stressed

Tokia nauda, kad pardavejas nuo pelno moka mokescius. Kuo oficialus pelnas mazesnis, tuo mazesni mokesciai. Mokesciu saskaita galima daryti pirkejui nuolaida.

Tai tau chrusciovke netinka, tai aš ir vardinu normalių butų įrengimą, nes tu tokio gi nori. 
Kvapas vienas svarbiausių dalykų, jeigu užeini ir užuodžia neturintys žmonės gyvūnų, vienas šlykščiausių kvapų. 

Uz rankena isluzusia reikia susimoketi ???  Tai gal tada zmogus turi susimoket uz skalbimo masina arba indaplove, kurios galimai sulush/suges? Nes nuomininkas jomis NAUDOJOSI.
 

😄 Tam yra papildomos garantijos, galima buitinei technikai papildomai pratęsti pvz, 3 metams, tai iš viso bus 5 metai ir nereikės niekam nieko atlyginti, jeigu rankeną nulaužia, faktas, kad nuomininkas turi sumokėti, nes šiaip jos taip nelūžta, nebent daryti nemoki.

Kaip isivaizdavau taip ir ivyko: temos autorius isivaizduoja kad visi butu savininkai tik pamate ji - iskart patikes kad jis ir jo suo - idealus-patukimi-tvarkingi ir neprudarys jokiu eibiu.
Kaip ir sakiau - reikia gebeti isijausti i "kitoje barikadu puseje" esanciu kaili - tuomet tokiu temu ir tokiu diskusiju bus maziau...

Nezinau, kaip visame uzsienyje, bet UK labai normaliai viskas sutvarkoma ir depozitas beveik visada atgaunamas. Pries nuomojantis, padaromas aprasas ir foto, o issikraustant vel tas pats. Depozita laiko nepriklausomas tarpininkas, kuris negrazina jo nei tau, nei buto savininkui, kol jus abu online nepatvirtinate, kad sutariate del to, kokia suma turi grizti. Per paskutinius 3 nuomotus butus, tik viename atliko 100 svaru isskaiciavima uz tai, kad dukra apipaise visa siena. Visa kita (nusitryne kilimai, isluzusi spintele, parejusi santechnika ir t.t.) - paprastas 'wear and tear', uz kuri negalima isskaiciuoti pinigu. O cia LT panasu i tai, kad nori pasiimti pinigus uz bet koki kosmetini nubraukima ar tai, kad prieskambario kilimas ismintas.

mums pavyko nusiderėti, manau viskas priklauso nuo objekto. Vieni užsikelia neadekvačias kainas, tad ir būna, kad gali nuleist ten po 20k. Mano atveju (pirkau prieš kelis mėnesius), kainos kaip ir nusistovėjusios, tai pavyko nusiderėti apie kelis procentus, kadangi kainos už kv. tame rajone buvo +- panašios ką ir mes pirkom, tai nepavyko daug nusiderėti. Nauja statyba, taip pat kotedžas, Vilnius. Aš siūlyčiau dar pabandyt jau sukertant rankas numest dar kelis tūkstančius (ko mes pabijojom, nes pakankamai perkami būstai mūsų projekte).

Nuomoju  12 butu. 
Pries tai stengiausi nekreipti i life happens nusidevejima/zala, bet tada bizns durnas gaunasi..  Dabar griežtai prie sutarties daromos foto, iseinant ziurim ir skaiciuojam . Nebunu naglas, bet ir nuomininkas neturi kur dingti. Visada pasiulau jog gali patys max sutvarkyti (ypac aktualu su isvalymu, dazniausiai saldytuva apsikta palieka, mikrobange). Tai kokia rankena isluzus, tai rozete iskritus, tai plintusas atsokes. Nesuprantu kodel tureciau gaisti savo laika as, arba patys sutvarko arba ateis meistriukas. 
Tas pats ir su isvalymu buto, laba daznai apsnerskta saldytuva palieka ir dar su maisto produktais.. 
Buna ir rimtesniu dalyku kur individualiai sprendziam. Vonioj plytelės 2 skilusios, pasakiau jog jei ras tokias pacias, tai isskaiciuosim kiek meistras ims pakeisti, jei neras tai viska reiks perklijuoti. Taip ir neperskambino nuomininkas ar rado nerado.. visas uzstatas liko.. 
Gali nekreipti demesio jei nuomoji 1 buta ir ten viska pats laizai. Kai tai verslas pasidaro tai kitaip skaiciuoji. 
Su gyvunais leidziu, bet imu didesni uzstata ir jau konkrečiai ieskau gyvuno zalos. 
p.s. nuomoju oficialiai, tai man 2 menesiai nuomos iskrenta ant mokesciu/draudimo. Nebera prabangos dar svaistytis, nes kitaip per kelis metus net ant remonto neuzdirbsi.. 

