinigai. Svarbiausia laikas, vaizduotė, idėja, energija bei žinios, žinoma jei norėti galite investuoti ir pinigus. Bet partizaninis marketingas gali veikti ir visiškai be jokių finansinių išlaidų. Taip pat partizaninis marketingas skatina Jus bendradarbiauti su savo konkurentais.
 
Svarbiausias partizaninio marketingo dalykas yra marketingo planas, Jums reikia pradėti jį kurti su žinute, kuria skleisite. Svarbiausia Jūsų žinute, turi būti trumpa ir aiški.
" Uždarbis.lt siekime tikslo kartu" paprasta aiški žinutė. Vėliau nurodykite, kur ir kada dėsite reklamą, bei kiek tai kainuos, bei žinoma nepamirškite pasižymėti kiek ji jums atneš pelno.
Niekada nepirkite reklamos metams į priekį geriau nusipirkite dviejuose „projektuose" reklamą ir žiūrėkite, kuris projektas suteiks didesnį pelną Jums. Nebijokite eksperimentuoti iki tol kol surasite geriausia reklamos vietą. Tam ir skirtas marketingo planas, kad sektumėte, kuri reklama jums yra naudinga, o kuri ne.
 
Partizaninis marketingas turi didelį ginklų arsenalą, kurio šiame straipsnyje neaptarinėsiu. Tiesiog pateiksiu kelis pavyzdžius, kurie mane labiausiai sužavėjo.
 
http://www.youtube.com/watch?v=98U2O7cpcNw&feature=related
http://www.smoothharold.com/uploaded_images/ibba-2_25.jpg
 
Kalbant apie internetinių projektų marketingą, siūlyčiau galvoti plačiau, ne vien apsiriboti adwords, backlinkais ir panašiai. O naudoti marketingą ne internete, naudojant ne visai leistinus dalykus. Tai būtų daug labiau naudinga ir pritrauktų žiniasklaidos dėmesį, bei žymiai didesnį pelną, tiesiog pagalvoti kas yra Jūsų tikslinė auditorija ir kokia žinute norite paskleisti, manau tikrai sugalvosite įdomią reklamą.
 
Pabaigai norėčiau pasakyti: Laikas nėra pinigai. Pinigų jus galite uždirbti ir vėliau, o laiko daugiau neturėsite, todėl jį vertinkite labiau.

Sveiki,
 
Įkvpėtas Gattor temos nusprendžiau pasidalint ir aš savo sukauptom žiniom - nemokamai.
 
Turiu beveik 5 metų patirtį rinkodaros agentūrose UK, specializuojuosi į paid media. Daugiausia patirties turiu su Paid Search (Google/Bing), bet esu nemažus kiekius reklamos pirkęs ir su Facebook, programmatic display, YouTube, Twitter.
 
Nesu visai tradicinis reklamos pirkėjas - orientuojuosi į galutinį kliento uždarbį, ne tik pigiausi CPC, geresni CTR. Jei kampanijos nieko neuždirba, tada turi kažkokią kitą funkciją atlikt ir ji turi būt labai aiški, bet jei to nėra - laikas nustot švaistyt pinigus.
 
Patirties turiu labai įvairiose srityse. Dirbau su:

Barclays mažmeniniu sektorium (loans, mortgages, current accounts, business loans, insurance) - padėjau perorganizuot, perrašiau reklamas jų namų paskolų paskyrą ir pakėliau average quality score, kas kirpo jų CPC maždaug 40%.
Tchibo kava (lead generation ir ecommerce) - buvau atsakingas už jų pirmos online UK parduotuvę mokama reikalą nuo pat paleidimo ir padėjau pasiekt jų apyvartos tikslus.
BOC Gas - online parduotuve. Per pirmus metus nukirpau jų reklamos išlaidas 47%, o apyvarta pakilo 61% - už tai laimėjau Drum Search Award "Best B2B Campaign".

 
Sėkmingų istorijų yra daug daugiau, bet dažnai labai sunku prisiimt nuopelnus nes bet kokiam versle yra daugiau sudedamųjų dalių nei paid media.
 
