Algego

Taigi, jau metus laiko esu Vokietijoje, todel idomu gal kas nors is forumieciu irgi cia gyvena, ar gyveno, kaip sekesi, ka dirbote, ar tenkino atlyginimas.
 
Pradesiu nuo saves. Gyvenu 50 km nuo Frankfurto. Pats atvaziavau cia be kalbos, taciau su laiku pramokau. Perejau per kelis darbus, kol likau vienam restorane. Dirbu uz 7e/h po mokesciu, kadangi is manes, kaip nesusituokusio ir neturincio vaiku, vokietijoje atskaiciuoja apie 30% todel su sefu esu susitares, kad oficialiai buciau priimtas tik 60 valandu per menesy, taip ir man ir jam geriau. Su drauge nuomuojames dvieju kambariu, naujai suremontuota, 70 kv buta, kaina po visu mokesciu 630e~. Degalai menesiui kainuoja apie 100 euru. Maistui praleidziam apie 80~90~ euru savaitei dviese, nesivaikydami akciju. Vidutiniskai per menesy uzdirbdamas 1100 euru, nesutaupiau dar visiskai nieko, per metus nusipirkau automobily, ir aisku kainavo baldai i buta. Erzinantis dalykas Vokietijoje buvo automobilio draudimas, menesiui kainuodavo 150 euru, todel po puses metu nutariau automobili resgistruoti Lietuvoje. Bandant ieskotis kito darbo, labai trukdo tai kad esu baiges tik 12 klasiu ir patirties neturejimas. Be to dirbant dideleje imoneje, kaip jau sakiau trecdalis algos bus mokesciams, todel vis dar lieku prie darbo restorane. Kiek pastebiu cia vis sunkiau ir sunkiau, rasti geriau apmokama darba, nes emigrantu taip pat daug, todel darbo uzmokestis krenta.
 
Butu malonu isgirsti kaip sekasi cia gyvenantiems uzdarbieciams

O tau atrodo, kad studijuot būtina?
Būtina dėl ko, kad patinka ar kad vėliau darbą susirastum ir gautum kažkokį atlyginimą mėnesinį?
 
Niekas šiam pasauly nebūtina, ir gyvent nebūtina, jei nebenori, gali labai lengvai užbaigt, kad ir per minutę savo gyvenimą.
 
O vadovautis kažkieno kito sukurtom dogmom, kad be išsilavinimo tu esi niekas, nieko nepasieksi gyvenime ir duobkasiu dirbsi -- mažų mažiausiai kvaila.
Išsilavinimas ir sėdėjimas kažkokiam ofise ar whatever nėra kažkokia tai panacėja, kuri yra vienintelė "išgelbėtoja" nuo "vargo".
 
Visi mes turim tikslų, dažnai vienodų, bet matom skirtingus būdus ir kelius tiem tikslam pasiekti. Kai kurie mato tik vieną kelią, kai kas daugiau, kai kas iš vis nieko nemato.
 
Tokie jau tie žmonės.

Sustoji minutei, apie nieką negalvoji, tada nueini prie savo kambario lango ir pažiūri pro jį į vieną iš medžių. Užduodi sau klausimą. Kuogi aš skiriuosi nuo jo? Ir čia yra 2 esminiai dalykai:
 
1. Tu žiūri - siaurai (kaip ir mokykloje, duoda informaciją, išmoksti, ir atsiskaitai, panašiai kaip PC šiukšlinė, failą gauni, perskaitai, išmeti į šiukšlinę, tuomet iš jos. Informacija lieka HDD, bet be papildomų programų, niekaip neatkursi).
2. Tu žiūri - atvėręs mintis ("open minded" kaip anglai sako).
 
Viskas slypi paprastume. Medis turi šaknis? Turi. Kam jos skirtos? Traukti mineralines medžiagas, kad stiprintų savo kamieną ir augintų savo mąsyvą, ar taip? Taip. Kas tavo gyvenime yra šaknys? Tvirta fizinė ir psichologinė būsena, ar taip? Taip. Kaip ją pasiekti? Stiprinti save tam tikrais "pratimais", kokybišku maistu, kurie tau padeda jaustis "tvirtai" gyvenime. Kodėl taip reikėtų daryti? Todėl, kad kaip ir medis, kievieną metų laiką atiduodi šiam pasauliui kažką. Jis lapus, lapai pūna, bekterijos skaido, žemė pasisavina. O kuo tu skiriesi? Niekuo, valgai, miegi, didini populiaciją ir turi tiek blogų dienų, kaip ir audrų pats medis, jeigu nebuvai pakankamai tvirtas, medis nuvirto, baigė savo "gyvenimą". Su tavim, ne ką geriau.. Jei nulūžo tik medžio šaka, nieko tokio, atsiaugins kitą, ir dar tvirtesnę, jeigu "audra" sužeidė tave, paverksi ir vietoj buvusios žaizdos pasiliksi randą, kuris neleis tau daryti tos pačios klaidos. Būna, kai žmogus patenka į rutiną, ją sukelia ne aplinka, o tavo "siauras" mąstymas, jeigu negali keisti padėties, tu visuomet galėsi keisti požiūrį į tai, pakeitus jį, pasikeis ir padėtis. Tai tokia filosofinė rašliava užpuolė mane šią naktį perskaičius autoriaus komentarą, geros nakties.

Na visgi buvo daug visko :D
 
Kelionė iš Vilniaus į Gdanską autobusu praėjo skandžiai.. 7 ryto buvom gdansko oro ouste ir laukėm 10 val wizzair lėktuvo.. ir prasidėjo :)
 
Buvo parašyti vartai, kad 17 ir 18, jau laukia ir žmogeliukai, kurie skanuot bilietus turėjo, aišku užsiėmėm pirmas vietas eilėj.. žiūrim nėr lėktuvo niekur šalia wizzairo.. Po kiek laiko atvažiuoja lėktuvas, bet pastato kažkaip per toli nuo šitų vartų. Pakeitė vartus, visa minia į 15-16 vartus pajudėjo ir gavos, kad dabar mes gale :D Visas tas judesys, šurmulys ir tikrintojų lėtumas kainavo brangias minutes..
 
 
į lėktuvą įlipom kažkur 10, kai 10 jau turėjom pakilt.. pakilom apie 10:15 :) Atsisėdom pačioj pirmoj eilėj nuo galo. Paklausus stiuardesės gal gali sužinot kelinti vartai iš Milano į Corfu ir kada tiksliai nusileisime ji maloniai sutiko padėt, bet po kelių minučių priėjus pasakė, kad negali sužinot kelinti vartai, o skrisim nedaugiau nei 2 valandas, tai turėtume nusileist 12 kaip ir planuota...
 
Netrukus priėjo gėjus stiuardas ir baisia kalba pasakė, kad išlipti iš lėktuvo galėsit tik kažkur 12:10.. Jau prasidėjo biški nerimastis:)
 
Nusileidus 12:05, kažkur 12:14 atsidarė lėktuvo durys ir pradėjom bėgt, bet netoli ;) Dar vienas išbandymas - stovi autobusas ir be jo neleidžia niekur eit, bėgt.. Atsistojom pirmieji į autobusą ir teko sulaukt visų keleivių :) O kai kurie su lazdele lėtai ėjo...
 
Galiausiai paleido prie durų ir pasileidom bėgt.. Iškarto radom kur eit, prasibrovėm pro eilę, apsauga nuskanavo bilietą ir pasakė, kad dar spėjat. Bet kol nebuvau lėktuve tol nepatikėjau :)) Vartai buvo 13, tai teko pro visą oro uostą bėgt (o jis gan didelis kai apsauga praeini) ir pribėgus 13 vartus dar pamačiau sėdinčius darbuotojus, SPĖJOM!
 
Bet jau įlipom kaip paskutinei keleiviai ir iškarto pajudėjom :)
 
Taigi, viskas įmanoma, nenuleiskit rankų jei pamiršot įšskristi :D
 
Niekada negalvojau, kad įmanoma sumaišyti taip dienas, bet pasirodo įmanoma..

Sveiki ;)
 
Laukiu dabar kelionės į vilnių ir tada į gdansko oro uostą... Papasakosiu iš pradžių :))
 
Galvojau iš Vilniaus skrisime į Milaną spalio 16, o iš Milano į Corfu spalio 17... bet pasirodo, kad iš Vilniaus skrist turėjom spalio 15 į Corfu spalio 16... Pražiopsojom skrydį. Tą supratau tik šiandien apie 14 val, o lėktuvas 11 buvo...
 
Taigi užsisakiau iš gdansko į milaną spalio 16 10:00 - 12:00 su wizzair, o spalio 16 iš milano į corfu 12:05 jau vartai užsidaro :))
 
Taigi, jei wizzair nevėluos ir greit bėgsim, tikimės suspėt į lėktuvą, jei ne, tai mum šakės :)))
 
Taigi dabar laukia 9 valandų kelionė iki gdansko, skrydis iš gdansko į milaną, sprintas į kitą lėktuvą ir galbūt tik tada prasidės atostogos...
 
PAMOKA: visada pasitikslinkit kuriom dienom nusipirkot atostogas :D

Nesivelkime į politines diskusijas.
 
Gyvenime negali ginčytis dėl: skonio ir politikos.

Neseniai matėme Uždarbis.lt teismų bylose, ne per seniausiai ir LOGIN renginyje, tačiau ar jau matėte Uždarbis.lt bei Kernius.net lietuvių kalbos vadovėliuose 10-tai klasei?!
 
 
http://beatype.com/wp-content/uploads/images/1.JPG
 
http://beatype.com/wp-content/uploads/images/2.JPG
 
http://beatype.com/wp-content/uploads/images/4.JPG
http://beatype.com/wp-content/uploads/images/5.JPG
 
Naudotasi scaner'iu, tad kokybe nepasižymi, tačiau, pamatyti kas parašyta - galima. :)
 
Manau, žodžių daugiau nereikia, nuotraukos kalba pačios už save.
 
Vadovėlis - LIETUVIŲ KALBA. Vadovėlis X klasei. Pirmoji knyga
 
PRAŠAU, puoselėkime šį forumą, nustokime rašyti nesąmones. Tobulėkime, ir leiskime tobulėti kitiems. KELKIME TAUTOS IŠPRUSIMO LYGĮ!
 
Benas

Gera tema. Aš save taip pat vadinu minimalistu. Nesu šiuo metu toks visiškai extreme, daiktus susimažinau kiek įmanoma, dabar vėl šiek padidėjo ko galbūt ir nereikia, patapau toks pasyvesnis, yra gyvenime ir kiti prioritetai, kitos sritys.
 
