dealeris

Sveiki. Iš tikro labiau mėgstu skaityti negu rašyti, bet norėčiau sukelti diskusiją šia tema.
 
Turbūt daug kam žinomas faktas, kad vyrai uždirba daugiau negu moterys. Žinoma kalbame apie tos pačios kategorijos specialistų palyginimą. Šis teiginys yra teisingas, vertinant bent 95 atvejus iš 100. Yra daugybė statistinių duomenų patvirtinančių tai. Savaime aišku, kad kalbame ne tik apie Lietuvą, bet ir visas likusias pasaulio šalis. Paimkime vieną pavyzdį: pagal JAV darbo departamento publikuotą ataskaitą (publikuota 2011 metų kovą) moterys IT sektoriuje uždirba 81.8 procentų vyrų atlyginimo (už tą patį darbą). Pagal kitą šaltinį moterys programuotojos uždirba 93% to, ką uždirba vyrai. Pavyzdžiui, jeigu vyras programuotojas uždirba $90,000 (~235 980lt) per metus (aha, atlyginimai nelietuviški), moteris programuotoja uždirba $83,700 (~219 461lt). Skirtumas $6,300 (~16 518lt). Ne tiek ir mažai, ar ne?
 
Pagrindinis klausimas yra - kodėl? Kodėl XXI amžiuje tai vyksta?
Populiariausias atsakymas turbūt, kad moterys pačios nelinkusios daryti karjeros, o sukūrusios šeimą gali daryti dideles pertraukas karjeroje ir visiškai prarasti kvalifikaciją. Nors darbdavys įsipareigoja išsaugoti darbo vietą, neretai po motinystės atostogų grįžusiai moteriai pasiūlomos žemesnės pareigos (ir mažesnis atlyginimas), nes kol augino vaiką, ji prarado kvalifikaciją.
Bet - ar vyrai vis dažniau neina tėvystės atostogų? Ar jiems nereikia rūpintis vaikais?
Pagal Bendrosios apskaitos tarnybos ataskaitoje pateikti labai įdomūs statistiniai duomenys: vyrai su vaikais uždirba daugiau nei moterys su vaikais! Tai yra, vyrai su vaikais uždirba 2% daugiau nei vyrai be vaikų, kai tuo tarpu moterys su vaikais uždirba 2,5 procentais mažiau!
 
Kviečiu prisijungti prie diskusijos.
 
Naudoti šaltiniai:


 
http://blog.gotoagile.com/tag/negotiate-salary/
http://www.guardian.co.uk/news/datablog/2011/mar/08/international-womens-day-pay-gap
http://www.euractiv.lt/lt/straipsnis/3150/vyrai-uzdirba-daugiau-negu-moterys
http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1304&PHPSESSID=dfd57eafee79dda7151f6f1a2a0912c4
http://www.kaunozinios.lt/naujienos/verslas/vyru-ir-moteru-atlyginimu-skirtumas-iki-17-proc_30086.html
http://ekonomika.atn.lt/straipsnis/24520/moteru-darbo-uzmokestis-lietuvoje---15-proc-mazesnis-uz-vyru
http://usgovinfo.about.com/cs/censusstatistic/a/womenspay.htm
http://www.politika.lt/index.php?cid=9316&new_id=753453

Jeigu pats gaminsi ir rūkinsi dešras,kumpius,lašinius, susirasi kelias parduotuves, kiaules auginti geras variantas, bet turi išmanyti gerai savo sritį, geros kokybės mėsos gaminių retas žmogus atsisakytų dabar, nes nelabai yra pasiūlos.

Nešnekėsiu apie visus keturis, bet jau kas, kas, bet Matulevičius ir jo brolis, tikrai nėra angelai...
 
Dėl visų tų blogybių - gyveni savo gyvenimą, nepakliūni teisėsaugai į akis, stengiesi ir viskas yra OK, bet kažkodėl mes ieškom visur problemų. Gal užtenka malt šūdą ir metas pradėt tvarkytis, vietoje banksnojimo į save ir rėkimo, kad mes supuvę. Visa valdžia esame mes ir kokie būsime mes, tokia bus ir valdžia.

