Darius

Dešimtmetį švenčiančio „Facebook“ įkūrėjas greičiausiai nežino, nei kas buvo aisčiai, nei kodėl kuršių bijojo vikingai, tačiau tai nesutrukdė jam iš esmės pakeisti lietuvių gyvenimo. Prieš kelerius metus visi kėlė savo nuotraukas „One.lt“, žvaigždės kūrė apie save apkalbas, kad tik patektų į spaudą, draugų ieškojome „Frype“, o pradedantys savo verslą skaičiavo centus, spėliodami, kur užsakyti pigiausią reklamą. „Facebook“ pakeitė visų jų gyvenimus. Be to, sukūrė M.Šalčiūtės žvaigždę.
Atrodytų, niekalas – kažkoks socialinis tinklas, kur priimi krūvą draugų ir gaišti laiką dalindamasis juokeliais, nuotraukėlėmis ar giliamintėmis banalybėmis. O juk daugelio gyvenimui jis padarė didesnę įtaką negu atominės energijos atradimas.
 
Kritęs nelygioje kovoje „Frype“
 
2013 m. rugsėjo mėnesi oficialiai buvo išregistruota UAB „Frype.lt“. Realią savo veiklą prieš kelerius metus Lietuvoje klestėjęs socialinis tinklas nutraukė dar 2011 m., per juos gavo 3214 litų pelno ir patyrė 385 tūkst. litų nuostolio. Tuomet svetainės įkūrėjas ir buvęs vadovas Aras Vėberis kalbėjo, kad įmonę sutrypė socialinis tinklas „Facebook“:
 
„Nusprendėme, kad neverta eikvoti savo energijos ir kovoti su vėjo malūnais. Investicijos spėjo atsipirkti iki krizės, o dabar įmonė tapo nereikalinga. Tokių subportalų kaip „frype.lt“ „Draugiem“ buvo paleidę beveik visoje Europoje. Vienose šalyse anksčiau, kitose vėliau juos suvalgė „Facebook“. Mes dar ilgai spardėmės.“
 
Gal sutapimas, tačiau panašiausias į „Facebook“ lietuviškas socialinis tinklas krito per tą pačią krizę, kuri iš dangaus nuleido statybininkus. Pagrindinė „Frype“ akcininkė Latvijos bendrovė SIA „Draugiem“ vis dar valdo to paties pavadinimo socialinį tinklą Latvijoje.
 
Keistas fenomenas yra tai, kad būtent Latvijoje gerokai uždaresnis negu „Facebook“ (norintys tapti „Frype“ nariu turėjo gauti kvietimą iš jau esančių) „Draugiem“ vis dar konkuruoja su pasauliniu gigantu ir išsaugojo populiarumą.
 
Pakeitęs ir savininkus, ir veidą „One.lt“
 
Kadaise ne pačių protingiausių merginų nuotraukos iš šio socialinio pažinčių tinklo buvo užplūdusios internetą. 2008 m. gegužę „One.lt“ tapo populiariausiu Lietuvoje portalu ir išsaugojo šią poziciją tris mėnesius, o antroje populiarumo vietoje laikėsi nuo 2005 iki 2010 metų. Dabar „One.lt“ populiariausių portalų sąraše užima 14 vietą ir toliau krinta.
 
Kai kam gal liūdna, kad nebėra tokio puikaus erotiškai su naujausiais treningais pozuojančių blondinių Klondaiko, tačiau naujieji „One.lt“ savininkai dėl to neliūdi ir nostalgija neserga.
 
51 interneto portalą valdantis tinklas „tiPRO“ įsigijo „One.lt“, kai buvusio populiariausio Lietuvoje socialinio tinklo reitingai jau smarkiai krito. Kokių prireikė reformų ir kaip pavyko išvengti mūšio su „Facebook“, mums papasakojo vienas „tiPRO“ savininkų Elvijus Gudžiūnas:
 
„Pirmiausia reikėjo patiems sau pripažinti, kad su „Facebook“ nepakonkuruosi. O paskui teko persiorientuoti ir paversti ją klasikine pažinčių svetaine. „Facebook“ žmonės naudojasi ir darbe, ir namie, ir pakeliui, jis įprastas kaip pats telefonas ir čia nebeliko to intymumo.
 
Anksčiau visi socialiniai portalai turėjo savo nišą – ten bendraklasiai, ten – mamos ir t.t., o „Facebook“ yra viskas ir tai, matyt, yra jo stiprybė. O tokio profilio svetainė kaip „One.lt“ turėjo virsti pažinčių portalu – čia esi labiau užsislaptinęs, gali jaustis saugesnis, labiau kontroliuojantis savo intymumą.
 
„One.lt“ Lietuvoje buvo seniau, bet „Facebook“pateikė tobulesnį sprendimą, geresnes funkcijas ir perviliojo vartotojus. Dabar palikome klasikinę pažinčių svetainę, ji nebėra nuostolinga, o vartotojų skaičius tikrai gerokai sumažėjo – geriausiais laikais čia būdavo po milijoną lankytojų.
 
Mes „One.lt“ pirkome ne kaip atskirą verslą, o kaip didžiulę duomenų bazę. Ten vis dar buvo gana didelė auditorija, žmonės paliko savo kontaktus, ateidavo rečiau, bet vis tiek prisijungdavo ir mes juos išvedėme į kitus savo portalus.“
 
Žodžiu, ir populiarumo kritimas laiku investuojant gali duoti pelno.
 
M.Šalčiūtė – „Facebook“ fenomenas ir sėkmės simbolis
 
Vienus „Facebook“ įveikė, kiti gelbėjosi sprukdami nuo konkurencijos, o treti tyčia ar netyčia buvo iškelti socialinio tinklo bangos. M.Šalčiūtė, matyt, ir dabar būtų mažai kam žinoma šokėja, jei ne jos „Facebook“ paskyra. Daug kas juokiasi iš jos nuotraukų ir minčių, tačiau išties gali juoktis ji – juk už kitų juokus Monika jau uždirba pinigus.
 
„Atradau „Facebook“ prieš kokius dvejus metus. Draugai pasiūlė ir žadėjo, kad patiks, bus patogu bendrauti. Užsiregistravau ir man nepatiko. Pusę metų visai nesinaudojau“, – pasakoja savo istoriją M.Šalčiūtė.
 
„Vėliau nutariau pamėginti – iki tol jokiu socialiniu tinklu nesinaudojau. Pradėjau bendrauti su draugais, susipažinau su draugų draugais, ratas vis plėtėsi. Kurį laiką naudojausi „Facebook“ tik bendrauti ir naujienoms skaityti, bet po to pradėjau patikti žmonėms.
 
Jie pradėjo prenumeruoti mane. Vienas, kitas, auditorija augo nežmonišku greičiu, ir aš pradėjau iš to uždirbti.“
 
M.Šalčiūtė prisiekinėja, kad dėl populiarumo nedarė nieko ypatingo – kaip ir bet kuri mergina, dėjo savo nuotraukas ir net nepriėmė į draugus didelio būrio nepažįstamų.
 
„Dabar beveik visus nepažįstamus iš draugų pašalinau. Daugelis mane yra užsiprenumeravę, tų prenumeratorių šiuo metu apie 55 tūkst. Kiek žiūrėjau, atrodo, esu daugiausia sekėjų Lietuvoje turinti mergina“, – lyg žirnius žodžius bėrė Monika.
 
„Ar gaunu iš to kokios nors naudos? Šiuo metu – tikrai taip. Sulaukiu daugiau pasiūlymų, su manimi paprasčiau susisiekti. Jei reikia fotomodelio – iškart mato nuotraukas. Esu pasižymėjusi, kad turiu šokių studiją – kviečia į renginius. Be to, galiu ją čia reklamuoti nepatirdama išlaidų.
 
Neretai man užsako ir reklamas. Prašo pasidalinti viena ar kita informacija ir siūlo už tai sumokėti. Jei produktas patinka, aš jį parekomenduoju.“
 
Taigi be jokio verslo plano, neturėdama jokių planų plėtoti savo veiklą „Facebook“, socialinio tinklo padedama mergina įgijo solidžiam lietuviškam žurnalui prilygstanti populiarumą. Ir lyg kokia žiniasklaidos priemonė jau pradeda uždirbti iš reklamos.
 
„Facebook“ tikrai nebus mano pagrindinis darbas – savo laiką investuoju ir į televizijos projektus, ir į mokslus, ir į šokius. Čia tik dalijuosi nuotraukomis, savo nuomonėmis ir pokštais“, – paprastai aiškina veiklos paslaptis Monika.
 
O tai, kad taip dažnai internete yra keikiama, merginos pernelyg nejaudina:
 
„Jei turi 100 pažįstamų ir 20 iš jų tavęs nemėgsta, išaugus pažįstamų skaičiui, nemėgstančių taip pat daugėja. Manau, kad tai normalu. Tik pas mus neigiama nuomonė sklinda garsiau už gerus atsiliepimus.
 
Matyt, žmonės jaučiasi ypatingi, mano, kad jų nuomonė svarbi, todėl ir reiškiasi. Gal siekia mane suerzinti, koks gi dar tikslas eiti ten, kur tau nepatinka. Bet manęs tai nejaudina.“
 
Žodžiu, ir čia tinka kito garsaus internetinio fenomeno citata: „Duskit, pavidolei.“
 
Verslas prasideda nuo „Facebook“
 
Suskaičiuoti nukentėjusius nuo šio socialinio tinklo verslus Lietuvoje galime rankos pirštais, o gavusiems naudos nepakaks nė visų organų. Didžiausio Rytų Europoje startuolius remiančio verslo akceleratoriaus „Sartup Highway“ vadovas Rokas Tamošiūnas sako, kad be „Facebook“ nereikia nė tikėtis pradėti į klientų aptarnavimą orientuoto verslo.
 
„Galime diskutuoti, kiek „Facebook“ naudingas, kiek ne, bet kad jis labai įtakingas – tai faktas. Nemažai kas tuo naudojasi, daro tai efektyviai ir uždirba pinigus. Labai konkreti būtų „Vinted“ sėkmės istorija – labai reikšminga tos gana didžiulės investicijos, kurią prisitraukė lietuvių kompanija, dalis keliaus tiesiai į sąskaitas „Facebook“. Kokia dalis, dabar nesiimčiau spėlioti, bet gal net iki pusės“, – sako ne vieną sėkmingą verslą išauginusio akceleratoriaus vadovas.
 
Beje, „Vinted“, Lietuvoje besivadinanti „manodrabuziai.lt“, iš JAV fondo „Insight Venture Partners“ šiais metais gavo 20 mln. eurų injekciją. Tai viena didžiausių investicijų, kurias pritraukė Baltijos šalyse atsiradę interneto produktai. Pridėkime prieš metus iš Londono fondo „Accel Partners“ gautus 5 mln. eurų ir suprasime, kad „Vinted“ socialiniam tinklui planuoja mokėti toli gražu ne centus.
 
