Arvydas

nes nepripažįsti, kad tai yra politinė propaganda ir kad ji skleidžiama "galvelėms plauti" :)
 
pats tai patvirtini, bet nepripažįsti. :)
 
Labai paprasta ir lengva (konservatorių bruožas) visus išvadinti bukais ir neišmanėliais (ar tik ne stalinas apie savo liaudį analogiškai atsiliepęs buvo. Vardan pažangos lai išmiršta dalis, kad ateityje gyventume geriau?), kad tik jie "žino kaip" vesti Lietuvą gerovės keliu. Kad reikia tik už juos balsuoti, nes tik genijai ir savo srities žinovai yra pas juos. O visur kitur dundukai :) O dar geriau, kai viskas parodoma "vaizdžiai", va mes kiek padarėme ir va kiek neišmanėliai pridirbo.
 
Kai išnyks partiniai lozungai ir logotipai, tada bus galima vadinti statistika, o iki tol tai bus atrinkta tikslinė partinė PROPAGANDA.

tą ir turiu mintyje, kad pateikiama tik "naudinga informacija" ir tik vienai partijai, pvz.:

 
Kaip tokio grafiko nevadinti propaganda? Man patinka, kai duomenys būna neįtakojami tam tikrų suinteresuotų grupių. Tada galima pamatyti realią situaciją, o ne vienos partijos puikavimasi.
 
 
---
 
Partijos turi sąlyginai nedidelę įtaką Lietuvos vystymosi krypčiai, nebent kažką sugalvoja kardinaliai naujo, įprastai kokia visišką nesamonę, kuri brangiai atseina visuomenei (pvz. "Valdovų rumai", atominė elektrinė, algų atstatymas daug uždirbančiai žmonių grupei ir t.t.). Man bent tokia nuomonė susidarė, kad ministerijos dirba savo darbą nepriklausomai nuo to, kas tuo metu yra ministras (vadovaujasi nacionaline strategija). Tad ir pateikinėti tokius grafikus, kaip viena partija "išgelbėjo" Lietuvą nėra korektiška. Nes betkokiu atveju viena ar kita ministerija būtų atlikusi savo pareigą ir "krapščiusi" Lietuvą iš dugno. Ir tikėtina, kad su tokiomis pačiomis priemonėmis, nebent ministras visiškas kelmas ir ministerijos ekspertų nuomonė jam "žemai kabo". Tokiu atveju nepadės niekas, tik pasiųsti tokį ministrą į kokį Kazakstaną ir gražiai nutekinti informaciją žurnalistams, kad vyko užsakomuoju verslininkų reisu :)
 
Jei reikia pateikti grafikus, tai bent be partijų "nuopelnų". Nes dažnai po tokių partinių išsišokimų dar graudžiau pasidaro :ph34r:
 

Kaip dėl analogiškos šiai?
 
Išlaidų būstui išlaikyti našta namų ūkiams

 
 
Namų ūkių pasiskirstymas. Požymiai: kaip namų ūkis verčiasi, administracinė teritorija ir metai

 
http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectTable/Omrade0.asp?SubjectCode=S3&ShowNews=OFF&PLanguage=0
 
Norint pagrįsti savo teisumą, visada galima rasti "duomenis" patvirtinančius teiginius. Tą ir noriu pasakyti, kad Lietuvoje nėra taip "faina" gyventi, kaip bandoma pateikinėti propagandiniuose grafikuose. Juo labiau, kad pati valstybė yra nusprendusi tokią propagandą palaikyti ir skleisti (skaityti aukščiau) :)

Gal, kad jie vaizduojami kaip Lietuvos gelbėtojai, net grafikuose lyginami su kita partija. Taip, ekonomika auga ir tai labai gerai. Bet tai nėra partijų nuopelnai, jos labiau trukdo augimui, nei skatina (nors yra išimčių - labiau personalijų, nei partijų). Aš tai ir noriu pasakyti - kad ne konservatoriai, socdemai, darbiečiai, tvarkiečiai ar dar kokie ...iečiai išgelbėjo Lietuvą nuo bankroto :) O paprasti žmonės, kurie ant savo pečių ištraukė viską ir jiems gyvenimas toli gražu ne rožėmis klotas, kaip bando pateikti vienos partijos atstovas.
 
Todėl ir vadinu tuos grafikus propaganda ir erezijų skleidimu, nes juose yra "partijos". Aš neginčiju grafikų, nes jie teisingi. Aš sakau, kad atrenkama ir pateikiama tik vienai partijai naudinga informacija. Tik ta kuri "gražiai atrodo" ir rodo "nuopelnus" :) Savo pavyzdžiais iš statistikos departamento norėjau parodyti, kad galima lygiai tą pačią propagandą "apversti" ir tai pačiai partijai priskirti visus "anti nuopelnus".
 
Patobulėjo, bet tai padarė žmonės, o ne politikai. Galėčiau tik ant vienos rankos suskaičiuoti politikus, kurie ne tai, kad padėjo, bet netrukdė Lietuvai vystytis ekonomiškai. O visi kiti tik kaišiojo pagalius ir žiūrėjo savų interesų, ir atkatų.