Esu ir nemažai nesėkmių turėjęs - pradedant netyčia importuotais Google Analytics goal'ais į Google Ads accountą, baigiant paliktais paauglių targetinimais Twittery. Teko dirbt ir su ypač sunkiais accountais kurie nejudėjo iš vietos kad ir ką bedarytum; klientais kurie turėjo labai trumparegiškus tiklsus ir nerealius lūkesčius.
 
Taigi, klauskit - mielai padėsiu.

Kartu su žmona rašom apie mūsų kelią į finansinę nepriklausomybę Lietuvoje iki 40-ies metų. Kviečiu besidominčius apie investavimą, gyvenimo būdą ir taupymą paskaityti, o gal net prenumeruoti :)
 
https://balticmustache.lt

Manau dauguma žmonių yra taip žemai kad net Alex Monaco gali padėti, bet jei esi pakankamai sąmoningas tuomet jis tikrai atrodys kaip juokdarys

Sveiki,
 
Uzmaciau pasiulyma is Pluralsight. Karantino proga nemokama prieiga visa balandi.
Neturit ka veikti karantino metu? Mokykites! Kas ruosiates mokytis - ziauriai gera platforma.
 
https://www.pluralsight.com/offer/2020/free-april-month

Toksiski draugai blogai, bet be ju gali buti dar blogiau. O nauji taip paprastai neatsiranda.
Jei dar studentavimo laikai, tai draugu ar bent pazistamu geru daug. Kazkas like is mokyklos, kazkas naujo univere, kazkas is atliktos praktikos ar papildomo darbo. Atrodo ju visu reikia ir be ju negerai.
Tuo metu draugu/pazistamu kaita didziule, dauguma ilgam neuzsilieka.
 
Kai pradedi normalu suaugusio gyvenima nei tu draugu daug reikia, nei jiems yra laiko tiek is tavo puses, tiek is ju.
Turiu ir as tu toksisku draugu, svajojanciu apie grazu rytoju, kaltinanciu visa pasauli. Bet as neturiu laiko su jais buti daznai, kad ir gal noreciau. Tai susitikus i dvi savaites karta tikrai i mane neigiamu emociju neprikrauna.
 
O zmones kurie patys kazka veikia, tai ir jie neturi to laiko man, as neturiu laiko jiems. Bendru vienas kitu supratimu susitinkam i savaite karta ar du trumpam paplepet.
 
Aisku jei netureciau panos, tai daugiau laiko skirciau draugams, bet kai negyveni to studentisko gyvenimo, tu draugu kiekis didelis nera reikalingas, nes tiesiog negalesi visiems skirti laiko, arba tada jau is saves ir antros puses atimineti ir prasides kitos problemos.

Šiaip nepostinu čia, bet negaliu tiesiog praeiti pro šią temą kadangi ji man labai aktuali. Tą minėtą posakį apie draugus pats ne per seniausiai išgirdau, nes šiuo metu esu pasinėręs į saviugdą ir galiu pasakyti, jog jis tikra tiesa (ir šią išvadą priėmiau DABAR). Tai ne visada blogai - geriausias mano draugas su kuriuo bendrauju jau apie 13 metų yra neapsakomai nuoširdus žmogus, visada išklausantis, šiek tiek flegmatiškas, bet nesidrovintis diskutuoti įvairiausiomis temomis. Kitas, pavyzdžiui, yra tikras "party lion", nutrūktgalvis ir spontaniškas. Jaučiu, kad vieno gebėjimas išklausyti ir pomėgis diskutuoti ir antrojo drąsa viešose vietose, vakarėliuose nutrupėjo ir ant manęs. Esu dėkingas abiems, bet žinoma, reikia išlaikyti balansą tarp bendravimo su vienu ir kitu, nes su tiek metų bendraudamas su pirmuoju, pats tapau šiek tiek uždaresnis, gal labiau flegmatiškas, nemėgstantis pokyčių o su antruoju tiesiog nusigersi :) So yeah, everything in moderation.
 