O tai kokiu pagrindu tada apskritai yra imamas depozitas? Tai tarkim, gyveni be gyvūnų ir vaikų, tai taip išeitų esi risk 0 nuomininkas, tai gal ir depozito neturėtų būti?  O ima vis tiek už mėnesį ar du ir kitaip pagal susitarimą. Man atrodo, depozitas yra skirtas žalai atlyginti, jei tokia yra padaroma, tai jeigu jau ima savininkas depozitą, tai kuo blogai tie vaikai ar gyvūnai? Ką tame bute tiek įmanoma sugadinti, kad kokio 1k neužtektų sutvarkyt? Žiūriu dažnai skelbimus nuomos, basic butai, kai kurie net be normalaus remonto, depozitai prašomi belekokie, o vaikų ar gyvūnų priimt nenori 😄 Baldai geriausiu atveju ikėjiniai, bet turbūt dėl kokio supuvusio kilimo triedžia.
Ir apskritai, kas nuoma užsiima, žino, kad kosmetinis remontukas privalomas kas bent porą metų, nes gali gyvent kaip nori tvarkingai, daiktai, baldai, sienos ir visa kt. dėvisi. 
Kartais paskaitai buto nuomos skelbimą, tai atrodo, kad susimoki depozitą ir nuomą į priekį, bet bute net gyvent negali, nes pamanyk, kažką pagadinsi jame 😄
Axujel žmonės su sovietinėm trobom savo, į kai kurias net nemalonu būtų ir dvarnešką iš gatvės įleist gyvent 😄

Iš žinučių atrodo, jog jau prieš kuriant temą, jau buvai suplanavęs nuomotis būstą neinformuojant apie gyvūną ir ieškai pritarimo. Jei tau tai atrodo geriausias sprendimas - taip ir daryk.
Darbo reikalais per paskutinius keturis metus teko pakeisti keturis butus skirtinguose miestuose. Taip, tikrai yra sunkiau išsinuomoti būstą su augintiniu, bet tikrai nėra misija neįmanoma. Svarbiausia pasiūlyti nuomotojui kažkokias garantijas. Dvejų mėnesių nuomos depozitas yra jau, kaip ir standartas, tad turi prie to dar kažką pasiūlyti. Visais nuomos atvejais buvo susitarta ir pasirašyta ta pati sąlyga - augintinio apgadinimai nėra išskaičiuojami iš depozito, o turi būti sutvarkomi iškart arba sumokama už žalą. Kadangi visi nuomotojai ateidavo pasiimti pinigų kiekvieną mėnesį, tai matydavo realią situaciją ir bet, kuriuo metu būtų galėję paprašyti pinigų už augintinio sugadinimus.
Be abejonės yra ir tokių nuomotojų, kurie visiškai nesileidžia į kalbas, bet, tokie nuomotojai iškart parašo skelbime apie tai, jog nepriims su augintiniu, kitu atveju tikrai galima tartis, svarbiausia tik neklausti dėl augintinio tik paskambinus, nes nuomotojas nematęs nuomininko iškart susidaro blogiausią variantą. Geriausia, tai daryti jau atvykus, apžiūrėjus būstą ir tada jau tartis dėl visų sąlygų. Taip, kaip ir minėjai, esi ne iš Kauno, tad, nesėkmės atveju, važinėjimas kainuos daugiau pinigų, bet taip jau yra, visada reikia pasverti prieš įsigijant augintinį, jog susidursi su nepatogumais.

Nuo 179 k 4 k nuolaida, juokinga. 10 k tikrai dabar galima nuderėti. Tokių objektų pardavimai praktiškai mirę, nes įmoka gaunasi prie dabartinių palūkanų virš 1 k EUR/mėn. Tai, o kai pardavimai neina derėtis yra labai geros pozicijos.

Didinti depozita yra neprotinga, nes nuomotojas gali labai lengvai apsukti ir nunesti depozita uz nenuvalytas dulkes issikraustymo metu. Jei suo ramus, tai jis tiesiog paliks paha namie.
Tokiu atveju ziureciausi nuomotoju kurie yra emigrave. Tokiu buvau sutikes, atgyvenom 6 metus iki kol savo busta isigijom. Jokiu klausimu del gyvunu ar vaiku, gyvenom laisvai.
O kalbant apie laika nuomotis - labai neprotingai daroma. Studentai, gasterbaiteriai ir kita mase dabar uzgulusi rinka. Palaukit ziemos.

Nuomok ir nesakyk, jeigu išlys, sakyk iš prieglaudos pasiėmėm prieš savaitę.

Ne visi yra ekstravertai kuriems 24/7 reikia emocinio supporto ir validationo iki tokio lygio kad iki pardos vienas nebegali nueiti. Taip pat ne visi turi pilnas seimas ir kruva giminaiciu + nevisi gyvena/dirba/studina tam paciam mieste kuriame gime vien tam kad islaikyti savo kruvas draugu ir kontaktu.
 
