-
Pranešimai
305 -
Užsiregistravo
-
Lankėsi
-
Laimėta dienų
3 -
Atsiliepimai
100%
Reputacijos išklotinė
-
los bambardyros gavo reakciją nuo minijus Išmintingos istorijos
Gyvenime reikia ir sunkumų
Kartą žmogus seno medžio plyšyje pastebėjo kokoną. Jam bežiūrint, kokonas praplyšo. Žmogus ilgai stebėjo, kaip pro mažą plyšelį stengiasi išlįsti drugelis.
Laikas ėjo, drugelį lyg ir apleido jėgos, o plyšys vis buvo per mažas. Atrodė, kad drugelis padarė viską, ką galėjo, bet jo jėgos išsiveržimui į laisvę buvo per menkos.
Žmogus nusprendė drugeliui padėti: Jis išsitraukė peiliuką ir perpjovė kokoną.
Drugelis tuoj išrėpliojo.Bet jo kūnelis buvo gležnas, jo sparneliai buvo silpni ir neišsivystę. Drugelis juos vos judino.
Žmogus stebėjo toliau, tikėdamasis, kad drugelis tuoj tuoj išskleis sparnus ir nuskris.
Žmogus norėjo padėti, tačiau nežinojo, kad pastangos lendant pro siaurą plyšį plaštakei būtinos. Tik taip jos kraujas iš kūno patenka į sparnus, kad jie galėtų išsiskleisti, kad peteliškė galėtų skristi.
Gyvenimas vertė plaštakę sunkiai veržtis į laisvę, kad ji sutvirtėtų.
Juk ir mums gyvenime kartais labai reikalingos pastangos.
Gyvendami be sunkumų mes nusilptume, nebūtume stiprūs.
O silpni negali skristi…
Aš prašiau stiprybės, o gyvenimas man davė… sunkumus, kad juos įveikdamas tapčiau stiprus.
Aš prašiau išminties, o gyvenimas man davė problemas, kad jas įveikdamas mokyčiausi.
Aš prašiau turtų, o gyvenimas man davė jėgas ir protą, kad galėčiau dirbti.
Aš prašiau sugebėjimo skristi, o gyvenimas man skyrė kliūtis, kad jas įveikčiau.
Aš prašiau meilės, o gyvenimas man siuntė žmones, kuriems aš galėjau padėti įveikti jų problemas.
Aš prašiau gerovės, o gyvenimas davė man galimybes.
Aš negavau nieko, ko prašiau, bet gavau viską, ko man reikėjo.
Gyvenk be baimės, drąsiai sutik visas kliūtis ir įrodyk, kad tu gali jas įveikti.
-
los bambardyros gavo reakciją nuo NuPagady Išmintingos istorijos
Viena moteris labai mėgo persikus. Tačiau ji gyveno šalyje, kur jie neaugo, todėl kartą, nuvažiavusi atostogauti į šiltus kraštus, ji atsivežė į namus dėžę puikiausių persikų. Kiekvieną dieną ji atidarydavo dėžę, perrinkdavo vaisius, atrinkdavo tuos, kurie pradėjo gesti, ir juos suvalgydavo. Galiausiai persikai baigėsi, ir moteris nusprendė, kad ji atsivalgė iki soties savo taip mėgiamų vaisių…
O iš tiesų?
Ji taip ir neparagavo nei vieno sveiko persiko!
Apie ką ši istorija? Apie rytdienos iliuzijas. Jeigu vis atidedame ateičiai gyvenimo pagerinimą, tai jis NIEKUOMET nepagerės… Todėl – veikime DABAR! Neatidėliokime… Antraip, kaip šioji moteris – nuolat valgysime sugedusius vaisius, o sveikus, net nepaliestus, paliksime pūti…
-
los bambardyros gavo reakciją nuo Xedh Išmintingos istorijos
Vyras namie, eina į vonią maudytis, kaip tik tuo metu, žmona išeina iš jos.
Tuo tarpu kažkas paskambina į duris. Žmona įsisuka į rankšluostį
ir bėga atidaryti durų.
Atidaro, o ten - kaimynas Petras.
Pamatęs pusnuogę kaimynę, jis sako : *duosiu tau 800 LT, jei leisi
rankšluosčiui netyčia nukristi*.Moteris akimirką pamąsto, paleidžia rankšluostį
ir - stovi nuoga prieš kaimyną Petrą. Pastarasis, pasigrožėjęs reginiu, įteikia jai 800 LT ir nueina.
Moteris, negalėdama patikėti tokiu lengvu uždarbiu, vėl susisuka i rankšluostį ir visa džiugi grįžta pas vyrą.
Vyras klausia: *Kas ten buvo?*
*Ten buvo kaimynas Petras*, atsako ji.
*Puiku, ar ką nors sakė apie 800 LT, kuriuos jam paskolinau praėjusią savaitę?*
MORALAS : Jei tu įvertintum svarbią informaciją apie išorinius
veiksnius ir akcininkų riziką, būtų galimybė išvengti nereikalingų
sprendimų.
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Kunigas pasisiūlė pavežti vienuolę. Įlipusi mašinon ir atsisėdusi, vienuolė, lyg netyčia, apnuogina vieną koją. Kunigas pasitaikė jautrus, vos nepadarė avarijos… Šiek tiek užtruko, kol kunigas susitvardė ir vėl galėjo ramiai vairuoti. Tuomet įsidrasino ir ant nekaltai apnuoginto vienuolės kelio, uždėjo savo ranką. Vienuolė kukliai sako : *Tėve, prisiminkite 129 psalmę* .
