stressed

Ne visi yra ekstravertai kuriems 24/7 reikia emocinio supporto ir validationo iki tokio lygio kad iki pardos vienas nebegali nueiti. Taip pat ne visi turi pilnas seimas ir kruva giminaiciu + nevisi gyvena/dirba/studina tam paciam mieste kuriame gime vien tam kad islaikyti savo kruvas draugu ir kontaktu.
 
Kai esi jaunas mano manymu reikia patirti kaip imanoma daugiau, tada jau gali ileisti saknis ir apsupti save zmonemis. Kaip tu tobulinsi savo asmenybe jeigu niekada neislindai ir savo draugu/giminaiciu rato ir neismokai antros kalbos ir niekada nesusipazinai su kitos tautybes kitaip mastanciais zmonem? Pradesi seima pasidarysi vaiku isisuksi i rupescius ir prabegs tas gyvenimas. Suspesiu dar sita pasiekti manau :D
 
Uztenka pasiziureti i kokius anglus ar vokiecius pensininkus kurie dabar keliauja po pasauli.. Nekoks jausmas bunant viena koja grabe suprasti jog praleidai tiek daug gyvenimo uzsidares savo burbule. Dauguma LT pensininku isvis strugglina gala su galu sudurti ir net pakeliauti neturi galimybes :D Sito tikrai nenoriu patirti. Del sitos priezasties dabar jau pakeiciau dvi valstybes, uzmezgiau daug naudingu kontaktu ir prapleciau pasauleziura. Dabar jauciu jog laikas siekti naujo lygio, tik klausimas koks jis turetu buti.
 
O del to buvimo vienam tai cia LT kiek gyvenau pastoviai matau jaunimas vaiksto po du. Panos su ciuvais dar suprantu porele gi, bet ciuvai su ciuvais ir panos su panom tai sito as nesuprantu :D Kas per emocinis kasdienis ramentas visada tureti drauga pasanoje? :D Gal mokykloje kai baisus ta pasaulis ir visi stengiasi buti prie chebros suprantu sita, bet laikas gi uzaugti. Paskui is tokiu emociniu ramentu ir uzauga ciuvai kuriems i ta pati bara vienam nueiti ir nepazystama pana pakalbinti kogero cia butu viso gyvenimo issukis :D

Ne visi yra ekstravertai kuriems 24/7 reikia emocinio supporto ir validationo iki tokio lygio kad iki pardos vienas nebegali nueiti. Taip pat ne visi turi pilnas seimas ir kruva giminaiciu + nevisi gyvena/dirba/studina tam paciam mieste kuriame gime vien tam kad islaikyti savo kruvas draugu ir kontaktu.
 
Kai esi jaunas mano manymu reikia patirti kaip imanoma daugiau, tada jau gali ileisti saknis ir apsupti save zmonemis. Kaip tu tobulinsi savo asmenybe jeigu niekada neislindai ir savo draugu/giminaiciu rato ir neismokai antros kalbos ir niekada nesusipazinai su kitos tautybes kitaip mastanciais zmonem? Pradesi seima pasidarysi vaiku isisuksi i rupescius ir prabegs tas gyvenimas. Suspesiu dar sita pasiekti manau :D
 
Uztenka pasiziureti i kokius anglus ar vokiecius pensininkus kurie dabar keliauja po pasauli.. Nekoks jausmas bunant viena koja grabe suprasti jog praleidai tiek daug gyvenimo uzsidares savo burbule. Dauguma LT pensininku isvis strugglina gala su galu sudurti ir net pakeliauti neturi galimybes :D Sito tikrai nenoriu patirti. Del sitos priezasties dabar jau pakeiciau dvi valstybes, uzmezgiau daug naudingu kontaktu ir prapleciau pasauleziura. Dabar jauciu jog laikas siekti naujo lygio, tik klausimas koks jis turetu buti.
 
O del to buvimo vienam tai cia LT kiek gyvenau pastoviai matau jaunimas vaiksto po du. Panos su ciuvais dar suprantu porele gi, bet ciuvai su ciuvais ir panos su panom tai sito as nesuprantu :D Kas per emocinis kasdienis ramentas visada tureti drauga pasanoje? :D Gal mokykloje kai baisus ta pasaulis ir visi stengiasi buti prie chebros suprantu sita, bet laikas gi uzaugti. Paskui is tokiu emociniu ramentu ir uzauga ciuvai kuriems i ta pati bara vienam nueiti ir nepazystama pana pakalbinti kogero cia butu viso gyvenimo issukis :D

Ne visi yra ekstravertai kuriems 24/7 reikia emocinio supporto ir validationo iki tokio lygio kad iki pardos vienas nebegali nueiti. Taip pat ne visi turi pilnas seimas ir kruva giminaiciu + nevisi gyvena/dirba/studina tam paciam mieste kuriame gime vien tam kad islaikyti savo kruvas draugu ir kontaktu.
 
Kai esi jaunas mano manymu reikia patirti kaip imanoma daugiau, tada jau gali ileisti saknis ir apsupti save zmonemis. Kaip tu tobulinsi savo asmenybe jeigu niekada neislindai ir savo draugu/giminaiciu rato ir neismokai antros kalbos ir niekada nesusipazinai su kitos tautybes kitaip mastanciais zmonem? Pradesi seima pasidarysi vaiku isisuksi i rupescius ir prabegs tas gyvenimas. Suspesiu dar sita pasiekti manau :D
 
Uztenka pasiziureti i kokius anglus ar vokiecius pensininkus kurie dabar keliauja po pasauli.. Nekoks jausmas bunant viena koja grabe suprasti jog praleidai tiek daug gyvenimo uzsidares savo burbule. Dauguma LT pensininku isvis strugglina gala su galu sudurti ir net pakeliauti neturi galimybes :D Sito tikrai nenoriu patirti. Del sitos priezasties dabar jau pakeiciau dvi valstybes, uzmezgiau daug naudingu kontaktu ir prapleciau pasauleziura. Dabar jauciu jog laikas siekti naujo lygio, tik klausimas koks jis turetu buti.
 
O del to buvimo vienam tai cia LT kiek gyvenau pastoviai matau jaunimas vaiksto po du. Panos su ciuvais dar suprantu porele gi, bet ciuvai su ciuvais ir panos su panom tai sito as nesuprantu :D Kas per emocinis kasdienis ramentas visada tureti drauga pasanoje? :D Gal mokykloje kai baisus ta pasaulis ir visi stengiasi buti prie chebros suprantu sita, bet laikas gi uzaugti. Paskui is tokiu emociniu ramentu ir uzauga ciuvai kuriems i ta pati bara vienam nueiti ir nepazystama pana pakalbinti kogero cia butu viso gyvenimo issukis :D

Ne visi yra ekstravertai kuriems 24/7 reikia emocinio supporto ir validationo iki tokio lygio kad iki pardos vienas nebegali nueiti. Taip pat ne visi turi pilnas seimas ir kruva giminaiciu + nevisi gyvena/dirba/studina tam paciam mieste kuriame gime vien tam kad islaikyti savo kruvas draugu ir kontaktu.
 