O dabar, jei atsakyti į tavo klausimą, tai banaliai rekomenduočiau "išeiti iš komforto zonos". Šiuo metu studijuoju Kroatijoj, per mainų programą. Prieš pildydamas dokumentus, kaip ir visi, abejojau, verkšlenau - "gi, kaip čia paliksi šeimą, draugus, ta Kroatija taip toli, nieko nepažinosiu" ir t.t. Na o dabar, po jau vienos savaitės, savęs klausiu "###### (atsiprašant), kas galėtų nepasinaudoti tokia galimybe, čia taip faina". Per šią savaitę susidraugavau su gal 20 naujų žmonių. Aišku, visi čia atvykę yra erasmus studentai ir niekas nieko nepažįsta, todėl lengva susidraugauti kai abi pusės to nori ir siekia. Šiuo pavyzdžiu noriu pasakyti, kad tiesiog nebijotum savęs stumti į priekį, realiai turi pats ieškoti galimybių susipažinti su naujais žmonėm.
Prieš vieną mėnesį, kai dar buvau Lietuvoje, nuėjau pažaisti vaidmenų žaidimą Mafija, man čia buvo didelis iššūkis nes pats, kaip ir minėjau esu gan uždaras ir drovus. Be naudos kurią ten gavau - viešojo kalbėjimo įgūdžių, savitvardos streso kupinose situacijose, susipažinau ir su nuostabiais žmonėm jau turinčiais šias savybes iš kurių galėjau pasimokinti ir ateityje sutvirtinti ryšius atvykdamas į kitą žaidimo seansą, kaip jau pažįstamas asmuo.
Buvau įvairiuose mokymuose, renginiuose kur galėčiau su kažkuo susipažinti, tiesiog būti žmonių tarpe. Niekada nebuvau bandęs žaisti šratasvaidžio, nepabūgęs išbandyti kažką naujo, nuvažiavau ir be to jog atradau savo naują mėgstamiausia sporto šaką, susidraugavau su vienu vaikinuku. Dabar kartu važiuojam į tolimesnius renginius.
 
Taip kardinaliai keistis - bandyti kažką naujo, eiti "pasižmonėti", ieškoti facebook'e eventų ir į juos eiti pradėjau prieš 3 mėnesius. Juokingai skamba, bet tai daryti pradėjau tik todėl, nes su viena mergina bendravęs tik savaitę ir išsiskyręs, kažkaip likau sužavėtas tuo jog ji visur suspėdavo dirbadama 60h per savaitę, visur dalyvaudavo - ji buvo tikra aktyvistė, o tuometinis aš - studentas dirbantis 0.5 etato "Senukai", verkšlenantis kaip tie klientai mane už****, ir grįžęs po darbo leisdavau valandas prie kompo arba išeidavau dviem valandom pasivaikščioti vienas. Dabar vadovaujuosi jos pavyzdžiu ir galiu pasakyti, jog toks gyvenimo būdas yra daug labiau tinkantis norint susirasti draugų :)

Kadangi Lietuvoje jau tuoj bus paskelbtas karantinas, tikėtina, jog truks ilgiau nei dvi savaites. Dalis žmonių neteks pajamų, darbų, verslai priversti stabdyti veiklą, žmonės pradės taupyti ir ekonomika risis žemyn. Kitose valstybėse situacija identiška, stabdomi darbai, miestai karantinuojami, uždarinėjamos sienos.
Manau, kad šis virusas bus krizės pradininkas.
Kaip uždarbiečiai ruošiasi galimai krizei, gal turit kokių įžvalgų? Žinoma, atsiveria naujos uždarbio galimybės.
Jau dabar matau, kaip P2P investuotojai nerimauja dėl dabartinės situacijos, nes jų "klientai" skolininkai finansiškai vieni pažeidžiamiausių.

Stipriai domiuosi ka daryt su NT pirkimu.
Ekonimistai sako, kad krizes metu NT kainos greitai nekrenta, o jei krenta labai neapciuopiamai. Cia buvo aptarta ir 2007-2008 krize kur visose sektoriuose buvo labai stiprus smugis, deja NT ne.
Visada yra taiksykle, kad po krizes NT kaina kyla, nepriklausomai ji buvo sumazejusi ar ne.
Krizes metu bankai mazina palukanas, lengviau dalina paskolas.
 
Gal kas turi minciu sia tema?