Visada pasitariu su tėvais, ar apsimoka pirkti. Pamenu vaikystėj norėjau riedlentės, PS2, PSP ir visokių kitų 12-15metų vaikams reikalingų dalykų. Tėvas pasakė: pagalvok dvi savaites, ir po dviejų savaičių pranešk man, ar vis dar nori pirkti. Rezultatas - neturėjau nei riedlentės, nei PS, nei PSP, nes per tas 2 savaites suprasdavau, kad tie daiktai bus viendadieniai - pasinaudosiu ir pamiršiu. Kitas variantas. Berods 13-ojo gimtadienio progą reikėjo dovaną rinktis tarp kažkokio kabai krūto telefono ir dviračio. Tėvas pasakė - susirašai kiekvieno daikto po 5 pliusus ir minusus, ir atsirenki kurie tau yra svarbesni. Tai po gan neblogos atrankos, gavau dovanų dviratį :)
 
P.S. Jei kam reikės to "Atrankos būdo" paraųykit pm :)

Čikagos universitetas siūlo atvirą kursą apie klimato kaitą.
Paskaitas galima žiūrėti internetu, atlikti testus ir gauti sertifikatą, kad išklausėte šį kursą.
Kursą dėsto David'as Archer'is, labai rimtas ir geras klimato kaitos specialistas.
 
Registruotis galite čia: http://forecast.uchicago.edu/moodle/
 
Šiaip pasižiūrėti paskaitas galima ir per youtube
 
http://www.youtube.com/watch?v=uHXpkoE0G3A
 

Aš nelabai suprantu ko jūs drožiat savo starterius ir žaidžiat su tais laidais, neužsikūriau gal kokius 3 rytus, tai tiesiog virvę priekyje prisikabini, bet kurią pravažiuojančią mašiną pastabdai užkabini jai virvę ir sėdęs duodi apšilt žvakėms, jei benzas nieko nereik, ir 10-15 metrų patempia įmeti antrą bėgį ir užsikūrus mašina. Padedančiam žmogui nereik net iš mašinos išlipti ir viskas užtrunka 2 minutes.

Noriu pasidalinti vienu man labai patikusiu Frank Kern seminaru, trukmė beveik dvi valandos, kurios tikrai neprailgo.
 
Seminare kalbama apie labai galingą įtaką, kurią turime kai darome tai kas mums tinka, patinka ir elgiamės nuoširdžiai, ir tam neprireikia praktiškai jokių pastangų.
 
Seminaro ištrauka:

 
Čia galite gauti visą seminarą:
http://www.getcoreinfluence.com/
 
EDIT: viršutinėje nuorodoje neveikia atsisiuntimas, tai duodu nuorodą tiesiai į torrentą, ten failas Core influence.mp4, kurį galit parsisiųsti.
http://ca.isohunt.com/download/106483049/frank+kern.torrent

Čikagos universitetas siūlo atvirą kursą apie klimato kaitą.
Paskaitas galima žiūrėti internetu, atlikti testus ir gauti sertifikatą, kad išklausėte šį kursą.
Kursą dėsto David'as Archer'is, labai rimtas ir geras klimato kaitos specialistas.
 
Registruotis galite čia: http://forecast.uchicago.edu/moodle/
 
Šiaip pasižiūrėti paskaitas galima ir per youtube
 
http://www.youtube.com/watch?v=uHXpkoE0G3A
 

Čikagos universitetas siūlo atvirą kursą apie klimato kaitą.
Paskaitas galima žiūrėti internetu, atlikti testus ir gauti sertifikatą, kad išklausėte šį kursą.
Kursą dėsto David'as Archer'is, labai rimtas ir geras klimato kaitos specialistas.
 
Registruotis galite čia: http://forecast.uchicago.edu/moodle/
 
Šiaip pasižiūrėti paskaitas galima ir per youtube
 
http://www.youtube.com/watch?v=uHXpkoE0G3A
 

Čikagos universitetas siūlo atvirą kursą apie klimato kaitą.
Paskaitas galima žiūrėti internetu, atlikti testus ir gauti sertifikatą, kad išklausėte šį kursą.
Kursą dėsto David'as Archer'is, labai rimtas ir geras klimato kaitos specialistas.
 
Registruotis galite čia: http://forecast.uchicago.edu/moodle/
 
Šiaip pasižiūrėti paskaitas galima ir per youtube
 
http://www.youtube.com/watch?v=uHXpkoE0G3A
 

Čikagos universitetas siūlo atvirą kursą apie klimato kaitą.
Paskaitas galima žiūrėti internetu, atlikti testus ir gauti sertifikatą, kad išklausėte šį kursą.
Kursą dėsto David'as Archer'is, labai rimtas ir geras klimato kaitos specialistas.
 
