Crash

Labas, Tadai :)
 
 
anon, Danijoje praleidau tikrai turiningus metus, kurie davė geros patirties. Tačiau grįžti neplanuoju ir nematau savęs gyvenančio šioje šalyje. Vis dėlto, Lietuva yra Lietuva, ir čia geriausia :)

Na, kaip ir įprasta tokiose temose, tolerancijos kitų nuomonei yra apskritas nulis. Jeigu žmogus gerai jaučiasi būdamas vienas, tai atsiranda forumo psichologų, kurie padaro išvadas, kad jis psichiškai nesveikas ar gėjus (nors čia dar kvailesnė išvada už "psichiškai nesveikas").
 
Yra daugybė žmonių pasaulyje, kurie gerai jaučiasi būdami vieni ir nejaučia jokio poreikio sukurti kažkokius santykius. Ir mano asmenine nuomone, vienam būt yra keletą kartų geriau negu draugaut su kažkuo "iš reikalo" (kad niekas nežiūrėtų kreivai ir nepradėtų vadint gėjum dėl neaiškių priežasčių). Jeigu kažkas galvoja, kad jam nereikia jokių santykių ir jų nenori, tai yra tik to žmogaus pasirinkimas. Galbūt kažkada apsigalvos, kai sutiks "reikiamą žmogų", galbūt ir liks vienas. Nėra jokio įstatymo įpareigojančio žmogui iki kažkokio amžiaus susirast "antrą pusę". Jeigu jam gerai būt vienam - jums turėtų būt dar geriau, nes merginų daugiau laisvų liks. :)
 
Galų gale yra dalis žmonių, kurie nejaučia seksualinio potraukio nė vienai lyčiai. Tai aseksualai. Nors pagal kai kurių forumo narių filosofiją turbūt jie yra gėjai (nors nesvarbu, kad nejaučia jokio potraukio tai pačiai lyčiai taip pat)...
 
Būkim tolerantiškesni. Kiekvienas žmogus turi laisvę rinktis, kaip jam gyventi savo gyvenimą.

Aš tai planuoju pirkt planšetę. Prieš jų gimtadienį kaina buvo 349 Lt. Dabar per gimtadienį parašyta, kad gimtadienio proga planšetė kainuoja tik 349 Lt. Tai kokia čia akcija? :blink:

8000 sarkastiskas :D

Puikus projektas,nuostabi ideja.Del domeno gali net nesukt galvos,viskas ir taip labai puiku.Turinio valdymo sistema parinkta tiesiog puikiai,negalvok keisti.

Tavo laimei, tau dar tik 16-a. Nestok į socialinius mokslus, rinkis ką nors iš technologijų srities (pvz., IT), vietoj FB skaityk knygas ir tave tampys už rankų ;) Kalbant apie IT, konkrečiau, apie programavimą, C# ir Java programuotojai jau dabar yra paklausūs, numatomas jų trūkumas ateityje, Lietuvoje IT absolventų iki 2014 bus 25% mažiau, o iki 2020 - 50%. Tačiau numatomas paklausos augimas. Turime situaciją, kur pasiūla mažėja, o paklausa auga. Visa tai aiškiai sako, jog sritis perspektyvi. Aišku, ne kiekvienam tinka būti programuotoju :) Bet galėtume rasti ir daugiau perspektyvių specialybių pavyzdžių.
 
Žmonės sako nėra darbo, panašiai. Darbą, savu laiku, t.y., kai jo ieškojau, aš gavau per dvi dienas išsiuntęs iš viso vieną CV vienai pasirinktai kompanijai. Sutinku, kad LT darbo rinka nėra ypatingai palanki darbuotojui, bet tikrai labai daug kas priklauso nuo paties žmogaus, to, koks jis yra, ar investuoja į save, kokius sprendimus priėmė praeityje.

Kaip tu isivaizduoji savo gyvenima senatveje ? Mirsi pats vienas, ir neturesiu nieko, kas tau pades, tavim pasirupins, kai jau pats negalesi pasirupint savim ?
 
mmm, ar as vienas nesuprantu, kaip tu ( ir visiems uzketejusiems karjeristams sakau ) nesugebi suderinti savo darbo, su asmeniniu gyvenimu ?? C'mon dog, gi nedirbi 24h per para ( nors pripazystu, buna kad kartais reikia ir 25h... ) na bet esmes tai nekeicia...
 