Šimašius minėjo, kad galutinis svarstymas lygtais numatytas gruodžio 10. Ekonomikos (pagrindinis) komitetas pritarė. Vėsaitė pasiūlė atidėjimo terminą pratęsti tik metams, o ne dviems.
 
Laukiam naujienu.

nelegalios pajamos yra Lietuvos gerovės rodiklis. Gydytojai taip pat po 30 lt/h papildomai pacientus priiminėja? :rolleyes:
 
 
Gal čia ir sustojame, nepereikime prie asmeniškumų. O tai paskui susipyksime be reikalo. Diskutuokime šalta galva ;)
 
čia apie tą kuri statistikos departamente? :) Vat BVP grafikais mes tikime, o darbo biržos (DB) statistika nebetikim - dvigubi standartai.
 
Dėl DB, tai aš šiek tiek ironizuoju, žinom visi koks ten bardakas. Pvz. kad ir dėl tavo minėtų patentų daugelis ten stodavo, kad gautų nuolaidą patentui įsigyti. Pažiūrėsime kaip pavyks Klaipėdos eksperimentas su patentų kainų sumažinimu ir DB "klientūrai" nebetaikyti nuolaidų. Turėtų pagerėti "bedarbių" rodiklis :)

kad tai yra konservatorių ir ko. propaganda ir nieko daugiau, su realiu gyventojų pajamų didėjimu ji visiškai nesusijusi. Nors dažnai pateikiama, taip, kad parodyti, kaip pas mus faina gyventi ir kuo toliau, tuo fainiau. Bet kai paprašai įvertinti žmonių gerovę grafikai pasibaigia :)
 
su 1990 m. lyginti negalima, tą Giedrius turėtų žinoti. Santykinius duomenis galima pateikti tik nuo 1993 metų. Nebent pas jį metodika įvertina tuos kelis metus atskirai ir tada pateikiami kartu su visais duomenimis. Jei taip padaro - priekaištų neturiu.
 
Kaip ir paprasta paimti keletą eilučių iš statistikos departamento puslapio ir juos pateikinėti propagandos tikslais kaip:
- konservatorių ir ko. pranašumą prieš kitas partijas;
- Lietuvos gyventojų gerovės rodiklis;
- gerėjančios situacijos rodiklis;
ir t.t.
 
Lietuvoje situacija negerėja, jei nesitiki paimkime socialinį pjūvį - mokykloje dirbantį mokytoją. Kiek jo alga kilo per pastaruosius 20 metų, kiek išaugo maisto, kuro, patarnavimų ir t.t. kainos? Dar galite atlikti pjūvius su kultūros darbuotojais, mokslininkais, gydytojais ir etc. Jiems gyvenimas pagerėjo? Už tą pagerėjimą aišku turime būti dėkingi konservatoriams, o gal socdemams, o gal uspaskiui? :rolleyes:
 
Tikrai tas BVP augimas vienam gyventojui davė kažką apčiuopiamo šių sričių specialistams? Padidėjo algos? :) Ir kaip tokios skleidžiamos informacijos nevadinti propaganda - "Lietuvoje gyventi darosi fainiau ir fainiau".
 
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vyriausybe-uzsimojo-idiegti-zmonems-kad-lietuvoje-gyventi-gera.d?id=63434960

o zinai kodel taip yra? todel kad labai didele dalis emigravo. Gali mazdaug isivaizduoti, kiek butu savizudybiu, jei lietuviai nebutu galeje emigruoti aplamai :) todel jei ivertinsi gyventoju mazejima, kuriem buvo sunku ir isvyko, ir sita statistika sumoj gautum, kad savizudybiu nei kiek nesumazejo.
 
paziuresim, kaip geres gyvenimas, kai dabar didziausia jega (jaunimas ir vidutinio amziaus zmones) emigruoja visam laikui ir bus metas, kai niekas nebesurinks pencijom pakankamai... nes nebebus tiek dirbanciu.
 
ka padare koncervai ar socdemai kad to nebutu? jie pries rinkimus labai deklaruoja seimos vertybes, bet ka konkreciai padare kad vidutinei seimai butu suteikta reikiama pagalba, kad jai nereiktu emigruoti?
 
jei nezinojai, tai BVP augima skatina ir vyriausybes islaidos (vyriausybės išlaidos – tai centrinės ir vietinės valdžios institucijų išlaidos baigtinėms prekėms bei paslaugoms, taip pat darbo jėgai įsigyti ar naudoti), o ju buna tikrai nemenku ir issivaistoma ir didelem sumom utopiniams projektams.
 
kaip pakomentuotu koncervai su socdemais (juos paminiu nes per 20 metu tik jie pagrinde ir valde pasikeisdami siek tiek) ju vykdoma smulkaus verslo skatinimo politika ir situos faktus? tas ir uzdarbieciu forumui manau aktualus klausimas:
 
Savarankiškai dirbančių asmenų 2002 metais buvo beveik dvigubai daugiau, nei gaunančių socialines pašalpas. Šalyje buvo registruoti 233,3 tūkst. savarankiškai dirbantys vyrai ir moterys, tuo metu socialinių pašalpų gavėjų buvo 117,2 tūkst. 2012 metais registruota 124,3 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų ir 221,9 tūkst. pašalpos gavėjų.

Kaip dėl analogiškos šiai?
 
