mvirus

Na jei sako kad 14 metu, tai net nezinau :D
1. Bandyk supirkinet Paypal dolerius o paskui didesniu kursu pardavinet :)
2. Spaudinek refferal nuorodas, nuo paspaudimu, video perziuru gali gauti pinigu (uzdarbis nedidelis, darbas varginantis) :D dairykis cia: http://uzdarbis.lt/f55/pelnas-is-tinklalapio/
3. Gali pirkti is www.dealextreme.com , www.tinydeal.com , www.buyincoins.com , www.budgetgadgets.com , www.chinabuye.com ir panasiu tinklapiu. Nusipirkti is ten daiktu ir galesi pardavineti dvigubai brangiau (kartais nesiseka man su tuo ir kartais gaunasi taip kad isvis uz savikaina parduodu). Cia gal geriau vertetu pirkti visokius laikrodzius analogus ir visokia firmine produkcija(neorginalia). Kaip tik buvau prisipirkes is kinijos elektroniniu cigareciu 60pak.Tai pardavinejau 2 menesius ir nuo ju uzdirbau +-700lt. Bet kazkaip dabar cigareciu kainos nukrito iki 15lt, kai pries 2menesius buvo 20-25lt.
4. Gali ikurti savo elektronine parduotuve(bet manau tau per anksti, reiktu palaukti :D bet biesas zino, reikia tureti tam igudziu). Cia mano nuomone geriausiai butu pardavineti prezervatyvus, el-cigaretes(jei pigiai gali gauti-reikia pirkti is 1 ranku), monster beats ausines, masinom visokius ratlankius ir seip ka nors, kas tavo nuomone galetu pritraukti lietuvius. Zinoma jei tavo prekes bus mazesnes uz konkurentus(uz kitu e-parduotuviu kainas), tai manau tavo verslas klestes. Bet negalvok kad taip viskas lengva, visko gali buti: viena diena daug gausi, kita nedaug. Reiktu pardavineti tokias prekes kurios gali uzsienyje buti paklausios prekes, kuriu lietuvoje sunku gauti. Reikia pritraukti kaip nors zmones :D Bet visu pradzia turi uzsiimti marketingu, reklavuoti savo svetaine, taip pritrauksi daugiau lankytoju :)
5. Teikti paslaugas zmonems (kuo nors padeti: uzsakineti prekes is ebay uz komisinius mokescius, moketi piesti: nupiestum koki portreta, piesini, namo brezini). Apie tai daugiau paskaitinek uzdarbyje ten prikurta temu: kiti uzsakineja is jav prekes, kiti gali masinu verslu uzsiimti(perka, parduoda- pelningas verslas, bet tau tas netinka).
6. Sukurti internetini projekta.
7. Padeti seimai atlikti visokiausius ruosos darbus: nupjauti kieme zole, sutvarkyti kambarius,.. tavo fantazija :D
8. Susirasti darba pas kaimynus.
9. Dvarkyti,remontuoti masinas, motociklus.
 
Atsirink kurie tau tinka. Zinoma ne visi :D
 
Bet viska apibendrinus, turi pats sugalvoti kaip viska pradeti nuo 0 ir tureti protinga galva, galvoti, mastyti, tureti idomiu ideju :)
 
Kaip kazkas minejo: perki-parduodi :) Uzsiimineju tuo paciu ir savo pajamomis nesiskundziu
 
Sekmes kuriant versla :)

Na va, vėl susidarysim pažadų sąrašą.
 
Įdomu yra paskaityt kitų žmonių siekius, pasižadėjimus. Praėjusiais metais buvo daug pažadų susirasti merginą. Įdomu ar pasisekė? Nors, tiesą sakant, pagal aukščiau esančius pažadus pasipiršti merginai, spėju, kad pasisekė :) Tiesa, yra jau ir vėl "susirasti merginą" pažadų. Keista :)
 
Na, o maniškiai šiems metams yra tokie:

išmokti gaminti įvairių patiekalų (praėjusiais metais šis pažadas taip pat buvo, sunkiai sekėsi man jį įgyvendinti) nors šiemet esu be galo patenkintas savo pažymiais studijose, tačiau kitais metais nenukristi žemiau arba net pakilti dar aukščiau. Pagal galimybes siekti nemokamų studijų krepšelio ir vėl daugiau sportuoti. Praėjusiais metais taip pat buvo šis pažadas, kurį aš, manau, neblogai vykdžiau. Tačiau to neužtenka :) perskaityti viską iš savo sąrašo "skaitytinos knygos, straipsniai" nugalėti mąstymą "dar yra daug laiko, spėsiu padaryt viską, atidedu rytojui". Tas, ypač studijose, tikrai nepadeda
Manau tiek. Jeigu dar kokį sugalvosiu - tikrai pridėsiu.
 
Beje, praėjusiais metais buvo labai įdomu vasarą atsiversti šią temą ir paskaityt savo pažadus, pažiūrėti kaip sekasi juos įgyvendinti. Tą patį reikės ir šiemet padaryt :)

Teisingai mažiau šitie dračiūnai pimpalus svilins prie kompiuteriu.

Puse komentuojanciu apsisike stovetu ir tiek. 70-80 kg pries 3 po 120 kg, nei ten toki iskirsi nei ka, gautumet viena i duda ir ramus nueitumet :D

As tai tokioj situacijoj issitraukciau savo ismanuji telefona,ir isijungciau uzdarbis.lt programele,man tikrai idomu ka dabar apie sia situacija pagalvotu forumo draugai :D

Teko ir man darbe "mušti snukius be klausimų" kai vykdomas nusikaltimas. :)
 
Bet va bah - ir tie žmonės visiškai netyčia atsiduria svetimos šalies (Serbijos) piliečiai. Ir dabar sėdžiu ir laukiu teismo šaukimo. :) Žinoma, kaip Įtariamasis, procese dėl VT pažeidimo. O kodėl? Ogi todėl, kad šioje šudšalyje teisus tas, kas pirmas ant lapo tekstą parašys ponams pareigūnams.
 
Bet nei karto man minties net kilę nebuvo, kad kažką neteisingai padariau. Juk pakovoti už tiesą - nėra taip blogai, kaip atrodo. Muštynės visada bus, ir jos neišvengiamos, kad ir koks angelas bebūtum, ir nereikia mokėti muštis, kad gyventi tau ir tavo mylimajai būtų paprasčiau, mokėti reikia atsimušti, kai nosis į kitą pusę, arba springsti, nespėdamas kraujo išspjauti iš burnos - tai vyriškumas. Paprastas dalykas.
 
