will

Sveiki,
 
Turiu gerą ir perspektyvią idėją, ir ji absoliučiai nemokama :)
 
Kaip mes visi žinome, iš Lietuvos yra emigravę keli šimtai tūkstančių žmonių. Atsitikus tokiam nemaloniam reikalui kaip artimo žmogaus mirtis emigracijoje, daugelis iš jų bus pargabenti į Lietuvą. O ši paslauga yra tikrai nepigi, palaikų parvežimas priklausomai nuo šalies kainuoja 5000-8000 lt. Paklausa tikrai būtų, nes iš tų šimtų tūkstančių emigrantų dideliai daliai šios paslaugos anksčiau ar vėliau prireiks.
 
Investicijų šiek tiek reikia. Tai minvenas / busiukas su įrengta temperatūrinio rėžimo įranga, kažkokia juridinė forma veiklai vykdyti, ir, žinoma, google reklama.
 
Manau ir popierizmas kažkoks ten būna, bet ko gero viskas išsprendžiama.
 
Aš pats, nors ir vežiau krovinius, šia idėja nesusigundžiau, nes nelabai mėgstu visus su laidotuvėm susijusius dalykėlius. Bet jei čia esama šaltesnių nervų veikėjų - štai jums nemokama idėja :)

Dirbau tokį darbą. Savo mikro neutrėjau, tai nuomodavau kai reikėdavo. Veždavau tik tuos krovinius, už kurios mokėdavo tiek, kad apsimokėtų siųsti visą mikrą - smulkių dalinių nerinkdavau, ir pastovių maršrutų neturėdavau, o važiuodavau ten, kur užsakymys gaudavau.
Kainą skaičiuodavau taip, kad galutinės išlaidos nesigautų didesnės nei pačiam klientui su mikru krovinį vežti. Tai praktiškai veždavau už savikainą, o uždarbis būdavo tai, ką susirenki iš atgalinių krovinių - tai iš Vokietijos su mikru be problemų gali susirinkti 1200-1400 lt, o jei pasiseka, tai ir daugiau. Tai vat toks maždaug ir būdavo uždarbis. Doirbau ne ant savo UAB, tai mėnesio gale reikėdavo susimokėti mokesčius nuo algos, cargo.lt mokestį ir už telefoną, tačiau buvo galima susigrąžinti PVM nuo kuro ir nuomos mikro, ir pan. Atgalinių krovinių ieškodavau per www.cargo.lt. Tai visas uždarbis paprastai būdavo tai, ką susirenki iš atgalinių krovinių. Taip gaudavosi labai gera kaina, nes pervežimas klientui kainuoja tiek pat, kiek pats važiuotų, tačiau nereikia laiko gaišti.
Savikainos skaičiavimas paprastas: kuro kaina, mikro nuomos kaina, kelių mokestis, maistas ir kokie 200 lt neplanuotoms išlaidoms. Tai visi šie dalykai ir įeina į pristatymo kainą. O uždarbis kaip jau sakiau - visa tai, ką gausi atgal važiuodamas.
Pagrindiniai užsakovai - įmonės su skubiais kroviniais, arba privatūs užsakovai su tartpautiniu kraustymu.
Iš kur gaudavau klientų? Turiu interneto svetainę, kurią reklamuodavau per google adwords ir per skelbimus, tai iš ten ir klientai. Po kokių metų adwords reklamos ir daug išlaidų jai, svetainę pradėjo gerai rodyti google paieškoje, ir dabar nemažai klientų ateina be papildomų išlaidų. Bet norint veikti rimčiau, reikalinga turėti selbimą www.skelbiu.lt, ir tas skelbimas turėtų būti iškeltas į geras pozicijas, o tai kažkiek kainuoja (apie 300 lt/mėn).
Toks darbas nėra pastovus, nes vieną savaitę gali sulaukti tiek skambučių, kad nespėsi tvarkytis, o kitą kartą ir nei vieno skambučio nesulauksi. Dėl to šitas darbas sunkiai planuojamas, ir labiausiai tinka kaip geras pelningas hobis šalia kažkokios pastovios veiklos, kai gali kažką veikti tuo metu, kai niekur nevažiuoji.
Pats šitą veiklą norėčiau mesti, nes atsibodo tas nepastovumas, o plėstis labiau su šita veikla nenoriu, nes radau mielesnį ir pelningesnį užsiėmimą.
Todėl parduodu visą šitą mažą versliuką - interneto svetaine, sutarčių formas, prekinį ženklą, veiklai naudotą el.pašto adresą, kontaktus, žinias bla bla bla. Interneto svetainė yra labai gerose google paieškos pozicijose, todėl pastoviai sulaukiama potencialių klientų skambučių be didelių finansinių ir kitokių kaštų.
Jei kam įdomu, rašykite PM. Kaina viso to tikrai ne kosminė, ir atsipirktų per 3-4 reisus. Beje, yra ir vienas užsakymas balandžio praiai, kurį taip pat perleisčiau :)

Dievus žmogus susikūrė tam, kad lengviau susitvarkytų su savo baimėmis ir nežinojimu. Gi daug paprasčiau "žinoti" tai, ko realiai nesupranti, nei pripažinti, kad tiesiog nesupranti.
Todėl dievas labiausiai reikalingas yra silpniausiems. Turbūt teko ir savo aplinkoje matyti, kaip ištikus didelei nelaimei ar nesėkmei, iki tol buvę mažai religingi žmonės dievą "atranda". Kiti tai vadina palūžimu, o ne atradimu.
 
Kas jums skamba realiau - kad tobulas dievas tokį netobulą žmogų pagal savo paveiklą sukūrė, ar kad žmogus kūrė dievą pagal savo paveikslą, todėl ir tas jo dievas išėjo toks nepavykęs - piktas, kerštingas, pavydus, ir siaubingai pasyvus, nes gali labai daug, bet iš meilės nedaro nieko :)
 
 
O reklama picų yra tikrai taikli ir pavykusi.
"Mezono" reklamos, kaip jau ir buvo pastebėta, tikrai labiau vertos būti pasmerktos.

Dievus žmogus susikūrė tam, kad lengviau susitvarkytų su savo baimėmis ir nežinojimu. Gi daug paprasčiau "žinoti" tai, ko realiai nesupranti, nei pripažinti, kad tiesiog nesupranti.
Todėl dievas labiausiai reikalingas yra silpniausiems. Turbūt teko ir savo aplinkoje matyti, kaip ištikus didelei nelaimei ar nesėkmei, iki tol buvę mažai religingi žmonės dievą "atranda". Kiti tai vadina palūžimu, o ne atradimu.
 
Kas jums skamba realiau - kad tobulas dievas tokį netobulą žmogų pagal savo paveiklą sukūrė, ar kad žmogus kūrė dievą pagal savo paveikslą, todėl ir tas jo dievas išėjo toks nepavykęs - piktas, kerštingas, pavydus, ir siaubingai pasyvus, nes gali labai daug, bet iš meilės nedaro nieko :)
 
 
O reklama picų yra tikrai taikli ir pavykusi.
"Mezono" reklamos, kaip jau ir buvo pastebėta, tikrai labiau vertos būti pasmerktos.