Kai esi jaunas mano manymu reikia patirti kaip imanoma daugiau, tada jau gali ileisti saknis ir apsupti save zmonemis. Kaip tu tobulinsi savo asmenybe jeigu niekada neislindai ir savo draugu/giminaiciu rato ir neismokai antros kalbos ir niekada nesusipazinai su kitos tautybes kitaip mastanciais zmonem? Pradesi seima pasidarysi vaiku isisuksi i rupescius ir prabegs tas gyvenimas. Suspesiu dar sita pasiekti manau :D
 
Uztenka pasiziureti i kokius anglus ar vokiecius pensininkus kurie dabar keliauja po pasauli.. Nekoks jausmas bunant viena koja grabe suprasti jog praleidai tiek daug gyvenimo uzsidares savo burbule. Dauguma LT pensininku isvis strugglina gala su galu sudurti ir net pakeliauti neturi galimybes :D Sito tikrai nenoriu patirti. Del sitos priezasties dabar jau pakeiciau dvi valstybes, uzmezgiau daug naudingu kontaktu ir prapleciau pasauleziura. Dabar jauciu jog laikas siekti naujo lygio, tik klausimas koks jis turetu buti.
 
O del to buvimo vienam tai cia LT kiek gyvenau pastoviai matau jaunimas vaiksto po du. Panos su ciuvais dar suprantu porele gi, bet ciuvai su ciuvais ir panos su panom tai sito as nesuprantu :D Kas per emocinis kasdienis ramentas visada tureti drauga pasanoje? :D Gal mokykloje kai baisus ta pasaulis ir visi stengiasi buti prie chebros suprantu sita, bet laikas gi uzaugti. Paskui is tokiu emociniu ramentu ir uzauga ciuvai kuriems i ta pati bara vienam nueiti ir nepazystama pana pakalbinti kogero cia butu viso gyvenimo issukis :D

Ne visi yra ekstravertai kuriems 24/7 reikia emocinio supporto ir validationo iki tokio lygio kad iki pardos vienas nebegali nueiti. Taip pat ne visi turi pilnas seimas ir kruva giminaiciu + nevisi gyvena/dirba/studina tam paciam mieste kuriame gime vien tam kad islaikyti savo kruvas draugu ir kontaktu.
 
Kai esi jaunas mano manymu reikia patirti kaip imanoma daugiau, tada jau gali ileisti saknis ir apsupti save zmonemis. Kaip tu tobulinsi savo asmenybe jeigu niekada neislindai ir savo draugu/giminaiciu rato ir neismokai antros kalbos ir niekada nesusipazinai su kitos tautybes kitaip mastanciais zmonem? Pradesi seima pasidarysi vaiku isisuksi i rupescius ir prabegs tas gyvenimas. Suspesiu dar sita pasiekti manau :D
 
Uztenka pasiziureti i kokius anglus ar vokiecius pensininkus kurie dabar keliauja po pasauli.. Nekoks jausmas bunant viena koja grabe suprasti jog praleidai tiek daug gyvenimo uzsidares savo burbule. Dauguma LT pensininku isvis strugglina gala su galu sudurti ir net pakeliauti neturi galimybes :D Sito tikrai nenoriu patirti. Del sitos priezasties dabar jau pakeiciau dvi valstybes, uzmezgiau daug naudingu kontaktu ir prapleciau pasauleziura. Dabar jauciu jog laikas siekti naujo lygio, tik klausimas koks jis turetu buti.
 
O del to buvimo vienam tai cia LT kiek gyvenau pastoviai matau jaunimas vaiksto po du. Panos su ciuvais dar suprantu porele gi, bet ciuvai su ciuvais ir panos su panom tai sito as nesuprantu :D Kas per emocinis kasdienis ramentas visada tureti drauga pasanoje? :D Gal mokykloje kai baisus ta pasaulis ir visi stengiasi buti prie chebros suprantu sita, bet laikas gi uzaugti. Paskui is tokiu emociniu ramentu ir uzauga ciuvai kuriems i ta pati bara vienam nueiti ir nepazystama pana pakalbinti kogero cia butu viso gyvenimo issukis :D

Istorija
Sveiki,
 
Pasidalinsiu savo trumpa istorija, ka supratau ir kas mane davede iki dabartines busenos. Gal kasnors atras kazka bendro ir gales patarti?
 
Taigi, man dabar 25 metai.
 
Pirmus 14 metu nesirupinau finansais, zaidziau PC zaidimus ir nesukau galvos. Seima buvo skurdoka taciau visi baziniai poreikiai buvo patenkinti.
 
15-16m. Sema subyrejo, patevis paliko seima. Issikeliau tiksla issilaikyti save, tai pradejau pardavineti zaidimu daiktus ir gavau pirmuosius pinigus. Pradejau sau daugiau leisti ir supratau jog man patinka uzdirbti pinigus. Nuo 15m. nebeprasiau pinigu is mamos niekada gyvenime.
 
16-19m. Rasiau seo tekstus kaip moksleiviui buvo neblogi pinigai.
 
19-23m. Istojau I uni, informatikos inzinerija. Didziaja laisvalaikio dali po uni skyriau kurti zaidimu serverius is ko prisidurdavau pinigu ir uzteko visom reikmem (naujas laptopas, tlf, pragyvenimas ir t.t.).
 
