Adrijus

Registruotų svetainių vardų (domenų) „.lt“ skaičius jau peržengė 157 000 ribą ir toliau nesustodamas auga. Tačiau didėjant registruotų domenų skaičiui, dažnėja ir su domenais susijusių teisinių pažeidimų. Įstatymų lygių niekas nereglamentuoja svetainių vardų ir tai leidžia pelnytis ne tik domenų piratams, kurie tyčia išsiperka kažkam itin reikalingą vardą ar įregistruoja visus tam tikro prekės ženklo pavadinimo variantus.
 
Gana dažnai tokia nereguliuojama laisvė leidžia pelnytis registruojantiems svetainių vardus su spaudos klaida ir tyčia nukreipiant tinklalapio lankomumo srautus sau naudinga linkme. Ši veikla nedraudžiama įstatymų, tačiau dažnai virsta rimtu galvos skausmu tiek žinomų prekės ženklų savininkams, tiek neatsargiai renkantiems svetainės pavadinimą lankytojams – juk po panašiu vardu gali slėptis ir sukčiai.
 
Kas pirmesnis, tas gudresnis
 
Bendras viso pasaulio domenų skaičius jau perkopė 252 milijonus. Iš kurių beveik pusė – daugiau nei 110 milijonų – priskiriami aukščiausio lygio domenams. „ICANN“ (angl. The Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) organizacijai plečiant bendrinius aukščiausio lygio domenų vardus, šie skaičiai tik didės. Ši statistika atspindi ne tik informacinės visuomenės plėtrą, bet ir verslo bei paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę.
 
Remiantis „lt“ domeno procedūriniu reglamentu, svetainės vardo registracija yra atliekama pagal principą „kas pirmas, tas laimi“ (angl. „first come, first serve“). Todėl registruojant domeną, tapatumas nėra tikrinamas nei su įmonių pavadinimais, nei su prekių ženklais. Svarbiausia, kad domenas nebūtų tapatus jau užregistruotam vardui. Bet ir tuomet niekas nedraudžia registruoti itin panašių pavadinimų.
 
Atsakomybė už trečiųjų asmenų pramoninės nuosavybės teisių (juridinių asmenų pavadinimų, prekių, paslaugų ženklų ir kt.) ir autorių teisių pažeidimus registruojant ar naudojant domeną, krenta užsakovui.
 
Per daug laisvės – rojus pažeidėjams
 
Dabartinio reglamentavimo suteikiama laisvė (įstatyminiu lygiu domeno vardo naudojimas nėra reglamentuotas) ir toliau leidžia pelnytis žmonėms, kurie tik tuo ir užsiima, kad spekuliuoja svetainių vardais. Dažniausiai pasitaikantys pažeidimų tipai yra domenų piratavimas (angl. cybersquatting) bei prekių ženklų piratavimas (angl. brandjacking). Taip pat dažnas domenų piratavimas per spausdinimo klaidas (angl. typoscquatting), tinklalapio lankomumo nukreipimai (ang. traffic diversions).
 
Tokių pažeidimų ar skundų statistika Lietuvoje nėra net kaupiama, todėl jų mastą mūsų šalyje nusakyti galima tik netiesioginiais duomenimis. Pavyzdžiui, peržvelgiant vardų prekybos tinklalapyje „www.sedo.com“ parduodamus „.lt“ domenus. Ten jų dabar per 2200, tarp kitų galima rasti tokius kaip „www.hyunday.lt“, „www.ibswedbank.lt“ ar „www.gelfi.lt“.
 
Lankytojui per klaidą surinkus tokio tinklalapio adresą, pamatysite, kad jis nenukreipia ten, kur tikėjotės, o yra pilnas reklamos, abejotinų nuorodų ar tiesiog siūlomas pirkti, kas visais atvejais neša pelną jo savininkui.
 
Nors tokia veikla nėra draudžiama įstatymais, ji gali pažeisti tam tikrų subjektų teises į prekių ženklus ar juridinio asmens pavadinimą. Pasijutę skriaudžiamais gali rintis: nusipirkti tokį klaidinantį domeną, leisti toliau uždarbiauti nesąžininga veikla užsiimančiam asmeniui, ar kreiptis į teismą.
 
Galiausiai pasirinkimo motyvus nulemia aritmetika – išlaidų santykis tarp parduodamo domeno kainos ir bylinėjimosi. Pavyzdžiui, šiuo metu parduodamo domeno www.faceboo.lt kaina yra šiek tiek daugiau nei 16 270 litų. Akivaizdu, kad tikimasi, jog „Facebook“ galiausiai nuspręs, kad ši suma neverta bylos ir ją sumokės.
 
Kaip apsiaugoti?
 
Kai nėra reglamentuojančio įstatymo, ginčai tarp domeno vardų ir prekių ženklų ar juridinių asmenų pavadinimų savininkų sprendžiami pagal susiformavusią teismų praktiką.
 
Esant klaidinančiam prekių ženklo ar juridinio asmens pavadinimo ir domeno panašumui, pastarojo savininkas teismo sprendimu gali būti priverstas ne tik perleisti domeną, bet ir atlyginti padarytą žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Tačiau dažnam bylinėjimasis atrodo per brangus ir per daug laiko užtrunkantis procesas.
 
Būtent todėl teisinės bazės trūkumai ir alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmo nebuvimas domenų valdumo procesuose, yra kertiniai trūkumai, neleidžiantys prekių ženklų ir įmonių savininkams efektyviai ginti savo teises.
 
Net keista, kad nei sparčiai besiplečianti informacinė visuomenė, nei vis augantis tokio pobūdžio pažeidimų skaičius, vis dar nepaskatino valdžios institucijų atkreipti dėmesį į šią sritį.
 
Na, bet jei jau skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas, teks mokytis plaukti patiems. Taigi, jei ruošiatės kurti įmonę ir norite išvengti panašių manipuliacijų su jos vardu, patartume būsimo įmonės pavadinimo domeną įregistruoti dar prieš įregistruojant pačią įmonę Juridinių asmenų registre.
 
Siekiantiems maksimalios apsaugos, patariama įregistruoti ir analogišką prekių ženklą. Nes teisminiuose procesuose šalis, neturi registruoto prekių ženklo ar besiremianti tik juridinio asmens pavadinimo tapatumu (panašumu), daug sunkiau rinks savo teisumo įrodymus.
 
Kelios „piratų sėkmės istorijos“
 
◙ 2010 m. kompanija „Facebook“ už domeną „FB.com“ sumokėjo 8,5 mln. dolerių. Tai 42 kartus daugiau negu kompanijai kainavo tikrasis jos domenas – „Facebook.com“. Teisybės dėlei reikia p-pasakyti, kad šį vardą ji pirko ne iš pasipelnyti norėjusių piratų, o iš Amerikos fermerių biuro federacijos, kuri ir dabar naudojasi domenu „fb.org“.
 
◙ Garsiausias prekiautojas interneto adresais Lietuvoje yra verslininkas Marius Pareščius. Buvo pranešama, kad JAV korporacija „Ebay Inc.“, valdanti vieną didžiausių interneto aukcionų ebay.com, iš jo už neskelbiamą sumą 2009-aisiais įsigijo interneto adresą „ebay.lt“. Bendrovė „Tele3“ iš M. Pareščiaus įsigijo interneto adresus „tv6.lt“ ir „tv8.lt“ (suma taip pat neskelbiama). Tiesa, ilgai kovojęs su bendrove „Skype“ dėl domeno skype.lt ir reikalavęs už jį 20 tūkst. litų, galiausiai M. Pareščius bendrovei jį tiesiog padovanojo.
 
◙ 2010 m. garsiuosius „Harley Davidson“ motociklus gaminanti kompanija „H-D Michigan, Inc.“ Lietuvos bendrovei „Vilbana“ turėjo sumokėti 10.3 tūkst. litų kompensacija, kad toji nenaudotų savo registruoto interneto adreso „harley-davidson.lt“. Nors prieš tai vyko bylinėjimasis, anksčiau „Harley“ produkcija prekiavusi „Vilbana“ vardą sutiko atiduoti tik abiem pusėms susitarus.
 
Šaltinis: Lrytas.lt

Registruotų svetainių vardų (domenų) „.lt“ skaičius jau peržengė 157 000 ribą ir toliau nesustodamas auga. Tačiau didėjant registruotų domenų skaičiui, dažnėja ir su domenais susijusių teisinių pažeidimų. Įstatymų lygių niekas nereglamentuoja svetainių vardų ir tai leidžia pelnytis ne tik domenų piratams, kurie tyčia išsiperka kažkam itin reikalingą vardą ar įregistruoja visus tam tikro prekės ženklo pavadinimo variantus.
 
Gana dažnai tokia nereguliuojama laisvė leidžia pelnytis registruojantiems svetainių vardus su spaudos klaida ir tyčia nukreipiant tinklalapio lankomumo srautus sau naudinga linkme. Ši veikla nedraudžiama įstatymų, tačiau dažnai virsta rimtu galvos skausmu tiek žinomų prekės ženklų savininkams, tiek neatsargiai renkantiems svetainės pavadinimą lankytojams – juk po panašiu vardu gali slėptis ir sukčiai.
 
Kas pirmesnis, tas gudresnis
 
Bendras viso pasaulio domenų skaičius jau perkopė 252 milijonus. Iš kurių beveik pusė – daugiau nei 110 milijonų – priskiriami aukščiausio lygio domenams. „ICANN“ (angl. The Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) organizacijai plečiant bendrinius aukščiausio lygio domenų vardus, šie skaičiai tik didės. Ši statistika atspindi ne tik informacinės visuomenės plėtrą, bet ir verslo bei paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę.
 
Remiantis „lt“ domeno procedūriniu reglamentu, svetainės vardo registracija yra atliekama pagal principą „kas pirmas, tas laimi“ (angl. „first come, first serve“). Todėl registruojant domeną, tapatumas nėra tikrinamas nei su įmonių pavadinimais, nei su prekių ženklais. Svarbiausia, kad domenas nebūtų tapatus jau užregistruotam vardui. Bet ir tuomet niekas nedraudžia registruoti itin panašių pavadinimų.
 
Atsakomybė už trečiųjų asmenų pramoninės nuosavybės teisių (juridinių asmenų pavadinimų, prekių, paslaugų ženklų ir kt.) ir autorių teisių pažeidimus registruojant ar naudojant domeną, krenta užsakovui.
 
Per daug laisvės – rojus pažeidėjams
 
Dabartinio reglamentavimo suteikiama laisvė (įstatyminiu lygiu domeno vardo naudojimas nėra reglamentuotas) ir toliau leidžia pelnytis žmonėms, kurie tik tuo ir užsiima, kad spekuliuoja svetainių vardais. Dažniausiai pasitaikantys pažeidimų tipai yra domenų piratavimas (angl. cybersquatting) bei prekių ženklų piratavimas (angl. brandjacking). Taip pat dažnas domenų piratavimas per spausdinimo klaidas (angl. typoscquatting), tinklalapio lankomumo nukreipimai (ang. traffic diversions).
 
Tokių pažeidimų ar skundų statistika Lietuvoje nėra net kaupiama, todėl jų mastą mūsų šalyje nusakyti galima tik netiesioginiais duomenimis. Pavyzdžiui, peržvelgiant vardų prekybos tinklalapyje „www.sedo.com“ parduodamus „.lt“ domenus. Ten jų dabar per 2200, tarp kitų galima rasti tokius kaip „www.hyunday.lt“, „www.ibswedbank.lt“ ar „www.gelfi.lt“.
 