Kai esi jaunas mano manymu reikia patirti kaip imanoma daugiau, tada jau gali ileisti saknis ir apsupti save zmonemis. Kaip tu tobulinsi savo asmenybe jeigu niekada neislindai ir savo draugu/giminaiciu rato ir neismokai antros kalbos ir niekada nesusipazinai su kitos tautybes kitaip mastanciais zmonem? Pradesi seima pasidarysi vaiku isisuksi i rupescius ir prabegs tas gyvenimas. Suspesiu dar sita pasiekti manau :D
 
Uztenka pasiziureti i kokius anglus ar vokiecius pensininkus kurie dabar keliauja po pasauli.. Nekoks jausmas bunant viena koja grabe suprasti jog praleidai tiek daug gyvenimo uzsidares savo burbule. Dauguma LT pensininku isvis strugglina gala su galu sudurti ir net pakeliauti neturi galimybes :D Sito tikrai nenoriu patirti. Del sitos priezasties dabar jau pakeiciau dvi valstybes, uzmezgiau daug naudingu kontaktu ir prapleciau pasauleziura. Dabar jauciu jog laikas siekti naujo lygio, tik klausimas koks jis turetu buti.
 
O del to buvimo vienam tai cia LT kiek gyvenau pastoviai matau jaunimas vaiksto po du. Panos su ciuvais dar suprantu porele gi, bet ciuvai su ciuvais ir panos su panom tai sito as nesuprantu :D Kas per emocinis kasdienis ramentas visada tureti drauga pasanoje? :D Gal mokykloje kai baisus ta pasaulis ir visi stengiasi buti prie chebros suprantu sita, bet laikas gi uzaugti. Paskui is tokiu emociniu ramentu ir uzauga ciuvai kuriems i ta pati bara vienam nueiti ir nepazystama pana pakalbinti kogero cia butu viso gyvenimo issukis :D

Ne visi yra ekstravertai kuriems 24/7 reikia emocinio supporto ir validationo iki tokio lygio kad iki pardos vienas nebegali nueiti. Taip pat ne visi turi pilnas seimas ir kruva giminaiciu + nevisi gyvena/dirba/studina tam paciam mieste kuriame gime vien tam kad islaikyti savo kruvas draugu ir kontaktu.
 
Kai esi jaunas mano manymu reikia patirti kaip imanoma daugiau, tada jau gali ileisti saknis ir apsupti save zmonemis. Kaip tu tobulinsi savo asmenybe jeigu niekada neislindai ir savo draugu/giminaiciu rato ir neismokai antros kalbos ir niekada nesusipazinai su kitos tautybes kitaip mastanciais zmonem? Pradesi seima pasidarysi vaiku isisuksi i rupescius ir prabegs tas gyvenimas. Suspesiu dar sita pasiekti manau :D
 
Uztenka pasiziureti i kokius anglus ar vokiecius pensininkus kurie dabar keliauja po pasauli.. Nekoks jausmas bunant viena koja grabe suprasti jog praleidai tiek daug gyvenimo uzsidares savo burbule. Dauguma LT pensininku isvis strugglina gala su galu sudurti ir net pakeliauti neturi galimybes :D Sito tikrai nenoriu patirti. Del sitos priezasties dabar jau pakeiciau dvi valstybes, uzmezgiau daug naudingu kontaktu ir prapleciau pasauleziura. Dabar jauciu jog laikas siekti naujo lygio, tik klausimas koks jis turetu buti.
 
O del to buvimo vienam tai cia LT kiek gyvenau pastoviai matau jaunimas vaiksto po du. Panos su ciuvais dar suprantu porele gi, bet ciuvai su ciuvais ir panos su panom tai sito as nesuprantu :D Kas per emocinis kasdienis ramentas visada tureti drauga pasanoje? :D Gal mokykloje kai baisus ta pasaulis ir visi stengiasi buti prie chebros suprantu sita, bet laikas gi uzaugti. Paskui is tokiu emociniu ramentu ir uzauga ciuvai kuriems i ta pati bara vienam nueiti ir nepazystama pana pakalbinti kogero cia butu viso gyvenimo issukis :D

Ne visi yra ekstravertai kuriems 24/7 reikia emocinio supporto ir validationo iki tokio lygio kad iki pardos vienas nebegali nueiti. Taip pat ne visi turi pilnas seimas ir kruva giminaiciu + nevisi gyvena/dirba/studina tam paciam mieste kuriame gime vien tam kad islaikyti savo kruvas draugu ir kontaktu.
 
Kai esi jaunas mano manymu reikia patirti kaip imanoma daugiau, tada jau gali ileisti saknis ir apsupti save zmonemis. Kaip tu tobulinsi savo asmenybe jeigu niekada neislindai ir savo draugu/giminaiciu rato ir neismokai antros kalbos ir niekada nesusipazinai su kitos tautybes kitaip mastanciais zmonem? Pradesi seima pasidarysi vaiku isisuksi i rupescius ir prabegs tas gyvenimas. Suspesiu dar sita pasiekti manau :D
 
Uztenka pasiziureti i kokius anglus ar vokiecius pensininkus kurie dabar keliauja po pasauli.. Nekoks jausmas bunant viena koja grabe suprasti jog praleidai tiek daug gyvenimo uzsidares savo burbule. Dauguma LT pensininku isvis strugglina gala su galu sudurti ir net pakeliauti neturi galimybes :D Sito tikrai nenoriu patirti. Del sitos priezasties dabar jau pakeiciau dvi valstybes, uzmezgiau daug naudingu kontaktu ir prapleciau pasauleziura. Dabar jauciu jog laikas siekti naujo lygio, tik klausimas koks jis turetu buti.
 
O del to buvimo vienam tai cia LT kiek gyvenau pastoviai matau jaunimas vaiksto po du. Panos su ciuvais dar suprantu porele gi, bet ciuvai su ciuvais ir panos su panom tai sito as nesuprantu :D Kas per emocinis kasdienis ramentas visada tureti drauga pasanoje? :D Gal mokykloje kai baisus ta pasaulis ir visi stengiasi buti prie chebros suprantu sita, bet laikas gi uzaugti. Paskui is tokiu emociniu ramentu ir uzauga ciuvai kuriems i ta pati bara vienam nueiti ir nepazystama pana pakalbinti kogero cia butu viso gyvenimo issukis :D

Situacija tokia jog baigiau uni, padirbau 2 ofisinius darbus(abu po ~1m.) ir siuo metu is side projektu jau uzsidirbu antra alga. Turiu santaupu ir ideju tai planas yra palikti dabartini darba ir dirbti sau kad maximizuoti savo dabartines pajamas.
 
Siuo metu gyvenu ne LT tai naturalu jeigu palieku darba nebera prasmes gyventi dabartineje salyje. Tai yra 2 variantai:
 
1. Gryzti i LT kad minimaliai isleisti, pvz. Vilniu, issinuomoti pigiai buta ir dirbti sau.
 
Siuo atveju jeigu gryztu i Lietuva ir apsistoju kokiame vln. bijau socialines izoliacijos. Neturiu ten nei seimos, nei panos, nei draugu. Realiai gyvenima pradeciau nuo 0. Kadangi dirbciau sau tai netureciau jokio kolektyvo. Gautusi taip jog sedeciau uzsidares tarp 4 sienu. Tokiu atveju reiketu pradeti eiti i sporto sale, nuomotis ofiso space kokiame nors hube kad susipzinti su zmonemis, lankyti visokius renginius, nuomotis kogero kambary bute kad tik susipazinti su daugiau zmoniu. Bet klausimas ar verta? Pradeti gyvenima nuo 0 galima kur kas geresnemis salygomis.
 