Aš minimalistas, nes:
 
* Esu žaliavalgis vegetaras, nesu 100% raw food, tačiau esu didelis žalio neapdirbto maisto advokatas, su intencija tapti 100%
* Važinėjau su fixed gear dviračiu - ko nėra, tas negenda. Šiuo metu jau parduotas, nes tai buvo ne vienintelis dviratis, kokį turėjau. Šiuo metu liko vienas ir dar kokie du gautųsi detalėmis. Guli detalės kaime pas senelius, laukia savo dienos kelionei į laužyną arba mano rankų, kad būtų prikelti naujam gyvenimui.
* Paskutinis autobilis, kokį turėjau, tai buvo Mazda MX-5. Jokios garso izoliacijos, jokių vairo stiprintuvų, jokio abs ir k.t. Net audioaparatūra buvo išmontuota. Tiesiog RAW vairavimo pojūčiai. Šiuo metu neturiu jokio automobilio, yra vienas šeimoje.
* Iš viso turiu naudojamas 3 plastikines korteles: banko debetinė, vairuotojo pažymėjimas ir internetinės bankininkystės kodų lentelė. Viskas. Dar turiu seniau išsiėmęs 3 nuolaidų korteles, kurios perėjo bendram šeimos naudojimui. Sąskaitą turiu tik viename banke. Labai mėgstu PayPal.
* Su drabužiais yra taip, kad perku tada, kai susidėvi ir tampa nebetinkama nešioti, o nusipirkęs kažką naujo, vieno seno aprėdo ar apavo atsisakau.
* Dirbu internete, darbo įrankis - mano kompiuteris. Viskas daug maž paperless.
* Sportuoju sportą, kuriam nereikia daug papildomų įrengimų, praktiškai nieko jam nereikia apart batų - bėgimas.
* Dovanojų ir patinka gauti įspūdžius, ne dulkių kaupykles.
* Mėgstu vaikčioti basas, tiesa jau orai nebe tie. Vasarą turėjau ir sėkmingai visur naudojam Vibram Five Fingers batus.
 
Ir bendrai, stengiuosi gyventi taip, kad man reikėtų kuo mažiau, naudoti kuo mažiau, valgyti kuo mažiau. Rūšiuoju šiukšles, važinėju dviračiu/viešuoju transportu. Mano išmanusis man pakeičia n kitų daiktų (fotoaparatas, muzikos grotuvas, žibintuvėlis, užrašų knygutė ir t.t.). Gyvenu iš esmės šia diena, čia ir dabar.
 
Kodėl nebūsiu niekada extreme minimalistas, kuris skaičiuos kiek iš viso daiktų turi:
 
* Kolekcionavimas yra mano hobi, turiu sukaupęs labai didelę popierėlių nuo gumos (pvz turbo), taip pat tušinukų, kalendoriukų su automobiliais ir dar šio bei to kolekcijas. Turėsiu progą, viską ar kas gausis oficialiai užregistruosiu Lietuvos rekordų knygoje, ir mažinsiu, kol liks viena vertingiausia ir mieliausia turbo kolekcija.
* Man vis dar patinka skaityti knygas. Nors ir įmanoma būtų gauti elektroninį variantą, tačiau man popierius mielesnis. Daug knygų neturiu, tačiau per metus po kelias prisideda į spintą.
* Pakeičiau sporto šaką ir šiuo metu ruošiuosi pirmąjam savo triatlonui (plaukimas, važiavimas dviračiu, bėgimas), todėl reikės papildomos įrangos. Pirmas pirkinys šia tema bus sportinis laikrodis su pulsometru. Paskui vistiek kažko prireiks.
* Jei esi šeimos žmogus, ir/arba tavo antroji pusė tokiai įdėjai nėra (dar) pasiruošusi, tenka turėti daugiau nei tau esant vienam gali reikėti.
 
Tiesiog reikia gyventi sąmoningai, daugiau duoti negu imti, daugiau kurti nei vartoti.

Labai gera tema. Aš taip pat minimalizmo šalininkas. Tik pas mane tas minimalizmas labiau sistemiškas, ir apimantis ko gero visas gyvenimo sritis. Ir tai gal ne siauriai apibrėžtas minimalizmas, bet racionalus, sveikas ir neperteklinis vartojimas.
Šiek tiek aprašysiu kelias atskiras sritis kaip pavyzdį.
 
Namai, gyvenama aplinka. Namuose kuo mažiau daiktų, kuo grynesnė erdvė. Savo gyvenamoje aplinkoje noriu turėti tik tai, ko man iš tikrųjų reikia, ir vengti bet ko, kas tą mano aplinką užgriozdintų. Bet tai, ką pasirenku turėti, noriu kad būtų labai kokybiška ir ilgaamžiška tiek konstrukciniu, tiek dizaino požiūriu. Todėl labai vertinu nesenstantį subtilų, klasikinį stilių ir dizainą (ypatingai danišką, skandinavišką).
Darėme esminį buto remontą, tai teko labai daug ką išmesti. Po remonto liko minimalus kiekis baldų, virtuvės įrangos ir t.t. Iš pradžių nebuvo pinigų viskam susipirkti, o pagyvenus apytuščiuose namuose ilgesnį laiką pamačiau, kad neįpatingai kažko ir trūksta. Dabar stengiuosi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Pvz, skalbimo mašiną pirkome brangią, bet patikimai veikiančią ir funkcionalią. Noriu labai kokybiško virtuvės komplekto su uždaromis spintelėmis, kad kuo mažiau daiktų būtų laikomi atvirai. Tai yra ir gražu, ir praktiška tvarkantis, ir namuose išlaikoma erdvumo, lengvumo atmosfera. Dabar, kai iš savo jaukių namų ateinu pas kokius užsigriozdinusius draugus ar pažystamus, tai toje aplinkoje jaučiuosi tikrai nejaukiai - toks jausmas, kad ten ne daiktai tarnauja žmogui, bet tas žmogus tarnauja savo daiktams.
 
Asmeniniai daiktai. Čia taip pat norisi turėti kuo mažiau, bet kuo kokybiškesnių daiktų. Ir čia išmanusis telefonas tikrai randa savo vietą, ir nežadu jo atsisakyti. Taigi, labai svarbūs dalykai: geras išmanusis telefonas, mano nedidelius poreikius pilnai patenkinantis kokybiškas kompiuteris, nors ir senesnis, bet techniškai tvarkingas automobilis (išoriškai gali būti ir netvarkingas, subraižytas ir t.t.), geri ir kokybiški rūbai tiek laisvalaikiui, tiek darbui, tiek "išeiginiai". Ir visko ne per daug, tiesiog tiek, kiek reikia.
 
Mityba. Labai svarbus reikalas. Stengiuosi valgyti kuo natūralesnį, žalesnį ir mažiau apdorotą maistą, t.y. valgyti kuo daugiau tokio maisto, kuris randamas gamtoje, ir stengtis jo niekaip neapdirbti: kuo daugiau vaisų, daržovių, įvairių salotų, sūdytos lašišios, šaldytų daržovių ir pan. Po to seka įvairios kruopos, košės. Ir tik po to mėsa, geriausiai virta arba troškinta. Visai pabaigoje - čipsai, alus, saldumynai ir pan. Ir visada kuo mažiau apdorotas maistas, kuo natūralesnis. Nes net ir iš visiškai sveikų ir natūraliu komopentų, bet durnai paruoštas maistas nėra sveikas. Pvz. cepelinai, kugelis, koks nors daržovių troškinys su užkepintu sūriu ir t.t. Šaldytuve nėra vietos majonezui, dešrelėms, koldūnams ir kitokiam šlamštmaisčiui. Kame čia minimalizmas? Tame, kad kai valgai daug natūralaus ir neapdoroto maisto, tau nereikia nei daug laiko to maisto ruošimui, nei daug pastangų, nei įrankių. Pvz, jei iki pietų valgai tik vaisius, tai reikia juos tik nuplauti - nereikia nei šaukšto, nei peilio, nei puodų, nei orkaitės ar pan. Tiesiog imi ir valgai. Jei pietums ruoši salotas, tau taip pat užtenka tik lentėlės, peilio ir lėkštės.
Apsiperkant parduotuvėje taip pat minimalizmas. Neperkant šūdmaisčio, o tik pagrindinius, bet kokybiškus produktus, išlaidos taip pat padidėja neženkliai - nes pagrindiniai produktai paprastai nėra brangiausi (gal tik kokybiška mėsa ir žuvis brangiau kainuoja).
 
Laisvalaikis. Kuo daugiau kokybiško laisvalaikio, ir kuo mažiau junk time. Įvairus sportas, bėgimas, knygos, laikas su žmona, miegas, internetas (čia ypač sunku siekti "kokybės" - čia ir tobulėjimui erdvės daugiausia). Vengiu TV, nes užkabina, ir nepajauti, kaip beprasmiškai prabėga vakaras. Taip pat vengiu nekokybiškos spaudos - tai iš esmės visa periodinė LT spauda, išskyrus vieną kitą žurnalą, ir vieną kitą kokybišką straipsnį toje bullshit masėje. Knygos yra gėris, ir nors knygynuose 95 proc beverčio šlamšto, likę 5 proc yra tikrai vertingų skaitalų. Facebook'e subscribinus keletą įdomių žmogių, ir užhaidinus facebooke gyvenančius pažystamus nuobodylas, tai tampa tikrai gera vieta įdomiai informacijai atrasti.
 
Darbas. Negaliu pasakyti, kaip čia su racionalumu ir minimalizmu dirbant kitam. Bet dirbant sau, labai gerai orientuotis į optimalų rezultatą įdedant optimalų kiekį pastangų. T.y., darbas, nors ir užima labai didelę laiko dalį, pagal mano filosofiją jis neturi viršyti miego laiko. T.y., miegu 8 val, dirbu apie 8 val, "gyvenu" likusias 8 val. Bent man šita proporcija atrodo labai sveika. Darbe vengti š*do malimo - geriau tuomet grįžti namo ir pamiegoti, pasportuoti ar pan., nes darbas be nusiteikimo ne kažkokius rezultatus atneša, tai nėra prasmės ir "mūčytis". Aišku, tai galioja tik dirbant sau. Taip pat labai svarbu saikas, kaip ir visur - neuždirbsi visų pinigų, nenusipirksi visų daiktų, nepamylėsi visų moterų - todėl vertą rinktis gerą ir patinkantį darbą, į kurį vertą koncentruotis ir siekti gerų rezultatų, ir vieną, bet gerą moterį :)
 
Mąstymas ir gyvenimo būdas bendrai. Stengtis nekaupti nieko, ko nereikia. Lengvai paleisti tai, kas jau išgyventa ir suvartota. Išmesti telefoną nusipirkus naują. Išmesti visas seno auto detales nusipirkus naują. Perkant kiekvieną daiktą namuose, būtinai atsisakyti senojo. Išmesti knygas, kurias buvo nevertos tavo laiko (ir jokiu būdu nedovanoti, o išmesti - juk nenori kažkam dovanoti tai, kas neturi vertės ir bus tik balastas).Pvz, skubėdamas į kelionę maximoje nusipirkau Čekuolio knygą, ir net pusės neperskaitęs išmečiau - be gailesčio :)
Nesiekti bendravimo su tais žmonėmis, kurie neturi kuo dalintis. Tačiau skirti pakankamai laiko tiems, kurie tau svarbūs. Nesinešioti nuoskaudų, išgyventi ir paleisti nesėkmes - kaip ir sėkmes. Ilsėtis kokybiškai. Maitintis kokybiškai. Dirbti kokybiškai. Gyventi kokybiškai. Bet niekur nepersistengti ir išlaikyti pusiausvyrą :)
 
Toks būtų mano visai ne minimalistinis komentaras. Tikiu, kad jis buvo riekalingas būtent tokio ilgumo :)

Sveiki, uždarbiečiai!
 
