mr.eL

Bet ar tas CPU viršijimas gali būti, jei hoste tėra 2 tinklalapiai su html eilute, jog domenai parduodami? :) man juokingas toks jų mėginimas pasipelnyti.

Uzpildyta

Gautas kvietimas iš VU stoti į nemokamas Medicinos studijas!!! O dabar tai švesim....

Aš rinkčiausi 1 x PR5, 5 x PR2.

Manau ne vienas jaunas žmogus yra kamuojamas vienos ligos – tingulio. Aš ne išimtis, kad ir kaip man bebūtų liūdna dėl to. Apie tai ir noriu padiskutuoti su Jumis.
 
Gyvenime esu išsikėlęs sau didelius tikslus. Tačiau puikiai suprantu, jog eidamas tuo keliu, kuriuo einu dabar, savo svajonių ir siekių neįgyvendinsiu. Tačiau žinau, jog dar ne vėlu pasikeisti. Esu moksleivis, liko dar pora metų iki studijų. Nors mokausi tikrai neblogai, dalyvauju įvairiose olimpiadose, kuriose dažniausiai laimiu, tačiau nemanau, jog aš išnaudoju visas savo galimybes, o tos mano žinios - lašas jūroje.
Nuo mažens buvau imlus mokslams, įdėdamas mažesnes pastangas nei kiti pasiekdavau dar geresnių rezultatų nei jie. Tai kėlė mano EGO ir pasitikėjimą savo jėgomis. Aš visur norėjau būti pirmas geriausias – lyderiauti. Nesvarbu, ar tai buvo skaitovų konkursas, ar futbolas su draugais. Visa tai man sekėsi puikiai. Lyderiavimas, laimėjimai buvo mano kuras, kuris skatino mane dirbti, mokytis. Pamenu, kaip 5 klasėje, sėdėdavau valandą ir mokydavausi 30 anglų kalbos žodžių tik tam, jog gaučiau 10. Aš norėjau gauti maksimumą. Jei gaudavau 9, aš jausdavausi nelaimingas. Juokinga. Tačiau metams bėgant supratau, jog kam mokytis tai, kas tau nėra įdomu, jei galima nusirašyti? Taip ir darydavau. Beveik nesimokydavau namuose – viską išmokdavau per pamokas. Jei jau tikrai reikdavo kažką išmokti ar padaryti, tai tempdavau iki paskutinės minutės, tada susidėdavo krūva darbų ir atlikti darbus buvo daug sunkiau, o ir tos žinios buvo vienadienės. Tai ir užmigdė mane ir sustabdė vietoje. Rezultatai nuo to nekentėjo, bet įdėtos pastangos sumažėjo.
 
Kuo toliau, tuo labiau stiprėjo tinginys tūnantis manyje. Aš mieliau žiūrėdavau bevertes laidas ar filmus, naršydavau internete, nei eidavau mokytis. Ar žinote tą jausmą, kai tau atrodo, jog tavęs dar laukia „krūva" darbų, kurių atlikti tu nenori ir tai tave slegia kaip didelis akmuo? Nekenčiu to jausmo. Ir galėčiau jo niekada nejausti – tereikia darbus atlikti laiku. Prisiversti ir nenukelti jų kitai dienai. Kartais būdavo tokių etapų, jog prisiversdavau ir atlikdavau darbus iki deadlino. Tai padarydavo mane laimingą, jog aš prisiverčiau ir padariau. Tačiau tas etapas greit praeidavo ir aš vėl tinginiaudavau, švaistydavau savo laiką.
 
Mane tinginiu padarė tai, jog man nereikia tiek daug pastangų, jog pasiekčiau gerus rezulatus ar gaučiau ko noriu. Ir tai neskatina manęs tobulėti. Dažnai žadu sau, jog tikrai susiimsiu, pradėsiu daugiau dirbti tose srityse, kurių man reiks ateityje, tačiau man neužtenka VALIOS. Aš žinau, jog jei pradėčiau dirbti, mokytis žinioms, o ne pažymiui, galėčiau pasiekti labai daug, tačiau tai taip nedarau.
 