Išlaidų būstui išlaikyti našta namų ūkiams

 
 
Namų ūkių pasiskirstymas. Požymiai: kaip namų ūkis verčiasi, administracinė teritorija ir metai

 
http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectTable/Omrade0.asp?SubjectCode=S3&ShowNews=OFF&PLanguage=0
 
Norint pagrįsti savo teisumą, visada galima rasti "duomenis" patvirtinančius teiginius. Tą ir noriu pasakyti, kad Lietuvoje nėra taip "faina" gyventi, kaip bandoma pateikinėti propagandiniuose grafikuose. Juo labiau, kad pati valstybė yra nusprendusi tokią propagandą palaikyti ir skleisti (skaityti aukščiau) :)

lyg ramiai diskutuoju :unsure:
 
 
Kažkaip visi oponuojantys įsistvėrę, kad "tie" 100 tūkst. iškarto ims valdžią :) Čia tik referendumui organizuoti, gi ne galutinis sprendimas. Visi eis balsuoti ir nuspręs ko nori. Taip, kad teikdamas, jog 100 tūkst. budulių užims valdžią šiek tiek perdedi.
 
emmm... gal aš ko nesupratau? Nuo kada reikia 50 proc. rinkėjų, kad referendumas įvyktų? Kiek žinau tas galioja tik LR konstitucijos keitimui. Ar aš klystu? :huh:
 
Nesutikčiau, "tauta" ieškotų neveiksnios valdžios alternatyvos. Nevadinčiau to nestabilumu, kaip tik siekiu kažką tobulinti - nes prieš tai buvę nieko gero eiliniam žmogui nepadarė. Tikrai nenustebsiu, kad sekančiuose rinkimuose konservatoriai su gerokai didesnėmis liberalų sąjungos gretomis sudarys vyriausybę. Nes dabartinė vyriausybė pjauna grybą kaip ir buvusioji. O alternatyvių stiprių partijų nėra. Tad rinkėjai tikėsis, kad po kadencijos opozicijoje "nubaustieji" padarys išvadas ir "ateis" su noru padėti žmonėms išspręsti jų problemas - kaip išgyventi.
 
 
Kroatija nubalsavo referendume ir ...? Jau šaudo? :)
http://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/3/30777/kroatija_referendume_atmete_geju_santuokas_
 
Jei atvirai, tai taip, čia jų reikalas. Jei esi ten nepageidaujamas, pats kaltas, kad ieškai "teisibes". Jei nuvažiuoji į ekstremistų kraštą būk malonus prisitaikyk ir klausyk vietinių nurodymų, o ne demonstruok koks aš "baltasis europietis" ir aš turiu "teises".
 
pasikartosiu ir aš čia tik referendumo inicijavimui, balsuos tai visi :)
 
bėga nes neišgyvena arba išgyvena su ribotomis galimybėmis. Viskas remiasi į pajamas, vienas forumo kolega, labai megsta demonstruoti grafiškai kaip auga BVP ir lygina su viena partija ir kita partija (lyg tos partijos įtakojo pasaulinę krizę :)), bet vis nenori pateikti grafikų su realiomis žmonių pajamomis ir ką už jas galima įsigyti.
 
Vienintelį gerą postūmį matau, berods liberalų siūlytą, mažosios bendrijos verslo modelį. Jis gerokai kilstelėjo Lietuvos pozicijas įvairiuose reitinguose. Valdžia "kalta", kad žmonės bėga iš čia, jei būtų sąlygos užsiimti verslu supaprastinta tvarka (neperlipant tam tikro "minimumo") daugelis liktų čia. Lietuviai labai verslūs žmonės, prisiminkite blokados laikus :)
 
-------------------------------------
 
Pabaigai.
 
Manau, kad dabartinės didžiosios partijos bijo referendumų galimybės, nes per visą nepriklausomybę jie nesikalbėjo su tautiečiais, "jie" bijo prarasti esamas pozicijas, nes nemoka įsiklausyti ir dirbti žmonėms, o ne interesams. Vienintelė Kubiliaus vyriausybė bent pasisuko šonu į liaudį ir kažką murmėti pradėjo. O iki tol buvę toliau savo nosies nematė. Gal laikas tai pakeisti?
 
garsinė iliustracija mano žodžiams:

Dar viena visai nebloga
 
http://wordpress.org/themes/hueman

Kaip dėl analogiškos šiai?
 
Išlaidų būstui išlaikyti našta namų ūkiams

 
 
Namų ūkių pasiskirstymas. Požymiai: kaip namų ūkis verčiasi, administracinė teritorija ir metai

 
http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectTable/Omrade0.asp?SubjectCode=S3&ShowNews=OFF&PLanguage=0
 
Norint pagrįsti savo teisumą, visada galima rasti "duomenis" patvirtinančius teiginius. Tą ir noriu pasakyti, kad Lietuvoje nėra taip "faina" gyventi, kaip bandoma pateikinėti propagandiniuose grafikuose. Juo labiau, kad pati valstybė yra nusprendusi tokią propagandą palaikyti ir skleisti (skaityti aukščiau) :)

kad tai yra konservatorių ir ko. propaganda ir nieko daugiau, su realiu gyventojų pajamų didėjimu ji visiškai nesusijusi. Nors dažnai pateikiama, taip, kad parodyti, kaip pas mus faina gyventi ir kuo toliau, tuo fainiau. Bet kai paprašai įvertinti žmonių gerovę grafikai pasibaigia :)
 
su 1990 m. lyginti negalima, tą Giedrius turėtų žinoti. Santykinius duomenis galima pateikti tik nuo 1993 metų. Nebent pas jį metodika įvertina tuos kelis metus atskirai ir tada pateikiami kartu su visais duomenimis. Jei taip padaro - priekaištų neturiu.
 