Po ilgų bemiegių naktų pristatau Jums naują projektą pavadinimu „Keliaujame į...“. Šis projektas sukosi galvoje nuo vasario mėnesio, o įvykdžiau tik dabar (tinginystė :lol:). Kadangi kelionės yra neatsiejama mano gyvenimo dalis, mintis kilo sukurti būtent tokio pobūdžio projektą. Iš pradžių buvo mintis sukurti filmą apie Lietuvos pajūrį, atėjo tinginys ir viską sugadino :angry: Po to pradėjau kurti šią laidą, bet atėjo tinginys ir vėl viską sugadino. Vieną gražią dieną, neturėdamas ką veikti sumaniau šiaip pažaisti su šiuo projektu, ir viskas baigėsi tuo, kad neatsiplėšiau nuo ekrano nuo 11 val. ryto, iki 3 val. nakties... Visas darbas man laaaabai patiko, tad su malonumu parengiau šią seriją. Pradėjau kurti visiškai nieko nemokėdamas, nei dirbti su programomis, nei kurti sklandžius scenarijus. Bet pasirodo, kad scenarijų parašyti buvo vieni juokai, ir per kelias savaites įvaldžiau programas: Sony Vegas, Cinema 4D, Adobe After Effects, Adobe Audition. Bandžiau padaryti laidą visiškai nepanašią į „Makaliaus kelionės“, bet man atrodo, kad kažką iš jo nugvelbiau :| Prie šios serijos sėdėjau po 1-2 val. per dieną, tam trukdė laiko stoka.
 
Profesionalumu laida tikrai nekvepia, kadangi tai mano pirmoji pažintis su programomis ir tam reikalinga geresnė įranga. Mikrofonas - apgailėtinas, kompiuteris senas kaip mamuto š... Tad reikalinga Jūsų parama. Dalį savo santaupų skirsiu ir pats, bet jų tikrai neužteks.
 
Už paramos pinigus planuojama įsigyti šią įrangą:
 
1. Mikšerinį pultą,
2. Studijinį mikrofoną,
3. Kompiuterio ventiliatorių (dabartinis prastai susitvarko su pareigomis),
4. Garso plokštę.
 
Žmonės, kurie parems projektą, bus garbingai įamžinti laidos pabaigos "titruose". Parama bus taip pat ir paskatinimas dirbti operatyviau.
 
Paremti Jums prieinama suma galite PayPal sistemoje (spausti ant paveikslėlio):
 

 
Dėl bankinio pavedimo kreiptis asmeniškai.
 
O dabar pateikiu laidą ir linkiu gero vakaro!
 
http://www.youtube.com/watch?v=R6CIB7PbhRE&feature=plcp

Apie nereikalingų daiktų šalinimą jau buvo kalbėta anksčiau. Neprisimenu to vartotojo, kuris buvo sukūręs panašią temą šioje skiltyje, tačiau tikiuosi, kad nepyksite už temos dubliavimąsi. Noriu pasidalinti savo mintimis, kurias subrandinau per keletą mėnesių.
 
O viskas prasidėjo nuo to, kad perskaičiau vieną straipsnį, kuriame kalbama apie minimalizmą. Nežinau, kiek jūs esate apie jį girdėję, tačiau pasakysiu tik tiek, kad ši filosofija, jeigu ją taip būtų galima pavadinti, turi kažką viliojančio. Pagrindinis minimalizmas akcentas - kuo mažiau nereikalingų detalių.
 
Ir jį galima pritaikyti visur: mene, technologijose, gyvenime, o aš nusprendžiau minimalizmą taikyti savo namuose. Per keliolika metų buvome sukaupę tiek daug nereikalingų daiktų, kad vienintelis būdas jų atsikratyti - parduoti, dovanoti ar išmesti.
 
Pirmieji daiktai, kurių buvo nuspręsta atsikratyti - darbiniai rūbai ir batai, kuriuos parsivežiau iš ankstesnių kelionių, kai lankiausi D.Britanijoje. Man jų tikrai nebereikėjo, tad paėmiau „Maximos” maišelį, lapą popieriaus ir tušinuką. Po kelių minučių nereikalingi daiktai buvo supakuoti, o ant maišelio gražiai užrašyta - „Dovanoju 48 dydžio batus ir kelnes”. Maišelis atsidūrė prie šiukšlių konteinerio, tačiau netruko prabėgti valanda ir jo nebeliko. Kažkam šių daiktų reikėjo labiau nei man. Apsidžiaugiau, kadangi daiktas dar bus panaudotas, o ne atsidurs sąvartyne.
 
Ir tai buvo tik pradžia. Mano akys nukrypo prie knygų. Kažkada labai mėgau skaityti, todėl mano pomėgis atnešė nelauktų rezultatų - lūžtančių knygų lentynų. Iš pradžių galvojau, kad knygas paprasčiausiai išmesiu, tačiau dėl meilės rašytam žodžiui nusprendžiau jas parduoti arba dovanoti. Į pagalbą pasitelkiau sena.lt puslapį, kuriame pardavinėju knygas už itin juokingą kainą. Galėčiau jas dovanoti, bet materializmas ima viršų ir už jas noriu nors kelių litų. Uždarbyje dažnai vartojamas posakis „ant alaus”, kuris mano situacijoje labai tinka.
 
Visų knygų dar nepavyko pašalinti, jos dabar stovi gražiai supakuotos į dėžes ir laukia savo pirkėjų. Tikiu, kad iki naujų metų man pavyks jomis atsikratyti. Žmonės sako, kad knygos yra didelis turtas, bet koks čia turtas, jeigu vieną kartą perskaitęs jas padedi į lentynas, kuriose jos dulksta nenaudojamos? Kam išleisti kelias dešimtis litų, kurie po to neatsipirks? Ar ne geriau būtų vietoje knygų pirkimo naudotis bibliotekomis arba elektroninėmis knygų skaityklėmis?
 
Šiuo metu kambaryje stovi stalas, yra lova ir spinta. Dar turiu televizorių ir DVD grotuvą, kurių visiškai nenaudoju. Šių daiktų taip pat laukia griežtas minimalizmo teismas. Stengiuosi atsikratyti didesne daiktų dalimi. Per mėnesį supratau, kiek daug nereikalingų daiktų turėjau. Stebiuosi, kodėl jie man anksčiau netrukdė, tačiau perskaičius vieną straipsnį apie minimalizmą, jie tapo nereikalingi. Gal manimi lengva manipuliuoti?
 
Mano kambaryje dar rasite truputėlį elektronikos, kuri kaupėsi mano dulkėtuose stalčiuose kaip ir knygos. Turiu išmanųjį telefoną, bet manau, kad man jo irgi nereikia, nors būtų gaila prarasti šį muzikos šaltinį. Reikia susidėlioti prioritetus, tačiau ne viskas taip paprasta, rodos daiktas tau nėra reikalingas, tačiau viena jo funkcija viską apverčia aukštyn kojomis ir minimalizmu čia nebekvepia.
 
Klausydami mano istorijos turbūt pagalvojate apie tai, ar autoriui viskas gerai, gal jis turi psichologinių problemų? Joks normalus Lietuvos pilietis neatsisakytų savo daiktų, tačiau Movado tai daro, kodėl?
 
Jau minėjau anksčiau, kad mes turime daug nereikalingų daiktų, kurie apkrauna mūsų gyvenimus. Šie daiktai mus blaško. Tampame daiktų įkaitais, todėl geriausias būdas išsivaduoti iš šio kalėjimo - jų atsikratyti.
 
Perskaitę šį straipsnį, apžiūrėkite savo kambarius. Po stalu mėtosi nenaudojamas „Nokia” telefonas. Ar tau jo reikia? O kaip ta knyga, kurią tau padovanojo tėvai praeitais metais, bet tu jos nė karto neskaitei? Gal ja būtų geriau parduoti ar dovanoti?
 
Galėčiau tęsti ir tęsti, bet mano laikas ribotas, o ir toliau gvildenti šią temą nebėra noro. Dingo mano kūrybinė ugnelė, tačiau tikiu, kad ir iš tokio mažo turinio padarysite tam tikras išvadas. Jau greit atsidarysiu savo nuosavą svetainę, kurioje bandysiu giliau pažvelgti į mus supančią gyvenimo tikrovę, tad laukite naujų temų, o iki tol, galime padiskutuoti šia visiems aktualia tema.

Sia vasara pliaze ejau ir pamaciau kazka smelyje, ziuriu ogi odine apyranke pakeliu o tissot laikrodukas, apsidairiau ir ziuriu uz kokio 100 metru zmogus rengiasi juroj issimaudes, nuejau uz nugaros laikydamas laikrodi ir paklausiau ar pamete, sako lyg pameciau :) ir paklausiau koks, tada tikslei atsake ir grazinau. tai nei aciu nei ka.
nuejau i parduotuve ir identiskai toks laikrodukas parduotuvej kainuoja 5290 Lt. tai pikta pasidare, kad net zmogus nepadekojo :)

Abejoju, ar nepažeidžiu forumo taisyklių, reklamuodamas savo knygą, bet manau, kad uzdarbis.lt auditorijai tokia knyga tikrai pasirodys įdomi.
 
Taigi, pristatau e-knygą "Pusę metų dirbu sau", kurioje papasakojau apie pirmą pusmetį mano freelancinimo kelyje - jau pusmetį gyvenu vien tik iš to, dirbu namuose web-programuotoju ir tikrai nesigailiu dėl tokio savo sprendimo.
 
Knyga yra skirta tiems, kas nori dirbti laisviau ar svajoja apie “freelancerio” karjerą, bet bijo žengti pirmuosius žingsnius. Taip pat tiems, kas jau pradėjo laisvai samdomo darbuotojo kelią, bet vis dar susiduria su pirmaisiais sunkumais.
 
Knyga susideda iš trijų esminių dalių, kiekvienoje iš kurių yra po keliolika skyrelių:
- Dalis 1. Apie freelancinimo kelio pradžią. Šioje knygos dalyje sužinosite, kodėl pasirinkau šį kelią ir kaip man sekėsi jo pradžioje
- Dalis 2. Bendravimas su klientais. Kas svarbu derybose dėl projektų ir kaip bandau iš jų išspausti geriausius rezultatus
- Dalis 3. Web-projektų rinkos ypatumai. Apie tai, kokios technologijos ir kokie projektai dabar “ant bangos”
 
Konkretūs klausimai (juos uždavė mano tinklaraščio skaitytojai), į kuriuos atsakymus rasite knygoje:
- Ar dirbi namie ar ofise? Jei namie, ar nekyla problemų su motyvacija ryte išlipti iš lovos ir neįsijungti televizoriaus?
- Ar yra riba dirbant sau? T.y. ar turi kažkokią ribą, kiek pinigų uždirbus, gali leisti sau ilsėtis ar dirbti lėtesniu tempu, mažiau laiko?
- Ar darbo atzvilgiu tapai tikrai laimingesnis? T.y. ar iseina pasirinkti projektus tokius kokiu tikrai nori?
- Kaip atrodo freelancerio atostogos? Ar manai, kad atotosgos tik tiems kas dirba nemėgstamą darba?
- Kaip į tave žiūri šeima ir visuomenė, kai pasakai, kad dirbi sau ir dar sėdi namie?
 
Gal negalėčiau savęs vadinti "sėkmės istorija", bet tikiuosi savo pavyzdžiu įkvėpti tuos, kurie dvejoja ir galvoja, kad iš freelancinimo išgyventi neįmanoma.
 