„Iš to galime padaryti kelias išvadas. Viena vertus, štai kaip „Facebook“ sekasi uždirbti. Kita vertus, įmonės jį renkasi kaip sparčiausią augimo kanalą ir geriausią būdą pasiekti vartotojus. Jie tiesiog perka reklamą, ir tai veikia“, – sako R.Tamošiūnas.
 
„Siekiant populiarinti produktą, kuris orientuotas į vartotojus, o ne verslo aptarnavimą, tikrai rekomenduočiau naudotis „Facebook“ kanalu. Turime socialinės elektroninės komercijos verslą „Selfy.com“, kuris labai daug klientų randa „Facebook“. Ir net skatina pačius klientus reklamuoti savo produktus būtent „Facebook“ – taip naudos gauna visi.
 
Turime net tris verslus, kuriančius rezervavimo sistemas, kurioms „Facebook“ tiesiog būtinas. Juk joms svarbiausia būti matomoms kuo didesniam visuomenės segmentui, o Lietuvoje „Facebook“ populiarus. Pavyzdžiui, stovėdamas eilėje pamatysi „ManoDaktaras“ reklamą ir kitą kartą atsidūręs eilėje poliklinikoje pagalvosi: „Ko aš čia stoviu – eisiu registruotis į „ManoDaktaras“.“
 
R.Tamošiūnas mano, kad konkurentus „Facebook“ įveikė ne tuo, jog buvo labai originalus, o todėl, kad sukūrė patogų prisijungimą ir patenkino didžiausius visų klientų poreikius. Kokybiška pradžia užtikrino augimą, o vėliau buvo pasiekta kritinė vartotojų masė ir tapo nebepraktiška naudotis kitais socialiniais tinklais.
 
Taigi vieni lietuviai čia kuria verslus, visai netyčia juos populiarindami, kiti dalijasi savo katyčių nuotraukomis, treti juokiasi iš laiko gaišimo socialiniame tinkle, tačiau vis jungiasi prie jo.
 
Mat čia galime rasti laisvę ir tą bendraminčių pasaulį, apie kurį svajojame. Pasaulį, kur viską lemia ne atstumas, o pažiūros. Kuris leidžia troleibuse greta sėdintiems žmonėms gyventi visiškai skirtingose erdvėse ir dalintis mintimis su tais, kurie tikrai rūpi. Na, o jei kuris nors tautietis tame pasaulyje randa lobį, lieka spausti „like“.
 
 
Saltinis: http://it.lrytas.lt/techno/nuo-bankrotu-iki-sloves-ka-facebook-dave-lietuviams.htm
 
 

Dešimtmetį švenčiančio „Facebook“ įkūrėjas greičiausiai nežino, nei kas buvo aisčiai, nei kodėl kuršių bijojo vikingai, tačiau tai nesutrukdė jam iš esmės pakeisti lietuvių gyvenimo. Prieš kelerius metus visi kėlė savo nuotraukas „One.lt“, žvaigždės kūrė apie save apkalbas, kad tik patektų į spaudą, draugų ieškojome „Frype“, o pradedantys savo verslą skaičiavo centus, spėliodami, kur užsakyti pigiausią reklamą. „Facebook“ pakeitė visų jų gyvenimus. Be to, sukūrė M.Šalčiūtės žvaigždę.
Atrodytų, niekalas – kažkoks socialinis tinklas, kur priimi krūvą draugų ir gaišti laiką dalindamasis juokeliais, nuotraukėlėmis ar giliamintėmis banalybėmis. O juk daugelio gyvenimui jis padarė didesnę įtaką negu atominės energijos atradimas.
 
Kritęs nelygioje kovoje „Frype“
 
2013 m. rugsėjo mėnesi oficialiai buvo išregistruota UAB „Frype.lt“. Realią savo veiklą prieš kelerius metus Lietuvoje klestėjęs socialinis tinklas nutraukė dar 2011 m., per juos gavo 3214 litų pelno ir patyrė 385 tūkst. litų nuostolio. Tuomet svetainės įkūrėjas ir buvęs vadovas Aras Vėberis kalbėjo, kad įmonę sutrypė socialinis tinklas „Facebook“:
 
„Nusprendėme, kad neverta eikvoti savo energijos ir kovoti su vėjo malūnais. Investicijos spėjo atsipirkti iki krizės, o dabar įmonė tapo nereikalinga. Tokių subportalų kaip „frype.lt“ „Draugiem“ buvo paleidę beveik visoje Europoje. Vienose šalyse anksčiau, kitose vėliau juos suvalgė „Facebook“. Mes dar ilgai spardėmės.“
 
Gal sutapimas, tačiau panašiausias į „Facebook“ lietuviškas socialinis tinklas krito per tą pačią krizę, kuri iš dangaus nuleido statybininkus. Pagrindinė „Frype“ akcininkė Latvijos bendrovė SIA „Draugiem“ vis dar valdo to paties pavadinimo socialinį tinklą Latvijoje.
 
Keistas fenomenas yra tai, kad būtent Latvijoje gerokai uždaresnis negu „Facebook“ (norintys tapti „Frype“ nariu turėjo gauti kvietimą iš jau esančių) „Draugiem“ vis dar konkuruoja su pasauliniu gigantu ir išsaugojo populiarumą.
 
Pakeitęs ir savininkus, ir veidą „One.lt“
 
Kadaise ne pačių protingiausių merginų nuotraukos iš šio socialinio pažinčių tinklo buvo užplūdusios internetą. 2008 m. gegužę „One.lt“ tapo populiariausiu Lietuvoje portalu ir išsaugojo šią poziciją tris mėnesius, o antroje populiarumo vietoje laikėsi nuo 2005 iki 2010 metų. Dabar „One.lt“ populiariausių portalų sąraše užima 14 vietą ir toliau krinta.
 
Kai kam gal liūdna, kad nebėra tokio puikaus erotiškai su naujausiais treningais pozuojančių blondinių Klondaiko, tačiau naujieji „One.lt“ savininkai dėl to neliūdi ir nostalgija neserga.
 
51 interneto portalą valdantis tinklas „tiPRO“ įsigijo „One.lt“, kai buvusio populiariausio Lietuvoje socialinio tinklo reitingai jau smarkiai krito. Kokių prireikė reformų ir kaip pavyko išvengti mūšio su „Facebook“, mums papasakojo vienas „tiPRO“ savininkų Elvijus Gudžiūnas:
 
„Pirmiausia reikėjo patiems sau pripažinti, kad su „Facebook“ nepakonkuruosi. O paskui teko persiorientuoti ir paversti ją klasikine pažinčių svetaine. „Facebook“ žmonės naudojasi ir darbe, ir namie, ir pakeliui, jis įprastas kaip pats telefonas ir čia nebeliko to intymumo.
 
Anksčiau visi socialiniai portalai turėjo savo nišą – ten bendraklasiai, ten – mamos ir t.t., o „Facebook“ yra viskas ir tai, matyt, yra jo stiprybė. O tokio profilio svetainė kaip „One.lt“ turėjo virsti pažinčių portalu – čia esi labiau užsislaptinęs, gali jaustis saugesnis, labiau kontroliuojantis savo intymumą.
 
„One.lt“ Lietuvoje buvo seniau, bet „Facebook“pateikė tobulesnį sprendimą, geresnes funkcijas ir perviliojo vartotojus. Dabar palikome klasikinę pažinčių svetainę, ji nebėra nuostolinga, o vartotojų skaičius tikrai gerokai sumažėjo – geriausiais laikais čia būdavo po milijoną lankytojų.
 
Mes „One.lt“ pirkome ne kaip atskirą verslą, o kaip didžiulę duomenų bazę. Ten vis dar buvo gana didelė auditorija, žmonės paliko savo kontaktus, ateidavo rečiau, bet vis tiek prisijungdavo ir mes juos išvedėme į kitus savo portalus.“
 
Žodžiu, ir populiarumo kritimas laiku investuojant gali duoti pelno.
 
M.Šalčiūtė – „Facebook“ fenomenas ir sėkmės simbolis
 
Vienus „Facebook“ įveikė, kiti gelbėjosi sprukdami nuo konkurencijos, o treti tyčia ar netyčia buvo iškelti socialinio tinklo bangos. M.Šalčiūtė, matyt, ir dabar būtų mažai kam žinoma šokėja, jei ne jos „Facebook“ paskyra. Daug kas juokiasi iš jos nuotraukų ir minčių, tačiau išties gali juoktis ji – juk už kitų juokus Monika jau uždirba pinigus.
 
„Atradau „Facebook“ prieš kokius dvejus metus. Draugai pasiūlė ir žadėjo, kad patiks, bus patogu bendrauti. Užsiregistravau ir man nepatiko. Pusę metų visai nesinaudojau“, – pasakoja savo istoriją M.Šalčiūtė.
 
„Vėliau nutariau pamėginti – iki tol jokiu socialiniu tinklu nesinaudojau. Pradėjau bendrauti su draugais, susipažinau su draugų draugais, ratas vis plėtėsi. Kurį laiką naudojausi „Facebook“ tik bendrauti ir naujienoms skaityti, bet po to pradėjau patikti žmonėms.
 
Jie pradėjo prenumeruoti mane. Vienas, kitas, auditorija augo nežmonišku greičiu, ir aš pradėjau iš to uždirbti.“
 
M.Šalčiūtė prisiekinėja, kad dėl populiarumo nedarė nieko ypatingo – kaip ir bet kuri mergina, dėjo savo nuotraukas ir net nepriėmė į draugus didelio būrio nepažįstamų.
 
„Dabar beveik visus nepažįstamus iš draugų pašalinau. Daugelis mane yra užsiprenumeravę, tų prenumeratorių šiuo metu apie 55 tūkst. Kiek žiūrėjau, atrodo, esu daugiausia sekėjų Lietuvoje turinti mergina“, – lyg žirnius žodžius bėrė Monika.
 
„Ar gaunu iš to kokios nors naudos? Šiuo metu – tikrai taip. Sulaukiu daugiau pasiūlymų, su manimi paprasčiau susisiekti. Jei reikia fotomodelio – iškart mato nuotraukas. Esu pasižymėjusi, kad turiu šokių studiją – kviečia į renginius. Be to, galiu ją čia reklamuoti nepatirdama išlaidų.
 
Neretai man užsako ir reklamas. Prašo pasidalinti viena ar kita informacija ir siūlo už tai sumokėti. Jei produktas patinka, aš jį parekomenduoju.“
 
Taigi be jokio verslo plano, neturėdama jokių planų plėtoti savo veiklą „Facebook“, socialinio tinklo padedama mergina įgijo solidžiam lietuviškam žurnalui prilygstanti populiarumą. Ir lyg kokia žiniasklaidos priemonė jau pradeda uždirbti iš reklamos.
 
„Facebook“ tikrai nebus mano pagrindinis darbas – savo laiką investuoju ir į televizijos projektus, ir į mokslus, ir į šokius. Čia tik dalijuosi nuotraukomis, savo nuomonėmis ir pokštais“, – paprastai aiškina veiklos paslaptis Monika.
 