23-24m. Pabaigiau uni, isvykau dirbti I uzsieni vienus metus. Dirbau sandelyje 3men kol susiradau entry level darba pagal specialybe. Ten isdirbau 8men. Ir nekencau to darbo visa savo esybe (mano tiesioginis vadovas buvo sh gabalas, kasdiena keldavo stresa ir apskritai kasdien I darba eiti nekesdavau). Po sito darbo pradejau fkin plikti budamas 24m. (o gal genai, nzn del sito). Galiausiai pasitaikius progai acceptinau kita pasiulyma ir meciau ta pirma darba.
 
Dabartine situacija
 
24-25m. Pradejau antra darba kitoje salyje. Teamas visi jauni zmones, viskas ciki. Susidejau su pana bendradarbe. Atrodo turiu tobuliausia imanoma gyvenima bet vistiek nesu laimingas. Esu visiskas darboholikas ir visiskai nesugebu atsipalaiduoti. Tapau visisku darboholiku. Paskutinius 8 menesius dirbu po 10h kiekviena diena(fulltime darbas+side projektai ypac savaitgaliais).
 
Siaip esu jautrios ir meniskos sielos zmogus bet neisivaizduoju kaip as cia taip isisukau i ta kapitalizma. Daejo iki to kad nebenoriu nei tyrineti miesto kuriame gyvenu, ejimas atsigerti alaus savatgaliais su bendradarbiais atrodo laiko svaistymas. Viskas atrodo laiko svaistymas isskyrus darba. Nukeliauciau i kita sali? Ka as ten pamatyciau? Kokia nauda? Bet kad atgauti motyvacija daryti ta darba reikia ikvepimo, kurio nezinau kur pasisemti. Viskas atrodo laiko svaistymas. Buvau sureiksmines darba, iklimpau i kofeina/nikotina(rukyma) ir net negaledavau normaliai issimiegoti naktimis. Tai davede iki imuniteto susigadinimo tai pradejau sirgti tai savaitgaliais nesugebedavau net megautis gyvenimu.
 
Kas 2 savaites visiskai perdegu tai savaitgaliais bandau atsijungti ziuredamas kokius tv series ir esdamas visoki junkfooda, ko pasekoje priaugau virssvorio. Nebemoku dziaugtis paprastais dalykais. Uzsiprogramavau kad viskas turi tureti prasme ir is visko turi buti imanoma isspausti kazkokios naudos. Ofise priesingai mane vadovai megsta ir sako kad turiu didziuli potenciala, duoda atsakomybes. Bet matau jog cia yra auganti problema ir susiknisiu gyvenime jeigu nieko nekeisiu. Atrodo jog uzsiprogramavau save taip jog pasitikejimas savimi priklauso tiesiogiai nuo to ar uzdirbu pinigu/darau kas patinka ar ne. Issikeliu tikslus pasiekiu juos bet pasidziaugiu diena dvi ir vel reikia naujo stimulo. Darbas tapo kaip priklausomybe. Isvis daugiau apart panos ir darbo panasu kad man niekas daugiau neberupi. Tai kokia prasme man is tu pinigu/patirties kaupimo jeigu nesugebesiu su visu situo dziaugtis?
 
Ateities planai
 
Pana kol kas padeda bet mums nera jokios ateities kartu. Kadangi ji tures gryzti I savo sali kur vestuves yra planuojamos tevu tai manes jie niekada nepripazins ir ji tikrai nera pasiruosusi spjauti I viska ir likti su manimi. Tai zodziu uz keliu men. liksiu vienas ir galvoju ka reikia toliau daryti, kaip pasiruosti.
 
Jau pradejau keisti savo mityba, atsikraciau cigareciu/kavos tai patiriu maziau streso. Pradejau daugiau miegoti, tai reciau sergu. Pries tai susirgdavau nuo nervinio issekimo kas pora savaiciu nes stresas sugadindavo imunine sistema. Pradejau eiti I gyma begioti bent po kelis km. Padarius situos dalykus pastebejau jog stress patiriu maziau.
 
Bet viso sito neuztenka. Reikia pailseti ir ivertinti ka noriu toliau daryti gyvenime. Kaip ismokti vel dziaugtis gyvenimu, o ne tik savo fulltime darbu bei keliais projektais po darbo? Kaip ismokti dziaugtis mazais dalykais ir nekristi I depresija del nieko neveikimo?
 
Paskutinius 2men.taip pat bandau susiplanuoti atostogas kur isvykti bent 2 savaitems pailseti nuo visko. Bet netgi tai planuoti yra beprotiskai sunku kadangi pastaruosius 5-6m. visas mano gyvenimas buvo asmeniniai projektai+ darbas (net univeras man nerupejo, buvo tik trikdis). Taigi siuo metu esu uzprogramuotas taip jog atostogos yra laiko svaistymas. Taip pat nepadeda tas faktas kad vyksiu atostogu vienas ir per ta laika praradau beveik visus draugus, todel neisivaizduoju kur tureciau vykti kad atsigauciau dvasiskai.

Ne visi yra ekstravertai kuriems 24/7 reikia emocinio supporto ir validationo iki tokio lygio kad iki pardos vienas nebegali nueiti. Taip pat ne visi turi pilnas seimas ir kruva giminaiciu + nevisi gyvena/dirba/studina tam paciam mieste kuriame gime vien tam kad islaikyti savo kruvas draugu ir kontaktu.
 