Lankytojui per klaidą surinkus tokio tinklalapio adresą, pamatysite, kad jis nenukreipia ten, kur tikėjotės, o yra pilnas reklamos, abejotinų nuorodų ar tiesiog siūlomas pirkti, kas visais atvejais neša pelną jo savininkui.
 
Nors tokia veikla nėra draudžiama įstatymais, ji gali pažeisti tam tikrų subjektų teises į prekių ženklus ar juridinio asmens pavadinimą. Pasijutę skriaudžiamais gali rintis: nusipirkti tokį klaidinantį domeną, leisti toliau uždarbiauti nesąžininga veikla užsiimančiam asmeniui, ar kreiptis į teismą.
 
Galiausiai pasirinkimo motyvus nulemia aritmetika – išlaidų santykis tarp parduodamo domeno kainos ir bylinėjimosi. Pavyzdžiui, šiuo metu parduodamo domeno www.faceboo.lt kaina yra šiek tiek daugiau nei 16 270 litų. Akivaizdu, kad tikimasi, jog „Facebook“ galiausiai nuspręs, kad ši suma neverta bylos ir ją sumokės.
 
Kaip apsiaugoti?
 
Kai nėra reglamentuojančio įstatymo, ginčai tarp domeno vardų ir prekių ženklų ar juridinių asmenų pavadinimų savininkų sprendžiami pagal susiformavusią teismų praktiką.
 
Esant klaidinančiam prekių ženklo ar juridinio asmens pavadinimo ir domeno panašumui, pastarojo savininkas teismo sprendimu gali būti priverstas ne tik perleisti domeną, bet ir atlyginti padarytą žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Tačiau dažnam bylinėjimasis atrodo per brangus ir per daug laiko užtrunkantis procesas.
 
Būtent todėl teisinės bazės trūkumai ir alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmo nebuvimas domenų valdumo procesuose, yra kertiniai trūkumai, neleidžiantys prekių ženklų ir įmonių savininkams efektyviai ginti savo teises.
 
Net keista, kad nei sparčiai besiplečianti informacinė visuomenė, nei vis augantis tokio pobūdžio pažeidimų skaičius, vis dar nepaskatino valdžios institucijų atkreipti dėmesį į šią sritį.
 
Na, bet jei jau skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas, teks mokytis plaukti patiems. Taigi, jei ruošiatės kurti įmonę ir norite išvengti panašių manipuliacijų su jos vardu, patartume būsimo įmonės pavadinimo domeną įregistruoti dar prieš įregistruojant pačią įmonę Juridinių asmenų registre.
 
Siekiantiems maksimalios apsaugos, patariama įregistruoti ir analogišką prekių ženklą. Nes teisminiuose procesuose šalis, neturi registruoto prekių ženklo ar besiremianti tik juridinio asmens pavadinimo tapatumu (panašumu), daug sunkiau rinks savo teisumo įrodymus.
 
Kelios „piratų sėkmės istorijos“
 
◙ 2010 m. kompanija „Facebook“ už domeną „FB.com“ sumokėjo 8,5 mln. dolerių. Tai 42 kartus daugiau negu kompanijai kainavo tikrasis jos domenas – „Facebook.com“. Teisybės dėlei reikia p-pasakyti, kad šį vardą ji pirko ne iš pasipelnyti norėjusių piratų, o iš Amerikos fermerių biuro federacijos, kuri ir dabar naudojasi domenu „fb.org“.
 
◙ Garsiausias prekiautojas interneto adresais Lietuvoje yra verslininkas Marius Pareščius. Buvo pranešama, kad JAV korporacija „Ebay Inc.“, valdanti vieną didžiausių interneto aukcionų ebay.com, iš jo už neskelbiamą sumą 2009-aisiais įsigijo interneto adresą „ebay.lt“. Bendrovė „Tele3“ iš M. Pareščiaus įsigijo interneto adresus „tv6.lt“ ir „tv8.lt“ (suma taip pat neskelbiama). Tiesa, ilgai kovojęs su bendrove „Skype“ dėl domeno skype.lt ir reikalavęs už jį 20 tūkst. litų, galiausiai M. Pareščius bendrovei jį tiesiog padovanojo.
 
◙ 2010 m. garsiuosius „Harley Davidson“ motociklus gaminanti kompanija „H-D Michigan, Inc.“ Lietuvos bendrovei „Vilbana“ turėjo sumokėti 10.3 tūkst. litų kompensacija, kad toji nenaudotų savo registruoto interneto adreso „harley-davidson.lt“. Nors prieš tai vyko bylinėjimasis, anksčiau „Harley“ produkcija prekiavusi „Vilbana“ vardą sutiko atiduoti tik abiem pusėms susitarus.
 
Šaltinis: Lrytas.lt

Registruotų svetainių vardų (domenų) „.lt“ skaičius jau peržengė 157 000 ribą ir toliau nesustodamas auga. Tačiau didėjant registruotų domenų skaičiui, dažnėja ir su domenais susijusių teisinių pažeidimų. Įstatymų lygių niekas nereglamentuoja svetainių vardų ir tai leidžia pelnytis ne tik domenų piratams, kurie tyčia išsiperka kažkam itin reikalingą vardą ar įregistruoja visus tam tikro prekės ženklo pavadinimo variantus.
 
Gana dažnai tokia nereguliuojama laisvė leidžia pelnytis registruojantiems svetainių vardus su spaudos klaida ir tyčia nukreipiant tinklalapio lankomumo srautus sau naudinga linkme. Ši veikla nedraudžiama įstatymų, tačiau dažnai virsta rimtu galvos skausmu tiek žinomų prekės ženklų savininkams, tiek neatsargiai renkantiems svetainės pavadinimą lankytojams – juk po panašiu vardu gali slėptis ir sukčiai.
 
Kas pirmesnis, tas gudresnis
 
Bendras viso pasaulio domenų skaičius jau perkopė 252 milijonus. Iš kurių beveik pusė – daugiau nei 110 milijonų – priskiriami aukščiausio lygio domenams. „ICANN“ (angl. The Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) organizacijai plečiant bendrinius aukščiausio lygio domenų vardus, šie skaičiai tik didės. Ši statistika atspindi ne tik informacinės visuomenės plėtrą, bet ir verslo bei paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę.
 
Remiantis „lt“ domeno procedūriniu reglamentu, svetainės vardo registracija yra atliekama pagal principą „kas pirmas, tas laimi“ (angl. „first come, first serve“). Todėl registruojant domeną, tapatumas nėra tikrinamas nei su įmonių pavadinimais, nei su prekių ženklais. Svarbiausia, kad domenas nebūtų tapatus jau užregistruotam vardui. Bet ir tuomet niekas nedraudžia registruoti itin panašių pavadinimų.
 
Atsakomybė už trečiųjų asmenų pramoninės nuosavybės teisių (juridinių asmenų pavadinimų, prekių, paslaugų ženklų ir kt.) ir autorių teisių pažeidimus registruojant ar naudojant domeną, krenta užsakovui.
 
Per daug laisvės – rojus pažeidėjams
 
Dabartinio reglamentavimo suteikiama laisvė (įstatyminiu lygiu domeno vardo naudojimas nėra reglamentuotas) ir toliau leidžia pelnytis žmonėms, kurie tik tuo ir užsiima, kad spekuliuoja svetainių vardais. Dažniausiai pasitaikantys pažeidimų tipai yra domenų piratavimas (angl. cybersquatting) bei prekių ženklų piratavimas (angl. brandjacking). Taip pat dažnas domenų piratavimas per spausdinimo klaidas (angl. typoscquatting), tinklalapio lankomumo nukreipimai (ang. traffic diversions).
 
Tokių pažeidimų ar skundų statistika Lietuvoje nėra net kaupiama, todėl jų mastą mūsų šalyje nusakyti galima tik netiesioginiais duomenimis. Pavyzdžiui, peržvelgiant vardų prekybos tinklalapyje „www.sedo.com“ parduodamus „.lt“ domenus. Ten jų dabar per 2200, tarp kitų galima rasti tokius kaip „www.hyunday.lt“, „www.ibswedbank.lt“ ar „www.gelfi.lt“.
 
Lankytojui per klaidą surinkus tokio tinklalapio adresą, pamatysite, kad jis nenukreipia ten, kur tikėjotės, o yra pilnas reklamos, abejotinų nuorodų ar tiesiog siūlomas pirkti, kas visais atvejais neša pelną jo savininkui.
 
Nors tokia veikla nėra draudžiama įstatymais, ji gali pažeisti tam tikrų subjektų teises į prekių ženklus ar juridinio asmens pavadinimą. Pasijutę skriaudžiamais gali rintis: nusipirkti tokį klaidinantį domeną, leisti toliau uždarbiauti nesąžininga veikla užsiimančiam asmeniui, ar kreiptis į teismą.
 
Galiausiai pasirinkimo motyvus nulemia aritmetika – išlaidų santykis tarp parduodamo domeno kainos ir bylinėjimosi. Pavyzdžiui, šiuo metu parduodamo domeno www.faceboo.lt kaina yra šiek tiek daugiau nei 16 270 litų. Akivaizdu, kad tikimasi, jog „Facebook“ galiausiai nuspręs, kad ši suma neverta bylos ir ją sumokės.
 
Kaip apsiaugoti?
 
Kai nėra reglamentuojančio įstatymo, ginčai tarp domeno vardų ir prekių ženklų ar juridinių asmenų pavadinimų savininkų sprendžiami pagal susiformavusią teismų praktiką.
 
Esant klaidinančiam prekių ženklo ar juridinio asmens pavadinimo ir domeno panašumui, pastarojo savininkas teismo sprendimu gali būti priverstas ne tik perleisti domeną, bet ir atlyginti padarytą žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Tačiau dažnam bylinėjimasis atrodo per brangus ir per daug laiko užtrunkantis procesas.
 
Būtent todėl teisinės bazės trūkumai ir alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmo nebuvimas domenų valdumo procesuose, yra kertiniai trūkumai, neleidžiantys prekių ženklų ir įmonių savininkams efektyviai ginti savo teises.
 
Net keista, kad nei sparčiai besiplečianti informacinė visuomenė, nei vis augantis tokio pobūdžio pažeidimų skaičius, vis dar nepaskatino valdžios institucijų atkreipti dėmesį į šią sritį.
 
Na, bet jei jau skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas, teks mokytis plaukti patiems. Taigi, jei ruošiatės kurti įmonę ir norite išvengti panašių manipuliacijų su jos vardu, patartume būsimo įmonės pavadinimo domeną įregistruoti dar prieš įregistruojant pačią įmonę Juridinių asmenų registre.
 
Siekiantiems maksimalios apsaugos, patariama įregistruoti ir analogišką prekių ženklą. Nes teisminiuose procesuose šalis, neturi registruoto prekių ženklo ar besiremianti tik juridinio asmens pavadinimo tapatumu (panašumu), daug sunkiau rinks savo teisumo įrodymus.
 
Kelios „piratų sėkmės istorijos“
 
◙ 2010 m. kompanija „Facebook“ už domeną „FB.com“ sumokėjo 8,5 mln. dolerių. Tai 42 kartus daugiau negu kompanijai kainavo tikrasis jos domenas – „Facebook.com“. Teisybės dėlei reikia p-pasakyti, kad šį vardą ji pirko ne iš pasipelnyti norėjusių piratų, o iš Amerikos fermerių biuro federacijos, kuri ir dabar naudojasi domenu „fb.org“.
 
