biz

Nusipirkau TV gan spontaniškai, daug jais nesidomėjau prieš tai. Pasisekė, kad parduotuvėje pasitaikė paslaugus konsultantas, todėl pavyko pajunginėti skirtingus TV, palyginti. Tai tiesiog pasidalinsiu savo pastebėjimais, gal kam pravers. 
Prieš tai buvau nusiteikęs, kad tikrai pirksiu OLED, QLED ar kito pavadinimo tokios technologijos televizorių, nes visi rašo, kad geriau rodo ir pan. Atėjus į parduotuvę ir žiūrint demo video per demo režimą skirtumas iš tikro akivaizdus, OLED ir QLED rodo daug ryškiau nei įprasti LCD IPS ar LCD VA (prekybininkų klaidinančiai vadinami LED TV, nors LED tera apšvietimas), spalvos spalvingesnės, bendras įspūdis tikrai WOW. Tačiau įjungus paprastą youtube video visas įspūdis subyrėjo. Tiek ant vienų tiek ant kitų "Vivid" režimu matomas žiaurus oversaturation, žmonių veidai kaip ką tik iš soliariumo, vyrų lupos kaip padažytos lūpdažiu ir pan. Neįmanoma žiūrėti. Nustačius standartinį režimą visi rodė gerai.
Pastačiau vieną šalia kito tris LG TV - paprastą IPS už 440€, nano cell IPS už ~650€, ir OLED už ~1150€. Visi trys monitoriai turėjo tokį patį funkcionalumą, softą ir pan. Jungiau tuos pačius youtube video, stačiau ant pauzės, lyginau vaizdą, taip pat man padėjo žmona, kurios regėjimas geresnis ir šiaip moterys mato daugiau atspalvių ? Taigi nanoIPS rodė identiškai kaip paprastas IPS, niekaip neradom skirtumo. OLED rodė kažkiek geriau, balta spalva baltesnė, juoda juodesnė, pilka grynai pilka, tuo tarpu IPS pilka spalva buvo melsvesnė, nanoIPS dar labiau melsva. Bet tai nedideli skirtumai, kuriuos reikia stengtis pastebėti, nėra taip, kad IPS rodo blogai, o OLED rodo gerai, jie visi rodo gerai. 
Žodžiu nanoIPS iš karto atmetėm, nes nepamatėm ten jokio skirtumo už 200€ antkainį. 
OLED skirtumas buvo, bet jis nebuvo toks didelis, kad dėl jo vertėtų mokėti už TV tris kartus daugiau. Jeigu jūs iš tų žmonių, kurie visada perka naujausią brangiausią telefoną, nors su juo tik fb naršot, permokėt 800€ ar net daugiau už TV jums centai, tai galit pirkt OLED. Arba jeigu TV naudosit pagrinde aukštos kokybės filmams iš BluRay diskų, žaidimams ir pan., tada gal skirtumas bus didesnis. Mano atveju žiūrima tik youtube ir kartais serialai, taigi paprasto LCD pilnai užtenka. Šiuolaikiniai LCD rodo žymiai geriau nei tie patys LCD prieš 10 metų. 
Pagalvojau, kad kol kas užteks LCD (IPS), o po kokių 5 metų kai atpigs OLED technologija galima bus atsinaujinti. 

Dar buvau įjungęs Samsungo QLED, tai ta pati situacija kaip ir LG - ant demo video rodo WOW, įjungus normalų video žiaurus oversaturation, perjungus į standartinį režimą rodė paprastai, sakyčiau gal net ne kaip OLED, o kaip paprastas LG IPS, bet jie nestovėjo šalia vienas kito, todėl negalėjau objektyviai palyginti. O ir šiaip Samsung'o negerbiu kaip brand'o, tai pirkčiau tik jei labai užkabintų. Nors jo QLED vos ne dvigubai pigiau nei LG OLED. 

Pasak konsultanto LG yra televizorių rinkos lyderiai, patys gaminasi matricas, kiti gamintojai matricas perka iš jų. 
Toshiba nebe japonai, o turkai, labai pigus surinkimas. 
Hisense geležis gera, bet softas silpnas. 
Konsultantas sakė sau imtų kažkokį Sony modelį, neva pats geriausias, bet mokėti virš 900€ už paprastą LCD man pasirodė per daug, tai net nežiūrėjau jo. 