Mano manymų vienas svarbesnių dalykų gyvenime tai savęs tobulinimas fiziškai - visada tik į nauda, jokių minusų, krūva pliusų.
 
----
 
Žinoma, dar veikia ir toks dalykas, kad tiesiog baisu būtų duoti į galvą bent vienam iš tų kačioku. Todėl, kad tai normalu, ir pamenu save mokykloje, kojos drebėjo būdavo, prieš 1x1. Ir mintys buvo "aš juk nesugebėsiu".
 
Bet man labai padėjo viena knygą (apie išlikimą mūsų pasaulyje, kalėjime, bei armijoje) Ten būtent yra mokoma geriau mąstyti, prieš kovą..
 
Na ir galiausiai - praktika, daug praktikos. Visada atsakau į visus provokavimus, net ir menkiausius. Stovi girtas vyras, žodis į kairę - smūgis į galvą. Pradėjo sektis - baimės gauti į snukį - nebeliko. O kuo daugiau praktikos - tuo ateityje reikės mažiau terliotis, tiesiog jau žinai kur mušti, kaip mušti, ir viskas. Todėl nebaisų stoti ir 1x2 tarkim, nors šansų aišku beveik jokių. Galiu pasakyti tik tai, kad stipresnis tas - kuris nebijo. Teko man kartą dalyvauti muštynėse 3x2 - tie 2, atrodė tipiški Vilniečiai, paprastai apsirengę, galbūt šiek tiek ilgi plaukai. O ta pusė kur žmonių daugiau - vienas lankęs Muay-Thay, kitas - Taekwondo, trečias - nu.. tarkim turėjo daug praktikos. Ir ką jus manote? - dviese - jie puikiai atsimušė, galiausiai kovotojai išsibarstė. :) 2 pabėgo !!! Palikę savo trečią draugą. :) Kas Vilniuje būnat prie Operos, ar "Plan B" - turbūt ne kartą tokių cirkų matėt..
 
Muštis reikia mokytis visada, kažko gėda? - individualumą pasirinkit. Tai pravers visur, ir kai savo mylimiausią apginti reikės, ir kai už save pastovėt, už teisybę, ir tai padės jums išgyventi kalėjime, jeigu neduok D. ten atsidursite, dėl kažkokių savo veiksmų, ir visur kitur gyvenime.
 
 
--
 
Aš be abejo palikčiau savo merginą, jeigu man nutiktu taip, kad nesugebėčiau jos apginti, ir dėl mano kaltės nukentėtu ji. Tiesiog negalėčiau žiūrėti jei į akis.

Pamirškite savo apsiseilėjusi humanizmą. Kaip vaikai.
 
Apsaugaj sako pasakyt reikia :DDD
 
Pats apsaugoj dirbu, tai galiu pasakyti, kad skaniai iš tokio avigalvio pasijuoktumėm vėliau. ;)
 
Seniai supratau, kad šiame gyvenime viską sprendžia jėga! O, kad "bachurai" ant spartūhos - tai viskas normaliai.
 
Pumped!! Sporto salė, koks nors boksas - ne tiek ir tavo laiko daug atims, užtat nebus gėda, kai prie savo merginos kraujais spjaudysi.
 
3x 120kg - aišku, nieko nepadarysi, nu bet vienam jau įkabint tikrai spėsi, o atgal žinoma gausi, bet juk parduotuvė, ilgai nespardys.
 
 
-------
 
Mušti reikia tam - kuris paėmė merginai už šiknos, šioj situacijoj. Nes jis - lyderis jų akyse. Mušti reikia bet kur - gerklė, keliai, akys. Lyderis nukris - kiti dvėjos. Žmogus dvėjoja - žmogus lengviau įveikiamas.
 
Šiame gyvenime nėra nieko baisesnio už mirtį. O dviejų mirčių - nebūna. Todėl tie žmonės maksimum ką tau padarytų - nužudytų tave. O jeigu tu nebijai mirties - reiškia tu nebijai nieko. - tokia vat mirties filosofija.
 
sportuokit.

Teisingai :) reiketu merginai atsisukti ir sakyti "o mazuli, kokios stiprios rankos, turbut po 10 kartu i diena masturbuojiesi" ;)

:) na pagal Lietuvos istatymus situacija teisme gali gautis, taip kad blogas lieknas vaikinas ejo su mergina ir uzpuole tris niekuo detus kulturingus ambalus ;)

O merginą palikt jiems. :lol: :blink:

Kai tą vakarą grįžau namo, žmona jau ruošė vakarienę. Paėmiau ją už rankos ir ištariau: „noriu tau kai ką pasakyti“. Ji atsisėdo ir tyliai pradėjo valgyti. Jos akyse vėl pasirodė liūdesys.
Pajutau, kad man sunku praverti burną. Bet prisiverčiau pasakyti, apie ką tiek laiko galvojau. “Aš noriu skirtis”… - ramiu balsu pradėjau pokalbį.
Neatrodė, kad ją būtų suerzinę šie mano žodžiai. Ji tik švelniai paklausė: „Kodėl?“
Aš nieko neatsakiau. Ji įsiuto. Mesdama šakutę žemėn, sušuko man: “Tu ne vyras!“. Tą vakarą mes daugiau nesikalbėjom. Ji verkė, įsikniaubus į pagalvę. Žinau, ji bandė suprast, kas nutiko mūsų santuokai. Bet vargu ar aš galėjau rasti tinkamą atsakymą. Aš tiesiog pamilau Rasą. O jos nebemylėjau. Aš tejaučiau jai gailestį.
Slegiamas kaltės jausmo, paruošiau skyrybų dokumentus, kuriuose sutikau, kad jai liktų mūsų namas ir automobilis, bei 30% mano įmonės akcijų. Vos pažvelgus į popierius, ji suplėšė juos į skutelius. Moteris, kuri su manim praleido 10 savo gyvenimo metų, man tapo svetima. Man buvo gaila jos, jos išsvaistyto laiko su manimi, bet aš negalėjau atsisakyti to, ką taip nuoširdžiai pažadėjau Rasai. Galiausiai ji garsiai pravirko, kas man nebuvo netikėta. Buvau tam pasiruošęs. Tiesą sakant, jai pravirkus man net palengvėjo. Mintys apie skyrybas, jau kelias savaites apnikusios mane, pagaliau įgavo tvirtą ir aiškų pavidalą.
Sekančią dieną grįžau namo labai vėlai. Pasilenkusi prie stalo, ji kažką rašė. Net nevakarieniavęs kritau į lovą ir užmigau akimirksniu. Buvau maloniai pavargęs nuo pilnos įspūdžių dienos su Rasa.
Kai prabudau, ji teberašė. Man nerūpėjo, ką ji rašo, tad apsiverčiau ant kito šono ir vėl nugrimzdau į miegus.
Ryte ji pristatė savo skyrybų sąlygas: ji nenori nieko iš manęs, ji tenori apie skyrybas būti įspėta prieš mėnesį. Ji prašė tą mėnesį abiems kiek įmanoma pasistengti gyventi kaip anksčiau. Ji nurodė paprastutę priežastį, kodėl ji to prašo: mūsų sūnus laiko egzaminus, ir ji nenori, kad mūsų griūvanti santuoka paveiktų jo mokslus.
Aš su viskuo sutikau. Bet ji norėjo kai ko daugiau. Ji paprašė manęs priminti, kaip aš ją nešiau ant rankų mūsų vestuvių dieną.
Ji prašė, kad visą mėnesį kiekvieną dieną išneščiau ją ant rankų iš miegamojo iki lauko durų... Maniau ji eina iš proto. Tačiau, nenorėdamas bereikalingų pykčių, sutikau su jos keistu prašymu.
Kai papasakojau Rasai apie savo žmonos skyrybų sąlygas, ji garsiai nusijuokė. „Koks absurdas! Kokių triukų ji beprigalvotų, jai teks susitaikyti su skyrybomis“, - su neslepiama panieka balse pasakė ji.
Aš su žmona neturėjau jokio kūno kontakto nuo to laiko, kai supratau, jog noriu su ja skirtis. Taigi, kai pirmą dieną paėmiau ją ant rankų, abu jautėmės nepatogiai. Sūnus, kaip tik tuo metu išėjęs į koridorių, net suplojo rankomis: “tėvelis neša mamytę!” Jo žodžiai suspaudė man širdį. Nuo miegamojo iki svetainės, nuo svetainės iki lauko durų – visus 10 metrų - nešiau ją savo glėby. Ji užsimerkė ir švelniai paprašė “nesakyk sūnui apie skyrybas”. Aš linktelėjau galvą. Tie jos žodžiai mane kažkuo nuliūdino. Prie lauko durų pastačiau ją ant žemės. Ji nuėjo į autobusų stotelę, laukti autobuso į darbą. Aš sėdau į automobilį ir tylėdamas išvažiavau savo įmonės link.
Antrą dieną viskas vyko sklandžiau. Ji prisiglaudė man prie krūtinės. Užuodžiau jos kvepalus, sklindančius nuo jos palaidinės. Staiga aš suvokiau, kad šia moterimi aš nesirūpinau ilgą laiką… Pastebėjau, kad ji nebėra jauna. Jos veide buvo atsiradę raukšlių, jos plaukai ėmę žilti! Ji atidavė visą save mūsų santuokai. Kokią minutę aš svarsčiau, ką aš padariau su ja.
Ketvirtą dieną, kai paėmiau ją į rankas, pajutau, kad grįžta artumo jausmas. Tai buvo moteris, kuri atidavė 10 gražiausių savo gyvenimo metų man.
Per sekančias dvi dienas pastebėjau, kad artumo jausmas auga. Nesakiau to Rasai. Į savaitės pabaigą pastebėjau, kad tapo lengviau ją nešti. Turbūt kasdieninės treniruotės nenuėjo perniek.
Vieną rytą ji niekaip negalėjo išsirinkti ką rengtis. Ji išsimatavo gana nemažai suknelių, bet niekaip nerado tinkamos. Ji atsiduso: “visos mano suknelės išaugo”. Aš staiga pastebėjau, kad ji tiek suplonėjo, jog tai ir buvo ta priežastis, dėl kurios tapo taip lengva ją nešti.
Ir staiga man toptelėjo galvon.... ji palaidojo tiek daug skausmo ir kartėlio savo širdyje. Nesąmoningai aš pasilenkiau ir paliečiau jos galvą.
Tuo metu į kambarį įėjo mūsų sūnus, tardamas: “tėveli, laikas nešti mamytę“. Matyti, kaip jo tėtis kas rytą neša mamą savo rankose, tapo svarbi jo gyvenimo dalis. Mano žmona pamojo jam ranka, kad šis prieitų arčiau, ir stipriai jį apsikabino. Aš nusisukau į šalį, nes bijojau persigalvoti paskutinę minutę. Tuomet paėmiau ją ant rankų, išeidamas iš miegamojo, pereidamas svetainę ir prieškambarį. Jos ranka apsivyjo mano kaklą švelniai ir paprastai. Aš tvirtai ją laikiau svao glėbyje – lygiai taip, kaip mūsų vestuvių dieną.
Mane liūdino tai, kad ji taip sulieknėjo. Paskutinę dieną, laikydamas ją savo rankose, sunkiai žengiau į priekį. Sūnus išėjo į mokyklą. Stipriai ją glausdamas, pasakiau: “aš nepastebėjau, kad mūsų gyvenime taip trūko artumo“.
Nuvažiavau į darbą... skubiai iššokau iš mašinos, palikdamas ją neužrakintą. Bijojau, kad bet koks delsimas nepriverstų manęs persigalvoti. Greitai užlipau laiptais į viršų, kur manęs jau laukė Rasa. “Atleisk Rasa, bet aš nebenoriu skirtis“ – ištariau jai.
Ji pažvelgė į mane su nuostaba. „Ar tu karščiuoji?“ – ištarė ji, bandydama paliesti mano kaktą. Aš patraukiau jos ranką. „Atleisk Rasa, bet aš nusprendžiau nesiskirt. Mano vedybinis gyvenimas buvo nuobodus greičiausiai todėl, kad mes su žmona nesugebėjome įvertinti mūsų kasdieninių gyvenimo detalių, bet ne todėl, kad mes nustojome vienas kitą mylėti. Regis tik dabar supratau, kad kai mūsų vedybų dieną įnešiau žmoną į mūsų namus, aš įsipareigojau ją saugoti, kol mirtis mus išskirs”.
Staiga Rasa tarum pabudo iš miego. Stipriai pliaukštelėjo man per veidą, trinktelėjo durimis ir pravirko. Aš jau leidausi laiptais žemyn ir skubėjau link automobilio.
Pakeliui sustojau prie gėlių parduotuvės. Užsakiau gražią gėlių puokštę savo žmonai. Pardavėja paklausė, ar nenorėčiau ko nors užrašyti ant atvirutės. Nusišypsojau ir užrašiau “aš nešiosiu tave ant rankų kiekvieną rytą, kol mirtis mus išskirs”.
Tą vakarą grįžau namo su gėlių puokšte rankose ir šypsena veide. Greitai užlipau laiptais į viršų… mano žmona gulėjo lovoje nebegyva.
Mano žmona kovojo su vėžiu mėnesių mėnesius, o aš buvau toks užsiėmęs su Rasa, kad to net nepastebėjau. Gydymas buvo neefektyvus, ir ji suprato, kad vilties išgyventi nebėra... Norėdama apsaugoti mūsų sūnų nuo neigiamų išgyvenimų dėl mūsų skyrybų, ji paprašė palaukti tą vieną mėnesį…
 