Nuo 16 metų vis bandžiau atrasti save. Teko išbandyti ne viena darbo vietą, bet jau po pirmų dviejų mėnesių pradėdavo važiuot stogas nuo tų pačių užduočių, darbo valandų, fiksuotos algos. Supratau, kad toks darbas ne man.
Visada domėjausi ką galima nuveikti su laptopu ir internetu, kad uždirbti eurų. Norėdavos pačiam valdyti savo laiką ir neturėt lubų uždarbiui. Nepažinojau nei vieno žmogaus, kuris gyventų 'laptop lifestyle'. Sunkiausia būdavo atskirti naudinga ir nenaudinga informacija, visiškai nebuvo supratimo nuo ko pradėti ir ką mokintis.
Pradėjau nuo Dropshiping'o Ebay ir Amazon platformose. Ebay pačią pirmą dieną gavau baną, su Amazon pasimokėm iš klaidų, padirbau apie puse metų, bet kaip ir 95% naujokų mečiau, nes nemačiau profito ir nebebuvo motyvacijos. Padariau pertrauką ir pradėjau vėl su DS, bet jau su nuosavomis parduotuvėmis Shopify platformoje. Pradirbau apie 4mėn., išėjau į pliusą, bet atsibodo, dingo motyvacija, mečiau DS. Dar kurį laiką kurdavau ir pardavinėdavau Shopify svetaines kitiems, bet irgi pabodo.
Vis išgirsdavau žodžius Affiliate Marketingas, bet visiškai nesuprasdavau kaip šį modelį galimą vystyti, pasiskaičius, viskas atrodydavo per sudėtinga.
Pradėjau pastebėti vis daugiau žmonių užsiimant šia sritimi ir sugalvojau parašyt vienam Lietuviui, Super Affiliatui, kad tiesiog patartų nuo ko galima pradėt ar galbūt patartų kokį kursą. Gavęs atsakymą pagavau tą 'kablį' ir atrodo pagaliau suradau tą savo vietą.
Tikriausiai, jeigu būčiau turėjąs bent kelis bendraminčius, kurie būtų buvę susiję su ebay, amazon ar shopify, ta motyvacija nebūtų taip greitai išgaravus ir galbūt dar dabar dirbčiau su DS. :D
Taigi ieškau žmonių kurie dirba su affiliate marketingu, padiskutuot, apsikeist žiniomis. Pakomentuokit savo istoriją, nuo ko pradėjot, kiek užtrukot, ar planuojat dirbti su affiliate kaip full-time job, o galbūt jau dirbat? Koks jūsų planas ateityje?
Tai pat galit paminėt kursus, YT kanalus ar kitus šaltinius kurie jums padėjo.
Mano planas per šiuos metus išeiti i full-time affiliate.
Kursai kuriuos rekomenduoju Charles Ngo - LGE, Matt Smith Snapvertising.
 
Kadangi iš viso nerašau tokių tekstų ir sunkiai dėstau mintis rašydamas, tai gavos šiek tiek kratinys ir ne iki galo išsakytos mintys, bet tikiuos tas labai nesutrukdys. :D

Sveiki, visi uždarbiečiai, galbūt dar ankstoką rašyti, bet dauguma mūsų pradėsim vakare švęsti ir baigsim tik kitą rytą.
Sveikinu visus su naujais metais, linkiu bei tikiu, kad 2020, toks gražus skaičius, atneš mums daug laimės, pasiekimų bei pripažinimų!

 