Isvis, kam reikalingi tie pinigai, jei neturi su kuo tais pinigais pasidalinti ? Man asmeniskai daug linksmiau valgyti kavinej ar restorane su kuom nors ( nesvarbu, ar tai draugas, ar tai mano mergina ) As mieliau rinksciausi valgyti, ir dar pavaisinti savo drauga-kolega, nei valgyti vienas...
Visu pasaulio turtu neuzkariausi, ir tu pinigu vistiek negausi, tai kam taip plesotes, pinigai yra gerai, visiems ju reikia, ir bent jau as asmeniskai , jau dabar stengiuosi kurti sau ateiti, bet ja planuoju ne vienas :)

Matai zmones kurie linksminasi ir tai daro i metus ne 2 kart, ir daugiau apie tai uzsimina. Nes tai yra gyvenimo dalis.
O cia pas didziaja dali gyvenimo dalis jau kaip minejau paprogramuot, dizainiuka nupiest, bakalaura popiergali gauti.
Viskas super, kad bachurai sau pinigelio uzdirba, bet viskam yra sveikas protas. Papiesi savo dizaina ir davai nalivai vakare. O ne eit programuot mokintis.
 
O ta profesija tau suteiks tiek kiek gali mergina? Seksas svarbus, bet neuzstrikim vien ties juos, jos gali tikrai daug daugiau nei vien sexas suteikti.

Teisybė, moterys anksčiau buvo perkamos ir dabar perkamos, gal ne taip atvirai. Neatsižvelgiama į jokią moterišką meilę. Tai praktikavo visos pasaulio tautos. Tiesiog dabar dėl socialinių pokyčių moteris turi santykinę laisvę pasirinkti "kam parsiduoti" (atleiskite už tiesmukiškumą), kas labiau užtikrina jos ir jos palikuonių aprūpinimą viskuo, kas būtina. O anksčiau rinkdavosi vyras, nes vis dėlto žmona fiziologiškai turėjo jį atitikti. Moteriai tokių problemų nekildavo, ji tiesiog priprasdavo prie vyro. O meilė... Visa tai Holivudo išmonė siekiant didesnio pelno. Religinėse bendruomenėse tėvai ir šiandien parenka jaunas poras, per daug ne atsižvelgdami į vaikų nuomonę, ir santykiai tokiose šeimose daug geresni, o santuokos tvirtesnės nei tų, kurie turi pasirinkimo laisvę. Jų santuokų sėkmė grindžiama tuo, kad jaunieji panašiomis sąlygomis užaugę, vienodai išauklėti, todėl nereikia prisitaikyti, visiškai nekyla vaikų auklėjimo problemų - viskas iš anksto nustatyta visuomenės. Taigi pradinio "aukštojo meilės jausmo" nebuvimas nedaro įtakos jų šeimyniniam gyvenimui. Jausmas atsiranda stiprėjant šeimyniniams santykiams, o ne atvirkščiai. Antra vertus, pasaulietinėse šeimose, kur neva iš pat pradžių viskas grindžiama jausmais, žmonės gali dešimtis metų pragyventi kartu ir vis tiek išsiskirti, taip ir nepažinę vienas kito. Taigi neverta ieškoti jausmų ir šeimyninės laimės ryšio formulės. Gyvenimas rodo, kad jos nėra. Reikalingas kitoks požiūris.

Taip, meilė. Su savają susipažinau senokai ir visai netikėtai. Jaunesnis būdamas, net negalvojau apie tuos dalykus kol jų asmeniškai pats neparagavau. Davė man ji sparnus ir laisvę. Bet deja, nėra viskas kaip pasakoje. Pykčiai neaplenkia ir mūsų draugystės, tai lyg važinėjimasis amerikietiškais kalneliais, pakilimai ir nusileidimai su skirtingais laiko intervalais. Kartais puolam į kraštutinumus, ji išeina ir negrįžta, bet laikui bėgant sugebėjau numalšint vienatvės baimę, nes žinau, kad ji pas mane visada sugrįš. Taip jau būna kai tavo gyvenimo meilė yra valiuta. :)

Jo čia šiaip ne diskusijos.lt o uzdarbis.lt
koncentruotas puslapis skirtas kalbėti apie pinigus. Šiaip naturalu, kad čia didesnė dalis nei įprastai, tokių, kurie daugiau gal dirba negu su panom bendrauja ar draugauja.
 
Šiaip ok būsiu noširdus. Man pinigai savęs relizavimas. Nesu niekur labai geras ar geriausias. Su darbu ir pinigais atradau, bent jau paviršutinišką, didelę pagarbą, net iš tokių žmonių kurie manęs nepažįsta. Taip ir užsikabinau, dabar tai mano aistra, aš taip save kompensuoju.
Ar jaučiuosi dėl to laimingesnis? Taip, bet jei būčiau daugiau pasiekęs kitose srityse, meilėje, manau, būčiau laimingesnis. Dažnai pasižiūriu į save iš šono ir negaliu pasakyti, kad esu laimingas, tada sau pasakau: tai, tavo gyvenimas, imk jį į rankas būk kuo nori, būk laimingas!
Bet ne viskas taip paprasta... o kaip nepaprasta, tai net nesugebėjau paaiškint kelis sakinius parašiau, paskaičiau ir nubraukiau.