Prisegu PDF versiją su knygos turiniu ir penkiais pirmais skyriais nemokamai, o visą knygą galite įsigyti šiame puslapyje.
Puse-metu-dirbu-sau-short.pdf

Nesamones rašo, kur prekybos centruose galima fiksuoti klaviaturos paspaudimą. Tą subway pratuštino todėl kad sulaužė bevielės transakcijos protokolą. Čia panašiai kaip pas mus " Čileke " berods, yra bevieliai skaitytuvvai, jie siunčia "kortelės duomenis į procesingo centrą ir būtent juos perėmė. O čia koks absurdas, įkišo į kasos aparato usb lizdą keyloggerį ir nupūtė 25 citrinas. O pas Australus ir amerikiečius tos vagystės nuo kortelių bus ir bus, kol jie nepereis prie pin kodo autorizacijos . Ganėtinai ten viskas atvira. Būtų transakcijos autorizacija paremta pin kodu, joks hakeris tų reišutų neperkąstų. O dabar gaunasi uždaras ratas, tiek Visai, tiek Masteriui labiau apsimoka viską nurašyti į nuostolius, nei keisti visą sistemą. Berods ir belikę tik Kanadoje , JAV, ir Australijoje visa procesingo centro autorizacija be pin kodo.
 
Bankai visai nei prie ko. Yra procesingo centrai,kuriuos kontroliuoja visai atskiros struktūros. Jei taip populiariau išsireiškus bankai tik duoda raktą nuo durų ,kur padėti pinigai, o visą procesą organizuoja kiti. Ir Bankai šioja situacijoja nieko nepralošia, aplamai niekas nieko nepralošia, yra draudimai ir t.t. Čia aplamai tokia tema,kuri tik žurnalistams įdomi :)

Tai Estijoj jau yra toks pat kaip tuktuk.lt tų pačių savininkų turbūt, nepamenu dabar tik adreso, ten toks pats ir dizainas ir viskas kaip tuktuk'e buvo, yra galimybė netgi ir lietuviams ten prekiaut.
 
P.S.: va jau radau estų tuktuko atitikmens adresą, gali dirstelt: osta.ee

Pačių pradžia


Tobulėjimui ribų nėra! - Tariau sau ir iš piniginės išsitraukiau tris šimtus litų. Rankoje buvo matyti krūva įvairių nominalų, kai kurie iš jų apiplyšę, tačiau svarbiausia, kad aš turėjau reikiamą sumą. Deja, privalėjau su jais atsisveikinti. Atidaviau šiuos pinigus pagyvenusiai buhalterei, o pats nukėblinau ieškotis sau vietos auditorijoje.
 
Šiais veiksmais į savo gyvenimą įnešiau naujų spalvų. Dvidešimt ketvirtą, du tūkstančiai dvyliktų metų savaitę pradėjau pasiryžęs gauti apsaugos darbuotojo pažymėjimą.
 
Gal ši profesija ir nėra pati geriausia, tačiau grįžęs iš kariuomenės nusprendžiau į Jungtinę Karalystę nebevažiuoti, todėl įsidarbinau į vieną žinomesnių apsaugos bendrovių - "G4S". Supratau, kad reikia pradėti formuoti kažkokius gyvenimo pagrindus, nes aš dar niekad oficialiai nedirbau Lietuvoje. Ką būčiau įrašęs į savo gyvenimo aprašymą?

Apsaugos darbuotojo kursai prasideda


Tik pradėjus dirbti, man buvo užsiminta apie policijos akademijoje organizuojamus kursus. Aš už tobulėjimą, žinių bagažo plėtimą ir nesvarbu kas tu, bankininkas ar santechnikas, visi privalo tobulėti!
 
Ta savaitė, praleista mokantis apsaugos pagrindus, taip patiko, kad panorau pasidalinti naudinga informacija su uždarbio bendruomene. Dalinuosi tuo, ką išmokau.
 
Paskaitą apie objektų apsaugą vedęs dėstytojas mums uždavė labai paprastą klausimą. "Kaip manote, per kurią namo dalį vagys dažniausiais patenka, idant įvykdytų apiplėšimą?" - paklausė jis. Auditorijoje kapų tyla. Visi laukė to grandiozinio atsakymo. Dėstytojas atsako - "per pagrindines duris". Mano veidą išmušė nuostaba.
 
Pasinaudodamas projektoriumi, dėstytojas parodė tipinio namo analizę. Ties kiekviena namo dalimi parodyti procentai, kurie rodo kaip dažnai vagys laužiasi pro tą vietą. Ties pagrindiniu įėjimu nurodyta net 40 procentų. Kyla paprastas klausimas, kaip galima taip rizikuoti? Vėliau supratau, vagys eina pro ten, kur žmonės nesitiki!
 
Objektų apsauga buvo pirmoji paskaita iš didelio paskaitų ciklo, kurios mūsų dar tik laukė šią savaitę. Dėstytojas tris valandas kalbėjo apie įvairius niuansus, liečiančius objekto apsaugą.
Truputis pavyzdžių

Ypač įsiminė vaizdinė medžiaga, kurioje rodoma kaip išlaužiamos įvairių durų spynos. Ir tam nereikia specialių įrankių. Užtenka paprasta atsuktuvo. Ar žinojote, kad mažas vaikas, rankoje turėdamas paprastą šprotų atidarytuvą, gali išdraskyti šarvuotas duris? Pasinaudojus tuo pačiu įrankiu galima gražiai išimti spyną. Žiūrėjau ir stebėjausi kaip viskas paprasta!
 
Iš keleto filmukų supratau, kad šarvuotų durų nepirkčiau. Daugelis mano kaimynų yra susidėję būtent tokias duris, gal man reikėtų pasitreniruoti?
 
Jeigu galvojate, kad turėdami namuose šunį galite jaustis saugūs, jūs labai klystate. Rinkoje dabar yra tokių prietaisų, kurių pagalba jūsų šunelis ne tik nelos, tačiau ir pabėgs jus palikdamas akistatoje su vagimis. Ką tokiu atveju daryti? Įsigykite katę!
 
Skamba juokingai, kadangi katė neloja, tačiau praktika rodo, kad katė reaguoja agresyviai į neprašytus svečius. Ir tai nėra kažkokie svaičiojimai. Į policiją buvo pristatyta keletas beviltiškų vagišių, kuriu veidus sudraskė mažieji padarėliai. Gerbkite savo numylėtinius, kada nors jūs už tai jiems padėkosite!

Dar šis tas


Galėčiau papasakoti apie signalizacijų rūšis, jutiklius, grotas ir kitus inžinerinius sprendimus, tačiau suprantu, kad tai labai nuobodi informacija, todėl pabandykime užbaigti šį straipsnį su dar keliomis įdomybėmis.
 
Ar žinot, kad narkomanams nusispjauti į automobilines signalizacijas? Stovėjo sau žmogus devinto aukšto balkone. Mėgavosi cigarečių dūmais it senas hipis, kol nepamatė šalia jo automobilio šlitinėjančios žmogystos.
 
Ta žmogysta suko ratus aplink jo automobilį it maitvanagis, bet staiga, suradęs akmenį, išmušė automobilio langą. Pasigirdo šaižus automobilinės signalizacijos klyksmas. Žmogysta įlindo į saloną ir nieko nelaukęs griebė magnetolą. Galit įsiviazduoti to vyruko iš devinto aukšto balkono nuostabą. Jam tai buvo tarsi filmas, tik deja, čia nebuvo laimingos pabaigos - žmogysta pabėgo!
 
Pastate sukaukė signalizacija. Sargas čiupo prožektorių, lazdą ir dujų balionėlį - standartiniai apsaugos darbuotojo komponentai. Bėgte pasileido į įvykio vietą. Signalizacijos garsas sklido iš vienos auditorijos. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad tai netikras aliarmas. Užrakinęs auditorijos duris, sargas išėjo. Kad būtų žinojęs, už suolų slėpėsi vagis. Pasinaudojęs darbuotojo aplaidumu, vagis išnešė "Apple Mac Book Pro".

Pabaiga


Pirmą straipsnį nusprendžiau užbaigti. Užteks! Galėčiau papasakoti ir daugiau, tačiau jums gali ir atsibosti. Ryt manęs laukia nauja paskaita, kupina naujų potyrių ir įspūdžių. Būtinai pasidalinsiu jais su jumis!

Manau, kad taip, apsimokėtų.
 
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį:

turėti sąskaitas pagrindiniuose bankuose;
turėti lėšų visose iš tų sąskaitų bei visų e. valiutų, kuriomis bus atliekami keitimai (o tai reikalaus nemažo pradinio kapitalo, mano manymu, mėgėjiškai veiklai reikėtų apie 5000 litų ekvivalento);
tinkamas įvaizdis. Tokia keitykla turi kelti pasitikėjimą, būti nepriekaištingos reputacijos. Veiklos metu galiotų taisyklė "kliento transakcija visada pirma", todėl reikalingas pasitikėjimas;
apsiimti dirbti tik su tomis valiutomis, kurios yra likvidžios ir paklausios;
reikėtų vengti galimai "nešvarių" pinigų;
būtų gerai sukurti dinamiškai atnaujinamą keičiamų valiutų supirkimo ir pardavimo kursų pateiktį, kuri atsižvelgtų į einamąjį valiutų kursą. T. y. supirkimo ir pardavimo kainą naujinti automatiškai kasdien pasikeitus oficialiems valiutų kursams. Į sistemą būtų įvesta pardavimo marža (užsidedamas konstantinis antkainis) ir atitikmuo supirkimui (supirkimo kainos ir rinkos kainos skirtumas), sistema šiuos dydžius pritaikytų esamiems kursams;
būtų tobula prie šios sistemos prijungti automatinę įmokos priėmimo ir pageidaujamos išmokos apmokėjimo sistemą. Čia veikla yra labai primityvi, todėl įmanoma viską automatizuoti. Klientas nurodo pervedamą sumą bei valiutą (sistema tai sutikrina) ir pasirenka pageidaujamą gauti valiutą. Sistema paskaičiuoja išmokėjimui reikalingą sumą ir atlieka transakciją. Nesu tikras, kiek tai realu, be to tai reikalautų investicijų, tačiau praktiškai nebeliktų darbo, išskyrus konsultacijas ir flirtavimą su neaišku kokiu būdu PayPal valiutos prikaupusiomis klientėmis :)

Ziuriu nelabai kas nori dalintis idejomis, tad nesijausiu blogai jei duosiu kelias nelabai orginalias idejas, kurias kazkur ir kazkada norejau igyvendinti, bet del vienokiu ar kitokiu priezasciu joms buvo nelempta issipildyti. Gal kam nors netycia jos pravers.
 
'Lietuviski kebabai' Londone - manau, jog ir be manes sia ideja yra apsvarstes ne vienas UK gyvenantis tautietis, bet kolkas neteko nei girdeti nei matyti tokiu kebabiniu kaip lietuvoje. Planavau atidaryti kebabine tankiai lietuvaiciu apgyvendintame rajone, bet pritrukau investiciju ir ateities perspektyvu.
 
Drabuziai is UK - nenusvilpkyt uz tokia neunikalia ideja :). Siulyciau pardavineti tik naujus drabuzius is UK parduotuviu tokiu kaip Primark, Matalan, Sports Direct, New Look etc. Dauguma drabuziu galima butu supirkti per nuolaidas. Manau tinkamai parinkus prekes, klientu tikrai netruktu.
 
Daiktu is aukcionu pardavinejimas - UK yra daugybe aukcionu pardavinejanciu ivairia technika, antikvariatus, kompiuterius ir t.t. (turiu sarasus ir kelis isbandytus aukcionus, jei kam reiks rasykit). Bandziau pirkti laptopus ir perparduot eBay, bet atskaicius milziniskus eBay ir PP mokescius pelno lieka labai mazai,tad siulyciau atidaryti kokia parduotuvele ar pardavineti lietuvoje per skelbimus.
 