Šiaip kas turi geras rankas (t.y., mėgsta pameistrauti), ir šiek tiek litų investicijoms, galima ir tokia verslo idėja, su kol kas dar mažai konkurencijos.
Dabar labai madinga LT patapo prekiauti iš mobilių parduotuvių. Tos tikros "mobilios" yra labai brangios, ir pakankamai mažos. Idėja yra tokia, kad pirkti iš UK parvaromus mobilius gyvenamuosius namelius (tipo tie kemperiai, kur ne tampymui prie mašinos skirti, o labiau stacionariam laikymui), ir juos perdaryti.
Pirkti juos galima labai prastos būklės, išdrąskytu, pasenusio dizaino ar kitaip **********u vidumi, žodžiu, kad kuo pigiau būtų, neinamą kokį. Jį perdarai prekybai - išimi visą vidų, padarai kuo daugiau erdvės, panoraminį langą prekybai etc.
Čia gal ne milijono vertas biznis, bet turint kažkiek įrankių ir gabumų, gali būti pakankamai pelningas hobis :)

Laimė ir Pinigai yra du skirtingi dalykai.
Už pinigus tu gali nusipirkti Mersedes mašiną, Jachta ,Kateri, Namą, Prostitutę, Maisto ir kitų dalykų, kad save patenkintum ir išgyventum. Tie žaisliukai tave padaro laimingą tik tam tikra laiką, bet po to atsibosta ir tenka pirkti nauja žaisliuką, kad dirbtinai sukeltum sau laimę.
 
Laimė yra pakankamai sunku apibūdinti. Bet kiekvienas tą jausmą esame patyrę.
Laimės būseną mes galime apibūdinti labai skirtingai, todėl pabandysiu pateikti kelias istorijas.
 
Pirmoji istorija yra apie žmogų kuris nėra vargšas ir tikrai ne milijonierius, kad galėtų laisvai eiti ir taškytis pinigais į visas keturias puses, šitą veikėja pavadinkime Jonu.
 
Jonas turi namą, mašiną ir kitus būtinus daiktus, kad išgyventu šitame pasaulyje. Bet jis turi vieną ydą, jis labai myli pinigus labiau už bet ką pasaulyje. Šitas žmogelis yra labai skūpaus būdo ir ne duok tu dieve jam, kad jis pamestu nors viena grašį.
 
Atsikėlęs anksti ryte, Jonukas nusprendžia jog jam reikėtų kur nors pailsėti, na tarkime prie jūros kaip yra madinga. Jonukas sėda į savo ne visiškai naują, bet dar važiojanti automobilį ir nuvykstą į gražiausia Lietuviškos vasaros miestą, Palangą. Nuošalyje pasistatęs mašiną traukia pagulėti į paplūdimį. Atsistojęs ant paplūdimio tilto Jonukas apsižvalgo ir sako wow kiek daug čia gražių panelių. Ankščiau Jonukas nebuvo matęs tokių gražių panelių, nes gyveno kaime, šalia tekančio Nemunėlio. Jis trumpai pamąsto, pamąsto ir taria, reikia užkalbinti kokia gražia panelę ir gal kas nors gausis, bet jis tikrai nežada išleisti nei vieno cento, nes labai dievina pinigus.
 
Jonukas užkalbina dailia, ilgaplaukę, auksaplaukę panelę ir su ja gana smagiai bendrauja, bet mintyse galvoja nei velnio aš nežadu išleisti tų savo turimų pinigų. Po kurio laiko bendravimo, jis visiškai pamiršta apie pinigus, nes jam tiesiog patinka tuos panelės charakteris ir visa kita ir visai nesąmoningai jei taria, žinai gal norėtum nueiti su manimi į kavinę ir tenai užsisakytume ledų ir kitų gaiviųjų gėrimų ? O Mergina taip nedrąsiai taria gal... Tada Jonukas paklausia dar karta, bet jau užtikrintu balsu, tai nori ar ne. Kadangi mergina turi tik du varianto pasirinkimus ji tiesiog negali atsisakyti, nes žodelis gal jau nebegalioja.
 
Jonukas jai užsako gaiviųjų gėrimų ir ledų, ir pajunta kaip dingsta jo pinigai. Tada jis susimąsto, kad išleido savo pinigus. Skaitydami šį tekstą jūs jaučiate, kad aš norėčiau parašyti jog „Jonukas labai nuliūsta, kad išleido savo pinigus, juk taip ?“, bet deja taip nėra. Jonukas pažiūri į pinigus ir į panelę, dar karta pažiūri į pinigus ir į panelę. Matydamas, kad panelė yra labai laiminga, saves negriaužia dėl to, kad išleido pinigus, nes supranta, kad kitam žmogui yra su jo smagu bendrauti, dalintis įspūdžiais ir visais kitais ne materialiai dalykais.
 
P.S. Tai yra tik viena iš laimės formų.
 
Vakar žiūrėjau laidą „Ką manai ?“, ta laida buvo apie muzikantus. Aš šitą laidą žiūrėjau ne dėl to, kad man patinka Lietuviška muzika ar kad tie žmonės skųsis jog menininkams ir artistams mažai moka. Šitą laidą žiūrėjau vien dėl to, kad iš tų visų dalyvių dalyvavo Marijonas Mikutavičius, gal jis ir nėra tobulas laidų vedėjas, aktorius ar muzikantas, bet jis nors to neparodo ir visiškai nesididžiuoja kaip tokios žvaigždės: Egidijus Dragūnas, Natalija Bonkė Bunkė, kurie keliasi reitingus skandalų pagalba. Marijonas Mikutavičius moka gana įdomiai filosofuoti ir tai buvo viena priežasčių dėl kurios aš žiūrėjau šitą laidą. Iš tuos laidos man patiko viena Marijono mintis „Tu kuri ne tam, kad gautum tą blizguti“, „Tu kuri ne tam, kad jau žinai, kad sukursi būtent tą dalyką ir tu gausi daug pinigų“. [/b]Siūliau pažiūrėti video nuo 11.56 minutės ir tikrai nesigailėsite, kad skyrėte tas 2 ar 5 minutes ką jis pasakė per tą laiką.
 
Mano perfrazuota citata iš Marijono žodžių yra tokia:
„Tu sieki tikslo ne tam, kad už dirbtum daug pinigų, bet tam, kad kurtum ir pasektum tą tikslą, nes tuo tikslo kelias yra pati didžiausia gyvenimo laimė.“
Aš taip pat galėjau sakyti jog tą citatą labai ilgai masčiau ir kūriau dienas ir naktis kol ta citata atsirado, bet taip nebuvo, todėl, kad įkvėpimas ateina savaime, kaip ir laimė.
 
Tai pat laimę galime įžvelgti ir vaikuose. Kai tu matai 5 – 7 metų vaikus, tu supranti, kad tie vaikai turi laimę, nes į gyvenimą žiūri nerūpestingai, džiaugiasi kiekviena diena ir žaidžia įvairius žaidimus, kurių suaugę žmonės negalį žaisti. It tu nu tų vaikų užsikreti lygiai tokia pat laimę, ta vaikų laimė sklinda kaip virusas, nes tada tu užmiršti laiką, skubėjimą ir kitus faktorius kurie mums sukelia, ne džiaugsmą, o antipatija.
 
Tai štai kas yra ta laimė, bet ją kiekvienas supranta skirtingai.
 
Aš nesakau, kad yra pinigai blogis ir jie nesukelia laimė. Viskas priklauso nuo to kaip mes elgsimės su pinigais, jei mes dirbsime dėl pinigų ir jos leisime tai bus vergavimas ir tikrai nebūsime laimingi. Bet jei mes uždirbsime pinigus ir jos investuosime, kad uždirbtume dar daugiau pinigų ir tame jausime malonumą tada, mes gausime laimės doze, o ne vergavimą dėl pinigų ir jų leidimą. Su pinigais yra truputi sunkiau gauti laimę, nes nemastydamas gali labai lengvai paslysti ir susikurti tokia nelaimę, kad po to teks patirti tokį skausmą kurio nenorėtum patirti.
 