Nors pats esu visom keturiom uz meile, bet pazvelgus i zmones kurie neturi antruju pusiu kazkodel daznai juos matau netgi laimingesnius.
 
Nekalbu kai draugystei pora menesiu ar puse metu.
Paziurekim i savo rato zmones, kurie jau draugauja 2-3 ar daugiau metu. Jie atrodo buna kartu, perdaugiausiai nesipyksta (pasipykti turi visi ir tai neisvengiama), bet ar tikrai ju akys dar ziba?
 
O dabar paziurekim i tuos kurie pvz laika leidzia tik draugu kompanijoje, kur net panu nebuna. Laimingi, besijuokiantis, niekada neturi nei blogos nuotaikos, nei problemu.
 
Zinoma viduje galbut jie pavydi tiems kurie turi tas antras puses...

Surišk juos kartu, bus 1 daiktas tada :lol: teko skaityt jog kažkas taip darė, tik su miegmaišiu :unsure:

Keisti tavo išvedžiojimai. Viskas su gyvenimu gerai. Karinė tarnybą buvo vienas naujas gyvenimo lapas, kuris tarkim restartavo mane. Susiradau darbą, kitais metais ketinu stoti į universitetą. Mano nuomonę viskas gerai. O mintys apie savižudybę ir gyvenimo skundus buvo laikinas nonsensas, kurį reikėtų pamiršti. Visiem būna žemų periodų ar ne taip?

Pradžios žodis


Prieš pradėdamas rašyti šį straipsnį aš daug mąsčiau. Galvoje kniždėte knibždėjo klausimų, kurie man nedavė ramybės. Tema, kurią pasirinkau - mano įspūdžiai Lietuvos kariuomenėje. Rodos asmeninis tobulėjimas ir kariuomenė tai du skirtingi dalykai. Tobulėdamas asmeniškai tu stengiesi kelti kartelę sau, tačiau kariuomenėje rodos tave kaip tik bando sunaikinti kaip asmenybę. Ir visgi, tie trys mėnesiai, kuriuos praleidau kariuomenėje man buvo naudinga ir įdomi patirtis. Nebenorėjau tylėti, kadangi labai niežtėjo nagai papasakoti šiuos įspūdžius jums. Pristatau pirmąjį straipsnį - pirmoji savaitė Rukloje.

Kaip viskas prasidėjo?


Artėjo gruodis, tas pirmas žiemos mėnuo, kurio visi mes taip laukiame. Aplink buvo justi išankstinės kalėdų nuotaikos, tačiau mano galvoje ir gyvenime vyravo sumaištis. Nebuvau patenkintas savo studijoms, todėl jas mečiau. Buvo sunku, kadangi ne kiekvienas gali ryžtis tokiems drastiškiems sprendimams.
 
Mano akys užkliuvo už reklaminio stendo, kuriame buvo pavaizduotas Lietuvos karys. Tas dviejų žodžių šūkis “Išmok Nugalėti” pakeitė viską. Mano pasąmonėje tarsi kažkas sprogo. Supratau, kad reikia stoti į Lietuvos kariuomenę! Tuo metu galvojau, kad tai vienintelis geresnis sprendimas mano situacijoje.
 
Gruodį praleidau namuose, o tada nusprendžiau veikti. Apsilankiau Klaipėdos kariniame poskyryje. Gavau visą reikiamą informaciją. Beliko nuvažiuoti į KMEK (Karinė Medicinos Ekspertizės Komisija), bei praeiti sveikatos patikrinimą. Viską atlikęs gavau informacinį lapelį, kuriame buvo surašytas būtinas daiktų sąrašas tarnybai.

Atvykimas į Ruklą


Kovo penktą dieną jau buvau Rukloje. Išlipę iš užsakyto autobuso, pajudėjome į salę, kurioje reikėjo atlikti biurokratinius formalumus. Aplink buvo justi šurmulys. Visi nekantravo. Net nežinojau ko tikėtis. Ir štai, buvo įsakyta susirikiuoti lauke ir judėti link savo kareivinių. Žygiuodamas koja kojon suabejojau savo sprendimu tarnauti Lietuvai, tačiau keisti ką nors jau buvo per vėlu, didysis žaidimas prasidėjo!
 