◙ Garsiausias prekiautojas interneto adresais Lietuvoje yra verslininkas Marius Pareščius. Buvo pranešama, kad JAV korporacija „Ebay Inc.“, valdanti vieną didžiausių interneto aukcionų ebay.com, iš jo už neskelbiamą sumą 2009-aisiais įsigijo interneto adresą „ebay.lt“. Bendrovė „Tele3“ iš M. Pareščiaus įsigijo interneto adresus „tv6.lt“ ir „tv8.lt“ (suma taip pat neskelbiama). Tiesa, ilgai kovojęs su bendrove „Skype“ dėl domeno skype.lt ir reikalavęs už jį 20 tūkst. litų, galiausiai M. Pareščius bendrovei jį tiesiog padovanojo.
 
◙ 2010 m. garsiuosius „Harley Davidson“ motociklus gaminanti kompanija „H-D Michigan, Inc.“ Lietuvos bendrovei „Vilbana“ turėjo sumokėti 10.3 tūkst. litų kompensacija, kad toji nenaudotų savo registruoto interneto adreso „harley-davidson.lt“. Nors prieš tai vyko bylinėjimasis, anksčiau „Harley“ produkcija prekiavusi „Vilbana“ vardą sutiko atiduoti tik abiem pusėms susitarus.
 
Šaltinis: Lrytas.lt

Registruotų svetainių vardų (domenų) „.lt“ skaičius jau peržengė 157 000 ribą ir toliau nesustodamas auga. Tačiau didėjant registruotų domenų skaičiui, dažnėja ir su domenais susijusių teisinių pažeidimų. Įstatymų lygių niekas nereglamentuoja svetainių vardų ir tai leidžia pelnytis ne tik domenų piratams, kurie tyčia išsiperka kažkam itin reikalingą vardą ar įregistruoja visus tam tikro prekės ženklo pavadinimo variantus.
 
Gana dažnai tokia nereguliuojama laisvė leidžia pelnytis registruojantiems svetainių vardus su spaudos klaida ir tyčia nukreipiant tinklalapio lankomumo srautus sau naudinga linkme. Ši veikla nedraudžiama įstatymų, tačiau dažnai virsta rimtu galvos skausmu tiek žinomų prekės ženklų savininkams, tiek neatsargiai renkantiems svetainės pavadinimą lankytojams – juk po panašiu vardu gali slėptis ir sukčiai.
 
Kas pirmesnis, tas gudresnis
 
Bendras viso pasaulio domenų skaičius jau perkopė 252 milijonus. Iš kurių beveik pusė – daugiau nei 110 milijonų – priskiriami aukščiausio lygio domenams. „ICANN“ (angl. The Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) organizacijai plečiant bendrinius aukščiausio lygio domenų vardus, šie skaičiai tik didės. Ši statistika atspindi ne tik informacinės visuomenės plėtrą, bet ir verslo bei paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę.
 
Remiantis „lt“ domeno procedūriniu reglamentu, svetainės vardo registracija yra atliekama pagal principą „kas pirmas, tas laimi“ (angl. „first come, first serve“). Todėl registruojant domeną, tapatumas nėra tikrinamas nei su įmonių pavadinimais, nei su prekių ženklais. Svarbiausia, kad domenas nebūtų tapatus jau užregistruotam vardui. Bet ir tuomet niekas nedraudžia registruoti itin panašių pavadinimų.
 
Atsakomybė už trečiųjų asmenų pramoninės nuosavybės teisių (juridinių asmenų pavadinimų, prekių, paslaugų ženklų ir kt.) ir autorių teisių pažeidimus registruojant ar naudojant domeną, krenta užsakovui.
 
Per daug laisvės – rojus pažeidėjams
 
Dabartinio reglamentavimo suteikiama laisvė (įstatyminiu lygiu domeno vardo naudojimas nėra reglamentuotas) ir toliau leidžia pelnytis žmonėms, kurie tik tuo ir užsiima, kad spekuliuoja svetainių vardais. Dažniausiai pasitaikantys pažeidimų tipai yra domenų piratavimas (angl. cybersquatting) bei prekių ženklų piratavimas (angl. brandjacking). Taip pat dažnas domenų piratavimas per spausdinimo klaidas (angl. typoscquatting), tinklalapio lankomumo nukreipimai (ang. traffic diversions).
 
Tokių pažeidimų ar skundų statistika Lietuvoje nėra net kaupiama, todėl jų mastą mūsų šalyje nusakyti galima tik netiesioginiais duomenimis. Pavyzdžiui, peržvelgiant vardų prekybos tinklalapyje „www.sedo.com“ parduodamus „.lt“ domenus. Ten jų dabar per 2200, tarp kitų galima rasti tokius kaip „www.hyunday.lt“, „www.ibswedbank.lt“ ar „www.gelfi.lt“.
 
Lankytojui per klaidą surinkus tokio tinklalapio adresą, pamatysite, kad jis nenukreipia ten, kur tikėjotės, o yra pilnas reklamos, abejotinų nuorodų ar tiesiog siūlomas pirkti, kas visais atvejais neša pelną jo savininkui.
 
Nors tokia veikla nėra draudžiama įstatymais, ji gali pažeisti tam tikrų subjektų teises į prekių ženklus ar juridinio asmens pavadinimą. Pasijutę skriaudžiamais gali rintis: nusipirkti tokį klaidinantį domeną, leisti toliau uždarbiauti nesąžininga veikla užsiimančiam asmeniui, ar kreiptis į teismą.
 
Galiausiai pasirinkimo motyvus nulemia aritmetika – išlaidų santykis tarp parduodamo domeno kainos ir bylinėjimosi. Pavyzdžiui, šiuo metu parduodamo domeno www.faceboo.lt kaina yra šiek tiek daugiau nei 16 270 litų. Akivaizdu, kad tikimasi, jog „Facebook“ galiausiai nuspręs, kad ši suma neverta bylos ir ją sumokės.
 
Kaip apsiaugoti?
 
Kai nėra reglamentuojančio įstatymo, ginčai tarp domeno vardų ir prekių ženklų ar juridinių asmenų pavadinimų savininkų sprendžiami pagal susiformavusią teismų praktiką.
 
Esant klaidinančiam prekių ženklo ar juridinio asmens pavadinimo ir domeno panašumui, pastarojo savininkas teismo sprendimu gali būti priverstas ne tik perleisti domeną, bet ir atlyginti padarytą žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Tačiau dažnam bylinėjimasis atrodo per brangus ir per daug laiko užtrunkantis procesas.
 
Būtent todėl teisinės bazės trūkumai ir alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmo nebuvimas domenų valdumo procesuose, yra kertiniai trūkumai, neleidžiantys prekių ženklų ir įmonių savininkams efektyviai ginti savo teises.
 
Net keista, kad nei sparčiai besiplečianti informacinė visuomenė, nei vis augantis tokio pobūdžio pažeidimų skaičius, vis dar nepaskatino valdžios institucijų atkreipti dėmesį į šią sritį.
 
Na, bet jei jau skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas, teks mokytis plaukti patiems. Taigi, jei ruošiatės kurti įmonę ir norite išvengti panašių manipuliacijų su jos vardu, patartume būsimo įmonės pavadinimo domeną įregistruoti dar prieš įregistruojant pačią įmonę Juridinių asmenų registre.
 
Siekiantiems maksimalios apsaugos, patariama įregistruoti ir analogišką prekių ženklą. Nes teisminiuose procesuose šalis, neturi registruoto prekių ženklo ar besiremianti tik juridinio asmens pavadinimo tapatumu (panašumu), daug sunkiau rinks savo teisumo įrodymus.
 
Kelios „piratų sėkmės istorijos“
 
◙ 2010 m. kompanija „Facebook“ už domeną „FB.com“ sumokėjo 8,5 mln. dolerių. Tai 42 kartus daugiau negu kompanijai kainavo tikrasis jos domenas – „Facebook.com“. Teisybės dėlei reikia p-pasakyti, kad šį vardą ji pirko ne iš pasipelnyti norėjusių piratų, o iš Amerikos fermerių biuro federacijos, kuri ir dabar naudojasi domenu „fb.org“.
 
◙ Garsiausias prekiautojas interneto adresais Lietuvoje yra verslininkas Marius Pareščius. Buvo pranešama, kad JAV korporacija „Ebay Inc.“, valdanti vieną didžiausių interneto aukcionų ebay.com, iš jo už neskelbiamą sumą 2009-aisiais įsigijo interneto adresą „ebay.lt“. Bendrovė „Tele3“ iš M. Pareščiaus įsigijo interneto adresus „tv6.lt“ ir „tv8.lt“ (suma taip pat neskelbiama). Tiesa, ilgai kovojęs su bendrove „Skype“ dėl domeno skype.lt ir reikalavęs už jį 20 tūkst. litų, galiausiai M. Pareščius bendrovei jį tiesiog padovanojo.
 
◙ 2010 m. garsiuosius „Harley Davidson“ motociklus gaminanti kompanija „H-D Michigan, Inc.“ Lietuvos bendrovei „Vilbana“ turėjo sumokėti 10.3 tūkst. litų kompensacija, kad toji nenaudotų savo registruoto interneto adreso „harley-davidson.lt“. Nors prieš tai vyko bylinėjimasis, anksčiau „Harley“ produkcija prekiavusi „Vilbana“ vardą sutiko atiduoti tik abiem pusėms susitarus.
 
Šaltinis: Lrytas.lt

Registruotų svetainių vardų (domenų) „.lt“ skaičius jau peržengė 157 000 ribą ir toliau nesustodamas auga. Tačiau didėjant registruotų domenų skaičiui, dažnėja ir su domenais susijusių teisinių pažeidimų. Įstatymų lygių niekas nereglamentuoja svetainių vardų ir tai leidžia pelnytis ne tik domenų piratams, kurie tyčia išsiperka kažkam itin reikalingą vardą ar įregistruoja visus tam tikro prekės ženklo pavadinimo variantus.
 
Gana dažnai tokia nereguliuojama laisvė leidžia pelnytis registruojantiems svetainių vardus su spaudos klaida ir tyčia nukreipiant tinklalapio lankomumo srautus sau naudinga linkme. Ši veikla nedraudžiama įstatymų, tačiau dažnai virsta rimtu galvos skausmu tiek žinomų prekės ženklų savininkams, tiek neatsargiai renkantiems svetainės pavadinimą lankytojams – juk po panašiu vardu gali slėptis ir sukčiai.
 
Kas pirmesnis, tas gudresnis
 
Bendras viso pasaulio domenų skaičius jau perkopė 252 milijonus. Iš kurių beveik pusė – daugiau nei 110 milijonų – priskiriami aukščiausio lygio domenams. „ICANN“ (angl. The Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) organizacijai plečiant bendrinius aukščiausio lygio domenų vardus, šie skaičiai tik didės. Ši statistika atspindi ne tik informacinės visuomenės plėtrą, bet ir verslo bei paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę.
 
Remiantis „lt“ domeno procedūriniu reglamentu, svetainės vardo registracija yra atliekama pagal principą „kas pirmas, tas laimi“ (angl. „first come, first serve“). Todėl registruojant domeną, tapatumas nėra tikrinamas nei su įmonių pavadinimais, nei su prekių ženklais. Svarbiausia, kad domenas nebūtų tapatus jau užregistruotam vardui. Bet ir tuomet niekas nedraudžia registruoti itin panašių pavadinimų.
 
Atsakomybė už trečiųjų asmenų pramoninės nuosavybės teisių (juridinių asmenų pavadinimų, prekių, paslaugų ženklų ir kt.) ir autorių teisių pažeidimus registruojant ar naudojant domeną, krenta užsakovui.
 