Man svarbiausi kriterijai:
Gyvenamoji vieta (vengiu kaime ar regionuose registruotų), pagr. tik didieji LT miestai. Mano manymu mieste gyvenantis žmogus per 5 metus net ir default atveju kažkada pradės gauti oficialias pajamas ir anksčiau ar vėliau pradės dengti skolas (tikiu, kad miestuose vokeliuose algą gauti vis sunkiau). Bet kaimuose kita situacija, gali labai nesunkiai dingti ir pasislėpęs miškuose ramiai gyventi antstolių blokuotomis sąskaitomis; Darbo stažas - paprastai žiūriu, kad dirbę oficialiai sodros duomenimis būtų bent 12 mėn.; Pajamų ir pareigų logiškumas - čia bendra logika remiuosi, jei valytoja uždirba 500 eur ir skolinasi 10'000 EUR sumą - skippinu; jei pardavimų vadybininkė gauna 450 eur ir skolinasi 1'500 eur - OK. Ir dar pastebėjau pasitaiko, kad pvz. sandėlio darbuotojas gauna 1,6k / mėn. - man nelogiška, todėl tokius praleidžiu; Vaikai - griežtai skippinu jei yra nesantuokiniai vaikai (ypač vyrams). Pagr. todėl, kad default atveju neįmanoma iš jų išieškoti, nes juos saugo valstybė, antstoliai turi daug palikti pragyvenimui, vyrai mokėti alimentus pirmiau nei kreditoriams.. Jei yra vaikai, tai gavėjas min. turi būti santuokoje ir bendros pajamos orientuojuosi min. 700 EUR pragyvenimui, on top - galima skolai dengti.
Tokie mano pagr. check pointai. Į turimą turtą žiūriu skeptiškai, man atrodo, kad tai tik gavėjo sužymėtos varnelės yra, kažin ar kas tikrina ką iš tikrųjų jie turi. ^_^

Sveiki kariai :D
Buvo ir mane 2017 beveik pakabinę. 700+ Kaune buvau.
Vasarį pasirodyt, Kovą medkė, paskui iki Spalio tylėjo, pasikvietė sakė 100% tarnausiu, lapkričio pradžioj išvažiuoju davė nurodymą reikalingų daiktų sąraša sako va dar duodam kaip bonusą 15% prie gaunamų pinigų tarnybos gale, imk pasirašyk :D
Aš ant to blanko apačioj parašiau: ,,Aš v.p. savo noru tarnyba atlikti atsisakau"
 
Vos ne durnium išvadino ir sakė kad tiesiog visi gaus pinigų o tu ne ir šiaip ar taip tarnausi :D
Po savaitės paskambino ir pasakė, kad susirinko savanoriai :D
 
Šiais metais vėl į tą loteriją papuoliau 1970+
Ką galvojat kas per šansai šiemet tokiu numeriu išvažiuot į 9mėn nuotykius?
 
Dar kaip tyčia paskutiniai metai...

Indėliai
 
Bankuose: 0–1,2%
 
Kredito unijose: 0,05–2,2%
Vis dar gyvename nulinių palūkanų aplinkoje ir tą puikiai atspindi vieno didžiausių šalyje SEB banko už metų trukmės indėlius eurais siūlomos 0% palūkanos. Simbolines (0,05%) palūkanas už atitinkamus indėlius tesiūlo ir „Swedbank“. Visgi tiems, kurie nori lėšas laikyti saugiausioje turto klasėje ir kartu užsitikrinti sumai iki 100.000 Eur taikomą valstybinį draudimą, yra ir gerų žinių. Dar praeitų metų pabaigoje palūkanas už indėlius iki 0,7% kilstelėjo „Luminor“ bankas, kuris, keičiantis savininkams, nori didinti finansavimosi vidaus rinkoje apimtį. Mažesniuose bankuose už indėlį šiuo metu galima gauti 0,3–0,6%, o banko licenciją neseniai gavusiame „Mano banke“ (anksčiau vadinosi „Mano unija“) – 1,2% palūkanas. Tie, kurių negąsdina privalomas pajaus įsigijimas, indėlį gali dėti kredito unijose, kuriose palūkanos už metų trukmės indėlį šiuo metu svyruoja nuo 0,05% iki 2,2%. Verta turėti omenyje, kad galima rinktis tik iš tų unijų, kurios veikia tame mieste, kuriame esate registruoti ar gaunate pajamas.
 
Obligacijos
 
Vyriausybių obligacijos: neigiama
Europos investicinio reitingo įmonių obligacijos: 1%
Europos aukšto pajamingumo įmonių obligacijos: 3–4%
Besivystančių rinkų obligacijos vietos valiuta: 6–8%
 
Obligacijos – bene saugiausia po grynųjų turto klasė, tačiau laisvas lėšas norint įdarbinti, tarkime, pačių saugiausių valstybių obligacijose ir toliau teks taikstytis su neigiama investicijų grąža, nes čia nukreipta pernelyg daug investuotojų lėšų.
 