Tik užlipome į antrą aukštą, ir prasidėjo. Intensyvus šaukimas ir pikti raginimai skubėti, tarsi šunis. Po kuopą nebegalėjome vaikščioti, mes turėjome bėgioti. Keista tvarka tariau sau, bet žvelgiant iš gilesnės perspektyvos, bėgioti sveika, tad bėgau kiek įkabindamas, žinodamas, kad tai tik žaidimas. Atvykęs į Lietuvos kariuomenę įteigiau sau, kad visa ta tvarka, visa ta disciplina tėra žaidimas. Jeigu žaisi pagal taisykles - laimėsi!
 

Didysis žaidimas


Per pirmą savaitę mes nuveikėme labai daug. Civiliniame gyvenime tu laiko taip neįvertini, kaip tai darai kariuomenėje. Prisimenu save, besidžiaugianti penkių minučių ramybę, kur nors pasislėpus ir budriai belaukiant komandos “Kuopa Rikiuok”.
 
Mūsų naują gyvenimą Rukloje įtvirtino griežta dienotvarkė. Keliamės anksti, šeštą valandą. Vyksta mankšta, kuri pažadina mūsų organizmą, bei paruošia kūną naujai dienai. Po to vyksta pasiruošimas pusryčiams, vėliavimos pakėlimo ceremonija, o tada iki pietų vyksta teorinės ir praktinės paskaitos. Tada kartojame valgymo procedūra, tada vėl paskaitos iki vakarienės.
 
Po to organizuojamas kareivių laisvalaikis. Apie tokį dalyką pirmą savaitę pamirškite. Iki išnaktų teko mokytis žygiuoti, bei kartoti Lietuvos himną. Visą savaitę buvome ant kojų.
 
Iš seržanto posakių aš supratau, kad esu bevertis šudžius, kuris turėtų džiaugtis, kad jo nesumušė, kaip tai buvo daroma sovietų laikais. Buvo primenama, kad mums būtina atsisveikinti su civiliniu gyvenimu, bei pamiršti, kas mes buvome. Kai kuriems to jau buvo per daug, todėl jie nusprendė pasitraukti.
(Naujokams suteikiamas šansas per savaitę apsispręsti ar jie nori tęsti tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar ne).
 
Tas nuolatinis ir pastovus spaudimas davė savų vaisių. Per pirmą savaitę iš kurso pasitraukė net 22 asmenys, kai iš pradžių buvo 66 asmenys. Ta visa aplinka tikrai vargino, aš vis dar prisimenu kaip eidavau į tualetą ir labai, labai skubėdavau. Kartais atlikdamai širdžiai mielą ir gamtai naudingą reikalą aš neramiai laukdavau tos komandos “Kuopą Rikiuok”.
 
Žinot, ši komanda labai nervina. Sakykim tvarkomės savo spintelę ar kambarį ir staiga nuskamba stebuklingas šaukinys, meti viską ir leki rikiuotis, nes kitaip žinai kas tavęs laukia. Jeigu kareiviai vėluoja, jiems gresia papildomos fizinės bausmės - atsispaudimai. Papildomas sportas, kuris pasak seržantų mums tik į naudą.
 
Pirmą savaitę atlikome fizinių normatyvų testą, puse kolegų nebuvo fiziškai pasiruošę. Patekau į trečią pajėgumo grupę, kurioje surenkami patys silpniausi. Iki kariuomenės nelabai sportuodavau, bet patekęs čia buvau priverstas tai daryti kiekvieną dieną. Po mėnesio galėjau justi pokyčius, tačiau apie tai kitame straipsnyje.

Dar šis tas


Kariuomenės buitis yra tiesą sakant nuostabi. Sutvarkytos kareivinės. Skanus maistas. Dušas. Sporto salė. Turime visko, ko gali prireikti tūlam kareiviui. Nežinau kaip kitiems kareiviams, tačiau mane kamavo tokia tuštuma. Lyg ir atrodo, kad viskas ten gerai, tačiau trūksta tos kultūros, tų naujienų, televizoriaus ir knygų. Viso šito tiesiog nėra. Iš mūsų atima viską ir tarsi atjungia nuo išorinio pasaulio.
 
Vienintelis šiaudas - bendravimas tarpusavyje. Kurse pasitaikė visokių žmonių. Visgi 44 asmenys, tad nenuostabu, kad tarnyba vyko tarp įvairių charakterių žmonių. Gal tai ir yra tas tobulėjimas, kada tu sugebi bendrauti su įvairaus plauko žmonėmis? Kartais tekdavo būti poroje kaip tik su savo aršiausiu priešu ir visgi kažkaip sugebėdavome laviruoti.