Dabar darbus visuomet atidedu kitai dienai. Manau, jog kitą dieną bus lengviau, būsiu žvalesnis, skaidresnė galva. Nė velnio – kitą dieną buna tik sunkiau. Tuomet tenka sėdėti naktį ir daryti tai, ką galėjai padaryti net ir tos dienos popietę, tačiau pasirinkau internetą ar televizorių. Facebook, Gmail, uzdarbis.lt bei kiti tinklalapiai blaško mane. Pats matau kiek daug laiko praleidžiu tiesiog „kybodamas" online be jokios priežasties. Aš nelaukiu jokios svarbios žinos, man nėra būtina tikrinti tuos puslapius kelis kartus per dieną, nes vis vien nieko nepraleisiu, bet aš tai darau. Tai ėda mano laiką.
 
Dar vakar buvau kupinas entuziazmo ir motyvacijos, pakylėtas, ir maniau, jog galiu nuversti kalnus. Šiandien to nebebuvo. Vėl grįžau į niūrią dabartį, su kabančiais darbais virš galvos, kurias VĖL atidėjau kitai dienai ir šiandien.
 
 
Kaip jūs kovojat su tinguliu? Iš kur gaunat motyvacijos tam, ko vaisius ragausit vėliau?
 

Man šiandien irgi buvo įdomi situacija. Važiuojam su tėvu, žiūrim ant kelio kažkas guli - lyg piniginė. Sustojom, žiūrim tikrai piniginė. Kortelės, dokumentai, pinigai vietoje. Pažiūrim kam priklauso - M. Mizgaičiui, imtynininkui tam. Susiradau nete numerį, susiskambinom ir grąžinom gal per valandą laiko. Taip žmogus nustebęs ir laimingas buvo. O ir patiems daug maloniau padaryti gerą darbą, o ne pasiimti pinigus ir numesti į griovį tą piniginę, juk tiek problemų po to turi...

Man šiandien irgi buvo įdomi situacija. Važiuojam su tėvu, žiūrim ant kelio kažkas guli - lyg piniginė. Sustojom, žiūrim tikrai piniginė. Kortelės, dokumentai, pinigai vietoje. Pažiūrim kam priklauso - M. Mizgaičiui, imtynininkui tam. Susiradau nete numerį, susiskambinom ir grąžinom gal per valandą laiko. Taip žmogus nustebęs ir laimingas buvo. O ir patiems daug maloniau padaryti gerą darbą, o ne pasiimti pinigus ir numesti į griovį tą piniginę, juk tiek problemų po to turi...

Juoktis negalima, bet jau negaliu susilaikyt - taip juokas paėmė. Tai kam tu ten stovėjai? :D taip ir reikėjo spėt, kad kažkas panašaus dėsis, pažiūrėkit jūs nuotraukas - http://www.15min.lt/...itmai-18635?p=6 prisirinko nepilnamečių, atitrūkusių nuo tėvų pavadžio ir pradėjo ošt ne pagal savo jėgas...
 
Edit: Kas dėl danties, tai manau tikrai maža bėda dar čia - turėtų sutvarkyti ir velniška suma tikrai nebus. Vasarą draugas šoko nuo tilto ir kliuvo į konstrukciją veidu. Prasipjovė žandikaulį, išsimušė kelis dantis, bet dar tą pačią dieną nuėjo į ligoninę bei stomatologę ir viską sutvarkė. :) kažkaip įstatė tuos dantis jam :?

Man šiandien irgi buvo įdomi situacija. Važiuojam su tėvu, žiūrim ant kelio kažkas guli - lyg piniginė. Sustojom, žiūrim tikrai piniginė. Kortelės, dokumentai, pinigai vietoje. Pažiūrim kam priklauso - M. Mizgaičiui, imtynininkui tam. Susiradau nete numerį, susiskambinom ir grąžinom gal per valandą laiko. Taip žmogus nustebęs ir laimingas buvo. O ir patiems daug maloniau padaryti gerą darbą, o ne pasiimti pinigus ir numesti į griovį tą piniginę, juk tiek problemų po to turi...