Tuomet kunigas atitraukė ranką nuo gundančio vienuolės kelio, bet perjungęs bėgį vėl nesusivaldė ir pabandė dar kartą… Pajutusi karštą kunigo delną ant savo kairiojo kelio, vienuolė pakartojo : *Tėve, prisiminkite 129 psalmę* .
Kunigas : *Atleiskite, Seserie, bet aš silpnas…*
Atvažiavęs į vienuolyną kunigas išlaipiną vienuolę, o pats skuba į bažnyčią: zakristijoje čiumpa maldyną ir susiranda 129 - ąją psalmę, kurioje parašyta : *Eik tiesiai ir ieškok aukštyn, ir į dešinę - ten tu rasi dangišką palaimą*
MORALAS : Jeigu tu neseksi ir neatnaujinsi žinių, susijusių su tavo
darbu, tu rizikuoji pražiopsoti dideles galimybes (Kartais negana
tikėti, bet verta žinoti).
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Pardavimų vadybininkas, sekretorė ir jų šefas eidami pusryčiauti rado senovinę
žibalinę lempą. Kaip pasakose rašoma, jie ją patrynė ir iš jos lauk išlindo džinas.
Džinas sako: *Ačiū, kad mane išleidote. Už tai, kad mane išvadavote, aš išpildysiu po vieną
jūsų norą*.
*Mano pirmą, mano pirmą!* - džiūgauja sekretorė ir išdėsto savo pageidavimus: *Aš noriu į
Bahamus - plaukioti jachta su gražiu bei turtingu biču - ne gėjumi, ir negalvoti apie gyvenimo problemas* -
POFF! Ir ji dingo…
*Dabar mano! Dabar mano eilė…* savo sėkme negali patikėti pardavimų vadybininkas. *Aš noriu į Havajus -
ilsėtis papludimyje su asmeniniu masažuotoju, gerti begalę Pina Coladų ir būtinai ten sutikti savo gyvenimo meilę* - POFF! - dingo ir jis.
*Puiku, dabar tavo eilė, sakyk ko nori!* sako džinas šefui.
Šefas : *Aš tik noriu, kad tie abudu būtų ofise po pusryčių*
MORALAS : Visada leisk šefui kalbėti pirmiausiai!
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Sėdi varna medyje ir tinginiauja ištisą dieną.
Šuoliuoja triušelis pro šalį ir klausia : *Ar galiu ir aš taip,
kaip tu - sėdėti visą dieną ir nieko neveikti? * Varna sako : *Pff, o kodėl gi
ne? - Prašom, tingėk!*
Triušelis sėdi sau ant žemės, po medžio šaka, ant kurios varna tupi ir relaksuojasi. Staiga, iš krūmų iššoka klastinga lapė ir suėda vargšą triušelį…
MORALAS : Tam, kad galėtumei sėdėti ir nieko neveikti, turėtumei laaabai aukštai sėdėti !
-
los bambardyros sureagavo į BruceW Uždarbis.lt - eilinė ataka trečiadienį
Va, štai čia: www.liquidweb.com nueini ir gražiai pateikti savo projektą. Už reklaminį baneriuką ši kompanija be vargo suteiks fully managed cloud arba dedicated hosting'ą. Manau visiems nusiši*kti būtų ant kelių reklamėlių šone.
Jie talpina tokius monstrus kaip WHT, hotscripts. Turint tokį užnugarį, DDoS'eriai turės pavargti kol surinks pakankamai rimtą zombių armiją, o ir "išlaidos IT specialistui" sumažėtų iki 0.
Pasirinkimas yra, jei jo neapsvarsto, reiškia jo nereikia - jei nereikia, reiškia gerai taip kaip yra.
-
los bambardyros gavo reakciją nuo MindaugasLT Išmintingos istorijos
Gyveno kartą labai pamaldus žmogus. Jis viską darė taip, kaip reikia: laiku kėlėsi, laiku gulė, dirbo, meldėsi, augino vaikus ir šelpė vargetas.
Ir štai nusprendė vieną dieną Dievas pasiųsti į žemę potvynį. Vanduo mikliai pradėjo kilti ir tvinti gatvėmis. Žmonės tuoj sukruto, sumetė mantą į valtis, sulipo patys ir plaukia.
O tas pamaldus žmogus pradėjo melstis. Plaukia pro jo namus valtis, kaimynai jam šaukia:
- Eikš pas mus! Ar nematai, kad vanduo kyla?
- Aš tikintis žmogus. Dievas man padės, - ramiai atsiliepia pamaldusis ir valtis nuplaukia.
Vanduo kyla toliau. Pamaldusis užlipa į viršutinį aukštą ir toliau meldžiasi. Pro jo namus praplaukia laivelis, iš jo kažkas šaukia:
- Paskubėk! Mes tave paimsim!
- Aš tikintis žmogus. Dievas man padės! - ramiai atsiliepia pamaldusis ir laivelis nuplaukia.
Vanduo kyla toliau. Pamaldusis užlipa ant stogo ir visu balsu šaukdamas toliau meldžiasi. Pro jo namus praskrenda sraigtasparnis, iš jo kažkas išmeta kopėčias ir šaukia:
- Lipk aukštyn! Mes tave paimsim! Vėliau pagalbos nebesulauksi!
- Aš tikintis žmogus! Dievas man padės! - jau drebančiu balsu atsiliepia pamaldusis ir sraigtasparnis nuskrenda.
Vanduo kyla kyla... Žmogus nuskendo.
Po mirties ateina jis pas Dievą ir klausia:
- Mano brangus Dieve, aš taip tavim tikėjau, taip tau meldžiausi. KODĖL Tu leidai man nuskęsti?