Pabaigos žodis


Norėjau išsamiai aprašyti pirmąją savaitę, bet turbūt pastebėjote, kad mano tekstas išsidraikė. Nieko baisaus, aš dar pilnas įspūdžiu, todėl svarstau kaip būtų geriau? Rašyti čia ir daryti straipsnių seriją ar atsirastų tokių, kurie skaitytų blogą? Nežinau kas šiuo metu žmonėms įdomu, tačiau būtų smagu sulaukti kokių pastabų ta linkme.
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške

Įspėjimas: Tai tik subjektyvi mano nuomonė. Viskas kas čia surašyta yra iliuzijų ir apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų rezultatas. Bet gal kas nors ras ir sau ką naudingo. Parašyta samonės srauto metodu ( ką mąstau, tą rašau).
 
Atėjo metas ir vėl man parašyti. Prisikaupė daug minčių. O kas svarbiausia - dabar jos trumpos ir aiškios. Genialumas slypi paprastume, ar ne taip Einšteinas sakė?
 
Apie ūkį ir bites
 
Tikriausiai, kaip ir daugelis iš jūsų, esu kamuojamas minties - kaip man sukurti idealų verslą, kaip rasti tą idealią idėją, kurią galėčiau įgyvendinti, nes dabar manau, kad esu pakankamai kompetetingas VYKDYTI veiklą. Manau yra čia žmonių, kurie nori "daryti" verslą. Noro užtenka, įrankiai (materialūs ir ne) yra, kompetencijų kaip ir pakanka pradžiai, bet... Bet nėra tos idėjos. Ji niekaip nešauna į galvą, kad ir kiek bemąstytum, ką bedarytum. Nėra ir viskas. Pažįstama?
 
"Nonsensas"
 
Kas yra "nonsensas"? Nonsensas yra kaimo gyventojai, kurie sugeba užsidirbti iš daržovių (!), nonsensas yra nekilnojamas turtas, kai nedirbi ir pinigus gauni, nonsensas yra suši, nes aš nepadariau tos idėjos, nonsensas yra įvairios kavinės (cofee inn, max coffe, etc), nes aš vėl nepadariau tos idėjos, nonsensas yra appsai, nes rizikuoji, kaip asilas, beto aš nemoku, nonsensas, nonsensas, nonsensas... Visiškas š.ūdas. Arba kažkas pasiima geras idėjas arba jos š.ūdinos. Nonsensas vienu žodžiu.
 
Self-help
 
Skaitau knygas. Self helpo. Kaip tapti milijonierium, kaip uždirbti milijoną, turtingas ir vargšas, kaip dirbti dvi valandas per savaitę, Steve Jobs gyvenimo paslaptys, D.Trumpas sako, kaip parduoti bet ką... Self-help'o knygos - šūdų krūva. Geras marketingas užtat. Note to self: Knygos geras verslas. Parašyk, kaip "padidinti savo produktyvumą", išleisk knygą, take profit. Bet ne, tokių knygų jau daug. O aš nekoks rašytojas. Beto su leidykla daug bėdų, čia daug reikalų, čia sunku ( nors niekada nebandžiau ). Skip...
 
Leidžiamės ant žemės
 
Vieną dieną vaikščiojau Klaipėdos senamiesčiu. Galvojau, sugalvosiu gerą idėją. Viena diena tapo savaite. Mėnesiu. Pusmečiu. Šūdų krūva, mieste yra gerų idėjų, bet jos visos jau įgyvendinamos. O, pramoninkų federacijos pastatas. Įdomu, kaip jiems taip pasisekė? Juk jie irgi nuo kažko pradėjo..
 
Keturios sienos
 
Jau dvi savaitės neišeinu iš kambario. Ta prasme namų. Ta prasme, nebendrauju su žmonėm. Ta prasme guliu ant lovos ir galvoju. Ant stalo guli Donskio pasirašytas "Lietuviškasis liberalizmas".. Juk liberalizmas sako "laissez faire". Gavau aš tą laisvę. Niekas netrukdo. Tik aš pats.. Sau?
 
Enemy within
 
Ir galų galiausiai nušvitimas. Supranti, kad didžiausias stabdis esi tu. Ribas apsibrėži pats sau. Priešas viduje. O pizdy išrašyti aš moku...
 
Ką autorius norėjo pasakyti?
 
Mielas skaitytojau, jeigu tau nesvetima visa, kas čia surašyta, sveikinu - tu toks ne vienas. Jau kuris laikas kamavausi su šitom problemom - niekaip neina sugalvoti idėjos. Pirma kaltinau aplinką, poto kitus, poto pats save. Kol galų gale suvokiau, kad reikia elgtis konstruktyviai. Minčių blokada (kitaip nežinau kaip pavadinti) yra tik pasekmė. Reikia ieškoti priežasties. Aš ją radau. Naujoms idėjoms atsirasti, reikalinga bent viena iš šių 3 sąlygų:
1. Nauji žmonės
2. Nauja aplinka
3. Nauji potyriai
 
Užtrukau nei daug, nei mažai, kol tai suvokiau - 4 metus. Perskaityti aš daug kartų perskaičiau. Nu ir kas? Kas iš to, jeigu skaitai, bet nesupranti, kas iš to, jeigu žiūri, bet nematai, kas iš to, jeigu klausai, bet negirdi? Beveik budizmas...
 