Viena priežastis kodėl, žmonės laimėję pinigus loterijoje jaučiasi laimingi, nes jie turi daug pinigų ir atrodo, kad tie pinigai niekada nesibaigs ir jie yra karaliai, nes turi daug pinigų. Bet deja realybė sako visai ką kitką, nei teorinė aukso puodo laimė.
 
Tai būtų mano tokie pamastymai.

Pasimetęs žmogus esi, Djixai... Aš noriu nuoširdžiai palinkėti tau mažinti pastangas, skiriamas darbui ir rezultatui, ir didinti tikro gyvenimo dalį savo "gyvenime".
Turtingi yra ne tie, kurie turi daugiau nuliukų sąskaitoje, o tie, kurie turi ką duoti ir kuo dalintis. Kuo daliniesi tu?
Aš nenoriu būti dar vienas "suvarytojas", bet lygiai taip pat negaliu nutylėti, kai matau, kad čia kažkas aukština tokį herojų...
 
Linkiu tau pusiausvyros ir daugiau tikro gyvenimo jausmo.

Pasimetęs žmogus esi, Djixai... Aš noriu nuoširdžiai palinkėti tau mažinti pastangas, skiriamas darbui ir rezultatui, ir didinti tikro gyvenimo dalį savo "gyvenime".
Turtingi yra ne tie, kurie turi daugiau nuliukų sąskaitoje, o tie, kurie turi ką duoti ir kuo dalintis. Kuo daliniesi tu?
Aš nenoriu būti dar vienas "suvarytojas", bet lygiai taip pat negaliu nutylėti, kai matau, kad čia kažkas aukština tokį herojų...
 
Linkiu tau pusiausvyros ir daugiau tikro gyvenimo jausmo.

Pasimetęs žmogus esi, Djixai... Aš noriu nuoširdžiai palinkėti tau mažinti pastangas, skiriamas darbui ir rezultatui, ir didinti tikro gyvenimo dalį savo "gyvenime".
Turtingi yra ne tie, kurie turi daugiau nuliukų sąskaitoje, o tie, kurie turi ką duoti ir kuo dalintis. Kuo daliniesi tu?
Aš nenoriu būti dar vienas "suvarytojas", bet lygiai taip pat negaliu nutylėti, kai matau, kad čia kažkas aukština tokį herojų...
 
Linkiu tau pusiausvyros ir daugiau tikro gyvenimo jausmo.

Sveiki,
 
Ar būtų bendraminčių pabandyti keliones pėsčiomis? Nuo vienos dienos 20-30 km pradžiai, o vėliau galima būtų ir ilgesnių pabandyti, su viena ar keliomis nakvynėmis.
 
Pats esu pakankamai geros fizinės formos, labai mėgstu būti gamtoje ir fizinį išsikrovimą, tai keliavimas pėsčiomis atrodo labai įdomi idėja. Kol kas daugiausiai esu ėjęs apie 30 km, užtruko kokias 5-6 valandas (ėjau keliu, ne miškais kokiais).
 
Jeigu atsirastų bendraminčių, galima būtų pasidaryti kokį vieną kitą bandomą žygį Lietuvoje, ir vėliau pabandyti paieškoti įdomesnių reljefų kokioj Norvegijoj ar panašiai (turiu galimybę labai pigiai nuvykti, tik laiką reikia suderinti). Nors dabar ruduo ir žiema ant nosies, bet mano nuomone oro sąlygos šiam reikalui labai nemaišo, nes visa esmė idėjos čia yra šioks toks iššūkis sau.

Aš esu tikras, kad yra toks dalykas kaip "profai".
Jeigu man reikėtų rytoj išeiti į trijų dienų žygį, esu tikras kad stipriai pasimesčiau dėl to ką pasiimti, kaip susidėti, koks kuprinės svoris nepadarys manęs panašaus į kryžių tempiantį Kristų, ko iš tikrųjų reikia, o kas tik balastas bus, kaip įsirengti palapinę žiemą ir kaip nesušalti, ką valgyti, ką rengtis kad nebūtų nei per daug nei per mažai bla bla bla, o labiau patyrusiam visa tai bus pakankamai paprasta ir aišku.
O "dėl geresnio ar blogesnio fizinio pasiruošimo" tai manau iš viso neturėtų būti klausimų. Aišku, fizinis pasiruošimas visiškai tiesiogiai nuo keliavimo patirties gal ir nepriklauso, bet keliauti linkę žmonės manau yra lygiai taip pat linkę skirti didesnį dėmesį savo kėbului ir jo būklei. Šiaip ar taip, kelionės grūdina ir stiprina.

Postinau kaip atsakymą kitoje temoje, bet įdėsiu ir čia kaip naują temą - gal įdomesnė diskusija gausis ir daugiau vertinimų bus sulaukta. Pats šios idėjos įgyvendinti neplanuoju, todėl skelbiu viešai - gal kažkam iš jūsų tai pasirodys įdomu.
 
Taigi, prieš kiek laiko domėjausi interneto prieigos taškais (kompiuterių su internetu nuoma viešose vietose). Jie būna su tomis pramoninėmis metalinėmis klaviatūromis, vietoje pelės "trackball",sistemas pinigams priimti kartu su operacine programa parduoda specializuotos įmonės. Per tą programą prie šitų kompų gali jungtis iš bet kur, stebėti ar viskas veikia, kiek pinigų prisikaupė ir pan. Viskas montuojama vienoje dėžėje, ir vietos užima visai nedaug.
Pirkti kainuoja nuo 2000 usd, ir čia dar labai pigu. Todėl manau, kad norinčiam tuo užsiimti susirinkti tokį pat pačiam kainuotų tikrai bent dvigubai pigiau. Aš pats nesu didelis kompiuterių specialistas, tai dėl to ir teko primiršti šią idėją.
Tokius interneto kioskus manau geriausia būtų statyti vietose, kur sunku rasti galimybę internetu naudotis, bet kur pakankamai užtikrinamas saugumas. Man įdomiausia idėja atrodė statyti degalinėse prie judrių kelių: Vilnius - Kaunas, Kaunas - Klaipėda, Vilnius - Panėvėžys ir pan. Nes kelyje dažnai prireikia interneto, ypač kai tai su darbu susiję ir pan. Fūristai taip pat turėtų būti gera auditorija, tai ir pasienio degalinėse toks variantas tiktų.
Vartojimo kaina galėtų būti gana didelė, nes tai skirta labiau trumpiems prisėdimams, pašto pasitikrinimui ir pan., o ne mirkti valandomis. Todėl manau, kad kokie 3-4 lt už 5 min čia visai logiška kaina būtų.
 
Idėjos privalumai:
- Reikia nedaug ploto nuomai, ir nedaug resursų: elektros prijungimo, wireless prisijungimo ir 1 m2 ploto (gali būti montuojama ir prie sienos).
- Reikalauja pakankamai nedaug priežiūros, internetu gali jungtis prie visų vietų ir sekti sklandų veikimą. Vienas ar su kolega gali aptarnauti pakankamai daug tokių aparatų.
- "Juodi" pinigai :rolleyes: Apskaitos kaip ir nėra - niekas neįrodys kiek pajamų gavai, tai mokesčius moki pagal sąžinę.
- Didelis privalumas mano nuomone yra ir tai, kad tau nebūtina pačiam nuomotis plotą - gali išnuomotį tokį aparatą kokioms degalinėms ar pan.vietoms. Tu duodi aparatą ir garantuoji jo priežiūrą (kitaip sakant - nuomoji) už kokius 300 lt/mėn, o visas pajamas pasiima tas, kas nuomoja (žinoma, ir saugumu rūpinasi).
 