Man šiandien irgi buvo įdomi situacija. Važiuojam su tėvu, žiūrim ant kelio kažkas guli - lyg piniginė. Sustojom, žiūrim tikrai piniginė. Kortelės, dokumentai, pinigai vietoje. Pažiūrim kam priklauso - M. Mizgaičiui, imtynininkui tam. Susiradau nete numerį, susiskambinom ir grąžinom gal per valandą laiko. Taip žmogus nustebęs ir laimingas buvo. O ir patiems daug maloniau padaryti gerą darbą, o ne pasiimti pinigus ir numesti į griovį tą piniginę, juk tiek problemų po to turi...

Man šiandien irgi buvo įdomi situacija. Važiuojam su tėvu, žiūrim ant kelio kažkas guli - lyg piniginė. Sustojom, žiūrim tikrai piniginė. Kortelės, dokumentai, pinigai vietoje. Pažiūrim kam priklauso - M. Mizgaičiui, imtynininkui tam. Susiradau nete numerį, susiskambinom ir grąžinom gal per valandą laiko. Taip žmogus nustebęs ir laimingas buvo. O ir patiems daug maloniau padaryti gerą darbą, o ne pasiimti pinigus ir numesti į griovį tą piniginę, juk tiek problemų po to turi...

Man šiandien irgi buvo įdomi situacija. Važiuojam su tėvu, žiūrim ant kelio kažkas guli - lyg piniginė. Sustojom, žiūrim tikrai piniginė. Kortelės, dokumentai, pinigai vietoje. Pažiūrim kam priklauso - M. Mizgaičiui, imtynininkui tam. Susiradau nete numerį, susiskambinom ir grąžinom gal per valandą laiko. Taip žmogus nustebęs ir laimingas buvo. O ir patiems daug maloniau padaryti gerą darbą, o ne pasiimti pinigus ir numesti į griovį tą piniginę, juk tiek problemų po to turi...

Man šiandien irgi buvo įdomi situacija. Važiuojam su tėvu, žiūrim ant kelio kažkas guli - lyg piniginė. Sustojom, žiūrim tikrai piniginė. Kortelės, dokumentai, pinigai vietoje. Pažiūrim kam priklauso - M. Mizgaičiui, imtynininkui tam. Susiradau nete numerį, susiskambinom ir grąžinom gal per valandą laiko. Taip žmogus nustebęs ir laimingas buvo. O ir patiems daug maloniau padaryti gerą darbą, o ne pasiimti pinigus ir numesti į griovį tą piniginę, juk tiek problemų po to turi...

Man šiandien irgi buvo įdomi situacija. Važiuojam su tėvu, žiūrim ant kelio kažkas guli - lyg piniginė. Sustojom, žiūrim tikrai piniginė. Kortelės, dokumentai, pinigai vietoje. Pažiūrim kam priklauso - M. Mizgaičiui, imtynininkui tam. Susiradau nete numerį, susiskambinom ir grąžinom gal per valandą laiko. Taip žmogus nustebęs ir laimingas buvo. O ir patiems daug maloniau padaryti gerą darbą, o ne pasiimti pinigus ir numesti į griovį tą piniginę, juk tiek problemų po to turi...

Man šiandien irgi buvo įdomi situacija. Važiuojam su tėvu, žiūrim ant kelio kažkas guli - lyg piniginė. Sustojom, žiūrim tikrai piniginė. Kortelės, dokumentai, pinigai vietoje. Pažiūrim kam priklauso - M. Mizgaičiui, imtynininkui tam. Susiradau nete numerį, susiskambinom ir grąžinom gal per valandą laiko. Taip žmogus nustebęs ir laimingas buvo. O ir patiems daug maloniau padaryti gerą darbą, o ne pasiimti pinigus ir numesti į griovį tą piniginę, juk tiek problemų po to turi...

Man šiandien irgi buvo įdomi situacija. Važiuojam su tėvu, žiūrim ant kelio kažkas guli - lyg piniginė. Sustojom, žiūrim tikrai piniginė. Kortelės, dokumentai, pinigai vietoje. Pažiūrim kam priklauso - M. Mizgaičiui, imtynininkui tam. Susiradau nete numerį, susiskambinom ir grąžinom gal per valandą laiko. Taip žmogus nustebęs ir laimingas buvo. O ir patiems daug maloniau padaryti gerą darbą, o ne pasiimti pinigus ir numesti į griovį tą piniginę, juk tiek problemų po to turi...

