wan2o

Jeigu tiek jis turėtų laisvų swedbanke, tikrai vienam nelaikytų ? visi mokam su chrome ir inspect pasikeisti sumas.

Visi bankai turi tokia funkciją 'periodiniai mokejimai' viena karta supildo forma ir tam tikra lakotarpi, tam tikra diena kuria pasirenki ir nuskaiciuoja pinigu suma kuria nurodai. Vienintelis mokestis kuris gali buti, tik pavedimo mokestis.
Paprasciau nebuna.

Stripe taip pat siūlo tokią paslaugą

Tai tokius tiesiognius debetus dauguma bankų siūlo. Čia realiai yra tiesioginio debeto sutartis, tik man atrodo daugumoje bankų ar mokėjimo sistemų norint tą atlikti, reikia turėti verslo sąskaitą.

Na contribee ima ~4%, uz patoguma manau nera daug.
Gali pats kas menesi visiems issiusti moneyrequesta per swedbanko arba sebo appsa.

Manau bus sunkiau susitvarkyti kad tai tikrai parama ir nepriskaicuotu tau mokesciu 20-30% nuo sumoks susimoketi.

Pysera turi recurring payments, nezinau koki komisini ima, bet manau bus zenkliai mazesnis uz Patreon.

Juk prisiminiau, kad ir aš kaime namuose antrajame aukšte turiu 2 vienetus gulinčius komodos stalčiuje senus, nenaudojamus mygtukinius telefonus: pamačiau iniciatyvą padėti ukrainos kariams fronte - tai senų mygtukinių telefonų rinkimas ir siuntimas į frontą. Tikriausiai nereikia plėstis kam jie reikalingi kariams.
Savo telefonus perduosiu asmenims, kurie išsiųs kariams. Pamaniau pasidalinti mintimi prisidėti prie iniciatyvos bei paraginti tuos, kurie turi užsilikusius mygtukinius telefonus.
Siūlomi variantai: Nr. 1 - kas iš uždarbio narių prisijungs, galite siųsti/perduoti telefonus man, aš prisiimu atsakomybę juos perduoti. Nr. 2 - galite perduoti tiesiogiai atsakingiems.
 
 
 

Yra du momentai.
1.Monzo, Monese, N26 ir kiti “neobankai“- visada rizikuoji, kad tavo pinigai bus issaldyti. Visos sios kompanijos naudojasi daugiau ar maziau automatizuotais AML algoritmais ir yra laaaaabai daug vartotoju, kurie susiduria su problemomis. Yra FB grupe pvz “Monzo stole our money“ kur labai daug istoriju skirtingu. Galima pasiskaityti, bet visos jos panasios - vakar naudojaus, siandien negaliu, puse metu neatgaunu pinigu. 
2.Pinigu issaldymas nera tolygu ju praradimui. Taip tai nepatogu, tai nervina, tai kainuoja laiko, - bet tai nera ju negriztamas praradimas. Tarkime jei mokejimo istaiga registruota Uk, visada galima kreiptis i FCA arba finansu ombudsmena ir veliau ar anksciau pinigai yra grazinami. Yra istoriju, kaip po tokiu bajeriu neobankui dar baudeles buvo paskaiciuotos. Opiausia problema, kad neobankai turi per daug vartotoju ir per mazai zmogisko custom supporto, kuris sprendzia bedas. Pasekoje viskas pinigu grazinimas tesiasi labai ilgai.

Pirmiausiai reikia suprasti, kad tautos apsisprendimo teisė į nepriklausomybę ir regiono atsiskyrimas - nėra lygiaverčiai dalykai. 
Tautą paprastai apibrėžia eilė jungiančių veiksnių (teritorinis, religinis, kalbinis ir t.t.. jų gali būti vienas ar keli). Šiuo atveju tautos atsikyrimo klausimas yra dažniausia numatomas atskiroje sutartyje su valstybe, į kurios sudėtį ji įeina. Sutartis gali būti reali, o gali būti tik dėl akių. Tarkime Sovietų Sąjungos valstybės teoriškai turėjo galimybę pasitraukti iš sąjungos, bet procedūros tam numatytos nebuvo. Kita atvejis pvz Škotai ir Katalonai. Abu dėl savo nepriklausomybės balsavo referendume. Škotų apsisprendimo teisę Londonas pripažino, o Madridas katalonų referendumą atmetė kaip nelegetimu, nes tokia galimybė nenumatyta Ispanijos konstitucijoje. Tokiu atveju, jei sutarties ar susitarimo nėra, tai tautos vidinės stiprybės klausimas pasiekti tą atsiskyrimą ir susitarimą su centrine valdžia. Bet kaip sakiau lieka amžinas klausimas - kas yra tauta. Tarkime dalis žemaičių save irgi laiko tauta ir pas juos yra žmonių, kurie galvoja, jog reikia atsiskirti. Kitaip sakant čia neišsprendžiama (ar sunkiai išsprendžiama lygtis). Vienoje pusėje - nedalomos valstybių sienos, kitoje - tautų apsisprendimo laisvė.
Dėl regiono atsiskyrimo ar prisijungimo, tai čia viskas kitaip - sineos yra nedalomos ir tik labai retomis išimtimis, sutarus tarptautinei bendruomenei ir t.t gali būti kažkokie pakeitimai (kaip Kosovo atveju). Koks skirtumas, kad Donbase rusakalbių dauguma. Tokiu atveju Vokietija turėtų prisijungti Austriją (ką jau bandė), Šveicarus irgi visi pasidalintų, o ką jau bekalbėti apie tokias valstybes kaip San Marinas ar Andora. Valstybės sienos nedalomos ir realiai jei koks regionas ir norėtų atsiskirti, tai pirmiausiai būtų tos šalies vidaus reikalas (pvz Kosta Rika svarstė jungtis prie US) ir niekaip ne tos, prie kurios norima prisijungti. 

Exodus pinigineje labai dideli mokesciai uz keitima. Siuskis i normalia keitykla, ten parduok ir nuspirk ADA. Sutaupysi

Exodus pinigineje labai dideli mokesciai uz keitima. Siuskis i normalia keitykla, ten parduok ir nuspirk ADA. Sutaupysi

As jokiu budu neskubeciau pirkti vaistu (neskaitant vitaminu)  ar uzsiimti saves gydimu ir tuo labiau galvoti apie persodinima, be rimtesnes dermatologo konsultacijos. Plikimo priezastys gali buti laikinos (kaip stresas, metu laiku pokytis, vitaminu stoka ir t.t.), hormonines kilmes, genetines ir t.t. Jei tiksliai nezinai nuo ko plinki, tai kaip tu zinosi ka gydyti?
Tarkime mano atvejis buvo toks. Manos seimoje pagal tevo linija, visi vyrai iki 25 metu buvo pliki kaip batai. Kai man 35 metu eme slinkti plaukai, as galvojau kad jau viskas. Emiau gerti visokius papildus, naudoti brangius sampunus ir t.t Niekas nepadejo. Po apsilankymo pas dermatologa, man nustate priezasti, israse vaistu specialiu + ir viskas baigesi. Plaukai dar dabar vietoje.
 
O jei del plauku persodinimo, tai skaiciau, kad daug kas skrenda I Turkija to darytis, nes pigesnis ir efektyvesnis gydimas. Yra LT kompanijos kurios tokio gydimo organizavimu Turkijoje uzsiema
 
 

Šiaip ėjau pas privatų dermatologa. Pirmą kuris pasitaikė. Koks gydimas buvo, tiksliai nepamenu, tik žinau kad buvo steroidinis kažkoks tepalas, kurį reikėjo naudoti 3 savaites. Vėliau iki dabar specialų sampuna kartą į savaitę. Bet kaip ir sakiau - tavo bėda gali būti visai kitokia ir gal plaukų persodinimas bus geriausias sprendimas.