Tai tiek tu mano neunikaliu ideju siai dienai, gal kam pamacys.

Neseniai grįžau iš Maljorkos todėl norėčiau pasidalinti trumpa apybraiža.
Visų lankytinų "taškų" neminėsiu, "pakūriau" puslapiuką http://www.pigikelione.com/ kur viskas aprašyta (pats ten nedalyvausiu dėl laiko stokos, dalyvaus tokia mergaitė, todėl jei "grybą nupjaus" ir į lankas nubris, labai jos "nespardykite"), ir aplamai postringaut ir pilstyti iš tuščio į kiaurą nėra ko, ten reikia važiuoti ir ilsėtis. Trumpai drūtai - idealus oras, ganėtinai šilta jūra, tobula infrastruktūra, viskas ko reikia puikiai atostogų nuotaikai sukurti, o "trinamą" Basanvičiaus gatvę su VIP personažais palikime tiems kam ji ir skirta.
Žodelis Maljorka pas mus asocijuojasi su prabangiom "elitinių produktų " atostogom, norėčiau negailestingai suplakt šį niekinį mitą kaip omleto kiaušinį.
Mes skridome keturiese, mums gavosi 60 eur skrydis (pirmyn/atgal žmogui) + ganėtinai solidžių naujų apartamentų nuoma (36 kv.m. LCD TV , pilna virtuvė, baseinai, futbolo aikštė, teniso aikštynas, teminiai vakarai ) kaina 5 eur. žmogui už parą ( 4 paros 84 eur) + auto nuoma 4 paros 47 eurai. (11 eur.žmogui)
Vienintelė neordinari situacija, kuri nutiko kelionėje, tai kalnuose, reikalui jau einant į naktį, vos nepasibaigė benzinas. Serpantinai statūs , kaip supratom mūsų naujas Fiatukas benzulį pradėjo siurbti kibirais, todėl pipiec... prisėlino labai neikėtai ir nelauktai. :)
Po "kabakus" labai nesitrainiojom, ką reikėdavo pasigamindavome namuose. Labai pravertė vokiečių parduotuvių tinklo "LIDL" iš anksto suvesti GPS geografiniai taškai. "LIDL" parduotuvių tinklo produktų kainos tai "puntuko" akmuo į mūsų persidavusių oligopolinių krautuvininkų daržą . Maljorka sala, mažmeninį produktą į salą dar nuplukdyti reikia, su bet kokia prakiurusia barža iki Balearų rojaus nenuirkluosi, automatiškai logistikos kaštai tik didėje, o kainos trinktelėjo mums visiems per galvą, kaip su šlapiu maišu, po šiai dienai aš eidamas į "Maximą" maitintoją, į sekmadieninę bažnyčią atiduoti duoklę mūsų oligarhams, neatsigaunu nuo patirto mūsų kainų "pasiutpolkės" šoko. Teko viena ausimi girdėti, kad pas "maksmistus" jei naujas prekybos taškas neatsiperka per 3 mėnesius, jiems jau galvos skausmas...
 
LIDL prekybos centro apytikslės kainos:
Natūralaus pieno litras 0.50 eur.
12 L kiaušinių 1.20
Supjaustyto girežinėliais sūrio sumuštiniams 250 gr. 1.10 Eur
Jogurtai išvis kapeikos
Sangrija 1.5 litro buteliuks 1.40
Alus 0,33 skardinė 4,7 stiprumo 0.22 eur. ,o mes gavome net "free" (pakuotę įmūšė kaip 1 "skarbonkės" kainą)
Ir t.t.
Praktiškai visos maisto pozicijos pigesnės, o kai kas net dvigubai.
 
Kitaip sakant prisikraudavome pilnus maišus, o sumokėdavome 7-11 eurų.
Kabakauose maitintis brangu, porcijų kaina prasideda nuo 7 eurų. Geras turkiškas Doner Kebabas 4,5-5 eurai. Ir neskanus, Vokietijoje skanesni.
Dar norėčiau paminėti, kad netoli oro uosto yra švedų baldų prekybos centras IKEA, tai ten tradiciškai kaip ir visuose IKEA, yra tos taip vadinamos "Carito valgyklėlės", kur kainos visur identiškos ir pažeistos agresyvaus baldų prekybos centro dempingo ir visai nepriklauso nuo parduotuvės geolokacinio taško.
Galima ir ten užkasti labai pukiai. Kompleksinia pietūs berods 3 eurai .
Bet čia tik Palmoje.
 
Sudariau šiokią tokią pigiai keliaujančio Lietuvos piliečio "gelžbetoninę" atmintinę, gal kam pravers :)
 
* Skrydžio bilietus būtina užsisakinėti savarankiškai. Pigiausi skrydžio bilietai, kaip taisyklė būna su tranzitiniais persėdimais. Natūraliai kyla klausimas kodėl taip yra, juk pasirinkto kelionės tikslo atstumas tik didėja, aviakompanijų išlaidos kurui taip pat didėja, o mūsų pasirinktos kelionės kaštai pinga. Priežastis labai paprasta. Ryanair pigių oro skrydžių kompanija per dieną vykdo vidutiniškai po 1300 reisų. Kiekvienas jų lėktuvas darbo dienos metu į orą pakyla vidutiniškai po 6-8 kartus. Įmonės paslaugų pardavimo marketingo skyrius neslepia, kad nemažą pelno dalį sudaro papildomos keleivio paslaugos, tai ir kelionės draudimai, automobilių nuoma (sutartis su HERTZ ) įvairios loterijos, "tax free" parfumerija ir begalė kitų smulkių paslaugėlių.Todėl laikomasi tos nuomonės, kad lėktuvai neturi skristi apytušti. Bilietą apsimoka parduoti net po 10 eur, ar net atiduoti dykai, kad tik įkišti žmogų į lėktuvą. Todėl naudodami tą paty bilietų pardavimo algoritmą, ir tam tikru metu neužpildžius lėktuvo keleiviais , bilietai parduodami labai pigiai. Nereikėtų bijoti persėdimų, nes "Ryanair" kompanija skraido 93 proc.tikslumu", kai tuo tarpu antroje vietoje esanti vokiečių "Lufthansa" turi tik 86 proc.taip vadinamą "Flight accuracy" skrydžių statistiką. Ryanair lėktuvų parkas naujas, maksimalus lėktuvų nusidėvėjimas 3 metai, todėl visi vėlavimai priskiriami "force major" faktoriui, kitaip sakant gamtos išdaigom, kurios dažniausiai pasitaiko šaltuoju periodu.
* Bandykite skristi tik su rankiniu bagažu. Yra prekybos centruose pirkti lagaminų pažymėtų " Cabine size" logotipu. Tai reiškia, kad išmatavimai idealiai atitinka nustatytas rankinio bagažo normas. Eidami į oro uostą vien tik su rankiniu bagažu, nereikia tampyti sunkių lagaminų, ilgai laukti prie bagažo registracijos vartų, o atskridus ieškoti salės, kur atsimti bagažą. Ryanair retai kada sveria turimą jūsų lagaminą, bet dažnai kiša į tam tikrą rėmą, kuris neleis jums išskristi jei jūsų bagažo išmatavimai viršys nustatytas formas. Todėl būtina naudoti vakuminius maišus. Vakuminis maišas jūsų turimo bagažo turiny sumažina iki 75 proc., net patys nustebsite, kiek galima į jį sutalpinti. Nusipirkti jų galima "JYSK" prekybos centruose.
*Užsakinėjant bilietus reikėtų bandyti išvengti administracinio mokesčio, taip vadinamo "administration fees", kuris sudaro nemažą bilietuko kainą. Yra tam tikra kreiditinių kortelių kategorija, kurių pagalba administracinis mokestis neįkalkuliuojamas į bendrą bilietuko kainą. Todėl skrendant su persėdimu galima sutaupyti labai ženkliai.
* Būtina viešbučius užsisakinėti savarankiškai. Kelionių agentūra kaip taisyklė ima mokestį už "galvą", o užsisakius tiesiogiai, viešbutis skaičiuoja mokestį už kambarį, nepriklausomai nuo jame atostogaujančių keliautojų kiekio. Todėl 4 asmenų šeima ar bendraminčių draugų didesnė kompanija viešbučio kambario nuomos sąskaita gali sutaupyti tikrai daug. Siūlyčiau visada nuomotis apartamentų tipo kambarius, kurie retai kada būna mažesni nei 36 kv.m ir sukuria jaukią įprastą namų atmosferą. Kaip taisyklė visi jie būna su įprasta virtuve, viryklėm, mikrobangėm krosnelėm, tosteriais, lygintuvais, lyginimo lentomis, kitaip sakant viską ką turite savo namuose turėsite ir atostogų vietoje. Pasigamindami perkąsti ką nors savo namuose sutaupysite brangių kurortinių kavinių sąskaita.
* Iš anksto pasirinkti vietinius prekybos centrus, kur apsipirkinėsite. Svečiose vakarų šalyse labai didelės tų pačių produktų kainų taip vadinamos "žirklės". Teko matyti identišką ir to pačio gamintojo pieno produktą, kuris kainavo dvigubai brangiau, nei prekybos centre esančiame už 1500 m. Kaip ir pas mus, yra "Norfa" , yra ir "IKI". Kainų skirtumai daugiau priklauso nuo prekybos centro geolokacinės vietos, nuo bendrovės marketingo ar prekybos įmonės formuojamo imidžo, bet retai kada priklauso nuo pačio produkto kokybės ar pasiūlos. Pasigaminus maistą turimos virtuvėlės sąlygomis sutaupoma labai apčiuopiamai. maljorkoje tas pats pieanas litas prekybos centre "LIDL" kainavo 0.51 eur , o prekybos centre "Eroski" jau 1,05 eur.
Visada iš anksto susiplanuoti būsimas ekskursijas ir lankytinas vietas. Geriausia dar namuose susidėti prioritetus, ką norėsite pamatyti, kas bus įdomu ir kokie pojūčiai bus malonesni Jūsų kaip savarankiško keliautojo širdžiai.Bet koks planavimas jau atvykus į viešbutį tai tik bereikalingas laiko švaistymas ir nežymus galvos skausmas.
*Visada nuomotis automobilį ir nuomotis jį oro uoste tik atvykus. Nereikėtų bijoti nuomotis automobilį ir nepatyrusiam vairuotuojui, kadangi į nuomos kainą įkalkuliujamas ir pilnas draudimas (depozitai imami, tik už visokias padangas ar įbrėžimus ) o rimtesnė avarinė situacija tikrai nebus skausminga jūsų biudžetui. Savarankiškai keliaujant automobilio nuoma tiesiog būtina, kadangi, bet koks taip vadinamas "hotel transfer" su nepriklausomu "shuttle bus" nebus pigesnis nei 10 eur žmogui, kai tuo tarpu keliaujant 4 asmenims , už 40 Eur galima išsinuomoti automobily net 3 paroms. Nereikėtų užmiršti, kad skirtingos automobilių nuomos kompanijos taiko skirtingas kuro taisykles, taip vadinamas "fuel policies" Jos būna dvjeų rūšių - "Full-Full" ir " Full-Empty". Tai yra, jei paimi pilną baką, turi gražinti taip pat pilną, arba jei paimi pilną kuro baką turi gražinti tuščią, tuščia tokį, kad nors davažiuotum iki kompanijos ofiso. Situacija įdomi tuo, kad nuomos kompanija iš karto nuskaičiuoja pinigėlius už pilną kuro baką ir kuro kaina pas juos kaip visada "suapvalinta" ir skiriasi nuo kuro kainos benzino kolonėlėse. Todėl jei jūs viso kuro bako neišvažinėjate, o salose tai ganėtinai keblu, tenka sušelpti nuomos kompaniją ir sumokėti jiems už orą. Todėl mūsų patarimas būtų rinktis "compact "klasės automobilius, kurių kuro bakų talpa neviršyja 40 litrų ir kurių salonuose 4 žmonės su rankiniu bagažu jaučiasi pilnai komfortabiliai, kai tuo tarpu aukštesnės klasės automobiliuose kuro bako talpa prasideda nuo 55 litrų, kuriuos nori nenori reikės išvažinėti ir pinigėlių už nepanaudotą kurą niekas negražins. Bendrai sutaupoma apie 50 proc. nuo automobilio nuomos sąskaitos.
* GPS imtuvas keliaujant tiesiog neišvengiama būtinybė. Didžioji dali sukuriamų avarinių situacijų įvyksta kai nežinoma kur važiuoti ar pravažiuojamas reikalingas posūkis. Kiekvienas vairuotojas žino tą jausmą kai greitkeliuose pravažiuojamas reikalingas posūkis, po kurio seka konvulsiškos tragikomedijos, bandant apsisukti ir surasti teisingą vieškelį ar žvyrkelį, kurie suvalgo begalę laiko ir nervų, ko pasekoje sugadinta visa atostogų diena.