2. Keliauti po pasauli ir dirbti sau remotely kaip digital nomad.
 
Kadangi pastoviai keliauciai tai mokeciau uz nuomas ir uz bilietus. Nepatirciau socialines izocialijos kadangi pastoviai kazka naujo daryciau. Mainais pamatyciau daugiau pasaulio, buciau pastoviai apsuptas nauju dalyku ir apskritai daugiau patirciau gyvenime kol dar esu jaunas. Aisku sitoje situacijoje prarandu betkoki stabiluma kadangi dirbu sau ir niekas mano algos nematys (nebent Lietuvoje, kadangi dirbu pagal IV). Taciau yra tikimybe kad kazkuri salis patiks ir nuspresiu ten ileisti saknis, galbut vel susirasti ofiso darba ir .t.
 
TL;DR
 
Zadu palikti fulltime darba ir dirbti sau. Tokiu atveju esu priverstas pradeti visa gyvenima nuo 0. Siuo metu esu jaunas ir nzn ar tikrai noriu sieti ateiti su LT, bet taip pat nezinau ar geriau butu pakeliauti po pasauli tuo paciu dirbant sau ar ne?

Ne visi yra ekstravertai kuriems 24/7 reikia emocinio supporto ir validationo iki tokio lygio kad iki pardos vienas nebegali nueiti. Taip pat ne visi turi pilnas seimas ir kruva giminaiciu + nevisi gyvena/dirba/studina tam paciam mieste kuriame gime vien tam kad islaikyti savo kruvas draugu ir kontaktu.
 
Kai esi jaunas mano manymu reikia patirti kaip imanoma daugiau, tada jau gali ileisti saknis ir apsupti save zmonemis. Kaip tu tobulinsi savo asmenybe jeigu niekada neislindai ir savo draugu/giminaiciu rato ir neismokai antros kalbos ir niekada nesusipazinai su kitos tautybes kitaip mastanciais zmonem? Pradesi seima pasidarysi vaiku isisuksi i rupescius ir prabegs tas gyvenimas. Suspesiu dar sita pasiekti manau :D
 
Uztenka pasiziureti i kokius anglus ar vokiecius pensininkus kurie dabar keliauja po pasauli.. Nekoks jausmas bunant viena koja grabe suprasti jog praleidai tiek daug gyvenimo uzsidares savo burbule. Dauguma LT pensininku isvis strugglina gala su galu sudurti ir net pakeliauti neturi galimybes :D Sito tikrai nenoriu patirti. Del sitos priezasties dabar jau pakeiciau dvi valstybes, uzmezgiau daug naudingu kontaktu ir prapleciau pasauleziura. Dabar jauciu jog laikas siekti naujo lygio, tik klausimas koks jis turetu buti.
 
O del to buvimo vienam tai cia LT kiek gyvenau pastoviai matau jaunimas vaiksto po du. Panos su ciuvais dar suprantu porele gi, bet ciuvai su ciuvais ir panos su panom tai sito as nesuprantu :D Kas per emocinis kasdienis ramentas visada tureti drauga pasanoje? :D Gal mokykloje kai baisus ta pasaulis ir visi stengiasi buti prie chebros suprantu sita, bet laikas gi uzaugti. Paskui is tokiu emociniu ramentu ir uzauga ciuvai kuriems i ta pati bara vienam nueiti ir nepazystama pana pakalbinti kogero cia butu viso gyvenimo issukis :D

Ne visi yra ekstravertai kuriems 24/7 reikia emocinio supporto ir validationo iki tokio lygio kad iki pardos vienas nebegali nueiti. Taip pat ne visi turi pilnas seimas ir kruva giminaiciu + nevisi gyvena/dirba/studina tam paciam mieste kuriame gime vien tam kad islaikyti savo kruvas draugu ir kontaktu.
 
Kai esi jaunas mano manymu reikia patirti kaip imanoma daugiau, tada jau gali ileisti saknis ir apsupti save zmonemis. Kaip tu tobulinsi savo asmenybe jeigu niekada neislindai ir savo draugu/giminaiciu rato ir neismokai antros kalbos ir niekada nesusipazinai su kitos tautybes kitaip mastanciais zmonem? Pradesi seima pasidarysi vaiku isisuksi i rupescius ir prabegs tas gyvenimas. Suspesiu dar sita pasiekti manau :D
 
Uztenka pasiziureti i kokius anglus ar vokiecius pensininkus kurie dabar keliauja po pasauli.. Nekoks jausmas bunant viena koja grabe suprasti jog praleidai tiek daug gyvenimo uzsidares savo burbule. Dauguma LT pensininku isvis strugglina gala su galu sudurti ir net pakeliauti neturi galimybes :D Sito tikrai nenoriu patirti. Del sitos priezasties dabar jau pakeiciau dvi valstybes, uzmezgiau daug naudingu kontaktu ir prapleciau pasauleziura. Dabar jauciu jog laikas siekti naujo lygio, tik klausimas koks jis turetu buti.
 
O del to buvimo vienam tai cia LT kiek gyvenau pastoviai matau jaunimas vaiksto po du. Panos su ciuvais dar suprantu porele gi, bet ciuvai su ciuvais ir panos su panom tai sito as nesuprantu :D Kas per emocinis kasdienis ramentas visada tureti drauga pasanoje? :D Gal mokykloje kai baisus ta pasaulis ir visi stengiasi buti prie chebros suprantu sita, bet laikas gi uzaugti. Paskui is tokiu emociniu ramentu ir uzauga ciuvai kuriems i ta pati bara vienam nueiti ir nepazystama pana pakalbinti kogero cia butu viso gyvenimo issukis :D

Ne visi yra ekstravertai kuriems 24/7 reikia emocinio supporto ir validationo iki tokio lygio kad iki pardos vienas nebegali nueiti. Taip pat ne visi turi pilnas seimas ir kruva giminaiciu + nevisi gyvena/dirba/studina tam paciam mieste kuriame gime vien tam kad islaikyti savo kruvas draugu ir kontaktu.
 
Kai esi jaunas mano manymu reikia patirti kaip imanoma daugiau, tada jau gali ileisti saknis ir apsupti save zmonemis. Kaip tu tobulinsi savo asmenybe jeigu niekada neislindai ir savo draugu/giminaiciu rato ir neismokai antros kalbos ir niekada nesusipazinai su kitos tautybes kitaip mastanciais zmonem? Pradesi seima pasidarysi vaiku isisuksi i rupescius ir prabegs tas gyvenimas. Suspesiu dar sita pasiekti manau :D
 
Uztenka pasiziureti i kokius anglus ar vokiecius pensininkus kurie dabar keliauja po pasauli.. Nekoks jausmas bunant viena koja grabe suprasti jog praleidai tiek daug gyvenimo uzsidares savo burbule. Dauguma LT pensininku isvis strugglina gala su galu sudurti ir net pakeliauti neturi galimybes :D Sito tikrai nenoriu patirti. Del sitos priezasties dabar jau pakeiciau dvi valstybes, uzmezgiau daug naudingu kontaktu ir prapleciau pasauleziura. Dabar jauciu jog laikas siekti naujo lygio, tik klausimas koks jis turetu buti.
 
