Eligijus

Šiemet dalyvavau MWC 2015 parodoje. Ne visose penkiose dienose (deja), bet vienoje. Visus įspūdžius apie parodą aprašiau savo bloge: http://blog.murinas.lt/mobile-world-congress-2015/
 
Visą straipsnį su malonumu įdėčiau čia, bet jis ganėtinai ilgas, todėl pateiksiu keletą ištraukų:
 
„Kovo pirma diena – kalendorinio pavasario pradžia. Bet tai man buvo nebeaktualu, kadangi kovo pirmą aš skridau į Barseloną, MWC 2015 bei „Samsung“ UNPACKED 2015. Ir nors Barselonoje praleidau tik parą – įspūdžių parsivežiau be galo daug!
<...>
Nuotraukose „Galaxy S6“ atrodo tikrai neblogai, bet turiu nuvilti, kad realybėje situacija žymiai prastesnė – tiek priekyje, tiek gale pirštų antspaudai yra labai ryškūs (keista, bet mano „LG Optimus G“ turi labai panašią galinę dalį, bet pirštų antspaudai yra žymiai mažiau ryškūs), todėl telefonas iš karto praranda savo estetinę išvaizdą. Be to, dėl solidesnės išvaizdos ir plonesnio korpuso „Samsung“ teko paaukoti išimamą bateriją, vietą MicroSD kortelei ir didesnę bateriją.
<...>
Eidamas per vieną iš MWC salių pastebėjau „Jolla“ stendą. Neprieiti negalėjau – visada įdomu išbandyti naują OS, kad ir kokia ji bebūtų. Visų pirma – „Jolla“ įrenginiai yra ypatingai solidūs, gražūs ir išskirtiniai. Tačiau šios kompanijos gaminiai dar, ko gero, ilgai bus neprieinami didžiajai daliai visuomenės, todėl daugumai būtų įdomiau sužinoti mano nuomonę apie „Sailfish“ OS, kadangi ją gali naudoti ne tik „Jolla“ įrenginių naudotojai, bet ir „Nexus 5“, „Nexus 7“ ir kitų „Android“ įrenginių turėtojai.
<...>
Šiaip prie „Intel“ stendo aš tikrai neičiau, tačiau pamažu renkuosi kompiuterį ir tiesiog atėjau trumpai pakalbėti apie „Haswell“ ir „Broadwell“ privalumus bei trūkumus. Galiausiai į diskusiją įsitraukė 5-6 „Intel“ atstovai ir tai iš tiesų buvo vienas iš įdomiausių pokalbių per visas kelias valandas praleistas MWC.
<...>
Labai gaila, kad MWC galėjau pabūti tik vieną dieną, o Barselonoje – tik parą. Nepaisant visų nesklandumų oro uoste, buvo labai smagu ir tikrai verta. Gyvenau tarsi svajonėje – prabangūs viešbučiai, egzotiškas maistas, šviežiai spaustos tikros apelsinų sultys, šilti orai, saulė, o svarbiausia – aplinkui visada išskirtinė elektronika ir tūkstančiai tokių pat pakvaišusių IT entuziastų, kaip ir aš! Gaila, jog svajonės baigėsi ir dabar liko tik prisiminimai, nuotraukos ir šis straipsnis…“
 
Straipsnyje aptariau Samsung Galaxy S6, Galaxy S6 Edge, HTC One M9, LG G Flex 2, Jolla gaminius su Sailfish OS, Huawei telefonus, Intel ateitį ir daugiau. Jeigu turite kokių nors klausimų - klauskite drąsiai, bandysiu atsakyti!
 
O jeigu straipsnis pasirodė įdomus, galite sekti mane Twitter, Facebook ar Google+

Pala... Studentas pasedės porą vakarų? Jam reikia ŠIANDIEN... Palauk, pabrėšiu: ŠIANDIEN :)

"Ar tikrai nereikalingas responsive puslapis?" - Man labai įdomu iš kur tokia informacija gauta? Ar čia iš tos serijos kur draugo draugas sakė?

"Ar tikrai nereikalingas responsive puslapis?" - Man labai įdomu iš kur tokia informacija gauta? Ar čia iš tos serijos kur draugo draugas sakė?

Atpigus Ryanair bei Wizzair bilietams į Lietuvą bei LonelyPlanet paskelbus, kad Lietuva yra TOP 3 destination 2015, natūralu, kad turėtų padaugėti turistų, o mums, lietuviams, reikia mokėti jiems ką nors pasiūlyti.
 
IDĖJA
 
Turbūt, jei kada nors keliavai, dažnai iš savo kelionės nori "parsivežti" ne tik Facebook/Instagram nuotraukas, bet ir kažkokį dalykėlį, primenantį apie šalį. Aišku, jokių statulėlių, pakabučių bei kitokių šūdniekių pirkti niekada nesinori, bet norisi kažko autentiško, primenančio, kad praleidai puikų laiką toje šalyje ar vietovėje. Bėda dažnai yra ta, kad pigios oro linijų bendrovės riboja rankinio bagažo svorį, o pro apsaugą beveik išvis neprasineši skysčių (nebent skysčio talpa yra mažesnė nei 100ml), todėl parsivežti kažką autentiško - dažnai tampa misija neįmanoma.
 
Ką siūlau? Siūlau turistams Lietuvoje pardavinėti "lietuviškų autentiškų "dalykėlių"" dėžutes, kurias jie gautų tiesiai į savo namus gimtojoje šalyje - turistui nereikėtū jaudintis dėl siuvenyrų pirkimo, galvojimo ar daiktas tilps į lagaminą.
 
 
 
KAIP PRITRAUKTI PIRKĖJUS?
 
Sunkiausia, turbūt, šios idėjos užduotis - sugalvoti, kaip pritraukti turistus. Aš, pavyzdžiui, įsivaizduoju kažkokį tai blog'o rašymą (nes 'content is the king' - ar ne, marketer'iai? :) ) su tipsais/istorijom apie Lietuvą, bet tą prasmę normalų, kaip iš 'vietinio' perspektyvos, su normaliais ir nuoširdžiais patarimais. Na, bandyt daryti turinį 'viral', kad jis būtų naudingas ir žmonės noriai juo dalintųsi. Viso to esmė, kad žmogus, dar net neatvažiavęs į Lietuvą, jau žinotų, kad toks dalykas, kaip tokia dežutė, egzistuoja (nes prie viso blog'o būtų ir tos dežutės parduotuvė). Bėda ta, kad tol, kol jis bus Lietuvoj gali ir pamiršti apie tai, nes kai grįš atgal į savąją šalį, jau žmogus nebegooglins apie lankytinas vietas Lietuvoj. Čia greičiausiai reikėtų stipriai įtraukti social media...
 
KAINA?
 
Aišku, rinkos tyrimo nedariau ir tik spėju, kad tokia dežutė galėtų kainuoti 25-30 eurus, įskaičiavus siuntimo kainą (post.lt rodo, kad siuntimas į EU šalis, 2kg dežutės, kainuoja 7 eurus). Brangu? Atsimink, jog pirktumei ne Tu, o turistas, kuris turi pinigų, tik reikia mokėti juos iš jų paiimti ir pasiūlyti tai, kas, jo nuomone, būtų "faina". Taip pat dežutės kaina galėtų kisti nuo jos komplektacijos - kuo vertingesni dalykai, tuo ji, aišku, brangesnė.
 
ATSIPERKAMUMAS?
 
Bėda ta, kad atskaičiavus siuntimą, mokesčius bei produktų kainą, nelabai kas ir liktų - galbūt nuo dežutės 3-5 eurai (čia priklauso, kokie produktai būtų dežutėje), todėl reikia gerai apskaičiuoti ar verta...
 
Geras dalykas yra tas, kad iš pradžių nereikia daug pinigų investicijai į "versliuką" - svetainės/parduotuvės sukūrimui, reklamai, o pats pardavimas prasidėtų tik tada, kai kažkas jau užsisakytų ir realiai tuos daiktus pirktumei jau iš kliento sumokėtų pinigų.
 
 
Komentuokit, peikit bei kritikuokit - tam ir sukūriau temą!
 
p.s. jei nelabai supratot, ką norėčiau parduoti - tai googlinimas leido surasti analogų kitose šalyse. Čiair čia- pavyzdžiai, tik aš galbūt norėčiau labiau orientuotis į turistus.

Sėkmės.