O tai, kad taip dažnai internete yra keikiama, merginos pernelyg nejaudina:
 
„Jei turi 100 pažįstamų ir 20 iš jų tavęs nemėgsta, išaugus pažįstamų skaičiui, nemėgstančių taip pat daugėja. Manau, kad tai normalu. Tik pas mus neigiama nuomonė sklinda garsiau už gerus atsiliepimus.
 
Matyt, žmonės jaučiasi ypatingi, mano, kad jų nuomonė svarbi, todėl ir reiškiasi. Gal siekia mane suerzinti, koks gi dar tikslas eiti ten, kur tau nepatinka. Bet manęs tai nejaudina.“
 
Žodžiu, ir čia tinka kito garsaus internetinio fenomeno citata: „Duskit, pavidolei.“
 
Verslas prasideda nuo „Facebook“
 
Suskaičiuoti nukentėjusius nuo šio socialinio tinklo verslus Lietuvoje galime rankos pirštais, o gavusiems naudos nepakaks nė visų organų. Didžiausio Rytų Europoje startuolius remiančio verslo akceleratoriaus „Sartup Highway“ vadovas Rokas Tamošiūnas sako, kad be „Facebook“ nereikia nė tikėtis pradėti į klientų aptarnavimą orientuoto verslo.
 
„Galime diskutuoti, kiek „Facebook“ naudingas, kiek ne, bet kad jis labai įtakingas – tai faktas. Nemažai kas tuo naudojasi, daro tai efektyviai ir uždirba pinigus. Labai konkreti būtų „Vinted“ sėkmės istorija – labai reikšminga tos gana didžiulės investicijos, kurią prisitraukė lietuvių kompanija, dalis keliaus tiesiai į sąskaitas „Facebook“. Kokia dalis, dabar nesiimčiau spėlioti, bet gal net iki pusės“, – sako ne vieną sėkmingą verslą išauginusio akceleratoriaus vadovas.
 
Beje, „Vinted“, Lietuvoje besivadinanti „manodrabuziai.lt“, iš JAV fondo „Insight Venture Partners“ šiais metais gavo 20 mln. eurų injekciją. Tai viena didžiausių investicijų, kurias pritraukė Baltijos šalyse atsiradę interneto produktai. Pridėkime prieš metus iš Londono fondo „Accel Partners“ gautus 5 mln. eurų ir suprasime, kad „Vinted“ socialiniam tinklui planuoja mokėti toli gražu ne centus.
 
„Iš to galime padaryti kelias išvadas. Viena vertus, štai kaip „Facebook“ sekasi uždirbti. Kita vertus, įmonės jį renkasi kaip sparčiausią augimo kanalą ir geriausią būdą pasiekti vartotojus. Jie tiesiog perka reklamą, ir tai veikia“, – sako R.Tamošiūnas.
 
„Siekiant populiarinti produktą, kuris orientuotas į vartotojus, o ne verslo aptarnavimą, tikrai rekomenduočiau naudotis „Facebook“ kanalu. Turime socialinės elektroninės komercijos verslą „Selfy.com“, kuris labai daug klientų randa „Facebook“. Ir net skatina pačius klientus reklamuoti savo produktus būtent „Facebook“ – taip naudos gauna visi.
 
Turime net tris verslus, kuriančius rezervavimo sistemas, kurioms „Facebook“ tiesiog būtinas. Juk joms svarbiausia būti matomoms kuo didesniam visuomenės segmentui, o Lietuvoje „Facebook“ populiarus. Pavyzdžiui, stovėdamas eilėje pamatysi „ManoDaktaras“ reklamą ir kitą kartą atsidūręs eilėje poliklinikoje pagalvosi: „Ko aš čia stoviu – eisiu registruotis į „ManoDaktaras“.“
 
R.Tamošiūnas mano, kad konkurentus „Facebook“ įveikė ne tuo, jog buvo labai originalus, o todėl, kad sukūrė patogų prisijungimą ir patenkino didžiausius visų klientų poreikius. Kokybiška pradžia užtikrino augimą, o vėliau buvo pasiekta kritinė vartotojų masė ir tapo nebepraktiška naudotis kitais socialiniais tinklais.
 
Taigi vieni lietuviai čia kuria verslus, visai netyčia juos populiarindami, kiti dalijasi savo katyčių nuotraukomis, treti juokiasi iš laiko gaišimo socialiniame tinkle, tačiau vis jungiasi prie jo.
 
Mat čia galime rasti laisvę ir tą bendraminčių pasaulį, apie kurį svajojame. Pasaulį, kur viską lemia ne atstumas, o pažiūros. Kuris leidžia troleibuse greta sėdintiems žmonėms gyventi visiškai skirtingose erdvėse ir dalintis mintimis su tais, kurie tikrai rūpi. Na, o jei kuris nors tautietis tame pasaulyje randa lobį, lieka spausti „like“.
 
 
Saltinis: http://it.lrytas.lt/techno/nuo-bankrotu-iki-sloves-ka-facebook-dave-lietuviams.htm
 
 

Man tai mociute sake, kad labai blogi kvepalai, nes pas ja buvo sloga ir kvapa niekaip neuzuode Paklausiau jos ir nepirkau kvepalu

Jeigu ant domeno yra nustatyta auto-renew tai automatiskai ir nuskaitomi pinigai, o kas liecia 18$ tai prie domeno gal turejai whois privacy dar nusipirkes ar kazka papildomo uz tai irgi yra nuskaitomi pinigai.

Lietuviskai saskaitai galima prides us banko saskaita?
 
 
 

Parasyk man i AZ papasakok placiau ka tu ten nori paleisti.

Pirmiausia zinok, kad whois domeno apsauga apsaugo tik nuo spameriu ir, kad tave gyvenamas adresas, vardas bei pavarde google neatsidurtu, o policijai nesvarbu kokios salies nusiuntus domeno registratoriui uzklausima apie domeno savininka visa informacija bus perduota. Priklauso koks tas nelegalus turinys dar...

http://prq.se/?p=webhost&intl=1

Galima lažintis, kad praėjusiais metais iš visų pasaulio valiutų labiausia stebino ne dolerio, euro, svaro ar rublio, bet bitkoino vertės pokyčiai. Šie virtualieji pinigai jau spėjo sudominti ir Lietuvos teisėsaugininkus, rašo „Lietuvos rytas"
 
 
Naudotis virtualiais bitkoinais ne tik sudėtinga, bet ir rizikinga: jų vertė banguoja labiau nei jūra per audrą, atsiskaitymų patikimumo niekas negarantuoja.
 
Maža to, jų naudotojams išskirtinį dėmesį skiria centriniai bei komerciniai bankai ir teisėsaugininkai. Pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
 
Bankas užblokavo sąskaitą
 
Praėjusiais metais bitkoinai patyrė tikrą triumfą. Metų pradžioje vos keliolikos dolerių verti skaitmeniniai pinigai, kurių galima tiesiog „išsikasti" nurodžius kompiuteriui atlikti tam tikrus skaičiavimus, lapkritį jau buvo verti daugiau nei tūkstančio dolerių už vieną.
 
Vėliau vertė krito iki kelių šimtų, o vakar vėl sukosi apie tūkstantį JAV dolerių už vienetą.
 
Vartotojų pasitikėjimu pagrįsta virtualioji valiuta, iki šiol daugiausia naudota atsiskaitant pogrindinėje rinkoje, sudomino daugelį. Parako į ugnį vis šliūkštelėdavo žiniasklaida, pasakodama istorijas apie milijonieriais tapusius žmonės, kurie „kažką truputį pakasė".
 
Ant bangos užšokti suskubo kai kurie verslininkai, pasiūlę savo prekes ar paslaugas už bitkoinus, viena po kitos atidarytos bitkoinų keityklos.
 
Tačiau ne visiems sekasi taip sklandžiai, kaip norėtų.
 
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia: išskirtinio dėmesio sulaukė lietuvis verslininkas Audrius Ramanauskas, atidaręs bitkoinų prekyvietę „Bitmarket".
 
„Swedbank" užblokavo sąskaitą, nors ji nė nebuvo naudojama su šia valiuta susijusiems pavedimams, o po to verslininkas sulaukė aibės klausimų apie pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą.
 
Po didinamuoju stiklu
 
Lietuvos bankai neslepia atidžiau stebintys įmones ar asmenis, kurie naudoja bitkoinus. Tą patį daro ir FNTT, bitkoinus laikanti elektroniniais pinigais.
 
„Bendradarbiaudama su atsakingais bankų darbuotojais dėl pinigų plovimo prevencijos FNTT atkreipė didesnį dėmesį į asmenų, kurie naudoja bitkoinus ar kitus elektroninių pinigų produktus, sąskaitas", – teigė šios tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Sigitas Šileikis.
 
Iš elektroninių pinigų įstaigų reikalaujama tinkamai nustatyti klientų tapatybę, informuoti apie įtartinas klientų pinigines operacijas, saugoti informaciją apie klientus.
 
FNTT duomenimis, Lietuvoje kol kas nebuvo užfiksuota atvejų, kad bitkoinai būtų naudojami neteisėtai veiklai finansuoti. Tačiau šiai valiutai populiarėjant visame pasaulyje, to paties laukiama ir Lietuvoje.
 
„Kadangi bitkoinai sparčiai populiarėja, vyksta aktyvios diskusijos su Lietuvos banku siekiant įvertinti grėsmes ir nustatyti būdus joms sumažinti", – pasakojo S.Šileikis.
 
Nemalonumų kol kas išvengė
 
Tačiau specialiųjų tarnybų dėmesio sulaukė ne visi skaitmeninių pinigų naudotojai.
 
Pavyzdžiui, prieštaringai vertinama failų dalijimosi svetainė „Linkomanija", kurį laiką vartotojų paramą priėmusi tik bitkoinais, nemalonumų dėl to nepatyrė.
 
„Linkomanijos“ atstovai teigė, kad projektą bitkoinais parėmė daugiau nei 150 vartotojų. Virtualiųjų pinigų svetainės administratoriai nekaupia, jie naudojami projektui išlaikyti: „Mūsų interneto teikėjas leidžia atsiskaityti už serverius bitkoinais.“
 
 
Kreivų žvilgsnių išvengti pavyko ir lietuvių įsteigtai bitkoinų keityklai „Spectro Finance“, kuri bendradarbiauja su trimis bankais Lietuvoje.
 
Tiesa, prieš pradėdama veiklą ši bendrovė pasirūpino licencija ir veikia kaip elektroninių pinigų tarpininkė.
 
„Mes taikome procedūras dėl pinigų plovimo prevencijos, identifikuojame savo klientus ir panašiai.
 
O komerciniai bankai yra privačios įstaigos: jie patys sprendžia, ar prisiimti riziką ir dirbti su partneriais, ar ne. Tai paties banko teisė“, – sakė „Spectro Finance“ atstovas Mantas Mockevičius.
 