Dabar – bent jau sūnaus akyse – aš vis dar mylintis vyras…
_______________
 
Mažos smulkmenos mūsų gyvenimuose ir daro mus laimingus. Mes išeikvojame daug laiko siekdami didelių namų, gražių automobilių ir didelės sąskaitos banke. Šie dalykai sukuria sąlygas būti laimingiems, bet patys savaime neatneša mums laimės. Todėl raskime laiko būti savo sutuoktinio draugu, ir darykime tuos mažus malonius dalykus, kurie daro mus artimais vienas kitam. Būkit laimingi santuokoje!
 
Jeigu su niekuo nepasidalinsite šios istorijos, jums tikrai nieko nenutiks.
Tačiau jei pasidalinsit, galbūt kažkam išgelbėsit santuoką.
 
 
Taigi brangieji.. :) Didziausios gyvenimo krizes nutinka tiem zmonem, kurie pasiduoda, nesuprasdami, kaip arti sekmes jie buvo. Tegul si istorija mums primena, kad reikia vertinti tai ka turime, kol to nepraradome. Laimingos jums santuokos, melieji.

Turbūt šie žodžiai kelia daugiausiai šypsenos. Ieškoti bendraminčių uždarbis.lt :D
 
O šiaip, tai merginų nukabinimo formulė yra tokia:
 
Šypsena + išvaizda + atsipalaidavimas + sėkmė/pinigai
 
Visos trys dalys iš keturių (na, per ilgą laiką įsitikinau, kad išvaizda nėra svarbu) yra labai svarbios. Šypsena - reiškia Tu gyvenime būsi linksmas, ir su Tavim bus gera, tai žavi mergins.
Atsipalaidavęs, reiškia kad tu esi savimi ir nebijai to parodyti merginai, ji tai supras, ir tai "sugros" Tavo naudai, merginoms patinka nesusikaustę vaikinai.
 
O galiausiai, visos moterys yra patelės, kurioms yra svarbu jų ir jų vaikų ateitis, taigi jeigu Tu esi sėkmingas arba turi pinigų, tai irgi bus didelis +.
 
Užkalbinti galima labai paprastai, t.y pasiūlyti išgerti kavos - paprasta, bet genialu :)

Prakiurdint :D

Taip, aš noriu "pabėgti", pravėdinti galvą, viską apmastyti, apie pastovų gyvenimą azijoj ar kur kitur rodos neminėjau, keliauti nėra viso gyvenimo tikslas, papraščiausiai aš nematau savęs laimingo gamyboje, per daug sąvęs reikia "investuoti", aš noriu pakeisti mąstymą, per burbulą NT vystytojas ar spekuliantas manau uždirbdavo daugiau (dirbdami mažiau) nei gamybininkas. Su ęsamu žinių bagažu aš galėčiau rytoj atidaryti UABa, pralėkti per privačias statybas, perskambinti draugams ir vėl pradėti sukti voverės ratą, bet aš to nenoriu, geriau tą laiką paskirsiu commodity tradingui, foreksui ar tam pačiam pokeriui, galų gale sau. "realiai tokių žmonių iškyla vienetai, o žlunga milijonai"- taip, yra procentuotė 80 - pilka masė, 15 - finansiškai nepriklausomi, 5 - sėkmingi, galioja visuose srityse ir patikrinta, į 15 grupę ir noriu patekti, tik kaip sakiau reikia pakeisti mąstymą. "toks gyvenimas atrodo patrauklus tik pirmus kelis mėnesius" ar teko taip gyventi kad iš karto kategoriškai atsisakai. Žinoma mes visi skirtingi. Nieko nedaryti, nereiškia kad nieko nedarai.
 
http://img684.imageshack.us/img684/5207/daua.jpg
 
Uploaded with ImageShack.us
 
VS
 
http://img809.imageshack.us/img809/4021/thaiw.jpg
 
Uploaded with ImageShack.us
 
Kip galvojat, kur geriau mąstysis :D

Aš buvau bendrasavinikas ir direktorius statybinės kompanijos, bet per krizę banaliai bankrutavom, dabar nesigailiu kad taip ivyko, nes taip vadinama gamyba, kai tu kuri paslaugą ar produktą yra labai nedėkingas, varginantis užsiėmimas, pinigų srautai palyginus su pelnu yra labai dideli, tik nepasiskaičiuok ir pats nejusdamas jau važiuoji į minusą, krizės pradžioj buvau pasiskaičiavęs kad išlaikyti 8 žmonių aparatą kainuodavo 38 000 į mėn , tai yra baisu, Lietuvoj labai nedėkinga situacija verslui, draugas atidavęs forex brokeriams panašią sumą visiškai nieko nedarydamas uždirba 2500 į mėn, žodžiu aš sau pasidariau išvadas ir į gamybą nosies nebekišiu. Pokeris irgi nėra tas žsiėmimas kuo norėčiau užsiimti iki pencijos, bet šiam momentui su mano turimom žiniom tai optimaliausias užsiėmimas
( žiūr.aukščiau - pusė metų mokinies, investuoji 1500$ turi 1000$- valstybei parodai špygą :lol: )