11.6" Air raiška 1366x768 (kaip daugumos mainstream pigių 15.6"), o 13" 1440x900.
Man pačiam 13" pakanka, o ant stalo visad stovi 23" monitorius, jei reikia daugiau erdvės. Pats jau nebenorėčiau 15" ar didesnės kaladės tampytis, o nešiotis tenka dažnai. Čia jau nėra konkurencijos 13" Air'ui nei iš svorio, nei iš baterijos darbo trukmės pusės.
 
O temos autoriui - normaliai ir pilnai neišbandžius OS X, nepatarčiau keisti savo įprastinės darbo "aplinkos", t.y. siūlyčiau likti prie langinių. Jei bus proga išsibandyti ir pasinaudoti OS X ir dar būtent tokiomis sąlygomis, kokiomis ketini dirbti (turiu omeny visą softą), bent kelias dienas ir jei matysi, kad tinka, tada, žinoma, griebk Apple.
Tačiau didžiausia bėda, kad parduotuvėse neįmanoma pilnai išsibandyti.
Gaila, kad iki šiol niekaip nesumąsto IT prekybininkai apie Apple produktų nuomą. Tą dalyką Skytech'ui siūliau prieš 3 metus, kai dar ten teko dirbti. O dabar tuo labiau įmanoma, kai yra draudimai ir panašūs dalykai.

1. Nueini į naktinį klubą ir matai kitam salės gale gražią merginą.
Prieini prie jos ir sakai:
"Labas, aš esu puikus meilužis, gal tu norėtum šiandien su manim užsiimti
seksu?"
Tai vadinama tiesiogine rinkodara (direct marketing).
 
2. Nueini į naktinį klubą ir matai kitam salės gale gražią merginą.
Tu paduodi draugei 50 litų. Ji atsistoja ir sako:
"Labas, mano draugas, kur ten stovi, puikus meilužis, gal norėtum šiandien su
juo užsiimti seksu?"
Tai yra reklama.
 
3. Nueini į naktinį klubą ir matai kitam salės gale gražią merginą.
Tu paduodi dviem savo draugėms po 50 litų, kad jos, girdint tai merginai,
tarpusavyje šnekėtūsi, koks tu puikus meilužis.
Tai vadinama ryšiais su visuomene (public relations).
 
4. Nueini į naktinį klubą ir matai kitam salės gale gražią merginą.
Tu ją atpažysti. Tu prieini prie jos, primeni apie save ir ją pralinksmini. Ir
tada lyg tarp kitko užsimeni:
"Žinai, aš esu puikus meilužis, gal norėtum šiandien su manim užsiimti seksu?"
Tai yra ryšių su klientais vadyba (customer relationship management).
 
5. Nueini į naktinį klubą ir matai kitam salės gale gražią merginą.
Tu apsivelki savo geriausiais drabužiais, vaikštai ir vaizduoji Misterį
Užsiėmusį. Tu šypsaisi savo geriausia šypsena ir vaizduoji Misterį Simpatiškąjį.
Tu atgamini atmintyje visą savo žodyną ir vaizduoji Misterį Mandagųjį. Tu kalbi
švelniu minkštu balsu, tu visoms moterims atidarai duris, tu šypsaisi kaip
sapnas, tu skleidi aplink save aurą, tu vaizduoji Misterį Džentelmeną, tada
prieini prie merginos ir klausi:
"Labas, aš esu puikus meilužis, gal norėtum šiandien su manim užsiimti seksu?"
Tai yra nuožymi prekyba (hard selling).
 
6. Nueini į naktinį klubą ir matai kitam salės gale gražią merginą.
Tu prieini prie jos ir įkiši jai į dekoltę raštelį, kuriame parašyta:
"Labas, aš esu puikus meilužis, gal norėtum šiandien su manim užsiimti seksu?"
Tai yra įkyri reklaminė šiukšlė (spam).
 
7. Nueini į naktinį klubą ir matai kitam salės gale gražią merginą.
JI PRIEINA PRIE TAVĘS ir sako:
"Labas, aš girdėjau, tu esi puikus meilužis, gal mes šiandien galim užsiimti
seksu?"
Tai, mano ponios ir ponai, yra PREKINIO ŽENKLO JĖGA

Sveiki visi, iš kart atsiprašysiu, kad teko taip ilgai laukti, tačiau manau apsimokėjo :)
 
Taigi, 2014 metais Metų Forumiečiu tapo narys "IdejosVerslui" (Arnoldas). Šį kartą, atsižvelgęs į ankstesnius "Metų Forumiečio" interviu straipsnius nusprendžiau, kad juose kažko trūksta, gyvumo. Todėl sugalvojau, kad šiais metais konkursą noriu organizuoti aš ir interviu paimti gyvai, pamatyti kas tai per žmogus ir pateikti tai raštiškai. Galiu pasakyti, kad nei kiek nenusivyliau, labai džiaugiuosi, jog Arnoldas skyrė man laiko. Per kiek daugiau nei valandą laiko jis man papasakojo labai daug įdomių dalykų, mes skaniai pasijuokėm, bet deja, visko, apie ką kalbėjome - čia neišvysite. Taigi, malonaus skaitymo :)
 
Trumpas prisistatymas forumo lankytojams:
 
Sveiki, esu Arnoldas, man 34 metai, esu laisvai samdomas verslo vystymo ir plėtros konsultantas. Turiu savo portalą (Verslo.Guru), kuriame rašau straipsnius ir dalį jų talpinu čia, uždarbio forume.
 
Kokie įspūdžiai tapus metų forumiečiu?
 
Nesureikšminu to. Aišku, įdomu buvo, nebuvau tikras ar laimėsiu. Keista buvo, kad konkuruoti reikėjo su vaistininku, nes tai, ką jis daro yra komercinės paslapties atskleidimas. Mums, "paprastiems žmonėms", yra įdomu, kas vyksta tokių verslo ryklių, kaip farmacijos kompanijos, užkulisiuose. Tačiau faktai lieka faktais - tai yra komercinės paslapties atskleidimas. Ir mano subjektyvia nuomone - tai jam geruoju nesibaigs. Suprantu, kad galiu susilaukti įvairių nepritarimo komentarų, tačiau reikia į tai pažiūrėti kiek kitaip: jei kas nors iš mūsų valdytų šį verslą, ar mums patiktų, kad ši informacija nutekėtų? Tam ir reikalingos konfidencialumo sutartys darbuotojams. Manau, kad ir jis yra panašią pasirašęs. Vieną faktą jau žinau - tai nėra Gintarinės Vaistinės darbuotojas. Liko dar keli tinklai <nusišypso>.
 
Kalbant apie straipsnius, forume daliniesi iš ties naudinga medžiaga, kurios pateiki nemažai ir dažnai. Ar tau iš to yra naudos? Ar tai tik atsidavimas, tavo pomėgis?
 
Naudos nejaučiu. Svetainė ir taip turi lankytojų srautą, forumas nesudaro didžiosios dalies, nors gali atrodyti kitaip. Kanalai siekia delfi, Facebook ir kitus tinklus. Tačiau uždarbyje lankosi man artimiausia auditorija - jauni, ambicingi žmonės, norintys turėti verslą ir kažką dėl to darantys. Jau vien tai, kad jie yra čia, parodo, kad pirmieji žingsniai yra žengti.
 
Mano nuomone forumas turi savo autoritetą verslo pasaulyje. Netgi pats esu įsirašęs į „LinkedIn“ profilį, kad esu „2014 Metų forumietis“ ir drąsiai įvardinu tai savo klientams ar darbdaviams. Forume susipažinau su autoritetingais žmonėms, tokiais kaip Tele2 viešųjų ryšių direktoriumi Baltijos šalims Andriumi Baranausku ir panašiai. Forumas man suteikė daug naudos. Ir pats, žinoma, esu dirbęs su forumo nariais - Simonu (buvęs Kofemanas), Host321 ir kitais. Esu ir pasamdęs iš čia kelis darbuotojus savo klientams.
 
Narystė „uždarbyje“ prasidėjo nuo žmonių paieškos, kurie atliktų tam tikras užduotis, kurių aš negalėjau atlikti pats, o jos turėjo būti padarytos vardan to, kad man klientų verslas augtų. Ir atėjo laikas, kai supratau, kad noriu dalintis savo patirtim, gal būti savotišku lektorium. „Uždarbis“ - vieta, kur ne tik atiduodu save, tačiau ir gaunu ne mažiau.
 
Visi mano rašomi straipsniai ar komentarai yra iš patirties. Mano žmona, kuri skaito mano straipsnius, sako: "galiu viską susieti su Tavo gyvenimu". Straipsniai yra mano patirtis ne tik versle, tačiau ir asmeniniame gyvenime.
 