Kai esi jaunas mano manymu reikia patirti kaip imanoma daugiau, tada jau gali ileisti saknis ir apsupti save zmonemis. Kaip tu tobulinsi savo asmenybe jeigu niekada neislindai ir savo draugu/giminaiciu rato ir neismokai antros kalbos ir niekada nesusipazinai su kitos tautybes kitaip mastanciais zmonem? Pradesi seima pasidarysi vaiku isisuksi i rupescius ir prabegs tas gyvenimas. Suspesiu dar sita pasiekti manau :D
 
Uztenka pasiziureti i kokius anglus ar vokiecius pensininkus kurie dabar keliauja po pasauli.. Nekoks jausmas bunant viena koja grabe suprasti jog praleidai tiek daug gyvenimo uzsidares savo burbule. Dauguma LT pensininku isvis strugglina gala su galu sudurti ir net pakeliauti neturi galimybes :D Sito tikrai nenoriu patirti. Del sitos priezasties dabar jau pakeiciau dvi valstybes, uzmezgiau daug naudingu kontaktu ir prapleciau pasauleziura. Dabar jauciu jog laikas siekti naujo lygio, tik klausimas koks jis turetu buti.
 
O del to buvimo vienam tai cia LT kiek gyvenau pastoviai matau jaunimas vaiksto po du. Panos su ciuvais dar suprantu porele gi, bet ciuvai su ciuvais ir panos su panom tai sito as nesuprantu :D Kas per emocinis kasdienis ramentas visada tureti drauga pasanoje? :D Gal mokykloje kai baisus ta pasaulis ir visi stengiasi buti prie chebros suprantu sita, bet laikas gi uzaugti. Paskui is tokiu emociniu ramentu ir uzauga ciuvai kuriems i ta pati bara vienam nueiti ir nepazystama pana pakalbinti kogero cia butu viso gyvenimo issukis :D

Situacija tokia jog baigiau uni, padirbau 2 ofisinius darbus(abu po ~1m.) ir siuo metu is side projektu jau uzsidirbu antra alga. Turiu santaupu ir ideju tai planas yra palikti dabartini darba ir dirbti sau kad maximizuoti savo dabartines pajamas.
 
Siuo metu gyvenu ne LT tai naturalu jeigu palieku darba nebera prasmes gyventi dabartineje salyje. Tai yra 2 variantai:
 
1. Gryzti i LT kad minimaliai isleisti, pvz. Vilniu, issinuomoti pigiai buta ir dirbti sau.
 
Siuo atveju jeigu gryztu i Lietuva ir apsistoju kokiame vln. bijau socialines izoliacijos. Neturiu ten nei seimos, nei panos, nei draugu. Realiai gyvenima pradeciau nuo 0. Kadangi dirbciau sau tai netureciau jokio kolektyvo. Gautusi taip jog sedeciau uzsidares tarp 4 sienu. Tokiu atveju reiketu pradeti eiti i sporto sale, nuomotis ofiso space kokiame nors hube kad susipzinti su zmonemis, lankyti visokius renginius, nuomotis kogero kambary bute kad tik susipazinti su daugiau zmoniu. Bet klausimas ar verta? Pradeti gyvenima nuo 0 galima kur kas geresnemis salygomis.
 
2. Keliauti po pasauli ir dirbti sau remotely kaip digital nomad.
 
Kadangi pastoviai keliauciai tai mokeciau uz nuomas ir uz bilietus. Nepatirciau socialines izocialijos kadangi pastoviai kazka naujo daryciau. Mainais pamatyciau daugiau pasaulio, buciau pastoviai apsuptas nauju dalyku ir apskritai daugiau patirciau gyvenime kol dar esu jaunas. Aisku sitoje situacijoje prarandu betkoki stabiluma kadangi dirbu sau ir niekas mano algos nematys (nebent Lietuvoje, kadangi dirbu pagal IV). Taciau yra tikimybe kad kazkuri salis patiks ir nuspresiu ten ileisti saknis, galbut vel susirasti ofiso darba ir .t.
 
TL;DR
 
Zadu palikti fulltime darba ir dirbti sau. Tokiu atveju esu priverstas pradeti visa gyvenima nuo 0. Siuo metu esu jaunas ir nzn ar tikrai noriu sieti ateiti su LT, bet taip pat nezinau ar geriau butu pakeliauti po pasauli tuo paciu dirbant sau ar ne?

Ne visi yra ekstravertai kuriems 24/7 reikia emocinio supporto ir validationo iki tokio lygio kad iki pardos vienas nebegali nueiti. Taip pat ne visi turi pilnas seimas ir kruva giminaiciu + nevisi gyvena/dirba/studina tam paciam mieste kuriame gime vien tam kad islaikyti savo kruvas draugu ir kontaktu.
 