O del to buvimo vienam tai cia LT kiek gyvenau pastoviai matau jaunimas vaiksto po du. Panos su ciuvais dar suprantu porele gi, bet ciuvai su ciuvais ir panos su panom tai sito as nesuprantu :D Kas per emocinis kasdienis ramentas visada tureti drauga pasanoje? :D Gal mokykloje kai baisus ta pasaulis ir visi stengiasi buti prie chebros suprantu sita, bet laikas gi uzaugti. Paskui is tokiu emociniu ramentu ir uzauga ciuvai kuriems i ta pati bara vienam nueiti ir nepazystama pana pakalbinti kogero cia butu viso gyvenimo issukis :D

Ne visi yra ekstravertai kuriems 24/7 reikia emocinio supporto ir validationo iki tokio lygio kad iki pardos vienas nebegali nueiti. Taip pat ne visi turi pilnas seimas ir kruva giminaiciu + nevisi gyvena/dirba/studina tam paciam mieste kuriame gime vien tam kad islaikyti savo kruvas draugu ir kontaktu.
 
Kai esi jaunas mano manymu reikia patirti kaip imanoma daugiau, tada jau gali ileisti saknis ir apsupti save zmonemis. Kaip tu tobulinsi savo asmenybe jeigu niekada neislindai ir savo draugu/giminaiciu rato ir neismokai antros kalbos ir niekada nesusipazinai su kitos tautybes kitaip mastanciais zmonem? Pradesi seima pasidarysi vaiku isisuksi i rupescius ir prabegs tas gyvenimas. Suspesiu dar sita pasiekti manau :D
 
Uztenka pasiziureti i kokius anglus ar vokiecius pensininkus kurie dabar keliauja po pasauli.. Nekoks jausmas bunant viena koja grabe suprasti jog praleidai tiek daug gyvenimo uzsidares savo burbule. Dauguma LT pensininku isvis strugglina gala su galu sudurti ir net pakeliauti neturi galimybes :D Sito tikrai nenoriu patirti. Del sitos priezasties dabar jau pakeiciau dvi valstybes, uzmezgiau daug naudingu kontaktu ir prapleciau pasauleziura. Dabar jauciu jog laikas siekti naujo lygio, tik klausimas koks jis turetu buti.
 
O del to buvimo vienam tai cia LT kiek gyvenau pastoviai matau jaunimas vaiksto po du. Panos su ciuvais dar suprantu porele gi, bet ciuvai su ciuvais ir panos su panom tai sito as nesuprantu :D Kas per emocinis kasdienis ramentas visada tureti drauga pasanoje? :D Gal mokykloje kai baisus ta pasaulis ir visi stengiasi buti prie chebros suprantu sita, bet laikas gi uzaugti. Paskui is tokiu emociniu ramentu ir uzauga ciuvai kuriems i ta pati bara vienam nueiti ir nepazystama pana pakalbinti kogero cia butu viso gyvenimo issukis :D

Situacija tokia jog baigiau uni, padirbau 2 ofisinius darbus(abu po ~1m.) ir siuo metu is side projektu jau uzsidirbu antra alga. Turiu santaupu ir ideju tai planas yra palikti dabartini darba ir dirbti sau kad maximizuoti savo dabartines pajamas.
 
Siuo metu gyvenu ne LT tai naturalu jeigu palieku darba nebera prasmes gyventi dabartineje salyje. Tai yra 2 variantai:
 
1. Gryzti i LT kad minimaliai isleisti, pvz. Vilniu, issinuomoti pigiai buta ir dirbti sau.
 
Siuo atveju jeigu gryztu i Lietuva ir apsistoju kokiame vln. bijau socialines izoliacijos. Neturiu ten nei seimos, nei panos, nei draugu. Realiai gyvenima pradeciau nuo 0. Kadangi dirbciau sau tai netureciau jokio kolektyvo. Gautusi taip jog sedeciau uzsidares tarp 4 sienu. Tokiu atveju reiketu pradeti eiti i sporto sale, nuomotis ofiso space kokiame nors hube kad susipzinti su zmonemis, lankyti visokius renginius, nuomotis kogero kambary bute kad tik susipazinti su daugiau zmoniu. Bet klausimas ar verta? Pradeti gyvenima nuo 0 galima kur kas geresnemis salygomis.
 
2. Keliauti po pasauli ir dirbti sau remotely kaip digital nomad.
 
Kadangi pastoviai keliauciai tai mokeciau uz nuomas ir uz bilietus. Nepatirciau socialines izocialijos kadangi pastoviai kazka naujo daryciau. Mainais pamatyciau daugiau pasaulio, buciau pastoviai apsuptas nauju dalyku ir apskritai daugiau patirciau gyvenime kol dar esu jaunas. Aisku sitoje situacijoje prarandu betkoki stabiluma kadangi dirbu sau ir niekas mano algos nematys (nebent Lietuvoje, kadangi dirbu pagal IV). Taciau yra tikimybe kad kazkuri salis patiks ir nuspresiu ten ileisti saknis, galbut vel susirasti ofiso darba ir .t.
 
TL;DR
 
Zadu palikti fulltime darba ir dirbti sau. Tokiu atveju esu priverstas pradeti visa gyvenima nuo 0. Siuo metu esu jaunas ir nzn ar tikrai noriu sieti ateiti su LT, bet taip pat nezinau ar geriau butu pakeliauti po pasauli tuo paciu dirbant sau ar ne?

Ne visi yra ekstravertai kuriems 24/7 reikia emocinio supporto ir validationo iki tokio lygio kad iki pardos vienas nebegali nueiti. Taip pat ne visi turi pilnas seimas ir kruva giminaiciu + nevisi gyvena/dirba/studina tam paciam mieste kuriame gime vien tam kad islaikyti savo kruvas draugu ir kontaktu.
 
Kai esi jaunas mano manymu reikia patirti kaip imanoma daugiau, tada jau gali ileisti saknis ir apsupti save zmonemis. Kaip tu tobulinsi savo asmenybe jeigu niekada neislindai ir savo draugu/giminaiciu rato ir neismokai antros kalbos ir niekada nesusipazinai su kitos tautybes kitaip mastanciais zmonem? Pradesi seima pasidarysi vaiku isisuksi i rupescius ir prabegs tas gyvenimas. Suspesiu dar sita pasiekti manau :D
 
Uztenka pasiziureti i kokius anglus ar vokiecius pensininkus kurie dabar keliauja po pasauli.. Nekoks jausmas bunant viena koja grabe suprasti jog praleidai tiek daug gyvenimo uzsidares savo burbule. Dauguma LT pensininku isvis strugglina gala su galu sudurti ir net pakeliauti neturi galimybes :D Sito tikrai nenoriu patirti. Del sitos priezasties dabar jau pakeiciau dvi valstybes, uzmezgiau daug naudingu kontaktu ir prapleciau pasauleziura. Dabar jauciu jog laikas siekti naujo lygio, tik klausimas koks jis turetu buti.
 
O del to buvimo vienam tai cia LT kiek gyvenau pastoviai matau jaunimas vaiksto po du. Panos su ciuvais dar suprantu porele gi, bet ciuvai su ciuvais ir panos su panom tai sito as nesuprantu :D Kas per emocinis kasdienis ramentas visada tureti drauga pasanoje? :D Gal mokykloje kai baisus ta pasaulis ir visi stengiasi buti prie chebros suprantu sita, bet laikas gi uzaugti. Paskui is tokiu emociniu ramentu ir uzauga ciuvai kuriems i ta pati bara vienam nueiti ir nepazystama pana pakalbinti kogero cia butu viso gyvenimo issukis :D

Neverta jos darytis nebent tikrai jau nebeturi kur kist $ arba lb esi uzimtas zmogus ir neturi laiko.
 
As kada galbut parasysiu ilgesni gida kaip cia viska reikia daryt, bet sakau jeigu yra pajamos 1000eur i men galima tikrai atlekt cia bent porai men apsizvlgyt ir apsisprest noris cia but ar ne.
 