Gal todėl kiekviename straipsnyje stengiuosi rašyti pirmu asmeniu – „aš manau“. Iš straipsnių, ko gero, eina pamatyt, kad aš turiu savitus įsitikinimus versle. Aš manau, kad pardavėjai buitinės elektronikos skyriuje turi puikiai nusimanyt, ką jie parduoda ir suteikti klientams konsultaciją, o ne atlikti pardavimą.
 
Šioje vietoje šiek tiek nukrypome nuo temos ir Arnoldas man papasakojo gana įdomią istoriją, kuomet jis žvalgėsi naujo šaldytuvo:
 
Atėjau į Kauno Akropolyje buvusį Elektromarkt apsižiūrėti. Matau - stovi visiškai naujas šaldytuvas, o šalia jo - tokios tuščiavidurės plastikinės dėžutės. Kam jos skirtos – žinojau puikiai, tačiau nusprendžiau "patikrinti konsultanto žinias". Konsultantas man pasakė, kad tai - "na, tokios plastmasinės talpos, kurias užpildote vandeniu, įdedate jas į šaldymo kamerą, tas vanduo sušąla ir tada galite dėti tuos plastikus į savo kelioninį šaldytuvą ir jame bus šalta". Kadangi žinojau, jog prieš mane tikrai ne tai, kas man sakoma, paprašiau konsultanto parodyti man, kaip tos talpos įsideda į šaldymo kamerą. Geras 10 minučių nuoširdžiai juokiausi, nes talpos niekaip netilpo į šaldytuvą. O ir kur Jūs matėte kelioninius lauko baldus šaldymo kameroje? (Ar tai buvo baldai?!) Taip... Tai buvo šaldytuvo gamintojo dovana - sudedamos plastikinės kėdės. :lol:
 
Čia pradėjome kalbėtis apie intelektą ir kodėl nutiko taip, kad „konsultantas“ nežinojo ką parduoda. Iš to išsirutuliojo gana įdomi diskusija ir privalau pateikti jums vieną įdomesnių diskusijos vietų:
 
"kaip tapti protingesniu" - tai yra antra frazė pagal populiarumą Google paieškoje, kuri atveda lankytojus į mano portalą. Ar tai yra protingas žmogus? <juokiamės abu> Aš bandau įsivaizduoti, koks žmogus ateina prie kompiuterio, jį įsijungia ir veda į Google paiešką frazę - "kaip tapti protingesniu". <vėl juokiamės> Ta prasme - rimtai?! Ką jis tuo metu sau galvoja? Ar jį aplankė kažkoks nušvitimas? Ir tai priverčia pagalvoti dar apie kai ką - ar man džiaugtis, kad mano portale esantis turinys atsako į tą klausimą, ar man liūdėti dėl to, kokius žmones man tokia paieška atveda? Čia jau kaip į tai pažiūrėsi.
 
Kas tau yra originalumas?
 
Realiai? Nieko (tuo ir galėjome užbaigti, bet nusprendėme pasigilinti į tai). Versle galioja 2 taisyklės: arba kuri unikalų produktą, arba tu gerini jau esamą (savotiškai - vagi idėją).
Mano straipsniai yra unikalūs, tačiau mano portalas - jis nėra unikalus. Galima išvardinti šimtus, jei ne tūkstančius panašių portalų, kurie dalinasi patarimais verslui, tačiau viskas priklauso nuo to, koks tas turinys. Šiai dienai - unikalumo, esant 7-iems milijardams žmonių, yra itin sunku rasti. Nors ir kiekvieną dieną yra kažkas sukuriama.
 
Dabar sulaukiu netikėto klausimo iš Arnoldo: o kas yra unikalumas, kas iššaukia unikalumą? Iš pradžių mėginau į jį atsakyti, tačiau vis sulaukdavau atsakymo, kad esu ne visiškai teisus, "kapstau per daug paviršutiniškai".
 
Atsakymas paprastas – tingėjimas. Tingėjimas yra pati didžiausia kūrybiškumo galia. Kalbant apie tingėjimą – versle pasiseks tiems, kurie dar labiau padės žmonėms tingėti. Kam eiti į boulingą, kai namie gali turėti Nintendo Wii? <garsus juokas> Kam eiti į kino teatrą, kai namie pažiūrime filmą? Kam eiti į koncertą, kai galime tiesiogiai jį žiūrėti per televiziją? Tingėjimui ribų nėra.
 
Kaip įsivaizduoji ateitį verslo atžvilgiu?
 
Labai stipriai nukentės paslaugų sfera, ypač kas liečia darbuotojus - tai mano subjektyvi nuomonė.
 
Kodėl?
 
Nes pardavėjus, padavėjus keičia robotika. Mes dabar žengiam į robotizacijos erą. Pacituosiu A. Enšteiną, kurio pasakyti žodžiai, manau, šiuo metu į temą – „aš nežinau su kokiais ginklais bus kariaujama III pasauliniame kare, bet IV-ame - tai bus pagaliukai ir akmenukai“. Ir mes, žmonija, žlungame dėl mūsų pačių išradimų, padarytų dėl tingėjimo, tobulėjimo. Mes tobulėjame protiškai, bet kenčia mūsų organizmai, mes pamirštame judėti, nes galima to nedaryti. Kam eiti, jeigu galima važiuoti?
 
Ar esi girdėjęs frazę – „žinai informaciją - valdai situaciją“?
 
Ne, bet tai yra du skirtingi dalykai – informacijos žinojimas ir situacijos valdymas. Nes informacijos žinojimas yra intelektinis dalykas, na, o jos mokėjimas valdyti, yra emocinis dalykas.
 
Dabar mes vėlgi nukrypome nuo temos ir pradėjome įdomią diskusiją apie žmogaus prigimtį ir patį žmogų, šioje interviu dalyje Arnoldas atsiveria šiek tiek daugiau apie save.
 
Žmogus, kuris gali pripažinti klaidas yra pats stipriausias žmogus. Yra jau ne kartą tekę matyti forume, kai žmonės mane traukia per dantį, rašo komentarus, kad aš sakau nesąmones ir panašiai. Praeina kažkuris laikas - žiūrėk, rašo AŽ, jog atsiprašo ir klydo. Aš atsakau: "ką tik mano akyse labai pakilai". Deilas Karnegis (Dale Carnegie) yra pasakęs: "žmogus yra toks sutvėrimas, kuris visuomet, bet kokia kaina, yra linkęs suversti savo kaltę bet kam kitam, tik ne sau". Ir jeigu sugebi pasakyti, kad esi kaltas ir atsiprašyti, bandom ištaisyti savo kaltę - toks žmogus jau pakyla, jis savo gyvenime jau žengia kitą žingsnį.
 
Kur pats esi suklydęs ir ištaisęs tai, pripažinęs savo klaidą?
 
Oi, mano gyvenime buvo labai daug klaidų <juokiasi>. Viena iš tokių, kurią galėčiau pritaikyti tikrai nemažam kiekiui žmonių, tai rūkymas. Pats rūkiau 14-ka metų. Ir išbandžiau viską, kad mesti rūkyti. Buvo belikę tik 2 būdai, kurių dar nebuvau išbandęs. Bandžiau valią - tipo "metu ir viskas". FAIL. Bandžiau nikotino lipdukus - FAIL. Beje, Jungtinėje Karalystėje jie dalinami nemokamai. Rūkiau daugiau negu rūkiau be jų :D. Kramtoma nikotino guma -FAIL. Netgi skaičiau žymiąją Alan'o Carr'o knygą "Lengvas būdas mesti rūkyti" - psichologiškai labai stiprus veikalas ir padėjo mesti rūkyti pusei metų. Bet po pusės metų pasirodė, jog mano potraukis nikotinui yra stipresnis nei skaityta knyga ir toliau rūkiau. Tad liko du būdai - hipnozė ir akupunktūra. Nėjau į akupunktūrą - nes nežinau rytų medicinos specialistų. Gal dėl to, jog mumyse egzistuoja kažkokie išankstiniai nusistatymai, kurių mes patys netgi valingai negalime valdyti? (Ta prasme?) Na... Sakykime - ta pati akupunktūra. Juk tai - rytų medicina, teisingai? Automatiškai, smegenys diktuoja, jog įžengęs į rytų medicinos praktikos kabinetą, tu tikiesi ten pamatyti azijietiškos kilmės gydytoją. O to nepamatai. Ir tada, kad ir kaip tai būtų juokinga, savo galvoje pradedi "teisti" priešais tave stovintį žmogų, kad jis, greičiausiai, nepakankamai žino. Turbūt todėl, kad jo akys nėra siauros <vėl garsiai juokiasi>. Tai va. Bet vis tiek turėjau tuos du būdus ir norėjau juos išbandyti. Ir, staiga, mano gyvenime atsiranda mano žmona. Tada, dar būdama sužadėtinė, ji nusivežė mane į Palangą pas vieną žmogų, kuris užsiima bioenergetika. Kuomet atėjome ir pasisveikinome, tas žmogus atsisėdo priešais mane ir sako:
 
- Tu rūkai.
- Taip - atsakau.
- O kodėl rūkai? - klausia.
- Nežinau. Gal todėl, kad negaliu mesti?
- Tai kada metam?
 