- Mano brangus žmogau, - atsidūsta Dievas, - aš tau siunčiau valtį, aš tau siunčiau laivą, aš tau siunčiau sraigtasparnį. KODĖL tu jais nepasinaudojai?
-
los bambardyros gavo reakciją nuo Xedh Išmintingos istorijos
Vyras namie, eina į vonią maudytis, kaip tik tuo metu, žmona išeina iš jos.
Tuo tarpu kažkas paskambina į duris. Žmona įsisuka į rankšluostį
ir bėga atidaryti durų.
Atidaro, o ten - kaimynas Petras.
Pamatęs pusnuogę kaimynę, jis sako : *duosiu tau 800 LT, jei leisi
rankšluosčiui netyčia nukristi*.Moteris akimirką pamąsto, paleidžia rankšluostį
ir - stovi nuoga prieš kaimyną Petrą. Pastarasis, pasigrožėjęs reginiu, įteikia jai 800 LT ir nueina.
Moteris, negalėdama patikėti tokiu lengvu uždarbiu, vėl susisuka i rankšluostį ir visa džiugi grįžta pas vyrą.
Vyras klausia: *Kas ten buvo?*
*Ten buvo kaimynas Petras*, atsako ji.
*Puiku, ar ką nors sakė apie 800 LT, kuriuos jam paskolinau praėjusią savaitę?*
MORALAS : Jei tu įvertintum svarbią informaciją apie išorinius
veiksnius ir akcininkų riziką, būtų galimybė išvengti nereikalingų
sprendimų.
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Kunigas pasisiūlė pavežti vienuolę. Įlipusi mašinon ir atsisėdusi, vienuolė, lyg netyčia, apnuogina vieną koją. Kunigas pasitaikė jautrus, vos nepadarė avarijos… Šiek tiek užtruko, kol kunigas susitvardė ir vėl galėjo ramiai vairuoti. Tuomet įsidrasino ir ant nekaltai apnuoginto vienuolės kelio, uždėjo savo ranką. Vienuolė kukliai sako : *Tėve, prisiminkite 129 psalmę* .
Tuomet kunigas atitraukė ranką nuo gundančio vienuolės kelio, bet perjungęs bėgį vėl nesusivaldė ir pabandė dar kartą… Pajutusi karštą kunigo delną ant savo kairiojo kelio, vienuolė pakartojo : *Tėve, prisiminkite 129 psalmę* .
Kunigas : *Atleiskite, Seserie, bet aš silpnas…*
Atvažiavęs į vienuolyną kunigas išlaipiną vienuolę, o pats skuba į bažnyčią: zakristijoje čiumpa maldyną ir susiranda 129 - ąją psalmę, kurioje parašyta : *Eik tiesiai ir ieškok aukštyn, ir į dešinę - ten tu rasi dangišką palaimą*
MORALAS : Jeigu tu neseksi ir neatnaujinsi žinių, susijusių su tavo
darbu, tu rizikuoji pražiopsoti dideles galimybes (Kartais negana
tikėti, bet verta žinoti).
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Pardavimų vadybininkas, sekretorė ir jų šefas eidami pusryčiauti rado senovinę
žibalinę lempą. Kaip pasakose rašoma, jie ją patrynė ir iš jos lauk išlindo džinas.
Džinas sako: *Ačiū, kad mane išleidote. Už tai, kad mane išvadavote, aš išpildysiu po vieną
jūsų norą*.
*Mano pirmą, mano pirmą!* - džiūgauja sekretorė ir išdėsto savo pageidavimus: *Aš noriu į
Bahamus - plaukioti jachta su gražiu bei turtingu biču - ne gėjumi, ir negalvoti apie gyvenimo problemas* -
POFF! Ir ji dingo…
*Dabar mano! Dabar mano eilė…* savo sėkme negali patikėti pardavimų vadybininkas. *Aš noriu į Havajus -
ilsėtis papludimyje su asmeniniu masažuotoju, gerti begalę Pina Coladų ir būtinai ten sutikti savo gyvenimo meilę* - POFF! - dingo ir jis.
*Puiku, dabar tavo eilė, sakyk ko nori!* sako džinas šefui.
Šefas : *Aš tik noriu, kad tie abudu būtų ofise po pusryčių*
MORALAS : Visada leisk šefui kalbėti pirmiausiai!
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Sėdi varna medyje ir tinginiauja ištisą dieną.
Šuoliuoja triušelis pro šalį ir klausia : *Ar galiu ir aš taip,
kaip tu - sėdėti visą dieną ir nieko neveikti? * Varna sako : *Pff, o kodėl gi
ne? - Prašom, tingėk!*
Triušelis sėdi sau ant žemės, po medžio šaka, ant kurios varna tupi ir relaksuojasi. Staiga, iš krūmų iššoka klastinga lapė ir suėda vargšą triušelį…
MORALAS : Tam, kad galėtumei sėdėti ir nieko neveikti, turėtumei laaabai aukštai sėdėti !
-
-
los bambardyros sureagavo į snaip3ris Mokėjimai.lt nusprendė veikti be licencijos
Tai gal ir išlaikę egzaminą Regitroje nelaukime kol mums pagamins vairuotojo pažymėjimą? O kai sustabdys policija sakysim, kad mes viską įvykdėm, o biurokratinis mechanizmas nespėjo suveikti :D
Aš negaliu patikėti kokie jie graudūs, ačiū Dievui seniai iš ten išsikrausčiau.