Dar toks pastebėjimas  - parduotuvėse daugiausia išstatyta 55" colių TV, kurie atrodo ne tokie ir dideli šalia didelių griozdų, bet parsinešus namo supranti, kad tokio TV tikrai didelis. Todėl prieš važiuojant į parduotuvę pasimatuokit kokio dydžio TV jum reikia, ypač jeigu kambarys mažas. Mažesnių nei 55" TV pasirinkimas skurdus ir kaip sakė konsultantas jų vis mažėja. 

Taip pat dėl medžiagų trūkumo televizoriai brangsta. Kuo naujesnis modelis - tuo jis brangesnis, pvz., greta to už 440€ stovėjo žemesnės klasės TV už 600€, brangesnis tik todėl, kad tai 2021m. modelis. Tai jeigu planuojat pirkt TV - pirkit dabar. 

Žmonės dažnai klausia ar verta pirkt 8k TV? Realiai šiais laikais netgi 4k dar nėra didelės prasmės pirkt, didžioji dalis contento vis dar 1080p, o 8k net nežinau nei vieno filmo tokia raiška. 

Taip pat tarp pasirinkimo pasitaiko 100-140Hz TV, irgi visiškai nereikalingas privalumas, nebent planuojat žaisti žaidimus ir jūsų kompas ar konsolė sugeba duoti tiek fps. Vaizdo žiūrėjimui sočiai užtenka standartinių 60Hz, nes didžioji dalis contento vis dar 25-30fps.

Tikiuosi kažkam ši info buvo naudinga. Nepasiduokit marketingui, galvokit savo galva ir lyginkit vaizdą savo akimis ?

Jungtinė Karalystė turi išskirtinai mažus mokesčius, tuo pačiu ir mažiau nemokamų paslaugų. Lietuvoje darbo santykių apmokestinimas, kaip matote iš biz grafiko, yra gana vidutiniškas. Prieš siūlydami savo darbuotojams dirbti su individualia veikla, kas šiaip jau yra nelegalu, pagalvokite ir apie tai, kad jie sukaups mažesnę pensiją, mažesnes išmokas ligos atveju, jiems bus sunkiau gauti paskolą.
Šiaip jau šitoje temoje daug tipiško negatyvaus supaprastinimo. Nė vienas nepaminėjo, kad Lietuva pagal Ease of Doing Business reitingą yra 11 pasaulyje.
Apibendrinant, turim šalį, kur nėra daug biurokratijos ir kliūčių, lengva mokėt mokesčius, teismai vieni greičiausių ES. Tiesa, kad gautum paskolą, reikia paplušėti, bet tai visos ES ir ypač šiaurės Europos valstybių bruožas. Iš technologinės pusės turime žaibišką internetą, pagal kibernetinį saugumą esame ketvirti pasaulyje, neblogai išvystytą elektroninę valdžią (20 vieta pasaulyje). Žmonės išsilavinę ir kvalifikuoti, nors didelei įmonei jų skaičiaus gali ir neužtekti. Atlyginimai ES lygiu nedideli, kaip ir kainos, nors perkamoji galia pasiekė tokių ES senbuvių kaip Ispanija lygį.
Čia nekalbu apie gyvenimiškus faktorius: gamta, švarus oras, mažai kamščių, saugi kriminogeninė padėtis.

Cia 2019 m duomenimis, UK 1,44 eur norint sumoketi 1 eur.
Ar kazkas po brexit taip drastiskai keitesi, ar tiesiog paemei minimuma vos ne, kas duoda kazkokiu specialiu mokestiniu privilegiju. Butu optimalu lygint vidutiniu algu apmokestinimus tokiu atveju.
 
 