Kai esi jaunas mano manymu reikia patirti kaip imanoma daugiau, tada jau gali ileisti saknis ir apsupti save zmonemis. Kaip tu tobulinsi savo asmenybe jeigu niekada neislindai ir savo draugu/giminaiciu rato ir neismokai antros kalbos ir niekada nesusipazinai su kitos tautybes kitaip mastanciais zmonem? Pradesi seima pasidarysi vaiku isisuksi i rupescius ir prabegs tas gyvenimas. Suspesiu dar sita pasiekti manau :D
 
Uztenka pasiziureti i kokius anglus ar vokiecius pensininkus kurie dabar keliauja po pasauli.. Nekoks jausmas bunant viena koja grabe suprasti jog praleidai tiek daug gyvenimo uzsidares savo burbule. Dauguma LT pensininku isvis strugglina gala su galu sudurti ir net pakeliauti neturi galimybes :D Sito tikrai nenoriu patirti. Del sitos priezasties dabar jau pakeiciau dvi valstybes, uzmezgiau daug naudingu kontaktu ir prapleciau pasauleziura. Dabar jauciu jog laikas siekti naujo lygio, tik klausimas koks jis turetu buti.
 
O del to buvimo vienam tai cia LT kiek gyvenau pastoviai matau jaunimas vaiksto po du. Panos su ciuvais dar suprantu porele gi, bet ciuvai su ciuvais ir panos su panom tai sito as nesuprantu :D Kas per emocinis kasdienis ramentas visada tureti drauga pasanoje? :D Gal mokykloje kai baisus ta pasaulis ir visi stengiasi buti prie chebros suprantu sita, bet laikas gi uzaugti. Paskui is tokiu emociniu ramentu ir uzauga ciuvai kuriems i ta pati bara vienam nueiti ir nepazystama pana pakalbinti kogero cia butu viso gyvenimo issukis :D

Ne visi yra ekstravertai kuriems 24/7 reikia emocinio supporto ir validationo iki tokio lygio kad iki pardos vienas nebegali nueiti. Taip pat ne visi turi pilnas seimas ir kruva giminaiciu + nevisi gyvena/dirba/studina tam paciam mieste kuriame gime vien tam kad islaikyti savo kruvas draugu ir kontaktu.
 
Kai esi jaunas mano manymu reikia patirti kaip imanoma daugiau, tada jau gali ileisti saknis ir apsupti save zmonemis. Kaip tu tobulinsi savo asmenybe jeigu niekada neislindai ir savo draugu/giminaiciu rato ir neismokai antros kalbos ir niekada nesusipazinai su kitos tautybes kitaip mastanciais zmonem? Pradesi seima pasidarysi vaiku isisuksi i rupescius ir prabegs tas gyvenimas. Suspesiu dar sita pasiekti manau :D
 
Uztenka pasiziureti i kokius anglus ar vokiecius pensininkus kurie dabar keliauja po pasauli.. Nekoks jausmas bunant viena koja grabe suprasti jog praleidai tiek daug gyvenimo uzsidares savo burbule. Dauguma LT pensininku isvis strugglina gala su galu sudurti ir net pakeliauti neturi galimybes :D Sito tikrai nenoriu patirti. Del sitos priezasties dabar jau pakeiciau dvi valstybes, uzmezgiau daug naudingu kontaktu ir prapleciau pasauleziura. Dabar jauciu jog laikas siekti naujo lygio, tik klausimas koks jis turetu buti.
 
O del to buvimo vienam tai cia LT kiek gyvenau pastoviai matau jaunimas vaiksto po du. Panos su ciuvais dar suprantu porele gi, bet ciuvai su ciuvais ir panos su panom tai sito as nesuprantu :D Kas per emocinis kasdienis ramentas visada tureti drauga pasanoje? :D Gal mokykloje kai baisus ta pasaulis ir visi stengiasi buti prie chebros suprantu sita, bet laikas gi uzaugti. Paskui is tokiu emociniu ramentu ir uzauga ciuvai kuriems i ta pati bara vienam nueiti ir nepazystama pana pakalbinti kogero cia butu viso gyvenimo issukis :D

Ne visi yra ekstravertai kuriems 24/7 reikia emocinio supporto ir validationo iki tokio lygio kad iki pardos vienas nebegali nueiti. Taip pat ne visi turi pilnas seimas ir kruva giminaiciu + nevisi gyvena/dirba/studina tam paciam mieste kuriame gime vien tam kad islaikyti savo kruvas draugu ir kontaktu.
 
Kai esi jaunas mano manymu reikia patirti kaip imanoma daugiau, tada jau gali ileisti saknis ir apsupti save zmonemis. Kaip tu tobulinsi savo asmenybe jeigu niekada neislindai ir savo draugu/giminaiciu rato ir neismokai antros kalbos ir niekada nesusipazinai su kitos tautybes kitaip mastanciais zmonem? Pradesi seima pasidarysi vaiku isisuksi i rupescius ir prabegs tas gyvenimas. Suspesiu dar sita pasiekti manau :D
 
Uztenka pasiziureti i kokius anglus ar vokiecius pensininkus kurie dabar keliauja po pasauli.. Nekoks jausmas bunant viena koja grabe suprasti jog praleidai tiek daug gyvenimo uzsidares savo burbule. Dauguma LT pensininku isvis strugglina gala su galu sudurti ir net pakeliauti neturi galimybes :D Sito tikrai nenoriu patirti. Del sitos priezasties dabar jau pakeiciau dvi valstybes, uzmezgiau daug naudingu kontaktu ir prapleciau pasauleziura. Dabar jauciu jog laikas siekti naujo lygio, tik klausimas koks jis turetu buti.
 