Per daug laisvės – rojus pažeidėjams
 
Dabartinio reglamentavimo suteikiama laisvė (įstatyminiu lygiu domeno vardo naudojimas nėra reglamentuotas) ir toliau leidžia pelnytis žmonėms, kurie tik tuo ir užsiima, kad spekuliuoja svetainių vardais. Dažniausiai pasitaikantys pažeidimų tipai yra domenų piratavimas (angl. cybersquatting) bei prekių ženklų piratavimas (angl. brandjacking). Taip pat dažnas domenų piratavimas per spausdinimo klaidas (angl. typoscquatting), tinklalapio lankomumo nukreipimai (ang. traffic diversions).
 
Tokių pažeidimų ar skundų statistika Lietuvoje nėra net kaupiama, todėl jų mastą mūsų šalyje nusakyti galima tik netiesioginiais duomenimis. Pavyzdžiui, peržvelgiant vardų prekybos tinklalapyje „www.sedo.com“ parduodamus „.lt“ domenus. Ten jų dabar per 2200, tarp kitų galima rasti tokius kaip „www.hyunday.lt“, „www.ibswedbank.lt“ ar „www.gelfi.lt“.
 
Lankytojui per klaidą surinkus tokio tinklalapio adresą, pamatysite, kad jis nenukreipia ten, kur tikėjotės, o yra pilnas reklamos, abejotinų nuorodų ar tiesiog siūlomas pirkti, kas visais atvejais neša pelną jo savininkui.
 
Nors tokia veikla nėra draudžiama įstatymais, ji gali pažeisti tam tikrų subjektų teises į prekių ženklus ar juridinio asmens pavadinimą. Pasijutę skriaudžiamais gali rintis: nusipirkti tokį klaidinantį domeną, leisti toliau uždarbiauti nesąžininga veikla užsiimančiam asmeniui, ar kreiptis į teismą.
 
Galiausiai pasirinkimo motyvus nulemia aritmetika – išlaidų santykis tarp parduodamo domeno kainos ir bylinėjimosi. Pavyzdžiui, šiuo metu parduodamo domeno www.faceboo.lt kaina yra šiek tiek daugiau nei 16 270 litų. Akivaizdu, kad tikimasi, jog „Facebook“ galiausiai nuspręs, kad ši suma neverta bylos ir ją sumokės.
 
Kaip apsiaugoti?
 
Kai nėra reglamentuojančio įstatymo, ginčai tarp domeno vardų ir prekių ženklų ar juridinių asmenų pavadinimų savininkų sprendžiami pagal susiformavusią teismų praktiką.
 
Esant klaidinančiam prekių ženklo ar juridinio asmens pavadinimo ir domeno panašumui, pastarojo savininkas teismo sprendimu gali būti priverstas ne tik perleisti domeną, bet ir atlyginti padarytą žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Tačiau dažnam bylinėjimasis atrodo per brangus ir per daug laiko užtrunkantis procesas.
 
Būtent todėl teisinės bazės trūkumai ir alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmo nebuvimas domenų valdumo procesuose, yra kertiniai trūkumai, neleidžiantys prekių ženklų ir įmonių savininkams efektyviai ginti savo teises.
 
Net keista, kad nei sparčiai besiplečianti informacinė visuomenė, nei vis augantis tokio pobūdžio pažeidimų skaičius, vis dar nepaskatino valdžios institucijų atkreipti dėmesį į šią sritį.
 
Na, bet jei jau skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas, teks mokytis plaukti patiems. Taigi, jei ruošiatės kurti įmonę ir norite išvengti panašių manipuliacijų su jos vardu, patartume būsimo įmonės pavadinimo domeną įregistruoti dar prieš įregistruojant pačią įmonę Juridinių asmenų registre.
 
Siekiantiems maksimalios apsaugos, patariama įregistruoti ir analogišką prekių ženklą. Nes teisminiuose procesuose šalis, neturi registruoto prekių ženklo ar besiremianti tik juridinio asmens pavadinimo tapatumu (panašumu), daug sunkiau rinks savo teisumo įrodymus.
 
Kelios „piratų sėkmės istorijos“
 
◙ 2010 m. kompanija „Facebook“ už domeną „FB.com“ sumokėjo 8,5 mln. dolerių. Tai 42 kartus daugiau negu kompanijai kainavo tikrasis jos domenas – „Facebook.com“. Teisybės dėlei reikia p-pasakyti, kad šį vardą ji pirko ne iš pasipelnyti norėjusių piratų, o iš Amerikos fermerių biuro federacijos, kuri ir dabar naudojasi domenu „fb.org“.
 
◙ Garsiausias prekiautojas interneto adresais Lietuvoje yra verslininkas Marius Pareščius. Buvo pranešama, kad JAV korporacija „Ebay Inc.“, valdanti vieną didžiausių interneto aukcionų ebay.com, iš jo už neskelbiamą sumą 2009-aisiais įsigijo interneto adresą „ebay.lt“. Bendrovė „Tele3“ iš M. Pareščiaus įsigijo interneto adresus „tv6.lt“ ir „tv8.lt“ (suma taip pat neskelbiama). Tiesa, ilgai kovojęs su bendrove „Skype“ dėl domeno skype.lt ir reikalavęs už jį 20 tūkst. litų, galiausiai M. Pareščius bendrovei jį tiesiog padovanojo.
 
◙ 2010 m. garsiuosius „Harley Davidson“ motociklus gaminanti kompanija „H-D Michigan, Inc.“ Lietuvos bendrovei „Vilbana“ turėjo sumokėti 10.3 tūkst. litų kompensacija, kad toji nenaudotų savo registruoto interneto adreso „harley-davidson.lt“. Nors prieš tai vyko bylinėjimasis, anksčiau „Harley“ produkcija prekiavusi „Vilbana“ vardą sutiko atiduoti tik abiem pusėms susitarus.
 
Šaltinis: Lrytas.lt

Registruotų svetainių vardų (domenų) „.lt“ skaičius jau peržengė 157 000 ribą ir toliau nesustodamas auga. Tačiau didėjant registruotų domenų skaičiui, dažnėja ir su domenais susijusių teisinių pažeidimų. Įstatymų lygių niekas nereglamentuoja svetainių vardų ir tai leidžia pelnytis ne tik domenų piratams, kurie tyčia išsiperka kažkam itin reikalingą vardą ar įregistruoja visus tam tikro prekės ženklo pavadinimo variantus.
 
Gana dažnai tokia nereguliuojama laisvė leidžia pelnytis registruojantiems svetainių vardus su spaudos klaida ir tyčia nukreipiant tinklalapio lankomumo srautus sau naudinga linkme. Ši veikla nedraudžiama įstatymų, tačiau dažnai virsta rimtu galvos skausmu tiek žinomų prekės ženklų savininkams, tiek neatsargiai renkantiems svetainės pavadinimą lankytojams – juk po panašiu vardu gali slėptis ir sukčiai.
 
Kas pirmesnis, tas gudresnis
 
Bendras viso pasaulio domenų skaičius jau perkopė 252 milijonus. Iš kurių beveik pusė – daugiau nei 110 milijonų – priskiriami aukščiausio lygio domenams. „ICANN“ (angl. The Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) organizacijai plečiant bendrinius aukščiausio lygio domenų vardus, šie skaičiai tik didės. Ši statistika atspindi ne tik informacinės visuomenės plėtrą, bet ir verslo bei paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę.
 
Remiantis „lt“ domeno procedūriniu reglamentu, svetainės vardo registracija yra atliekama pagal principą „kas pirmas, tas laimi“ (angl. „first come, first serve“). Todėl registruojant domeną, tapatumas nėra tikrinamas nei su įmonių pavadinimais, nei su prekių ženklais. Svarbiausia, kad domenas nebūtų tapatus jau užregistruotam vardui. Bet ir tuomet niekas nedraudžia registruoti itin panašių pavadinimų.
 
Atsakomybė už trečiųjų asmenų pramoninės nuosavybės teisių (juridinių asmenų pavadinimų, prekių, paslaugų ženklų ir kt.) ir autorių teisių pažeidimus registruojant ar naudojant domeną, krenta užsakovui.
 
Per daug laisvės – rojus pažeidėjams
 
Dabartinio reglamentavimo suteikiama laisvė (įstatyminiu lygiu domeno vardo naudojimas nėra reglamentuotas) ir toliau leidžia pelnytis žmonėms, kurie tik tuo ir užsiima, kad spekuliuoja svetainių vardais. Dažniausiai pasitaikantys pažeidimų tipai yra domenų piratavimas (angl. cybersquatting) bei prekių ženklų piratavimas (angl. brandjacking). Taip pat dažnas domenų piratavimas per spausdinimo klaidas (angl. typoscquatting), tinklalapio lankomumo nukreipimai (ang. traffic diversions).
 
Tokių pažeidimų ar skundų statistika Lietuvoje nėra net kaupiama, todėl jų mastą mūsų šalyje nusakyti galima tik netiesioginiais duomenimis. Pavyzdžiui, peržvelgiant vardų prekybos tinklalapyje „www.sedo.com“ parduodamus „.lt“ domenus. Ten jų dabar per 2200, tarp kitų galima rasti tokius kaip „www.hyunday.lt“, „www.ibswedbank.lt“ ar „www.gelfi.lt“.
 
Lankytojui per klaidą surinkus tokio tinklalapio adresą, pamatysite, kad jis nenukreipia ten, kur tikėjotės, o yra pilnas reklamos, abejotinų nuorodų ar tiesiog siūlomas pirkti, kas visais atvejais neša pelną jo savininkui.
 
Nors tokia veikla nėra draudžiama įstatymais, ji gali pažeisti tam tikrų subjektų teises į prekių ženklus ar juridinio asmens pavadinimą. Pasijutę skriaudžiamais gali rintis: nusipirkti tokį klaidinantį domeną, leisti toliau uždarbiauti nesąžininga veikla užsiimančiam asmeniui, ar kreiptis į teismą.
 
Galiausiai pasirinkimo motyvus nulemia aritmetika – išlaidų santykis tarp parduodamo domeno kainos ir bylinėjimosi. Pavyzdžiui, šiuo metu parduodamo domeno www.faceboo.lt kaina yra šiek tiek daugiau nei 16 270 litų. Akivaizdu, kad tikimasi, jog „Facebook“ galiausiai nuspręs, kad ši suma neverta bylos ir ją sumokės.
 
Kaip apsiaugoti?
 
Kai nėra reglamentuojančio įstatymo, ginčai tarp domeno vardų ir prekių ženklų ar juridinių asmenų pavadinimų savininkų sprendžiami pagal susiformavusią teismų praktiką.
 
Esant klaidinančiam prekių ženklo ar juridinio asmens pavadinimo ir domeno panašumui, pastarojo savininkas teismo sprendimu gali būti priverstas ne tik perleisti domeną, bet ir atlyginti padarytą žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Tačiau dažnam bylinėjimasis atrodo per brangus ir per daug laiko užtrunkantis procesas.
 
Būtent todėl teisinės bazės trūkumai ir alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmo nebuvimas domenų valdumo procesuose, yra kertiniai trūkumai, neleidžiantys prekių ženklų ir įmonių savininkams efektyviai ginti savo teises.
 
Net keista, kad nei sparčiai besiplečianti informacinė visuomenė, nei vis augantis tokio pobūdžio pažeidimų skaičius, vis dar nepaskatino valdžios institucijų atkreipti dėmesį į šią sritį.
 
Na, bet jei jau skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas, teks mokytis plaukti patiems. Taigi, jei ruošiatės kurti įmonę ir norite išvengti panašių manipuliacijų su jos vardu, patartume būsimo įmonės pavadinimo domeną įregistruoti dar prieš įregistruojant pačią įmonę Juridinių asmenų registre.
 