-
los bambardyros sureagavo į Darius Mokėjimai.lt nusprendė veikti be licencijos
http://mokslas.delfi.lt/technology/mokejimailt-nusprende-veikti-be-licencijos.d?id=44892181 -
los bambardyros gavo reakciją nuo Xedh Išmintingos istorijos
Vyras namie, eina į vonią maudytis, kaip tik tuo metu, žmona išeina iš jos.
Tuo tarpu kažkas paskambina į duris. Žmona įsisuka į rankšluostį
ir bėga atidaryti durų.
Atidaro, o ten - kaimynas Petras.
Pamatęs pusnuogę kaimynę, jis sako : *duosiu tau 800 LT, jei leisi
rankšluosčiui netyčia nukristi*.Moteris akimirką pamąsto, paleidžia rankšluostį
ir - stovi nuoga prieš kaimyną Petrą. Pastarasis, pasigrožėjęs reginiu, įteikia jai 800 LT ir nueina.
Moteris, negalėdama patikėti tokiu lengvu uždarbiu, vėl susisuka i rankšluostį ir visa džiugi grįžta pas vyrą.
Vyras klausia: *Kas ten buvo?*
*Ten buvo kaimynas Petras*, atsako ji.
*Puiku, ar ką nors sakė apie 800 LT, kuriuos jam paskolinau praėjusią savaitę?*
MORALAS : Jei tu įvertintum svarbią informaciją apie išorinius
veiksnius ir akcininkų riziką, būtų galimybė išvengti nereikalingų
sprendimų.
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Kunigas pasisiūlė pavežti vienuolę. Įlipusi mašinon ir atsisėdusi, vienuolė, lyg netyčia, apnuogina vieną koją. Kunigas pasitaikė jautrus, vos nepadarė avarijos… Šiek tiek užtruko, kol kunigas susitvardė ir vėl galėjo ramiai vairuoti. Tuomet įsidrasino ir ant nekaltai apnuoginto vienuolės kelio, uždėjo savo ranką. Vienuolė kukliai sako : *Tėve, prisiminkite 129 psalmę* .
Tuomet kunigas atitraukė ranką nuo gundančio vienuolės kelio, bet perjungęs bėgį vėl nesusivaldė ir pabandė dar kartą… Pajutusi karštą kunigo delną ant savo kairiojo kelio, vienuolė pakartojo : *Tėve, prisiminkite 129 psalmę* .
Kunigas : *Atleiskite, Seserie, bet aš silpnas…*
Atvažiavęs į vienuolyną kunigas išlaipiną vienuolę, o pats skuba į bažnyčią: zakristijoje čiumpa maldyną ir susiranda 129 - ąją psalmę, kurioje parašyta : *Eik tiesiai ir ieškok aukštyn, ir į dešinę - ten tu rasi dangišką palaimą*
MORALAS : Jeigu tu neseksi ir neatnaujinsi žinių, susijusių su tavo
darbu, tu rizikuoji pražiopsoti dideles galimybes (Kartais negana
tikėti, bet verta žinoti).
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Pardavimų vadybininkas, sekretorė ir jų šefas eidami pusryčiauti rado senovinę
žibalinę lempą. Kaip pasakose rašoma, jie ją patrynė ir iš jos lauk išlindo džinas.
Džinas sako: *Ačiū, kad mane išleidote. Už tai, kad mane išvadavote, aš išpildysiu po vieną
jūsų norą*.
*Mano pirmą, mano pirmą!* - džiūgauja sekretorė ir išdėsto savo pageidavimus: *Aš noriu į
Bahamus - plaukioti jachta su gražiu bei turtingu biču - ne gėjumi, ir negalvoti apie gyvenimo problemas* -
POFF! Ir ji dingo…
*Dabar mano! Dabar mano eilė…* savo sėkme negali patikėti pardavimų vadybininkas. *Aš noriu į Havajus -
ilsėtis papludimyje su asmeniniu masažuotoju, gerti begalę Pina Coladų ir būtinai ten sutikti savo gyvenimo meilę* - POFF! - dingo ir jis.
*Puiku, dabar tavo eilė, sakyk ko nori!* sako džinas šefui.
Šefas : *Aš tik noriu, kad tie abudu būtų ofise po pusryčių*
MORALAS : Visada leisk šefui kalbėti pirmiausiai!
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Sėdi varna medyje ir tinginiauja ištisą dieną.
Šuoliuoja triušelis pro šalį ir klausia : *Ar galiu ir aš taip,
kaip tu - sėdėti visą dieną ir nieko neveikti? * Varna sako : *Pff, o kodėl gi
ne? - Prašom, tingėk!*
Triušelis sėdi sau ant žemės, po medžio šaka, ant kurios varna tupi ir relaksuojasi. Staiga, iš krūmų iššoka klastinga lapė ir suėda vargšą triušelį…
MORALAS : Tam, kad galėtumei sėdėti ir nieko neveikti, turėtumei laaabai aukštai sėdėti !
-
los bambardyros sureagavo į Eddy Keistas laiškas iš kinijos
SCAM.
Tokiais laiškais bandoma "paagituoti" užregistruoti domenus su aukščiau paminėtomis galūnėmis. Siunčiama masiškai ir automatizuotai.
-
los bambardyros sureagavo į Arvydas Užblokuotas .lt domenas
ne dėl to?
http://www.spindleruv-mlyn.com/en/
-
los bambardyros sureagavo į Crash Klausymas dėl analytics (Visits ir Visitors skirtumas)
Visits - kiek kartų apsilankė nepriklausomai kiek žmonių atėjo į puslapį.
Visitors - kiek lankytojų apsilankė.