Dokumentai – iš anksto
 
„Lietuvos ryto“ kalbinti mūsų šalyje veikiančių bankų atstovai teigė, kad bitkoinų naudotojai priskiriami prie padidėjusios rizikos grupės klientų, nes jų operacijos gali būti susijusios su pinigų plovimo rizika. Todėl jiems taikomi griežtesni reikalavimai.
 
„Šiaip „Swedbank“ netaiko draudimų bendrovėms, užsiimančioms prekyba bitkoinais.
 
Tačiau tokių įmonių veikloje matome nemažai rizikos, pavyzdžiui, pinigų plovimą.
 
Kiekvienas juridinis asmuo dėl sąskaitos atidarymo gali kreiptis į banką, kiekvienas konkretus atvejis nagrinėjamas atskirai ir taikomos atitinkamos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės“, – teigė „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius.
 
DNB banko Prevencijos departamento vadovas Šarūnas Vaineikis irgi neslėpė, kad bitkoinų naudotojai stebimi griežčiau nei kiti klientai.
 
Prekyba virtualiaisiais pinigais užsiimti siekiančioms įmonėms jis patarė iš anksto pasirūpinti reikiamais dokumentais.
 
„Puikiai suprantame, kad dauguma tokių bendrovių neturi jokių nusikalstamų tikslų.
 
Todėl joms siūlome prieš atsidarant sąskaitą apie tai informuoti banką ir pateikti detalų veiklos aprašymą bei dokumentus, pagrindžiančius, jog laikomasi Lietuvos įstatymų reikalavimų“, – sakė DNB atstovas.
 
Pagaminti iš oro
 
Š.Vaineikis įspėjo, kad, priešingai nei grynųjų pinigų, bitkoinų vertė nėra niekuo apsaugota, todėl juos perkantys, parduodantys ar tiesiog jais atsiskaitantys asmenys rizikuoja patirti nuostolių.
 
„Šie pinigai nepadengti jokiomis kitomis vertybėmis, jie pakibę tik ant vartotojų pasitikėjimo plauko.
 
Bitkoinų keitimo biržos taip pat neveikia visiškai sklandžiai: iki 2013 metų balandžio per vienus metus iš 40 biržų, keitusių bitkoinus į JAV dolerius, bankrutavo 18.
 
Be to, bitkoinų kaina kitų valiutų atžvilgiu taip smarkiai svyruoja, kad kyla abejonių, ar apskritai bitkoinus galima vadinti pinigais“, – sakė SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
 
To įrodymas – bitkoinų kursas baigiantis 2013 m.: gruodžio 4 dieną vienas bitkoinas kainavo per 1,2 tūkstančio dolerių, o jau gruodžio 20-ąją jo vertė smuko iki maždaug 650 dolerių.
 
Galima sumokėti net ir už taksi
 
Bitkoinų sumanytojas nėra žinomas, interneto forumuose jis prisistatydavo Satoshi Nakamoto vardu.
 
Šių pinigų galima užsidirbti parsisiuntus į kompiuterį tam skirtą failą. Jis leidžia visai bitkoinų sistemai veikti, o vartotojas mainais gauna galimybę juos „kasti“.
 
Taip vadinasi procesas, kai kompiuteriams nurodoma spręsti be galo sudėtingas matematines užduotis, kurias įveikus galima gauti naujų bitkoinų.
 
Vis dėlto bitkoinų skaičius ribotas: jų skaičius nustos augęs, kai pasieks 21 milijono ribą. Planuojama, kad tai įvyks 2030 metais.
 
Mūsų šalyje bitkoinų turintys žmonės jais gali atsiskaityti ir už realias paslaugas. Pavyzdžiui, kompanija Duomenų centras leidžia virtualiąja valiuta apmokėti serverių nuomos paslaugas.
 
Vilniuje šiais pinigais galima susimokėti už kelionę „JazzExpress“ taksi, bitkoinus sostinėje priima ir keli butų nuomotojai.
 
Kaune skaitmeninius pinigus priima privati ortopedinės chirurgijos klinika „Nord Orthopaedics“. Apie galimybę atsiskaityti bitkoinais už nakvynę anksčiau yra pasiskelbęs ir vienas druskininkietis.
 
Svetainės Coinmap.org duomenimis, visoje Europoje yra per 900 vietų, kuriose priimami bitkoinai, antra tiek – JAV. Kituose žemynuose ši valiuta nėra tokia populiari.
 
Šaltinis: http://www.lrytas.lt/verslas/it-ir-technologijos/bitkoinams-lietuvoje-isskirtinis-fntt-demesys.htm
 

Galima lažintis, kad praėjusiais metais iš visų pasaulio valiutų labiausia stebino ne dolerio, euro, svaro ar rublio, bet bitkoino vertės pokyčiai. Šie virtualieji pinigai jau spėjo sudominti ir Lietuvos teisėsaugininkus, rašo „Lietuvos rytas"
 
 
Naudotis virtualiais bitkoinais ne tik sudėtinga, bet ir rizikinga: jų vertė banguoja labiau nei jūra per audrą, atsiskaitymų patikimumo niekas negarantuoja.
 
Maža to, jų naudotojams išskirtinį dėmesį skiria centriniai bei komerciniai bankai ir teisėsaugininkai. Pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
 
Bankas užblokavo sąskaitą
 
Praėjusiais metais bitkoinai patyrė tikrą triumfą. Metų pradžioje vos keliolikos dolerių verti skaitmeniniai pinigai, kurių galima tiesiog „išsikasti" nurodžius kompiuteriui atlikti tam tikrus skaičiavimus, lapkritį jau buvo verti daugiau nei tūkstančio dolerių už vieną.
 
Vėliau vertė krito iki kelių šimtų, o vakar vėl sukosi apie tūkstantį JAV dolerių už vienetą.
 
Vartotojų pasitikėjimu pagrįsta virtualioji valiuta, iki šiol daugiausia naudota atsiskaitant pogrindinėje rinkoje, sudomino daugelį. Parako į ugnį vis šliūkštelėdavo žiniasklaida, pasakodama istorijas apie milijonieriais tapusius žmonės, kurie „kažką truputį pakasė".
 
Ant bangos užšokti suskubo kai kurie verslininkai, pasiūlę savo prekes ar paslaugas už bitkoinus, viena po kitos atidarytos bitkoinų keityklos.
 
Tačiau ne visiems sekasi taip sklandžiai, kaip norėtų.
 
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia: išskirtinio dėmesio sulaukė lietuvis verslininkas Audrius Ramanauskas, atidaręs bitkoinų prekyvietę „Bitmarket".
 
„Swedbank" užblokavo sąskaitą, nors ji nė nebuvo naudojama su šia valiuta susijusiems pavedimams, o po to verslininkas sulaukė aibės klausimų apie pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą.
 
Po didinamuoju stiklu
 
Lietuvos bankai neslepia atidžiau stebintys įmones ar asmenis, kurie naudoja bitkoinus. Tą patį daro ir FNTT, bitkoinus laikanti elektroniniais pinigais.
 
„Bendradarbiaudama su atsakingais bankų darbuotojais dėl pinigų plovimo prevencijos FNTT atkreipė didesnį dėmesį į asmenų, kurie naudoja bitkoinus ar kitus elektroninių pinigų produktus, sąskaitas", – teigė šios tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Sigitas Šileikis.
 
Iš elektroninių pinigų įstaigų reikalaujama tinkamai nustatyti klientų tapatybę, informuoti apie įtartinas klientų pinigines operacijas, saugoti informaciją apie klientus.
 
FNTT duomenimis, Lietuvoje kol kas nebuvo užfiksuota atvejų, kad bitkoinai būtų naudojami neteisėtai veiklai finansuoti. Tačiau šiai valiutai populiarėjant visame pasaulyje, to paties laukiama ir Lietuvoje.
 
„Kadangi bitkoinai sparčiai populiarėja, vyksta aktyvios diskusijos su Lietuvos banku siekiant įvertinti grėsmes ir nustatyti būdus joms sumažinti", – pasakojo S.Šileikis.
 
Nemalonumų kol kas išvengė
 
Tačiau specialiųjų tarnybų dėmesio sulaukė ne visi skaitmeninių pinigų naudotojai.
 
Pavyzdžiui, prieštaringai vertinama failų dalijimosi svetainė „Linkomanija", kurį laiką vartotojų paramą priėmusi tik bitkoinais, nemalonumų dėl to nepatyrė.
 
„Linkomanijos“ atstovai teigė, kad projektą bitkoinais parėmė daugiau nei 150 vartotojų. Virtualiųjų pinigų svetainės administratoriai nekaupia, jie naudojami projektui išlaikyti: „Mūsų interneto teikėjas leidžia atsiskaityti už serverius bitkoinais.“
 
 
Kreivų žvilgsnių išvengti pavyko ir lietuvių įsteigtai bitkoinų keityklai „Spectro Finance“, kuri bendradarbiauja su trimis bankais Lietuvoje.
 
Tiesa, prieš pradėdama veiklą ši bendrovė pasirūpino licencija ir veikia kaip elektroninių pinigų tarpininkė.
 
„Mes taikome procedūras dėl pinigų plovimo prevencijos, identifikuojame savo klientus ir panašiai.
 
O komerciniai bankai yra privačios įstaigos: jie patys sprendžia, ar prisiimti riziką ir dirbti su partneriais, ar ne. Tai paties banko teisė“, – sakė „Spectro Finance“ atstovas Mantas Mockevičius.
 
Dokumentai – iš anksto
 
„Lietuvos ryto“ kalbinti mūsų šalyje veikiančių bankų atstovai teigė, kad bitkoinų naudotojai priskiriami prie padidėjusios rizikos grupės klientų, nes jų operacijos gali būti susijusios su pinigų plovimo rizika. Todėl jiems taikomi griežtesni reikalavimai.
 
„Šiaip „Swedbank“ netaiko draudimų bendrovėms, užsiimančioms prekyba bitkoinais.
 
Tačiau tokių įmonių veikloje matome nemažai rizikos, pavyzdžiui, pinigų plovimą.
 
Kiekvienas juridinis asmuo dėl sąskaitos atidarymo gali kreiptis į banką, kiekvienas konkretus atvejis nagrinėjamas atskirai ir taikomos atitinkamos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės“, – teigė „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius.
 
DNB banko Prevencijos departamento vadovas Šarūnas Vaineikis irgi neslėpė, kad bitkoinų naudotojai stebimi griežčiau nei kiti klientai.
 
Prekyba virtualiaisiais pinigais užsiimti siekiančioms įmonėms jis patarė iš anksto pasirūpinti reikiamais dokumentais.
 
„Puikiai suprantame, kad dauguma tokių bendrovių neturi jokių nusikalstamų tikslų.
 
Todėl joms siūlome prieš atsidarant sąskaitą apie tai informuoti banką ir pateikti detalų veiklos aprašymą bei dokumentus, pagrindžiančius, jog laikomasi Lietuvos įstatymų reikalavimų“, – sakė DNB atstovas.
 