Įspėjimas: Tai tik subjektyvi mano nuomonė. Viskas kas čia surašyta yra iliuzijų ir apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų rezultatas. Bet gal kas nors ras ir sau ką naudingo. Parašyta samonės srauto metodu ( ką mąstau, tą rašau).
 
Atėjo metas ir vėl man parašyti. Prisikaupė daug minčių. O kas svarbiausia - dabar jos trumpos ir aiškios. Genialumas slypi paprastume, ar ne taip Einšteinas sakė?
 
Apie ūkį ir bites
 
Tikriausiai, kaip ir daugelis iš jūsų, esu kamuojamas minties - kaip man sukurti idealų verslą, kaip rasti tą idealią idėją, kurią galėčiau įgyvendinti, nes dabar manau, kad esu pakankamai kompetetingas VYKDYTI veiklą. Manau yra čia žmonių, kurie nori "daryti" verslą. Noro užtenka, įrankiai (materialūs ir ne) yra, kompetencijų kaip ir pakanka pradžiai, bet... Bet nėra tos idėjos. Ji niekaip nešauna į galvą, kad ir kiek bemąstytum, ką bedarytum. Nėra ir viskas. Pažįstama?
 
"Nonsensas"
 
Kas yra "nonsensas"? Nonsensas yra kaimo gyventojai, kurie sugeba užsidirbti iš daržovių (!), nonsensas yra nekilnojamas turtas, kai nedirbi ir pinigus gauni, nonsensas yra suši, nes aš nepadariau tos idėjos, nonsensas yra įvairios kavinės (cofee inn, max coffe, etc), nes aš vėl nepadariau tos idėjos, nonsensas yra appsai, nes rizikuoji, kaip asilas, beto aš nemoku, nonsensas, nonsensas, nonsensas... Visiškas š.ūdas. Arba kažkas pasiima geras idėjas arba jos š.ūdinos. Nonsensas vienu žodžiu.
 
Self-help
 
Skaitau knygas. Self helpo. Kaip tapti milijonierium, kaip uždirbti milijoną, turtingas ir vargšas, kaip dirbti dvi valandas per savaitę, Steve Jobs gyvenimo paslaptys, D.Trumpas sako, kaip parduoti bet ką... Self-help'o knygos - šūdų krūva. Geras marketingas užtat. Note to self: Knygos geras verslas. Parašyk, kaip "padidinti savo produktyvumą", išleisk knygą, take profit. Bet ne, tokių knygų jau daug. O aš nekoks rašytojas. Beto su leidykla daug bėdų, čia daug reikalų, čia sunku ( nors niekada nebandžiau ). Skip...
 
Leidžiamės ant žemės
 
Vieną dieną vaikščiojau Klaipėdos senamiesčiu. Galvojau, sugalvosiu gerą idėją. Viena diena tapo savaite. Mėnesiu. Pusmečiu. Šūdų krūva, mieste yra gerų idėjų, bet jos visos jau įgyvendinamos. O, pramoninkų federacijos pastatas. Įdomu, kaip jiems taip pasisekė? Juk jie irgi nuo kažko pradėjo..
 
Keturios sienos
 
Jau dvi savaitės neišeinu iš kambario. Ta prasme namų. Ta prasme, nebendrauju su žmonėm. Ta prasme guliu ant lovos ir galvoju. Ant stalo guli Donskio pasirašytas "Lietuviškasis liberalizmas".. Juk liberalizmas sako "laissez faire". Gavau aš tą laisvę. Niekas netrukdo. Tik aš pats.. Sau?
 
Enemy within
 
Ir galų galiausiai nušvitimas. Supranti, kad didžiausias stabdis esi tu. Ribas apsibrėži pats sau. Priešas viduje. O pizdy išrašyti aš moku...
 
Ką autorius norėjo pasakyti?
 
Mielas skaitytojau, jeigu tau nesvetima visa, kas čia surašyta, sveikinu - tu toks ne vienas. Jau kuris laikas kamavausi su šitom problemom - niekaip neina sugalvoti idėjos. Pirma kaltinau aplinką, poto kitus, poto pats save. Kol galų gale suvokiau, kad reikia elgtis konstruktyviai. Minčių blokada (kitaip nežinau kaip pavadinti) yra tik pasekmė. Reikia ieškoti priežasties. Aš ją radau. Naujoms idėjoms atsirasti, reikalinga bent viena iš šių 3 sąlygų:
1. Nauji žmonės
2. Nauja aplinka
3. Nauji potyriai
 
Užtrukau nei daug, nei mažai, kol tai suvokiau - 4 metus. Perskaityti aš daug kartų perskaičiau. Nu ir kas? Kas iš to, jeigu skaitai, bet nesupranti, kas iš to, jeigu žiūri, bet nematai, kas iš to, jeigu klausai, bet negirdi? Beveik budizmas...
 
Svarbiausias mano atradimas, kad šios trys sąlygos yra ne tik idėjoms, verslui. Jos - universalios. Bandydamas jas vykdyti, tu tobulėji, kaip žmogus. Daugiau matai, daugiau jauti, daugiau žinai. O kur žinios, ten ir išmintis. Kur išmintis, ten ir idėjos.
 
1 Nauji žmonės. Susipažinkit su naujais žmonėmis. Nesvarbu, kur - ar pas draugą baliuje pirtyje ar gatvėje ar galų galiausiai savo mokslo/darbo įstaigoje. Čia ne tik "labas" ar "kaip sekasi". Susipažinkit kaip priklauso. Klausinėkit apie viską - tegul pasakoja. Religinės pažiūros, politika, ekonomika. Kuo daugiau išgirsit, tuo geriau. Nekritikuokit, klausykit. Ir svarbiausia išgirskit tuos momentus, kai sako "kaip gerai būtų, jeigu". Protingi supras, ką čia galima pasiimti.
 
2. Nauja aplinka. Kadangi nemėgstu šnekėti neargumentuotai, tai padarysiu sau nedovanotiną pramogą - leisiu sau nenurodyti šaltinio. Nes velniškai tingiu jo ieškoti. O jau vėlu. Ir aš tingiu. Anyway, mokslininkai yra įrodę, kad žmogus tobulėja esant įdomiai aplinkai. Buvo daryti bandymai su pradinių klasių vaikais. Vieniems buvo viskas tradiciškai, kitiems kas savaitę būdavo tai stalai perstumdomi, tai dekoracijos, tai spalvos, kitaip tariant viskas keitėsi. Ir ką jūs manot - ketvirtos klasės pabaigoje ta eksperimentinė klasė parodė maždaug 30% geresnius rezultatus negu kontrolinė. Galvojat šitas negalioja mums? Dar ir kaip galioja. Keliaukit. Po naujas vietas. Mieste apsilankykit naujose kavinėse, naujose vietos, ten, kur niekada nebuvot. Jeigu yra galimybė, keliaukit ten, kur apskritai viskas kitaip. Kultūrinis šokas veikia. Ir labai stipriai.
 
3. Nauji potyriai. Aš nežinau, galbūt šneku vėl tą patį, bet tai iš esmės ir yra gyvenimo pagrindas ir prasmė. Kada paskutinį kartą darei kažką naujo? Senai? Tai gal metas judinti subinę ir kažką nuveikti naujo? Patikėkit veikia. Pamatysit, kaip viskas keisis.
 
Nežinau, kartais atrodo, kad kai parašau, tai veltui. Niekas niekada neparašo, kaip jiems pasisekė. Dažniausiai skundžiasi, kaip jiems nepasisekė. Matyt tautinis bruožas... Aš žinau, kad ir kiek čia rašyčiau ar bandyčiau įkvėpti, dauguma Jūsų nieko nedaro. Dalis jūsų depresuojat. Esat nepatenkinti gyvenimu, tačiau nieko nekeičiat. O kaip gali kas nors pasikeisti, jeigu jūs patys nieko naujo nedarote? Gyvenimas, tai fizika. Tos pačios priežastys iššaukia tas pačias pasėkmes. Norint kitų rezultatų, reikia kitų veiksmų. Norėčiau, kad tu, mielas skaitytojau, pradėtum kažką daryti dabar. Aš nežinau, kiek tu sėkmingas ar nelabai, nežinau iš kur tu, ar kiek tau metų. Bet jeigu tu kažką nuveiksi, mano tikslas bus pasiektas. Atsidaryk wordą. Dabar. Susirašyk, ką norėtum nuveikti. Sunku ar ne? Šuolis su parašiutu, žygis su dviračiais arba šiaip pasivažinėjimas, plaukimas baidarėmis, šokių pamokos, teatras, kinas, naujas maistas, nauji žmonės, naujos vietos, nauji keliavimo būdai (rekomenduoju tranzavimą). Rašyk, rašyk. Jeigu parašei, užseivink ir užsirašyk "Bucketlist vasarai". Arba gyvenimui. Tai iš esmės neturi prasmės. Atsispausdink. Sveikinu, ką tik pasidarei mažą priekaištą nieko neveikimui. Pasidėk matomoje vietoje. Ir stenkis išbraukti viską , kas ten surašyta. Padaryk tai. Pasiimk pirmą punktą. Susirašyk viską, ko reikės įgyvendinimui, kaip tai padaryti. Eik į detales. Nebesvarstyk abstrakčiai. Užteks. Metas mąstyti konkrečiai.
 
Bet aš vistiek žinau, kad didžioji dalis to nepadarė. Kodėl? Nežinau. Tingit galbūt. Susirašykit, ką norit nuveikt ir pasidėkit matomoj vietoj!
Dabar, nes vėliau užmiršit. DABAR.
 
Jeigu kasnors taip ir padarys ir įgyvendins nors vieną savo svajonę ar tikslą, kur buvo užsirašęs - parašykit į PM, man su sąžine bus lengviau, geriau miegosiu.
 