Svarbiausias mano atradimas, kad šios trys sąlygos yra ne tik idėjoms, verslui. Jos - universalios. Bandydamas jas vykdyti, tu tobulėji, kaip žmogus. Daugiau matai, daugiau jauti, daugiau žinai. O kur žinios, ten ir išmintis. Kur išmintis, ten ir idėjos.
 
1 Nauji žmonės. Susipažinkit su naujais žmonėmis. Nesvarbu, kur - ar pas draugą baliuje pirtyje ar gatvėje ar galų galiausiai savo mokslo/darbo įstaigoje. Čia ne tik "labas" ar "kaip sekasi". Susipažinkit kaip priklauso. Klausinėkit apie viską - tegul pasakoja. Religinės pažiūros, politika, ekonomika. Kuo daugiau išgirsit, tuo geriau. Nekritikuokit, klausykit. Ir svarbiausia išgirskit tuos momentus, kai sako "kaip gerai būtų, jeigu". Protingi supras, ką čia galima pasiimti.
 
2. Nauja aplinka. Kadangi nemėgstu šnekėti neargumentuotai, tai padarysiu sau nedovanotiną pramogą - leisiu sau nenurodyti šaltinio. Nes velniškai tingiu jo ieškoti. O jau vėlu. Ir aš tingiu. Anyway, mokslininkai yra įrodę, kad žmogus tobulėja esant įdomiai aplinkai. Buvo daryti bandymai su pradinių klasių vaikais. Vieniems buvo viskas tradiciškai, kitiems kas savaitę būdavo tai stalai perstumdomi, tai dekoracijos, tai spalvos, kitaip tariant viskas keitėsi. Ir ką jūs manot - ketvirtos klasės pabaigoje ta eksperimentinė klasė parodė maždaug 30% geresnius rezultatus negu kontrolinė. Galvojat šitas negalioja mums? Dar ir kaip galioja. Keliaukit. Po naujas vietas. Mieste apsilankykit naujose kavinėse, naujose vietos, ten, kur niekada nebuvot. Jeigu yra galimybė, keliaukit ten, kur apskritai viskas kitaip. Kultūrinis šokas veikia. Ir labai stipriai.
 
3. Nauji potyriai. Aš nežinau, galbūt šneku vėl tą patį, bet tai iš esmės ir yra gyvenimo pagrindas ir prasmė. Kada paskutinį kartą darei kažką naujo? Senai? Tai gal metas judinti subinę ir kažką nuveikti naujo? Patikėkit veikia. Pamatysit, kaip viskas keisis.
 
Nežinau, kartais atrodo, kad kai parašau, tai veltui. Niekas niekada neparašo, kaip jiems pasisekė. Dažniausiai skundžiasi, kaip jiems nepasisekė. Matyt tautinis bruožas... Aš žinau, kad ir kiek čia rašyčiau ar bandyčiau įkvėpti, dauguma Jūsų nieko nedaro. Dalis jūsų depresuojat. Esat nepatenkinti gyvenimu, tačiau nieko nekeičiat. O kaip gali kas nors pasikeisti, jeigu jūs patys nieko naujo nedarote? Gyvenimas, tai fizika. Tos pačios priežastys iššaukia tas pačias pasėkmes. Norint kitų rezultatų, reikia kitų veiksmų. Norėčiau, kad tu, mielas skaitytojau, pradėtum kažką daryti dabar. Aš nežinau, kiek tu sėkmingas ar nelabai, nežinau iš kur tu, ar kiek tau metų. Bet jeigu tu kažką nuveiksi, mano tikslas bus pasiektas. Atsidaryk wordą. Dabar. Susirašyk, ką norėtum nuveikti. Sunku ar ne? Šuolis su parašiutu, žygis su dviračiais arba šiaip pasivažinėjimas, plaukimas baidarėmis, šokių pamokos, teatras, kinas, naujas maistas, nauji žmonės, naujos vietos, nauji keliavimo būdai (rekomenduoju tranzavimą). Rašyk, rašyk. Jeigu parašei, užseivink ir užsirašyk "Bucketlist vasarai". Arba gyvenimui. Tai iš esmės neturi prasmės. Atsispausdink. Sveikinu, ką tik pasidarei mažą priekaištą nieko neveikimui. Pasidėk matomoje vietoje. Ir stenkis išbraukti viską , kas ten surašyta. Padaryk tai. Pasiimk pirmą punktą. Susirašyk viską, ko reikės įgyvendinimui, kaip tai padaryti. Eik į detales. Nebesvarstyk abstrakčiai. Užteks. Metas mąstyti konkrečiai.
 