As pats kazkada susikroviau lagamina ir iskridau ir viskas :D jeigu kas blogai galima betkada gryzt i LT juk :D
 
Daug cia tu Digital Nomad, Chiang Mai pvz ten isvis Digital Nomad sostine jau vadinasi tas miestas. Pilna su laptopais dirbanciu visi coffee shopai...
 
EDIT:
 
Patajoj esu buves, bet neilgai pora sav. Ten tas pats kas Phuket. Jeigu nori kazko iskirtinio tai sakau geras miestas yra Chiang Mai gali youtubei isivest: chiangmai digital nomads.
 
PS:
 
Kas liecia bizni labai daug cia esanciu uzsiema Amazon FBA pats tuo neuzsiemu, bet zinau, kad cia geras variantas tik reikia investiciju ir laiko.

Kiek domejausi tai uz ta 15k gauni tik 5 metam ir ji nera renewable. Tam kad renewable tureti gali tekti 20k ikisti isviso :D
 
Taip pat kiek zinau per pazystamus galima gauti studento viza (realiai nestudijuojant) uz kazkur 1k :)
 
Beje kaip del Pataya miesto, girdejai kaip ten pragyvenimas ir tt?

Atlek i Tailanda, Phuketa. :D Jau kokie 5 metai cia.... cepelinu gaminimo issuki galesi primt :D
 

Ne visi yra ekstravertai kuriems 24/7 reikia emocinio supporto ir validationo iki tokio lygio kad iki pardos vienas nebegali nueiti. Taip pat ne visi turi pilnas seimas ir kruva giminaiciu + nevisi gyvena/dirba/studina tam paciam mieste kuriame gime vien tam kad islaikyti savo kruvas draugu ir kontaktu.
 
Kai esi jaunas mano manymu reikia patirti kaip imanoma daugiau, tada jau gali ileisti saknis ir apsupti save zmonemis. Kaip tu tobulinsi savo asmenybe jeigu niekada neislindai ir savo draugu/giminaiciu rato ir neismokai antros kalbos ir niekada nesusipazinai su kitos tautybes kitaip mastanciais zmonem? Pradesi seima pasidarysi vaiku isisuksi i rupescius ir prabegs tas gyvenimas. Suspesiu dar sita pasiekti manau :D
 
Uztenka pasiziureti i kokius anglus ar vokiecius pensininkus kurie dabar keliauja po pasauli.. Nekoks jausmas bunant viena koja grabe suprasti jog praleidai tiek daug gyvenimo uzsidares savo burbule. Dauguma LT pensininku isvis strugglina gala su galu sudurti ir net pakeliauti neturi galimybes :D Sito tikrai nenoriu patirti. Del sitos priezasties dabar jau pakeiciau dvi valstybes, uzmezgiau daug naudingu kontaktu ir prapleciau pasauleziura. Dabar jauciu jog laikas siekti naujo lygio, tik klausimas koks jis turetu buti.
 
O del to buvimo vienam tai cia LT kiek gyvenau pastoviai matau jaunimas vaiksto po du. Panos su ciuvais dar suprantu porele gi, bet ciuvai su ciuvais ir panos su panom tai sito as nesuprantu :D Kas per emocinis kasdienis ramentas visada tureti drauga pasanoje? :D Gal mokykloje kai baisus ta pasaulis ir visi stengiasi buti prie chebros suprantu sita, bet laikas gi uzaugti. Paskui is tokiu emociniu ramentu ir uzauga ciuvai kuriems i ta pati bara vienam nueiti ir nepazystama pana pakalbinti kogero cia butu viso gyvenimo issukis :D

Ne visi yra ekstravertai kuriems 24/7 reikia emocinio supporto ir validationo iki tokio lygio kad iki pardos vienas nebegali nueiti. Taip pat ne visi turi pilnas seimas ir kruva giminaiciu + nevisi gyvena/dirba/studina tam paciam mieste kuriame gime vien tam kad islaikyti savo kruvas draugu ir kontaktu.
 
Kai esi jaunas mano manymu reikia patirti kaip imanoma daugiau, tada jau gali ileisti saknis ir apsupti save zmonemis. Kaip tu tobulinsi savo asmenybe jeigu niekada neislindai ir savo draugu/giminaiciu rato ir neismokai antros kalbos ir niekada nesusipazinai su kitos tautybes kitaip mastanciais zmonem? Pradesi seima pasidarysi vaiku isisuksi i rupescius ir prabegs tas gyvenimas. Suspesiu dar sita pasiekti manau :D
 
Uztenka pasiziureti i kokius anglus ar vokiecius pensininkus kurie dabar keliauja po pasauli.. Nekoks jausmas bunant viena koja grabe suprasti jog praleidai tiek daug gyvenimo uzsidares savo burbule. Dauguma LT pensininku isvis strugglina gala su galu sudurti ir net pakeliauti neturi galimybes :D Sito tikrai nenoriu patirti. Del sitos priezasties dabar jau pakeiciau dvi valstybes, uzmezgiau daug naudingu kontaktu ir prapleciau pasauleziura. Dabar jauciu jog laikas siekti naujo lygio, tik klausimas koks jis turetu buti.
 
O del to buvimo vienam tai cia LT kiek gyvenau pastoviai matau jaunimas vaiksto po du. Panos su ciuvais dar suprantu porele gi, bet ciuvai su ciuvais ir panos su panom tai sito as nesuprantu :D Kas per emocinis kasdienis ramentas visada tureti drauga pasanoje? :D Gal mokykloje kai baisus ta pasaulis ir visi stengiasi buti prie chebros suprantu sita, bet laikas gi uzaugti. Paskui is tokiu emociniu ramentu ir uzauga ciuvai kuriems i ta pati bara vienam nueiti ir nepazystama pana pakalbinti kogero cia butu viso gyvenimo issukis :D

Situacija tokia jog baigiau uni, padirbau 2 ofisinius darbus(abu po ~1m.) ir siuo metu is side projektu jau uzsidirbu antra alga. Turiu santaupu ir ideju tai planas yra palikti dabartini darba ir dirbti sau kad maximizuoti savo dabartines pajamas.
 
Siuo metu gyvenu ne LT tai naturalu jeigu palieku darba nebera prasmes gyventi dabartineje salyje. Tai yra 2 variantai:
 
1. Gryzti i LT kad minimaliai isleisti, pvz. Vilniu, issinuomoti pigiai buta ir dirbti sau.
 
Siuo atveju jeigu gryztu i Lietuva ir apsistoju kokiame vln. bijau socialines izoliacijos. Neturiu ten nei seimos, nei panos, nei draugu. Realiai gyvenima pradeciau nuo 0. Kadangi dirbciau sau tai netureciau jokio kolektyvo. Gautusi taip jog sedeciau uzsidares tarp 4 sienu. Tokiu atveju reiketu pradeti eiti i sporto sale, nuomotis ofiso space kokiame nors hube kad susipzinti su zmonemis, lankyti visokius renginius, nuomotis kogero kambary bute kad tik susipazinti su daugiau zmoniu. Bet klausimas ar verta? Pradeti gyvenima nuo 0 galima kur kas geresnemis salygomis.
 