Manau ne vienas jaunas žmogus yra kamuojamas vienos ligos – tingulio. Aš ne išimtis, kad ir kaip man bebūtų liūdna dėl to. Apie tai ir noriu padiskutuoti su Jumis.
 
Gyvenime esu išsikėlęs sau didelius tikslus. Tačiau puikiai suprantu, jog eidamas tuo keliu, kuriuo einu dabar, savo svajonių ir siekių neįgyvendinsiu. Tačiau žinau, jog dar ne vėlu pasikeisti. Esu moksleivis, liko dar pora metų iki studijų. Nors mokausi tikrai neblogai, dalyvauju įvairiose olimpiadose, kuriose dažniausiai laimiu, tačiau nemanau, jog aš išnaudoju visas savo galimybes, o tos mano žinios - lašas jūroje.
Nuo mažens buvau imlus mokslams, įdėdamas mažesnes pastangas nei kiti pasiekdavau dar geresnių rezultatų nei jie. Tai kėlė mano EGO ir pasitikėjimą savo jėgomis. Aš visur norėjau būti pirmas geriausias – lyderiauti. Nesvarbu, ar tai buvo skaitovų konkursas, ar futbolas su draugais. Visa tai man sekėsi puikiai. Lyderiavimas, laimėjimai buvo mano kuras, kuris skatino mane dirbti, mokytis. Pamenu, kaip 5 klasėje, sėdėdavau valandą ir mokydavausi 30 anglų kalbos žodžių tik tam, jog gaučiau 10. Aš norėjau gauti maksimumą. Jei gaudavau 9, aš jausdavausi nelaimingas. Juokinga. Tačiau metams bėgant supratau, jog kam mokytis tai, kas tau nėra įdomu, jei galima nusirašyti? Taip ir darydavau. Beveik nesimokydavau namuose – viską išmokdavau per pamokas. Jei jau tikrai reikdavo kažką išmokti ar padaryti, tai tempdavau iki paskutinės minutės, tada susidėdavo krūva darbų ir atlikti darbus buvo daug sunkiau, o ir tos žinios buvo vienadienės. Tai ir užmigdė mane ir sustabdė vietoje. Rezultatai nuo to nekentėjo, bet įdėtos pastangos sumažėjo.
 
Kuo toliau, tuo labiau stiprėjo tinginys tūnantis manyje. Aš mieliau žiūrėdavau bevertes laidas ar filmus, naršydavau internete, nei eidavau mokytis. Ar žinote tą jausmą, kai tau atrodo, jog tavęs dar laukia „krūva" darbų, kurių atlikti tu nenori ir tai tave slegia kaip didelis akmuo? Nekenčiu to jausmo. Ir galėčiau jo niekada nejausti – tereikia darbus atlikti laiku. Prisiversti ir nenukelti jų kitai dienai. Kartais būdavo tokių etapų, jog prisiversdavau ir atlikdavau darbus iki deadlino. Tai padarydavo mane laimingą, jog aš prisiverčiau ir padariau. Tačiau tas etapas greit praeidavo ir aš vėl tinginiaudavau, švaistydavau savo laiką.
 
Mane tinginiu padarė tai, jog man nereikia tiek daug pastangų, jog pasiekčiau gerus rezulatus ar gaučiau ko noriu. Ir tai neskatina manęs tobulėti. Dažnai žadu sau, jog tikrai susiimsiu, pradėsiu daugiau dirbti tose srityse, kurių man reiks ateityje, tačiau man neužtenka VALIOS. Aš žinau, jog jei pradėčiau dirbti, mokytis žinioms, o ne pažymiui, galėčiau pasiekti labai daug, tačiau tai taip nedarau.
 