Siekiantiems maksimalios apsaugos, patariama įregistruoti ir analogišką prekių ženklą. Nes teisminiuose procesuose šalis, neturi registruoto prekių ženklo ar besiremianti tik juridinio asmens pavadinimo tapatumu (panašumu), daug sunkiau rinks savo teisumo įrodymus.
 
Kelios „piratų sėkmės istorijos“
 
◙ 2010 m. kompanija „Facebook“ už domeną „FB.com“ sumokėjo 8,5 mln. dolerių. Tai 42 kartus daugiau negu kompanijai kainavo tikrasis jos domenas – „Facebook.com“. Teisybės dėlei reikia p-pasakyti, kad šį vardą ji pirko ne iš pasipelnyti norėjusių piratų, o iš Amerikos fermerių biuro federacijos, kuri ir dabar naudojasi domenu „fb.org“.
 
◙ Garsiausias prekiautojas interneto adresais Lietuvoje yra verslininkas Marius Pareščius. Buvo pranešama, kad JAV korporacija „Ebay Inc.“, valdanti vieną didžiausių interneto aukcionų ebay.com, iš jo už neskelbiamą sumą 2009-aisiais įsigijo interneto adresą „ebay.lt“. Bendrovė „Tele3“ iš M. Pareščiaus įsigijo interneto adresus „tv6.lt“ ir „tv8.lt“ (suma taip pat neskelbiama). Tiesa, ilgai kovojęs su bendrove „Skype“ dėl domeno skype.lt ir reikalavęs už jį 20 tūkst. litų, galiausiai M. Pareščius bendrovei jį tiesiog padovanojo.
 
◙ 2010 m. garsiuosius „Harley Davidson“ motociklus gaminanti kompanija „H-D Michigan, Inc.“ Lietuvos bendrovei „Vilbana“ turėjo sumokėti 10.3 tūkst. litų kompensacija, kad toji nenaudotų savo registruoto interneto adreso „harley-davidson.lt“. Nors prieš tai vyko bylinėjimasis, anksčiau „Harley“ produkcija prekiavusi „Vilbana“ vardą sutiko atiduoti tik abiem pusėms susitarus.
 
Šaltinis: Lrytas.lt

Registruotų svetainių vardų (domenų) „.lt“ skaičius jau peržengė 157 000 ribą ir toliau nesustodamas auga. Tačiau didėjant registruotų domenų skaičiui, dažnėja ir su domenais susijusių teisinių pažeidimų. Įstatymų lygių niekas nereglamentuoja svetainių vardų ir tai leidžia pelnytis ne tik domenų piratams, kurie tyčia išsiperka kažkam itin reikalingą vardą ar įregistruoja visus tam tikro prekės ženklo pavadinimo variantus.
 
Gana dažnai tokia nereguliuojama laisvė leidžia pelnytis registruojantiems svetainių vardus su spaudos klaida ir tyčia nukreipiant tinklalapio lankomumo srautus sau naudinga linkme. Ši veikla nedraudžiama įstatymų, tačiau dažnai virsta rimtu galvos skausmu tiek žinomų prekės ženklų savininkams, tiek neatsargiai renkantiems svetainės pavadinimą lankytojams – juk po panašiu vardu gali slėptis ir sukčiai.
 
Kas pirmesnis, tas gudresnis
 
Bendras viso pasaulio domenų skaičius jau perkopė 252 milijonus. Iš kurių beveik pusė – daugiau nei 110 milijonų – priskiriami aukščiausio lygio domenams. „ICANN“ (angl. The Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) organizacijai plečiant bendrinius aukščiausio lygio domenų vardus, šie skaičiai tik didės. Ši statistika atspindi ne tik informacinės visuomenės plėtrą, bet ir verslo bei paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę.
 
Remiantis „lt“ domeno procedūriniu reglamentu, svetainės vardo registracija yra atliekama pagal principą „kas pirmas, tas laimi“ (angl. „first come, first serve“). Todėl registruojant domeną, tapatumas nėra tikrinamas nei su įmonių pavadinimais, nei su prekių ženklais. Svarbiausia, kad domenas nebūtų tapatus jau užregistruotam vardui. Bet ir tuomet niekas nedraudžia registruoti itin panašių pavadinimų.
 
Atsakomybė už trečiųjų asmenų pramoninės nuosavybės teisių (juridinių asmenų pavadinimų, prekių, paslaugų ženklų ir kt.) ir autorių teisių pažeidimus registruojant ar naudojant domeną, krenta užsakovui.
 
Per daug laisvės – rojus pažeidėjams
 
Dabartinio reglamentavimo suteikiama laisvė (įstatyminiu lygiu domeno vardo naudojimas nėra reglamentuotas) ir toliau leidžia pelnytis žmonėms, kurie tik tuo ir užsiima, kad spekuliuoja svetainių vardais. Dažniausiai pasitaikantys pažeidimų tipai yra domenų piratavimas (angl. cybersquatting) bei prekių ženklų piratavimas (angl. brandjacking). Taip pat dažnas domenų piratavimas per spausdinimo klaidas (angl. typoscquatting), tinklalapio lankomumo nukreipimai (ang. traffic diversions).
 
Tokių pažeidimų ar skundų statistika Lietuvoje nėra net kaupiama, todėl jų mastą mūsų šalyje nusakyti galima tik netiesioginiais duomenimis. Pavyzdžiui, peržvelgiant vardų prekybos tinklalapyje „www.sedo.com“ parduodamus „.lt“ domenus. Ten jų dabar per 2200, tarp kitų galima rasti tokius kaip „www.hyunday.lt“, „www.ibswedbank.lt“ ar „www.gelfi.lt“.
 
Lankytojui per klaidą surinkus tokio tinklalapio adresą, pamatysite, kad jis nenukreipia ten, kur tikėjotės, o yra pilnas reklamos, abejotinų nuorodų ar tiesiog siūlomas pirkti, kas visais atvejais neša pelną jo savininkui.
 
Nors tokia veikla nėra draudžiama įstatymais, ji gali pažeisti tam tikrų subjektų teises į prekių ženklus ar juridinio asmens pavadinimą. Pasijutę skriaudžiamais gali rintis: nusipirkti tokį klaidinantį domeną, leisti toliau uždarbiauti nesąžininga veikla užsiimančiam asmeniui, ar kreiptis į teismą.
 
Galiausiai pasirinkimo motyvus nulemia aritmetika – išlaidų santykis tarp parduodamo domeno kainos ir bylinėjimosi. Pavyzdžiui, šiuo metu parduodamo domeno www.faceboo.lt kaina yra šiek tiek daugiau nei 16 270 litų. Akivaizdu, kad tikimasi, jog „Facebook“ galiausiai nuspręs, kad ši suma neverta bylos ir ją sumokės.
 
Kaip apsiaugoti?
 
Kai nėra reglamentuojančio įstatymo, ginčai tarp domeno vardų ir prekių ženklų ar juridinių asmenų pavadinimų savininkų sprendžiami pagal susiformavusią teismų praktiką.
 
Esant klaidinančiam prekių ženklo ar juridinio asmens pavadinimo ir domeno panašumui, pastarojo savininkas teismo sprendimu gali būti priverstas ne tik perleisti domeną, bet ir atlyginti padarytą žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Tačiau dažnam bylinėjimasis atrodo per brangus ir per daug laiko užtrunkantis procesas.
 
Būtent todėl teisinės bazės trūkumai ir alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmo nebuvimas domenų valdumo procesuose, yra kertiniai trūkumai, neleidžiantys prekių ženklų ir įmonių savininkams efektyviai ginti savo teises.
 
Net keista, kad nei sparčiai besiplečianti informacinė visuomenė, nei vis augantis tokio pobūdžio pažeidimų skaičius, vis dar nepaskatino valdžios institucijų atkreipti dėmesį į šią sritį.
 
Na, bet jei jau skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas, teks mokytis plaukti patiems. Taigi, jei ruošiatės kurti įmonę ir norite išvengti panašių manipuliacijų su jos vardu, patartume būsimo įmonės pavadinimo domeną įregistruoti dar prieš įregistruojant pačią įmonę Juridinių asmenų registre.
 
Siekiantiems maksimalios apsaugos, patariama įregistruoti ir analogišką prekių ženklą. Nes teisminiuose procesuose šalis, neturi registruoto prekių ženklo ar besiremianti tik juridinio asmens pavadinimo tapatumu (panašumu), daug sunkiau rinks savo teisumo įrodymus.
 
Kelios „piratų sėkmės istorijos“
 
◙ 2010 m. kompanija „Facebook“ už domeną „FB.com“ sumokėjo 8,5 mln. dolerių. Tai 42 kartus daugiau negu kompanijai kainavo tikrasis jos domenas – „Facebook.com“. Teisybės dėlei reikia p-pasakyti, kad šį vardą ji pirko ne iš pasipelnyti norėjusių piratų, o iš Amerikos fermerių biuro federacijos, kuri ir dabar naudojasi domenu „fb.org“.
 
◙ Garsiausias prekiautojas interneto adresais Lietuvoje yra verslininkas Marius Pareščius. Buvo pranešama, kad JAV korporacija „Ebay Inc.“, valdanti vieną didžiausių interneto aukcionų ebay.com, iš jo už neskelbiamą sumą 2009-aisiais įsigijo interneto adresą „ebay.lt“. Bendrovė „Tele3“ iš M. Pareščiaus įsigijo interneto adresus „tv6.lt“ ir „tv8.lt“ (suma taip pat neskelbiama). Tiesa, ilgai kovojęs su bendrove „Skype“ dėl domeno skype.lt ir reikalavęs už jį 20 tūkst. litų, galiausiai M. Pareščius bendrovei jį tiesiog padovanojo.
 
◙ 2010 m. garsiuosius „Harley Davidson“ motociklus gaminanti kompanija „H-D Michigan, Inc.“ Lietuvos bendrovei „Vilbana“ turėjo sumokėti 10.3 tūkst. litų kompensacija, kad toji nenaudotų savo registruoto interneto adreso „harley-davidson.lt“. Nors prieš tai vyko bylinėjimasis, anksčiau „Harley“ produkcija prekiavusi „Vilbana“ vardą sutiko atiduoti tik abiem pusėms susitarus.
 
Šaltinis: Lrytas.lt

pralinksmino :D

Pritarciau... didelius portalus arba ju tinklus renkasi tie kuriems reikia pasiekti kuo didesne auditorija (Reach). Todel kokiam Tele2 paleidus nauja akcija per TV, radija, laikrascius/zurnalus, lauko stendus reikia ir internete maksimaliai pasiekti kuo platesne auditorija. Todel jie rinksis arba kokia delfi (~60% pasiekia visu Lietuvos interneto vartotoju) arba transliuos per tinkleli kuris apima daug tinklapiu, tokius turi Adnet ir Tradedoubler sudare.
 
Gigantu tikslas nera tik ateje lankytojai, nors matuojama ir tai. Jiems svarbu iskomunikuoti dar karta prekini zenkla ir tuo paciu kazkokia akcijine zinute salia maksimaliai auditorijai ir per tam tikra laika (daznai pora savaiciu).
 
Mazesniems lieka rinktis CPC (cost per click) tinklus: Google Adwords, Adclick, Textads. Cia reikia testuotis, bet gan neblogi rezultatai pasiekiami jei zinai savo tikslus ir tinkamai komunikuoji bei seki rezultatus.
 
P.S. Krize paliete ir didziuosius portalus, todel jus nustebsite kokiom salygom galima sutarti pasireklamuoti juose, kartais pigiau nei tie patys textads arba adwords. Aisku reikia ateiti kalbeti ne su keliais simtais litu, bet rimtesniu biudzetu ir gausit geras salygas.