650 ligu yra maksimumas, ten jie algos vidurkį išveda, jei uždirbai apie 2000lt tai gausi max, žiūriu reiks kurt atskira temą apie darbo biržą :rolleyes:
Labai nesigailėk dėl pokerio pagrindų ( ne faktas kad geri jie pas mane yra).Jei turėčiau galimybę dirbt gerai apmokamą, įdomų, mėgstamą darbą, pokerio aš nežaisčiau, visgi gana sunku visiškai atjungt emocijas, o kaip pastebėjau neigiamos emocijos žymiai stipriau pasireiškia šiame zaidime. Kazkokiam forume vyko idomi diskusija - darbas vs pokeris, tai ten aš dėsčiau tokius pamąstymus. Kas skaitėt Kiosaki žinot kad verslas būna dviejų tipų, kai susikuri sau darbo vietą, arba kai sukuri sistemą kur tavo dalyvavimas nebereikalingas (pagal Kiosakį apie 15 metų kruvino darbo), tai va pokerį priskirčiau pirmai kategorijai, ir kas žavingiausia kad pradėt žaisti praktiškai nereikalingos investicijos, reiškias susikuri verslą be didesnių investicijų + kitiems tai ir malonus užsiėmimas, man tai reikia stipriai prisiversti prieš kiekviną sesiją, manau tai susije su pastovia stresine būsena žaidžiant, psichika tiesiog atmetinėja pokerį. Išmokus izoliuot emocijas turėtu viskas susitvarkyti.
Taigi pokerio minusai būtu stresas ir asocializacija (su tuo irgi galima tvarkytis). Pliusai:
1. Nuosavas verslas (nėra pikto boso).
2. Investicijos ir pelno santykis ( investuoji 1500$, žaidi po 6-8 val į dieną NL50 "ant nulio", sugeneruoji 2000-2700$ reiko, bonusai + rakebackas - vualia- turi 900 - 1200$ pelno, viskas priklauso nuo tavęs, kiek dirbai tiek turi).
3. Laisvas darbo grafikas.
4. Verslui plėsti nereikia papildomų investicijų.
5. Labai maža galimybė bankrutuoti laikantis bankrol menedžmento.
Aišku nėra taip viskas paprasta,reikia daug valios skirti mokymuisi, analizei (bet kur to nereikia-nebent MAXIMOS kasoje), ateina daunstringai :lol: , bet kaip ateina taip ir išeina, ateina ir upsvingai, tai gyvenimas, tai pokeris :| Manau kad svarbiausias dalykas susitvarkyti psichologija, ir pokeris gali tapti malonumu.
Man šių pliusų užteko, kad neiti dirbti kokiu pardavimų vadybininku už 1500lt su mažom perspektyvom ateityje, aišku viskas gyvenime įmanoma, man pasisekė nuo vadybininko pareigų dasikasti iki direktoriaus ir bendrasavininko posto, bet tuos 5 metus prisimenu kaip slogų sapną su bloga pabaiga, darbas visiškai įtraukė, neberasdavau laiko net patiems artimiesiems, meilės frontas irgi neatsilaikė prieš DARBĄ, nukentėjo asmeninės savybės, augant pinigų kiekiui atsirado arogancijos užuomazgos (pasireikšdavo tik apsvaigus -lengva forma :lol: )OH, na ir pripilsčiau čia, tai žinoma tik mano nuomonė, bet šiuo metu man viskas atrodo taip.
Sėkmės kolegos prie stalų, iki susirašymo.
Ps, atsiprašau už lingvistines ir gramatikos klaidas :)

Sveiki, tai pirmas mano blogas,tad labai neteiskit.
Vasara eina į pabaigą,tad vieną apniukusią dieną prisiminiau seną svajonę pagyventi (ir apdirbėti aišku) Tailande. Paklausit kokio bieso trenktis į tokią tolybę, atsakymas paprastas: pigus pragyvenimas,šiltas klimatas, draugiški čiabuviai, pigios pramogos, egzotiška šalis ir tt. Taip jau gyvenimas susiklostė, kad Lietuvoj pakolkas laiko tik išmoka iš darbo biržos :lol: Kažkaip gaila palikt mūsų mylimai Tėvynei tuos 700lt į mėn, vienok sausio mėn labdara baigias, apie tą laikotarpį ir planuoju kelt sparnus. Pats pokerį žaidžiu apie 2 metus, pradžia buvo juokinga, laimėjau freerole 6 eu ir kažkokiu stebuklingu būdu susikurpiau šioki tokį bankrolą, visą laiką trypinėjau mikrolimituose, nes tekdavo trūks plyš cashautint po 600$ į mėn. ( nusipirkęs esu sklypą asilo galva)o tai mikrolimitčiko bankrolui žiaurus kasmėnesinis smūgis. Dabar bankrolas apie 4000$ bet per tuos nelemtus bonusus (lietuviškas godumas :rolleyes: ) žaidžiu dviejuose rumuose NL50, kažkaip reikės jau kelti subinę į NL100, gal šis blogas pasitarnaus tam. Kodėl rašau šį bloga: 1.jei atsiras nors vienas skaitantis bus lygtai ir kontrolė ir motyvacija netingėt dirbt;
2. gal atsiras norinčių jungtis į kompaniją.
Pasėdėjęs įvairiuose rusų forumuose susidariau bendrą vaizdą kiek kainuoja pragyvenimas Tailande.
http://pics.lt/dt-6131470317213.png
Tokio condominimumo kaina apie 640lt/mėn + apie 100lt komunaliniai patarnavimai.
Maistas Tailande labai pigus, lauko kioskuose galima užkast už 3 lt, žodžiu 800 lt mėn turėtu pakakti prasimaitinimui.
Motorolerio nuoma ir kuras apie 200 lt.
Lėktuvo bilietą galima gauti už 1300 lt.
Gaunam 725$ + 475$ pramogoms. Žodžiu už 1200$ galima visai neblogai įsitaisyti.
Teko skaityt rusų pokeristo pragyvenusio tailande metus blogą, tai jis ten gyveno grindindamas NL50. Tai manau kiek ektstremalu, bet žaidžiant NL100-200 vien iš reikbacko galima gyventi niekuo sau neatsakant.
PLANAS CHULIGANAS:
2012 01 01 - BANKROLAS 8000$ ADIOS LITHUANIA/ALOHA THAILAND
http://pics.lt/dt-9131470541515.png