Dabar darbus visuomet atidedu kitai dienai. Manau, jog kitą dieną bus lengviau, būsiu žvalesnis, skaidresnė galva. Nė velnio – kitą dieną buna tik sunkiau. Tuomet tenka sėdėti naktį ir daryti tai, ką galėjai padaryti net ir tos dienos popietę, tačiau pasirinkau internetą ar televizorių. Facebook, Gmail, uzdarbis.lt bei kiti tinklalapiai blaško mane. Pats matau kiek daug laiko praleidžiu tiesiog „kybodamas" online be jokios priežasties. Aš nelaukiu jokios svarbios žinos, man nėra būtina tikrinti tuos puslapius kelis kartus per dieną, nes vis vien nieko nepraleisiu, bet aš tai darau. Tai ėda mano laiką.
 
Dar vakar buvau kupinas entuziazmo ir motyvacijos, pakylėtas, ir maniau, jog galiu nuversti kalnus. Šiandien to nebebuvo. Vėl grįžau į niūrią dabartį, su kabančiais darbais virš galvos, kurias VĖL atidėjau kitai dienai ir šiandien.
 
 
Kaip jūs kovojat su tinguliu? Iš kur gaunat motyvacijos tam, ko vaisius ragausit vėliau?
 

Tai va prie mano Lietuvių 84 prisidėjo matematika 80, ja džiaugiuos, nes su tiek klaidų ir 12 prarastų taškų tai normaliai manyčiau ;) Iš biologijos 95 gavau, todėl tikiuos dabar įstot į nemokamą mediciną ;) Džiaugiuos tiesiog...

O kiek iš lietuvių kalbos tau išeina? :D

Teij jau tep, Peidž rango apdeitas :)
 
Vat lyg ir suprantu, kad naudos iš jo tai... nu nifiga nėra... Bet vistiek malonu. Čia kaip sexas, be tikslo pratęsti giminę... naudos nėra, bet vistiek malonu :D

Manau ne vienas jaunas žmogus yra kamuojamas vienos ligos – tingulio. Aš ne išimtis, kad ir kaip man bebūtų liūdna dėl to. Apie tai ir noriu padiskutuoti su Jumis.
 
Gyvenime esu išsikėlęs sau didelius tikslus. Tačiau puikiai suprantu, jog eidamas tuo keliu, kuriuo einu dabar, savo svajonių ir siekių neįgyvendinsiu. Tačiau žinau, jog dar ne vėlu pasikeisti. Esu moksleivis, liko dar pora metų iki studijų. Nors mokausi tikrai neblogai, dalyvauju įvairiose olimpiadose, kuriose dažniausiai laimiu, tačiau nemanau, jog aš išnaudoju visas savo galimybes, o tos mano žinios - lašas jūroje.
Nuo mažens buvau imlus mokslams, įdėdamas mažesnes pastangas nei kiti pasiekdavau dar geresnių rezultatų nei jie. Tai kėlė mano EGO ir pasitikėjimą savo jėgomis. Aš visur norėjau būti pirmas geriausias – lyderiauti. Nesvarbu, ar tai buvo skaitovų konkursas, ar futbolas su draugais. Visa tai man sekėsi puikiai. Lyderiavimas, laimėjimai buvo mano kuras, kuris skatino mane dirbti, mokytis. Pamenu, kaip 5 klasėje, sėdėdavau valandą ir mokydavausi 30 anglų kalbos žodžių tik tam, jog gaučiau 10. Aš norėjau gauti maksimumą. Jei gaudavau 9, aš jausdavausi nelaimingas. Juokinga. Tačiau metams bėgant supratau, jog kam mokytis tai, kas tau nėra įdomu, jei galima nusirašyti? Taip ir darydavau. Beveik nesimokydavau namuose – viską išmokdavau per pamokas. Jei jau tikrai reikdavo kažką išmokti ar padaryti, tai tempdavau iki paskutinės minutės, tada susidėdavo krūva darbų ir atlikti darbus buvo daug sunkiau, o ir tos žinios buvo vienadienės. Tai ir užmigdė mane ir sustabdė vietoje. Rezultatai nuo to nekentėjo, bet įdėtos pastangos sumažėjo.
 