Registruotis galite čia: http://forecast.uchicago.edu/moodle/
 
Šiaip pasižiūrėti paskaitas galima ir per youtube
 
http://www.youtube.com/watch?v=uHXpkoE0G3A
 

Čikagos universitetas siūlo atvirą kursą apie klimato kaitą.
Paskaitas galima žiūrėti internetu, atlikti testus ir gauti sertifikatą, kad išklausėte šį kursą.
Kursą dėsto David'as Archer'is, labai rimtas ir geras klimato kaitos specialistas.
 
Registruotis galite čia: http://forecast.uchicago.edu/moodle/
 
Šiaip pasižiūrėti paskaitas galima ir per youtube
 
http://www.youtube.com/watch?v=uHXpkoE0G3A
 

Belieka kreiptis i vartotojų teises.

Nežinau ar daug kas iš čia esančių atsimena ar yra girdėję apie 1998 metų Rusijos krizę, kai dėl jos vos nebuvo devalvuotas litas. Tuo metu Kubiliaus ir jo komandos dėka per diržų veržimasį buvo išvengta lito devalvacijos. Per šią Finansų krizę geresnio premjero iš 141 sėdinčių seime ir nematau (per rinkimus už konservatorius nebalsavau, tad šališkumo man neprikaišiokite). Prie to pačio kodėl Estijos situacija gerėsnė nei Lietuvos - todėl, kad iki tol buvusios vyriausybės Estijoje rūpinosi savo valstybe ir jos žmonėm, ne taip kaip Lietuvos vyriausybės. Tad žiūrint į bendrą valstybės raidą nuo nepriklausomybės atgavimo kuri politinė jėga Lietuvoje privedė mus iki tokios "šiknos" situacijos kokią turim dabar ir iš kurios mūsų kai kurių taip mylimas Kublius bando ištraukt.
 
P.S. Man asmeniškai Kublius nepatinka vien dėl savo povyzos, ypač tada kai praneša nekokią žinią ir šypsosi tokia pikdžiugiška šypsena.

Su idiotu diskutuot beprasmiška.Ar aš sakau kad Kubilius sugriovė mano gyvenimą,aš išvis niekuo nesikundžiu ir mokesčių pavidalu į Valstybės "katilą" sumoku gal būt 10 kartų daugiau,nei tavo visa giminė kartu paėmus.Kita vertus , kur nueina mano apmokestinta pelno dalis aš turiu pilną teisę žinot ir pareikalauti ataskaitos.Ar gi ne taip?
Dabar dėl tavo paminėtos Nigerijos,Nigerija - labai turtinga šalis, čia daug naftos išteklių. Tačiau nafta vietinių nemaitina . Čia įsikūrusios galingos vakarų naftos kompanijos.Vietiniai žmonės gyvena visur, kur pakanka pasislėpti nuo lietaus- kartoninėse dėžėse, iš lentų suremtose pastogėse. Net 75 proc. Nigerijos gyventojų gyvena mažiau nei už 1 JAV dolerį per dieną.
Ta pati wikipedia pateikia faktus - "Nigerija yra didžiausia naftos gamintoja Afrikoje ir vienuolikta pasaulyje. Tokios kompanijos kaip "Shell"(olandija), "Mobil"(Jav), "Chevron"(Jav), "Agip"(Italija), "Elf"(Prancuzija), "Texaco"(Jav) siurbia naftą iš platformų Nigerijoje.
Taip ,kad Nigerijos galėjai ir neminėti ,nes tai akivaizdus faktas kaip vakarų kapitalas "dulkina" bananus .o jų akyse mes tokie pat "bananai " tik esantys arčiau.

20. Jungtinės Amerikos Valstijos – 101,1 proc.Užsienio skola (procentinė BVP dalis) – 101,1 proc.
Užsienio skola vienam gyventojui – 48 258 doleriai.
 
19. Vengrija – 120,1 proc.
 
Užsienio skola – 120,1 proc.
Užsienio skola vienam gyventojui – 22 739 doleriai.
 
18. Australija – 138,9 proc.
 
Užsienio skola – 138,9 proc.
Užsienio skola vienam gyventojui – 57 641 doleris.
 
17. Italija – 146,6 proc.
 
Užsienio skola – 146,6 proc.
Užsienio skola vienam gyventojui – 44 760 dolerių.
 
16. Ispanija – 179,4 proc.
 
Užsienio skola – 179,4 proc.
Užsienio skola vienam gyventojui – 60 614 dolerių.
 