„Verslo žinios“ išspausdino mano patarimus tiems, kas pirmą kartą atsidaro internetinę svetainę. Dalinuosi jais ir čia – žinau, kad ne vienas puoselėja tokius planus. Atsidarysite svetainę? 10 dalykų, kurių nedrįsote paklausti
Kadangi svetainių kūrimas – mano oras ir vanduo jau keletą metų, kaip kiekvieną dieną besikartojantį bažnyčios varpo gaudesį girdžiu ir tuos pačius klausimus. Nereikia drovėtis juos užduoti – programuotojai turbūt lygiai taip pat neišmano jūsų veiklos pagrindų.
Štai dešimt dažniausių klausimų ir atsakymų tam, kad prieš kalbėdami su IT žmonėmis būtumėte bent truputį apsiginklavę.
1. Kas yra „WordPress“?
Tai – populiariausia pasaulyje turinio valdymo sistema (TVS), naudojama apie trečdalio visų pasaulio tinklapių. Tai lyg tuščias, tačiau tvirtas sienas ir stogą turintis namas, kurį galite paversti kuo norite – pavyzdžiui, parduotuve, informacijos centru ar naujienų leidykla. Įsidiegus, iš karto gausite bazines funkcijas, kaip antai straipsnių rašymo. Pati sistema ir daug jos papildinių (programėlių) yra nemokami, tačiau norint rimtesnių, idealiai jums pritaikytų galimybių, reikės mokėti arba įskiepių autoriams, arba jūsų pačių programuotojams.
2. Kas yra domenas?
Tai – internetinis adresas (pvz., lrt.lt). Jis reikalingas, kad jūsų naująjį namą norintieji galėtų rasti. Užregistruoti lietuvišką domeną metams galima už maždaug 10 eurų. Galite registruoti tik neužimtą domeną. Pasitikrinimui, ar jis laisvas, galite pasitelkti įvairius nemokamus įrankius, pvz., iv.lt.
3. Kas yra hostingas?
Supaprastintai tai gali būti vadinama tiesiog serveriu. Tai vieta, kur laikysite savo svetainę su visais jos failais ir TVS – galima sakyti, jūsų sklypas. Taip, kaip savo nuotraukas laikote kompiuteryje, taip ir svetainę reikia kažkur laikyti tam, kad ji būtų pasiekiama visą parą ir suktųsi kaip greito katerio propeleris.
Hostingų būna įvairių tipų – bendras (pigiausias), VPS, nuosavas serveris, debesis. Paprasčiausio, tačiau mažai svetainei pakankamo hostingo kaina prasideda nuo 5 eurų per mėnesį. Kuo jis brangesnis, tuo bus greitesnis ir tuo daugiau prekių ir informacijos galėsite talpinti.
4. Kas yra SEO?
Turėti svetainę, bet nedirbti su SEO yra lygu turėti atrakcionų parką vidury dykumos. Puiku, kad jį turite, bet niekas jo neras. SEO yra paieškos sistemų optimizacija, kuomet imamasi įvairaus plauko taktikų, kad jūsų tinklalapis „Google“ ir kitur būtų rodomas kuo aukščiau.
Pavyzdžiui, jei prekiaujate žvakėmis, norėsite, kad tie, kas klaviatūra surenka žvakės, prekyba žvakėmis ar žvakės Kaune pirmiausia išvystų jūsų el. parduotuvę.
Lietuvoje kelis raktažodžius galima tikėtis iškelti per mėnesį optimizacijai skiriant bent 500 eurų, priklausomai nuo to, kiek arši konkurencija jūsų nišoje. Pasiekus rezultatų, finansavimą galima sumažinti arba visai užsukti jo kranelį, tačiau jei konkurentai nemiegos, palengva imsite kristi paieškos rezultatų apačion.
Jei neturite kantrybės, galite rinktis mokamas reklamas – tokiu atveju mokėsite tiesiogiai „Google“ už kiekvieną paspaudimą. Visgi tai gerokai brangesnis būdas atsidurti viršuje.
5. Geriau kurtis nuosavą, ar nuomotis?
Nuosavos sistemos privalumai yra didesnė kontrolė, galimybė ją plėsti. Tuo tarpu nuomojamą svetainę paleisite greičiau ir pradžioje ši nepaplonins kišenės taip, kaip paplonintų nuo nulio kurta svetainė, tačiau saugokitės daugybės paslėptų mokesčių už papildomas funkcijas ir venkite šabloninių, pasenusių variantų. Bet kuriuo atveju, verslui išaugus, tik laiko klausimas, kada būsite priversti persikelti į nuosavą sprendimą ir viską kurti iš naujo.
6. Kiek kainuoja svetainė?
Čia visai tinka „Biplan“ daina „Nuo nulio iki mėnulio“.
Elementarų informacinį tinklapį ar e-parduotuvę su šabloniniu dizainu, tarnaujančius tiesiog kaip prekių katalogas ir turinčius apmokėjimų funkciją galite susikurti neišleidę nė 1000 eurų.
Prireikus unikalaus ir apgalvoto dizaino, didelio kiekio prekių, įvairių pardavimus skatinančių taktikų, komandos, testuojančios, kiek gera jūsų parduotuvė ir ką reikėtų keisti, integracijų su logistikos ar klientų valdymo sistemomis, automatizuoto reklamos laiškų siuntimo, reikės pakloti gerokai daugiau (galbūt net dešimtis kartų).
7. Kaip gausiu apmokėjimus?
Pradedantieji dažniausia įsidiegia mokėjimų tarpininko (pvz., „Payseros“) sistemą. Jų pagalba galėsite priimti mokėjimus iš visų Lietuvos bankų ar net tų, kas nusinešę užsakymo kodą apmokės parduotuvėje, kioske ar pašto skyriuje. Mokesčiai siekia 2-4 %.
8. Ką reikia žinoti apie duomenų saugumą?
Nors šioje vietoje neapsaugoti nei „CityBee“, nei tokie gigantai kaip „Yahoo!“, kuriame prieš kelis metus su Rusija susiję hakeriai nulaužė absoliučiai visus el. paštus, yra keletas minimalių atsargumo priemonių, atbaidysiančių daugelį įsilaužėlių. Atminkite: jie dažniausiai renkasi žemiausiai kabančius vaisius, tad tiesiog neduokite jiems lengvo grobio.
Svarbu naudoti SSL sertifikatą, svetainę laikyti gerą reputaciją turinčiame serveryje, automatiškai kuriančiame atsargines kopijas, neturėti pasenusios ir spragų turinčios programinės įrangos ir modulių, naudotis tik patikimų programuotojų paslaugomis, kurti sudėtingus slaptažodžius. Jei parduotuvę naudojate minimaliai, vis tiek paprašykite programuotojo, kad kartą per pusmetį ją atnaujintų saugumui užtikrinti.
Viena iš jūsų pareigų – įspėti lankytojus apie tai, kokius jų duomenis tvarkote ir palikti jiems teisę bet kada juos sunaikinti. Kiekvienoje svetainėje privalo būti ir slapukų, ir privatumo politika.
Augant jūsų valdomiems duomenų klodams, rekomenduočiau užsisakyti saugumo auditą.
9. Kaip susikurti profesionalų el. paštą (pvz., [email protected])?
Tam reikės domeno ir serverio. Serveryje susikursite el. pašto adresus, o patogumo dėlei galite juos peradresuoti į jums patogią platformą, pvz., „Gmail“.
Svetainės tam kurti nebūtina.
10. Ar galiu sekti, kiek žmonių apsilanko mano svetainėje?
Žinoma. Populiariausias tam įrankis yra „Google Analytics“. Jis nemokamas ir leidžia sužinoti pačią įvairiausią statistiką: kiek lankytojų, iš kokių jie miestų, kokiomis kalbomis kalba, kaip jus randa ir t.t.
Šaltinis.