Jeigu pats moki pasidaryti/susirinkti tuos automatus, tai investicijos nėra labai gąsdinančiai didelės.
 
Idėjos trūkumai:
- Reikia pakankamai užsitikrinti saugumą, kad nebūtų sulaužytas aparatas, ir nebūtų pavogti pinigai. Todėl vieta turėtų būti filmuojama, o aparato korpusas ne iš kartono ;)
- Perspektyva nėra labai šviesi, nes mobilus internetas jau dabar pakankamai lengvai prieinamas, o po kelių metų bus dar patogesnis /kokybiškesnis / prieinamesnis, todėl tokios paslaugos poreikis ateityje turi labai aiškią tendenciją mažėti.
 
Google: "coin operated internet kiosk"

Vienadienis tai reikalas. Bet žinau studentų, kurie pakankamai gerai užsidirba iš tokių niekų: arba pardavinėja visą tą mirties atributiką per vėlines, arba per visokias šventes gėles stumdo. Tiesiog imi iš didemininkų ir parduoti juodai. Reikalas čia paprastas, uždarbis neblogas. Tik gal pačiam pasitenkinimo mažai teikia tokia veikla.
Kelios pastabos:
-tai turi būti ne vienkartinė veikla, nes visada liks neišparduotų prekių: nenusipirksi gi tiek žvakučių, kad nei liktų, nei pritrūktų - likutį teks kitais metais pardavinėti, arba "juodai" dienai laikyti, gal pačiam prireiks kada :D nors juokas čia gal ir ne visai vietoj...
-turi būti pakankamai "nachališko" būdo, nes kiek girdėjau, tai pelnas labiausiai priklauso nuo vietos patogumo / praeinamumo, o dėl tų gerų vietų kovoja ten jie visi nuo pensininko iki ... Žodžiu, su pensininkais stumdytis malonumas mažas ko gero.
 
O šiaip - ar verslas tai? O jei tai verslas, tai ir butelių rinkimas tuomet verslas - darbo įdedi, pinigų gauni, nieko nelegalaus... tik kad nelabai malonu :) Čia gaunasi toks amerikoniškas požiūris - iš darbo reikia tik pinigų, o ar patinka, ar molonu tą darbą dirbti, tai čia jau nebesvarbu - svarbu litai.

Mano darbas yra pervežimai, ir iš esmės man nereikia jokio papildomo uždarbio - mano dalis lieka nuo transporto.
Jeigu surandu žmonių, kurie pastoviai užsako tarkime plast. langus, tai tuomet aš pastoviai turiu darbo juos gabenant.
Taip, atvežti gali "bet kas", kaip ir į kosmosą gali skristi bet kas - viskas tik į tokią smulkmeną remiasi kaip KAINA.
Mano siūlomos transporto kainos yra labai konkurencingos, kai dirbama legaliai. Su nelegaliais aišku nepakonkuruosi mokesčius mokėdamas. Bet su nelegaliais ir įsipareigojimų jokių iš jų negauni: nei kad aplamai pristatys tavo krovinį, nei žalos atlyginimo apgadinus krovinį ar baudu už vėlavimą.
Vakarų europoje pirkėjai nepasitiki Lietuviais, kaip ir aš LT nepirkčiau kokių langų ar durų iš kokio kino ar čigono. Iš esmės ten lengviau parduoti gali per vietinį. Pvz, jeigu dirbi kokioje mažoje statybos įmonėje, tai vistiek kažkiek bendrauji ir su viršininkais - tai lieka tiesog pateikti pasiūlymą. Gi ne vien buduliai statybose išvažiavę dirba, yra ir tokių, kurie LT tikrai ne gruščikai ar statybininkai buvo prieš išvažiuojant, ir neplanuoja tokiais likti. Tai va tokiems šitas pasiūlymas - galbūt tai bus gera pradžia :)

Mano darbas yra pervežimai, ir iš esmės man nereikia jokio papildomo uždarbio - mano dalis lieka nuo transporto.
Jeigu surandu žmonių, kurie pastoviai užsako tarkime plast. langus, tai tuomet aš pastoviai turiu darbo juos gabenant.
Taip, atvežti gali "bet kas", kaip ir į kosmosą gali skristi bet kas - viskas tik į tokią smulkmeną remiasi kaip KAINA.
Mano siūlomos transporto kainos yra labai konkurencingos, kai dirbama legaliai. Su nelegaliais aišku nepakonkuruosi mokesčius mokėdamas. Bet su nelegaliais ir įsipareigojimų jokių iš jų negauni: nei kad aplamai pristatys tavo krovinį, nei žalos atlyginimo apgadinus krovinį ar baudu už vėlavimą.
Vakarų europoje pirkėjai nepasitiki Lietuviais, kaip ir aš LT nepirkčiau kokių langų ar durų iš kokio kino ar čigono. Iš esmės ten lengviau parduoti gali per vietinį. Pvz, jeigu dirbi kokioje mažoje statybos įmonėje, tai vistiek kažkiek bendrauji ir su viršininkais - tai lieka tiesog pateikti pasiūlymą. Gi ne vien buduliai statybose išvažiavę dirba, yra ir tokių, kurie LT tikrai ne gruščikai ar statybininkai buvo prieš išvažiuojant, ir neplanuoja tokiais likti. Tai va tokiems šitas pasiūlymas - galbūt tai bus gera pradžia :)

"Na, perskaičiau čia diskusiją ir galiu pasakyti, kad išreikšta mintis, jog dažnai apsiimama per daug darbo sau pačiam yra visiška tiesa. O kodėl taip nutinka?"
 
Mano nuomone, taip nutinka visų todėl, kad tokie žmonės kaip tik ir yra tie "ubago mentaliteto". Jiems gaila kiekvieno cento. Vietoje to, kad pasidalintų ir kitam kažką duotų, jie geriau dirbs patys, nors ir padarys mažiau, uždirbs mažiau - bet mažiau ir išleis.
Gi beveik niekas nekuria verslo tik dėl to, kad daugiau litų užsidirbtų, ir daugiau bulkų nusipirktų, ir storiau dešros ant tos bulkos užsidėtų...
Gal kažkam didelis atlygis yra stebėti, kaip tavo idėjos virsta kūnu, kaip auga ir plečiasi paties sukurta organizacija, kaip tavo darbas duoda vaisų ne tik tau, bet ir tiems ,kurie dirba tavo komandoje. O pelnas yra ne tik bulkų ir dešrų skaičiaus ekvivalentas, bet tinka ir kaip pažymys įvertinimui (nors ir labai daug ko neatspindi).
 