Bet aš vistiek žinau, kad didžioji dalis to nepadarė. Kodėl? Nežinau. Tingit galbūt. Susirašykit, ką norit nuveikt ir pasidėkit matomoj vietoj!
Dabar, nes vėliau užmiršit. DABAR.
 
Jeigu kasnors taip ir padarys ir įgyvendins nors vieną savo svajonę ar tikslą, kur buvo užsirašęs - parašykit į PM, man su sąžine bus lengviau, geriau miegosiu.
 
Geros vasaros, forumiečiai, neapkerpėkit, tobulėkit, o vėliau dalinkitės įspūdžiais, nes mes čia tam ir esame, ar ne? :)
 
Mr. R

Čia aš vienas teliko nematęs nežinia kiek metų ir nesijaučiu nieko praradęs?

Papasakok tai jai
http://www.youtube.com/watch?v=LGR0BD2e1Ok

Britų bulvarinis laikraščio "The Sun" darbuotojai, apsimetę verslininkais, pateko į Šiaurės Korėją ir galėjo į pažvelgti kitomis akimis, nei diktatoriaus valdoma valstybė pristatoma žiniasklaidai.
 
Alexas Peake'as ir Simonas Jones'as aprašo šiurpią šiaurės korėjiečių buitį, kai visa tauta vargais negalais mėgina gelbėtis nuo bado ir visiško skurdo. Štai įdomiausios jų kelionės detalės:
 

Kim Jong Ilas įsakė netoli sienos su Kinija pastatyti daugiabučius, kurie iš tikrųjų yra... negyvenami. Net neketinama be langų stovinčių betoninių monstrų pritaikyti gyvenimui - jais tik norėta parodyti už sienos gyvenantiems kinams, kad Š. Korėjoje neva gyvenama gerai.
Palei netoli sienos tekančią upę 24 valandas per parą budi kareiviai, kuriems įsakyta iškart nušauti bet ką, kuris mėgina sprukti iš šalies.
Gyventojai visi nešioja ženklelius su mirusio geležinio vadovo Kim Jong Ilo arba jo tėvo Kim Il Sungo atvaizdu. Kim Jong Ilo vis dar gedima - užsieniečių ir vietinių ekskursijos atvyksta padėti gėlių prie jo paminklo.
Šiaurės korėjiečiai žurnalistams atrodė kaip zombiai - jie vienodu ritmu žingsniuodavo gatvėmis, žvelgdami į žemę, nereaguodavo, net jei jiems mojuojama, laukuose be atokvėpio dirbdavo iki kelių įbridę į vandenį.
Užsieniečiai apgyvendinti viename iš dviejų Pchenjano viešbučių, kuris yra saloje - taip valdžiai lengviau sekti atvykėlius, o kariai saugo vienintelį esantį tiltą.
Viešbučio darbuotojai visuomet atsisakydavo arbatpinigių, tačiau vietoj jų priimdavo kramtomąją gumą.
Buvo neleista fotografuoti Kim Jong Ilo statulos iš arti - kad nebūtų fotografijoje "nukirsta" nei viena diktatoriaus kūno dalis.
Pchenjane galima suvalgyti mėsainių restorane - nors žurnalistai teigia, kad juose vargiai buvo jautiena...
Visi trys žurnalistų turėti gidai teigė be galo mėgstantys "The Beatles", tačiau nė vienas iš jų negirdėjo apie Johną Lennoną, Ringo Starrą, Paulą McCartney ar George'ą Harrisoną.
Vienintelė vakarų pasaulio žvaigždė, jiems gerai žinoma - tai Michaelis Jacksonas. Tačiau jie buvo šokiruoti išgirdę, kad pop karalius yra miręs.
Milijonams šiaurės korėjiečių badaujant, turtingieji sostinėje metro stotelėse gali džiaugtis auksiniais ir krištoliniais šviestuvais.
Kalbama, kad valdžia į metro stoteles priveža aktorių, kai vyksta turai užsieniečiams.
Absoliuti dauguma gyventojų negauna jokio atlyginimo - tik gyvenamąją vietą. Už elektros energiją nereikia mokėti, tačiau jau 11 valandą vakaro mieste ji išjungiama. Tik Kim Jong Ilo ir Kim Il Sungo statulos išlieka apšviestos.
Automobilius turi mažiau nei vienas procentas gyventojų.
Miestų ir miestelių gatvėmis važinėja mėlyni autobusiukai, kurie per garsiakalbius skelbia "Dirbkite smarkiau". šaltinis
Na neitin gailiuosi, kad nepatekau į stažuotę..