Taigi, nusprendžiau sukurti savo Pokerio dienoraštį, kad tikslų būtų siekti lengviau, tikiuosi šis blogas nebus vienos savaitės ar mėnėsio blogas, ir jį rašysiu pastoviai, entuziazmo tikiuosi nestiks. Į pokerį žiūriu rimtai, ir suprantu, kad tai lygiai toks pats darbas, kaip ir kiti, todėl norint ateityje pragyventi ir iš jo užsidirbti, reikia daug dirbti. Kas mėnėsį pabandysiu išsikelti tikslą ir jo siekti, piniginis tikslas bus, tačiau, specialiai, jeigu jo nepavyks siekti tikrai neskubinsiu, kadangi tai gali trikdyti žaisti mano geriausią žaidimą, tačiau, nesu rašytojas, bet stengsiuosi rašyti viską ką prisiminsiu iš pokerio partijų.
 
Pokerį žaidžiu mažiau nei metai, turėjau keletą trenerių, vieną SNG Turbo ir Cash’o, Cash’as sekėsi kur kas sunkiau ir buvau pralošęs apie 20BI, kas nebuvo labai daug dačiau sudarė dalį mano Bankroll’o. Vasarą dirbau, todėl pokeriui neturėjau laiko ir jam neskyriau laiko, pailsėjąs po vasaros nusprendžiau dirbti, pokeris yra darbas, todėl tam skirsiu daug laiko.
 
Šiek tiek apie mano rezultatus per mano žaidimo istoriją :
Schedule : 760 MTT, AVG.Profit : 0.84$, AVG ROI : 51%, Total Profit : $641
Esu laimėjąs vieną turnyrą PokerStars kuriame laimėjau apie 450 dolerių nugalėjąs 3000 oponentų.
Sit & Go : 2690 SNG, AVG.Profit : 0.06$, AVG ROI : 3%, Total Profit : $151
 
Taigi, čia yra mano visų laikų statistiką, per metus laiko, žaidžiau pakankamai nedaug manau, ir uždarbis, nesiekia to iš ko išeitų pragyventi šiais laikais.
 
Esu perskaitęs kelias knygas :
The Poker Mindset: Essential Attitudes for Poker Success
Earn $30,000 per Month Playing Online Poker: A Step-By-Step Guide to Single Table Tournaments
Cash Games (How to Win at No-Limit Hold’em Money Games) Vol. 1
 
Namuose dar turiu antrą Cash Games (How to Win at No-Limit Hold’em Money Games) Vol. 2, ir manau reikės ją perskaityti, nors ir nesispecializuoju, bet kiekviena, pokerio literatūra turi savų pliusų, todėl iš kiekvienos knygos gali sužinoti kažką naujo, galbūt tai bus sunkiau pritaikyti, tačiau, iš Cash’o knygos tapo lengviau skaityti oponento rankų diapozoną, ir galvoti tai ką jis galvoją, aišku tam pritaikyti praktikoje dar reikės šiek tiek laiko ir praktikos.
 
Paskutinė knyga perskaityta buvo Single Table Tourmanets, pabandžiau šį žaidimą PS, ir man jis patiko sužaidžiau labai mažai 150 žaidimų, AVG ROI : 0, tai, bent rake užsidirbau. Susižymėjau REGULAR žaidėjus savo limitę, todėl toliau bus lengviau, stengiuosi nežaisti, jeigu yra, bent 2 regai, arba jeigu yra 1 regas ir 2-3 neminusuojantys žaidėjai, aišku galbūt jie nėra labai stiprūs varžovai, tačiau kam žaisti su žaidėjais kurie pliusuoja, jeigu galima žaisti prieš fishus
Žaisiu TURBO 9 MAX SnG (STT) pradėsiu nuo 7$ įpirkos su 483$ doleriais, kas yra 69BI, manau tai pakankamas kiekis mano pradžiai.
 
Tikslai :
 
1.Perskaityti, bent 3-6 knygas :
 
Heads Up No Limit Hold by COLLIN MOSHMAN
Sit ‘n Go Strategy by COLLIN MOSHMAN
Secrets of Sit ‘n’ Gos: Winning Strategies for Single-table Poker Tournaments by PHIL SHAW
 
2. Kiekvieną dieną padirbėti su SNG Wizard programa, bent 100 quiz’u, kol nepasieksiu 100/100 quiz’o atsakymo.
 
3. Kelti žaidžiamų stalų, kiekį pradėsiu nuo 6 stalų, turiu 23 colių ekraną, todėl stengtis pasiekti 16 stalų kiekį per metus.
 
4. Pradėti žaisti gyvus turnyrus Klaipėdoje.
 
5. Kilti į aukštesnį lygį.
 
Tikslų daugės, tiesiog šiuo metu sunkų jų susigalvoti taip greitai, kiekvieną dieną bus update, kiek BI laimėta/pralaimėtą.
 
Jei yra daugiau pasiūlymų, ar radot klaidų rašykit taisysiu ;)

Sveikas,
 
Jei nori šabloniško CV tai prašom: http://www.europass.lt/cv
čia yra pvz ir paaiškinimai kaip rašyti, nors aš realiai siūlyčiau turėtį šiek tiek kitokį, kad išsiskirtum iš visų :)

Sveiki,
 
Norintiems atvykti i anglija, galiu surast gyvenamaji plota, padet susitvarkyt dokumentus kaip socialinio draudimu numeri, home offica, banko saskaitas, galimus benifitus. Galiu padet susirast darba.Galiu padet del mokslo dokumentu/application`u. kreipkites az del daugiau kontaktu.
 
UZ UZMOKESTI NIEKO NEIMU, NEBENT REIKETU I KITA MIESTA ATVYKTI TAI TIK UZ BENZINA. IR TAIP TIKIUOSI UZ GERA DARBA MAN ALAUS UZTENKA PASTATYT ^_^

Matot viso šito didžiausia problema yra tame, kad visi tik ir laukia, kol kas nors ką nors duos, be jokio įdirbio.
Tikriausiai čia kalta yra ta sovietinė sistema, kai visi pradėję dirbti gaudavo butus ir pan.
 