Tai reiškia mūsų verslas yra bereikšmis, nes mes gaudom adresus be vertės? :) tai kodėl, tada senieji savininkai nepratęsia nei facebook.lt, f1.lt, ok.lt, lol.lt sodyba.lt, knygos.lt, o jie krenta ir mes gaudom? Nes jie neverti registracijos kainos? Kiekvienas gaudom pagal galimybės jį parduoti:)

esu idejes pas save jo kalba, irgi labai patiko: http://www.searchengineoptimization.lt/video/ilja-laurs-kalba-ktu-universitete/

Tai kaip jis ja uzdarys, jei 2009 pardave ta tinklapi ir jam jau nepriklauso. Perpirks atgal kad uzdarytu? :)

Tai kaip jis ja uzdarys, jei 2009 pardave ta tinklapi ir jam jau nepriklauso. Perpirks atgal kad uzdarytu? :)

Sakyciau labai geras pirkinys ir tikrai atsipirks greitai, jei mokes pasinaudoti.

Sakyciau labai geras pirkinys ir tikrai atsipirks greitai, jei mokes pasinaudoti.

o kada buvo prarade?

Ar turite savo vardo/pavardes domena uzregistrave? Ar manote, kad jis butu naudingas jums dabar ir ateityje? O gal jau esate kazka idomaus sukure, ir norite pasidalinti adresu?
 
Noriu pasidalinti savo pamokancia istorija... Kadangi turiu gan reta varda, niekada nepagalvojau registruoti savo vardo domeno, maniau nelabai kam jis ir reikalingas. O dar ir pats nebuvau visa galva panires i domenus, svetainiu kurima ir vystima. Mazdaug pries 4 metus (2008 m. vidury), kai tik pradejau dometis sia sritimi, su kolega buvo pokalbis kodel svarbu tureti savo vardo domena (jis toki turejo ir buvo pakures blog'a). Jis kalbejo, kad galima toki domena panaudoti ne tik savo dienorasciui, hobiams pristatyti, bet ir pateikti idomiai savo CV su visais darbais, ir net daejom iki politikos, jei kazkada senatveje kandidatuot, kaip svarbu tureti savo domena, kad juo negaletu pasinaudoti kiti smeizimo kampanijai. Zodziu po to linksmo pokalbio, nubegau prie kompo is kart tikrinti savo varda + .lt.
 
Nesekme... domenas pries 1-2 men. buvo registruotas ir ne tik .lt galune, bet ir .com. Dar po kazkiek laiko ten atsirado svetaine ir pagal kontaktus supratau, kad domeno ilgai teks laukti. Buvo ikurta imone UAB "Mano vardas". Galvojau po metu, dvieju galbut atsilaisvins, visko gi buna su naujom imonem... Deja, kasmet pagooglinus matesi tik skelbimai apie naujai ieskomus darbuotojus, imone pletesi.
 
Siemet vel atejus laikui patikrinau domenus ir staigmena, domenas su .com galune ikrito i nepratestu sarasa. Jame isbuvo apie 2,5 men. Visa ta laika tikrinau karts nuo karto ar staiga imone nesugalvojo pratesti. Niekas nepasikeite. Perziurejau ir tokius puslapius kaip namejet.com, bei snapnames.com. Ten rodo tikslias domeno atsilaisvinimo datas ir ar nera bid'u, t.y. gaudanciu besibaigianti galioti domena. Prie bid matesi dziuginantis skaiciukas - 0. Pries pat krentant domenui svarsciau ar verta moketi uz domena $69, kad ji uztikrintai pagautu namejet.com sistema. Pagailo pinigu. Juk vistiek niekam jo neprireiks.
 
Domenas atsilaisvino nakti, kaip tik ant mano gimtadienio. Isivaizdavau, kad tikrai ryte turesiu dovanele ta proga. Atsikeliu geros nuotaikos, patikrinu domena ir #$%^@... Uzregistruotas kazkokio kiniecio. Netikiu savo akimis ir keikiu kad pagailejau $69. Palaukiu savaite, ant domeno pakuriamas web katalogas, tai suprantu tik su google translate, nes saitais vien cheroglifai. Dar karta issiuntineju visus tyliai $%&@#... Suprantu, kad gali vel tekti laukti n metu, jei svetaine isreklamuos, domeno nematysiu.
 
Prasideda derybos su kinieciu ir susirasinejimas e-mailu. Viskas vyksta apie menesi laiko. Jo laiskus tenka ir paversti, nes anglu kalba ir gramatika belekokia, ateina tokio tipo laiskai: "Not sencere. Not to sell". Siulau $50, $70, $100, $150 - atsakymas tas pats. Galiausiai kantrybe truksta, pasiunciu ji velniop. Praeina savaite tylos. Kinietis paraso pats, ir pirma karta pasiulo savo kaina - $200, iki tol i visus mano argumentus ir siulymus buvo atsakoma tik marmalionemis ir gale "Not to sell". Pagalvojes, sutinku su jo kaina. I mano "I agree with your price", gaunu atsakyma "$150 to me, domain to you". Ir paraso, kad pirmas pervesciau i jo draugo PayPal. WTF? Pats numusa, savo kaina, nors jau sutikau moketi. Nors labai itartina, bet pagooglines jo varda pavarde ir pasto adresa, vistiek nusprendziu rizikuoti ir pirmas pervesti visus $. Aciu Dievui, zmogus pasitaike normalus, domenas per pora valandu atsiranda pas mane. Viskas. Atsipuciu, lucky end.
 
P.S. Domenas Adrijus.com. Kuris kolkas tik nukreiptas i sena mano svetaine.

Uždarbis internetu daugeliui skamba kaip paprasčiausia apgavystė. Nors virtualiai kai kurie iš tiesų geba papildomai užsidirbti, tokios veiklos būdai dažniausiai ne visai sąžiningi – pinigų gauti norintys interneto lankytojai naršo nurodytose svetainėse, spaudžia ant jiems pasakytų nuorodų ar rašo atsitiktinio turinio komentarus ir atsiliepimus. DELFI teiravosi specialistų, ar etiškai elgiasi tokiu verslu užsiimantys ir jo paslaugomis besinaudojantys internetiniai puslapiai.
 
Vienas populiariausių būdų užsidirbti internetu – už tam tikrą mokestį atlikti paspaudimus ant nurodytų nuorodų. „Paid to click“ (PTC; apmokamas už paspaudimus - DELFI) vadinamas būdas padeda svetainės savininkams sudaryti įspūdį, kad joje lankosi didelis vartotojų srautas, kuris yra efektyviai nukreipiamas į reklamas puslapyje talpinančias svetaines. Tokiu būdu internetiniame puslapyje labiau perkama reklamą, o jo savininkai gauna didesnį pelną. Visgi, taip pirkdami reklamą iš tiesų tarp lankytojų nepopuliarioje svetainėje nukenčia kiti rinkos nariai.
 
Riba tarp to, kaip sąžininga ir kaip nesąžininga valdyti verslą internetu – dar miglota, todėl DELFI teiravosi apie dirbtinai sukuriamą lankytojų, peržiūrinčių reklamas svetainėje, srautą bei domėjosi, kaip į internete uždarbiaujančius ir jų paslaugas perkančius portalus žvelgia patys virtualioje erdvėje veikiantys specialistai.
 
Užsidirbti iš paspaudimų – nerimta
 
Šarūnas Mikšys, įvairių internetinių projektų kūrėjas ir įgyvendintojas pasakojo, kad PTC yra vienas iš paprasčiausių būdu užsidirbti internete. „Užsidirbti internetu yra begalė išradingų būdų, o ir patys žmonės išradingi. Šis yra įvardijamas kaip pats paprasčiausiai, kai namuose turi kompiuterį ir gali užsidirbti saldainiams“, - juokavo jis.
 
Gauti atlygį tokiu būdu nerimta ir Uždarbis.lt įkūrėjo K. Kuolio nuomone: „Uždarbiauti per PTC, mano manymu, yra tikrai neverta. Tai interneto praeitis – PTC lietuviai aktyviai užsiiminėjo maždaug prieš 10 metų“. Už vieną paspaudimą iš tiesų daug užsidirbti nepavyks – jis įvertinamas maždaug 1 – 4 amerikietiško dolerio centais. Š. Mikšio teigimu, didesnį pelną galima gauti į šią veiklą įtraukiant kitus uždarbiauti norinčius žmonės. „ Jų pagrindinis uždarbis yra toks, jog esu prisiregistravęs ir atvedu kitus vartotojus, jie užsiregistruoja, o aš gaunu komisinį procentą. Šis ratas plečiasi piramidiniu principu, tačiau tie procentai yra labai maži“, - sakė jis.
 
Svetainių, kurių pagalba galima taip užsidirbti, veikimo principas paprastas: jose pateikiamas sąrašas nuorodų, ant kurių reikia paspausti. „Tuomet atsiranda laikmatis ir svarbu, kad atsidariusiame puslapyje jis būtų matyti. Jis veikia nuo dešimties iki dvidešimties sekundžių priklausomai nuo svetainės tiekėjo. Kai laikas baigiasi, pasirodo tai nurodantis užrašas ir puslapis užsidaro“, - paaiškino Š. Mikšys.
 
J teigimu, žinomos interneto svetainės tokiomis paslaugomis nesinaudoja: „Ši technologija yra labiau siūloma naujoms svetainėms, kurios ką tik susikūrusios ir neturi labai rimto turinio, todėl taip siūloma pakelti lankytojų srautą, galbūt tuo pačiu – pozicijas sistemoje“.
 
Š. Mikšio manymu, portalai, kurie užsiima PTC kuravimu, nėra svarbūs internetinio verslo dalyviai. „Aš jų nevertinčiau rimtai – nei vienas rimtas užsakovas, norintis pritraukti srautą, tikriausiai niekada nesikreipė ir nesikreips į tokius“, - sakė Š. Mikšys. Jo teigimu, tarp tokių svetainių apskritai susidaro užburtas ratas. „Šiai dienai situacija tokia, kad jos pačios naudojasi vienos kitų paslaugomis. Tai iš tikrųjų yra daugiau kaip žaidimas“, - sakė jis.
 
Jam pritarė ir bendrovės Pigu.lt direktorius Dainius Liulys. „Nėra įmanoma atsivesti tokio didelio lankytojų kiekio, kad apgautum įmones, internete perkančias reklamą – parodytum, jog viskas yra labai gerai, puslapis labai lankomas. „Atsivedant“ srautą „atvedami“ žmonės – ir nors vieną dieną jie ateina, kitą dieną jie nebe ateis. Internetiniai puslapiai, kurie perka šį nuolatinį srautą, jį perka diena iš dienos, kad puslapyje apsilankytų papildomas žmonių srautas. Visgi, tai nėra toks didelis siekis, kad būtų galima manyti, kad tai yra labai lankomas puslapis. Tai gali būti iki 5 – 7 proc. viso puslapio srauto, o vieno lankytojo kaina yra labai didelė ir aukšta“, - sakė jis.
 
Visgi, nusprendę apgauti galimus klientus ir reklamos pirkėjus šį faktą gali paprastai nuslėpti. „Kiekvieno portalo kūrėjas mato srautą iš paieškos sistemų ar konkrečių nukreipiančių svetainių, bet reklamos atstovas gali gauti tik tokią informaciją, kurią jam pateikia portalo savininkas“, - pasakojo Š. Mikšys. - Bet vis tik yra kitas momentas: jeigu svetainė yra maža ir ji neturi natūralaus srauto, tai paprasčiausiai niekas joje neatsiras. Iš tikrųjų, jei nori kad užsakovas ateitų reklamuotis, tai iš tikrųjų reikia generuoti natūralų srautą paieškos sistemose, pavyzdžiui, „Google”, kai matomas pagrindinis raktažodžius, pagal kurį aišku, kokios tematikos yra portalas“.
 