Kodėl nesamonės parašytos? pažiūrėkit kas buvo kaip mirė jų vadovas visi buvo priversti raudoti, jei neraudos bus išvesti į koncentracines stovyklas. Tai kas čia parašyta jau nebestebina manęs.

Man geda skaityti :lol: Netycia kasperaviciui pliusa daviau, nors gal ir vertas uz savo sugebejima pagaidint save. Sako, gejai yra psichiniai iskrypeliai ir psichologai jiems jau nepades. O tai ka veikia psichologai? :lol: :lol:
 
Zmones, kurie masto kaip Grazulis, as jiems galeciau tik pasakyti, kad jus esat tokio pat lygio zmones, kaip ir tie is klausimelio, kurie vis dar galvoja, kad saule sukas aplink zeme.
Nieko nuostabaus, kaip ten pagal statistika, kas antras prancuzas taip pat mano, amerikieciai irgi profesoriai, nu taip ir lietuviai, tamsuma gludziame miske :lol: :lol:
 
As save laikau senamadisku, nu bet atsiprasau, as zinau, kad zeme nera plokscia, zinau, kad Lietuva neturi sienos su JAV, zinau ir tai, kad gejais gimstama, o ne tampama. :|
 
Kaip tik technologijos puslapi buvo tokia citata:
"Tas, kuris daug žino, - lankstus; tas, kuris žino ką nors viena, - išdidus. Pirmasis mato, ko jam trūksta, antrasis panašus į gaidį ant mėšlo krūvos.// T.G.GIPELIS "
 
Ir bukit tais isdidziais gaidziais zinodami tik primityvius dalykus, kaip nusisikt, kaip vaika padaryt ir t.t. Jeigu kas nesigauna, tada kalta zmona aisku, sumusam ja. Apie gejus net galva neisnesa, zudyt juos. Alga per maza, aisku, Kubilius kaltas, viskas aisku ir paprasta, saule sukas aplink zeme, ta ir taip patys matom, pakyla, nusileidzia, pakyla, nusileidzia.
 
Nu su tom netradicinem orientacijom atrodo irgi tas pats, viskas paprasta ir gyvuliska, kur traukia, ten ir eini, traukia prie vaiku, sedi i kalejima, vyras traukia moteri, viskas normaliai, vyras traukia vyra, keista, slykstu, nei uz milijona litu nesigultum kartu, bet jie gulas, nu ka padarysi, tokia gamta, jeigu susitaikai, kad butent zeme sukas aplink saule, o ne atvirksciai, tai susitaikyk ir su gejais...
 
Nu blin, negi jus tikrai ant tiek tupi, kad galvotumet, jog saule sukas aplink zeme?
Nu as nebesigincysiu, jusu tokia nuomone, jus ja galit turet, bet as tikiu mokslininkai ir pats kaskaip logiskai esu irgi isitikines, kad butent zeme tikrai skrieja aplink saule...

Dėl LKA tikrai nežinau, bet manau, kad neverta kreipt dėmesio į kitų kalbas ir įvairias replikas. Rinkis kas tau patinka ir gyvenk taip, kaip tau norisi. Kiti už tave nenugyvens gyvenimo, tai galėsi padaryti tik tu pats. Klausyk širdies ir eik į kariuomenę. Toks būtų mano patarimas. Kaip sakoma, labiau gailėsies to, ko nepadariai, o ne to, ką padarei :)

Nesinori išversti temos iš bėgių, bet neaišku, apie kokį pinigų plovimą tu čia, atleisk man, bet fantazuoji. Lygiai kaip ir įvykių dėl mergaitės atveju, kaip nereikia pulti į kraštutinius pasisakymus nedisponuojant pakankama informacija, taip ir čia nereikėtų svaidytis tokiais pareiškimais.
 
Jeigu turi kokių nors realių įtarimų dėl pinigų plovimo, nedelsdamas perduok savo turimą informaciją atitinkamoms tarnyboms. Priešingu atveju, baik gluminti ir taip perdėm jautrią (t. y. emociškai, bet ne racionaliai reaguojančią) mūsų visuomenę.

As dar palauksiu seimo rinkimu, jei isrinks Butkevicius ir Uspaskichus i seima ir plius dar sita istorija tai padesiu taska del emigravimo is sios "valstybes", nes kaip matau logikai ir zmoniskumui sioje salyje vietos niekada nebuvo ir nebus.

O as pries homoseksualus. Sedejo ramus ir niekam nekliuvo, mat uzsigeide cia paskutiniu metu paradu ir visokio kitokio meslo.