Kaip ir paprasta paimti keletą eilučių iš statistikos departamento puslapio ir juos pateikinėti propagandos tikslais kaip:
- konservatorių ir ko. pranašumą prieš kitas partijas;
- Lietuvos gyventojų gerovės rodiklis;
- gerėjančios situacijos rodiklis;
ir t.t.
 
Lietuvoje situacija negerėja, jei nesitiki paimkime socialinį pjūvį - mokykloje dirbantį mokytoją. Kiek jo alga kilo per pastaruosius 20 metų, kiek išaugo maisto, kuro, patarnavimų ir t.t. kainos? Dar galite atlikti pjūvius su kultūros darbuotojais, mokslininkais, gydytojais ir etc. Jiems gyvenimas pagerėjo? Už tą pagerėjimą aišku turime būti dėkingi konservatoriams, o gal socdemams, o gal uspaskiui? :rolleyes:
 
Tikrai tas BVP augimas vienam gyventojui davė kažką apčiuopiamo šių sričių specialistams? Padidėjo algos? :) Ir kaip tokios skleidžiamos informacijos nevadinti propaganda - "Lietuvoje gyventi darosi fainiau ir fainiau".
 
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vyriausybe-uzsimojo-idiegti-zmonems-kad-lietuvoje-gyventi-gera.d?id=63434960

Agroenergetikos inžinerija
 
Šiuolaikinė energetika apima ne tik elektros gamybą ir paskirstymą, bet ir naujų energijos šaltinių paiešką, saulės, vėjo, vandens ir biomasės naudojimą energijos gavybai. Todėl šioje studijų programoje suteikiamos žinios padės plėtoti atsinaujinančios energijos gamybą ir naudojimą, energetinių išteklių taupymą. Studijų programos tikslas – parengti naujos kartos specialistus, gebančius projektuoti energetines sistemas, procesus ir įrenginius, automatizuoti ir valdyti technologinius procesus, diegti atsinaujinančios energijos šaltinius, analizuoti energetinių sistemų aplinkos taršą ir jos mažinimo galimybes.
 
Karjeros galimybės
 
Galėsite dirbti elektros ir šiluminės energijos gamybos, tiekimo ir paskirstymo įmonėse, atsinaujinančios energijos jėgainių projektavimo, statybos ir aptarnavimo įmonėse, energetinio audito ir konsultavimo firmose, viešo administravimo įstaigose, energetinių sistemų ir įrangos gamybos bei montavimo įmonėse, mokymo ir mokslo įstaigose, savarankiškai užsiimti verslu.
 
Tolimesnės studijos
 
Studijas galėsite tęsti Energijos inžinerijos krypties magistrantūros studijų programose, taip pat yra sudaroma galimybė studijuoti ir kitose Technologijos mokslų srities krypčių magistrantūros studijų programose.
 
Studijų galimybės kitų šalių universitetuose
 
Airija, Anglija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Italija, Ispanija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Norvegija, Olandija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Suomija, Turkija, Vokietija.
 
Praktika
 
Studijų metu atliekamos elektros įrangos ir elektrosaugos (1 savaitė) ir agronomijos (1 savaitė) mokomosios praktikos. Technologinė praktika atliekama 4 semestre. Praktikos metu studentai susipažįsta su konkretaus objekto, kuriame montuojami elektros įrengimai ir instaliacija technine dokumentacija, darbų organizavimu, medžiagų tiekimu, brigados žmonių kvalifikacija, reikiamais įrankiais ir įranga (kėlimo mechanizamais, suvirinimo transformatoriais ir t.t.). Jie išmoksta montuoti elektros įrenginius ir instaliaciją tiek atvirai, tiek paslėptai: instaliacija plokščiu laidu ir kabeliu, instaliacija vamzdžiuose, instaliacija loveliuose, instaliacija ant lynų ir stygų, instaliacija ant ją palaikančių konstrukcijų (lovių, lentynų, kopetėlių ir t.t.), Taip išmoksta montuoti elektros apšvietimo įrenginius bei elektrines pavaras ir mašinas ir privesti prie jų galios bei valdymo instaliaciją, montuoti įžeminimo kontūrą ir išmatuoti jo varžą, taip pat potencialų išlyginimo kontūrą, bei nuotiekio srovės relę, išsiaiškinti laidų ir kabelių markes,žinoti ir vykdyti elektrosaugos reikalavimus, mokėti naudotis saugumo technikos priemonėmis, išsiaiškinti kokių reikia dokumentų priduodant objektą eksploatacijon. Inžinerinė projektinė praktika atliekama 6 semestre. Prieš išvykdamas į inžinerinę projektinę praktiką, studentas turi numatyti bakalauro baigiamojo darbo kryptį. Praktikos metu studentas išmoksta praktiškai organizuoti elektros įrenginių techninį aptarnavimą, taikant teorines žinias tinkamai techniškai juos prižiūrėti, diagnozuoti jų gedimus bei nustatyti gedimų priežastis, diegti pažangias elektros įrenginių eksploatacijos ir remonto technologijas bei surenka duomenis baigiamajam darbui rengti.
 