As jokiu budu neskubeciau pirkti vaistu (neskaitant vitaminu)  ar uzsiimti saves gydimu ir tuo labiau galvoti apie persodinima, be rimtesnes dermatologo konsultacijos. Plikimo priezastys gali buti laikinos (kaip stresas, metu laiku pokytis, vitaminu stoka ir t.t.), hormonines kilmes, genetines ir t.t. Jei tiksliai nezinai nuo ko plinki, tai kaip tu zinosi ka gydyti?
Tarkime mano atvejis buvo toks. Manos seimoje pagal tevo linija, visi vyrai iki 25 metu buvo pliki kaip batai. Kai man 35 metu eme slinkti plaukai, as galvojau kad jau viskas. Emiau gerti visokius papildus, naudoti brangius sampunus ir t.t Niekas nepadejo. Po apsilankymo pas dermatologa, man nustate priezasti, israse vaistu specialiu + ir viskas baigesi. Plaukai dar dabar vietoje.
 
O jei del plauku persodinimo, tai skaiciau, kad daug kas skrenda I Turkija to darytis, nes pigesnis ir efektyvesnis gydimas. Yra LT kompanijos kurios tokio gydimo organizavimu Turkijoje uzsiema
 
 

Pirma, nereikia klausytis tu kurie mazai zino, bet vis tiek komentuoja apie tavo situacija. Tai labiau kenkia nei padeda. Nes dabar jau pradedi svarstyti mesti savo pradeta veikla. Ir del ko? Vien tik del to, kad kazkas pakomentavo forume apie mitus. Kitos veiklos kuriu imsiesi tikrai nebus lengviau.
Mitas #1
Reikia keliasdesimt tukstanciu reklamai, kad kazka pasiekti, parduoti ir pan. Nera verslu pradetu (nuo 0) kurie turejo reklamai tokius pinigus (keliasdesimt tukstanciu). Galima pradeti ir nuo zymiai, zymiai mazesniu sumu. Tiesiog reikia gerai zinoti ka darai. 
Mitas #2
Didele konkurencija - kas yra didele? 3, 5 - 10 konkurentu? Svarbiausia ar yra rinkos lyderis (pvz. Google, Amazon ir pan.) Jei ne, tuomet didele konkurencija nera didele problema. Turi surasti kodel apskritai sita paklausa egzistuoja, kodel zmones tai perka, ka tu gali pasiulyti geriau (kaina, paprastesnis uzsakymas, dagiau informacijos apie produktus ir pan.).
Kai tau prades rupeti tavo klientu problemos tai tu pradesi rasti atsakymus kaip reikia reklamuoti tavo el. parduotuve. Tada butu logiska pasisamdyti Performance marketing specialista ir zingsnis po zingsnio gauti pardavimus. Tada pradesi geriau suprasti kodel tavo el. parduotuve duoda/ neduoda norimus rezultatus. 

Geriau apeik, fb yra postas apie juos, tai geru atsiliepimu apie juos nelabai yra. Nuotraukas jie graziai moka padaryti, bet gyvai kai atves, visai kita realybe bus. Dauguma lavonai, su uzsleptais defektais, bet pasitaiko ir tvarkingesniu, kaip papuls. Anksciau jie vadinosi Autojarelmaks24.
https://www.facebook.com/groups/viskasapieautomobilius/posts/4701338636556476
 

Nerekomenduoju.
 
 

kazkaip nesmagu intiku pirkt butu ne nauja masina, nei motora paziuresi kaip dirbt nei dar kazka ko nufotkinta nebus

Kitas forumietis prieš tai parašė gerą buto pirkimo gidą ir niuansus su bankais ir paskolom, rekomenduoju prieš tai perskaityti jį: 
Aš jį papildžiau komentaru: 


Šioje temoje nesikartosiu, o papildysiu viską kas susiję su namo pirkimu. Galbūt jau kažkas pasikeitė, galbūt kažkieno patirtis kitokia, rašau iš savo patirties, gal kažkam bus naudinga. Didžioji dalis patarimų bus perkant seną namą, nes būtent tokį rinkausi pagal savo poreikius ir biudžetą. 

Buvau nuėjęs į seminarą apie būsto paskolas, tiesa po to išaiškėjo, kad to seminaro tikslas tik parduoti gyvybės draudimą, bet visgi daug naudingos info jame galima pasisemti, tad jei turit galimybę - nueikit, kainuoja gal 10€, bet sutaupo tikrai daugiau, svarbu po to su jais nebendrauti, nes labai įnirtingai bando įpiršti tą draudimą ? 

Kitas žingsnis buvo užpildyti paraiškas bankuose ir gauti informaciją apie paskolos galimybes, kadangi turiu IV, tai tos online skaičiuoklės visiškai neaktualios, banko darbuotojai turi peržiūrėti visus popierius ir tada pasakys verdiktą kokiai sumai galima gauti paskolą ir ar išvis galima gauti. Kiekvienas bankas vertina skirtingai, todėl būtina užpildyti paraiškas į visus bankus. 15% pradinių įnašų seniems namams nebūna, geriausiu atveju 20%, gali būti ir 30%.

Kai jau turi įsivaizdavimą į kokį namą galima pretenduoti, tai jau tiksliau žinai kokius skelbimus gali žiūrėti, o kokius iš karto atmesti, nes vistiek paskolos neduos. Skirtingai nei butai, kai bankas duoda paskolą praktiškai bet kokiam butui jeigu leidžia tavo pajamos, tai su namais yra kitaip - bankui taip pat turi patikti ir namas, lyg jį pirktų sau, kiekvieno banko kriterijai yra skirtingi. Pvz., SEB nemėgsta nebaigtos statybos namų ir net nefinansuoja namų jeigu juose nėra išvedžiotos šildymo sistemos. Kitas bankas (Citadėlė berods), iš karto atmetė paskolos paraišką, nes pagal juos namas stovi kažkokiam užkampyje, o jie finansuoja būstą tik didmiesčiuose. Kad namas realiai stovi 500m nuo Vilniaus ribos jiems buvo neįdomu. Mediniam namui galima gauti paskolą tik jeigu jis iki 30m. amžiaus. Tas pats liečia ir karkasinius. 
Taip pat svarbu namo baigtumas, jeigu namas dokumentuose nėra 100% baigtumo, net jeigu jis jau yra pilnai gyvenamas - per metus laiko privalai priduoti 100% baigtumą. Net jeigu namas yra didelis ir tau užtektų įsirengti tik pusę. Net jeigu tame pačiame kieme yra kitas namas, kuris įregistruotas kaip ūkinis, tačiau realiai yra naujas pilnai įrengtas namas. Kitaip gali būti sankcijos ar net sutarties nutraukimas. Nebuvau susiduręs, bet kiek man aiškino banko darbuotojai ir brokeriai taip būna kraštutiniais atvejais jeigu žmogus visiškai nieko nedaro. Jeigu procesas vyksta, pvz., nusipirkai namą su 60% baigtumu, o po metų padidinai iki 90%, tai bankas bus geranoriškas ir pratęs terminą. 
Perkant nebaigtos statybos namą reikia turėti pinigų netik pradiniam įnašui ir notarams, bet ir remontui. Bankas gali paprašyti parodyti tuos pinigus. Viskas vyksta taip - gauni paskolą, už savo pinigus padarai kažkokius remontus, pakeli baigtumo procentą, padidini namo vertę, tada vėl kreipėsi į banką ir tau padidina paskolą, t.y. išmoka pinigus, kuriuos toliau investuoji į namą. Kuo daugiau turėsi laisvų pinigų - tuo mažiau bus tokių etapų ir tuo mažiau sumokėsi už turto vertinimus ir baigtumo % nustatymus, nes kiekvieną kartą turėsi už tai mokėti iš savo kišenės. Taip pat reikės planuotis kokius darbus daryti pirmiausia, kad išleisti kuo mažiau pinigų, bet % padidėtų kuo daugiau. Čia labai trumpai paaiškinau, ten niuansų yra labai daug. 
Grįžtam prie 100% baigtumo namų. Esu matęs daug skelbimų kur namai pilnai užbaigti tik iš išorės, o viduje tik išvedžiotos komunikacijos ir ištinkuota, nėra nei vidaus durų nei santechnikos, net katilo, bet jie vistiek turi 100% baigtumą dokumentuose. Esu girdėjęs, kad bankai į tokius namus žiūri kitaip. 
Gera žinia, kad bet kokiam "blogam" namui yra back-up planas - Šiaulių banko paskola nekilnojamam turtui. Procentai panašūs kaip būsto paskolai, užtat gali pirkti bet kokį nekilnojamą turtą - sklypą, tvartą ar tokį namą, kuris netinka kitiems bankams. Tačiau pradinis įnašas turi būti 40% ir paskolos terminas max 10m., tad reikia paskaičiuoti ar galėsi patempti tokią paskolą. 