Ačiū, bet labai nepatogu. Jeigu jau nesiruošiat gryžti prie senos versijos tai bent jau pagrindines funkcijas sugrąžinkit taip, kad būtų patogu naudotis, o ne kažkoks galvosūkis. Galima iš mano sukurtas turinys būtų pervadinti į: mano makalynė. ? 
Čia kaip sako kai seniau įsijungdavai dažnai forumą vos ne atsipalaiduoti, tai dabar panašu, kad naudosim tik iš būtinybės.
Kam tų nesamonių tiek prikišti reikėjo? Visa veikla, veiklos srautai, mano sukurtas turinys, o kur paspausi ten makalynė. Mirga marga visokie avatarai, bereikšmė informacija, viskas susilieja daug kur į vieną, bereikalingos informacijos pateikiama žymiai daugiau, o svarbi visiškai neišskirta. Akimis reikia intensyviai ieškoti ir dirbti.
Gal tiesiog vietoj priverstinio perėjimo visiems prie šito "labai funkcionalaus ir šiuolaikiško dizaino" paleiskite dvi versijas ant tos pačios duomenų bazės, kad galėtų visi pasirinkti kas kam patogiau? Arba atkurkit tada atskirą minimalistinę dizaino versiją tokią kokia buvo ant šitos super duper naujausios versijos, kad būtų galima pasirinkti.
Kaip čia rašo negatyvus požiūris ir pan. NIEKS nesako, kad naujos funkcijos nebuvo reikalingos forumui ar kad nauji dalykai trugdys, bet jeigu vardan naujų funkcijų patį gerai išdirbta produktą reikia sugadinti ir dėl kelių naujų smulkmenų reiks adaptuotis prie ryškiai neapdirbto daigto tai velniop tas naujas funkcijas.