Pagaminti iš oro
 
Š.Vaineikis įspėjo, kad, priešingai nei grynųjų pinigų, bitkoinų vertė nėra niekuo apsaugota, todėl juos perkantys, parduodantys ar tiesiog jais atsiskaitantys asmenys rizikuoja patirti nuostolių.
 
„Šie pinigai nepadengti jokiomis kitomis vertybėmis, jie pakibę tik ant vartotojų pasitikėjimo plauko.
 
Bitkoinų keitimo biržos taip pat neveikia visiškai sklandžiai: iki 2013 metų balandžio per vienus metus iš 40 biržų, keitusių bitkoinus į JAV dolerius, bankrutavo 18.
 
Be to, bitkoinų kaina kitų valiutų atžvilgiu taip smarkiai svyruoja, kad kyla abejonių, ar apskritai bitkoinus galima vadinti pinigais“, – sakė SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
 
To įrodymas – bitkoinų kursas baigiantis 2013 m.: gruodžio 4 dieną vienas bitkoinas kainavo per 1,2 tūkstančio dolerių, o jau gruodžio 20-ąją jo vertė smuko iki maždaug 650 dolerių.
 
Galima sumokėti net ir už taksi
 
Bitkoinų sumanytojas nėra žinomas, interneto forumuose jis prisistatydavo Satoshi Nakamoto vardu.
 
Šių pinigų galima užsidirbti parsisiuntus į kompiuterį tam skirtą failą. Jis leidžia visai bitkoinų sistemai veikti, o vartotojas mainais gauna galimybę juos „kasti“.
 
Taip vadinasi procesas, kai kompiuteriams nurodoma spręsti be galo sudėtingas matematines užduotis, kurias įveikus galima gauti naujų bitkoinų.
 
Vis dėlto bitkoinų skaičius ribotas: jų skaičius nustos augęs, kai pasieks 21 milijono ribą. Planuojama, kad tai įvyks 2030 metais.
 
Mūsų šalyje bitkoinų turintys žmonės jais gali atsiskaityti ir už realias paslaugas. Pavyzdžiui, kompanija Duomenų centras leidžia virtualiąja valiuta apmokėti serverių nuomos paslaugas.
 
Vilniuje šiais pinigais galima susimokėti už kelionę „JazzExpress“ taksi, bitkoinus sostinėje priima ir keli butų nuomotojai.
 
Kaune skaitmeninius pinigus priima privati ortopedinės chirurgijos klinika „Nord Orthopaedics“. Apie galimybę atsiskaityti bitkoinais už nakvynę anksčiau yra pasiskelbęs ir vienas druskininkietis.
 
Svetainės Coinmap.org duomenimis, visoje Europoje yra per 900 vietų, kuriose priimami bitkoinai, antra tiek – JAV. Kituose žemynuose ši valiuta nėra tokia populiari.
 
Šaltinis: http://www.lrytas.lt/verslas/it-ir-technologijos/bitkoinams-lietuvoje-isskirtinis-fntt-demesys.htm
 

Galima lažintis, kad praėjusiais metais iš visų pasaulio valiutų labiausia stebino ne dolerio, euro, svaro ar rublio, bet bitkoino vertės pokyčiai. Šie virtualieji pinigai jau spėjo sudominti ir Lietuvos teisėsaugininkus, rašo „Lietuvos rytas"
 
 
Naudotis virtualiais bitkoinais ne tik sudėtinga, bet ir rizikinga: jų vertė banguoja labiau nei jūra per audrą, atsiskaitymų patikimumo niekas negarantuoja.
 
Maža to, jų naudotojams išskirtinį dėmesį skiria centriniai bei komerciniai bankai ir teisėsaugininkai. Pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
 
Bankas užblokavo sąskaitą
 
Praėjusiais metais bitkoinai patyrė tikrą triumfą. Metų pradžioje vos keliolikos dolerių verti skaitmeniniai pinigai, kurių galima tiesiog „išsikasti" nurodžius kompiuteriui atlikti tam tikrus skaičiavimus, lapkritį jau buvo verti daugiau nei tūkstančio dolerių už vieną.
 
Vėliau vertė krito iki kelių šimtų, o vakar vėl sukosi apie tūkstantį JAV dolerių už vienetą.
 
Vartotojų pasitikėjimu pagrįsta virtualioji valiuta, iki šiol daugiausia naudota atsiskaitant pogrindinėje rinkoje, sudomino daugelį. Parako į ugnį vis šliūkštelėdavo žiniasklaida, pasakodama istorijas apie milijonieriais tapusius žmonės, kurie „kažką truputį pakasė".
 
Ant bangos užšokti suskubo kai kurie verslininkai, pasiūlę savo prekes ar paslaugas už bitkoinus, viena po kitos atidarytos bitkoinų keityklos.
 
Tačiau ne visiems sekasi taip sklandžiai, kaip norėtų.
 
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia: išskirtinio dėmesio sulaukė lietuvis verslininkas Audrius Ramanauskas, atidaręs bitkoinų prekyvietę „Bitmarket".
 
„Swedbank" užblokavo sąskaitą, nors ji nė nebuvo naudojama su šia valiuta susijusiems pavedimams, o po to verslininkas sulaukė aibės klausimų apie pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą.
 
Po didinamuoju stiklu
 
Lietuvos bankai neslepia atidžiau stebintys įmones ar asmenis, kurie naudoja bitkoinus. Tą patį daro ir FNTT, bitkoinus laikanti elektroniniais pinigais.
 
„Bendradarbiaudama su atsakingais bankų darbuotojais dėl pinigų plovimo prevencijos FNTT atkreipė didesnį dėmesį į asmenų, kurie naudoja bitkoinus ar kitus elektroninių pinigų produktus, sąskaitas", – teigė šios tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Sigitas Šileikis.
 
Iš elektroninių pinigų įstaigų reikalaujama tinkamai nustatyti klientų tapatybę, informuoti apie įtartinas klientų pinigines operacijas, saugoti informaciją apie klientus.
 
FNTT duomenimis, Lietuvoje kol kas nebuvo užfiksuota atvejų, kad bitkoinai būtų naudojami neteisėtai veiklai finansuoti. Tačiau šiai valiutai populiarėjant visame pasaulyje, to paties laukiama ir Lietuvoje.
 
„Kadangi bitkoinai sparčiai populiarėja, vyksta aktyvios diskusijos su Lietuvos banku siekiant įvertinti grėsmes ir nustatyti būdus joms sumažinti", – pasakojo S.Šileikis.
 
Nemalonumų kol kas išvengė
 
Tačiau specialiųjų tarnybų dėmesio sulaukė ne visi skaitmeninių pinigų naudotojai.
 
Pavyzdžiui, prieštaringai vertinama failų dalijimosi svetainė „Linkomanija", kurį laiką vartotojų paramą priėmusi tik bitkoinais, nemalonumų dėl to nepatyrė.
 
„Linkomanijos“ atstovai teigė, kad projektą bitkoinais parėmė daugiau nei 150 vartotojų. Virtualiųjų pinigų svetainės administratoriai nekaupia, jie naudojami projektui išlaikyti: „Mūsų interneto teikėjas leidžia atsiskaityti už serverius bitkoinais.“
 
 
Kreivų žvilgsnių išvengti pavyko ir lietuvių įsteigtai bitkoinų keityklai „Spectro Finance“, kuri bendradarbiauja su trimis bankais Lietuvoje.
 
Tiesa, prieš pradėdama veiklą ši bendrovė pasirūpino licencija ir veikia kaip elektroninių pinigų tarpininkė.
 
„Mes taikome procedūras dėl pinigų plovimo prevencijos, identifikuojame savo klientus ir panašiai.
 
O komerciniai bankai yra privačios įstaigos: jie patys sprendžia, ar prisiimti riziką ir dirbti su partneriais, ar ne. Tai paties banko teisė“, – sakė „Spectro Finance“ atstovas Mantas Mockevičius.
 
Dokumentai – iš anksto
 
„Lietuvos ryto“ kalbinti mūsų šalyje veikiančių bankų atstovai teigė, kad bitkoinų naudotojai priskiriami prie padidėjusios rizikos grupės klientų, nes jų operacijos gali būti susijusios su pinigų plovimo rizika. Todėl jiems taikomi griežtesni reikalavimai.
 
„Šiaip „Swedbank“ netaiko draudimų bendrovėms, užsiimančioms prekyba bitkoinais.
 
Tačiau tokių įmonių veikloje matome nemažai rizikos, pavyzdžiui, pinigų plovimą.
 
Kiekvienas juridinis asmuo dėl sąskaitos atidarymo gali kreiptis į banką, kiekvienas konkretus atvejis nagrinėjamas atskirai ir taikomos atitinkamos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės“, – teigė „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius.
 
DNB banko Prevencijos departamento vadovas Šarūnas Vaineikis irgi neslėpė, kad bitkoinų naudotojai stebimi griežčiau nei kiti klientai.
 
Prekyba virtualiaisiais pinigais užsiimti siekiančioms įmonėms jis patarė iš anksto pasirūpinti reikiamais dokumentais.
 
„Puikiai suprantame, kad dauguma tokių bendrovių neturi jokių nusikalstamų tikslų.
 
Todėl joms siūlome prieš atsidarant sąskaitą apie tai informuoti banką ir pateikti detalų veiklos aprašymą bei dokumentus, pagrindžiančius, jog laikomasi Lietuvos įstatymų reikalavimų“, – sakė DNB atstovas.
 
Pagaminti iš oro
 
Š.Vaineikis įspėjo, kad, priešingai nei grynųjų pinigų, bitkoinų vertė nėra niekuo apsaugota, todėl juos perkantys, parduodantys ar tiesiog jais atsiskaitantys asmenys rizikuoja patirti nuostolių.
 
„Šie pinigai nepadengti jokiomis kitomis vertybėmis, jie pakibę tik ant vartotojų pasitikėjimo plauko.
 
Bitkoinų keitimo biržos taip pat neveikia visiškai sklandžiai: iki 2013 metų balandžio per vienus metus iš 40 biržų, keitusių bitkoinus į JAV dolerius, bankrutavo 18.
 
Be to, bitkoinų kaina kitų valiutų atžvilgiu taip smarkiai svyruoja, kad kyla abejonių, ar apskritai bitkoinus galima vadinti pinigais“, – sakė SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
 
To įrodymas – bitkoinų kursas baigiantis 2013 m.: gruodžio 4 dieną vienas bitkoinas kainavo per 1,2 tūkstančio dolerių, o jau gruodžio 20-ąją jo vertė smuko iki maždaug 650 dolerių.
 
Galima sumokėti net ir už taksi
 
Bitkoinų sumanytojas nėra žinomas, interneto forumuose jis prisistatydavo Satoshi Nakamoto vardu.
 