Aš pasakiau tam žmogui, kad aš išbandžiau viską ir man liko du būdai, kuriuos anksčiau paminėjau. Jis sako man:
 
- O tu žinai, kad žmogus, kuris neturi valios, gyvenime nieko nepasieks?
 
Aš nežinau kas mane taip paveikė, bet šie žodžiai privertė labai stipriai susimąstyti, privertė nugalėti tą potraukį. Ir kai mes išėjome iš to žmogaus namų, prie laiptinės sėdėjo benamis. Toks "padaręs gramą" šiek tiek ir sako man: „ė pavaišink cigarete“. Aš padaviau visą pakelį, žiebtuvėlį ir palinkėjau jam sėkmės. Septyni ar aštuoni mėnesiai kaip nerūkau. Ir nenoriu. Taip, pradžioje buvo beprotiškai sunku, bet aš paklausdavau savęs: "ar aš noriu gyvenime kažką pasiekti?". Tai buvo birželio 23 diena. Liepą atsirado verslo.guru. Aš manau, kad pradėjau skaidriau galvoti.
 
Minėjai, kad augai Jungtinėse Valstijose. Ar gali trumpai mus apšviesti ką ten veikei, kiek laiko ten buvai ir kodėl ten išvažiavai?
 
Buvau ten daugiau kaip 10 metų, gyvenau, mokiausi ir dirbau Niujorke. Ten, matyt, ir buvo pati pirmoji mano darbo patirtis. Teko dirbti telemarketingo agentu Niujorko Geltonuosiuose Puslapiuose. Kas per darbo šlykštumas, tai sunku pasakyti. Tokia buvo mano nuomonė tuo metu <juokiasi>. Dabar suprantu, kad tai - pati geriausia patirtis mano gyvenime. Tokiame darbe tu labai greitai supranti savo vertę, savo norą augti, tobulėti. Per dieną atlieki apie 200 skambučių. Kartais - daugiau, kartais - mažiau. Ir jų metu - girdi labai daug neigiamų emocijų savo atžvilgiu. Su tavimi nekalba, keikiasi, meta ragelį, pasiunčia ir panašiai. Ir jeigu nepasiduodi - dirbi, pasieki savo. Tai buvo nuostabios pamokos mano gyvenime. Išėjau iš darbo po pusantrų metų, nes norėjau koncentruotis į mokslus.
 
Neseniai, sausio 2 dieną, paskelbei, kad sausio 3 dieną įvyks tavo vestuvės, kuriomis, žinoma, džiaugiesi ir noriu dar kartą pasveikinti tave nuo mūsų visų. Tačiau kodėl nusprendei apie tai pranešti forume?
 
Mano žmona manęs klausia to paties <juokiasi>. Tai yra saviraiška. Kiekvienas iš mūsų nori būti svarbus, nori būti pastebėtas. Tokia yra žmogaus prigimtis. Ir tas noras pasireiškia įvairiausiais būdais: vieni dažo plaukus, kiti segasi auskarus, spynas į ausis; treti tampa forumo troliais; ketvirti - rėkauja girti ant viso rajono; penkti - realizuoja save sporte ir panašiai. Visa tai yra kiekvieno žmogaus noras "būti svarbiu ir pastebėtu". Mus, kaip individus, skiria tik saviraiškos būdas - kaip mes tai realizuojame, kaip mes tą norą išreiškiame? Pavyzdžiui aš - sutikau savo antrą pusę ir tai yra tas žmogus, kuris privertė mane užsimanyti "tapti svarbiu" dalinantis savo žiniomis ir patirtimi. Tai yra mano saviraiškos būdas. Forumas yra mano asmenybės dalis ir, greičiausiai, norėjau, kad ir jūs pasidžiaugtumėte kartu su manimi. Galų gale - juk tai tikrai geresnės naujienos, nei rodo per televiziją <vėl juokiasi>
 
Forume, skiltyje "Apie save", esi parašęs: - "Smagu, kad galva ant pečių yra ne tik tam, jog į skrandį neprilytų... Tačiau liūdina tai, kaip žmonės linkę idėjas nusavinti." - ar tai reiškia, kad kažkada teko susidurti su idėjos pasisavinimu, materialinių vertybių praradimu ir panašiai?
 
Nebuvo, kad mane apgautų. Bet buvo bandymų – manęs klientas klausė: "kaip įsivaizduoji tai padarysi?". Ir aš pasakiau. Ir manęs nesamdė. Ir bandė patys. Paskui skelbia bankrotą, o dar po kiek laiko skambina ir aš turiu tai tvarkyti. Iš šios situacijos galima teigti, jog nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.
 
Karma?
 
Nežinau, ar tuo tikiu. Man buvo nepasisekę. Ir ne vieną kartą. Man yra tekę dvi naktis miegoti Kauno autobusų stotyje, ant suoliuko. Bet yra taip - tu nepralaimi kai tave nugali, tu pralaimi tada, kada tu pasiduodi. Aš nepasidaviau ir rezultatai matosi dabar. Aš net parduotuvėje, matydamas kai senyvas žmogus perka „Optimos“ cukrų, makaronus, sviestą ir panašiai, už jį sumoku. Net jeigu tai būtų mano paskutiniai pinigai – juk man tik šiek tiek daugiau nei 30 metų, aš dar spėsiu užsidirbti, o kur užsidirbs ta senutė ar senukas? Ir vasaros dienomis, kuomet valgau kokioje lauko kavinėje ar restorane Laisvės Alėjoje, pamatęs benamį - aš jį pasikviesiu prisėsti, pavalgyti kartu. Paklausiu jo, kas tokio nutiko jo gyvenime, kad jis dabar toks, koks yra ir ten, kur yra. Jis verks, verksiu ir aš. Bet tai yra gyvenimo istorija, tai - kažkieno kito patirtis ir pamokos, kurias aš stengiuosi išmokti nepatirdamas to paties. Kad ir ką man papasakoja - tai vis tiek bus geriau nei "Naujųjų Pupyčių" koncertas ar pokalbis su jomis <juokas>. Ir apskritai, Lietuvoje tikrąsias žvaigždes parodo du kartus per metus – tai per „Lietuvos garbė“ ir „Auksinė širdis“ renginius. Visa kita - pompastika, tuštybės ir pasipūtėlių šou.
 
Koks tavo gyvenimo credo?
 
Jei nebūtų geresnių - būčiau pats geriausias. Dažnai taip sakau, kai man yra dėkojama už kažką ar sakoma, kaip čia "kietai sugalvojau".
 
Galiausiai - ką palinkėsi, perduosi visiems forumo lankytojams?
 
Kadangi dabar yra ožkos metai - tai šių metų talismanu galima laikyti kalnų ožį. Ir siūlau forumiečiams įsivesti į YouTube – „mountain goat climbing“. Ir pažiūrėti, ant kiek tas ožys yra užsispyręs ir kaip jis lipa granitiniais skardžiais. Nepasiduoti. Žmogus stovėdamas ir žiūrėdamas į tokį skardį pasakytų, kad yra neįmanoma taip užlipti, kaip tas ožys užlipa. Bet nei manęs jis klausys, nei jam įdomu, ką tas žmogus kalba. Jis užlips, nes jam taip reikia ir jis tiki savimi.
Nelinkiu tapti ožiais :D Noriu tiesiog palinkėti visiems tokio pat užsispyrimo. Nepasiduot neigiamai aplinkos įtakai, tikėti tuo, ką darote ir lipti į viršų.
 
P.S. tai yra dar vienas narys jau turintis Uždarbis.lt marškinėlius su talismanu :) čia reikėtų dėkoti administracijai, o jei konkrečiau, tai Tadui

Ką tikiesi išgirsti? Kad programuotojo darbe tenka picas išvežiot, vakarines šukuosenas daryt, plytas nešiot, logistikos skyriui vadovauti ir panašiai?
 