 
Dėstomi dalykai
 
Bendrieji universitetinių studijų dalykai
Filosofija, Psichologija, Visuomenės raida, Užsienio kalba.
 
Studijų pagrindinės krypties dalykai ir su ja susiję dalykai
Matematika, Chemija, Fizika, Informacinės technologijos, Inžinerinė grafika, Medžiagotyra ir elektrotechninės medžiagos, Elektros įranga ir elektrosauga, Metrologija ir elektriniai matavimai, Techninė mechanika, Teorinė elektrotechnika, Elektros grandinių teorijos pagrindai, Termodinamika, Elektronika, Biosistemų elektrotechnologijos ir šviesos technika, Automatinio valdymo pagrindai, Šilumos energetika, Elektros energetika, Elektros mašinos, Energetinių sistemų projektavimas, Žemės ūkio technologinių procesų pagrindai, Galios elektronika, Šiluminiai varikliai, Žemės ūkio elektros pavaros, Žemės ūkio elektros sistemos ir tinklai, Agronomijos ir ekologijos pagrindai, Žmonių sauga, Specialybės užsienio kalba, Specialybės lietuvių kalba, Ekonomikos, vadybos, teisės pagrindai. Atliekama Technologinė praktika (7 ECTS).
 
Gilesnės specializacijos (Atsinaujinančioji energetika) studijų dalykai
Atsinaujinančioji energetika, Atsinaujinančiosios energetikos sistemos. Studento pasirinkimui siūlomi alternatyvieji dalykai (10 ECTS): Geotermijos energetika, Saulės energetika, Vėjo ir vandens energetika (iš šių trijų renkasi vieną), Biodegalų energetika, Biodujų energetika, Kietojo biokuro energetika (iš šių trijų renkasi vieną). Atliekama Inžinerinė – projektinė praktika (5 ECTS) ir rengiamas baigiamasis darbas (12 ECTS).
 
Laisvai pasirenkamieji dalykai
Šie dalykai skirti laisvam studento pasirinkimui. Juos studentas renkasi iš universitete pasiūlyto dalykų sąrašo, yra galimybė rinktis ir kituose universitetuose.
 

 
 
Biomasės inžinerija
 
Pastaruoju metu biomasė vis labiau naudojama šilumos, elektros, kuro, biopolimerų ir kitų ne maisto produktų gamybai. Tai plačiausiai paplitęs ir universaliausias atsinaujinantis gamtinis išteklius, reikalaujantis specialių žinių jo panaudojimui. Žemės ūkio inžinerijos, Miškų ir ekologijos, Agronomijos fakultetų kuruojama Biomasės inžinerijos studijų programa skirta rengti atsinaujinančių žaliavų ir bioenergijos srities specialistus, turinčius inžinerijos žinių ir gebančius valdyti žaliavų srautus bei technologinius procesus, organizuoti biomasės gamybą bei konversiją, mažinant tradicinių gamtinių išteklių vartojimą ir žalingą poveikį aplinkai.
 
Karjeros galimybės
 
Galėsite dirbti biomasės auginimo, paruošimo ir konversijos – biodujų, biokuro, biodegalų ir biomedžiagų gamybos, įmonėse, šilumos ir elektros gamybos bei tiekimo įmonėse, konsultavimo tarnybose ir projektavimo biuruose, mokymo, mokslo ir viešojo administravimo įstaigose, savarankiškai užsiimti verslu.
 
Tolimesnės studijos
 
Studijas galėsite tęsti Gamtos išteklių technologijų krypties magistrantūros studijų programose, taip pat yra sudaroma galimybė studijuoti ir kitose Technologijos mokslų srities krypčių magistrantūros studijų programose.
 
Studijų galimybės kitų šalių universitetuose
 
Yra galimybė rinktis studijas iš šiuo metu pasirašytų dvipusių ERASMUS mainų sutarčių tarp Lietuvos žemės ūkio universiteto ir 71 Europos universiteto, kurie yra Airijos, Anglijos, Austrijos, Belgijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Italijos, Ispanijos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Prancūzijos, Rumunijos, Slovakijos, Suomijos, Turkijos Vokietijos šalyse.
 
Praktika
 
Studijų metu atliekamos agronomijos (2 savaitės) ir miškų ūkio (1 savaitė) mokomosios praktikos bei technologinė (5 savaitės) ir inžinerinė projektinė praktikos (7 savaitės) žemės ir miškų ūkio įmonėse, atsinaujinančių žaliavų ir bioenergijos gamybos firmose arba mokslo ir mokymo įstaigose. Technologinės praktikos tikslas – pagilinti ir įtvirtinti žinias, įgytas studijuojant pirmo – antro kurso studijų krypties dalykus, įgyti praktinius, kvalifikacinius įgūdžius biomasės auginimo, derliaus nuėmimo, žemės bei miškų ūkio materialinio – techninio aprūpinimo, biomasės logistikos klausimais. Inžinerinė projektinė praktika atliekama baigus 6 semestrą ir pasirinkus baigiamojo darbo sritį. Jos metu studentas vysto biomasės gamybos, perdirbimo ir konversijos praktinius-profesinius įgūdžius, atlieka technologinio proceso analizę ir surenka baigiamajam darbui reikalingus duomenis.
 