Šių pinigų galima užsidirbti parsisiuntus į kompiuterį tam skirtą failą. Jis leidžia visai bitkoinų sistemai veikti, o vartotojas mainais gauna galimybę juos „kasti“.
 
Taip vadinasi procesas, kai kompiuteriams nurodoma spręsti be galo sudėtingas matematines užduotis, kurias įveikus galima gauti naujų bitkoinų.
 
Vis dėlto bitkoinų skaičius ribotas: jų skaičius nustos augęs, kai pasieks 21 milijono ribą. Planuojama, kad tai įvyks 2030 metais.
 
Mūsų šalyje bitkoinų turintys žmonės jais gali atsiskaityti ir už realias paslaugas. Pavyzdžiui, kompanija Duomenų centras leidžia virtualiąja valiuta apmokėti serverių nuomos paslaugas.
 
Vilniuje šiais pinigais galima susimokėti už kelionę „JazzExpress“ taksi, bitkoinus sostinėje priima ir keli butų nuomotojai.
 
Kaune skaitmeninius pinigus priima privati ortopedinės chirurgijos klinika „Nord Orthopaedics“. Apie galimybę atsiskaityti bitkoinais už nakvynę anksčiau yra pasiskelbęs ir vienas druskininkietis.
 
Svetainės Coinmap.org duomenimis, visoje Europoje yra per 900 vietų, kuriose priimami bitkoinai, antra tiek – JAV. Kituose žemynuose ši valiuta nėra tokia populiari.
 
Šaltinis: http://www.lrytas.lt/verslas/it-ir-technologijos/bitkoinams-lietuvoje-isskirtinis-fntt-demesys.htm
 

Galima lažintis, kad praėjusiais metais iš visų pasaulio valiutų labiausia stebino ne dolerio, euro, svaro ar rublio, bet bitkoino vertės pokyčiai. Šie virtualieji pinigai jau spėjo sudominti ir Lietuvos teisėsaugininkus, rašo „Lietuvos rytas"
 
 
Naudotis virtualiais bitkoinais ne tik sudėtinga, bet ir rizikinga: jų vertė banguoja labiau nei jūra per audrą, atsiskaitymų patikimumo niekas negarantuoja.
 
Maža to, jų naudotojams išskirtinį dėmesį skiria centriniai bei komerciniai bankai ir teisėsaugininkai. Pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
 
Bankas užblokavo sąskaitą
 
Praėjusiais metais bitkoinai patyrė tikrą triumfą. Metų pradžioje vos keliolikos dolerių verti skaitmeniniai pinigai, kurių galima tiesiog „išsikasti" nurodžius kompiuteriui atlikti tam tikrus skaičiavimus, lapkritį jau buvo verti daugiau nei tūkstančio dolerių už vieną.
 
Vėliau vertė krito iki kelių šimtų, o vakar vėl sukosi apie tūkstantį JAV dolerių už vienetą.
 
Vartotojų pasitikėjimu pagrįsta virtualioji valiuta, iki šiol daugiausia naudota atsiskaitant pogrindinėje rinkoje, sudomino daugelį. Parako į ugnį vis šliūkštelėdavo žiniasklaida, pasakodama istorijas apie milijonieriais tapusius žmonės, kurie „kažką truputį pakasė".
 
Ant bangos užšokti suskubo kai kurie verslininkai, pasiūlę savo prekes ar paslaugas už bitkoinus, viena po kitos atidarytos bitkoinų keityklos.
 
Tačiau ne visiems sekasi taip sklandžiai, kaip norėtų.
 
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia: išskirtinio dėmesio sulaukė lietuvis verslininkas Audrius Ramanauskas, atidaręs bitkoinų prekyvietę „Bitmarket".
 
„Swedbank" užblokavo sąskaitą, nors ji nė nebuvo naudojama su šia valiuta susijusiems pavedimams, o po to verslininkas sulaukė aibės klausimų apie pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą.
 
Po didinamuoju stiklu
 
Lietuvos bankai neslepia atidžiau stebintys įmones ar asmenis, kurie naudoja bitkoinus. Tą patį daro ir FNTT, bitkoinus laikanti elektroniniais pinigais.
 
„Bendradarbiaudama su atsakingais bankų darbuotojais dėl pinigų plovimo prevencijos FNTT atkreipė didesnį dėmesį į asmenų, kurie naudoja bitkoinus ar kitus elektroninių pinigų produktus, sąskaitas", – teigė šios tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Sigitas Šileikis.
 
Iš elektroninių pinigų įstaigų reikalaujama tinkamai nustatyti klientų tapatybę, informuoti apie įtartinas klientų pinigines operacijas, saugoti informaciją apie klientus.
 
FNTT duomenimis, Lietuvoje kol kas nebuvo užfiksuota atvejų, kad bitkoinai būtų naudojami neteisėtai veiklai finansuoti. Tačiau šiai valiutai populiarėjant visame pasaulyje, to paties laukiama ir Lietuvoje.
 
„Kadangi bitkoinai sparčiai populiarėja, vyksta aktyvios diskusijos su Lietuvos banku siekiant įvertinti grėsmes ir nustatyti būdus joms sumažinti", – pasakojo S.Šileikis.
 
Nemalonumų kol kas išvengė
 
Tačiau specialiųjų tarnybų dėmesio sulaukė ne visi skaitmeninių pinigų naudotojai.
 
Pavyzdžiui, prieštaringai vertinama failų dalijimosi svetainė „Linkomanija", kurį laiką vartotojų paramą priėmusi tik bitkoinais, nemalonumų dėl to nepatyrė.
 
„Linkomanijos“ atstovai teigė, kad projektą bitkoinais parėmė daugiau nei 150 vartotojų. Virtualiųjų pinigų svetainės administratoriai nekaupia, jie naudojami projektui išlaikyti: „Mūsų interneto teikėjas leidžia atsiskaityti už serverius bitkoinais.“
 
 
Kreivų žvilgsnių išvengti pavyko ir lietuvių įsteigtai bitkoinų keityklai „Spectro Finance“, kuri bendradarbiauja su trimis bankais Lietuvoje.
 
Tiesa, prieš pradėdama veiklą ši bendrovė pasirūpino licencija ir veikia kaip elektroninių pinigų tarpininkė.
 
„Mes taikome procedūras dėl pinigų plovimo prevencijos, identifikuojame savo klientus ir panašiai.
 
O komerciniai bankai yra privačios įstaigos: jie patys sprendžia, ar prisiimti riziką ir dirbti su partneriais, ar ne. Tai paties banko teisė“, – sakė „Spectro Finance“ atstovas Mantas Mockevičius.
 
Dokumentai – iš anksto
 
„Lietuvos ryto“ kalbinti mūsų šalyje veikiančių bankų atstovai teigė, kad bitkoinų naudotojai priskiriami prie padidėjusios rizikos grupės klientų, nes jų operacijos gali būti susijusios su pinigų plovimo rizika. Todėl jiems taikomi griežtesni reikalavimai.
 
„Šiaip „Swedbank“ netaiko draudimų bendrovėms, užsiimančioms prekyba bitkoinais.
 
Tačiau tokių įmonių veikloje matome nemažai rizikos, pavyzdžiui, pinigų plovimą.
 
Kiekvienas juridinis asmuo dėl sąskaitos atidarymo gali kreiptis į banką, kiekvienas konkretus atvejis nagrinėjamas atskirai ir taikomos atitinkamos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės“, – teigė „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius.
 
DNB banko Prevencijos departamento vadovas Šarūnas Vaineikis irgi neslėpė, kad bitkoinų naudotojai stebimi griežčiau nei kiti klientai.
 
Prekyba virtualiaisiais pinigais užsiimti siekiančioms įmonėms jis patarė iš anksto pasirūpinti reikiamais dokumentais.
 
„Puikiai suprantame, kad dauguma tokių bendrovių neturi jokių nusikalstamų tikslų.
 
Todėl joms siūlome prieš atsidarant sąskaitą apie tai informuoti banką ir pateikti detalų veiklos aprašymą bei dokumentus, pagrindžiančius, jog laikomasi Lietuvos įstatymų reikalavimų“, – sakė DNB atstovas.
 
Pagaminti iš oro
 
Š.Vaineikis įspėjo, kad, priešingai nei grynųjų pinigų, bitkoinų vertė nėra niekuo apsaugota, todėl juos perkantys, parduodantys ar tiesiog jais atsiskaitantys asmenys rizikuoja patirti nuostolių.
 
„Šie pinigai nepadengti jokiomis kitomis vertybėmis, jie pakibę tik ant vartotojų pasitikėjimo plauko.
 
Bitkoinų keitimo biržos taip pat neveikia visiškai sklandžiai: iki 2013 metų balandžio per vienus metus iš 40 biržų, keitusių bitkoinus į JAV dolerius, bankrutavo 18.
 
Be to, bitkoinų kaina kitų valiutų atžvilgiu taip smarkiai svyruoja, kad kyla abejonių, ar apskritai bitkoinus galima vadinti pinigais“, – sakė SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
 
To įrodymas – bitkoinų kursas baigiantis 2013 m.: gruodžio 4 dieną vienas bitkoinas kainavo per 1,2 tūkstančio dolerių, o jau gruodžio 20-ąją jo vertė smuko iki maždaug 650 dolerių.
 
Galima sumokėti net ir už taksi
 
Bitkoinų sumanytojas nėra žinomas, interneto forumuose jis prisistatydavo Satoshi Nakamoto vardu.
 
Šių pinigų galima užsidirbti parsisiuntus į kompiuterį tam skirtą failą. Jis leidžia visai bitkoinų sistemai veikti, o vartotojas mainais gauna galimybę juos „kasti“.
 
Taip vadinasi procesas, kai kompiuteriams nurodoma spręsti be galo sudėtingas matematines užduotis, kurias įveikus galima gauti naujų bitkoinų.
 
Vis dėlto bitkoinų skaičius ribotas: jų skaičius nustos augęs, kai pasieks 21 milijono ribą. Planuojama, kad tai įvyks 2030 metais.
 
Mūsų šalyje bitkoinų turintys žmonės jais gali atsiskaityti ir už realias paslaugas. Pavyzdžiui, kompanija Duomenų centras leidžia virtualiąja valiuta apmokėti serverių nuomos paslaugas.
 
Vilniuje šiais pinigais galima susimokėti už kelionę „JazzExpress“ taksi, bitkoinus sostinėje priima ir keli butų nuomotojai.
 
Kaune skaitmeninius pinigus priima privati ortopedinės chirurgijos klinika „Nord Orthopaedics“. Apie galimybę atsiskaityti bitkoinais už nakvynę anksčiau yra pasiskelbęs ir vienas druskininkietis.
 
Svetainės Coinmap.org duomenimis, visoje Europoje yra per 900 vietų, kuriose priimami bitkoinai, antra tiek – JAV. Kituose žemynuose ši valiuta nėra tokia populiari.
 