Toks verslas – ne etiškas
 
Nei vienas iš kalbintų internetinio verslo specialistų tokio uždarbio būdo nepateisina. Tiesa, nevertina ir labai rimtai. „Etiniu požiūriu žiūrint, tai tikrai nėra sąžininga, bet kita vertus, tai net nėra rimta“, - sakė Š. Mikšys. Nors pašnekovo manymu, pats tokių svetainių veikimo principas nėra etiškas, jos nesąžiningai elgiasi ne tik suteikdamos galimybę apgauti perkančius reklamą, bet ir apgaudinėdamos tuos žmonės, kurie uždarbiauja PTC būdu.
 
„Apskritai, nepasakyčiau, kad ši veikla nešvari, tiesiog jos (svetainės – DELFI) tokiu principu sukčiauja. Pritraukiami žmonės, kad jie ateitų, spaustų ant nuorodų ir jiems neišmokami pinigai. Taip elgiasi didžioji dalis – yra labai nedidelė dalis svetainių, kurios gyvuoja apie dešimt metų ir dirba sąžiningai“, - sakė jis.
 
K. Kernius buvo kategoriškesnis – jis sakė, kad jo įkurtoje svetainėje Uždarbis.lt skleisti informaciją apie PTC apskritai negalima. „Mūsų forume skatinimas užsiimti PTC veikla ir jos populiarinimas yra uždraustas – tai laikoma neetišku verslu ir pačių bandančių iš PTC užsidirbti žmonių laiko švaistymu“, - sakė jis. Pašnekovo teigimu, taip portalų savininkams keisti lankytojų srauto nereikėtų. „Manau, kad neetiška gavus reklamos užsakymą mokėti už jos peržiūra apie tai nežinant reklamos užsakovams, nes tokiu būdu reklama sulaukia žymiai mažiau potencialių klientų – ją žmonės peržiūri ne dėl to, kad reklamuojamas dalykas juos sudomino, o todėl, kad jiems už tai yra mokama. Taip nukenčia reklamos užsakovas, o iš to pelnosi už reklamos peržiūras mokanti įmonė“, - kalbėjo K. Kuolys.
 
Pasak Š. Mikšio, norintys didinti lankytojų skaičių internetinėje svetainėje bei lankytojų skaičių, nukreipiamų į nuorodas svetainėje, turėtų tai daryti kitais – patikimesniais ir etiškesniais būdais. „Sąžiningų būdų, kaip užsidirbti, yra nemažai – tai tas pats „Google Adwords“. Skirtumas tas, kad kompanija kreipiasi, užregistruoja, kokią sumą galėtų mokėti, nustato biudžetą ir tuomet „Google“ talpina skelbimą savo paieškos sistemoje“, - pavyzdį davė pašnekovas.
 
Lietuviški portalai ne visuomet sąžiningi
 
Pašnekovų teigimu, Lietuvoje internetinių svetainių, dirbtinai didinančių lankytojų srautą, gali būti. Tiesa, D. Liulys nemano, kad naudojantis PTC paslaugomis galima pasiekti išskirtinių rezultatų. „Svarbu paminėti tai, kad šis būdas dažnai naudojamas sugeneruoti papildomam tiksliniam vartotojų srautui, įmonės perkančios bet kokį srautą anksčiau ar vėliau pamato, kad tai yra neefektyvu. Be to, ir bendrovės teikiančios tokias paslaugas bet kaip labai greitai įsitikina, kad toks verslas yra trumpalaikis ir neturi perspektyvų“, - sakė jis. - Šiuo būdu galima papildomai pritraukti tikslinių vartotojų, bet tai nėra garantuota sėkmės formulė“.
 
Su tuo, kad lankytojų skaičius – ne visuomet skaidrus, sutinka ir Uzdarbis.lt portalo įkūrėjas Kernius Kuolys. „Neturiu žinių, kaip aktyviai Lietuvoje naudojami PTC tinklai, bet neetiško portalų savininkų elgesio su reklamdaviais pavyzdžių tikrai yra. Verta prisiminti poros metų senumo atvejį, kai įmonė "Alio" padavė į teismą "One.lt" savininkus dėl esą dirbtinai generuojamo reklamos paspaudimų skaičiaus. Bet kuriam portalui yra naudinga, jeigu jį pasirinkę reklamdaviai lieka patenkinti reklamos kampanijos rezultatais ir dėl to pratęsia reklamos sutartis, ir niekas negali paneigti, jog kai kurie portalai imasi fiktyvių būdų reklamos rezultatams gerinti. Mano minėtu atveju, "One.lt" ir "Alio" susitaikė teisme, nes reklamos sutartyje tikriausiai nebuvo saugiklių nuo reklamos rezultatų klastojimo – tad net jei "One.lt" juos klastojo, tai darydami jie nepažeidė jokių su "Alio" sudarytoje sutartyje numatytų punktų. Tai yra svarbus perspėjimas įmonėms, perkančioms reklamą internete: reklamos sutartyse su portalais užsitikrinti garantijas, jog reklamos rezultatai nebus klastojami nei PTC, nei robotų pagalba“.
 
Šaltinis: DELFI

Uždarbis internetu daugeliui skamba kaip paprasčiausia apgavystė. Nors virtualiai kai kurie iš tiesų geba papildomai užsidirbti, tokios veiklos būdai dažniausiai ne visai sąžiningi – pinigų gauti norintys interneto lankytojai naršo nurodytose svetainėse, spaudžia ant jiems pasakytų nuorodų ar rašo atsitiktinio turinio komentarus ir atsiliepimus. DELFI teiravosi specialistų, ar etiškai elgiasi tokiu verslu užsiimantys ir jo paslaugomis besinaudojantys internetiniai puslapiai.
 
Vienas populiariausių būdų užsidirbti internetu – už tam tikrą mokestį atlikti paspaudimus ant nurodytų nuorodų. „Paid to click“ (PTC; apmokamas už paspaudimus - DELFI) vadinamas būdas padeda svetainės savininkams sudaryti įspūdį, kad joje lankosi didelis vartotojų srautas, kuris yra efektyviai nukreipiamas į reklamas puslapyje talpinančias svetaines. Tokiu būdu internetiniame puslapyje labiau perkama reklamą, o jo savininkai gauna didesnį pelną. Visgi, taip pirkdami reklamą iš tiesų tarp lankytojų nepopuliarioje svetainėje nukenčia kiti rinkos nariai.
 
Riba tarp to, kaip sąžininga ir kaip nesąžininga valdyti verslą internetu – dar miglota, todėl DELFI teiravosi apie dirbtinai sukuriamą lankytojų, peržiūrinčių reklamas svetainėje, srautą bei domėjosi, kaip į internete uždarbiaujančius ir jų paslaugas perkančius portalus žvelgia patys virtualioje erdvėje veikiantys specialistai.
 
Užsidirbti iš paspaudimų – nerimta
 
Šarūnas Mikšys, įvairių internetinių projektų kūrėjas ir įgyvendintojas pasakojo, kad PTC yra vienas iš paprasčiausių būdu užsidirbti internete. „Užsidirbti internetu yra begalė išradingų būdų, o ir patys žmonės išradingi. Šis yra įvardijamas kaip pats paprasčiausiai, kai namuose turi kompiuterį ir gali užsidirbti saldainiams“, - juokavo jis.
 
Gauti atlygį tokiu būdu nerimta ir Uždarbis.lt įkūrėjo K. Kuolio nuomone: „Uždarbiauti per PTC, mano manymu, yra tikrai neverta. Tai interneto praeitis – PTC lietuviai aktyviai užsiiminėjo maždaug prieš 10 metų“. Už vieną paspaudimą iš tiesų daug užsidirbti nepavyks – jis įvertinamas maždaug 1 – 4 amerikietiško dolerio centais. Š. Mikšio teigimu, didesnį pelną galima gauti į šią veiklą įtraukiant kitus uždarbiauti norinčius žmonės. „ Jų pagrindinis uždarbis yra toks, jog esu prisiregistravęs ir atvedu kitus vartotojus, jie užsiregistruoja, o aš gaunu komisinį procentą. Šis ratas plečiasi piramidiniu principu, tačiau tie procentai yra labai maži“, - sakė jis.
 
Svetainių, kurių pagalba galima taip užsidirbti, veikimo principas paprastas: jose pateikiamas sąrašas nuorodų, ant kurių reikia paspausti. „Tuomet atsiranda laikmatis ir svarbu, kad atsidariusiame puslapyje jis būtų matyti. Jis veikia nuo dešimties iki dvidešimties sekundžių priklausomai nuo svetainės tiekėjo. Kai laikas baigiasi, pasirodo tai nurodantis užrašas ir puslapis užsidaro“, - paaiškino Š. Mikšys.
 
J teigimu, žinomos interneto svetainės tokiomis paslaugomis nesinaudoja: „Ši technologija yra labiau siūloma naujoms svetainėms, kurios ką tik susikūrusios ir neturi labai rimto turinio, todėl taip siūloma pakelti lankytojų srautą, galbūt tuo pačiu – pozicijas sistemoje“.
 
Š. Mikšio manymu, portalai, kurie užsiima PTC kuravimu, nėra svarbūs internetinio verslo dalyviai. „Aš jų nevertinčiau rimtai – nei vienas rimtas užsakovas, norintis pritraukti srautą, tikriausiai niekada nesikreipė ir nesikreips į tokius“, - sakė Š. Mikšys. Jo teigimu, tarp tokių svetainių apskritai susidaro užburtas ratas. „Šiai dienai situacija tokia, kad jos pačios naudojasi vienos kitų paslaugomis. Tai iš tikrųjų yra daugiau kaip žaidimas“, - sakė jis.
 
Jam pritarė ir bendrovės Pigu.lt direktorius Dainius Liulys. „Nėra įmanoma atsivesti tokio didelio lankytojų kiekio, kad apgautum įmones, internete perkančias reklamą – parodytum, jog viskas yra labai gerai, puslapis labai lankomas. „Atsivedant“ srautą „atvedami“ žmonės – ir nors vieną dieną jie ateina, kitą dieną jie nebe ateis. Internetiniai puslapiai, kurie perka šį nuolatinį srautą, jį perka diena iš dienos, kad puslapyje apsilankytų papildomas žmonių srautas. Visgi, tai nėra toks didelis siekis, kad būtų galima manyti, kad tai yra labai lankomas puslapis. Tai gali būti iki 5 – 7 proc. viso puslapio srauto, o vieno lankytojo kaina yra labai didelė ir aukšta“, - sakė jis.
 
Visgi, nusprendę apgauti galimus klientus ir reklamos pirkėjus šį faktą gali paprastai nuslėpti. „Kiekvieno portalo kūrėjas mato srautą iš paieškos sistemų ar konkrečių nukreipiančių svetainių, bet reklamos atstovas gali gauti tik tokią informaciją, kurią jam pateikia portalo savininkas“, - pasakojo Š. Mikšys. - Bet vis tik yra kitas momentas: jeigu svetainė yra maža ir ji neturi natūralaus srauto, tai paprasčiausiai niekas joje neatsiras. Iš tikrųjų, jei nori kad užsakovas ateitų reklamuotis, tai iš tikrųjų reikia generuoti natūralų srautą paieškos sistemose, pavyzdžiui, „Google”, kai matomas pagrindinis raktažodžius, pagal kurį aišku, kokios tematikos yra portalas“.
 