Ir iš viso - Lietuvoje nėra taip blogai kaip yra piešiama. Gi nebūtina būti sumaniausiam, didžiausiam, labiausiai blizgančiam, turėti prabangiausią mašiną, kurioje vežiotumeisi kokią žinomiausią blondinę. Ir bijoti, kad tuoj tuoj kažkas kažkurioj vietoj aplenks - nusipirks prabangesnę mašiną ar brangesnę blondinę.
Gyvenimas nėra statiškas, nėra ribos, nuo kurios jau gali tiesiog gyventi ir džiaugtis viską pasiekęs. Mano kuklia nuomone - gyvenimas yra procesas. Todėl daug lengviau gyventi, kai malonumą teikia ne tik pats pasiekimas, ir bet siekimas to, pats realizavimo procesas. Aš dabar darau mažą versliuką, jokių reikšmingų pasiekmų kol kas nėra, neplanuoju būti rinkos lyderis, turėti brangiausią mašiną ar blondinę savo aplinkoje. Man labai patinka tiesiog turėti savo užsiėmimą, mėgstamą darbą, pakankamai laivą grafiką, iš esmės tik nuo manęs priklausantį užmokestį. Man labai patinka, kad viską darau sąžiningai ir nieko nebandau apgauti (nors ir ne visada gerai gaunasi). Tiesiog OK yra turėti savo vietą gyvenime - juk pinigai toli gražu dar ne viskas.
 
O jeigu vargsti vienas pats kaldamas centus, dirbdamas nuo tamsos iki tamsos, nerasdamas laiko nei sustoti, nei apsidairyti, įvertinti ir pasigėrėti tuom ką padarei. Ir nėra kam vertinti, jeigu visa tai darai tik pats ir vien tik pačiam sau. Gal ir sustoja tokie parūkyti/pamąstyti tik tuomet, kai jau saulelė visai vakarop, kai guli kokios bjaurios ligos patale, ir laiko ne kažkiek belikę. Jeigu spėja sustoj.
Skėliau filosofijų :) Sėkmės procese!

"Na, perskaičiau čia diskusiją ir galiu pasakyti, kad išreikšta mintis, jog dažnai apsiimama per daug darbo sau pačiam yra visiška tiesa. O kodėl taip nutinka?"
 
Mano nuomone, taip nutinka visų todėl, kad tokie žmonės kaip tik ir yra tie "ubago mentaliteto". Jiems gaila kiekvieno cento. Vietoje to, kad pasidalintų ir kitam kažką duotų, jie geriau dirbs patys, nors ir padarys mažiau, uždirbs mažiau - bet mažiau ir išleis.
Gi beveik niekas nekuria verslo tik dėl to, kad daugiau litų užsidirbtų, ir daugiau bulkų nusipirktų, ir storiau dešros ant tos bulkos užsidėtų...
Gal kažkam didelis atlygis yra stebėti, kaip tavo idėjos virsta kūnu, kaip auga ir plečiasi paties sukurta organizacija, kaip tavo darbas duoda vaisų ne tik tau, bet ir tiems ,kurie dirba tavo komandoje. O pelnas yra ne tik bulkų ir dešrų skaičiaus ekvivalentas, bet tinka ir kaip pažymys įvertinimui (nors ir labai daug ko neatspindi).
 
Ir iš viso - Lietuvoje nėra taip blogai kaip yra piešiama. Gi nebūtina būti sumaniausiam, didžiausiam, labiausiai blizgančiam, turėti prabangiausią mašiną, kurioje vežiotumeisi kokią žinomiausią blondinę. Ir bijoti, kad tuoj tuoj kažkas kažkurioj vietoj aplenks - nusipirks prabangesnę mašiną ar brangesnę blondinę.
Gyvenimas nėra statiškas, nėra ribos, nuo kurios jau gali tiesiog gyventi ir džiaugtis viską pasiekęs. Mano kuklia nuomone - gyvenimas yra procesas. Todėl daug lengviau gyventi, kai malonumą teikia ne tik pats pasiekimas, ir bet siekimas to, pats realizavimo procesas. Aš dabar darau mažą versliuką, jokių reikšmingų pasiekmų kol kas nėra, neplanuoju būti rinkos lyderis, turėti brangiausią mašiną ar blondinę savo aplinkoje. Man labai patinka tiesiog turėti savo užsiėmimą, mėgstamą darbą, pakankamai laivą grafiką, iš esmės tik nuo manęs priklausantį užmokestį. Man labai patinka, kad viską darau sąžiningai ir nieko nebandau apgauti (nors ir ne visada gerai gaunasi). Tiesiog OK yra turėti savo vietą gyvenime - juk pinigai toli gražu dar ne viskas.
 
O jeigu vargsti vienas pats kaldamas centus, dirbdamas nuo tamsos iki tamsos, nerasdamas laiko nei sustoti, nei apsidairyti, įvertinti ir pasigėrėti tuom ką padarei. Ir nėra kam vertinti, jeigu visa tai darai tik pats ir vien tik pačiam sau. Gal ir sustoja tokie parūkyti/pamąstyti tik tuomet, kai jau saulelė visai vakarop, kai guli kokios bjaurios ligos patale, ir laiko ne kažkiek belikę. Jeigu spėja sustoj.
Skėliau filosofijų :) Sėkmės procese!

"Na, perskaičiau čia diskusiją ir galiu pasakyti, kad išreikšta mintis, jog dažnai apsiimama per daug darbo sau pačiam yra visiška tiesa. O kodėl taip nutinka?"
 
Mano nuomone, taip nutinka visų todėl, kad tokie žmonės kaip tik ir yra tie "ubago mentaliteto". Jiems gaila kiekvieno cento. Vietoje to, kad pasidalintų ir kitam kažką duotų, jie geriau dirbs patys, nors ir padarys mažiau, uždirbs mažiau - bet mažiau ir išleis.
Gi beveik niekas nekuria verslo tik dėl to, kad daugiau litų užsidirbtų, ir daugiau bulkų nusipirktų, ir storiau dešros ant tos bulkos užsidėtų...
Gal kažkam didelis atlygis yra stebėti, kaip tavo idėjos virsta kūnu, kaip auga ir plečiasi paties sukurta organizacija, kaip tavo darbas duoda vaisų ne tik tau, bet ir tiems ,kurie dirba tavo komandoje. O pelnas yra ne tik bulkų ir dešrų skaičiaus ekvivalentas, bet tinka ir kaip pažymys įvertinimui (nors ir labai daug ko neatspindi).
 
Ir iš viso - Lietuvoje nėra taip blogai kaip yra piešiama. Gi nebūtina būti sumaniausiam, didžiausiam, labiausiai blizgančiam, turėti prabangiausią mašiną, kurioje vežiotumeisi kokią žinomiausią blondinę. Ir bijoti, kad tuoj tuoj kažkas kažkurioj vietoj aplenks - nusipirks prabangesnę mašiną ar brangesnę blondinę.
Gyvenimas nėra statiškas, nėra ribos, nuo kurios jau gali tiesiog gyventi ir džiaugtis viską pasiekęs. Mano kuklia nuomone - gyvenimas yra procesas. Todėl daug lengviau gyventi, kai malonumą teikia ne tik pats pasiekimas, ir bet siekimas to, pats realizavimo procesas. Aš dabar darau mažą versliuką, jokių reikšmingų pasiekmų kol kas nėra, neplanuoju būti rinkos lyderis, turėti brangiausią mašiną ar blondinę savo aplinkoje. Man labai patinka tiesiog turėti savo užsiėmimą, mėgstamą darbą, pakankamai laivą grafiką, iš esmės tik nuo manęs priklausantį užmokestį. Man labai patinka, kad viską darau sąžiningai ir nieko nebandau apgauti (nors ir ne visada gerai gaunasi). Tiesiog OK yra turėti savo vietą gyvenime - juk pinigai toli gražu dar ne viskas.
 