Šaltinis: http://www.lrytas.lt/verslas/it-ir-technologijos/bitkoinams-lietuvoje-isskirtinis-fntt-demesys.htm
 

Galima lažintis, kad praėjusiais metais iš visų pasaulio valiutų labiausia stebino ne dolerio, euro, svaro ar rublio, bet bitkoino vertės pokyčiai. Šie virtualieji pinigai jau spėjo sudominti ir Lietuvos teisėsaugininkus, rašo „Lietuvos rytas"
 
 
Naudotis virtualiais bitkoinais ne tik sudėtinga, bet ir rizikinga: jų vertė banguoja labiau nei jūra per audrą, atsiskaitymų patikimumo niekas negarantuoja.
 
Maža to, jų naudotojams išskirtinį dėmesį skiria centriniai bei komerciniai bankai ir teisėsaugininkai. Pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
 
Bankas užblokavo sąskaitą
 
Praėjusiais metais bitkoinai patyrė tikrą triumfą. Metų pradžioje vos keliolikos dolerių verti skaitmeniniai pinigai, kurių galima tiesiog „išsikasti" nurodžius kompiuteriui atlikti tam tikrus skaičiavimus, lapkritį jau buvo verti daugiau nei tūkstančio dolerių už vieną.
 
Vėliau vertė krito iki kelių šimtų, o vakar vėl sukosi apie tūkstantį JAV dolerių už vienetą.
 
Vartotojų pasitikėjimu pagrįsta virtualioji valiuta, iki šiol daugiausia naudota atsiskaitant pogrindinėje rinkoje, sudomino daugelį. Parako į ugnį vis šliūkštelėdavo žiniasklaida, pasakodama istorijas apie milijonieriais tapusius žmonės, kurie „kažką truputį pakasė".
 
Ant bangos užšokti suskubo kai kurie verslininkai, pasiūlę savo prekes ar paslaugas už bitkoinus, viena po kitos atidarytos bitkoinų keityklos.
 
Tačiau ne visiems sekasi taip sklandžiai, kaip norėtų.
 
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia: išskirtinio dėmesio sulaukė lietuvis verslininkas Audrius Ramanauskas, atidaręs bitkoinų prekyvietę „Bitmarket".
 
„Swedbank" užblokavo sąskaitą, nors ji nė nebuvo naudojama su šia valiuta susijusiems pavedimams, o po to verslininkas sulaukė aibės klausimų apie pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą.
 
Po didinamuoju stiklu
 
Lietuvos bankai neslepia atidžiau stebintys įmones ar asmenis, kurie naudoja bitkoinus. Tą patį daro ir FNTT, bitkoinus laikanti elektroniniais pinigais.
 
„Bendradarbiaudama su atsakingais bankų darbuotojais dėl pinigų plovimo prevencijos FNTT atkreipė didesnį dėmesį į asmenų, kurie naudoja bitkoinus ar kitus elektroninių pinigų produktus, sąskaitas", – teigė šios tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Sigitas Šileikis.
 
Iš elektroninių pinigų įstaigų reikalaujama tinkamai nustatyti klientų tapatybę, informuoti apie įtartinas klientų pinigines operacijas, saugoti informaciją apie klientus.
 
FNTT duomenimis, Lietuvoje kol kas nebuvo užfiksuota atvejų, kad bitkoinai būtų naudojami neteisėtai veiklai finansuoti. Tačiau šiai valiutai populiarėjant visame pasaulyje, to paties laukiama ir Lietuvoje.
 
„Kadangi bitkoinai sparčiai populiarėja, vyksta aktyvios diskusijos su Lietuvos banku siekiant įvertinti grėsmes ir nustatyti būdus joms sumažinti", – pasakojo S.Šileikis.
 
Nemalonumų kol kas išvengė
 
Tačiau specialiųjų tarnybų dėmesio sulaukė ne visi skaitmeninių pinigų naudotojai.
 
Pavyzdžiui, prieštaringai vertinama failų dalijimosi svetainė „Linkomanija", kurį laiką vartotojų paramą priėmusi tik bitkoinais, nemalonumų dėl to nepatyrė.
 
„Linkomanijos“ atstovai teigė, kad projektą bitkoinais parėmė daugiau nei 150 vartotojų. Virtualiųjų pinigų svetainės administratoriai nekaupia, jie naudojami projektui išlaikyti: „Mūsų interneto teikėjas leidžia atsiskaityti už serverius bitkoinais.“
 
 
Kreivų žvilgsnių išvengti pavyko ir lietuvių įsteigtai bitkoinų keityklai „Spectro Finance“, kuri bendradarbiauja su trimis bankais Lietuvoje.
 
Tiesa, prieš pradėdama veiklą ši bendrovė pasirūpino licencija ir veikia kaip elektroninių pinigų tarpininkė.
 
„Mes taikome procedūras dėl pinigų plovimo prevencijos, identifikuojame savo klientus ir panašiai.
 
O komerciniai bankai yra privačios įstaigos: jie patys sprendžia, ar prisiimti riziką ir dirbti su partneriais, ar ne. Tai paties banko teisė“, – sakė „Spectro Finance“ atstovas Mantas Mockevičius.
 
Dokumentai – iš anksto
 
„Lietuvos ryto“ kalbinti mūsų šalyje veikiančių bankų atstovai teigė, kad bitkoinų naudotojai priskiriami prie padidėjusios rizikos grupės klientų, nes jų operacijos gali būti susijusios su pinigų plovimo rizika. Todėl jiems taikomi griežtesni reikalavimai.
 
„Šiaip „Swedbank“ netaiko draudimų bendrovėms, užsiimančioms prekyba bitkoinais.
 
Tačiau tokių įmonių veikloje matome nemažai rizikos, pavyzdžiui, pinigų plovimą.
 
Kiekvienas juridinis asmuo dėl sąskaitos atidarymo gali kreiptis į banką, kiekvienas konkretus atvejis nagrinėjamas atskirai ir taikomos atitinkamos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės“, – teigė „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius.
 
DNB banko Prevencijos departamento vadovas Šarūnas Vaineikis irgi neslėpė, kad bitkoinų naudotojai stebimi griežčiau nei kiti klientai.
 
Prekyba virtualiaisiais pinigais užsiimti siekiančioms įmonėms jis patarė iš anksto pasirūpinti reikiamais dokumentais.
 
„Puikiai suprantame, kad dauguma tokių bendrovių neturi jokių nusikalstamų tikslų.
 
Todėl joms siūlome prieš atsidarant sąskaitą apie tai informuoti banką ir pateikti detalų veiklos aprašymą bei dokumentus, pagrindžiančius, jog laikomasi Lietuvos įstatymų reikalavimų“, – sakė DNB atstovas.
 
Pagaminti iš oro
 
Š.Vaineikis įspėjo, kad, priešingai nei grynųjų pinigų, bitkoinų vertė nėra niekuo apsaugota, todėl juos perkantys, parduodantys ar tiesiog jais atsiskaitantys asmenys rizikuoja patirti nuostolių.
 
„Šie pinigai nepadengti jokiomis kitomis vertybėmis, jie pakibę tik ant vartotojų pasitikėjimo plauko.
 
Bitkoinų keitimo biržos taip pat neveikia visiškai sklandžiai: iki 2013 metų balandžio per vienus metus iš 40 biržų, keitusių bitkoinus į JAV dolerius, bankrutavo 18.
 
Be to, bitkoinų kaina kitų valiutų atžvilgiu taip smarkiai svyruoja, kad kyla abejonių, ar apskritai bitkoinus galima vadinti pinigais“, – sakė SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
 
To įrodymas – bitkoinų kursas baigiantis 2013 m.: gruodžio 4 dieną vienas bitkoinas kainavo per 1,2 tūkstančio dolerių, o jau gruodžio 20-ąją jo vertė smuko iki maždaug 650 dolerių.
 
Galima sumokėti net ir už taksi
 
Bitkoinų sumanytojas nėra žinomas, interneto forumuose jis prisistatydavo Satoshi Nakamoto vardu.
 
Šių pinigų galima užsidirbti parsisiuntus į kompiuterį tam skirtą failą. Jis leidžia visai bitkoinų sistemai veikti, o vartotojas mainais gauna galimybę juos „kasti“.
 
Taip vadinasi procesas, kai kompiuteriams nurodoma spręsti be galo sudėtingas matematines užduotis, kurias įveikus galima gauti naujų bitkoinų.
 
Vis dėlto bitkoinų skaičius ribotas: jų skaičius nustos augęs, kai pasieks 21 milijono ribą. Planuojama, kad tai įvyks 2030 metais.
 
Mūsų šalyje bitkoinų turintys žmonės jais gali atsiskaityti ir už realias paslaugas. Pavyzdžiui, kompanija Duomenų centras leidžia virtualiąja valiuta apmokėti serverių nuomos paslaugas.
 
Vilniuje šiais pinigais galima susimokėti už kelionę „JazzExpress“ taksi, bitkoinus sostinėje priima ir keli butų nuomotojai.
 
Kaune skaitmeninius pinigus priima privati ortopedinės chirurgijos klinika „Nord Orthopaedics“. Apie galimybę atsiskaityti bitkoinais už nakvynę anksčiau yra pasiskelbęs ir vienas druskininkietis.
 
Svetainės Coinmap.org duomenimis, visoje Europoje yra per 900 vietų, kuriose priimami bitkoinai, antra tiek – JAV. Kituose žemynuose ši valiuta nėra tokia populiari.
 
Šaltinis: http://www.lrytas.lt/verslas/it-ir-technologijos/bitkoinams-lietuvoje-isskirtinis-fntt-demesys.htm
 

Galima lažintis, kad praėjusiais metais iš visų pasaulio valiutų labiausia stebino ne dolerio, euro, svaro ar rublio, bet bitkoino vertės pokyčiai. Šie virtualieji pinigai jau spėjo sudominti ir Lietuvos teisėsaugininkus, rašo „Lietuvos rytas"
 
 
Naudotis virtualiais bitkoinais ne tik sudėtinga, bet ir rizikinga: jų vertė banguoja labiau nei jūra per audrą, atsiskaitymų patikimumo niekas negarantuoja.
 
Maža to, jų naudotojams išskirtinį dėmesį skiria centriniai bei komerciniai bankai ir teisėsaugininkai. Pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
 
Bankas užblokavo sąskaitą
 
Praėjusiais metais bitkoinai patyrė tikrą triumfą. Metų pradžioje vos keliolikos dolerių verti skaitmeniniai pinigai, kurių galima tiesiog „išsikasti" nurodžius kompiuteriui atlikti tam tikrus skaičiavimus, lapkritį jau buvo verti daugiau nei tūkstančio dolerių už vieną.
 
Vėliau vertė krito iki kelių šimtų, o vakar vėl sukosi apie tūkstantį JAV dolerių už vienetą.
 
Vartotojų pasitikėjimu pagrįsta virtualioji valiuta, iki šiol daugiausia naudota atsiskaitant pogrindinėje rinkoje, sudomino daugelį. Parako į ugnį vis šliūkštelėdavo žiniasklaida, pasakodama istorijas apie milijonieriais tapusius žmonės, kurie „kažką truputį pakasė".
 