Žiūrėdamas skelbimus turėk omenyje, kad NT agentai kaip ir mašinų perekūpai - meluoja kiekviename sakinyje arba apsimeta, kad nieko nežino, nuotraukose namai ir sklypai visada atrodo žymiai gražesni ir erdvesni nei realybėje, nuotraukos prifotošopintos ir ištampytos. Jeigu nuotraukose matai visokias nufotografuotas gėles, krūmus ir t.t. reiškia namas realių pliusų turi mažai. Jeigu skelbimą įdėjo savininkai, o ne brokeriai, tai turėk omenyje, kad realybėje jis atrodys kaip tik geriau nei skelbime. Pasiruošk važinėjimams, nes teks apžiūrėti tikrai nemažai namų, o ir bežiūrint keisis kriterijai. Kol ieškojom apžiūrėjom kokių keliasdešimt namų ir čia ne dėl to, kad nežinojom ko norim. Gerai žinojom ko norim, nebuvom išrankūs, tiesiog dažniausiai namas realybėje neatitiko to kas buvo skelbime, arba skelbime buvo per mažai info, o telefonu NT agentas nieko nežinojo. Arba namas netiko bankams. 

Bet koks namas prasideda nuo sklypo, taigi jam reikia skirti didžiausią dėmesį. Visų pirma - lokacija ir privažiavimas. Yra priemiesčių, kurie atrodo randasi pačiame Vilniuje, bet realiai pasiekti miestą iš jų yra vargas. Pvz., Balsiai (nepykit Balsių gyventojai ? ) Būna ir atvirkščiai - tarkim Skaidiškės ar Lentvaris, atrodo toli, bet realiai šoki į greitkelį ir per 20min. jau vietoje, kamščiuose stovi mažiau nei gyvendamas bute mikrorajone. Skelbimus geriausia žiūrėti ne pagal sąrašą nustačius vietovę, o atsidarius žemėlapį su skelbimais. Nes nustačius vietovę tarkim Vilniaus rajoną - rodys visokius užkampius 50km nuo miesto, kurie greičiausiai bus per toli, bet nerodys namų esančių Trakų rajone, nors jie bus prie pat Vilniaus ribos.
Aš automobilistas, todėl man buvo svarbu asfaltuotas privažiavimas, taigi namus prie žvyrkelių iš karto atmesdavau, aišku prieš tai pasižiūrėdavau ar to kelio nėra numatyta išasfaltuoti. Buvo netgi tokių namų, kuriuos važiuodami žiūrėti pusiaukelėje apsisukome, nes supratome, kad ir koks būtų geras namas - kasdien tokiu keliu važinėti tikrai nenorim. Jeigu nesi gyvenęs prie žvyrkelio, tai tau labai pasisekė. Man tai būtų pragaras. Nuolatiniai važiuoklės remontai čia mažiausia bėda, po metų tokio važinėjimo mašina tampa nebe mašina, o kažkokiu vežimu, salonas barška, dulkės visur kiek bevalytum, kėbulas visada purvinas, net nėra prasmės plauti. Tektų nusipirkti kokį SUV ar visureigį, apie gražių ar sportinių mašinų turėjimą galima pamiršt. Jei namas stovi prie pat žvyrkelio, tai dulkės nuo jo eitų ir į namus. Prie namų nepasivaikščiosi patogiai, nepavežiosi vežimo, vaikai nepasivažinės riedučiais ir t.t. Kai sunki finansinė situacija ir reikia bet kokio stogo virš galvos, tada taip, į tokius dalykus nekreipi dėmesio, bet kai turi normalesnį biudžetą ir gali rinktis, tai geriau nupirkt prastesnį namą, bet prie asfalto. Visada galėsi užsidirbti daugiau pinigų ir pasidaryti remontą, bet kelio neišasfaltuosi, kad ir kiek beuždirbtum. Namo arčiau miesto irgi nepastumsi. 
Jeigu šeimoje yra nevairuojančių, tada reikia pasidomėti viešuoju transportu, kuris Lietuvoje yra labai blogai išvystytas. Yra tokių priemiesčių, kur miesto autobusai net nevažiuoja, o tarpmiestiniai autobusai važiuoja gal porą kartų į dieną.
Jei aktualu, tai reiktų pasidomėti ir kokia gatvė prie namo, man pvz., nelabai norėtųsi, kad tai būtų judri gatvė kur pilna žmonių ir fūros važinėja. Ir atvirkščiai - kokioj nors sodų bendrijoj keliukai ant tiek siauri, kad atvažiavęs trumpam namo negalėsi numest mašinos prie tvoros, reikės būtinai atidarinėt vartus ir važiuot į kiemą, taip pat laukt kol įvažiuos kaimynas. Teko apžiūrėti namą, įvažiavimas į kurį buvo pro kaimyno kiemą - servitutinis kelias. Teoriškai kaimynas visada turi jį laikyti laisvą, bet realiai kas ten žino kas jam šaus į galvą. 
Sklypą patarčiau imti kuo lygesnį, teko gyventi name ant šlaito, daugiau nebenorėčiau. Lietuva ne Italija ar Graikija, čia ne uolienos ir akmenys, o minkšta pūri žemė, kuri nuolat juda ir slenka, ją plauna lietus. Aišku, kai statai namą pats, tai gali įkalt labai gilius pamatus, bet kai perki jau pastatytą nežinosi kas ten darosi po namu, nemaža tikimybė, kad jis slinks po biškį, grindys nebebus horizontalios, bus įtrūkimų sienose ir t.t. Pats sklypas irgi gaunasi nepanaudojamas, nei mašinos pastatysi, nei garažo, nei pavėsinės. Dar svarbu kaip atrodo sklypai aplinkui, jeigu kaimynai susikėlė savo sklypus ar gatvė aukščiau nei tavo slypas, tai didelė tikimybė, kad lietus plaus smėlį į tavo sklypą. Jeigu tavo sklypas pats žemiausias, tai yra potvynio tikimybė. 
Dar reikia atkreipti dėmesį į sklypo įrengimą. Apželdinimas, tvora, vartai, trinkelės, pavėsinės - viskas kainuoja labai daug. (pvz, išklot trinkeles, kad priparkuot 3 auto 3000-4000€). Aišku galima nusipirkt namą be nieko ir su laiku viską pasidaryt, bet reikia turėti omenyje, kad naujakurių rūpesčių ir taip bus virš galvos ir norėsis iš karto gyventi tvarkingai, o ne vaikščioti per purvą. Ir kuo labiau įrengtą namą perki - tuo labiau apsimoka žiūrint iš paskolos pusės, nes bankas iš karto viską sumoka ir toliau moki mėnesines įmokas, o taip turėsi mokėti ir bankui ir dar turės likti pinigų remontams. 
Sklypo plotas priklauso nuo poreikių. Vieniems reikia kuo mažesnio, kad kuo mažiau prižiūrėt, svarbu mašina tilptų. Kitiems reikia kuo didesnio, kad tilptų ir kelios mašinos ir pavėsinė, pašiūrė, šiltnamis, dar kokią pirtį ar garažą pastatyt. Didžioji dalis sklypų būna 6a, nes tarybų sąjungoje tokio dydžio sklypus visiems dalindavo. Bet 6a nelygu 6a, priklauso kokio dydžio namas ir kur jis stovi. Teko žiūrėti namą, kuris stovėjo sklypo centre, tai realiai sklypo nebėra, į visas puses po kelis metrus, net garažo nepastatysi. Reikia turėti omenyje, kad statant kažką su pamatais turi būti 3m. atstumas nuo sklypo ribos, nebent kaimynas pasirašys leidimą statyti arčiau, bet čia jau priklauso nuo kaimyno geranoriškumo, o pasitaiko tikrai piktybinių. Jeigu 6a sklype namas stovi kampe, tai dar lieka pakankamai vietos viskam kitam, bet jeigu planuoji dar statytis garažus ir t.t., tai vistiek 6a neužteks. Gal nuskambės absurdiškai, bet 9a yra dvigubai didesnis sklypas nei 6a ? Mano nuomone sklypo per daug nebūna, kad ir 30a, nėra ką ten prižiūrėti, kelis kartus per vasarą nušienauji ir tiek, jei pats laiko neturi, tai gali išsikviest ką nors kas tai padarys už keliasdešimt €. 
Prieš perkant namą būtinai reikia atsidaryt registrų centro žemėlapį, įsijungti ortofoto ir palyginti ar sklypo ribos ant popieriaus (šiuo atveju ant žemėlapio) sutampa su realiom ribom. Jau norėjom pirkti namą, bet prieš paliekant užstatą patikrinau tokiu būdu ir sužinojau, kad pusė namo stovi ant kaimyno sklypo, NT agentė nieko nežinojo ar tiesiog nepasakė. Pasirodo šeimininkai su kaimynais buvo pasirašę raštą, kad jie leidžia naudotis žeme, bet niekas įregistruota nebuvo. Nusiperki tokį namą, kitą dieną kaimynas ateina ir sako nugriauk, nes ant mano žemės stovi. Kituose objektuose taip pat buvau radęs nesutapimų kai tvora stovi metru toliau ar arčiau nei reikia. 