Skirias, nes tarkim:
Pirmas lankytojas naršė 4 puslapius svetainėje (4 visits), o antras lankytojas atsidarė tik homepage, t.y. 1 puslapis (1 visit)
Tai šiuo atveju lanktytojų bus tik 2, o apsilankymų - 5.
-
los bambardyros gavo reakciją nuo minijus Išmintingos istorijos
Gyvenime reikia ir sunkumų
Kartą žmogus seno medžio plyšyje pastebėjo kokoną. Jam bežiūrint, kokonas praplyšo. Žmogus ilgai stebėjo, kaip pro mažą plyšelį stengiasi išlįsti drugelis.
Laikas ėjo, drugelį lyg ir apleido jėgos, o plyšys vis buvo per mažas. Atrodė, kad drugelis padarė viską, ką galėjo, bet jo jėgos išsiveržimui į laisvę buvo per menkos.
Žmogus nusprendė drugeliui padėti: Jis išsitraukė peiliuką ir perpjovė kokoną.
Drugelis tuoj išrėpliojo.Bet jo kūnelis buvo gležnas, jo sparneliai buvo silpni ir neišsivystę. Drugelis juos vos judino.
Žmogus stebėjo toliau, tikėdamasis, kad drugelis tuoj tuoj išskleis sparnus ir nuskris.
Žmogus norėjo padėti, tačiau nežinojo, kad pastangos lendant pro siaurą plyšį plaštakei būtinos. Tik taip jos kraujas iš kūno patenka į sparnus, kad jie galėtų išsiskleisti, kad peteliškė galėtų skristi.
Gyvenimas vertė plaštakę sunkiai veržtis į laisvę, kad ji sutvirtėtų.
Juk ir mums gyvenime kartais labai reikalingos pastangos.
Gyvendami be sunkumų mes nusilptume, nebūtume stiprūs.
O silpni negali skristi…
Aš prašiau stiprybės, o gyvenimas man davė… sunkumus, kad juos įveikdamas tapčiau stiprus.
Aš prašiau išminties, o gyvenimas man davė problemas, kad jas įveikdamas mokyčiausi.
Aš prašiau turtų, o gyvenimas man davė jėgas ir protą, kad galėčiau dirbti.
Aš prašiau sugebėjimo skristi, o gyvenimas man skyrė kliūtis, kad jas įveikčiau.
Aš prašiau meilės, o gyvenimas man siuntė žmones, kuriems aš galėjau padėti įveikti jų problemas.
Aš prašiau gerovės, o gyvenimas davė man galimybes.
Aš negavau nieko, ko prašiau, bet gavau viską, ko man reikėjo.
Gyvenk be baimės, drąsiai sutik visas kliūtis ir įrodyk, kad tu gali jas įveikti.
-
los bambardyros gavo reakciją nuo Xedh Išmintingos istorijos
Vyras namie, eina į vonią maudytis, kaip tik tuo metu, žmona išeina iš jos.
Tuo tarpu kažkas paskambina į duris. Žmona įsisuka į rankšluostį
ir bėga atidaryti durų.
Atidaro, o ten - kaimynas Petras.
Pamatęs pusnuogę kaimynę, jis sako : *duosiu tau 800 LT, jei leisi
rankšluosčiui netyčia nukristi*.Moteris akimirką pamąsto, paleidžia rankšluostį
ir - stovi nuoga prieš kaimyną Petrą. Pastarasis, pasigrožėjęs reginiu, įteikia jai 800 LT ir nueina.
Moteris, negalėdama patikėti tokiu lengvu uždarbiu, vėl susisuka i rankšluostį ir visa džiugi grįžta pas vyrą.
Vyras klausia: *Kas ten buvo?*
*Ten buvo kaimynas Petras*, atsako ji.
*Puiku, ar ką nors sakė apie 800 LT, kuriuos jam paskolinau praėjusią savaitę?*
MORALAS : Jei tu įvertintum svarbią informaciją apie išorinius
veiksnius ir akcininkų riziką, būtų galimybė išvengti nereikalingų
sprendimų.
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Kunigas pasisiūlė pavežti vienuolę. Įlipusi mašinon ir atsisėdusi, vienuolė, lyg netyčia, apnuogina vieną koją. Kunigas pasitaikė jautrus, vos nepadarė avarijos… Šiek tiek užtruko, kol kunigas susitvardė ir vėl galėjo ramiai vairuoti. Tuomet įsidrasino ir ant nekaltai apnuoginto vienuolės kelio, uždėjo savo ranką. Vienuolė kukliai sako : *Tėve, prisiminkite 129 psalmę* .
Tuomet kunigas atitraukė ranką nuo gundančio vienuolės kelio, bet perjungęs bėgį vėl nesusivaldė ir pabandė dar kartą… Pajutusi karštą kunigo delną ant savo kairiojo kelio, vienuolė pakartojo : *Tėve, prisiminkite 129 psalmę* .
Kunigas : *Atleiskite, Seserie, bet aš silpnas…*
Atvažiavęs į vienuolyną kunigas išlaipiną vienuolę, o pats skuba į bažnyčią: zakristijoje čiumpa maldyną ir susiranda 129 - ąją psalmę, kurioje parašyta : *Eik tiesiai ir ieškok aukštyn, ir į dešinę - ten tu rasi dangišką palaimą*
MORALAS : Jeigu tu neseksi ir neatnaujinsi žinių, susijusių su tavo
darbu, tu rizikuoji pražiopsoti dideles galimybes (Kartais negana
tikėti, bet verta žinoti).
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Pardavimų vadybininkas, sekretorė ir jų šefas eidami pusryčiauti rado senovinę
žibalinę lempą. Kaip pasakose rašoma, jie ją patrynė ir iš jos lauk išlindo džinas.