 
Dėstomi dalykai
 
Bendrieji universitetinių studijų dalykai
Filosofija, Psichologija, Visuomenės raida, Užsienio klaba.
 
Studijų krypties ir su ja susiję dalykai, praktikos, baigiamieji atsiskaitymai
Matematika, Fizika, Chemija, Informacinės technologijos, Inžinerinė grafika, Bendroji termodinamika, Elektrotechnika, Konstrukcinės medžiagos, Techninė mechanika, Gamtiniai ištekliai, Augalų biologija, Agronomijos pagrindai, Miškų ūkio pagrindai, Energetinių žolinių ir sumedėjusių augalų auginimo technologijos, Biomasės auginimo ir nuėmimo technika, Biomasės konservavimas ir sandėliavimo sistemų inžinerija, Biosklaidžios atliekos, Biomasės konversijos pagrindai, Mikroorganizmų biologija ir biotechnologija, Cheminiai ir biocheminiai perdirbimo procesai, Biomasės perdirbimo technologiniai procesai, Technologinių sistemų projektavimas, Elektronika ir automatika, Bendroji ekologija ir aplinkosaugos pagrindai, Žmonių ir mašinų sauga, Specialybės užsienio kalba, Specialybės lietuvių kalba, Ekonomikos ir finansų pagrindai, Vadybos ir teisės pagrindai. Atliekama Technologinė praktika ir Inžinerinė projektinė praktika (7 ECTS) bei rengiamas baigiamasis darbas (12 ECTS).
 
Gilesnės specializacijos dalykai
Iš keturių dalykų derinių, pasirenkamas vienas
Biodujų Konversijos inžinerija - biodujų inžinerija (7 ECTS), Šilumos, elektros ir dujų tiekimo sistemos (5 ECTS), Biodujų naudojimo technologijos (4 ECTS)
 
Kietojo biokuro Konversijos inžinerija - biokuro inžinerija (7 ECTS), Šilumos, elektros ir dujų tiekimo sistemos (5 ECTS), Biokuro paruošimo konversijai energetinis vertinimas (4 ECTS)
 
Biodegalų - biotepalų Konversijos inžinerija - biodegalų ir biotepalų inžinerija (7 ECTS), Vidaus degimo varikliai (5 ECTS), Triboinžinerija (4 ECTS)
 
Biomedžiagų Konversijos inžinerija - biomedžiagų inžinerija (7 ECTS), Medžiagu apdirbimo būdai ir technologijos (5 ECTS), Biomedžiagų utilizavimas (4 ECTS)
 
Laisvai pasirenkamieji dalykai
Šie dalykai skirti laisvam studento pasirinkimui. Juos studentas renkasi iš universitete pasiūlyto dalykų sąrašo, yra galimybė rinktis ir kituose universitetuose.
 

 
Privalumai
ASU išskirtinumas – kompaktiškas ir jaukus studentiškas miestelis, įkurtas neurbanizuotoje teritorijoje šalia Kauno miesto. Universiteto miestelį supantys natūralūs plotai kuria malonią, sveiką ir saugią erdvę darbui bei poilsiui. Čia galima džiaugtis Kamšos draustiniu, Nemuno slėnio laukais, plačiomis laukų erdvėmis.
 
Akademiniame miestelyje sudarytos visos sąlygos gyventi ir ilsėtis. Yra pakankamai viešojo maitinimo įstaigų, parduotuvių, buitinių paslaugų teikėjų. Universiteto teritorijoje veikia du pirminės sveikatos priežiūros centrai. Šalia bendrabučių yra didžiausias Lietuvoje lauko sporto aikštynas. Saugomos ir viešos automobilių stovėjimo aikštelės tenkina studentų ir darbuotojų poreikius. Geras susisiekimas su Kauno miestu leidžia greitai pasiekti miesto centrą, poilsio, pramogų ir kitus objektus. Į Kauno autobusų ir geležinkelio stotis veža 18 autobusas ir 56 mikroautobusas, o 81 mikroautobusas– pro Kauno klinikas į Šiaurės prospektą. Taip pat Universitetas yra šalia tarptautinės magistralės Via Baltica ir tik keletas kilometrų nuo automagistralės Vilnius – Klaipėda. Miestelyje nėra transporto grūsčių, visuomet būna laisvų vietų automobiliui pastatyti.
Vieta ASU bendrabučiuose, esančiuose šalia mokomųjų korpusų, suteikiama visiems to pageidaujantiems Universiteto studentams. Pirmakursiai turi pirmumą apsigyvenant bendrabutyje. ASU – vienintelis tokias sąlygas suteikiantis universitetas Lietuvoje. Šiuo metu bendrabučiuose yra daugiau nei 2400 vietų; juose gyvena dieninių ir neakivaizdinių studijų studentai.
 
Pirmojo kurso studentams bendrabučiai skiriami jau rugpjūčio mėnesį.
 