15. Graikija – 182,2 proc.
 
Užsienio skola – 182,2 proc.
Užsienio skola vienam gyventojui – 53 984 doleriai.
 
14. Vokietija – 185,1 proc.
 
Užsienio skola – 185,1 proc.
Užsienio skola vienam gyventojui – 51 572 doleriai.
 
13. Portugalija – 223,6 proc.
 
Užsienio skola – 223,6 proc.
Užsienio skola vienam gyventojui – 51 572 doleriai.
 
12. Prancūzija – 250 proc.
 
Užsienio skola – 250 proc.
Užsienio skola vienam gyventojui – 83 781 doleris.
 
11. Honkongas – 250,4 proc.
 
Užsienio skola – 250,4 proc.
Užsienio skola vienam gyventojui – 115 612 doleriai.
 
10. Norvegija – 251 proc.
 
Užsienio skola – 251 proc.
Užsienio skola vienam gyventojui – 137 476 doleriai.
 
9. Austrija – 261,1 proc.
 
Užsienio skola – 261,1 proc.
Užsienio skola vienam gyventojui – 105 616 doleriai.
 
8. Suomija – 271,5 proc.
 
Užsienio skola – 271,5 proc.
Užsienio skola vienam gyventojui – 96 197 doleriai.
 
7. Švedija – 282,2 proc.
 
Užsienio skola – 282,2 proc.
Užsienio skola vienam gyventojui – 110 479 doleriai.
 
6. Danija – 310,4 proc.
 
Užsienio skola – 310,4 proc.
Užsienio skola vienam gyventojui – 113 826 doleriai.
 
5. Belgija – 335,9 proc.
 
Užsienio skola – 335,9 proc.
Užsienio skola vienam gyventojui – 127 197 doleriai.
 
4. Nyderlandai – 376,3 proc.
 
Užsienio skola – 376,3 proc.
Užsienio skola vienam gyventojui – 152 380 dolerių.
 
3. Šveicarija – 401,9 proc.
 
Užsienio skola – 401,9 proc.
Užsienio skola vienam gyventojui – 171 528 doleriai.
 
2. Jungtinė Karalystė – 413,3 proc.
 
Užsienio skola – 413,3 proc.
Užsienio skola vienam gyventojui – 146 953 doleriai.
 
1. Airija – 1 382 proc.
 
Užsienio skola – 1 382 proc.
Užsienio skola vienam gyventojui – 566 756 doleriai.
 
Paryskinau juodai, kur ko gero daugiausiai emigravusiu lietuviu. Mano isvada - nori gyvent geriau? Skolinkis kaip imanoma daugiau ir gyventojai bus patenkinti. Lietuvos piliecio skola yra 6000$. Tai ar imam dar is TVF?
 
 
 
 
 
Lietuvos Respublikos valstybės skola Litais
 
Valstybės skola: 42.818.848.666 Lt TAU, Lietuvos pilieti, tenkanti skolos dalis: 14.177 Lt Kasmet sumoki palūkanų: 635 Lt
 
 
 
 

Gera mintis, bet norim nenorim turim prigimtinius instinktus ir poreikius, kurie pasidarė rafinuotesni evoliucijos eigoje. Kiekvienos gyvos būtybės skiriamasis bruožas yra įgimtas tikslas palikti panašius po savęs. Žmogus nori nenori sociali būtybė, todėl jam būtinas socialinis gyvenimas. Visi homoseksualai, transvestitai yra sutrikimas, dažniausiai psichologinis, nes nustoja veikti esminis gyvybės principas - palikti panašius po savęs.
 
Čia kažkiek nukrypau nuo temos, bet mintis tokia, kad jeigu tau nereikėtų socialinio gyvenimo, tu čia nei vienos žinutės nebūtum parašęs.

Turėjau ir aš kažkada ddos iš kiniečių, serveriai.lt sakė, kad čia nemūsų reikalas, kad jus ddosina ir jeigu bus didelės apkrovos išjungsime svetainę. Tai aš tiesiog padariau redirectą viso srauto į serveriai.lt pagrindinį puslapį, tegul išsijungia savo svetainę jeigu per didelės apkrovos.
Jeigu visi darytų taip pat atsirastų apsaugos nuo ddos vietoje svetainės išjunginėjimų.

Visos duomenųcentras TOS ir nuomonės nieko nereiškia prieš LR įstatymus
Pilna instrukcija

Ginčiau be jokių klausimų, Tėvynės antros neturiu ir neturėsiu ir ginčiau ne seimą ar valdžią, bet Tėvynę.
 