Džinas sako: *Ačiū, kad mane išleidote. Už tai, kad mane išvadavote, aš išpildysiu po vieną
jūsų norą*.
*Mano pirmą, mano pirmą!* - džiūgauja sekretorė ir išdėsto savo pageidavimus: *Aš noriu į
Bahamus - plaukioti jachta su gražiu bei turtingu biču - ne gėjumi, ir negalvoti apie gyvenimo problemas* -
POFF! Ir ji dingo…
*Dabar mano! Dabar mano eilė…* savo sėkme negali patikėti pardavimų vadybininkas. *Aš noriu į Havajus -
ilsėtis papludimyje su asmeniniu masažuotoju, gerti begalę Pina Coladų ir būtinai ten sutikti savo gyvenimo meilę* - POFF! - dingo ir jis.
*Puiku, dabar tavo eilė, sakyk ko nori!* sako džinas šefui.
Šefas : *Aš tik noriu, kad tie abudu būtų ofise po pusryčių*
MORALAS : Visada leisk šefui kalbėti pirmiausiai!
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Sėdi varna medyje ir tinginiauja ištisą dieną.
Šuoliuoja triušelis pro šalį ir klausia : *Ar galiu ir aš taip,
kaip tu - sėdėti visą dieną ir nieko neveikti? * Varna sako : *Pff, o kodėl gi
ne? - Prašom, tingėk!*
Triušelis sėdi sau ant žemės, po medžio šaka, ant kurios varna tupi ir relaksuojasi. Staiga, iš krūmų iššoka klastinga lapė ir suėda vargšą triušelį…
MORALAS : Tam, kad galėtumei sėdėti ir nieko neveikti, turėtumei laaabai aukštai sėdėti !
-
los bambardyros sureagavo į Simonas Klausimas: Facebook page's unlike
Savižudybė yra padaryti 50k likes ;D
-
los bambardyros sureagavo į kde Facebook comments integravimas į puslapį pamoka
Taigi, dauguma iš jūsų susiduria su šia problema integruojant komentarus į svetainę, tačiau neverta nerimauti mes padėsime. taigi pradedam:
1. Užeiname adresu: http://www.facebook.com/developers/ tenais spaudžiame „Set Up New App“
2. Įrašome puslapio pavadinimą ir atliekame visus reikiamus veiksmus.
3. Kai susikursite app spauskite „Web site“ tenais įrašote savo svetainės adresą pvz www.webdir24.lt
4. Spaudžiate „Save Changes“
5. Nusikopijuojate „Application ID“
6. Einate adresu: http://developers.facebook.com/docs/reference/plugins/comments/
7. Įrašote puslapio adresą kaip mes buvome įrašę www.webdir24.lt taip jūs įrašote savo puslapio url
8. Spaudžiame „Get code“
9. Įterpiate gautą kodą kur norėtumėte kad atsirastų Facebook komentarai
10. Atsidarius puslapio failus ties header arba index.php failu turi būti aprašoma meta dalis ten jūs turite įterpti tokį kodą
<meta property="fb:admins" content="čia įrašote savo app id"/> pvz ap id yra 123456789123456
rezultate gauname: <meta property="fb:admins" content="123456789123456"/>
Originalus straipsnis: blogas.webdir24.lt
Veikianti demo: http://www.eskelbimai.eu/0/posts/23-Transportas/40-Dalys-aksesuarai/1479-naudotos-padangos-ratlankiai-ratu-montavimas.html
-
los bambardyros gavo reakciją nuo MindaugasLT Išmintingos istorijos
Gyveno kartą labai pamaldus žmogus. Jis viską darė taip, kaip reikia: laiku kėlėsi, laiku gulė, dirbo, meldėsi, augino vaikus ir šelpė vargetas.
Ir štai nusprendė vieną dieną Dievas pasiųsti į žemę potvynį. Vanduo mikliai pradėjo kilti ir tvinti gatvėmis. Žmonės tuoj sukruto, sumetė mantą į valtis, sulipo patys ir plaukia.
O tas pamaldus žmogus pradėjo melstis. Plaukia pro jo namus valtis, kaimynai jam šaukia:
- Eikš pas mus! Ar nematai, kad vanduo kyla?
- Aš tikintis žmogus. Dievas man padės, - ramiai atsiliepia pamaldusis ir valtis nuplaukia.
Vanduo kyla toliau. Pamaldusis užlipa į viršutinį aukštą ir toliau meldžiasi. Pro jo namus praplaukia laivelis, iš jo kažkas šaukia:
- Paskubėk! Mes tave paimsim!
- Aš tikintis žmogus. Dievas man padės! - ramiai atsiliepia pamaldusis ir laivelis nuplaukia.
Vanduo kyla toliau. Pamaldusis užlipa ant stogo ir visu balsu šaukdamas toliau meldžiasi. Pro jo namus praskrenda sraigtasparnis, iš jo kažkas išmeta kopėčias ir šaukia:
- Lipk aukštyn! Mes tave paimsim! Vėliau pagalbos nebesulauksi!
- Aš tikintis žmogus! Dievas man padės! - jau drebančiu balsu atsiliepia pamaldusis ir sraigtasparnis nuskrenda.
Vanduo kyla kyla... Žmogus nuskendo.
Po mirties ateina jis pas Dievą ir klausia:
- Mano brangus Dieve, aš taip tavim tikėjau, taip tau meldžiausi. KODĖL Tu leidai man nuskęsti?
- Mano brangus žmogau, - atsidūsta Dievas, - aš tau siunčiau valtį, aš tau siunčiau laivą, aš tau siunčiau sraigtasparnį. KODĖL tu jais nepasinaudojai?