Bendrabučių kambariuose gyvena po 2-3 studentus. Bendrabučiai nuolat atnaujinami. Vienas iš jų yra viešbučio tipo: jame gyvena daugiau patogumų ir prabangos pageidaujantys studentai. Visuose bendrabučiuose įrengtos interneto prieigos. Kasmet puoselėjama ir gražinama bendrabučių aplinka.
 
Universiteto teritorijoje yra įrengta pakankamai saugomų ir viešų automobilių stovėjimo aikštelių.
 
ASU absolventai, tapę stambių, inovatyvių įmonių ir bendrovių savininkais ar vadovais, dirbantys pirmaujančiose šalies įmonėse ir organizacijose, nenutraukia ryšių su savąja Alma Mater, o tampa ištikimiausiais Universiteto rėmėjais. Jiems prisidedant atnaujinamos auditorijos, įrengiamos modernia technika aprūpintos laboratorijos, tvarkoma aplinka. Jų vadovaujamose įmonės ASU studentai atlieka praktikas, o baigusieji – randa darbo vietas. Apie 70-80 proc. ASU absolventų įsidarbina pagal įgytą profesiją.
 
Stipendijos
 
Aleksandro Stulginskio universitete veikia studentų finansinio skatinimo ir paramos sistema. Geriausiai besimokantiems studentams mokamos skatinamosios stipendijos.
 
Už išskirtinius pasiekimus studijose ir visuomeninėje veikloje skiriamos vardinės stipendijos (pvz., Lietuvos prezidento A. Stulginskio, Amerikos lietuvių fondo, kitos specialios stipendijos).
 
Daugėja studentų, gaunančių įmonių stipendijas pagal trišales sutartis.
 
Vienkartinės stipendijos yra mokamos studentams, pasiekusiems išskirtinių rezultatų visuomeninėje veikloje, sporte, meno kolektyvuose.
 
Studentai kurių materialinė padėtis sunki, gali gauti socialines stipendijas, kurias skirsto Mokslo ir studijų fondas.
 
Studijų įmokos
 
Universitetas gali suteikti paramą studentams našlaičiams ir neįgaliems studentams, sudaro galimybę studijų įmoką mokėti dalimis.
 
Visi Universiteto studentai turi galimybę gauti paskolą gyvenimo išlaidoms ir studijų įmokoms padengti.
 
Daugiau informacijos: http://www.asu.lt/pradzia/lt/

cia siek tiek info, kad BVP dar nereiskia geroves, nes Lietuva atitinka 70 % BVP vidurkio, tenkancio 1 gyventojui ;)
 
 
Čekija
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis: 3 362 litai
Minimalus mėnesinis darbo užmokestis: 1 129 litai
BVP vienam gyventojui: 46 862 litai
 
Kroatija
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis: 3 742 litai
Minimalus mėnesinis darbo užmokestis: 1 319 litai
BVP vienam gyventojui: 36 462 litai
 
Portugalija
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis: 4 869 litai
Minimalus mėnesinis darbo užmokestis: 1 699 litai
BVP vienam gyventojui: 55 708 lita
 
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis: 7 697 litai
Minimalus mėnesinis darbo užmokestis: 3 183 litai
BVP vienam gyventojui: 75 674 litai
 
Ispanija
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis: 7 817 litai
Minimalus mėnesinis darbo užmokestis: 2 248 litai
BVP vienam gyventojui: 83 293 litai
 
Italija
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis: 8 175 litai
Minimalus mėnesinis darbo užmokestis: įstatymuose nenumatytas, susidera profsąjungos
BVP vienam gyventojui: 90 149 litai
 
Islandija
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis: 8 729 litai
Minimalus mėnesinis darbo užmokestis: 3 978 litai
BVP vienam gyventojui: 96 094 litai
 
Švedija
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis: 9 424 litai
Minimalus mėnesinis darbo užmokestis: įstatymuose nenumatytas, susidera profsąjungos
BVP vienam gyventojui: 112 154 litai
 
Vokietija
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis: 9 460 litų
Minimalus mėnesinis darbo užmokestis: įstatymuose nenumatytas, susidera profsąjungos
BVP vienam gyventojui: 103 533 litai
 
Didžioji Britanija
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis: 10 040 litų
Minimalus mėnesinis darbo užmokestis: 4 100 litų
BVP vienam gyventojui: 90 021 litas
 
Prancūzija
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis: 10 221 litas
Minimalus mėnesinis darbo užmokestis: 4 782 litai
BVP vienam gyventojui: 105 315 litų
 
Suomija
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis: 10 734 litai
Minimalus mėnesinis darbo užmokestis: įstatymuose nenumatytas, susidera profsąjungos
BVP vienam gyventojui: 114 160 litų
 
Austrija
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis: 10 819 litų
Minimalus mėnesinis darbo užmokestis: 3 502 litai
BVP vienam gyventojui: 116 395 litai
 
Belgija
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis: 11 312 litų
Minimalus mėnesinis darbo užmokestis: 5 250 litų
BVP vienam gyventojui: 113 051 litas
 
Nyderlandai
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis: 11 943 litai
Minimalus mėnesinis darbo užmokestis: 4 992 litai
BVP vienam gyventojui: 122 337 litai
 