Kaimynai irgi vienas svarbiausių dalykų gyvenimui, deja prieš perkant to nelabai patikrinsi. Yra toks dalykas kaip nusikaltimų žemėlapis, galima pasižiūrėti kokie nusikaltimai buvo įvykę paskutinius metus. Jeigu pas kaimynus nuolat vyksta smurtiniai nusikaltimai, tai jau aišku kas per kontingentas ten. Arba jeigu nusikaltimai susiję su narkotikais, tai yra tikimybė kad ten jais prekiauja, reiškia čia lankosi narkomanai. Apie kaimynus dar galima pasakyti kaip atrodo jų sklypas, jeigu viskas apgriuvę, voliojasi šiukšlės, tai su tokiais kaimynais irgi gali būti problemų. Blogiausi kaimynai tai visokios supermamytės, kurioms amžinai viskas nepatinka, amžinai viskuo skundžiasi. 

Namo plotas. Skirtingai nei su butais, kur kambarių skaičius nusako buto dydį, o kaina skaičiuojama €/kv.m. - su namais viskas kitaip. Plotas nelabai įtakoja namo kainos, nebent kalba eitų apie labai mažus namus, iki ~60kv., kurie yra pigesni, nes daug kam per maži. Koks tau reikalingas plotas nepasakysiu, nes kiekvieno poreikiai skirtingi. Bet reikia žinoti, kad namui reikalingas daug didesnis plotas nei butui, dar priklauso nuo aukštų skaičiaus ir išplanavimo. Pvz., naujos statybos, šiuolaikiško išplanavimo 1 aukšto 80kv. namas nors ir nedidelis, bet pakankamai talpus, jame būna du miegamieji ir svetainė su virtuve, taigi galima komfortiškai gyventi. Tuo tarpu atvažiavęs apžiūrėti kokį nors seną 100kv. 2 aukštų namą - randi tik 1,5 kambario butą, nes visą plotą suvalgo laiptai, verandos, balkonai, rūsiai ir t.t. Teko apžiūrėti 5 kambarių namą kur realiai tik vienas kambarys buvo kaip miegamasis, visi kiti pereinami iš kurių nėra jokios prasmės, nes jie per maži, kad būtų svetainėmis. Namas turi keturis plotus - bendras plotas, naudingas plotas, gyvenamas plotas ir užstatymo plotas. Skelbimuose visada rašomas bendras plotas, tačiau reikia išsiaiškinti koks yra gyvenamas plotas. Gali būti bendras plotas 140kv., o gyvenamas vos 60kv. Namo ploto kaip ir sklypo, per daug nebūna, aišku jeigu turi didelį biudžetą ir gali rinktis, tai išsirenki konkretų namo dydį, bet kai už tavo biudžetą pasiūlymų nedaug, renkiesi iš to, kas yra, tai svarbu tik kad ploto nebūtų per mažai. Jeigu nesi gyvenęs name, tai geriausia pasiprašyti pas draugus, gimines į svečius, pasižiūrėti išplanavimą, sužinoti koks jų namo plotas. Nors jeigu nesi gyvenęs name, tai geriau prieš tai išsinuomoti, gal pagyvenęs sakysi, kad bute geriau ?

Namo tipai: 
Rąstinis - šiais laikais pastatyti brangu, dėl ko jie jau įrengti kainuoja brangiau. Mažiau likvidūs, nes populiarus mitas, kad jiems išvis paskolų neduoda, nors tai galioja tik senoms rąstinėms troboms. Iš patirties galiu pasakyti, kad rąstiniame name gyventi maloniau. Bet kažin ar nusipirksi rąstinį namą, tokius retai kas stato, o jei stato, tai ne pardavimui. 
Karkasinis - pastatyti pigiausia, bet kažkodėl pilnai įrengti kainuoja panašiai kaip mūriniai. Mažiau likvidūs. Nedaug apie juos žinau, bet sau nepirkčiau, nebent statyčiau.
Iš baltų plytų - didžioji dalis senų namų yra būtent tokie, namai stovi ilgai, neyra, nepūva, viskas su jais tvarkoje. 
Iš blokelių - dauguma naujų namų statomi iš blokelių. Pliusas, kad patys blokeliai yra nebloga šilumos izoliacija, lyginant su plytom. Bet jie mažiau tvirti, pvz., jei norėsi kažką sunkaus ant sienos pakabint gali būti sudėtingiau. 
Iš raudonų plytų - nedaug, bet kartais pasitaiko tokių namų. Gal ir nusišnekėsiu, bet man tos plytos atrodo labai trapios, su koja spyri ir subyra ? 
Jeigu namas pastatytas ne per vieną, o per kelis kartus - tai jau minusas, nes tada būna nepatogus išplanavimas, daug įvarių nereikalingų nišų, užkampių, palėpių. Klausimas dėl namo tvirtumo. 