2. Keliauti po pasauli ir dirbti sau remotely kaip digital nomad.
 
Kadangi pastoviai keliauciai tai mokeciau uz nuomas ir uz bilietus. Nepatirciau socialines izocialijos kadangi pastoviai kazka naujo daryciau. Mainais pamatyciau daugiau pasaulio, buciau pastoviai apsuptas nauju dalyku ir apskritai daugiau patirciau gyvenime kol dar esu jaunas. Aisku sitoje situacijoje prarandu betkoki stabiluma kadangi dirbu sau ir niekas mano algos nematys (nebent Lietuvoje, kadangi dirbu pagal IV). Taciau yra tikimybe kad kazkuri salis patiks ir nuspresiu ten ileisti saknis, galbut vel susirasti ofiso darba ir .t.
 
TL;DR
 
Zadu palikti fulltime darba ir dirbti sau. Tokiu atveju esu priverstas pradeti visa gyvenima nuo 0. Siuo metu esu jaunas ir nzn ar tikrai noriu sieti ateiti su LT, bet taip pat nezinau ar geriau butu pakeliauti po pasauli tuo paciu dirbant sau ar ne?

Situacija tokia jog baigiau uni, padirbau 2 ofisinius darbus(abu po ~1m.) ir siuo metu is side projektu jau uzsidirbu antra alga. Turiu santaupu ir ideju tai planas yra palikti dabartini darba ir dirbti sau kad maximizuoti savo dabartines pajamas.
 
Siuo metu gyvenu ne LT tai naturalu jeigu palieku darba nebera prasmes gyventi dabartineje salyje. Tai yra 2 variantai:
 
1. Gryzti i LT kad minimaliai isleisti, pvz. Vilniu, issinuomoti pigiai buta ir dirbti sau.
 
Siuo atveju jeigu gryztu i Lietuva ir apsistoju kokiame vln. bijau socialines izoliacijos. Neturiu ten nei seimos, nei panos, nei draugu. Realiai gyvenima pradeciau nuo 0. Kadangi dirbciau sau tai netureciau jokio kolektyvo. Gautusi taip jog sedeciau uzsidares tarp 4 sienu. Tokiu atveju reiketu pradeti eiti i sporto sale, nuomotis ofiso space kokiame nors hube kad susipzinti su zmonemis, lankyti visokius renginius, nuomotis kogero kambary bute kad tik susipazinti su daugiau zmoniu. Bet klausimas ar verta? Pradeti gyvenima nuo 0 galima kur kas geresnemis salygomis.
 
2. Keliauti po pasauli ir dirbti sau remotely kaip digital nomad.
 
Kadangi pastoviai keliauciai tai mokeciau uz nuomas ir uz bilietus. Nepatirciau socialines izocialijos kadangi pastoviai kazka naujo daryciau. Mainais pamatyciau daugiau pasaulio, buciau pastoviai apsuptas nauju dalyku ir apskritai daugiau patirciau gyvenime kol dar esu jaunas. Aisku sitoje situacijoje prarandu betkoki stabiluma kadangi dirbu sau ir niekas mano algos nematys (nebent Lietuvoje, kadangi dirbu pagal IV). Taciau yra tikimybe kad kazkuri salis patiks ir nuspresiu ten ileisti saknis, galbut vel susirasti ofiso darba ir .t.
 
TL;DR
 
Zadu palikti fulltime darba ir dirbti sau. Tokiu atveju esu priverstas pradeti visa gyvenima nuo 0. Siuo metu esu jaunas ir nzn ar tikrai noriu sieti ateiti su LT, bet taip pat nezinau ar geriau butu pakeliauti po pasauli tuo paciu dirbant sau ar ne?

Situacija tokia jog baigiau uni, padirbau 2 ofisinius darbus(abu po ~1m.) ir siuo metu is side projektu jau uzsidirbu antra alga. Turiu santaupu ir ideju tai planas yra palikti dabartini darba ir dirbti sau kad maximizuoti savo dabartines pajamas.
 
Siuo metu gyvenu ne LT tai naturalu jeigu palieku darba nebera prasmes gyventi dabartineje salyje. Tai yra 2 variantai:
 
1. Gryzti i LT kad minimaliai isleisti, pvz. Vilniu, issinuomoti pigiai buta ir dirbti sau.
 
Siuo atveju jeigu gryztu i Lietuva ir apsistoju kokiame vln. bijau socialines izoliacijos. Neturiu ten nei seimos, nei panos, nei draugu. Realiai gyvenima pradeciau nuo 0. Kadangi dirbciau sau tai netureciau jokio kolektyvo. Gautusi taip jog sedeciau uzsidares tarp 4 sienu. Tokiu atveju reiketu pradeti eiti i sporto sale, nuomotis ofiso space kokiame nors hube kad susipzinti su zmonemis, lankyti visokius renginius, nuomotis kogero kambary bute kad tik susipazinti su daugiau zmoniu. Bet klausimas ar verta? Pradeti gyvenima nuo 0 galima kur kas geresnemis salygomis.
 
2. Keliauti po pasauli ir dirbti sau remotely kaip digital nomad.
 
Kadangi pastoviai keliauciai tai mokeciau uz nuomas ir uz bilietus. Nepatirciau socialines izocialijos kadangi pastoviai kazka naujo daryciau. Mainais pamatyciau daugiau pasaulio, buciau pastoviai apsuptas nauju dalyku ir apskritai daugiau patirciau gyvenime kol dar esu jaunas. Aisku sitoje situacijoje prarandu betkoki stabiluma kadangi dirbu sau ir niekas mano algos nematys (nebent Lietuvoje, kadangi dirbu pagal IV). Taciau yra tikimybe kad kazkuri salis patiks ir nuspresiu ten ileisti saknis, galbut vel susirasti ofiso darba ir .t.
 
TL;DR
 
Zadu palikti fulltime darba ir dirbti sau. Tokiu atveju esu priverstas pradeti visa gyvenima nuo 0. Siuo metu esu jaunas ir nzn ar tikrai noriu sieti ateiti su LT, bet taip pat nezinau ar geriau butu pakeliauti po pasauli tuo paciu dirbant sau ar ne?

Situacija tokia jog baigiau uni, padirbau 2 ofisinius darbus(abu po ~1m.) ir siuo metu is side projektu jau uzsidirbu antra alga. Turiu santaupu ir ideju tai planas yra palikti dabartini darba ir dirbti sau kad maximizuoti savo dabartines pajamas.
 
Siuo metu gyvenu ne LT tai naturalu jeigu palieku darba nebera prasmes gyventi dabartineje salyje. Tai yra 2 variantai:
 
1. Gryzti i LT kad minimaliai isleisti, pvz. Vilniu, issinuomoti pigiai buta ir dirbti sau.
 
Siuo atveju jeigu gryztu i Lietuva ir apsistoju kokiame vln. bijau socialines izoliacijos. Neturiu ten nei seimos, nei panos, nei draugu. Realiai gyvenima pradeciau nuo 0. Kadangi dirbciau sau tai netureciau jokio kolektyvo. Gautusi taip jog sedeciau uzsidares tarp 4 sienu. Tokiu atveju reiketu pradeti eiti i sporto sale, nuomotis ofiso space kokiame nors hube kad susipzinti su zmonemis, lankyti visokius renginius, nuomotis kogero kambary bute kad tik susipazinti su daugiau zmoniu. Bet klausimas ar verta? Pradeti gyvenima nuo 0 galima kur kas geresnemis salygomis.
 