Airija
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis: 13 854 litai
Minimalus mėnesinis darbo užmokestis: 5 252 litai
BVP vienam gyventojui: 125 469 litai
 
Norvegija
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis: 14 387 litai
Minimalus mėnesinis darbo užmokestis: įstatymuose nenumatytas, susidera profsąjungos
BVP vienam gyventojui: 200 981 litas
 
Liuksemburgas
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis: 14 980 litų
Minimalus mėnesinis darbo užmokestis: 6 159 litai
BVP vienam gyventojui: 277 700 litų
 
Danija
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis: 15 251 litas
Minimalus mėnesinis darbo užmokestis: įstatymuose nenumatytas, susidera profsąjungos
BVP vienam gyventojui: 139 703 litai
 
Šveicarija
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis: 16 367 litai
Minimalus mėnesinis darbo užmokestis: įstatymuose nenumatytas, susidera profsąjungos
BVP vienam gyventojui: 166 057 litai
 
Linksmiausia dalis:
 
Lietuva
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis: 1 495 litai
Minimalus mėnesinis darbo užmokestis: 1000 litų
BVP vienam gyventojui: 37 551 litai (~70% europos vidurkio)
(palyginkit su kokia Kroatija ar Čekija :)
 
Ka padare koncervatoriai ir socdemai, kad taip nebutu?
 
"Savarankiškai dirbančių asmenų 2002 metais buvo beveik dvigubai daugiau, nei gaunančių socialines pašalpas. Šalyje buvo registruoti 233,3 tūkst. savarankiškai dirbantys vyrai ir moterys, tuo metu socialinių pašalpų gavėjų buvo 117,2 tūkst. 2012 metais registruota 124,3 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų ir 221,9 tūkst. pašalpos gavėjų."
 
Gal Giedrius galetu nupiesti prognozes grafika, kada galu gale lietuviu perkamoji galia bus bent 50 % EU vidurkio :)

Gal gali (jei turi tokios informacijos, ar noro jos paieškoti) kaip kito realios gyventojų pajamos (po mokesčių) ir kiek jie galėjo nupirkti už tas pajamas tarkim duonos kepaliukų laikui bėgant?
 
P.S.
 
Vyriausybė užsimojo įdiegti žmonėms, kad Lietuvoje gyventi gera
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vyriausybe-uzsimojo-idiegti-zmonems-kad-lietuvoje-gyventi-gera.d?id=63434960
 
propagandos daugės... Mat kaimuose žmonės nežino, kaip jie gerai gyvena :rolleyes:

žinoma, kiekvienas apribojimas susilaukia pasipriešinimo, natūralu. Nuo šiol bus taip, nebebus "sienos" su skelbimais vieno žmogaus. Nesvarbu ar tai sistemos spragos (ne mes ją sukūrėme), ar bus keliama su "tabais", ar su "kodais".
 
Čia ne mes sugalvojome, o forumo bendruomenė išreiškė susirūpinimą - "kodėl vieni gali pakelti daug temų, o aš negaliu". Tokio tipo užklausų gaudavome nemažai, tad sprendimas priimtas apriboti tokius kėlimus, nesvarbu kaip jie atliekami.

betkokiu atveju nuo šiol pamačius "sieną" pakeltų temų gausite įspėjimą :)

visi ramūs :) peržiūrėjau temos administravimo istoriją, taip, buvo pakeistas temos pavadinimas, dėl ko taip buvo padaryta nežinau, matyt buvo kažkokių priežasčių (tikriausiai norėta apjungti visus virtualius pinigus į vieną temą). Bet dabar temą atstatė jos autoriaus. Tad vėl diskutuojame apie BITCOIN'us ;)

visi ramūs :) peržiūrėjau temos administravimo istoriją, taip, buvo pakeistas temos pavadinimas, dėl ko taip buvo padaryta nežinau, matyt buvo kažkokių priežasčių (tikriausiai norėta apjungti visus virtualius pinigus į vieną temą). Bet dabar temą atstatė jos autoriaus. Tad vėl diskutuojame apie BITCOIN'us ;)

Dažnai tie įstatymai neprieštarauja, bet kai kartais paprieštarauja, tai pakeičiami, kad nebeprieštarautų :)
 
laukiu kada atsisakys USA pilietybės, nes eilinis LT pilietis tai tik su viena tegali būti :)

viskas tvarkoje :) apie papildinį žinojome, pats kūrėjas net temą tam buvo sukūręs. Bet kol nariai nepiktnaudžiavo į tai didelio dėmesio nekreipėme. Kai forumo bendruomenė išreiškė susirūpinimą, dėl tokios programos naudojimo ir masinio temų kėlimo, priėmėm taisyklių papildymą ;)

Jei viskas legalu nėra ko baimintis ;)

Netyčia galima pakelti 2-3 temas, daugiau keliama jau žinant kas daroma :)

viskas tvarkoje :) apie papildinį žinojome, pats kūrėjas net temą tam buvo sukūręs. Bet kol nariai nepiktnaudžiavo į tai didelio dėmesio nekreipėme. Kai forumo bendruomenė išreiškė susirūpinimą, dėl tokios programos naudojimo ir masinio temų kėlimo, priėmėm taisyklių papildymą ;)