-
los bambardyros gavo reakciją nuo NuPagady Išmintingos istorijos
Viena moteris labai mėgo persikus. Tačiau ji gyveno šalyje, kur jie neaugo, todėl kartą, nuvažiavusi atostogauti į šiltus kraštus, ji atsivežė į namus dėžę puikiausių persikų. Kiekvieną dieną ji atidarydavo dėžę, perrinkdavo vaisius, atrinkdavo tuos, kurie pradėjo gesti, ir juos suvalgydavo. Galiausiai persikai baigėsi, ir moteris nusprendė, kad ji atsivalgė iki soties savo taip mėgiamų vaisių…
O iš tiesų?
Ji taip ir neparagavo nei vieno sveiko persiko!
Apie ką ši istorija? Apie rytdienos iliuzijas. Jeigu vis atidedame ateičiai gyvenimo pagerinimą, tai jis NIEKUOMET nepagerės… Todėl – veikime DABAR! Neatidėliokime… Antraip, kaip šioji moteris – nuolat valgysime sugedusius vaisius, o sveikus, net nepaliestus, paliksime pūti…
-
los bambardyros gavo reakciją nuo MindaugasLT Išmintingos istorijos
Gyveno kartą labai pamaldus žmogus. Jis viską darė taip, kaip reikia: laiku kėlėsi, laiku gulė, dirbo, meldėsi, augino vaikus ir šelpė vargetas.
Ir štai nusprendė vieną dieną Dievas pasiųsti į žemę potvynį. Vanduo mikliai pradėjo kilti ir tvinti gatvėmis. Žmonės tuoj sukruto, sumetė mantą į valtis, sulipo patys ir plaukia.
O tas pamaldus žmogus pradėjo melstis. Plaukia pro jo namus valtis, kaimynai jam šaukia:
- Eikš pas mus! Ar nematai, kad vanduo kyla?
- Aš tikintis žmogus. Dievas man padės, - ramiai atsiliepia pamaldusis ir valtis nuplaukia.
Vanduo kyla toliau. Pamaldusis užlipa į viršutinį aukštą ir toliau meldžiasi. Pro jo namus praplaukia laivelis, iš jo kažkas šaukia:
- Paskubėk! Mes tave paimsim!
- Aš tikintis žmogus. Dievas man padės! - ramiai atsiliepia pamaldusis ir laivelis nuplaukia.
Vanduo kyla toliau. Pamaldusis užlipa ant stogo ir visu balsu šaukdamas toliau meldžiasi. Pro jo namus praskrenda sraigtasparnis, iš jo kažkas išmeta kopėčias ir šaukia:
- Lipk aukštyn! Mes tave paimsim! Vėliau pagalbos nebesulauksi!
- Aš tikintis žmogus! Dievas man padės! - jau drebančiu balsu atsiliepia pamaldusis ir sraigtasparnis nuskrenda.
Vanduo kyla kyla... Žmogus nuskendo.
Po mirties ateina jis pas Dievą ir klausia:
- Mano brangus Dieve, aš taip tavim tikėjau, taip tau meldžiausi. KODĖL Tu leidai man nuskęsti?
- Mano brangus žmogau, - atsidūsta Dievas, - aš tau siunčiau valtį, aš tau siunčiau laivą, aš tau siunčiau sraigtasparnį. KODĖL tu jais nepasinaudojai?
-
los bambardyros gavo reakciją nuo MindaugasLT Išmintingos istorijos
Iš pradžių Dievas sukūrė žemę ir žvelgė į ją iš savo kosminės vienatvės. Ir Dievas tarė: "Padarykim iš purvo gyvus sutvėrimus, idant purvas pamatytų, ką mes padarėme". Ir Dievas sukūrė visus gyvus padarus, kurie dabar juda žemėje, tarp jų ir žmogų. Žmogaus pavidalo purvas atsisėdo, apsidairė ir prabilo. Dievas pasilenkė arčiau jo. "Kokia viso šito prasmė?" — sumirksėjęs mandagiai paklausė žmogus.
- O ką - viskas privalo turėti prasmę? - paklausė Dievas.
- Be abejo, - atsakė žmogus.
- Tuomet palieku tau sugalvoti, kokia viso šito prasmė, - atsakė Dievas ir nuėjo.
-
los bambardyros gavo reakciją nuo MindaugasLT Išmintingos istorijos
Gyveno kartą labai pamaldus žmogus. Jis viską darė taip, kaip reikia: laiku kėlėsi, laiku gulė, dirbo, meldėsi, augino vaikus ir šelpė vargetas.
Ir štai nusprendė vieną dieną Dievas pasiųsti į žemę potvynį. Vanduo mikliai pradėjo kilti ir tvinti gatvėmis. Žmonės tuoj sukruto, sumetė mantą į valtis, sulipo patys ir plaukia.
O tas pamaldus žmogus pradėjo melstis. Plaukia pro jo namus valtis, kaimynai jam šaukia:
- Eikš pas mus! Ar nematai, kad vanduo kyla?
- Aš tikintis žmogus. Dievas man padės, - ramiai atsiliepia pamaldusis ir valtis nuplaukia.
Vanduo kyla toliau. Pamaldusis užlipa į viršutinį aukštą ir toliau meldžiasi. Pro jo namus praplaukia laivelis, iš jo kažkas šaukia:
- Paskubėk! Mes tave paimsim!
- Aš tikintis žmogus. Dievas man padės! - ramiai atsiliepia pamaldusis ir laivelis nuplaukia.