Iš obligacijų norint uždirbti bent jau teigiamą, nors ir 1% neviršijančią grąžą, teks pasitikėti saugiomis laikomų įmonių skolos vertybiniais popieriais. 3–4% metinę grąžą šiuo metu žada rizikingesnių įmonių skolos vertybiniai popieriai, o 6–8% gali tikėtis tie, kurie sutiks prisiimti didesnę riziką ir nesibodi besivystančių rinkų.
 
Artiomas Baranovas, FMĮ „Orion Securities“ vyresnysis finansų makleris, sako, kad obligacijoms sausis buvo itin teigiamas – sėkmingiausias nuo 2009 m.
 
„Obligacijų turto klasei ekonomikos augimo lėtėjimas kol kas išeina į naudą, nes pasikeitė centrinių bankų retorika dėl palūkanų kėlimo. Ateities sandoriai rodo, jog šiemet ne tik kad nebesitikima palūkanų kilimo, bet jos gali būti net mažinamos. JAV federalinis rezervų bankas taip pat pasidavė spaudimui stabtelti su palūkanų kėlimu ir net kalbama apie galimybę nebemažinti savo balanso. Visa tai paranku obligacijoms“, – sako p. Baranovas.
Tiesa, jis perspėja, kad situacija greitai pasikeistų, jei paaiškėtų, kad materializuojasi kietojo ekonomikų nusileidimo scenarijus.
 
„Tada vyriausybių obligacijos dar labiau pabrangtų, pajamingumas dar giliau žengtų į minusą, o aukšto pajamingumo obligacijoms būtų iš viso prastai, nes tokiomis ekonominės aplinkybėmis itin išaugo įmonių nemokumų skaičius“, – sako p. Baranovas.
 
Pasak jo, norint įžvelgti obligacijų rinkos kryptį, reikia stebėti skelbiamus makroekonominius duomenis ir centrinių bankų atsaką į juos.
 
Specialistai taip pat pataria kritiškai vertinti besivystančių šalių obligacijas dėl prisiimamos užsienio valiutos nuvertėjimo rizikos.
 
Ignas Daugėla, „Swedbank“ obligacijų prekybinio portfelio valdytojas, sako, kad rimtesnių svyravimų ar kardinaliai pasikeitusių rinkos lūkesčių obligacijų turto klasėje pastaruoju metu nebuvo stebėta.
 
„Taigi, kalbant apie investicinio reitingo obligacijas, ko nors labai kitokio, nei buvo 2018-aisiais, nesitikėčiau“, – sako p. Daugėla.
 
Akcijos
Išsivysčiusio pasaulio įmonių akcijos: 6–8%
 
Besivystančių šalių įmonių akcijos: daugiau nei 8%
 
Prognozuoti galimą akcijų grąžą yra vienas sudėtingiausių analitikų užsiėmimų. Ir ypač po amerikietiškų kalnelių, kuriuos neseniai matėme. Didžiausiai ir labiausiai investuotojų sekamai bei labiausiai atkartojamai Jungtinių Valstijų akcijų rinkai gruodis pagal pagrindinių indeksų pokytį buvo blogiausias nuo Didžiosios depresijos laikų, tačiau sausis netikėtai tapo geriausias nuo pat 1987 m.
 
Bent jau SEB grupės analitikai įsitikinę, kad trumpalaikėje perspektyvoje akcijų rinkos nuosmukis buvo perdėtas. Mat per laikotarpį nuo rugsėjo pabaigos iki Kalėdų akcijos neteko daugiau kaip 15%, o nuo to laiko teatgavo apie 50% nuosmukio.
 
„Šiandien įverčiai ir rizikos prisiėmimas yra labiau pagrįsti“, – naujausioje investicijų apžvalgoje teigia SEB investicijų analitikai.
 
Nors ekonomika yra vėlyvojoje stadijoje, SEB analitikai įsitikinę, kad situacija rinkoje pasikeitė – turto įverčiai mažesni, investuotojai nebe tokie agresyvūs, centriniai bankai po rinkos svyravimų tapo nuosaikesni ir „tikriausiai labiau linkę imtis sprendimų, kurie be reikalo nesukeltų iššūkių investuotojams“.
 