Ant bangos užšokti suskubo kai kurie verslininkai, pasiūlę savo prekes ar paslaugas už bitkoinus, viena po kitos atidarytos bitkoinų keityklos.
 
Tačiau ne visiems sekasi taip sklandžiai, kaip norėtų.
 
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia: išskirtinio dėmesio sulaukė lietuvis verslininkas Audrius Ramanauskas, atidaręs bitkoinų prekyvietę „Bitmarket".
 
„Swedbank" užblokavo sąskaitą, nors ji nė nebuvo naudojama su šia valiuta susijusiems pavedimams, o po to verslininkas sulaukė aibės klausimų apie pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą.
 
Po didinamuoju stiklu
 
Lietuvos bankai neslepia atidžiau stebintys įmones ar asmenis, kurie naudoja bitkoinus. Tą patį daro ir FNTT, bitkoinus laikanti elektroniniais pinigais.
 
„Bendradarbiaudama su atsakingais bankų darbuotojais dėl pinigų plovimo prevencijos FNTT atkreipė didesnį dėmesį į asmenų, kurie naudoja bitkoinus ar kitus elektroninių pinigų produktus, sąskaitas", – teigė šios tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Sigitas Šileikis.
 
Iš elektroninių pinigų įstaigų reikalaujama tinkamai nustatyti klientų tapatybę, informuoti apie įtartinas klientų pinigines operacijas, saugoti informaciją apie klientus.
 
FNTT duomenimis, Lietuvoje kol kas nebuvo užfiksuota atvejų, kad bitkoinai būtų naudojami neteisėtai veiklai finansuoti. Tačiau šiai valiutai populiarėjant visame pasaulyje, to paties laukiama ir Lietuvoje.
 
„Kadangi bitkoinai sparčiai populiarėja, vyksta aktyvios diskusijos su Lietuvos banku siekiant įvertinti grėsmes ir nustatyti būdus joms sumažinti", – pasakojo S.Šileikis.
 
Nemalonumų kol kas išvengė
 
Tačiau specialiųjų tarnybų dėmesio sulaukė ne visi skaitmeninių pinigų naudotojai.
 
Pavyzdžiui, prieštaringai vertinama failų dalijimosi svetainė „Linkomanija", kurį laiką vartotojų paramą priėmusi tik bitkoinais, nemalonumų dėl to nepatyrė.
 
„Linkomanijos“ atstovai teigė, kad projektą bitkoinais parėmė daugiau nei 150 vartotojų. Virtualiųjų pinigų svetainės administratoriai nekaupia, jie naudojami projektui išlaikyti: „Mūsų interneto teikėjas leidžia atsiskaityti už serverius bitkoinais.“
 
 
Kreivų žvilgsnių išvengti pavyko ir lietuvių įsteigtai bitkoinų keityklai „Spectro Finance“, kuri bendradarbiauja su trimis bankais Lietuvoje.
 
Tiesa, prieš pradėdama veiklą ši bendrovė pasirūpino licencija ir veikia kaip elektroninių pinigų tarpininkė.
 
„Mes taikome procedūras dėl pinigų plovimo prevencijos, identifikuojame savo klientus ir panašiai.
 
O komerciniai bankai yra privačios įstaigos: jie patys sprendžia, ar prisiimti riziką ir dirbti su partneriais, ar ne. Tai paties banko teisė“, – sakė „Spectro Finance“ atstovas Mantas Mockevičius.
 
Dokumentai – iš anksto
 
„Lietuvos ryto“ kalbinti mūsų šalyje veikiančių bankų atstovai teigė, kad bitkoinų naudotojai priskiriami prie padidėjusios rizikos grupės klientų, nes jų operacijos gali būti susijusios su pinigų plovimo rizika. Todėl jiems taikomi griežtesni reikalavimai.
 
„Šiaip „Swedbank“ netaiko draudimų bendrovėms, užsiimančioms prekyba bitkoinais.
 
Tačiau tokių įmonių veikloje matome nemažai rizikos, pavyzdžiui, pinigų plovimą.
 
Kiekvienas juridinis asmuo dėl sąskaitos atidarymo gali kreiptis į banką, kiekvienas konkretus atvejis nagrinėjamas atskirai ir taikomos atitinkamos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės“, – teigė „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius.
 
DNB banko Prevencijos departamento vadovas Šarūnas Vaineikis irgi neslėpė, kad bitkoinų naudotojai stebimi griežčiau nei kiti klientai.
 
Prekyba virtualiaisiais pinigais užsiimti siekiančioms įmonėms jis patarė iš anksto pasirūpinti reikiamais dokumentais.
 
„Puikiai suprantame, kad dauguma tokių bendrovių neturi jokių nusikalstamų tikslų.
 
Todėl joms siūlome prieš atsidarant sąskaitą apie tai informuoti banką ir pateikti detalų veiklos aprašymą bei dokumentus, pagrindžiančius, jog laikomasi Lietuvos įstatymų reikalavimų“, – sakė DNB atstovas.
 
Pagaminti iš oro
 
Š.Vaineikis įspėjo, kad, priešingai nei grynųjų pinigų, bitkoinų vertė nėra niekuo apsaugota, todėl juos perkantys, parduodantys ar tiesiog jais atsiskaitantys asmenys rizikuoja patirti nuostolių.
 
„Šie pinigai nepadengti jokiomis kitomis vertybėmis, jie pakibę tik ant vartotojų pasitikėjimo plauko.
 
Bitkoinų keitimo biržos taip pat neveikia visiškai sklandžiai: iki 2013 metų balandžio per vienus metus iš 40 biržų, keitusių bitkoinus į JAV dolerius, bankrutavo 18.
 
Be to, bitkoinų kaina kitų valiutų atžvilgiu taip smarkiai svyruoja, kad kyla abejonių, ar apskritai bitkoinus galima vadinti pinigais“, – sakė SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
 
To įrodymas – bitkoinų kursas baigiantis 2013 m.: gruodžio 4 dieną vienas bitkoinas kainavo per 1,2 tūkstančio dolerių, o jau gruodžio 20-ąją jo vertė smuko iki maždaug 650 dolerių.
 
Galima sumokėti net ir už taksi
 
Bitkoinų sumanytojas nėra žinomas, interneto forumuose jis prisistatydavo Satoshi Nakamoto vardu.
 
Šių pinigų galima užsidirbti parsisiuntus į kompiuterį tam skirtą failą. Jis leidžia visai bitkoinų sistemai veikti, o vartotojas mainais gauna galimybę juos „kasti“.
 
Taip vadinasi procesas, kai kompiuteriams nurodoma spręsti be galo sudėtingas matematines užduotis, kurias įveikus galima gauti naujų bitkoinų.
 
Vis dėlto bitkoinų skaičius ribotas: jų skaičius nustos augęs, kai pasieks 21 milijono ribą. Planuojama, kad tai įvyks 2030 metais.
 
Mūsų šalyje bitkoinų turintys žmonės jais gali atsiskaityti ir už realias paslaugas. Pavyzdžiui, kompanija Duomenų centras leidžia virtualiąja valiuta apmokėti serverių nuomos paslaugas.
 
Vilniuje šiais pinigais galima susimokėti už kelionę „JazzExpress“ taksi, bitkoinus sostinėje priima ir keli butų nuomotojai.
 
Kaune skaitmeninius pinigus priima privati ortopedinės chirurgijos klinika „Nord Orthopaedics“. Apie galimybę atsiskaityti bitkoinais už nakvynę anksčiau yra pasiskelbęs ir vienas druskininkietis.
 
Svetainės Coinmap.org duomenimis, visoje Europoje yra per 900 vietų, kuriose priimami bitkoinai, antra tiek – JAV. Kituose žemynuose ši valiuta nėra tokia populiari.
 
Šaltinis: http://www.lrytas.lt/verslas/it-ir-technologijos/bitkoinams-lietuvoje-isskirtinis-fntt-demesys.htm
 

Kai gausi lesu i saskaita dings tas minusas, o siaip geriau laiku atsiskaityt su banku, nes sutarti buna tokie dalykai kaip isipareigojimu laiku nevykdimas ir gali procentu priskaiciuot
 
 
 
 
Kai ateisi pasiimti pagamintos korteles turesi susimoket iskarto 20Lt

As uz Rolandb

Man tai mociute sake, kad labai blogi kvepalai, nes pas ja buvo sloga ir kvapa niekaip neuzuode Paklausiau jos ir nepirkau kvepalu

Taip turi.

bet jei idetum foto gautum nemazai respekto tasku nuo forumo nariu,o veliau taskus gali iskeist i prizus,pvz orginali uzdarbis.lt maikute,tai pagalvok

pageidautina, kad nuotraukoje būtų kuo mažiau drabužių
 
 
Gerai, kad tik vaizdas pasistoja..

Man tai mociute sake, kad labai blogi kvepalai, nes pas ja buvo sloga ir kvapa niekaip neuzuode Paklausiau jos ir nepirkau kvepalu

Aš šiuo metu Sardinijoj :) Bilietai kainavo 95 litus, su mergina 9-12 dienomis čia esam :) Mūsų kelionė šiek tiek kitokia, užsisakėm šalia Cagliari viešbutį, trim naktim, dviem žmonėm 120 eurų su pusryčiais.. Bet apartamentai tai tikrai geri :D Sakė čia viskas nuo senų laikų išlikę
 
http://www.part.lt/img/c8e918f51c1442ed7890ab86077d4fb0307.jpg
 
http://www.part.lt/img/58fbcbbca7879f107dfb726adddfe91235.JPG
 
Atvykus į Cagliari iškarto nusišypsojo sėkmė, perkant traukinio bilietą pradėjo krist monetos iš automato, tai nusipirkę bilietus dar buvom pliuse kažkur 8 eurus :D
 
Autiko bilietas visai dienai 3 eurai, bet mes nusprendėm nusipirkt bilietėlius 90 minučių po 1,2 eur, nežymėt jų ir važinėt, o jei kas klaus, šnekėt lietuviškai ir tiesiog pasižymėt bilietą :D Kolkas niekas nieko netikrino ir nepanašu, kad tikrintų..
 
Išnaršėm Cagliari per porą dienų, šiandien gal į Barumini varysim arba kažką.. Sunku su jų tais tarpmiestiniais autikais, tranzuot bandėm, bet kai pirmą kartą abu tą darėm, tai arba vieta negera buvo, arba tiesiog nepasisekė, per 40 minučių nieks nesustojo, tik visi šypsojosi mašinose :D
 
Oras geras, visada saulė beveik be debesų :))

Palaikyk ijungimo ir Home mygtuką kartu ir laikyk kol užsidegs ekranas

Laikyk HOME BUTTON ir LOCK

Gali ir Lietuviai uzsisakyti: http://www.ovh.lt/dedikuoti_serveriai/
Nepatinka - neperki