Šildymo tipai, surikiuosiu nuo blogiausio pagal savo nuomone: 
Dyzelinis katilas - jeigu ir sutiksi kur nors, tai bus likę iš senų laikų kai dyzelis kainavo centus ar jį nupilinėdavo nemokamai. Dabar nelabai įsivaizduoju kas galėtų šildytis tokia nesąmone. 
"Buržuika" arba židinys - tinka tik kaip papildomas, o ne pagrindinis šildymo būdas, nes šildo tik tol kol dega, didžioji dalis šilumos išeina pro kaminą. 
Elektra - žiauriai brangu. Žinau kas pasidarė šildomas grindis vonioje ir po pirmos sąskaitos už elektrą net nebejungia. Baisu pagalvoti kiek kainuotų pilnai šildyti visą namą. Todėl realybėje tokio tipo šildymo beveik nesutiksi. 
Židinys su išvedžiotais ortakiais - čia jau fizika, namie šilta tada kai oras nejuda. Juk vasarą kai būna karšta įsijungi ventiliatorių ir atsivėsini, nors jis oro neatšaldo, tik jį sujudina. Pvz., Eskimų jurtose šilta, nors jos iš ledo pastatytos, nes oras viduje nejuda. 
"Oras - Oras" - tas pats minusas kaip ir su ortakiais, bet bent jau gali elektroniškai reguliuoti ir nereikia kūrenti. Kad būtų komfortiška gyvent su Oras - Oras, turi būti labai sandarus namas. Pliusas, kad vasarą galima naudoti kaip kondicionierių. Kiek mačiau dedamas tik namuose pastatytuose pardavimui nes tai turbūt pigiausia šildymo sistema, sau niekas tokių nededa. 
Kieto kuro katilas - populiarus senuose namuose. Nors iš finansinės pusės tai vienas pigiausių variantų šildymui, bet ir pats nekomfortiškiausias. Įsivaizduok - grįžti namo vėlai vakare, pavargęs, alkanas, krūva reikalų turi padaryti, bet viską privalai mesti į šoną ir eiti į katilinę kūrenti katilo. Reikia pastoviai užsakinėti malkas ar brikėtus, juos sandėliuoti, nešioti, dėlioti, valyti pelenus. Net jeigu malkos būtų nemokamos - nusipirkęs tokį namą iš karto keisčiau šildymo būdą. 
Krosnis - pasitaiko daugiausia sodybose ar trobose. Nors irgi reikia dirbti pečkūriu, bet kokybiškas pečius labai gerai akumuliuoja šilumą, reikia rėčiau kūrenti, mažesnė malkų išeiga, ir kaip su židiniu papildomas jaukumas namie. 
Granulinis katilas - palyginus su kieto kuro katilu žymiai mažiau vargo, nauji katilai būna pilnai automatinai, galima iš namų reguliuot temperatūrą, užtenka kartą į kelias dienas įpilti granulių ir išnešti pelenus. Minusas, kad jie brangiai kainuoja, jeigu yra perkamam name, tai gerai, bet jeigu reiktų dėti naują, tai geriau rinktis kažką kito. 
Dujinis katilas su atvežamais dujų balionais - statomas tada kai nėra dujų įvado. Teko girdėti nusiskundimų apie juos, kad nesigauna pigiai, atveža nepilnus balionus, reikia gaudyti kada pasibaigs dujos, reikia vietos kur laikyti juos. Pliusas, kad pats dujų katilas labai pigus ~1000€. Taip pat jis šildo ir karštą vandenį tiek žiemą tiek vasarą, todėl nereikia boilerio ir susitaupo ant elektros. 
"Oras - Vanduo" - šiuo metu populiariausias šildymo būdas naujuose namuose. Veikia kaip Oras - Oras, tik kad šilumą paduoda į radiatorius arba šildomas grindis. Kai kas vadina tai šildymu elektra, bet tai netiesa, šildymo principas yra kaip šaldytuvo namie arba mašinos kondicionieriaus, kai keičiantis freono slėgiui keičiasi jo temperatūra, taigi elektros energija naudojama tik kompresoriaus darbui ir mėnesinės sąskaitos už elektrą būna nedidelės. Pagrindinis minusas, kad tai brangiausia šildymo sistema, kaina su įrengimu apie 5000-10000€. Nuo šaltosios dalies esančios lake pastoviai bėga kondensatas, dėl to būna daug ledo. Taip pat jie būna vagiami. Esant dideliems šalčiams freonas nebesusitvarko ir pasijungia el. tenas, tada elektros sąnaudos žymiai išauga. 
Dujinis katilas - tik tuo atveju jei yra dujų įvadas. Kaip jau minėjau katilas kainuoja labai pigiai, pajungimas paprastas. Brangu gali būti tuo atveju, jeigu dujos eina pro gatve, bet į namą neatvestos. Kaip ir "Oras - Vanduo" tai yra pilnai autonominė sistema, kaip bute, nieko daryti nereikia, ateini namo ir šilta, apie šildymą negalvoji, pulteliu pasireguliuoji kiek reikia. 
Geoterminis šildymas - įrengti kainuoja labai brangiai, bet šildymo kaina mėnesiui labai žema, nes šilumą ima iš žemės. Atsiperkamumas keliasdešimt metų. Sau beveik niekas tokio nededa, pardavimui juolab, bet jeigu sutiksi namą su tokiu šildymu, tai bus didelis pliusas. 

Kiek kainuos šildymas priklauso ne nuo šildymo tipo, o nuo namo apšiltinimo. Jei namas didelis ir kiauras, tai su bet kuo bus brangu šildytis, o jei sandarus, tai skirtumo nepajausi, tad geriau rinktis tai kas komfortiškiausia. 
Šildomos grindys maloniau ir efektyviau nei radiatoriai, jas įrengti brangiau. Taigi jei namas su dujom ir šildomom grindim - į šiuos pliusus reiktų atsižvelgti. 