O jeigu vargsti vienas pats kaldamas centus, dirbdamas nuo tamsos iki tamsos, nerasdamas laiko nei sustoti, nei apsidairyti, įvertinti ir pasigėrėti tuom ką padarei. Ir nėra kam vertinti, jeigu visa tai darai tik pats ir vien tik pačiam sau. Gal ir sustoja tokie parūkyti/pamąstyti tik tuomet, kai jau saulelė visai vakarop, kai guli kokios bjaurios ligos patale, ir laiko ne kažkiek belikę. Jeigu spėja sustoj.
Skėliau filosofijų :) Sėkmės procese!

Aš būsiu iš tų, kurie prieš aukojimą visokiems fondams ir organizacijoms. Man labiau patinka tiesioginės pagalbos idėja.
 
Kai man reikėjo pagalbos finansinės, atsirado žmonių kurie man padėjo. Aš tiksliai žinojau ko man reikia, taigi paprašiau ir man buvo pagelbėta. Padėjusiems kaip galiu taip atsilyginu, bet iš esmės susiformavo tokia nuostata - geriausias atlygis už tai, kad atsirado kas man padėjo kai man labai to reikėjo, bus tai, kad aš visada gyvenime stengsiuosi padėti tiems, kuriems to reikės. Tiems, kurie supranta, kad jiems reikia pagalbos, kurie suvokia ko jiems reikia ir kurie mokės ta pagalba pasinaudoti. Bomžai renkantys centus ant alaus ar kiti tinginiai / lodoriai tikrai nepatenka į šią kategoriją. Čia nepatenka ir įvairūs ale fondai.
 
Mano nuomone, geriausia pagalba yra tiesioginė. Ne SMS už 5 litus siųsti, iš ko operatoriai dar dalį pasiims, bet tarkim nupirkti batoną tam pačiam bomžui, renkančiam ant alaus ir tik pinigus priimančiam :) IR ne vien tik pinigais galima padėti - aš jau galiu padėti ir patarimais, ir tuo pačiu palaikymu (čia apie tuos, kurie kažką daro - verslą, realizuoja kitas idėjas etc).
 
Manau, kad turtingas yra ne tas, pas kurį sąskaitoj litų daug, o tas, kuris turi kuo pasidalinti. Aš jau seniai turiu kuo pasidalinti, taigi esu turtingas bičas :)
Todėl manau, kad ir Gintaras yra pakankamai turtingas bičas ir be tų 10 procentų paaukotų. Yra čia ir daugiau tokių.

Idėja tikrai labai gera. Dirbau kurį laiką Islandijoje, ir ten toks maisto tiekimo būdas į įmones ir net statybvietes yra labai populiarus. Trumpai aprašysiu kaip ten daroma.
 
Ryte atsiunčia faksu ar el.paštu meniu, kurį sudaro tik du pasirinkimai: dažniausias vienas mėsos, o kitas žuvies, ar pan. Tą meniu atspaudina ir pakabina ant sienos. 9.00 būdavo pertraukėlė rytinė, kurios metu pasirenka visi daruotojai kas ką nori, ant lapo dėdami skaičiukus 1 arba 2, priklausomai kurį patiekalą pasirinko. Pasirinkimas yra gerai todėl, kad skoniai žmonių skirtingi, o nevalgęs gi nebūsi jei ko nemėgsti. Per daug pasirinkimų tik sudėtingą viską padarytų, tai manau du variantai optimalu - ir užsakymus skaičiuojant, ir gaminant. Taigi, kai visi surašo ant lapo kas ką nori valgyti, užsakomas reikiamas skaičius 1 ir 2 patiekalo.
 
Atveždavo prieš pietus, maždaug valandą ar pusvalandį prieš, o kartais ir tiksliai ant pietų - gi daug ten jiems apvažiuoti reikia. LABAI SVARBU yra dėžutės maistui. Ten būdavo tokios plastikinės keturkampės dėžutės su oro tarpu kad maistas neatvėstų, ir formomis indeliams (gal yrijų skyrių). Tos dėžutės budavo gerai tuo, kad jose budavo oro tarpas, ir kai tokių dėžučių sudėdavo 10-20, tai maistas labai ilgai išlikdavo šiltas, tik apatinėje greičiau atvėsdavo. Todėl nebūdavo problemų jei maistą atveždavo ir valandą prieš pietus (juk visur sunku spėti, kai visi tik 12 val nori). Dėžutėse buvo formos maisto indeliams vienkartiniams, kurios pavalgės išmeti, o dėžutes visas sudedi ir atiduodi sekančią dieną, kai kitus pietus atveža. Tos dėžutės labai gerai susidėdavo, kompaktiškai. Kažko panašaus foto yra šiame linke: http://fooddelivery.com.sg/delivery-menus/halal-delivery-menus/bento-sets-consolidated
 
Aš pats galvojau tuo užsiimti grįžęs, bet kai pabandžiau pakalbėti su valgyklomis ir paderinti galimas kainas, tai nei vieni nesutiko padaryti bent 1,5 lito nuolaidos nuo baro savo mažmeninių kainų. Iš to ir būtų uždarbis - valgykla padaro 1-1.5 lt nuolaidą už tai, kad iš karto nuperku didelį kiekį porcijų, o aš parduodu už beveik tą pačią kainą kaip valgykloje (užsidėdsmas gal kokius 50 ct, taigi gautusi jau 1.5 - 2 lt nuo porcijos, kas yra ok, jei bent 300-400 porcijų parduodi įsivažiavęs). Tuomet gaunasi jau apie 600-800 lt per dieną / 13000-17000 lt permėn. Už tiek jau manau galima pasamdyti du vairuotojus ir operatorių užsakymų priėmimui. Užsakymus gali priimti ir pats, nes visa tai atlieki ryte, o po to jau gali ir pats prie išvežiojimo padėti, taigi ir vieno vairuoto pradžiai užtektų. Bent 300 porcijų yra tikrai lengvai pasiekiams skaičius, jeigu gyveni ne pačiame mažiausiame mieste. Čia iš esmės kelios didesnės gamyklos. O kur dar mažos gamyklėlės, servisai, statybų aikštelės ir t.t.
 
Kodėl pats to nesiėmiau? Todėl, kad neradau tinkamų valgyklų. Galvojau ir per kelias užsakinėti, kad nebūtų daug rizikos jei kurią iš maisto tiekiančių kokie higienistai uždarytų. Priėjau išvados, kad geriu uždirbti gali tik jei pats gamini maistą, o su tuom terštis nepanorau (labai daug leidimų reikia etc).
 
Aš manau, kad tai tikrai pakankamai nesudėtingai įgyvendinama idėja, ir tikrai gera. Dirbantiems žmonėms per 0.5 - 1 val pietų pertrauką kažkur važiuoti tikrai yra nereikalingas vargas. Be to, yra dar vienas didelis pliusas - galima kalbėti su administracija, kad kompensuotų 1-2 litus nuo pietų kainos ar net visą kainą, taip padidindami darbuotojų lojalumą. Taip būdavo daroma Islandijoje - vienose firmose pietus gaudavome nemokamai, kitose reikėdavo mokėti dalį, o kitur ir visą kainą.
 