Programuotojas yra žmogus, kuris programuoja. Aišku, nebūtina sėdėt prie kompo visą laiką, galima ir stovimą stalą įsigyt :)

Studentams geriau nieko nenuomoti ir neskolinti

O aš moteriškai :rolleyes: tikslas numesti svorio. Tikslas ore kabojo jau 10 metų, bet per šiuos metus numesta 10kg, iš jų 3kg paskutiniais 2 mėnesiais. Tad jaučiu užplūdusį pasitenkinimą ir stiprią valią tęsti ką pradėjau.
 
O šiaip, prie to paties, noriu papasakoti apie "siekių" tradiciją. Turiu tradiciją nuo mokyklos laikų su drauge susirašyti metų tikslus,norus, svajones ir įdėti sąrašą į voką. Po metų prieš pat Naujus susitinkam, atplėšiam, pažvengiam ką pavyko įvykdyti, kur vėl susimovėm ir vėl surašom naujus tikslus sekantiems metams. Ir kai jau yra 10 metų tai daroma labai smagu atsigręžti atgal ir pamatyti kokiomis svajonėmis gyvenai paauglystėje, kas buvo svarbu prieš porą metų ir pan. Pabandykit! :)
 
Įkvėpta šito savo įrašo ir sulauktų pliusiukų parašiau apie tai plačiau: http://www.zavinta.lt/naujametine-tradicija-kuria-noriu-kad-pasivogtum/

Nu jo, paskaičius kai kurių komentarus, tai baisu darosi. Be patirties Lietuvoje neįmanoma gauti "normalaus" darbo, tačiau mat Norvegijoje arba Danijoje jau laukia lietuvių, kurie dažniausiai būna net be vietinės kalbos žinių, ir duoda jiems "normalius" darbus. Ar čia skaitosi, jog atvažiavęs į užsienį, darbas žuvų fabrike tampa "normaliu", nes už jį moka melejonus kronų? O gal "normaliu" gyvenimu vadinate dirbti Norvegijoje fabrike, tačiau pirkti lietuvišką, dažniausiai kontrabanda atvežtą alkoholį, rukyti kontrabandines cigaretes, važinėti su mašina, drausta Lietuvoje, ir dantis tvarkytis Lietuvoje, nes jeigu prekes/paslaugas pirktumėte vietines, žiū, tie uždirbti melejonai ištirptų taip pat greitai, kaip ir Lietuvoje uždirbti 1300Lt.
 
Western Union/Barclays/Transcom, dabar ir Kaune keletas įmonių atsidarė, kur visados išmetama nemažai darbo pasiūlymų, kur arba apskritai nereikalauja darbo patirties, arba jos minimumas. Prašom, aplikuokite, dirbkite. Pradžioje alga nebus kažkokia "ow!", bet jeigu rodysite gerus rezultatus, ir alga kils, ir pats galėsite kilti įmonės viduje, bet svarbiausia įgausite patirties!
 
O dabar, išvažiavę į Norvegiją, dirbdami statybose/fabrikuose, apie kažkokią karjerą galite pamiršti, nes svetimoje šalyje, tokiuose darbuose esi apsuptas tų pačių emigrantų, ir labai sunku save priversti mokytis tos šalies kalbos. Taip pat ir kontingentas, kuris tave supa. Aišku, pasitaiko žmonių, kuriems viskas pavyksta, tačiau dauguma taip ir lieka nuliai, būdami 30metų su 8 metų patirtimi darinėjant žuvį.

Gera diskusija. (Tarp kitko - įrodymas, jog tokios čia sėkmingai gali vykti.)
 
Nors manau, kad žema bendravimo kultūra yra tiek pat Uždarbis.lt, kiek ir visos Lietuvos problema, internete ją tikrai galime išspręsti.
 
Ne vieną mėnesį apie tai mąsčiau projektuodamas naująjį Uždarbis.lt ir priėjau prie kelių galimų sprendimų diskusijų lygiui pakelti.
 
1. Visi nariai gauna moderatoriaus teises
 
Vietoje mygtuko "Pranešti" bus mygtukas "Šalinti". Paspaudus jį užteks varnele pažymėti taisyklę (iš trumpo sąrašo), kuri buvo pažeista, - ir viskas. Pranešimas bus pašalintas automatiškai, kai X narių pasirinks tą pačią priežastį - taip skatinant kiekvieno skaitančio dalyvavimą diskusijų kokybės palaikyme, tarsi atiduodant balsą už netenkinančio turinio naikinimą.
 
Apsauga nuo piktnaudžiavimo? Nematoma "moderatoriaus reputacija": kuo daugiau kartų teisingai identifikavai taisyklių pažeidimą, tuo sistema labiau tavimi pasitikės.
 
Sakykime, jog reikia 3 taškų, jog pranešimas būtų pašalintas. Paprastas nario balsas bus vertas 1 taško, o ligšiolinių moderatorių - visų 3-jų (t.y., jiems paspaudus "Šalinti" mygtuką, veiksmas bus automatiškai įvykdytas). BET, jei tu teisingai identifikuoji, pvz., 100 pranešimų (> 80% tikslumu), kurie vėliau būna pašalinti, nes taip pat galvojo ir dar pora narių (ar vienas iš senųjų moderatorių), tavo balso vertė kyla - ir jis jau vertas 2 taškų; jeigu pasieki 1000 - visų 3-jų - ir tuomet tavo pažymėti pranešimai šalinami automatiškai.
 
(Šie skaičiai tik pavyzdžiai - tik stebint veikiančią sistemą bus galima juos teisingai nustatyti; jie niekada nebus vieši; ir narys nežinos, kiek jo balsas vertas, kad negalėtų tuo piktnaudžiauti.)
 
2. Taisyklių negerbiančių narių pranešimai tampa kitiems nematomais
 
Jei per paskutines 30 dienų daugiau nei X tavo pranešimų buvo pašalinti (= nepageidaujami) kitų narių sprendimu, visi nauji pranešimai, kuriuos nuo šiol parašysi, bus matomi tik tau pačiam - ir tau apie tai niekas nepraneš (daugiau jokio gaišimo dalyjant įspėjimus).
 
Tai vadinama Hellbanning. Gali rašyti kiek nori, bet niekas į tave nereaguoja, nes niekas tavęs nemato.
 
Kaip troliui iš šios situacijos išeiti? Tikriausiai jo pranešimai turi likti matomais aukščiausią moderatoriaus reputaciją (kurių balsas vertas tų visų 3 taškų) turintiems nariams - ir jeigu jie pastebi gerą automatiškai paslėptą trolio pranešimą, - gali vienu mygtuko paspaudimu jį padaryti matomu visiems. Jeigu tai atsitinka pakankamai dažnai (t.y., narys pasitaiso) - hellban'as automatiškai dingsta ir jo nauji pranešimai vėl tampa matomi visiems.
 
3. Dešimt kartų mažiau diskusijų kategorijų
 
(Svarbu: diskusijos vyks reddit / Hacker News formatu, o ne temomis su N puslapių, kurių niekas visų dažniausiai neskaito; kitaip tariant nebeliks šio forumo formato, kuris yra praėjusio amžiaus palikimas)
 
Matau du variantus.
 
Pirmas: panaikinti visas kategorijas ir kaip Hacker News (startup bendruomenė, kurioje tarp visų diskutuoja didžiausių pasaulyje IT kompanijų darbuotojai, investuotojai ir įkūrėjai) tiesiog aiškiai apibrėžti viską, kas Uždarbis.lt traktuojama "on-topic" ir kas "off-topic":
 
Antras variantas: sumažinti kategorijų skaičių iki kelių pagrindinių - kad į Uždarbis.lt atėjęs žmogus pažvelgęs į jas iškart suprastų, apie ką mes čia (ir nieką daugiau). Jos tikriausiai būtų:
 

Verslas (= idėjos, marketingas, apskaita - ir visos su verslu susijusios problemos ir naujienos) Technologijos (= nuo kompiuterių ir mobiliųjų įrenginių iki programavimo ir dizaino - juk dažnai, jei domiesi hostingu, gali atsakyti klausimus ir apie domenus ir pan.) Tobulėjimas (= asmeninis tobulėjimas, studijos ir mokslas - žmonės, kurie kažko siekia, dažnai turi asmeninio gyvenimo patirčių, kurių pasidalijimas kitiems padeda išvengti klaidų) Visuomenė (= ekonomika, politika, istorija - tai, kas aktualu visiems bendrai, o ne vienam žmogui ar siaurai žmonių grupei) Užsienis (= emigracija ir kelionės - mes per maža šalis, kad gyventume be verslo ir darbo ryšių su kitomis)
Specialiai neįtraukiau jokių skelbimų (pardavimų, darbų, partneryščių), nes tai bus atskira Uždarbis.lt dalis, kuri neskirta diskusijoms ir kur nebus galimybės rašyti komentarus (kurie ten dažniausiai negatyvūs ir neturi jokios vertės).
 