Geros vasaros, forumiečiai, neapkerpėkit, tobulėkit, o vėliau dalinkitės įspūdžiais, nes mes čia tam ir esame, ar ne? :)
 
Mr. R

Sveiki,
 
Taigi norit turėt savo projektą, bet nežinot net nuo kur pradėt? Leiskit trumpai papasakosiu savo istoriją.
 
Sutikau Gediminą šiam uždarbio forume, kai ieškojo pagalbos patobulint ir kažkaip monetizuot jo turėtą, bet jau apleistą projektą "vipblogas". Bandėm bandėm, darėm darėm, bet matėm, kad šūdų krūva gaunasi, pradėjom ieškot kokios nors kitos web puslapio idėjos. Tas vipblogas Gėdiminui ėdęs daugybę laiko ir neatnešęs jokios finansinės naudos, buvo pirmas, o aš, tuo tarpu, be keleto savo kurtų asmeninių tinklaraščių irgi patirtim nepasižymėjau.
 
Bet abu labai norėjom turėti kažką savo. Gedas pasiūlė, o kodėl gi nepabandžius sukurti viktorinos žaidimo - įdomu žaisti, sukūrus pakankamai nedaug administruoti reikėtų, o gal žiūrėk dar ir kapeiką, kitą uždirbtume.
 
Bėda buvo ta, kad nei aš nei jis nebuvom programuotojai ar dizaineriai. Todėl teko ieškot, kas tą žaidimą sukurtų. Tikėjomės, kad viskas kainuos nedaug, tai ieškodami pirmųjų specialistų tikrai stengėmės taupyt.
 
Mano svarbiausia išmokta pamoka dar iki tos vietos - nesistenk kurti visko vienas. Jei ne Gediminas ir jo įdėtas darbas, tas žaidimas tikrai nebūtų dienos šviesos išvydęs, o ir smagumo kurti būtų buvę mažų mažiausiai pusė tiek.
 
Taigi, darbai pradėjo judėti, atsirado pirmieji žaidimo dizainai, o mes džiaugėmės kaip vaikai, svajojom, kaip žaidėjų neatsiginsim ir visas pasaulis tiesiog kris po kojom. Na gerai, ne visai taip buvo, bet jausmas matyti savo mintis tampant kažkokia materialia realybe buvo neapsakomas.
 
Paskui radom programuotoją, jis visus dizainus pavertė žaidimu. Šitam etape išmokau antrą savo didžiąją pamoką - Negailėti Laiko Planavimui. Beprogramuojant kilo vis naujų idėjų ir žaidimą kartas nuo karto tekdavo gerokai pakoreguoti, o tai ne tik tolino atidarymod datą, bet ir stipriai kėlė visų darbų kainą.
 
Galiausiai, paleidom pirmąją versiją. Tikrai džiaugėmės nuveiktu darbu, neskaitant jau paminėtų pamokų šiaip įgavom patirties, o svarbiausia - pajautėm ką reiškia materealizuoti savo mintis. Tai įkvepia labiau nei bet kas kitas.
 
Štai taip atrodė pirmasis žaidimo variantas:
http://img593.imageshack.us/img593/3875/6zaidimas.png
 
Tačiau po paleidimo rezultatai šiek tiek nuvylė: ketinom pagrindines pajamas gauti iš mokamų sms, jų šiek tiek pardavėm, bet mokėjimai.lt pasiimdavo daugiau nei pusę sumos nuo kiekvieno iš jų, tad nelabai kas belikdavo. Gautos pajamos nepadengė nė dešimtadalio to, ką išleidom, todėl mintis apie pelną greit teko palaidot, nes sėdėjom minuse.
 
Bet nuleist rankų neketinom. Sulaukėm nemažai patarimų, kritikos ir idėjų, kaip viską patobulint. Pasimokėm iš klaidų ir dirbom toliau - pergalvojom visą žaidimo eigą, pažiūrėjom į tai, kas vartotojams patiko, kas nepatiko ir darėm išvadas. Nusprendėm susirasti rimtą dizainerį, netyčia susidūrėm su nebula44 dizaineriu ir nors jo įkainiai buvo didesni, nusprendėm nebeužlipt ant to grėblio du kartus ir padaryt viską normaliai. Trečioji pamoka - Skūpas TIKRAI moka du kartus.
Pataupėm pirmą kartą su dizainu, programavimu, todėl dabar teko dar labiau kratyt kišenes. Tačiau nesuklydom, dizaineris pasirodė esąs nuostabus savo srities žinovas, ne tik viską atliko greit ir labai kokybiškai, bet dar ir daugybę patarimų žaidimo patobulinimams bei marketingui davė. Taip pat pasiūlė ir web bei žaidimo programuotojus, kurie savo darbą irgi atliko be priekaištų.
 
Atsirado daugybė idėjų atnaujinimui: kad būtų smagiau žaisti nusprendėm rodyt teisingą atsakymą, skaičiuot taškus už kiekvieną gerai atsakytą klausimą (nes pamatėm, kad žiauriai užknisa, kai neatsakai 3 ar 4, bet ne 5 iš eilės, kad taškai išsisaugotų ir taip lieki be jokių taškų - tada iš karto pirma mintis "JUNKT LAUK ŠITĄ NESĄMONĘ!!") bei daugybė daugybė kitų minčių, kurių niekaip nebūtume sugalvoję ir atradę, jei ne pirmas visai neskėmingas bandymas. Čia atėjo ketvirtoji pamoka - geriau padaryti ######nai, negu visai nedaryti. Daug kas nepradeda ar dar blogiau - neužbaigia savo projektų ir idėjų dėl to, kad atrodo, jog dar ne tobula, dar ne, dar ne, dar ne... ir lieka išviso be nieko, nes bijo "pasidaryt gėdos" ir sulaukt daug kritkos.
 
Ir štai taip atrodo šviežiai paleista versija:
http://img513.imageshack.us/img513/4723/iminiusatnaujintas.png
 
Taigi taip iš paprastos idėjos, neturėdami jokios ankstesnės patirties ėmėm ir sukūrėm savo pirmąjį žaidimą. Sakysit, anokie jūs čia kūrėjai, pinigus sumokėjot ir tipo kažką čia padarėt. Na, taip - visi tie, kurie dirbo mums buvo lygiai tokie patys kūrėjai, tačiau programuotojai, dizaineriai ir kiti specialistai ateina ir išeina, o mes, kurie patikėjom ta idėja, kurią nešiojom ir tebenešiojam galvose kiekvieną dieną, liksim su ja. Nežinau, kur nuves antroji versija, galbūt prie dar vieno atnaujinimo reikalaujančio dar didesnių išlaidų, bet mes ja tikim ir trauktis nebėra kur.
 
O tiem, kas klausiat iš kur pinigų paimt tiem projektam, atsakau - dirbt. Kai žinai, kad atiduodi savo prieš tai fiziniu darbu uždirbtus pinigus, visai kitoks įkvėpimas kažką daryti.
 
Todėl kurkit ir neklauskit kitų nuomonės tol, kol neturėsit ką parodyt. Kiti pasakys kokia idėja yra šlamštas ir kokia ne, kai galės kažką pačiupinėt. Iki tol - visos idėjos vienodai geros ir visos vienodai nieko vertos.
 
Sėkmės,
 
Justinas

Na, galimybės tokios, žinoma, neatmetu, kad gali meluoti pateikdami skaičius verslo atstovai, tad garantuot žinoma nieks negali kad 100% tai tiesa B-)
 
Bet man kur kas priimtiniau tikėti skaičiais pateikiamais, nei savo siauru kažkokiu įsitikinimu-"aš nesilankau, mano brolis nesilanko, tad NEGALI augti pajamos".. <_<
 
Čia lygiai tas pats kai visiškai nesigaudantis IT žmogus pradėtų "eksperto" tonu ironiškai kalbėt kad "nesąmonė jog kažkoks baltas puslapis (google) gali uždirbt daugiau nei toks monstras kaip "Mažeikių nafta". Iš kur kažkokiame baltame puslapyje pajamos, tuo labiau kai ieškoti gali bet kas nemokamai.." <_<
 
Taip ir čia-nė vienas absoliučiai neturi jokios patirties su tokio lygio projektais ir pradeda aiškint "eksperto" tonu, jog "projektas miręs", kai yra absoliuti nusišnekėjimo galimybė, kai nematai visko "iš vidaus" ir argumentus pagrindi savo fantazijomis niekuo nepagrįstomis (krizė..kiti užsilenkė..facebookas stiprėjo ir t.t.t.t). <_<

nezinau ar pataikiau i reikiama forumo skilti taciau, siandien fizikos destytojas per paskutine paskaita perskaite si teksta, man jis patiko ir nusprendziau kad noriu ir su jumis pasidalinti:
 
Kavos puodelių filosofija
Atėjęs į auditoriją skaityti paskaitos, filosofijos profesorius pasidėjo ant stalo stiklainį ir pridėjo į jį didelių akmenų. Po to klausia studentų - ar stiklainis pilnas? Šie patvirtino. Tada profesorius išsiėmė iš krepšio skardinę nuo kavos, pilną smulkių akmenėlių ir supylė juos į stiklainį. Akmenukai gražiai užpildė tarpus tarp didelių akmenų. Profesorius vėl paklausė studentų ar stiklainis pilnas ir šie juokdamiesi jam pritarė.
 
Tada profesorius išsitraukė iš kišenės maišelį smėlio ir supylė jį į stiklainį. Smėlio kruopelės subiro į pačius mažiausius plyšelius tarp akmenų visiškai užpildydamas stiklainį. Ir vėl profesorius paklausė studentų ar dabar stiklainis pilnas. Ir šie vėl atsakė - taip.
 
Tada profesorius paėmė nuo stalo du puodelius kavos ir supylė juos į stiklainį. Kava subėgo ir susigėrė. Studentai nusijuokė.
 
-Taigi, - tarė profesorius, dabar įsivaizduokite, kad šis stiklainis yra jūsų gyvenimas. Didieji akmenys simbolizuoja svarbiausius jūsų gyvenimo dalykus: šeimą, vaikus, draugus, mylimąjį, sveikatą. Net jei visa kita dingtų, jie vis tiek liktų jums svarbūs ir suteiktų jūsų gyvenimui prasmę.
 
Smulkūs akmenėliai yra antraeiliai, mažiau svarbūs dalykai: darbas automobilis, butas, studijos. Smėlis simbolizuoja visai nesvarbius, nereikšmingus dalykus, netgi lėkštus dalykus. Ir jeigu jūs iš pradžių pilsite smėlį, tai jame neliks vietos nei dideliems akmenims, nei smulkiems akmenėliams.
 
Skirkite daugiau dėmesio svarbiems dalykams. Raskite laiko savo vaikams, mylimajam. Rūpinkitės savo sveikata. Liks pakankamai laiko darbui ir namų ruošai, ir vakarėliams, ir kitiems dalykams...
 
Rūpinkitės pirmiausia didžiausiais akmenimis, nes tik jie yra tikrai vertingi, nusistatykite teisingus prioritetus, o visa kita - tai tik smėlis.
 