O sakantiems, kad už 4-5 lt negali pagaminti normalaus maisto, kai gamini didelius kiekius, tai turiu pasakyti, kad svaigstate. Valgykloje (ne kavinėje), kurioje dažniausiai pietauju, sriuba kainuoja 2-3 lt, antras nuo 4.5 iki 7.5 lt. Taigi pavalgau už 6.5-9 lt. O dabar paskaičiuokim: valgykla išlaiko maitinimo salę, kurią reikia įrengti, remontuoti, valyti ir tvarkyti. Vien valgymo salei kiek išlaidų susidaro. Plius reikia nuomoti didelį plotą geroje miesto vietoje. Kaip manote, jiems po 50 ct nuo porcijos lieka? Tikrai ne.
O dabar įsivaizuokime, kad maistą gaminame patys. Patalpas nuomojame miesto pakraštyje, kur jos pigesnės - nes vieta neturi įtakos. Patalpų reikia mažesnių, nes nereikia valgymo salės, užtenka tik virtuvės. Darbuotojų reikia mažiau, nes nereikia tvarkyti salės. Tie patys darbuotojai gali ryte ruošti maistą, o po pietų, kai grįžta išvežiotojas ir parveža dėžutės, jas išplauti. Taigi du viename - ir virėjos, ir tvarkytojos.
Kažkiek prisideda išlaidų išvežiojimui, tarkim 200 km dienai / 80 lt kurui + vairuotojo algos minimumo dalis + auto išlaikymas.
Aš esu tikras, kad 5 lt porcijai yra daugiau nei užtenkama, jei ne kijevo kotletus gamini. Be to, kaip jau pradžioj kalbėjau apie du skirtingus valgius meniu, ten taip pat gali būti ne tik žuvis ar mėsa, bet ir pigesnis ir brangesnis variantai.
 
 
Žodžiu, nearti dirvonai :) Sėkmės ariant!
Surašiau čia tokį ilgą postą, bet tai tik dėl to, kad stengiuosi kažkiek padėti ir padrąsinti tuos, kurie užsiims (galbūt ne vienas čia toks būsi).

Idėja tikrai labai gera. Dirbau kurį laiką Islandijoje, ir ten toks maisto tiekimo būdas į įmones ir net statybvietes yra labai populiarus. Trumpai aprašysiu kaip ten daroma.
 
Ryte atsiunčia faksu ar el.paštu meniu, kurį sudaro tik du pasirinkimai: dažniausias vienas mėsos, o kitas žuvies, ar pan. Tą meniu atspaudina ir pakabina ant sienos. 9.00 būdavo pertraukėlė rytinė, kurios metu pasirenka visi daruotojai kas ką nori, ant lapo dėdami skaičiukus 1 arba 2, priklausomai kurį patiekalą pasirinko. Pasirinkimas yra gerai todėl, kad skoniai žmonių skirtingi, o nevalgęs gi nebūsi jei ko nemėgsti. Per daug pasirinkimų tik sudėtingą viską padarytų, tai manau du variantai optimalu - ir užsakymus skaičiuojant, ir gaminant. Taigi, kai visi surašo ant lapo kas ką nori valgyti, užsakomas reikiamas skaičius 1 ir 2 patiekalo.
 
Atveždavo prieš pietus, maždaug valandą ar pusvalandį prieš, o kartais ir tiksliai ant pietų - gi daug ten jiems apvažiuoti reikia. LABAI SVARBU yra dėžutės maistui. Ten būdavo tokios plastikinės keturkampės dėžutės su oro tarpu kad maistas neatvėstų, ir formomis indeliams (gal yrijų skyrių). Tos dėžutės budavo gerai tuo, kad jose budavo oro tarpas, ir kai tokių dėžučių sudėdavo 10-20, tai maistas labai ilgai išlikdavo šiltas, tik apatinėje greičiau atvėsdavo. Todėl nebūdavo problemų jei maistą atveždavo ir valandą prieš pietus (juk visur sunku spėti, kai visi tik 12 val nori). Dėžutėse buvo formos maisto indeliams vienkartiniams, kurios pavalgės išmeti, o dėžutes visas sudedi ir atiduodi sekančią dieną, kai kitus pietus atveža. Tos dėžutės labai gerai susidėdavo, kompaktiškai. Kažko panašaus foto yra šiame linke: http://fooddelivery.com.sg/delivery-menus/halal-delivery-menus/bento-sets-consolidated
 
Aš pats galvojau tuo užsiimti grįžęs, bet kai pabandžiau pakalbėti su valgyklomis ir paderinti galimas kainas, tai nei vieni nesutiko padaryti bent 1,5 lito nuolaidos nuo baro savo mažmeninių kainų. Iš to ir būtų uždarbis - valgykla padaro 1-1.5 lt nuolaidą už tai, kad iš karto nuperku didelį kiekį porcijų, o aš parduodu už beveik tą pačią kainą kaip valgykloje (užsidėdsmas gal kokius 50 ct, taigi gautusi jau 1.5 - 2 lt nuo porcijos, kas yra ok, jei bent 300-400 porcijų parduodi įsivažiavęs). Tuomet gaunasi jau apie 600-800 lt per dieną / 13000-17000 lt permėn. Už tiek jau manau galima pasamdyti du vairuotojus ir operatorių užsakymų priėmimui. Užsakymus gali priimti ir pats, nes visa tai atlieki ryte, o po to jau gali ir pats prie išvežiojimo padėti, taigi ir vieno vairuoto pradžiai užtektų. Bent 300 porcijų yra tikrai lengvai pasiekiams skaičius, jeigu gyveni ne pačiame mažiausiame mieste. Čia iš esmės kelios didesnės gamyklos. O kur dar mažos gamyklėlės, servisai, statybų aikštelės ir t.t.
 
Kodėl pats to nesiėmiau? Todėl, kad neradau tinkamų valgyklų. Galvojau ir per kelias užsakinėti, kad nebūtų daug rizikos jei kurią iš maisto tiekiančių kokie higienistai uždarytų. Priėjau išvados, kad geriu uždirbti gali tik jei pats gamini maistą, o su tuom terštis nepanorau (labai daug leidimų reikia etc).
 
Aš manau, kad tai tikrai pakankamai nesudėtingai įgyvendinama idėja, ir tikrai gera. Dirbantiems žmonėms per 0.5 - 1 val pietų pertrauką kažkur važiuoti tikrai yra nereikalingas vargas. Be to, yra dar vienas didelis pliusas - galima kalbėti su administracija, kad kompensuotų 1-2 litus nuo pietų kainos ar net visą kainą, taip padidindami darbuotojų lojalumą. Taip būdavo daroma Islandijoje - vienose firmose pietus gaudavome nemokamai, kitose reikėdavo mokėti dalį, o kitur ir visą kainą.
 
O sakantiems, kad už 4-5 lt negali pagaminti normalaus maisto, kai gamini didelius kiekius, tai turiu pasakyti, kad svaigstate. Valgykloje (ne kavinėje), kurioje dažniausiai pietauju, sriuba kainuoja 2-3 lt, antras nuo 4.5 iki 7.5 lt. Taigi pavalgau už 6.5-9 lt. O dabar paskaičiuokim: valgykla išlaiko maitinimo salę, kurią reikia įrengti, remontuoti, valyti ir tvarkyti. Vien valgymo salei kiek išlaidų susidaro. Plius reikia nuomoti didelį plotą geroje miesto vietoje. Kaip manote, jiems po 50 ct nuo porcijos lieka? Tikrai ne.
O dabar įsivaizuokime, kad maistą gaminame patys. Patalpas nuomojame miesto pakraštyje, kur jos pigesnės - nes vieta neturi įtakos. Patalpų reikia mažesnių, nes nereikia valgymo salės, užtenka tik virtuvės. Darbuotojų reikia mažiau, nes nereikia tvarkyti salės. Tie patys darbuotojai gali ryte ruošti maistą, o po pietų, kai grįžta išvežiotojas ir parveža dėžutės, jas išplauti. Taigi du viename - ir virėjos, ir tvarkytojos.
Kažkiek prisideda išlaidų išvežiojimui, tarkim 200 km dienai / 80 lt kurui + vairuotojo algos minimumo dalis + auto išlaikymas.
Aš esu tikras, kad 5 lt porcijai yra daugiau nei užtenkama, jei ne kijevo kotletus gamini. Be to, kaip jau pradžioj kalbėjau apie du skirtingus valgius meniu, ten taip pat gali būti ne tik žuvis ar mėsa, bet ir pigesnis ir brangesnis variantai.
 