„Apskritai neapibrėžtumas dėl ekonomikos augimo ir pelnų reiškia, kad bus dar vieni išaugusio kintamumo metai, tačiau vidutinis kintamumas bus mažesnis nei tas, kurį patyrėme 2018 m.“, – teigia SEB investicijų analitikai.
 
Jie tiki, kad nors ir išliks padidėjęs kintamumas, akcijų rinka bendrai šiemet turėtų sugeneruoti 6–8% prieaugį.
 
„Tai paremta žemais įverčiais ir mūsų prognozuojamu ekonomikos sulėtėjimu, bet ne recesija“, – teigiama investicijų apžvalgoje. SEB įvertino ir akcijų nuvertėjimo riziką – ji per metus esą sudaro 11–12%.
 
Recesijos tikimybę per ateinančius 2 metus SEB vertina 20–25%.
 
Investuojant besivystančiose rinkose taip pat reikia didesnio investuotojų akylumo. Nemaža dalis besivystančių rinkų šiuo metu jau yra vadinamojoje meškų rinkoje.
 
Skolos
NT ir verslo paskolos: 6–13%
 
Gyventojų skolos: 12–23%
 
Dar prieš keletą metų skolų turto klasė buvo sunkiai pasiekiama eiliniams investuotojams, tačiau tai apvertė viena po kitos veiklą pradėjusios tarpusavio skolinimo, taip pat NT ir verslo sutelktinio finansavimo platformos.
 
Didžiąją dalį rinkos vienijančios Lietuvos tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacijos valdybos pirmininko Vytauto Šenavičiaus teigimu, skolų turto klasėje per artimiausius 12 mėnesių tikėtina grąža priklausys nuo to, kur buvo investuota – į vartojimo, verslo, NT vystymo paskolas, taip pat nuo projekto rizikingumo.
 
„Nors pastaruosius porą metų rinkoje matėme nemažai pasiūlymų, žadančių dideles grąžas, reikėtų nepamiršti, kad finansų srityje grąža ir rizika eina koja kojon. Be to, investuotojų skaičius auga, o tai atpigina galimybę pasiskolinti naudojantis alternatyviu finansavimu. Apklausę asociacijos narius, prognozuojame, kad grąža po visų atskaitymų ir blogųjų paskolų nurašymo iš NT verslo paskolų ir verslo paskolų galėtų svyruoti nuo 6% iki 13%. Tarpusavio skolinimo atveju prognozuojama grąža yra didesnė – gali svyruoti nuo 12% iki 23%“, – sako p. Šenavičius.
 
Alternatyvios investicijos
Įvardyti, kokią konkrečią grąžą per artimiausius 12 mėnesių gali atnešti alternatyvios investicijos, neįmanoma, nes jos yra pernelyg skirtingos.
 
Rokas Iščiukas, šeimų biuro „Nordwealth“ direktorius, kuris taip pat dirba ir šeimos biurų „VB Investicijos“ ir „J Investicijos“ vadovu, sako, kad Lietuvoje gana daug žmonių, kurie santykinai daug savo kapitalo investuoja į egzotines turto klases: į meno kūrinius, kolekcinius automobilius, vyną, knygas.
 
„Investuoja ne dėl uždarbio, o dėl emocinės grąžos – sritys sutampa su jų hobiais, nors reikia pastebėti, kad iki šiol dauguma gali pasigirti ir gerokai išaugusia sukaupto turto pinigine verte. Tai siejame su bendru ekonomikos augimu, kuris tęsiasi jau beveik 10 metų“, – sako p. Iščiukas.
Anot jo, vis dažniau girdime ekspertų nuomonių, kad viena ar kita egzotiška turto klasė, tarkime, kolekciniai automobiliai, pasauliniu mastu jau yra pervertinta dėl pinigų pertekliaus ir, sustojus ekonomikos augimui, gali kristi.
„Tačiau labai sunku rasti analitinių argumentų prognozėms – visgi daug kam tai yra emociniai pirkiniai, todėl jų kainų svyravimai sunkiai pagrindžiami objektyviais rodikliais“, – sako p. Iščiukas.
Mantas Staliūnas, investicijų bendrovės „Lewben Investment Management“ (LIM) direktorius, sako, kad pastaruoju metu finansų rinkose matytas nervingumas kaip tik ir skatina investuotojus atsigręžti į alternatyviąsias turto klases.
„Ir čia situacija nėra vienareikšmė, nes pirmas pasirinkimas, kuris ateina į galvą – NT rinka, šiuo metu atrodo persisotinusi. Kitas tradicinis objektas – auksas – taip pat nėra tinkamiausia turto klasė kylančių palūkanų normų akivaizdoje, nes išauga alternatyvieji kaštai. Be to, investuotojams Lietuvoje aktualu, kad investuojant į auksą kartu investuojama į JAV dolerį, o prekybos karai ir prognozuojamas didžiausios pasaulio ekonomikos lėtėjimas kelia abejonių dėl dolerio kurso euro atžvilgiu“, – sako p. Staliūnas.
Jis teigia, kad į rinką kaip dar viena alternatyvi investavimo galimybė grįžta privatūs smulkaus ir vidutinio verslo įmonių obligacijų siūlymai, iš kurių galima tikėtis uždirbti 6–12%, o kredito rizika dažnai apribota įkeistu turtu.
 