2. Keliauti po pasauli ir dirbti sau remotely kaip digital nomad.
 
Kadangi pastoviai keliauciai tai mokeciau uz nuomas ir uz bilietus. Nepatirciau socialines izocialijos kadangi pastoviai kazka naujo daryciau. Mainais pamatyciau daugiau pasaulio, buciau pastoviai apsuptas nauju dalyku ir apskritai daugiau patirciau gyvenime kol dar esu jaunas. Aisku sitoje situacijoje prarandu betkoki stabiluma kadangi dirbu sau ir niekas mano algos nematys (nebent Lietuvoje, kadangi dirbu pagal IV). Taciau yra tikimybe kad kazkuri salis patiks ir nuspresiu ten ileisti saknis, galbut vel susirasti ofiso darba ir .t.
 
TL;DR
 
Zadu palikti fulltime darba ir dirbti sau. Tokiu atveju esu priverstas pradeti visa gyvenima nuo 0. Siuo metu esu jaunas ir nzn ar tikrai noriu sieti ateiti su LT, bet taip pat nezinau ar geriau butu pakeliauti po pasauli tuo paciu dirbant sau ar ne?

Jo, 25 metai katik pabaiges uni ir katik pradejes karjera pasidarysiu vaika su kokia pana kuria pazystu 3men ir susipisiu gyvenima :D Apie savo seima galvosiu po 2-3m, nematau reikalo dabar paimti susi***** gyvenimo. Siuo metu dar ieskau saves, nezinau konkreciai ka noriu daryti su IT pragyvenimui, nezinau kurioje salyje/mieste noriu apsistoti. Kai zinosiu atsakymus i situos klausimus tada galesiu kazka daryti. Priesingu atveju tapciau tiesiog aplinkybiu auka ir stengciausi isspausti ka imanoma.
 
Side projektai jau dabar atnesa daugiau negu fulltime. Ideja yra ateityje mesti fullltime ir pagrinde gyventi is savo paties darbo.
 
 
Vergavimas yra kai nieko uz tai negauni, o siuo atveju jeigu tu gauni pinigus tai cia ne vergavimas. Jeigu mazai moka cia tavo paties problema nes vadinasi tiek tesi vertas ir nesugebi igyti reikalingu skillu arba pastoveti uz save.
 
Is viso perdaug tu cia i lankas nuvaziavai su savo hipiskais filosofavimais, neaisku nei ka nori pasakyti nei kur tavo main pointas, tiesiog minciu kratinys.
 
Galiu tik speti jog pagal tave reikia tureti ale savo idejas ir melzti pinigus is kitu zmoniu(tavo vadinamu vergu normaliuose darbuose), kurie investuos i tas idejas ir tada nereikes dirbti, galesi megatis gyvenimu :D Bet isvis ka tu pasakei cia net ne i tema :D

Istorija
Sveiki,
 
Pasidalinsiu savo trumpa istorija, ka supratau ir kas mane davede iki dabartines busenos. Gal kasnors atras kazka bendro ir gales patarti?
 
Taigi, man dabar 25 metai.
 
Pirmus 14 metu nesirupinau finansais, zaidziau PC zaidimus ir nesukau galvos. Seima buvo skurdoka taciau visi baziniai poreikiai buvo patenkinti.
 
15-16m. Sema subyrejo, patevis paliko seima. Issikeliau tiksla issilaikyti save, tai pradejau pardavineti zaidimu daiktus ir gavau pirmuosius pinigus. Pradejau sau daugiau leisti ir supratau jog man patinka uzdirbti pinigus. Nuo 15m. nebeprasiau pinigu is mamos niekada gyvenime.
 
16-19m. Rasiau seo tekstus kaip moksleiviui buvo neblogi pinigai.
 
19-23m. Istojau I uni, informatikos inzinerija. Didziaja laisvalaikio dali po uni skyriau kurti zaidimu serverius is ko prisidurdavau pinigu ir uzteko visom reikmem (naujas laptopas, tlf, pragyvenimas ir t.t.).
 
23-24m. Pabaigiau uni, isvykau dirbti I uzsieni vienus metus. Dirbau sandelyje 3men kol susiradau entry level darba pagal specialybe. Ten isdirbau 8men. Ir nekencau to darbo visa savo esybe (mano tiesioginis vadovas buvo sh gabalas, kasdiena keldavo stresa ir apskritai kasdien I darba eiti nekesdavau). Po sito darbo pradejau fkin plikti budamas 24m. (o gal genai, nzn del sito). Galiausiai pasitaikius progai acceptinau kita pasiulyma ir meciau ta pirma darba.
 
Dabartine situacija
 
24-25m. Pradejau antra darba kitoje salyje. Teamas visi jauni zmones, viskas ciki. Susidejau su pana bendradarbe. Atrodo turiu tobuliausia imanoma gyvenima bet vistiek nesu laimingas. Esu visiskas darboholikas ir visiskai nesugebu atsipalaiduoti. Tapau visisku darboholiku. Paskutinius 8 menesius dirbu po 10h kiekviena diena(fulltime darbas+side projektai ypac savaitgaliais).
 
Siaip esu jautrios ir meniskos sielos zmogus bet neisivaizduoju kaip as cia taip isisukau i ta kapitalizma. Daejo iki to kad nebenoriu nei tyrineti miesto kuriame gyvenu, ejimas atsigerti alaus savatgaliais su bendradarbiais atrodo laiko svaistymas. Viskas atrodo laiko svaistymas isskyrus darba. Nukeliauciau i kita sali? Ka as ten pamatyciau? Kokia nauda? Bet kad atgauti motyvacija daryti ta darba reikia ikvepimo, kurio nezinau kur pasisemti. Viskas atrodo laiko svaistymas. Buvau sureiksmines darba, iklimpau i kofeina/nikotina(rukyma) ir net negaledavau normaliai issimiegoti naktimis. Tai davede iki imuniteto susigadinimo tai pradejau sirgti tai savaitgaliais nesugebedavau net megautis gyvenimu.
 
Kas 2 savaites visiskai perdegu tai savaitgaliais bandau atsijungti ziuredamas kokius tv series ir esdamas visoki junkfooda, ko pasekoje priaugau virssvorio. Nebemoku dziaugtis paprastais dalykais. Uzsiprogramavau kad viskas turi tureti prasme ir is visko turi buti imanoma isspausti kazkokios naudos. Ofise priesingai mane vadovai megsta ir sako kad turiu didziuli potenciala, duoda atsakomybes. Bet matau jog cia yra auganti problema ir susiknisiu gyvenime jeigu nieko nekeisiu. Atrodo jog uzsiprogramavau save taip jog pasitikejimas savimi priklauso tiesiogiai nuo to ar uzdirbu pinigu/darau kas patinka ar ne. Issikeliu tikslus pasiekiu juos bet pasidziaugiu diena dvi ir vel reikia naujo stimulo. Darbas tapo kaip priklausomybe. Isvis daugiau apart panos ir darbo panasu kad man niekas daugiau neberupi. Tai kokia prasme man is tu pinigu/patirties kaupimo jeigu nesugebesiu su visu situo dziaugtis?
 
Ateities planai
 
Pana kol kas padeda bet mums nera jokios ateities kartu. Kadangi ji tures gryzti I savo sali kur vestuves yra planuojamos tevu tai manes jie niekada nepripazins ir ji tikrai nera pasiruosusi spjauti I viska ir likti su manimi. Tai zodziu uz keliu men. liksiu vienas ir galvoju ka reikia toliau daryti, kaip pasiruosti.
 