Kuo toliau, tuo labiau stiprėjo tinginys tūnantis manyje. Aš mieliau žiūrėdavau bevertes laidas ar filmus, naršydavau internete, nei eidavau mokytis. Ar žinote tą jausmą, kai tau atrodo, jog tavęs dar laukia „krūva" darbų, kurių atlikti tu nenori ir tai tave slegia kaip didelis akmuo? Nekenčiu to jausmo. Ir galėčiau jo niekada nejausti – tereikia darbus atlikti laiku. Prisiversti ir nenukelti jų kitai dienai. Kartais būdavo tokių etapų, jog prisiversdavau ir atlikdavau darbus iki deadlino. Tai padarydavo mane laimingą, jog aš prisiverčiau ir padariau. Tačiau tas etapas greit praeidavo ir aš vėl tinginiaudavau, švaistydavau savo laiką.
 
Mane tinginiu padarė tai, jog man nereikia tiek daug pastangų, jog pasiekčiau gerus rezulatus ar gaučiau ko noriu. Ir tai neskatina manęs tobulėti. Dažnai žadu sau, jog tikrai susiimsiu, pradėsiu daugiau dirbti tose srityse, kurių man reiks ateityje, tačiau man neužtenka VALIOS. Aš žinau, jog jei pradėčiau dirbti, mokytis žinioms, o ne pažymiui, galėčiau pasiekti labai daug, tačiau tai taip nedarau.
 
Dabar darbus visuomet atidedu kitai dienai. Manau, jog kitą dieną bus lengviau, būsiu žvalesnis, skaidresnė galva. Nė velnio – kitą dieną buna tik sunkiau. Tuomet tenka sėdėti naktį ir daryti tai, ką galėjai padaryti net ir tos dienos popietę, tačiau pasirinkau internetą ar televizorių. Facebook, Gmail, uzdarbis.lt bei kiti tinklalapiai blaško mane. Pats matau kiek daug laiko praleidžiu tiesiog „kybodamas" online be jokios priežasties. Aš nelaukiu jokios svarbios žinos, man nėra būtina tikrinti tuos puslapius kelis kartus per dieną, nes vis vien nieko nepraleisiu, bet aš tai darau. Tai ėda mano laiką.
 
Dar vakar buvau kupinas entuziazmo ir motyvacijos, pakylėtas, ir maniau, jog galiu nuversti kalnus. Šiandien to nebebuvo. Vėl grįžau į niūrią dabartį, su kabančiais darbais virš galvos, kurias VĖL atidėjau kitai dienai ir šiandien.
 
 
Kaip jūs kovojat su tinguliu? Iš kur gaunat motyvacijos tam, ko vaisius ragausit vėliau?
 

Manau ne vienas jaunas žmogus yra kamuojamas vienos ligos – tingulio. Aš ne išimtis, kad ir kaip man bebūtų liūdna dėl to. Apie tai ir noriu padiskutuoti su Jumis.
 
Gyvenime esu išsikėlęs sau didelius tikslus. Tačiau puikiai suprantu, jog eidamas tuo keliu, kuriuo einu dabar, savo svajonių ir siekių neįgyvendinsiu. Tačiau žinau, jog dar ne vėlu pasikeisti. Esu moksleivis, liko dar pora metų iki studijų. Nors mokausi tikrai neblogai, dalyvauju įvairiose olimpiadose, kuriose dažniausiai laimiu, tačiau nemanau, jog aš išnaudoju visas savo galimybes, o tos mano žinios - lašas jūroje.
Nuo mažens buvau imlus mokslams, įdėdamas mažesnes pastangas nei kiti pasiekdavau dar geresnių rezultatų nei jie. Tai kėlė mano EGO ir pasitikėjimą savo jėgomis. Aš visur norėjau būti pirmas geriausias – lyderiauti. Nesvarbu, ar tai buvo skaitovų konkursas, ar futbolas su draugais. Visa tai man sekėsi puikiai. Lyderiavimas, laimėjimai buvo mano kuras, kuris skatino mane dirbti, mokytis. Pamenu, kaip 5 klasėje, sėdėdavau valandą ir mokydavausi 30 anglų kalbos žodžių tik tam, jog gaučiau 10. Aš norėjau gauti maksimumą. Jei gaudavau 9, aš jausdavausi nelaimingas. Juokinga. Tačiau metams bėgant supratau, jog kam mokytis tai, kas tau nėra įdomu, jei galima nusirašyti? Taip ir darydavau. Beveik nesimokydavau namuose – viską išmokdavau per pamokas. Jei jau tikrai reikdavo kažką išmokti ar padaryti, tai tempdavau iki paskutinės minutės, tada susidėdavo krūva darbų ir atlikti darbus buvo daug sunkiau, o ir tos žinios buvo vienadienės. Tai ir užmigdė mane ir sustabdė vietoje. Rezultatai nuo to nekentėjo, bet įdėtos pastangos sumažėjo.
 