Vanduo kyla toliau. Pamaldusis užlipa ant stogo ir visu balsu šaukdamas toliau meldžiasi. Pro jo namus praskrenda sraigtasparnis, iš jo kažkas išmeta kopėčias ir šaukia:
- Lipk aukštyn! Mes tave paimsim! Vėliau pagalbos nebesulauksi!
- Aš tikintis žmogus! Dievas man padės! - jau drebančiu balsu atsiliepia pamaldusis ir sraigtasparnis nuskrenda.
Vanduo kyla kyla... Žmogus nuskendo.
Po mirties ateina jis pas Dievą ir klausia:
- Mano brangus Dieve, aš taip tavim tikėjau, taip tau meldžiausi. KODĖL Tu leidai man nuskęsti?
- Mano brangus žmogau, - atsidūsta Dievas, - aš tau siunčiau valtį, aš tau siunčiau laivą, aš tau siunčiau sraigtasparnį. KODĖL tu jais nepasinaudojai?
-
los bambardyros gavo reakciją nuo MindaugasLT Išmintingos istorijos
POŽIŪRIS
Kartą du išminčiai iškeliavo į pasaulį pasidairyti, kaip žmonės gyvena. Viename nedideliame miestelyje, kalno papėdėje, jie sutiko minią žmonių, kurie nešė didelius akmenis į kalną. Matėsi, kad jiems buvo sunku, ir išminčiams pasidarė įdomu, kodėl jie neša akmenis į kalną. Jie priėjo prie pirmojo žmogaus ir paklausė;
- Ką tu dirbi, žmogau?
- Aš tempiu akmenis į viršų, – atsakė šis nesustodamas.
- O tu ką darai? – paklausė išminčiai kito žmogaus.
- Aš uždirbu pinigus vaikams maistui, – atsakė jis.
- Na, o tu ką dirbi? – paklausė išminčiai trečiojo žmogaus.
- Aš statau šventyklą! – išdidžiai atsakė žmogus.
Padėkojo išminčiai ir susimąstė, tokius skirtingus atsakymus išgirdę… Jie suprato vieną paprastą tiesą – nesvarbu, ką tu darai, svarbu – kaip, su kokiomis mintimis tu tai darai… Vienas ir tas pats užsiėmimas vienam žmogui atneša kančią, kitam nepakeliamą naštą užmeta, o kitam atneša džiaugsmą… Kiekvienoje gyvenimiškoje situacijoje galima rasti kažką gero, tereikia noro, ir kartais pakeistas požiūris keičia ne tik mūsų nuotaiką, bet ir gyvenimą....
-
los bambardyros gavo reakciją nuo MindaugasLT Išmintingos istorijos
Gyveno kartą labai pamaldus žmogus. Jis viską darė taip, kaip reikia: laiku kėlėsi, laiku gulė, dirbo, meldėsi, augino vaikus ir šelpė vargetas.
Ir štai nusprendė vieną dieną Dievas pasiųsti į žemę potvynį. Vanduo mikliai pradėjo kilti ir tvinti gatvėmis. Žmonės tuoj sukruto, sumetė mantą į valtis, sulipo patys ir plaukia.
O tas pamaldus žmogus pradėjo melstis. Plaukia pro jo namus valtis, kaimynai jam šaukia:
- Eikš pas mus! Ar nematai, kad vanduo kyla?
- Aš tikintis žmogus. Dievas man padės, - ramiai atsiliepia pamaldusis ir valtis nuplaukia.
Vanduo kyla toliau. Pamaldusis užlipa į viršutinį aukštą ir toliau meldžiasi. Pro jo namus praplaukia laivelis, iš jo kažkas šaukia:
- Paskubėk! Mes tave paimsim!
- Aš tikintis žmogus. Dievas man padės! - ramiai atsiliepia pamaldusis ir laivelis nuplaukia.
Vanduo kyla toliau. Pamaldusis užlipa ant stogo ir visu balsu šaukdamas toliau meldžiasi. Pro jo namus praskrenda sraigtasparnis, iš jo kažkas išmeta kopėčias ir šaukia:
- Lipk aukštyn! Mes tave paimsim! Vėliau pagalbos nebesulauksi!
- Aš tikintis žmogus! Dievas man padės! - jau drebančiu balsu atsiliepia pamaldusis ir sraigtasparnis nuskrenda.
Vanduo kyla kyla... Žmogus nuskendo.
Po mirties ateina jis pas Dievą ir klausia:
- Mano brangus Dieve, aš taip tavim tikėjau, taip tau meldžiausi. KODĖL Tu leidai man nuskęsti?
- Mano brangus žmogau, - atsidūsta Dievas, - aš tau siunčiau valtį, aš tau siunčiau laivą, aš tau siunčiau sraigtasparnį. KODĖL tu jais nepasinaudojai?
-
los bambardyros gavo reakciją nuo MindaugasLT Išmintingos istorijos
Iš pradžių Dievas sukūrė žemę ir žvelgė į ją iš savo kosminės vienatvės. Ir Dievas tarė: "Padarykim iš purvo gyvus sutvėrimus, idant purvas pamatytų, ką mes padarėme". Ir Dievas sukūrė visus gyvus padarus, kurie dabar juda žemėje, tarp jų ir žmogų. Žmogaus pavidalo purvas atsisėdo, apsidairė ir prabilo. Dievas pasilenkė arčiau jo. "Kokia viso šito prasmė?" — sumirksėjęs mandagiai paklausė žmogus.
- O ką - viskas privalo turėti prasmę? - paklausė Dievas.
- Be abejo, - atsakė žmogus.
- Tuomet palieku tau sugalvoti, kokia viso šito prasmė, - atsakė Dievas ir nuėjo.