Esmė tame, kad su tokiu visų požiūriu ir yra sunku kažką pasiekti. Norint, kad Lietuvoje gyvenimas gerėtų, reikia kurti produktą, norint kurti produktą, reikia dirbti, jei darbo nėra galbūt bandyti pačiam kažką kurti? Nauda dvejopa - ir pats kažko pasiektum ir galbūt kitam darbo suteiktum.
Kad ir kaip bebūtų, dabar tikriausiai yra pats tinkamiausias kažką bandyti kurti. Kadangi Lietuvos rinkoje, iš po krizės, atsirado begalė naujai atsivėrusių nišų.
 
Iš kitos pusės, kaip mano buvęs kambariokas sakydavo: "tegul važiuoja jie, teguk emigruoja - mums nuo to tik geriau bus, mažesnė konkurencija darbo ieškantis".
 
Nepagalvojat dabar kartais, kad prieš krizę jau visai gerai mes gyvenom? :) Darbą turėjo praktiškai visi jau, atlyginimai sparčiai augo, jau pradėjom jausti, kad kažką ir daugiau leisti galėjom. Manyčiau, už keletos metų grįš vėl tas pats, tik reikia šiek tiek dar pakentėti :)

Galėčiau daugybę priežasčių išvardinti kodėl Lietuvoje gyventi gera:
Todėl, kad Lietuva - gražus, žalias kraštas, turim puikų pajūrį ir daugybę švarių ežerų.
 
Mūsų kaimai - vis dar beveik tokie patys kaip ir prieš dvidešimt metų. Su tokiomis pačiomis geromis senučiukėmis, šuliniais ir gatvėj besisveikinančiais su visais sutiktais vietiniais. Su ekologiškus kaimiškus kiaušinius perinčiomis vištomis, natūraliai augančiomis daržovėmis, ir šiltu šviežiu karvutės pienu be jokių "E".
 
Ne visi lietuviai susiraukę, ir nevisada. Kiekvienas pažįstame nuostabų draugišką kaimyną, malonią padavėją kavinėje, paslaugų policininką - yra daugybė šiltų žmonių, kurie padeda vieni kitiems.
 
Lietuviai turi neįtikėtiną sugebėjimą susivienyti, būti patriotiški, ir iškovoti laisvę ne ginklu, o daina. Galime didžiuotis savo turtinga istorija, mūsų protėviai buvo tikri didžiavyriai, ir kiekvienas iš mūsų turime tai savo kraujyje.
 
Nuostabi ne tik mūsų juoda duona. Nuostabūs šaltibarščiai, cepelinai, naminė gira, alus, varškės sūris, žemaitiškas kastinys, rūgpienis ir daugybė kitų patiekalų, kurių labai ilgisi emigravę tautiečiai.
 
Mes turime braliukus - latvius. Mes mylime juos, o jie - mus. Ar daug šalių gali pasigirti tokiais broliškais santykiais su kaimynais? Turėtumėm dar vienus braliukus - prūsus, deja istorija taip susiklostė, kad pasaulyje likom tik mes ir latviai - daugiau baltų šioje žemėje nebėra...
 
Vilnius - nuostabus miestas. Jį giria turistai, kaip labai jaukų, žalią, su nuostabiu senamiesčiu. Aš taip pat tai matau kiekvieną kartą eidama senamiesčio gatvele - dievaži koks jis gražus. Kas gali būti smagiau už riedėjimą dviračiu, saulėtą dieną, savo mieste?
 
Mes kalbame viena seniausių ir viena mažiausiai pakitusių pasaulio kalbų. Tai turbūt reiškia, kad turime vertybes, jeigu sugebėjome išsaugoti savo kalbą net per visus karus ir okupacijas, ar ne? Mūsų kalba giriama kaip labai daininga ir turtinga, o išmokti jos yra gerokai sudėtingiau nei daugelio kitų kalbų (taip jau būna su turtingomis kalbomis) :)
 
Mes mokame labai nuoširdžiai ir triukšmingai sirgti už šalies sportininkus. Visi būname tikri patriotai kai vyksta rimtas krepšinis, nesvarbu ar tu moksleivis, ar verslininkas, ar Prezidentė :)
 
Čia mano draugai, giminės, pažįstami veidai, panašios aktualijos. Jokioje kitoje šalyje nesijausčiau "savesnė" nei jaučiuosi čia. Juokinga, bet net su užpuoliku gatvėje aš turėčiau daugiau bendrumų, nei su kokiu kitos šalies piliečiu. Juk mes abu užaugome čia, kalbame ta pačia kalba - aš dar turiu šansą su juo susikalbėti :)
 
Mes turime karštas vasaras, ir baltas žiemas. Galime džiaugtis tikromis Kalėdomis, kokias rodo filmuose, važinėtis rogutėmis, slidėmis ir snieglentėmis, o paskui su nekantrumu laukti vasaros. Jai atėjus kiekvienais metais būname tokie laimingi - pagaliau šilta, saulė, ežeras, šašlykas su draugais. Mėgstu šilumą, bet gyvendama kokioje Ispanijoje pasiilgčiau sniego. Ir Kalėdos man nebūtų Kalėdos, jeigu aplink auga palmės...
 
Čia mano namai. Net nebūdama emigrante galiu drąsiai pasakyti kad myliu savo Tėvynę, nepaisant ekonominių ar kitokių sunkumų.

Dažniausiai tokia saviveikla arba "susiremontuosiu pats" po kurio laiko vis tiek baigiasi.. mašinos nutempimu į servisąB-) Tik jau remontas tada kainuoja daug brangiau. Dėl susprogimo, tai pajuokavau:) , tačiau tokią mašiną eksploatuoti gana nesaugu. Dėl dujinės įrangos gedimų dažnai pasitaiko, kad automobiliai užsidega.
 
Keletas straipsnių apie dujinę įrangą
http://www.automobiliuremontas.lt/duju-iranga
 
http://www.autoreviu.lt/portal/categories/233/1/0/1/article/7455

Išverčiau tiems, kas nesupranta anglų kalba (P.S. vertimas iš anglų į lietuvių niekad nebuvo mano stiprioji pusė):
 
Thomas Edison visad sunkiai užmigdavo, išskyrus 20 minučių užsnūdimus. Mark Twain taip pat turėjo nemigą, tačiau dažnai užsnūsdavo darbo metu. Taigi, koks yra ryšys tarp 20 minučių užsnūdimų ir žmogaus darbingumo bei kūrybiškumo?
 