Namo įrengimas. Čia jau priklauso nuo tavo poreikių - ar brangini savo laiką, nori iš karto įsikraustyt ir gyvent ar esi išrankus dizainui ir spalvoms ir pasiryžęs vargt su remontais, kad pasidaryt svajonių namus. Kiek teko apžiūrėti naudotų namų - labai dažnai pasitaikė tokių variantų kai nuotraukose atrodo padoriai, galvoji, kad ten tik kokius tapetus ir plyteles perklijuosi ir gyvensi, bet apžiūrėjęs gyvai supranti, kad viskas tik aptvarkyta "ant pardavimo", realiai viską reikia lupt ir dėt naują, kas kainuoja tikrai ne vieną ir ne 10 tūkstančių. Tokį namą nupirkęs gaunasi sumoki kaip už sveiką, o gauni plikas sienas plius tonas atliekų, tai jau geriau iš karto pirkti plikas sienas. Perkant namą, kuriam reikia remonto ir skaičiuojant kainą reikia atsižvelgti ne tik į kvadratūrą, bet ir išplanavimą. Kuo daugiau kambariukų, kampų, durų, laiptų ir t.t. - tuo brangesnis remontas bus. Stogas šiais laikais yra brangus malonumas, jeigu jis senas, tai reikia į tai atsižvelgti, gali kainuoti ir 20k€. Taip pat svarbu santechnika ir elektros instaliacija, kas nėra pigu. Jeigu elektros instaliacija silpna, sena ir neteisingai suprojektuota, tai gali tekti gadinti visas sienas, kad išvedžioti naują. Pardavėjai dažnai akcentuoja plastikinius langus, bet tai nėra pliusas, jie palyginus pigūs (~300€ už paprastą langą) ir nieko pačiam daryt nereikia, paskambini, atvažiavo, sudėjo. Jei name yra plastikiniai langai, tai nereiškia, kad jie nauji, juos irgi gali tekti keisti. Virtuvės kaina 5k-10k€. Aišku yra kas deda ir už 30k, bet ši tema ne apie išpindėjimus. 

Ar reikalingas garažas kiekvienam skirtingai. Galiu pasakyti, kad garažas reikalingas tada kai kartais pasikrapštai prie mašinos arba kad ten laikyti motociklą, keturratį ar kokį savaitgalinį auto. Kasdienės mašinos parkavimui jis nereikalingas, kiek tenka matyti namų su garažais - mašinos visada stovi kieme. Žiemą statyti mašinos šildomam garaže nepatartina, nes kai įvarai ją aplipusią druskom, tai rūdija daug greičiau. Niekad nesuprasiu garažų, kurie randasi rūsiuose - įvažiuot ir išvažiuot visada sunku, kabini dugną, žiemą buksuoji. Kadangi man garažas yra būtinas, tai lygindamas namus su garažu ir be, visada pridėdavau apie 10k€ namui be garažo, nors jaučiu šiais laikais garažui reiktų daugiau. O mašinai parkuot geriausia stoginė. 

Pirtis irgi kaip kam, kai rinkausi namą nekreipiau į tai dėmesio, bet dabar turiu ir džiaugiuosi, aišku kiekvieną savaitgalį nekūrenu, bet retkarčiais pasipirtint malonu ir sveika, tiek sau tiek svečiams ? Jei nebūtų, tai užsisakyčiau kokią padarytą bačką už 3k. 


Dažna diskusija būna ar statytis namą ar pirkti jau pastatytą naują ar pirkti seną. Vienareikšmiško atsakymo nėra. Jeigu tu nori naujo namo, tai pirkti seną ir iš jo lipdyti naują neapsimoka, paprasčiau pirkti ar statyti naują. Bet statant nuo nulio, t.y. nusipirkti sklypą, tada tvarkyti popierius, vesti komunikacijas ir t.t. gali užtrukti ne vienus metus kol prasidės pačios statybos. Toks variantas tinkamas tuo atveju jeigu jau gyveni nuosavam būste ir nereikia mokėti už nuomą. Ir jeigu turi daug laisvo laiko užsiiminėti statybomis. Net jeigu pats nei vienos vinies neįkalsi - vistiek nuolat turėsi dalyvauti statybų procese. Kitas variantas - pirkti seną lūšną, ją nugriauti ir statyti naują. Tokiu atveju nors sumokėsi daugiau nei už tuščią sklypą, bet sutaupysi laiko statyboms, taip pat ir pinigų statyboms, nes nebereikės laikytis tų visų A++++++ reikalavimų, gauni rekonstrukcijos leidimą ir užtenka B klasės. Nors yra kas perstato namą be jokių leidimų, jeigu plotas nesikeičia, tai kas ten žiūrės ar sienos naujos ar senos, remontui juk leidimai nereikalingi. Pliusas, kad prie seno namo jau būna normalus kelias, pilnavertis gyvenamas rajonas su parduotuvėm, mokyklom ir t.t. 
Perkant naują namą yra rizika dėl brokų, kaip žinia pardavimui niekas kokybiškai nedaro, taupo ant medžiagų, dirba nekvalifikuoti darbininkai. Čia jau reikia žiūrėti į statytoją, kokia jo reputacija, kiek jau namų pastatė. Jei tai pirmas jo namas, tai būna taip, kad po to firma užsiadro ir dėl brokų nebėra kam teikti pretenzijų. Lyginant naujų ir senų namų kainas daug kas galvoja, kad jų kainos yra panašios, nes neatsižvelgia į tai, kad naujame name bus tuščias nesutvarkytas sklypas, o senam name bus tvarkinga aplinka, tvora ir t.t. Taip pat naujo namo minusas, kad pirmus kelis metus aplinkui nebus nei asfalto nei žvyrkelio, tik statybininkų išrausta bekelė. Rajone apart namų nieko nebus, nei parduotuvės nei kiosko, nei kavinės, nei autobusų stotelės. Bet nepaisant visų minusų jei leistų biudžetas - pirkčiau naują. 
Statant namą iki 50kv nereikia tų visų sudėtingų leidimų ir ekologijos kategorijų, bet čia jau būtų labai eko variantas, gyvenant dviese be vaikų. Taip pat lengviau ir su 80kv jei namas statomas sodų benrdijoje, bet ten atsiranda įvairių niuansų dėl bendrijos. 
Pirkti seną namą apsimoka tik tokį, kuriam reikia tik smulkaus remonto arba išvis nieko. Pirkti pilnai rekonstrukcijai neapsimoka, nebent nugriovimui. Nusipirkęs jau gyvenamą namą nereikės laukti n laiko, galėsi greitai atsikraustyt ir gyvent. Aišku reikia turėti omenyje, kad komunikacijos bus senos ir gali pasitaikyt įvairių santechnikos, šildymo sistemos gedimų, gali reikėti aptvarkyti stogą ir pan., užtat nereikės daryti visko iš karto. Didžiausias minusas tai išplanavimas, kuris senuose namuose dažnai būna nelogiškas, nepatogus ir kurio negalėsi pakeisti. Na teoriškai galima, bet tai bus tolygu viso namo perstatymui. 
Geriausias variantas mano manymu tai beveik nauji namai, kelių metų senumo, kurie jau yra gyvenami. Ten dažniausiai išvis nieko daryti nereikia, tą pačią dieną gali atsikraustyt. Bet jų pardavime labai mažai ir vos atsiradę nuperkami labai greitai. 

Jeigu jau turi budžetą pradiniam įnašui, jeigu bankas patvirtino pajamas, tai nedvėjok ir pirk, nes kainos kyla kaip ant mielių. Jei kažkuris namas tau pilnai tinka, bet kaina atrodo didoka, tai vistiek pirk jei alternatyvų nėra, toliau kainos tik kils. Šiandien tas namas atrodo brangus, rytoj atrodys normali kaina, o poryt gailėsies, kad nenupirkai taip pigiai. Kuo ilgiau ieškosi, tuo brangiau sumokėsi. Jokios krizės nebus ir NT nepigs, o jei krizė ir bus, tai tuo metu niekas tau paskolos neduos. 
Prieš perkant reikia gerai pasiskaičiuoti savo biudžetą, nes namo pirkimui reikalingas ne vien pradinis įnašas. Vien namo perrašymas dabar kainuoja apie 2k€. Net jei namui nereikia remonto, tai atsikrausčius vistiek norėsis nusipirkt baldų, buitinės technikos ir pan. Kišenėje reiktų turėti mažiausiai 5k virš pradinio įnašo. 
Kol kas teik, jei ką nors prisiminsiu - papildysiu. Komentuokit, taisykit klaidas ką blogai parašiau ? Nesu šios srities specialistas, tiesiog aprašiau savo patirtį ką sukaupiau per kelis metus namo paieškų, nes prieš tai buvau visiškai žalias ir visą informaciją sugaudyt buvo labai sunku. 