Tad tokios mano mintys šiuo metu prie šių problemų dirbant. Atviras klausimams, komentarams ir pakeitimams.

100lt? Tu, atsiprašant, sveiko proto?

Smegenis.
Manau.

Man tai klipai patinka, atrodo, tarsi kiekvienas appsas suteikia gyvenimui prasme, dziaugsma ir t.t. Jau ant tiek viskas sureiksminta, atrodo tam klipe nesugebetu lempuciu ijungti, jei ne appso priminimas, kad jas reikia ijungti :D

Aš taip pat pritarčiau Povilui, sena versija geriau žiūrisi :)

Šis straipsnis – ne mano. Tačiau jis puikiai iliustruoja problemas skaitmeninėje erdvėje, su kuria susiduria verslas (net tokio dydžio, kaip turinčio 12 milijardų USD per metus apyvartą). Pateikiu Jums verstą straipsnio versiją. Originalas (ir darbą atlikę žmonės) yra čia.
 
Kaip pakeistas mygtukas $300,000,000 USD padidino metines svetainės pajamas
 
Labai sunku įsivaizduoti formą elektroninėje parduotuvėje, kuri galėtų būti dar paprastesnė: du laukeliai, du mygtukai ir viena nuoroda. Pasirodo, kad būtent ši forma atbaidydavo klientus nuo apsipirkimo vienoje iš didžiausių elektroninės prekybos kompanijų svetainėje. Atbaidė kaip reikiant – $300,000,000 USD per metus. O dar blogiau – elektroninės parduotuvės dizaineriai neturėjo menkiausio supratimo, kad yra tokia problema.
 
Forma buvo paprasta. Laukeliai buvo Elektroninis paštas ir Slaptažodis. Mygtukai – Prisijungti ir Registruotis. Nuoroda buvo Pamiršau slaptažodį. Tai buvo prisijungimo prie elektroninės parduotuvės forma. Su tokiomis formomis lankytojai susiduria visą laiką. Kaip galima tokioje formoje įžvelgti problemą?
 
Problema buvo ne formos išdėstyme ar struktūroje, bet tame, kurioje elektroninės parduotuvės vietoje tą formą pamatydavo klientai. Forma atsirasdavo tada, kai klientai susikraudavo norimas prekes į krepšelį ir paspausdavo mygtuką “Pirkti”. Ji atsirasdavo prieš tai, kaip klientas galėdavo užpildyti mokėjimo duomenis, kad atsiskaityti už perkamą produktą.
 
Svetainę kūrusi komanda šią formą sukūrė ir patalpino ten, kur ji buvo, turėdami specifinę užduotį palengvinti pirkimą pakartotiniems klientams. Juk pirmą kartą perkantys klientai nesupyks ir skirs šiek tiek laiko registracijai… Galų gale – jie gi dar sugrįš ir teigiamai įvertins tai, kad antrą kartą perkant, viskas bus daug greičiau. Visi taip laimi, teisingai?
 
“Aš čia ne tam, kad kurčiau santykius”
 
Mes atlikome praktiškumo testus su žmonėmis, kurie norėjo įsigyti tam tikrus produktus iš aukščiau minėtos elektroninės parduotuvės. Paprašėme jų, kad jie pasiruoštų norimų prekių sąrašus ir davėme pinigus, kad jie galėtų tuos pirkinius įsigyti. Viskas, ką jiems reikėjo padaryti – tai atlikti visą pirkimo procesą.
 
Mes klydome dėl žmonių, perkančių pirmą kartą. Klientai tikrai pyko dėl registracijos. Jie atsisakinėjo pirkimo, nes reikėjo registruotis. Kaip vienas iš tyrime dalyvavusių žmonių mums pasakė: “Aš čia ne tam, kad kurčiau santykius. Aš tik noriu kai ką įsigyti”.
 
Kai kurie pirkėjai negalėjo atsiminti, ar jų apsilankymas pateiktoje elektroninėje parduotuvėje buvo pirmasis ir kuo ilgiau jie negalėjo prie svetainės prisijungti, naudodami įvairias elektroninio pašto adresų ir slaptažodžių kombinacijas, tuo labiau jie nervinosi. Mes vis labiau stebėjomės, kaip žmonės nenori registruotis iš naujo.
 
Net nežinodami, kokia informacija bus reikalinga paspaudus mygtuką “Registruotis”, lankytojai tą mygtuką spausdavo kaip paskutinę galimybę ir vedami būtinumo. Dauguma garsiai išsakė mums nuomonę, kad elektroninės parduotuvės valdytojams reikalinga tik lankytojų asmeninė informacija, kad vėliau būtų galima juos “užversti reklaminiu šlamštu”, kurio niekas nenori. Kai kurie iš tyrime dalyvavusių žmonių prigalvojo ir kitokių priežasčių, kurios visos buvo susiję su privatumo pažeidimais. Nors realiai – elektroninės parduotuvės lankytojo registracijos forma reikalauja tik su pirkimu susijusių duomenų – vardo/pavardės, pristatymo adreso ir apmokėjimo duomenų.
 
Grįžtantys klientai taip pat nėra patenkinti
 
Pakartotinai apsilankantys klientai taip pat neišreiškė didelio pasitenkinimo. Išskyrus kelis, kurie atsiminė savo prisijungimo duomenis – dauguma vėl “pasimovė” su registracijos/prisijungimo forma. Jie negalėjo atsiminti elektroninio pašto adreso arba slaptažodžio, kuriuos naudojo registracijos metu. Didžiausia problema buvo besistengiantiems atsiminti elektroninio pašto adresą – per kelis pastaruosius metus tie adresai keitėsi ne vieną kartą.
 
Kai pirkėjas negalėdavo atsiminti elektroninio pašto adreso ar slaptažodžio – prasidėdavo “spėlionių maratonas”. Ir labai retai jis baigdavosi sėkmingai. Kai kurie vartotojai prašydavo, jog el. parduotuvės sistema atsiųstų jiems slaptažodį, tačiau tai vėl tapdavo problema, nes jie negalėjo atsiminti elektroninio pašto adreso, kurį suvedė registracijos metu.
 
Vėliau, mes atlikome specialų pardavėjo duomenų bazės analizę, kurios metu pamatėme, kad net 45% pirkėjų turėjo po kelias paskyras sistemoje. O kai kurie – netgi 10 paskyrų. Taip pat analizavome, kiek žmonių siuntė automatizuotus prašymus priminti slaptažodį. Užklausų skaičius sudarė vidutiniškai 160,000 per dieną. 75% iš lankytojų, prašiusių priminti jiems slaptažodį, taip ir nebegrįžo į parduotuvę, kad atlikti pirkimą.
 
Forma, kurios paskirtis buvo palengvinti pirkimo procesą, pasirodė naudinga tik labai mažam klientų ratui. Greičiau – ta forma kaip tik sukėlė priešingą efektą – mažino pirkimus. Daug pirkimų.
 
$300,000,000 USD vertės pataisymas
 
Dizaineriai labai paprastai pataisė klaidą. Jie panaikino mygtuką “Registruotis”. Vietoje jo, jie įkėlė kitą mygtuką – “Tęsti” ir pridėjo prie jo prierašą: “Jums nereikia sukurti paskyros tam, kad apsipirkti mūsų parduotuvėje. Tiesiog paspauskite mygtuką TĘSTI. Jeigu visgi norėsite, jog Jūsų apsipirkimas ateityje būtų greitesnis – po apmokėjimo turėsite galimybę susikurti paskyrą“.
 
Rezultatai: perkančiųjų lankytojų skaičius išaugo 45-iais procentais. Papildomi pirkimai sudarė $15,000,000 USD per pirmąjį mėnesį. Po pirmųjų metų, pardavimai išaugo $300,000,000 USD suma.
 
Savo autoatsakove radau pranešimą, kurį, praėjus savaitei nuo pakeitimų, paliko šios, 25 milijardų dolerių apyvartą darančios įmonės, vadovas: “Spool (problemą radusios dizainerių kompanijos savininko pavardė – aut. past.)! Tu – nerealus!” Ilgesnės žinutės aš ir nesitikėjau. Juk viskas, ką mes padarėme, tai tik pakeitėme mygtuką.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.