Jau pradejau keisti savo mityba, atsikraciau cigareciu/kavos tai patiriu maziau streso. Pradejau daugiau miegoti, tai reciau sergu. Pries tai susirgdavau nuo nervinio issekimo kas pora savaiciu nes stresas sugadindavo imunine sistema. Pradejau eiti I gyma begioti bent po kelis km. Padarius situos dalykus pastebejau jog stress patiriu maziau.
 
Bet viso sito neuztenka. Reikia pailseti ir ivertinti ka noriu toliau daryti gyvenime. Kaip ismokti vel dziaugtis gyvenimu, o ne tik savo fulltime darbu bei keliais projektais po darbo? Kaip ismokti dziaugtis mazais dalykais ir nekristi I depresija del nieko neveikimo?
 
Paskutinius 2men.taip pat bandau susiplanuoti atostogas kur isvykti bent 2 savaitems pailseti nuo visko. Bet netgi tai planuoti yra beprotiskai sunku kadangi pastaruosius 5-6m. visas mano gyvenimas buvo asmeniniai projektai+ darbas (net univeras man nerupejo, buvo tik trikdis). Taigi siuo metu esu uzprogramuotas taip jog atostogos yra laiko svaistymas. Taip pat nepadeda tas faktas kad vyksiu atostogu vienas ir per ta laika praradau beveik visus draugus, todel neisivaizduoju kur tureciau vykti kad atsigauciau dvasiskai.

Istorija
Sveiki,
 
Pasidalinsiu savo trumpa istorija, ka supratau ir kas mane davede iki dabartines busenos. Gal kasnors atras kazka bendro ir gales patarti?
 
Taigi, man dabar 25 metai.
 
Pirmus 14 metu nesirupinau finansais, zaidziau PC zaidimus ir nesukau galvos. Seima buvo skurdoka taciau visi baziniai poreikiai buvo patenkinti.
 
15-16m. Sema subyrejo, patevis paliko seima. Issikeliau tiksla issilaikyti save, tai pradejau pardavineti zaidimu daiktus ir gavau pirmuosius pinigus. Pradejau sau daugiau leisti ir supratau jog man patinka uzdirbti pinigus. Nuo 15m. nebeprasiau pinigu is mamos niekada gyvenime.
 
16-19m. Rasiau seo tekstus kaip moksleiviui buvo neblogi pinigai.
 
19-23m. Istojau I uni, informatikos inzinerija. Didziaja laisvalaikio dali po uni skyriau kurti zaidimu serverius is ko prisidurdavau pinigu ir uzteko visom reikmem (naujas laptopas, tlf, pragyvenimas ir t.t.).
 
23-24m. Pabaigiau uni, isvykau dirbti I uzsieni vienus metus. Dirbau sandelyje 3men kol susiradau entry level darba pagal specialybe. Ten isdirbau 8men. Ir nekencau to darbo visa savo esybe (mano tiesioginis vadovas buvo sh gabalas, kasdiena keldavo stresa ir apskritai kasdien I darba eiti nekesdavau). Po sito darbo pradejau fkin plikti budamas 24m. (o gal genai, nzn del sito). Galiausiai pasitaikius progai acceptinau kita pasiulyma ir meciau ta pirma darba.
 
Dabartine situacija
 
24-25m. Pradejau antra darba kitoje salyje. Teamas visi jauni zmones, viskas ciki. Susidejau su pana bendradarbe. Atrodo turiu tobuliausia imanoma gyvenima bet vistiek nesu laimingas. Esu visiskas darboholikas ir visiskai nesugebu atsipalaiduoti. Tapau visisku darboholiku. Paskutinius 8 menesius dirbu po 10h kiekviena diena(fulltime darbas+side projektai ypac savaitgaliais).
 
Siaip esu jautrios ir meniskos sielos zmogus bet neisivaizduoju kaip as cia taip isisukau i ta kapitalizma. Daejo iki to kad nebenoriu nei tyrineti miesto kuriame gyvenu, ejimas atsigerti alaus savatgaliais su bendradarbiais atrodo laiko svaistymas. Viskas atrodo laiko svaistymas isskyrus darba. Nukeliauciau i kita sali? Ka as ten pamatyciau? Kokia nauda? Bet kad atgauti motyvacija daryti ta darba reikia ikvepimo, kurio nezinau kur pasisemti. Viskas atrodo laiko svaistymas. Buvau sureiksmines darba, iklimpau i kofeina/nikotina(rukyma) ir net negaledavau normaliai issimiegoti naktimis. Tai davede iki imuniteto susigadinimo tai pradejau sirgti tai savaitgaliais nesugebedavau net megautis gyvenimu.
 
Kas 2 savaites visiskai perdegu tai savaitgaliais bandau atsijungti ziuredamas kokius tv series ir esdamas visoki junkfooda, ko pasekoje priaugau virssvorio. Nebemoku dziaugtis paprastais dalykais. Uzsiprogramavau kad viskas turi tureti prasme ir is visko turi buti imanoma isspausti kazkokios naudos. Ofise priesingai mane vadovai megsta ir sako kad turiu didziuli potenciala, duoda atsakomybes. Bet matau jog cia yra auganti problema ir susiknisiu gyvenime jeigu nieko nekeisiu. Atrodo jog uzsiprogramavau save taip jog pasitikejimas savimi priklauso tiesiogiai nuo to ar uzdirbu pinigu/darau kas patinka ar ne. Issikeliu tikslus pasiekiu juos bet pasidziaugiu diena dvi ir vel reikia naujo stimulo. Darbas tapo kaip priklausomybe. Isvis daugiau apart panos ir darbo panasu kad man niekas daugiau neberupi. Tai kokia prasme man is tu pinigu/patirties kaupimo jeigu nesugebesiu su visu situo dziaugtis?
 
Ateities planai
 
Pana kol kas padeda bet mums nera jokios ateities kartu. Kadangi ji tures gryzti I savo sali kur vestuves yra planuojamos tevu tai manes jie niekada nepripazins ir ji tikrai nera pasiruosusi spjauti I viska ir likti su manimi. Tai zodziu uz keliu men. liksiu vienas ir galvoju ka reikia toliau daryti, kaip pasiruosti.
 
Jau pradejau keisti savo mityba, atsikraciau cigareciu/kavos tai patiriu maziau streso. Pradejau daugiau miegoti, tai reciau sergu. Pries tai susirgdavau nuo nervinio issekimo kas pora savaiciu nes stresas sugadindavo imunine sistema. Pradejau eiti I gyma begioti bent po kelis km. Padarius situos dalykus pastebejau jog stress patiriu maziau.
 
Bet viso sito neuztenka. Reikia pailseti ir ivertinti ka noriu toliau daryti gyvenime. Kaip ismokti vel dziaugtis gyvenimu, o ne tik savo fulltime darbu bei keliais projektais po darbo? Kaip ismokti dziaugtis mazais dalykais ir nekristi I depresija del nieko neveikimo?
 
Paskutinius 2men.taip pat bandau susiplanuoti atostogas kur isvykti bent 2 savaitems pailseti nuo visko. Bet netgi tai planuoti yra beprotiskai sunku kadangi pastaruosius 5-6m. visas mano gyvenimas buvo asmeniniai projektai+ darbas (net univeras man nerupejo, buvo tik trikdis). Taigi siuo metu esu uzprogramuotas taip jog atostogos yra laiko svaistymas. Taip pat nepadeda tas faktas kad vyksiu atostogu vienas ir per ta laika praradau beveik visus draugus, todel neisivaizduoju kur tureciau vykti kad atsigauciau dvasiskai.