„Taip pat vertėtų apsvarstyti investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius. Dėl mažos koreliacijos su tradicinėmis finansinėmis priemonėmis, valstybinių įsipareigojimų ir stabilaus pajamų srauto vis daugiau investuotojų renkasi šią turto klasę“, – sako p. Staliūnas.
 
LIM atstovas primena, kad 2017 m. pabaigoje už Leonardui da Vinci priskiriamą paveikslą „Salvator Mundi“ buvo sumokėti 450 mln. USD.
 
„Ši milžiniška suma puikiai iliustruoja meno vertybių rinkos triumfą ir tragediją. Į rinką ilgą laiką tiesiog plūdo pigūs pinigai, kūrinių kainos aukcionuose gerino rekordus, todėl investuotojams reikėtų būti labai kritiškiems. Arba itin gerai orientuotis ir numatyti tai, kas dar tik bus madinga“, – perspėja pašnekovas.

Nusipirk ir perskaityk pradžiai 10 gerų knygų, arba investuok į keletą gerų mentorių, kad nereikėtų tokių klausimų uždavinėti anoniminiuose forumuose :) Jeigu rūpi finansinė ateitis - neturėtum klausinėti patarimų iš atsitiktinių žmonių, o dirbti ties kryptingu žinių kaupimu, mąstysenos (mindset) ugdymu, įrankių įvaldymu ir ilgalaikės strategijos nusistatymu bei vykdymu su geležine disciplina.
 
P.S. Ir jokiu būdu neklausyk ką atsitiktiniai, plačiai besišypsantys banko konsultantai bando tau parduoti. Išsiugdęs mąstyseną, išmoksi vos keliais klausimais juos nuginkluoti. Sėkmės.

Nuobodesnio video dar neteko matyti. Pirma pusė video kaip nusipirkti senukuose sniego kastuvą... Du trečdalius video teko persukinėt. Uždarbis 5 eur. Prie prekybcentrio persigrimavimus bomžu per 5 min daugiau turbūt galima "uždirbt". Kuo tai susiję su verslu ir temos pavadinimu šis video? Eilinė clickbaitinė tema, kad uždirbti iš youtube video, kuris kokybiškai sumontuotas iki max 5 min trukmės ir su tinkamu humoru tikrai kažką galėtų uždirbti, o dabar tiesiog savo ir kitų laiko gaišinimas. Video pavadinimas realiai išvis kažkoks pasityčiojimas iš Lietuvos, užsienietis gali pagalvoti tokį video peržiūrėjęs, kad vieni bomžai toj Lietuvoj gyvena, 5 eur uždirba per dieną, valkiojasi visur palei nuosavus žmonių namus, prašinėdami darbo. Bent jau būtų su humoru padarytas, kad visi suprastų, kad čia bajeris kažkoks ir tiek.

Sekantis video: VMI prigavo mane dėl 5€ pajamų

Ir tokia mada dabar viska filmuoti ir ytuba kelti,tai baisu.Kazi,kaip be to anksciau gyvendavo zmones.

Prie karštų temų paskutiniu metu žiūriu bet ką deda :D

...

duobes uztaisinet keliuose