O del to buvimo vienam tai cia LT kiek gyvenau pastoviai matau jaunimas vaiksto po du. Panos su ciuvais dar suprantu porele gi, bet ciuvai su ciuvais ir panos su panom tai sito as nesuprantu :D Kas per emocinis kasdienis ramentas visada tureti drauga pasanoje? :D Gal mokykloje kai baisus ta pasaulis ir visi stengiasi buti prie chebros suprantu sita, bet laikas gi uzaugti. Paskui is tokiu emociniu ramentu ir uzauga ciuvai kuriems i ta pati bara vienam nueiti ir nepazystama pana pakalbinti kogero cia butu viso gyvenimo issukis :D

Ne visi yra ekstravertai kuriems 24/7 reikia emocinio supporto ir validationo iki tokio lygio kad iki pardos vienas nebegali nueiti. Taip pat ne visi turi pilnas seimas ir kruva giminaiciu + nevisi gyvena/dirba/studina tam paciam mieste kuriame gime vien tam kad islaikyti savo kruvas draugu ir kontaktu.
 
Kai esi jaunas mano manymu reikia patirti kaip imanoma daugiau, tada jau gali ileisti saknis ir apsupti save zmonemis. Kaip tu tobulinsi savo asmenybe jeigu niekada neislindai ir savo draugu/giminaiciu rato ir neismokai antros kalbos ir niekada nesusipazinai su kitos tautybes kitaip mastanciais zmonem? Pradesi seima pasidarysi vaiku isisuksi i rupescius ir prabegs tas gyvenimas. Suspesiu dar sita pasiekti manau :D
 
Uztenka pasiziureti i kokius anglus ar vokiecius pensininkus kurie dabar keliauja po pasauli.. Nekoks jausmas bunant viena koja grabe suprasti jog praleidai tiek daug gyvenimo uzsidares savo burbule. Dauguma LT pensininku isvis strugglina gala su galu sudurti ir net pakeliauti neturi galimybes :D Sito tikrai nenoriu patirti. Del sitos priezasties dabar jau pakeiciau dvi valstybes, uzmezgiau daug naudingu kontaktu ir prapleciau pasauleziura. Dabar jauciu jog laikas siekti naujo lygio, tik klausimas koks jis turetu buti.
 
O del to buvimo vienam tai cia LT kiek gyvenau pastoviai matau jaunimas vaiksto po du. Panos su ciuvais dar suprantu porele gi, bet ciuvai su ciuvais ir panos su panom tai sito as nesuprantu :D Kas per emocinis kasdienis ramentas visada tureti drauga pasanoje? :D Gal mokykloje kai baisus ta pasaulis ir visi stengiasi buti prie chebros suprantu sita, bet laikas gi uzaugti. Paskui is tokiu emociniu ramentu ir uzauga ciuvai kuriems i ta pati bara vienam nueiti ir nepazystama pana pakalbinti kogero cia butu viso gyvenimo issukis :D

Ne visi yra ekstravertai kuriems 24/7 reikia emocinio supporto ir validationo iki tokio lygio kad iki pardos vienas nebegali nueiti. Taip pat ne visi turi pilnas seimas ir kruva giminaiciu + nevisi gyvena/dirba/studina tam paciam mieste kuriame gime vien tam kad islaikyti savo kruvas draugu ir kontaktu.
 
Kai esi jaunas mano manymu reikia patirti kaip imanoma daugiau, tada jau gali ileisti saknis ir apsupti save zmonemis. Kaip tu tobulinsi savo asmenybe jeigu niekada neislindai ir savo draugu/giminaiciu rato ir neismokai antros kalbos ir niekada nesusipazinai su kitos tautybes kitaip mastanciais zmonem? Pradesi seima pasidarysi vaiku isisuksi i rupescius ir prabegs tas gyvenimas. Suspesiu dar sita pasiekti manau :D
 
Uztenka pasiziureti i kokius anglus ar vokiecius pensininkus kurie dabar keliauja po pasauli.. Nekoks jausmas bunant viena koja grabe suprasti jog praleidai tiek daug gyvenimo uzsidares savo burbule. Dauguma LT pensininku isvis strugglina gala su galu sudurti ir net pakeliauti neturi galimybes :D Sito tikrai nenoriu patirti. Del sitos priezasties dabar jau pakeiciau dvi valstybes, uzmezgiau daug naudingu kontaktu ir prapleciau pasauleziura. Dabar jauciu jog laikas siekti naujo lygio, tik klausimas koks jis turetu buti.
 