Išskirtinumų klausė, o ne tas kas tinka dar bent 100 valstybių. 

Cia 2019 m duomenimis, UK 1,44 eur norint sumoketi 1 eur.
Ar kazkas po brexit taip drastiskai keitesi, ar tiesiog paemei minimuma vos ne, kas duoda kazkokiu specialiu mokestiniu privilegiju. Butu optimalu lygint vidutiniu algu apmokestinimus tokiu atveju.
 
 

Lietuvoje mažiausiai reikalavimų ir biurokratijos norint gauti e-pinigų licenziją, įkurti pinigų procesorių. Žinau bent kelias krypto keityklas, kurios eurus savo debito kortelėm pirmyn/atgal stumdo per Lietuvą, nors visa krypto stovi offshore. Lietuvai tai tinka.

Išskirtinumų klausė, o ne tas kas tinka dar bent 100 valstybių. 

Išskirtinumų klausė, o ne tas kas tinka dar bent 100 valstybių. 

Identiska situacija. 
Atrodo, kad nera kazkas cia labai blogo, bet nesuprantu kodel toks jausmas kaip aprasei. 

Išskirtinumų klausė, o ne tas kas tinka dar bent 100 valstybių. 

Išskirtinumų klausė, o ne tas kas tinka dar bent 100 valstybių. 

Išskirtinumų klausė, o ne tas kas tinka dar bent 100 valstybių. 

paskaitau veiklos srautą (atitikmuo senajam gerajam "naujas turinys" senoje versijoje") ir akivaizdžiai matosi mažesnis dalyvavimo srautas.
Nepavyko net tvarkingai RSS srauto susikonfigūruoti, kad gaučiau žinutes apie naujas temas, užuot floodą, apie VISUS komentarus apskritai parašytus forume, belekurioje temoje.
Ankščiau iš savo ilgalaikių skelbimų sulaukdavau vieno kito nario užklausų ar užsakymų, dabar viskas mirė, tose temose lankomumo faktiškai nebėra, užklausų išvis nebėra. Dedu viltis, ir laukiu nesulaukiu "bump topic" funkcijos atsiradimą, nes dabar shitpostinti temas, tam kad jas iškelti pasirodo negalima, Renata man tą patvirtino, tad badaujam, veržiames diržus forumo atžvilgiu, ir laukiam geresnių laikų. Šiai minutei nieko gero..
žodžiu trūksta buvusio funkcionalumo, komfortiško atvaizdavimo.
galbūt būtų galima pritaikyti senojo forumo dizainą, ant dabartinės IPB variklio versijos?

Identiska situacija. 
Atrodo, kad nera kazkas cia labai blogo, bet nesuprantu kodel toks jausmas kaip aprasei. 

Kaip kiti cia jauciates?
Anksciau po dienos sokdavau i foruma atsipalaiduot, dabar blemba kaip kancia cia. Nieko beveik neskaitau, rasau vos keliose temose kur mane pazymi kas.

Visko reikia ieskoti, klausineti kur kas. Taip kad nelabai intuativus dizainas. kaip jums atrodo?

Sugrąžinkit funkciją mano turinys.

Cia kaip mersedesus isleidus nauja S klase, kritikuoti:
Niekas uzdirbantis 1000 eur/men nepirks merso uz 100k.

Cia kaip mersedesus isleidus nauja S klase, kritikuoti:
Niekas uzdirbantis 1000 eur/men nepirks merso uz 100k.

Cia kaip mersedesus isleidus nauja S klase, kritikuoti:
Niekas uzdirbantis 1000 eur/men nepirks merso uz 100k.

Cia kaip mersedesus isleidus nauja S klase, kritikuoti:
Niekas uzdirbantis 1000 eur/men nepirks merso uz 100k.

Cia kaip mersedesus isleidus nauja S klase, kritikuoti:
Niekas uzdirbantis 1000 eur/men nepirks merso uz 100k.

Man sunku vertinti, kiek tai realu, o kiek ne, bet jeigu VMI jau konsultuoja Facebook vartotojus per AŽ, labai nenustebčiau jų oficialią paskyrą kada nors išvydęs ir Uždarbis.lt.