Papildymas: 

Pamiršau vieną svarbų dalyką - komunikacijas. 

Elektros įvadas. Kuo daugiau, tuo geriau. Minimaliai reiktų ~10kW (ne kV). Pvz., jei name 5kW, tai įjungį virdulį, mikrobangę, orkaitę ir išmuša automatus. Vienfazis ar trifazis nėra skirtumo, nebent planuoji jungt kokias nors stakles. Tiesiog jeigu yra trifazis, tai jau rodo, kad įvadas nebus silpnas. 
 
Nuotekos: 
Miesto - taip pat kaip bute, moki kažkokį mėnesinį mokestį ir pamiršti. Geriausias sprendimas, jei įmanoma.  Valymo įrenginiai - by default būna visuose naujose namuose. Įrengt brangu, keli tūkstančiai, dėl priežiūros nežinau, gal kas pakomentuos.  Bačka su dugnu - priklausomai nuo bačkos dydžio ir naudojimo intensyvumo gali tekti dažnai kviesti siurbimo mašiną, išsiurbimo kaina iki 100€.  Bačka be dugno - reikės kviesti išsiurbti rėčiau, bet tai yra nelegalu, gamtosauga jei patikrins gali gerai pakratyt.  Vanduo: 
Miesto - taip pat kaip bute, moki mėnesinį mokesti ir turi vandenį nuolat. Tik reikia išsiaiškinti vandens kokybę. Teko gyventi Avižieniuose, kur vanduo buvo tiesiog baisus, visos kriauklės būdavo rudos, nespėdavom keisti filtro. Atrodo smulkmena, bet tikrai svarbus dalykas.  Gręžinys - dažniausiai vanduo būna švarus, bet neskanus, aišku visada galima susidėti filtrus. Priklausomai nuo gylio kiekviename sklype gręžinio kaina keli tūkstančiai €. Todėl kartais būna bendras gręžinys su kaimynais, ypač naujuose kvartaluose. Reiktų pasidomėti kieno sklype tas gręžinys, kaip su mokėjimais ir pan. Kad nebūtų taip, kad nusipirkus namą kaimynas sakys mokėk kosmosą arba prisuksiu kranelį.  Šulinys - pigiau nei gręžinys, vanduo įprastai būna labai skanus. Minusai - gali negražiai atrodyti kieme, priklausomai nuo klimato ir naudojimo vanduo gali baigtis. Taip pat vanduo gali sugesti nuo naudojamų trąšų, išbėgusių teršalų ir pan.  Internetas. Atrodo smulkmena, bet šiais laikais daug kam svarbus dalykas, ypač jeigu prieš tai gyvenai mieste ir paskutinius keliolika metų turėjai stabilius 1Gb/s. Deja, užmiestyje tokių greičių nėra ir teks grįžti į praeitį. Prieš perkant namą reiktų pasidomėti koks greitis toje vietovėje, paprasčiausiai namo apžiūros metu galima paleisti speedtest.net programėlę, geriausia tai daryti iš kelių telefonų su skirtingais operatoriais. Berods pas Telia puslapyje galima pasižiūrėti kokios interneto greičio galimybės konkrečiu adresu. Jeigu į namą ateina telefono laidai, tai pliusas, tada internetas bus greitesnis. Pvz, praeituose namuose turėjau modemą su sim kortele, interneto greitis pradžioj buvo apie 40Mb/s, veliau su metais kilo ir prieš išsikraustant buvo jau palei 100Mb/s. Persikraustęs pasiėmiau modemą su savim, bet naujuose namuose greitis buvo vos 20-30Mb/s. Norėjau statyti papildomas antenas, bet tech. skyrius pasakė, kad jos nepadės, nes antenos statomos kai blogas ryšys, o pas mane ryšys puikus, tiesiog neužtenka srauto. Tada Telia atkasė, kad į namą ateina senoviniai telefono laidai, pajungė modemą per juos ir dabar turiu stabilius ~200Mb/s. Kas nesigaudo greičiuose paaiškinsiu paprastai, gal koks IT specas komentaruose pataisys: virš 100Mb/s (būtent Mb/s, ne MB/s) internetas yra greitas, skirtumą pajausi nebent siųsdamas torrentus. Apie 50-100Mb/s internetas yra neblogas, pilnai galima naudotis, 4K video užkrauna, aišku dar priklauso kiek bus naudotojų. ~10-50Mb/s naudotis galima, bet jau jausis mažas greitis. Žemiau 10Mb/s sakyčiau šiems laikams per mažai. 

Naudoju abu, bet galimybių atžvilgiu pereinu prie RankMath (nemokamos versijos) ir visose naujose svetainėse jį naudoju. Šiaip abu turi lengvai suprantamus vedlius konfigūracijai pradžioje.
RankMath turi kai kurias nemokamas funkcijas palyginus su Yoast:
URL redirection- nemokamas (mokamas per Yoast) Puslapio optimizacija keliems raktažodžiams (mokamas per Yoast) Local SEO (mokamas per Yoast) RankMath automatiškai uždeda "alt" atributus ant paveikslėlių Susijungia tiesiogiai su Google webmaster tools ir rodo ištrauktą statistiką (Rank tracker tik mokamoje versijoje) Sakykim Yoast turi užpildyti meta description, bet RankMath ima pirmą pastraipą ir  deda kaip meta description automatiškai (jei pats neredaguoji). Peržiūra- kaip atrodys pasidalinus socialinuose tinkluose "preview" (mokamas per Yoast) Jei naudosi su Woocommerce tada automatiškai sudeda "product rich snippets" (mokamas per Yoast). Google web stories (tokios nustatymų funkcijos net nėra pas Yoast kiek mačiau) Internal link suggestion (Mokamas per Yoast) Abiejuose mokama:
News sitemap Video sitemap  
Yoast taip pat turi savo unikalumo: turi savo mokymus prie kiekvieno mokamo paketo. Turi Semrush, Ryte, Zapier bei Algolia integracijas (žinoma jei tau jų reikia).
Visi sako, kad kodas pas RankMath "švaresnis" t.y. mažiau kodo ==> mažiau apkraunama svetainė ir greičiau kraunasi. (Nors aš ne programuotojas tai šito nepamatuosiu ? )
 
Kuo RankMath nepilnas pluginas, kokios statistikos tau dar nerodo?
 

Prievarta? Prie sovietų buvo prievarta, kai neapsipukavusius pienius ištrenkdavo mirti į Afganistaną arba pasidaryti sau galą po nepakeliamos 'dedovščinos'. Na arba galėjai tris metus  tarnauti povandeniniame laive, nematyti saulės ir grižti praplikęs nuo radiacijos. Šiuo atveju, tai maža grąža valstybei, kuri tave apsaugojo nuo aukščiau aprašytų malonumų.

Prievarta? Prie sovietų buvo prievarta, kai neapsipukavusius pienius ištrenkdavo mirti į Afganistaną arba pasidaryti sau galą po nepakeliamos 'dedovščinos'. Na arba galėjai tris metus  tarnauti povandeniniame laive, nematyti saulės ir grižti praplikęs nuo radiacijos. Šiuo atveju, tai maža grąža valstybei, kuri tave apsaugojo nuo aukščiau aprašytų malonumų.