Mokslininkai neseniai įrodė, kad žmogui reikia tiek miego, kiek jo gali leisti turėti jo smegenys, t.y. kol smegenys veikia pilnu pajėgumu, nėra jokio reikalo eiti miegoti. Esmė tame, kad pilnai atkurti smegenų funkcijas ir atgauti darbingumą užtenka vos 20 minučių užsnūdimo tuo metu, kada jaučiama, kad to reikia. Miegas, iš visų šiuo metu žinomų atsipalaidavimo technikų, yra pats sveikiausias ir labiausiai atpalaiduojantis. Nepaisant to, 20 minučių užsnūdimas per pertraukėles ar tarp susitikimų gali atkurti darbingumą taip pat kaip 8 valandos miego.
 
Žvelgiant į istoriją, visad užimti ir pavargę vyrai naudodavosi galimybe šiek tiek nusnūsti, nepriklausomai nuo to, kokios problemos juos tuo metu spausdavo, tam, kad šiek tiek pailsėtų ir jaustųsi darbingesni. Daugumai žmonių, dirbančių intelektinį darbą, 20 minučių užsnūdimo nauda gali būti panaši kaip kraujo plazmos perpylimo. Šie 20-ies minučių užsnūdimai žmonėms, kurie pavargsta nuo savo darbo, beveik visad suteikia energijos bei naujų idėjų. Tai leidžia išvengti kofeino vartojimo darbo dieną ir garantuoja energijos rezervą, t.y. diena nesibaigia užmigimu ant sofos bežiūrint televiziją vos grįžus iš darbo.
 
Tam, kad pakankamai atsipalaiduotumėte per 20-ies minučių nusnūdimą, jums tereikia laisvų 20-ies minučių. Jei esate biure, pasistenkite tuo metu atjungti telefonus, ant durų rankenos pakabinkite užrašą sekretorei, kad netrukdytų Jūsų artimiausias 20 minučių. Geriausia būtų numigti ant sofos, tačiau, jeigu Jūsų kabinete tokios nėra, galite išsitiesti ant grindų. Prieš nusnūdimą turėtumėte nusimauti savo batus, atlaisivinti diržą bei kaklaraištį. Geriausia būtų atsigulti ant nugaros ir sukryžiuoti rankas sau ant krūtinės. Neturėtumėte per daug jaudintis apie bandymą užmigti. Svarbiausia tai, kad Jūs atsipalaiduosite, tai jau savaime jums suteiks energijos. Jeigu Jūsų smegenims reikia poilsio, turėtumėte greitai užmigti. Normalu yra begulint galvoti apie įvairias savo problemas, tačiau, jeigu į galvą šautų idėja, kaip kažką išspręsti, nepulkite jų iškart spręsti, geriau pirma užbaikite savo 20 minučių. Pasistenkite besiilsėdami negalvoti apie darbą, geriau galvokite apie tai, ką veiksite grįžęs namo.
 
Galite mintyse žaisti golfą ar kitą Jūsų mėgiamą žaidimą ir spręsti problemas, kurios iškyla įsivaizduojant žaidimą. Tai ne tik atpalaiduos, bet gali ir padėti šiek tiek pagerinti Jūsų įgūdžius net realiai nežaidžiant. Psichologinis pasiruošimas yra labai svarbus sporte, o galvojimas apie tai šiuo atveju duos dvigubą naudą: Jūs atsipalaiduosite ir pagerinsite savo įgūdžius savo mėgstamame sporto žaidime.
 
Pasistenkite kiek įmanoma ignoruoti visus garsus – įtikinkite save, kad šie garsai nėra visiškai susiję su Jumis ir Jums nereiktų kreipti dėmesio į juos. Žiūrėkite į juos tiesiog kaip į aplinkos dalį, o ne kaip į Jums trukdančius garsus. Įsitikinkite, kad Jūs pabusite būtent po 20-ies minučių. Tam, kad tai pasiektumėte galite nusistatyti žadintuvą ar pranešti sekretorei, kad Jus pažadintų po šio laiko. Kai dažniau praktikuosite šią techniką, turėtumėte pats pabusti prieš pat suskambant žadintuvui ar ateinant sekretorei.
 
Bandymai numigti 30 minučių ar ilgiau daugeliu atvejų Jus privers jaustis dar labiau pavargusį nei pailsėjusį. Bet nėra nieko blogo numigti po 20 minučių keletą kartų per dieną, jeigu sunki darbo diena. Prisiminkite, kad Jūs visad galite įgauti darbingumo ir kūrybiškumo tada, kada jaučiatės pavargęs ar Jums pradeda trūkti idėjų, tiesiog trumpai nusnūdęs.
 
Kai pabusite, būtų neblogai dar pagulėti 1-2 minutes, po to giliai įkvėpti, pasirąžyti. Atsikelkite, susitvarkykite savo drabužius bei atsigerkite stiklinę vandens. Pradėdami darbą iškart nesiimkite kažko svarbaus, pirma geriau perskaitykite el. laiškus, suorganizuokite savo tolimesnį darbą. Po kelių minučių turėtumėte jaustis pilnai pailsėjęs ir galintis išspręsti bet kokią iškylančią problemą.
 
Įgavęs patirties, visad galėsite pilnai atnaujinti savo darbingumą vos per 20 minučių. Svarbu yra suprasti, kada Jums geriau spręsti iškilusias problemas dabar, o kada geriau prieš tai pailsėti.
 
Pabandykite patys!

Šioje skiltyje 80 0000 pranešimų ir 2705 temų ir aš manau kad administracija turėtu labiau tvarkyt šita skiltį. Galėtumėt duoti teises keliems patikimiems vartotojams (O tokių tikrai yra) kad ja galėtų sutvarkyt sukurt naujus subforumus. Nepatinka man ta netvarka kokia yra dabar sukuriamos naujos temos mėtosi betkur. Reiktu skilčių tokiu pvz kaip: Programos, Fulltilt, Cashgame, Mtt, Pokerstars... Manau jog visiems būtų tik geriau.
 
 
P.S Geriau bana man dėkit bet sutvarkykit šita skiltį. Kas už, dėkit pliusa.
 
 
Dėkui.