Vienas iš studentų pakėlė ranką ir paklausė, ką reiškia tie du puodeliai kavos. Profesorius nusišypsojo ir atsakė:
 
Džiaugiuosi, kad paklausėte. Tai reiškia, kad NESVARBU KOKS PILNAS JŪSŲ GYVENIMAS BŪTU, PORAI PUODELIŲ KAVOS SU GERAIS DRAUGAIS VISUOMET TURĖTŲ ATSIRASTI LAIKO.
 
taigi noreciau pasakyti kad pinigai tai nera viskas, tai nera reiksmingiausias dalykas del ko zmogus gyvena, todel noreciau palinketi siekti pinigu neaukojant svarbiausiu dalyku, dekui uz demesi :)

Sveiki,
 
kadangi esu šimtą kartų bandęs dėstyt savo mintis raštu ir šimtą kartų visai nepavyko, nusprendžiau pabandyt savo mintis papasakot prieš kamerą:
 

 
Update 19/05/2012
 
Po pirmo vlog'o sulaukiau daugybės klausimų apie studijas užsieny, kaip pats stojau, ar patinka ar nepatinka. Nusprendžiau padaryt apie tai savo antrą vlog'ą.
 
Pamatęs galutinį rezultatą supratau, kad pats sau energijos prieš kamerą kalbėt pritrūkau ir... nors labai stengiausi karpyt daug daug dar visokių minčių iš vlogo, vistiek gavosi žiauriai ilgas. Na, bet džiaugsiuos, jei bent kam nors tos miglotos UK studijos pasidarys bent šiek tiek aiškesnės :)
 

 
Update 26/05/2012
 
http://www.youtube.com/watch?v=NqVvJiwHMbA
 
Štai jau trečiasis video blog'as, šį kartą pasimokęs iš ankstesnių klaidų nusprendžiau lakoniškai nušviesti jaunimą apie marketingą ir kodėl tai svarbi kasdienio gyvenimo dalis :)

DISCLAIMER: Tekstas nerišlus, padrikas, rašyta samonės srauto principu ( ką mąstau, tą rašau ). Visa info - asmeninė nuomonė. Jeigu norit gražios struktūros skaitykit knygas. Čia jos nebus.
 
Sveiki forumiečiai,
 
dažnai bendrauju su žmonėmis, kurie nori pradėti verslą.
 
Su kuo aš susiduriu?
 
Ateina jauni žmonės, šneka apie verslą, jo vystymą, galimybes taip, lyg stovėtų jų fabrikai, tačiau nieko dar nėra sukūrę..
 
Atpažįsti save? :)
 
Taip taip, visi pradedantys išgyvena tą etapą - visiems sakai, kad esi verslininkas, nors iš esmės tavo pajamos iš tėvų kišenės.
Atėjo metas veikti. Gana šnekėti, reikia veikti. Juk kai geri degtinę, už stopkės užlaikymą baudą gali gauti :D Taip ir čia - gana stabdyti.
 
Įtariu, kad daugelis iš čia esančių mąsto apie verslą, kaip ir kokį jį kurti. Sveikintinas dalykas. Jūs jau patenkate į 5% populiacijos, kurie MĄSTO. Tačiau vien mąstymas nieko nesukuria. Mąstoma per sudėtingai ir per daug.
 
Tai kaip man uždirbti milijoną? O kam tau tas milijonas, jeigu alus bare 5-6 litus kainuoja? :D Sakai tavo kitos vertybės? Ar tikrai? :)
 
Taigi kiek jaunam žmogui vasarai reikia pinigų.
 
Sakykim švenčiam kiekvieną savaitgalį ir paliekam po 50 litų alkoholio, rukalų ir pramogų pramonei.
 
12x50=600
 
Pridedam valgymą restoranuose ir kavinėse - 100 litų savaitei. Vadinasi visai vasarai - 1200
 
Smulkioms išlaidoms ( guma, žiebtuvėliai, etc) - 200
 
Taigi bendrai paėmus, norint vasarą PONIŠKAI pagyvent reikėtų apie 2000LT. ( čia tik mano asmeniniai paskaičiavimai, prašau nekritikuoti, visi esam skirtingi)
 
2000Lt... Nepanašu į milijoną..
 
Taigi, jau žinom ko mums reikia vasarai. Šiokiai tokiai.
 
Įvaizdis. Įvaizdis yra viskas. Norint, kad į tave atitinkamai žiūrėtų taip ir reikia atrodyt.
 
Investicijos:
Geras laikrodis. Nediskutuotina tema. 300 LT.
Padorus švarkas. 200LT
Balti marškiniai ( optional, jeigu jau turi)
Gražiai atrodantys batai ( ne kedai, nes juk nenorim atrodyt, kaip xebra iš gariūnų?) 100LT (išpardavimai)
Taigi bendrai reikės 600LT
 
Tai va turim šiokius tokius tikslus - 2000LT vasarai ir 600LT įvaizdžiui. Not bad, žinant ko nori, galima ieškoti ir priemonių.
 
Taaaigi. Verslininkai. Mąstytojai. Pradėkim.
 
Man geras darbas yra tas, kur dirbi pramogaudamas. KĄ? Taip taip. Pramogaudamas. Įsivaizduokit - pramogaujat vasarą ir dar pinigų užsidirbat. Ko ne gyvenimas?
 
Lendam į pramogų sferą.
 
TAISYKLĖ NR.1 - didžioji dalis žmonių yra tinginiai.
 
Mes šią taisyklę ir išnaudosim. Žmonės tingi organizuotis. Tingi ieškoti info. Jie tiesiog tingi. O tu ne. Čia tavo privalumas, niša ir verslo galimybė. Kaip?
 
Čia pateikiami tik keli pavyzdžiai, bet pramogų yra tiek daug, kad manau kiekvienas savo mieste ar bent jau miestelyje ar bent jau savo rajone kažką rasite.
 
Organizuokite pramogas
 
Dažasvydis. Velniškai gera pramoga. Taigi, surenkam 20 žmonių. Dažasvydžio kaina - 45LT/žmogui (gali skirtis). Surenkam iš žmonių po 50LT. Kadangi patys pramogausim tai -45LT ir reikės 19žmonių, vadinasi 19x5-45=50LT.
Kaip jums toks verslas? Pramogauji ir dar 50LT pasidarai. Sakai mažai? O jeigu nuo kiekvieno surinksi po 10Litų ir ne 20 o 30 žmonių?
 
Baidarės. Randamos visoje Lietuvoje, kiekviena didesnė upė siūlo šias pramogas. Vėl paprasta matematika. Užsimetam pinigų ant kainos. Aišku, tikrai atsiras, kas sakys, kad yra pigiau. Pirmas atsakymo variantas, kada subinė nedega: " Na jeigu tau brangu, niekas neverčia važiuoti. Bet be tavęs bus liūdna"
Jeigu subinė dega: "Kaip supranti organizacinis darbas irgi darbas, tai tie keli litai tavęs vargšu nepadarys"
 
Spec. pramogos. Nedaugelis žino, kad viskas nėra ypatingai brangu. Pvz. Klaipėda - prabangi jachta plaukimui iš Klaipėdos į Juodkrantę kainuoja 400-600LT dienai. Telpa apie 10 žmonių. Sakykim kainuoja 400. Surenkam iš žmonių po 50. 9*10-40=50LT. Vėl 50LT. Vėl pramoga, visai dienai. Tas pats Kauno mariose. Netingėkit paieškot info.
 
Kaunas, Klaipėda, Vilnius. Susisiekus su mažų, privačių lėktuvų savininkais, galima susitarti, kad nebrangiai paskraidintų. Žmogui apie 40-50LT. Įspūdis garantuotas. Oro uoste paimkit šašlykų, truputį alaus. Vieni kyla, kiti leidžiasi, šašlykai čirška, žmonės bendrauja juokiasi. Pramoga+pelnas.
 
Tokiu būdu be pradinio kapitalo galima pramogauti ir dar pinigų užsidirbti. O ko ne vasara? :)
 
Aš suprantu, kad galbūt daug neužsidirbsi, tačiau papramogausi, pavasarosi ir būdamas protingas pinigų netaškysi ir pildysi savo tikslus.
 
Suprantu, jog norėtumėt, kad aš dar daugiau papasakočiau, kaip pinigų užsidirbt. Tačiau noriu palikti tai jums - tik nuo jūsų pačių priklauso, kiek pinigų užkalsit. Yra tikslai, yra pradinės priemonės - VEIKIT. Dabar. Atsidarot feisbuką, rašot draugams, ką jie savaitgalį veikia. Organizuojat, darot.
 
Kadangi neišmąsčiau, kaip šitas mintis įvilkti į kažkokį kontekstą, tai manau tiesiog šiaip parašysiu, ką dar norėčiau pridėt:
1. Ordnung ist ordnung. ( Vokiškas posakis: Tvarka yra tvarka). Gyvenk disciplinuotai. Užsibrėžei darbą, padaryk. Pasakei, pažadėjai - laikykis žodžio. Tvarka turi būti. Visur. Susitvarkyk stalą, desktop'ą, kambarį. Tvarka aplinkoje - tvarka galvoje. Tada mintys aiškesnės ir lengviau mąstosi.
 
2. Įvaizdis yra viskas. Atkreipkit dėmesį į savo laikrodį ir batus. Batai turi būti švarūs ir nenudriskę. Asmeninė patirtis. Pasimokykit iš mano klaidų.
 
3.Apie ūkį ir bites - būtinai pažiūrėkit. Pasimokykit. Ir nedarykit klaidų - čia pravers ne tik tai versle, ar įtikinėjant kažką varyti į jūsų organizuojamą renginį :)
 
4.Niekada nesakykit, kad neturit pinigų. NIEKADA. Pinigų pas jus visada yra, tiesiog jūs labai taupus. Arba "pagalvosit, paskaičiuosit"
 
5. Idėja. Idėja yra bloga tada, kai ant popieriaus turi užsirašęs galutinį likutį, t.y. kiek iš to uždirbsi. Jeigu neturi, nedrįsk šnekėti, nes būsi kaip socdemas per rinkimus - šneki ir nežinai apie ką šneki.
 
6. Niekas niekada nepradėjo verslo geru metu. Niekam nebuvo idealių sąlygų. Visiems buvo sunku. Skundžiasi mergiotės. Vyrai dirba.
 
7.Turtingam žmogui nereikia sakyti, kad jis turtingas. Tai matosi. Nevaizduokit verslininkų tik kažką pradėję. Juokingai atrodo. No shit.
 
8. RYTE PAKELK SUBINĘ BENT JAU 9H IR EIK DIRBT. Pareto dėsnis - per 20% savo laiko, mes padarom 80% darbų. KELK SUBINĘ IR EIK DIRBT. Tada tas 80 didės kasdien. Kuo daugiau, tuo geriau.
 
9. Visa informacija yra internete. Jaučiu youtube'ėj gali rasti, net kaip daryti skrandžio operacijas. Viskas yra. Netingėk ieškot.
 
10. Nešvaistyk laiko veltui. Feibukas skaitliuko neturi ir už tai pinigai nekapsi. Paskaityk, paieškok info, susitik su žmonėm ( naudingiems pokalbiams žinoma). Eik, domėkis, mokykis. Tobulėk. Kitaip - pyzdėc.
 
 
 
Tai tiek norėjau prieš vasaros sezoną visiems papasakoti. Jeigu bus poreikis, galit rašyt į AŽ. Tik neužsiiminėkit savipisa "kaip man sunku", neklausinėkit durnų klausimų "ką man daryt" ir nerašykit "aš jaunas optimistas ieškau darbo". Į šituos klausimus atsakymai internete arba pasaulyje už lango.
 
EIKIT IR DARYKIT.
DABAR