 
Žodžiu, nearti dirvonai :) Sėkmės ariant!
Surašiau čia tokį ilgą postą, bet tai tik dėl to, kad stengiuosi kažkiek padėti ir padrąsinti tuos, kurie užsiims (galbūt ne vienas čia toks būsi).

Idėja tikrai labai gera. Dirbau kurį laiką Islandijoje, ir ten toks maisto tiekimo būdas į įmones ir net statybvietes yra labai populiarus. Trumpai aprašysiu kaip ten daroma.
 
Ryte atsiunčia faksu ar el.paštu meniu, kurį sudaro tik du pasirinkimai: dažniausias vienas mėsos, o kitas žuvies, ar pan. Tą meniu atspaudina ir pakabina ant sienos. 9.00 būdavo pertraukėlė rytinė, kurios metu pasirenka visi daruotojai kas ką nori, ant lapo dėdami skaičiukus 1 arba 2, priklausomai kurį patiekalą pasirinko. Pasirinkimas yra gerai todėl, kad skoniai žmonių skirtingi, o nevalgęs gi nebūsi jei ko nemėgsti. Per daug pasirinkimų tik sudėtingą viską padarytų, tai manau du variantai optimalu - ir užsakymus skaičiuojant, ir gaminant. Taigi, kai visi surašo ant lapo kas ką nori valgyti, užsakomas reikiamas skaičius 1 ir 2 patiekalo.
 
Atveždavo prieš pietus, maždaug valandą ar pusvalandį prieš, o kartais ir tiksliai ant pietų - gi daug ten jiems apvažiuoti reikia. LABAI SVARBU yra dėžutės maistui. Ten būdavo tokios plastikinės keturkampės dėžutės su oro tarpu kad maistas neatvėstų, ir formomis indeliams (gal yrijų skyrių). Tos dėžutės budavo gerai tuo, kad jose budavo oro tarpas, ir kai tokių dėžučių sudėdavo 10-20, tai maistas labai ilgai išlikdavo šiltas, tik apatinėje greičiau atvėsdavo. Todėl nebūdavo problemų jei maistą atveždavo ir valandą prieš pietus (juk visur sunku spėti, kai visi tik 12 val nori). Dėžutėse buvo formos maisto indeliams vienkartiniams, kurios pavalgės išmeti, o dėžutes visas sudedi ir atiduodi sekančią dieną, kai kitus pietus atveža. Tos dėžutės labai gerai susidėdavo, kompaktiškai. Kažko panašaus foto yra šiame linke: http://fooddelivery.com.sg/delivery-menus/halal-delivery-menus/bento-sets-consolidated
 
Aš pats galvojau tuo užsiimti grįžęs, bet kai pabandžiau pakalbėti su valgyklomis ir paderinti galimas kainas, tai nei vieni nesutiko padaryti bent 1,5 lito nuolaidos nuo baro savo mažmeninių kainų. Iš to ir būtų uždarbis - valgykla padaro 1-1.5 lt nuolaidą už tai, kad iš karto nuperku didelį kiekį porcijų, o aš parduodu už beveik tą pačią kainą kaip valgykloje (užsidėdsmas gal kokius 50 ct, taigi gautusi jau 1.5 - 2 lt nuo porcijos, kas yra ok, jei bent 300-400 porcijų parduodi įsivažiavęs). Tuomet gaunasi jau apie 600-800 lt per dieną / 13000-17000 lt permėn. Už tiek jau manau galima pasamdyti du vairuotojus ir operatorių užsakymų priėmimui. Užsakymus gali priimti ir pats, nes visa tai atlieki ryte, o po to jau gali ir pats prie išvežiojimo padėti, taigi ir vieno vairuoto pradžiai užtektų. Bent 300 porcijų yra tikrai lengvai pasiekiams skaičius, jeigu gyveni ne pačiame mažiausiame mieste. Čia iš esmės kelios didesnės gamyklos. O kur dar mažos gamyklėlės, servisai, statybų aikštelės ir t.t.
 
Kodėl pats to nesiėmiau? Todėl, kad neradau tinkamų valgyklų. Galvojau ir per kelias užsakinėti, kad nebūtų daug rizikos jei kurią iš maisto tiekiančių kokie higienistai uždarytų. Priėjau išvados, kad geriu uždirbti gali tik jei pats gamini maistą, o su tuom terštis nepanorau (labai daug leidimų reikia etc).
 
Aš manau, kad tai tikrai pakankamai nesudėtingai įgyvendinama idėja, ir tikrai gera. Dirbantiems žmonėms per 0.5 - 1 val pietų pertrauką kažkur važiuoti tikrai yra nereikalingas vargas. Be to, yra dar vienas didelis pliusas - galima kalbėti su administracija, kad kompensuotų 1-2 litus nuo pietų kainos ar net visą kainą, taip padidindami darbuotojų lojalumą. Taip būdavo daroma Islandijoje - vienose firmose pietus gaudavome nemokamai, kitose reikėdavo mokėti dalį, o kitur ir visą kainą.
 
O sakantiems, kad už 4-5 lt negali pagaminti normalaus maisto, kai gamini didelius kiekius, tai turiu pasakyti, kad svaigstate. Valgykloje (ne kavinėje), kurioje dažniausiai pietauju, sriuba kainuoja 2-3 lt, antras nuo 4.5 iki 7.5 lt. Taigi pavalgau už 6.5-9 lt. O dabar paskaičiuokim: valgykla išlaiko maitinimo salę, kurią reikia įrengti, remontuoti, valyti ir tvarkyti. Vien valgymo salei kiek išlaidų susidaro. Plius reikia nuomoti didelį plotą geroje miesto vietoje. Kaip manote, jiems po 50 ct nuo porcijos lieka? Tikrai ne.
O dabar įsivaizuokime, kad maistą gaminame patys. Patalpas nuomojame miesto pakraštyje, kur jos pigesnės - nes vieta neturi įtakos. Patalpų reikia mažesnių, nes nereikia valgymo salės, užtenka tik virtuvės. Darbuotojų reikia mažiau, nes nereikia tvarkyti salės. Tie patys darbuotojai gali ryte ruošti maistą, o po pietų, kai grįžta išvežiotojas ir parveža dėžutės, jas išplauti. Taigi du viename - ir virėjos, ir tvarkytojos.
Kažkiek prisideda išlaidų išvežiojimui, tarkim 200 km dienai / 80 lt kurui + vairuotojo algos minimumo dalis + auto išlaikymas.
Aš esu tikras, kad 5 lt porcijai yra daugiau nei užtenkama, jei ne kijevo kotletus gamini. Be to, kaip jau pradžioj kalbėjau apie du skirtingus valgius meniu, ten taip pat gali būti ne tik žuvis ar mėsa, bet ir pigesnis ir brangesnis variantai.
 
 
Žodžiu, nearti dirvonai :) Sėkmės ariant!
Surašiau čia tokį ilgą postą, bet tai tik dėl to, kad stengiuosi kažkiek padėti ir padrąsinti tuos, kurie užsiims (galbūt ne vienas čia toks būsi).