Kuo toliau, tuo labiau stiprėjo tinginys tūnantis manyje. Aš mieliau žiūrėdavau bevertes laidas ar filmus, naršydavau internete, nei eidavau mokytis. Ar žinote tą jausmą, kai tau atrodo, jog tavęs dar laukia „krūva" darbų, kurių atlikti tu nenori ir tai tave slegia kaip didelis akmuo? Nekenčiu to jausmo. Ir galėčiau jo niekada nejausti – tereikia darbus atlikti laiku. Prisiversti ir nenukelti jų kitai dienai. Kartais būdavo tokių etapų, jog prisiversdavau ir atlikdavau darbus iki deadlino. Tai padarydavo mane laimingą, jog aš prisiverčiau ir padariau. Tačiau tas etapas greit praeidavo ir aš vėl tinginiaudavau, švaistydavau savo laiką.
 
Mane tinginiu padarė tai, jog man nereikia tiek daug pastangų, jog pasiekčiau gerus rezulatus ar gaučiau ko noriu. Ir tai neskatina manęs tobulėti. Dažnai žadu sau, jog tikrai susiimsiu, pradėsiu daugiau dirbti tose srityse, kurių man reiks ateityje, tačiau man neužtenka VALIOS. Aš žinau, jog jei pradėčiau dirbti, mokytis žinioms, o ne pažymiui, galėčiau pasiekti labai daug, tačiau tai taip nedarau.
 
Dabar darbus visuomet atidedu kitai dienai. Manau, jog kitą dieną bus lengviau, būsiu žvalesnis, skaidresnė galva. Nė velnio – kitą dieną buna tik sunkiau. Tuomet tenka sėdėti naktį ir daryti tai, ką galėjai padaryti net ir tos dienos popietę, tačiau pasirinkau internetą ar televizorių. Facebook, Gmail, uzdarbis.lt bei kiti tinklalapiai blaško mane. Pats matau kiek daug laiko praleidžiu tiesiog „kybodamas" online be jokios priežasties. Aš nelaukiu jokios svarbios žinos, man nėra būtina tikrinti tuos puslapius kelis kartus per dieną, nes vis vien nieko nepraleisiu, bet aš tai darau. Tai ėda mano laiką.
 
Dar vakar buvau kupinas entuziazmo ir motyvacijos, pakylėtas, ir maniau, jog galiu nuversti kalnus. Šiandien to nebebuvo. Vėl grįžau į niūrią dabartį, su kabančiais darbais virš galvos, kurias VĖL atidėjau kitai dienai ir šiandien.
 
 
Kaip jūs kovojat su tinguliu? Iš kur gaunat motyvacijos tam, ko vaisius ragausit vėliau?
 

Šiuo įrankiu: http://www.link-assistant.com/rank-tracker/

Turiu, parašiau PM'ą. :)

Galiu atsakyti i si klausima, nes susiduriau su juo praktikoje, optimizuodamas svetaine
 
Is tiesu, labiau apsimoka rasyti sveplai, nes daugiau zmoniu veda "sveplas" frazes i search boxa ir google svetaine parenka kaip labiau atitinkancia turini.
 
TACIAU, kaip ten bebutu, Jus turetumete svetaine optimizuoti lankytojams, nes taisyklingai parasyta antraste lengviau skaityti, o ir atrodo geriau bei profesionaliau. Gerai optimizuota svetaine lankytojui stipres paieskos sistemose naturaliai.
 
Sprendimas: daugiau backlinku su sveplu raktazodziu ir anchoru, o title, mano manymu, turetu buti parasytas taisyklingai. Taip pat padirbekite ties descriptionu