Toks verslas – ne etiškas
 
Nei vienas iš kalbintų internetinio verslo specialistų tokio uždarbio būdo nepateisina. Tiesa, nevertina ir labai rimtai. „Etiniu požiūriu žiūrint, tai tikrai nėra sąžininga, bet kita vertus, tai net nėra rimta“, - sakė Š. Mikšys. Nors pašnekovo manymu, pats tokių svetainių veikimo principas nėra etiškas, jos nesąžiningai elgiasi ne tik suteikdamos galimybę apgauti perkančius reklamą, bet ir apgaudinėdamos tuos žmonės, kurie uždarbiauja PTC būdu.
 
„Apskritai, nepasakyčiau, kad ši veikla nešvari, tiesiog jos (svetainės – DELFI) tokiu principu sukčiauja. Pritraukiami žmonės, kad jie ateitų, spaustų ant nuorodų ir jiems neišmokami pinigai. Taip elgiasi didžioji dalis – yra labai nedidelė dalis svetainių, kurios gyvuoja apie dešimt metų ir dirba sąžiningai“, - sakė jis.
 
K. Kernius buvo kategoriškesnis – jis sakė, kad jo įkurtoje svetainėje Uždarbis.lt skleisti informaciją apie PTC apskritai negalima. „Mūsų forume skatinimas užsiimti PTC veikla ir jos populiarinimas yra uždraustas – tai laikoma neetišku verslu ir pačių bandančių iš PTC užsidirbti žmonių laiko švaistymu“, - sakė jis. Pašnekovo teigimu, taip portalų savininkams keisti lankytojų srauto nereikėtų. „Manau, kad neetiška gavus reklamos užsakymą mokėti už jos peržiūra apie tai nežinant reklamos užsakovams, nes tokiu būdu reklama sulaukia žymiai mažiau potencialių klientų – ją žmonės peržiūri ne dėl to, kad reklamuojamas dalykas juos sudomino, o todėl, kad jiems už tai yra mokama. Taip nukenčia reklamos užsakovas, o iš to pelnosi už reklamos peržiūras mokanti įmonė“, - kalbėjo K. Kuolys.
 
Pasak Š. Mikšio, norintys didinti lankytojų skaičių internetinėje svetainėje bei lankytojų skaičių, nukreipiamų į nuorodas svetainėje, turėtų tai daryti kitais – patikimesniais ir etiškesniais būdais. „Sąžiningų būdų, kaip užsidirbti, yra nemažai – tai tas pats „Google Adwords“. Skirtumas tas, kad kompanija kreipiasi, užregistruoja, kokią sumą galėtų mokėti, nustato biudžetą ir tuomet „Google“ talpina skelbimą savo paieškos sistemoje“, - pavyzdį davė pašnekovas.
 
Lietuviški portalai ne visuomet sąžiningi
 
Pašnekovų teigimu, Lietuvoje internetinių svetainių, dirbtinai didinančių lankytojų srautą, gali būti. Tiesa, D. Liulys nemano, kad naudojantis PTC paslaugomis galima pasiekti išskirtinių rezultatų. „Svarbu paminėti tai, kad šis būdas dažnai naudojamas sugeneruoti papildomam tiksliniam vartotojų srautui, įmonės perkančios bet kokį srautą anksčiau ar vėliau pamato, kad tai yra neefektyvu. Be to, ir bendrovės teikiančios tokias paslaugas bet kaip labai greitai įsitikina, kad toks verslas yra trumpalaikis ir neturi perspektyvų“, - sakė jis. - Šiuo būdu galima papildomai pritraukti tikslinių vartotojų, bet tai nėra garantuota sėkmės formulė“.
 
Su tuo, kad lankytojų skaičius – ne visuomet skaidrus, sutinka ir Uzdarbis.lt portalo įkūrėjas Kernius Kuolys. „Neturiu žinių, kaip aktyviai Lietuvoje naudojami PTC tinklai, bet neetiško portalų savininkų elgesio su reklamdaviais pavyzdžių tikrai yra. Verta prisiminti poros metų senumo atvejį, kai įmonė "Alio" padavė į teismą "One.lt" savininkus dėl esą dirbtinai generuojamo reklamos paspaudimų skaičiaus. Bet kuriam portalui yra naudinga, jeigu jį pasirinkę reklamdaviai lieka patenkinti reklamos kampanijos rezultatais ir dėl to pratęsia reklamos sutartis, ir niekas negali paneigti, jog kai kurie portalai imasi fiktyvių būdų reklamos rezultatams gerinti. Mano minėtu atveju, "One.lt" ir "Alio" susitaikė teisme, nes reklamos sutartyje tikriausiai nebuvo saugiklių nuo reklamos rezultatų klastojimo – tad net jei "One.lt" juos klastojo, tai darydami jie nepažeidė jokių su "Alio" sudarytoje sutartyje numatytų punktų. Tai yra svarbus perspėjimas įmonėms, perkančioms reklamą internete: reklamos sutartyse su portalais užsitikrinti garantijas, jog reklamos rezultatai nebus klastojami nei PTC, nei robotų pagalba“.
 
Šaltinis: DELFI

Uzplauke ant seklumos Megztukas...

Na kaina ir nebuvo maza. Konkreciai komentuoti del jos deja negaliu.

Teko garbe isigyti sveikinimai.lt domena, jeigu is tokiu vertingesniu ka siemet pirkau. O smulkesni domenai tai irgi juda, vieni ateina, kiti iseina. Bet siaip mirus LT rinka. Vis dar...
 
Tiesa, dar asmenini domena pagaliau isigijau, pilna istorija cia: http://uzdarbis.lt/t234132/ar-turite-savo-vardopavardes-domena/. Jis brangus ne pinigais :)

Anot 2011 metų Gartner Tyrimų ataskaitos, 50% organizacijų valdančių inovacinius procesus juos geimifikuos dar iki 2015 metų. Ką reiškia ši tyrimo išvada ir kas ta Lietuvoje vis plačiau apkalbama geimifikacija?
 
Geimifikacija nėra kažkas naujo ir stebuklingo. Šis procesas atsirado ne dabar, ne praeitais metais, o egzistavo, galima sakyti, nuo civilizacijos susiformavimo pradžios. Elementarus ir daug kur naudojamas geimifikacijos pavyzdys – kariniai laipsniai. Kuo geresnis karys (“žaidėjas”) esi, tuo aukštesnį laisnį turi.
 
Kalbant terminais, geimifikacija(ang. Gamification) yra įvairių verslo ar gyvenimo procesų sužaidybinimas, žaidimo elementų panaudojimas skatinant atlikti tam tikrus veiksmus. Tai technika sukurta siekiant padidinti verslo produktyvumą ir labiau įtraukti klientą.
 
Pasakoti kas yra geimifikacija galima daug ir plačiai, tačiau mane labiau domina akivaizdūs ir aiškūs geimifikacijos pritaikymo gyvenime ir versle pavyzdžiai.
 
http://www.youtube.com/watch?v=zSiHjMU-MUo
 
http://www.youtube.com/watch?v=2lXh2n0aPyw
 
http://www.youtube.com/watch?v=cbEKAwCoCKw
 
Šie video akivaizdus pavyzdys, kad žmonės tokie sutvėrimai, kurie daro tik tai kas jiems malonu, sukelia azartą, priverčia jaustis ypatingais, išskirtiniais. Žmonėms patinka žaisti ir, svarbiausia, laimėti. Jei kažkoks veiksmas sukelia žmonėms laimę, jie tą veiksmą kartos dažniau. Tai Linkmumo teorija (ang Fun Theory), kurią iliustruoja visi trys video.
 
Žaidimų dizaineris profesorius Jesse Schell jau piešia ateitį kurioje kiekvienas žmogaus veiksmas ir sprendimas bus motivuojamas žaidimų. Kiekvienas procesas turės taškus, taisykles ir apdovanojimus. J.Schell įsivaizduojamoje ateityje galbūt net valdžia skirs taškus už vaikščiojimą pėščiomis vietoj važiavimo su automobiliu, reklamuotojai seks žmonių žvilgsnį ir skirs taškus už tai kad šie atkreipė dėmesį į reklamą. Įdomi ateitis laukia, ar ne?
 
Anot J.Schell žaidimą sudaro trys pagrindiniai punktai:

Tikslas (išsivalyti dantis su dantų šepetėliu)
Taisyklės (valytis dantis 2 min)
Atsakas (valant dantis, gaunamas signalas, kurispaverčiamas žinute ant veidrodžio – jame matome surinktus taškus, papildomus taškus už kiekvieną ilgiau dantis valytą sekundę ir pan).

 
Pasak J.Schell, esant tokiai sistemai, tiek 5-metis, tiek 20-metis valys dantis valandų valandas…
 
Šios geimifakacijos formulės paslaptis – momentinis atsakas. Žmogui patinka žinoti rezultatą ir juo mėgautis iškart. Internetas, ir ypač socialiniai tinklai sudarė itin palankias salygas geimifikacijai. Visi mūsų pasiekti, uždirbti taškai iškart atsispindi pvz ant mūsų Facebook sienos. Pvz tuo sėkmingai naudojasi Foursquare aplikacija – aplankius vietą, žmogus “užsižymi” – gauna taškų. Nauda verslui – skatina vietos žinomumą ir suteikia pasitenkinimą žmogui.
 
Geimifikaciją galima nagrinėti iš įvairių aspektų. Tačiau įdomu kaip Jūs, paprasti ir nepaprasti lietuviai įsitraukiate į geimifikacijos procesą? Ar jaunieji verslinkai estae girdėję apie geimifikaciją ir svarstote kaip tai galėtumėte panaudoti savo versle? O gal būdami vartotojais jaučiate jog patekote į geimifikacijos pinkles?
 
PS. terminas geimifikacija (ang. Gamificaton) dar neturi patvirtinto lietuviško atitikmens, todėl šiame įraše leidau sau naudoti sulietuvintą anglišką terminą. Jau dabar galima rasti straipsnių, komentarų, kur geimifikacija lietuviškai vadinama sužaidybinimu, žaidyba, žaidimizacija, tad gal būt greitu metu turėsime oficialų terminą.

Įmonės „Alio“ savininkas Saulius Arvasevičius, prieš trejus metus pardavęs automobilių skelbimų portalą autogidas.lt, nori grįžti – šią savaitę darbą pradės naujas automobilių skelbimų tinklalapis autorinka.lt, rašo „Verslo žinios“.
 
„Laikas, kai pagal pardavimo sutartį negalėjau kurti panašaus produkto kaip autogidas.lt, baigėsi ir nusprendžiau grįžti. Rinkai tikimės pasiūlyti kokybišką tinklalapį, kuris galės konkuruoti su jau esančiais. Skelbimai bus nemokami“, – planais dalijosi S.Arvasevičius, sakantis, jog viena iš stipriųjų naujojo portalo pusių bus išsamūs vairuotojų atsiliepimai apie kiekvieną mašiną.
 
Verslininkas tikisi, kad sugrįžimas į pelningą internetu segmentą bus sėkmingas. Konkurentai tai vertina kaip rizikingą investiciją, nes niša jau padalyta tarp dviejų didžiausių žaidėjų autogidas.lt ir auto.plius.lt, rašo „Verslo žinios“.

Dar karta pasikartosiu, tai tikriausiai vienas is pelningiausiu LT projektu, jeigu ziureti audience.lt TOP saitus. O cia visi komentarai apie projekto "laidotuves", tikrai nerimtai atrodo. Manau skaiciai yra teisingi pateikiami is VZ puses, nematau tikslo publikuoti klaidingas pajamas.