Tie, kurie negintų arba gyvena prastoje aplinkoje arba yra dvasios ūbagai, nes rūpinasi tik išgyvenimo poreikiais ir nebrangina to ką turi.
Į užsienį išvažiavęs gyventi(ne studijuoti, bet gyvent visam laikui) tu esi valkata tam krašte, naudojiesi kitų žmonių sukurta gerove ir bandai pritapti, vietoje bandymo pritapti galima kurti gerovę savo Tėvyneje, kas yra milijoną kartu maloniau, vertingiau ir garbingiau, ir visai nesvarbu kur sąlygos geresnės.

Žmogų daro protingą didelės ir mažos problemos, kurias jis išsprendžia.
Kuo didesnę problemą išsprendžia tuo daugiau išminties įgyja.

Ginčiau be jokių klausimų, Tėvynės antros neturiu ir neturėsiu ir ginčiau ne seimą ar valdžią, bet Tėvynę.
 
Tie, kurie negintų arba gyvena prastoje aplinkoje arba yra dvasios ūbagai, nes rūpinasi tik išgyvenimo poreikiais ir nebrangina to ką turi.
Į užsienį išvažiavęs gyventi(ne studijuoti, bet gyvent visam laikui) tu esi valkata tam krašte, naudojiesi kitų žmonių sukurta gerove ir bandai pritapti, vietoje bandymo pritapti galima kurti gerovę savo Tėvyneje, kas yra milijoną kartu maloniau, vertingiau ir garbingiau, ir visai nesvarbu kur sąlygos geresnės.

Ginčiau be jokių klausimų, Tėvynės antros neturiu ir neturėsiu ir ginčiau ne seimą ar valdžią, bet Tėvynę.
 
Tie, kurie negintų arba gyvena prastoje aplinkoje arba yra dvasios ūbagai, nes rūpinasi tik išgyvenimo poreikiais ir nebrangina to ką turi.
Į užsienį išvažiavęs gyventi(ne studijuoti, bet gyvent visam laikui) tu esi valkata tam krašte, naudojiesi kitų žmonių sukurta gerove ir bandai pritapti, vietoje bandymo pritapti galima kurti gerovę savo Tėvyneje, kas yra milijoną kartu maloniau, vertingiau ir garbingiau, ir visai nesvarbu kur sąlygos geresnės.

Išsamiai labai nerašysiu, bet trumpai galiu išdėstyti kelias perspektyvas.
 
Turime vieną iš geriausių bankinių sistemų pasaulyje, kurios niekam nepardavinėjam.
Turim pakankamai resursų visą reikalingą šildymui energiją išgauti iš biomasės ir sumažinti išlaidas.
Turim puikius įstatymus dėl kelių ir gerą kelių infrastruktūra.
Aplinkosauginiai projektai juda didžiuliu greičiu ir aplinkos kokybė gerėja kiekvienais metais.
Tik keliose valstybėse Europoje žmonės taip gerai moka naudotis kompiuteriais.
Europos IT centro perspektyva, dėl vienoje šalyje esančių nemažo kiekio aukščiausio lygio IT specialistų.
Švietimo įstatymas vis tobulėja, aukštojo mokslo reforma taip pat keičiasi, net varganas KTU pradeda tvarkytis.
Keičiasi policijos darbas, per paskutinius metus bent 4 kart sumažėjo medžiojančių policininkų.
Pagal rodiklius patenkam į top3 Europos valstybes, kurios geriausiai susitvarkė su krize.
 
Jeigu lygintis su kokia Anglija ar Vokietija, tai mes 6 žingsnius į priekį, o jie 1 pirmyn ir 2 atgal.
Čia labai maža dalis jaunimo ir neatspindi tikro vaizdo.

Ginčiau be jokių klausimų, Tėvynės antros neturiu ir neturėsiu ir ginčiau ne seimą ar valdžią, bet Tėvynę.
 
Tie, kurie negintų arba gyvena prastoje aplinkoje arba yra dvasios ūbagai, nes rūpinasi tik išgyvenimo poreikiais ir nebrangina to ką turi.
Į užsienį išvažiavęs gyventi(ne studijuoti, bet gyvent visam laikui) tu esi valkata tam krašte, naudojiesi kitų žmonių sukurta gerove ir bandai pritapti, vietoje bandymo pritapti galima kurti gerovę savo Tėvyneje, kas yra milijoną kartu maloniau, vertingiau ir garbingiau, ir visai nesvarbu kur sąlygos geresnės.