Didžiausia apgavystė…
 
Didžiausias melas, kuris jau labai ilgą laiką supa verslą ir darbuotojus yra tas, kad “klientas visada teisus”. Taip mums teigia “marketingistai”. Taip mums teigia ir didžioji (populiarioji?) media. Bet juk ir ten dirba tie patys marketingistai ir ryšių su visuomene specialistai. Mane, pavyzdžiui, klientai dažnai užknisa. Turbūt – daug dažniau, nei esu jais patenkintas. Nors mano užduotis – padėti jiems pasiekti savo tikslų mano pasiūlytomis priemonėmis. Bet tikrai užknisa požiūris, mąstymas, logikos nebuvimas ir dar daugelis dalykų. Tačiau stengiesi padėti kiekvienam. Stengiesi patarti tikrai nuoširdžiai ir nori, kad tam klientui pasisektų.
 
Kitas melas – kad “klientų aptarnavimo lygis gerėja”. Rimtai? Mano akimis – klientų aptarnavimas yra blogas. Ir nekalbu tik apie Lietuvą ar mūsų kaimynines šalis. Kalbu apie pasaulinę praktiką. Tikrai itin retai pasakau sau (ar savo antrąjai pusei), kad “šioje vietoje klientų aptarnavimas yra superinis”. Ir išreiškiu savo pasitenkinimą ne 10-ies, o 20-ies procentų arbatpinigiais ar nuoširdžia padėka už puikų aptarnavimą. Na, dar gal savo asmeniniame Facebook puslapyje parašau gerą atsiliepimą, kaip rekomenduoju tą vietą ar žmogų.
 
O ar žinote, kodėl yra sunku suteikti gerą klientų aptarnavimą? Todėl, kad klientai šiais laikais yra… daugiau reikalaujantys. Visą laiką sakiau, kad parduotuvėse turi būti konsultantai, o ne pardavėjai. Kai parduotuvių savininkai išmoks samdyti srities ekspertus (ir mokės jiems už darbą atitinkamai) – tuomet ir klientai bus patenkinti.
 
Trumpai paburbėsiu
 
Net būdami verslo savininkai – mes taip pat esame klientai visur kitur. Ir kaip klientai – mes jaučiamės išduoti. Jeigu mano įmonėje yra aukštas klientų aptarnavimo standartas – kodėl jo nėra kitoje įmonėje? Atrodo neįtikėtina, kaip gali veikti verslas be normalaus klientų aptarnavimo. Bet jis veikia. Dauguma bankų, aukštųjų mokyklų, parduotuvių, restoranų ir dar daugelis kitų tiesiog neatitinka mūsų lūkesčių. Klientas nesielgia kaip karalius. Klientas nesielgia kaip vadovas. Na gerai, būna tokių. Bet didžioji dauguma klientų tiesiog laukia, kad būtų išgirsti…
 
Realybė
 
Kaip dažnai kitame ragelio gale girdite: “Atleiskite, visi mūsų klientų aptarnavimo specialistai šiuo metu užsiėmę”. O po to seka: “mums Jūsų skambutis yra brangus”. Tai jeigu mano skambutis yra Jums brangus – kokio velnio man reikia laukti? Juokas juokais, bet grįžkime prie esmės.
 
Realybė yra ta, kad parduotuvėse Jus pasitinka vidutiniokai, kurie absoliučiai nieko neišmano apie produktą, kurį šiandien norite įsigyti. Kai prie manęs prieina “konsultantas” – aš tikiuosi, kad jis man suteiks konsultaciją apie tą daiktą, o ne bandys parduoti man kelioninį šaldytuvą kaip ledukų generatorių (tikra istorija). Deja, dažniausiai prie mūsų prieina pardavėjai, kurie yra pavargę nuo rutinos, gauna savo minimalų atlyginimą, neturi jokios motyvacinės sistemos domėtis apie tai, ką jie parduoda ir taip toliau. Štai tokia yra realybė.
 
Prabudimas
 
Įmonės pradeda busti iš to sovietinio miego, kai niekam nereikėdavo parduotuvėje padėti. Taip, nereikėdavo padėti, nes buvo visiška savitarna ir rinktis buvo galima iš vieno produkto vieną. O dabar, kai klientai tampa vis piktesni (ir rašo piktus komentarus internete), įmonės pradeda suprasti, kad laikas kažką daryti. Ir bėda yra ta, kad niekas nežino “ką daryti”.
 
Nauda
 
Šioje situacijoje laimės tie, kurie žino, ką daryti. Laimės mikro ir smulkusis verslas. Laimės tie, kurie moka bendrauti su klientais, moka juos aptarnauti, išgirsti ir patenkinti kliento poreikius. Aš jau ne viename savo straipsnyje sakiau, kad reikia būti savimi, nereikia stengtis lygiuotis į didžiuosius verslo gigantus, nereikia apsikrauti 6584654 prekių pozicijomis ir bandyti įtikti kiekvienam. Reikia tiesiog teisingai aptarnauti klientus.
 
Jūs galite puikiai pasinaudoti klientų nepasitenkinimu. Tas, kuris pirko kažkokią prekę stambaus verslo parduotuvėje ir buvo netinkamai aptarnautas – daugiau ten nebegrįš. Toks klientas, turėdamas poreikį vėl tą prekę įsigyti, pradės ieškoti alternatyvių pardavėjų. Ir netgi jeigu ta prekė bus brangesnė kitur – jis vis tiek mieliau rinksis truputį permokėti, bet nepatirti to jausmo, kai jis nebuvo išgirstas ar suprastas.
 
Išnaudokite tai savo naudai. Suteikite klientui galimybę pasijausti teisiam. Leiskite jam išsakyti savo norus ir pasistenkite juos įgyvendinti. Jeigu klientas nori kažko, ko Jūs neturite ar nedarote – nukreipkite juos pas tuos, kas tai turi/daro. Tokiu būdu sudarysite tvirtus santykius su kitu verslu, kuris ir Jums kažką nukreips. Paskambinkite jiems, pasakykite, kad turite žmogų, kuriam reikia padėti ir tas žmogus paskambins/užsuks. Toks trumpas skambutis padarys tris dalykus:
 


 
Supažindins verslą, kuriam skambinate, su Jūsų verslu;
Savotiškai įpareigos Jūsų klientą paskambinti tiems žmonėms (juk Jūs dėl jo taip stengėtės);
Suteiks klientui puikaus aptarnavimo jausmą, kad Jūs išskyrėte savo laiką ir suradote jam tai, ko neturėjote ieškoti.

 
Nesunku, teisingai?
 
Ką daryti
 
Dar vienas patarimas (kodėl aš juos visada dalinu straipsnio pabaigoje?) – atlikite klientų apklausą. Internetas suteikia galimybę tai padaryti visiškai nemokamai. Paklauskite savo klientų kelių esminių klausimų:
 


 
Ko jie nori iš Jūsų verslo?
Kada jie to nori?
Už kokią kainą?

 
Atsakymai Jus tikrai nustebins.
 
Ir ne… Klientas nėra visada teisus. Jūsų užduotis yra parodyti jam tai taip, kad jis suprastų, jog Jūsų versle dirba ekspertai, kurie suteiks jam aukščiausio lygio konsultaciją.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.

Pasakysiu atvirai - parašiau šiandien šitą straipsnį, bet tikrai nebuvau juo patenkintas. Nežinau kodėl... Gal nuotaika ne ta šiandien, o gal itin kritiškai žiūriu į savo hobį jau... Bet matau, kad klydau. Matau, kad Jums patinka tai, ką rašau, ir daugumoje atvejų - sutinkate su mano mintimis. Tikrai džiaugiuosi galėdamas pasidalinti savo įžvalgomis su Jumis.
Reikės kada parašyti straipsnį ir apie šį portalą, bei jame esančius žmones. Kada nors, kai aplankys mane įkvėpimas tokiam straipsniui.
O dabar - dar kartą ačiū Jums.

http://media.animevice.com/uploads/2/29816/666297-728_computer_reaction_face_knife_stab_self_eye_super.png

Dauguma žmonių galvoja, kad pagrindinė jų verslo bankroto priežastis yra finansinio kapitalo trūkumas. Tačiau, po daugiau kaip 15-os metų darbo patirties, galiu drąsiai įvardinti tikrąsias ir dažniausiai pasitaikančias verslo žlugimo priežastis. Taigi, jeigu rasite žemiau savo verslą (ar įmonę, kurioje dirbate) – laikas imtis pokyčių.
 