VR irangos nuoma asmeninėms šventėms arba didesniems renginiams

Papasakosiu trumpai apie apie kelių dienų išvyką į PL (negaliu vadint kelione kai važiuot taip netoli). Nerašysiu gražių romanų, tiesiog surašysiu bendrą info, gal kam pravers. 

Nakvynę susiradom per booking.com. Aišku dar galima žiūrėti airbnb, vietiniuose puslapiuose ar tiesiog senoviniu būdu atvažiavus į vietą, bet nemačiau reikalo, nes bookinge buvo pilna pasirinkimo. Buvom 4 suaugę su vaiku. Ėmėm dvi naktis Wladyslawowo miestelyje (analogas Palangai), gražus komfortiškas 2,5k. butas su dviem dvigulėm ir dviem viengulėm lovom, su vonios kambariu nuosavam name 1km nuo centro kainavo iš viso 125€. Kadangi vaikui atskiros lovos nereikėjo, tai būkinant jo nesirinkom, kad būtų pigiau. Atvažiavus savininkė neprašė už jį primokėti, maža to dar davė papildomą patalynės komplektą, nors ir esamų būtų užtekę. Kitas dvi naktis Gdanske (Klaipėdos analogas, tik didesnis), jau kiek prastesniam viešbuty, vienas dvivietis, vienas trivietis kambariai, abu su voniom iš viso 175€ + pusryčiai 5,50€/asm/vnt. Kaina didesnė, nes tai buvo savaitgalis. Šiaip čia nakvynės ne iš pigiausių, rinkomės pagal reitingą, lokaciją, lovas ir t.t. Esant ribotam biudžetui manau galima būtų ir dvigubai pigiau prasisukti. 

Kelionę pradėjom nuo koronos testų. Nors lenkams tinka ir greitas antigenų testas, bet su juo neduoda Europos covid paso, o ar kitas popieriukas kurį duoda tiks lenkams - neaišku, tai kad nerizikuot darėm PCR testus. Šlykštus jausmas, daugiau nedarysiu. Testus darėm dieną prieš kelionę, nes lenkams jie galioja 48val. prieš įvažiuojant į šalį. Du iš mūsų darė Vilniuje - atsakymas atėjo kitą rytą. Kiti du darė Šalčininkuose, atsakymas atėjo tik vakare kai jau buvom prie jūros, tai sieną kirtom galima sakyti nelegaliai, todėl važiavom pro šunkelius, pasieniečių nesutikom. 

Valiutų kursai arčiau sienos buvo 4,40, prie jūros 4,50. 

Važiavimas iš Vilniaus truko ~10val. su lėtu visureigiu neskubant (nes child on board), sustojimu pietums ir apie valandą stovėjimo kamščiuose už Gdansko. Manau vienas su greita mašina nulėkčiau per 7-8val. 
Maršrutas: 
16 kelias Lazdijai - Augustow, manau daug kam žinomas, jei ne, tai toje atkarpoje reikia būti labai atidiems, nes labai daug gyvūnų iššokančių ant kelio. 
Toliau tas pats 16 kelias iki Orzysz toks pats, neblogas. 
Nuo Orzysz iki Mragovo siauras labai vingiuotas kelias, jei esi patyręs draiveris ir patinka lakstyt serpantinais, tai ir šis keliukas patiks, bet paprastiems vairuotojams jis gali sukelti stresą. Vietoje jo galima važiuoti Suwalki - Olecko - Gizycko - Mragovo, jis kiek mažiau vingiuotas, bet kelio danga prastesnė. 
Nuo Mragovo iki Olsztyn naujas geras kelias, vietom greitkelis. 
Nuo Olsztyn iki pat Gdynios naujas greitkelis. 
Nuo Gdansko iki Wladyslawowo daug kamščių, ypač palei Gdynią, nes daug atostogautojų. 

Pats miestelis Wladyslawowo tai gryna Palanga, pilna barų, restoranų, pramogų ir t.t. Maisto kainos sakyčiau nebrangios, sriubos 3-4€, antrujų patiekalų nesu matęs brangesnių nei 10€, dauguma 5-8€, čia net neieškant pigiausių užeigų, tiesiog užeinant į pirmas pasitaikiusias. Žuvies visur siūlo daugiau nei mėsos. Alus bare ~2€. Ledai ~1,5€. 
Miestelis švarus, pliažas palyginus irgi. Blūdijant vakare jaunimo buvo daug, bet nemačiau nei muštynių nei agresijos nei dar kažko blogo. 
Visur pilna paspirtukų, kartą išsinuomojau, už 1km pavažiavimą sumokėjau ~1€ + dar 2€ už tai, kad palikau neleistinoje zonoje. 

Visiems rekomenduoju nuvažiuoti per neriją iki Hel miestelio, kuo toliau link jo - tuo gražesni vaizdai. Nakvynės ten deja neradau, dauguma buvo išpirktos, likusių kainos kosminės. Galima važiuoti mašina, bet dienos metu didelis eismas, važiavimas trunka virš valandos. Galima važiuoti traukiniu, manau daug greičiau nuvežtų. Aš važiavau dviračiu. Atstumas 35km, nors nepratęs prie tokių atstumų, bet nepavargau. Jeigu visgi atstumas gąsdina, tai patarčiau pavažiuot bent jau tarp Hel ir Jastarnia, tikrai fainas dviračių takas. 

Įlankoje maudytis patiko labiau nei atviroje jūroje, bet čia jau skonio reikalas, bet kokiu atveju reiktų pabandyt patiems ir ten ir ten. Niekur nemačiau pergrūsto pliažo. 
Jūra: 


Įlanka:


Grįžtant link Gdansko aplankėm kukurūzų labirintą. Suaugusius nuvylė, vaikas 4m. buvo per mažas, kad kažką suprast, kokiem 8-12m. vaikams gal ir būtų įdomu. Kaina kiek pamenu 8€/asm.


Gdynioj aplankėm jūrų muziejų, irgi nuvylė, esu matęs daug įdomesnių. Apie 7€. 


Gdanske pasisukom apžvalgos ratu. Vaizdai gražūs, kaina 7€. 


Labiausiai patiko paplaukiot motorine valtim mašinos formos. 4vietės valties kaina 29€/val + ~50€ užstatas, kurį grąžino visą, nors ir grįžom 10min vėliau. Pramoga tikrai verta savo pinigų.  


Ir šiaip pats miestas labai gražus, faina tiesiog pavaikščiot. Primena Amsterdamą. 


Taip pat rekomenduoju užsukti į Westerplatte - vieta kur faktiškai prasidėjo antras pasaulinis karas kai Hitleris užpuolė Lenkiją. Likęs subombarduotas bunkeris į kurį galima įeiti. 


Grįžtant atgal pusiaukelėj užsukom į Mikolajki kurortą, irgi daug barų, pramogų ir t.t. Daug kas važiuoja ten specialiai atostogaut. 


Prieš Lietuvos sieną ir ant sienos matėm ekipažus, bet mūsų nestabdė, labiau žiūrėjo atvažiuojančius. 


Išvada - jeigu nesi oligarchas ir negali sau leisti nuvykti į Palangą, tai Lenkijos kurortai puiki alternatyva. Nedidelės kainos, puikus servisas, skanus maistas. Ok, kažkiek toliau reik pavažiuot, bet atstumas atsiperka, ypač jei važiuoji ne savaitgaliui, o ilgiau.