O del to buvimo vienam tai cia LT kiek gyvenau pastoviai matau jaunimas vaiksto po du. Panos su ciuvais dar suprantu porele gi, bet ciuvai su ciuvais ir panos su panom tai sito as nesuprantu :D Kas per emocinis kasdienis ramentas visada tureti drauga pasanoje? :D Gal mokykloje kai baisus ta pasaulis ir visi stengiasi buti prie chebros suprantu sita, bet laikas gi uzaugti. Paskui is tokiu emociniu ramentu ir uzauga ciuvai kuriems i ta pati bara vienam nueiti ir nepazystama pana pakalbinti kogero cia butu viso gyvenimo issukis :D

Ne visi yra ekstravertai kuriems 24/7 reikia emocinio supporto ir validationo iki tokio lygio kad iki pardos vienas nebegali nueiti. Taip pat ne visi turi pilnas seimas ir kruva giminaiciu + nevisi gyvena/dirba/studina tam paciam mieste kuriame gime vien tam kad islaikyti savo kruvas draugu ir kontaktu.
 
Kai esi jaunas mano manymu reikia patirti kaip imanoma daugiau, tada jau gali ileisti saknis ir apsupti save zmonemis. Kaip tu tobulinsi savo asmenybe jeigu niekada neislindai ir savo draugu/giminaiciu rato ir neismokai antros kalbos ir niekada nesusipazinai su kitos tautybes kitaip mastanciais zmonem? Pradesi seima pasidarysi vaiku isisuksi i rupescius ir prabegs tas gyvenimas. Suspesiu dar sita pasiekti manau :D
 
Uztenka pasiziureti i kokius anglus ar vokiecius pensininkus kurie dabar keliauja po pasauli.. Nekoks jausmas bunant viena koja grabe suprasti jog praleidai tiek daug gyvenimo uzsidares savo burbule. Dauguma LT pensininku isvis strugglina gala su galu sudurti ir net pakeliauti neturi galimybes :D Sito tikrai nenoriu patirti. Del sitos priezasties dabar jau pakeiciau dvi valstybes, uzmezgiau daug naudingu kontaktu ir prapleciau pasauleziura. Dabar jauciu jog laikas siekti naujo lygio, tik klausimas koks jis turetu buti.
 
O del to buvimo vienam tai cia LT kiek gyvenau pastoviai matau jaunimas vaiksto po du. Panos su ciuvais dar suprantu porele gi, bet ciuvai su ciuvais ir panos su panom tai sito as nesuprantu :D Kas per emocinis kasdienis ramentas visada tureti drauga pasanoje? :D Gal mokykloje kai baisus ta pasaulis ir visi stengiasi buti prie chebros suprantu sita, bet laikas gi uzaugti. Paskui is tokiu emociniu ramentu ir uzauga ciuvai kuriems i ta pati bara vienam nueiti ir nepazystama pana pakalbinti kogero cia butu viso gyvenimo issukis :D

Situacija tokia jog baigiau uni, padirbau 2 ofisinius darbus(abu po ~1m.) ir siuo metu is side projektu jau uzsidirbu antra alga. Turiu santaupu ir ideju tai planas yra palikti dabartini darba ir dirbti sau kad maximizuoti savo dabartines pajamas.
 
Siuo metu gyvenu ne LT tai naturalu jeigu palieku darba nebera prasmes gyventi dabartineje salyje. Tai yra 2 variantai:
 
1. Gryzti i LT kad minimaliai isleisti, pvz. Vilniu, issinuomoti pigiai buta ir dirbti sau.
 
Siuo atveju jeigu gryztu i Lietuva ir apsistoju kokiame vln. bijau socialines izoliacijos. Neturiu ten nei seimos, nei panos, nei draugu. Realiai gyvenima pradeciau nuo 0. Kadangi dirbciau sau tai netureciau jokio kolektyvo. Gautusi taip jog sedeciau uzsidares tarp 4 sienu. Tokiu atveju reiketu pradeti eiti i sporto sale, nuomotis ofiso space kokiame nors hube kad susipzinti su zmonemis, lankyti visokius renginius, nuomotis kogero kambary bute kad tik susipazinti su daugiau zmoniu. Bet klausimas ar verta? Pradeti gyvenima nuo 0 galima kur kas geresnemis salygomis.
 
2. Keliauti po pasauli ir dirbti sau remotely kaip digital nomad.
 
Kadangi pastoviai keliauciai tai mokeciau uz nuomas ir uz bilietus. Nepatirciau socialines izocialijos kadangi pastoviai kazka naujo daryciau. Mainais pamatyciau daugiau pasaulio, buciau pastoviai apsuptas nauju dalyku ir apskritai daugiau patirciau gyvenime kol dar esu jaunas. Aisku sitoje situacijoje prarandu betkoki stabiluma kadangi dirbu sau ir niekas mano algos nematys (nebent Lietuvoje, kadangi dirbu pagal IV). Taciau yra tikimybe kad kazkuri salis patiks ir nuspresiu ten ileisti saknis, galbut vel susirasti ofiso darba ir .t.
 
TL;DR
 
Zadu palikti fulltime darba ir dirbti sau. Tokiu atveju esu priverstas pradeti visa gyvenima nuo 0. Siuo metu esu jaunas ir nzn ar tikrai noriu sieti ateiti su LT, bet taip pat nezinau ar geriau butu pakeliauti po pasauli tuo paciu dirbant sau ar ne?