Nenoras dirbti “purvinus darbus”
 
Visą laiką įmonės savininkai turi būti pasirengę atlikti bet kokį darbą, kurio reikia įmonei. O ypač – verslo pradžioje.
 
Nepakankamas laiko skyrimas
 
Verslo valdymas – tai ne ofisinis darbas nuo 9 iki 17 valandos. Pamirškite normuotas darbo valandas. Kaip verslo savininkas, Jūs turite būti pasirengęs (-usi) dirbti (o taip ir bus) visada.
 
Nepakankamai greiti atsakymai į klausimus
 
Viena iš blogiausių verslo praktikų – vėluojantys atsakymai į klientų klausimus. Jeigu klientas kažko klausia – jam turi būti atsakyta tuojau pat. Todėl jis Jums ir uždavė klausimą. Jis nori atsakymo. Ne už poros valandų, ne rytoj ir ne “greitu laiku. Tuojau pat!
 
Nemokėjimas tvarkytis su lėšomis
 
Tai – viena iš dažniausių bankroto priežasčių. Tikrai yra labai žmogiška netinkamai įvertinti turimų lėšų kiekį; per daug optimistiškai numatyti, kiek pinigų įkris į sąskaitas ir kaip tik – nenumatyti tam tikrų išlaidų. Jeigu nemanote, kad Jums kažko mirtinai reikia – greičiausiai, Jums to nereikia ir esate paveikti gerų pardavėjų. Todėl, Jūsų atsakymas naujoms išlaidoms turi būti “ne”.
 
Kitas momentas finansuose – visuomet stenkitės paimti avansą iš naujų klientų ar už didelius projektus. Įvertinkite, ar vykdomas projektas į skolą gali sužlugdyti Jūsų verslą, jeigu už jį nebus sumokėta. Įvertinkite ir tai, kokius atsiskaitymo terminus turite, jeigu veikiate kaip tarpininkas. Įvertinkite, per kokius terminus kitos įmonės atsiskaitys su Jumis už suteiktas prekes ir/ar paslaugas. Labai dažnai įmonės padaro šioje vietoje milžinišką klaidą ir to pasekoje – bankrutuoja.
 
Siūlydami potencialiems klientams pirkti prekes/paslaugas – užtikrinkite visus įmanomus (ir patikimus) atsiskaitymo būdus. Netgi tokius kaip PayPal, PaySera ir panašiai.
 
Nemokėjimas tvarkytis su mokesčiais
 
Nesamdykite buhalterio (oi, kaip man gali kliūti už šį pasakymą). Geriau samdykite įmonę, kuri užsiima kitų įmonių buhalterija. Taip mokėsite tik už faktinius darbus. Be to, greičiausiai, tai bus profesionalų komanda, kurie tikrai patars, kokių mokesčių galima (legaliai) išvengti ar juos sumažinti. Dauguma naujai atidaromo verslo pajaučia mokestinį “spaudimą”, todėl šis faktorius yra labai svarbus tiek legalumo, tiek išsilaikymo rinkoje atžvilgiais.
 
Nemokėjimas sukurti pridėtinę vertę
 
Priešais Jus sėdi žmogus, kuris sako Jums: “aš būsiu IT konsultantas”. Na, tokio Jūs ir ieškojote. Tačiau to – negana. Užduokite sau (ir jam) tokius klausimus:
 


 
Kokią vertę tu sukursi mano įmonei?
Ar tu greičiau dirbsi už kitą?
Ar tu esi geresnis už kitą? Jeigu taip – tuomet kuo?
Kokioje srityje esi itin geras?
Ar garantuoji už savo atliekamo darbo kokybę?
Ar sutaupysi mano verslui laiko/pinigų? Jeigu taip – tada kaip tai padarysi?

 
Aš, paprastai, sakau darbuotojams labai paprastai: “užrašyk skaičių ant lapo, kurį gaudamas pinigine išraiška, tu jaustumeisi patogiai, neieškotum kito darbo ir būtum atsidavęs įmonei. Dabar tą skaičių padaugink iš 3. Tai yra suma, kurią Tavo daromas darbas turi atnešti mano įmonei per mėnesį. Į ją įeina mokesčiai, tavo darbo priemonių ir darbo vietos kaina, atlyginimas, investicija plėtrai ir įmonės pelnas”.
 
Patrauklumo nebuvimas
 
Čia kalbu apie asmenybės, pozityvumo ir entuziazmo nebuvimą. Žmonės nebus linkę rinktis Jūsų verslo, jeigu Jūs esate apatiški tam, ką darote.
 
Ilgas liežuvis
 
“Pasikėlimas” turi būti pakeistas “pasitikėjimu savimi”. Tarp šių dviejų sąvokų yra milžiniškas skirtumas. Nesiekite būti “svarbus”. Siekite būti “tinkamas” ir “nepakeičiamas”.
 
Verslo neegzistavimas internete
 
Netgi kai internete, atrodo, dominuoja įvairiausi socialiniai tinklai – vis tiek Jūsų įmonės įvaizdis yra Jūsų interneto svetainė. Joje apsilankęs potencialus klientas gali tapti klientu. Jūsų svetainė gali padėti jam/jai apsispręsti. Todėl turite, visu pirma, sutelkti savo dėmesį čia. Jūsų verslo užduotis internete – atsidurti pirmąjame Google puslapyje pagal svarbiausius raktažodžius ir turėti tokią svetainę, kuri siūlo lankytojui lengvą naudojimą, neapkraunantį dizainą ir malonų naudojimąsi.
 
Stambių užsakymų baimė
 
Iš tikrųjų – 500 ir 50,000 litų komercinio pasiūlymo sudarymas užima tokį patį laiko kiekį.
 
“Aukšto kalibro” klientai
 
Tie klientai, kurie švaisto Jūsų laiką ir neapmoka sąskaitų, turi būti perduoti teisininkams arba su jais atsisveikinta. Dauguma verslo savininkų galvoja, kad “bet koks klientas yra geras, reikia tik mokėti prie jo prieiti”. Netiesa. Kol Jūs “mokysitės” prie jo prieiti – į duris gali pasibelsti bankroto administratorius. Saugokite, branginkite ir gerbkite savo geriausius klientus. Priverskite juos tai pajausti. Priverskite juos pajausti, kad jie yra Jums svarbūs. Atsikratykite kliento, kuris Jums tiesiog trukdo. Nebijokite to.
 
Darbuotojai, kuriais nepasitikite
 
Esu girdėjęs tokį posakį: “jeigu abejoji – geriau sakyti ne”. Jeigu abejoji, ar samdai sau tinkamą žmogų – geriau jo nesamdyk. Netinkamas žmogus gali per vieną dieną sugadinti kelerių metų įdirbį.
 
Darbas tam, kad patenkinti klientą
 
Dar viena nesamonė. Ne taip reikia žiūrėti į savo verslą. Dirbkite ne tam, kad patenkinti klientą, o tam, kad patys būtumėte patenkinti savo verslu. Jūsų keliami reikalavimai verslui visada bus aukštesni už tuos, kuriuos gali iškelti Jūsų klientai. Visada kelkite kartelę savo verslui. Tada, kai Jūs būsite laimingi, Jūsų klientai taip pat bus laimingi.
 
Žemiausios kainos siūlymas
 
Nedarykite to. Ne. Ne, ne, ne. Jokiais būdais. Netgi, jeigu produktą sukuriate patys. Jeigu darote tokią nesąmonę, kaip “žemiausios kainos garantija” – Jumis tiesiog naudosis, o ne vertins Jus. Turite kurti vertę, o ne būti “pigi laisvo elgesio mergelė”. Žinau, skamba itin negražiai, tačiau taip Jūs elgiatės su savo verslu, taip pateikiate jį klientams.
 
Atsižvelkite į aukščiau išvardintas priežastis, dėl ko bankrutuoja didžioji dalis verslo. Žinoma – čia išvardintos ne visos priežastys, todėl nereikėtų atsipalaiduoti neradus savo verslo praktikos paminėtos aukščiau. Išlaikykite vertę, kurkite ją ir perteikite klientams. Žmonės pinigus moka už vertę. Suteikite klientams galimybę tą vertę nusipirkti.
 
Straipsnis paimtas iš Verslo Guru svetainės.

kaip ir betkokiam kitam darbuotojui, taip ir php programuotojui, atlyginimą dažniausiai moka darbdavys