OsvaldasJ

is ryto ivaryk svieziai spaustu vaisiu sulciu (geriausiai apelsinu), taip pat surelis, jogurtas irgi neblogai.

Geriausia be jokios abejonės vaisiai iš pačio ryto. Valgai kiek tik jų nori ar kiek gali sau leist ir nežiūri jokiu piramidžių ar specialistų nuomonės. Be to, nereiktų vakare daug valgyt. Pagal viską tai eina tokia tvarka nuo didžiausio iki mažiausio: pietūs, pusryčiai, vakarienė. O užkandžiai nėra jau toks didelis gėris kaip apie juos kalbama, kad ir tai būtų vaisiai. Jei reguliariai valgysi pusryčius tai po kiek laiko sumažės vakarienės kiekis. Geriau išsimiegosi, nebus problemų su mieguistumu ir turėsi daugiau energijos iš pačio ryto, būsi žvalesnis.

Atskirai viską vardinant gal ir teisingai sakai, kad ten nėra kažko labai blogo apart blyno ir padažų, bet esmė tame, kad žmogaus organizmo veikimo principas neleidžia jam taip atsirinkti kas sveika, o kas ne. Būtent taip ir yra, nes kebabas tai galima sakyt yra jovalas visko su užpiltu padažu ant viršaus , kad jaustusi skonis, nes mano galva be padažo tai iš mažai kas juos valgytų.
 
Ką noriu pasakyt? O gi tai, kad organizmui svarbu maisto derinimas. Konkrečiau - turbūt sutiksit, kad bus nieko gero jei kiaušinius valgysit su vaisiais arba bananus su mėsa... Organizmo virškinimui reikalingas skystis - vanduo. Vandens kaip žinome yra gausu šviežiuose vaisiuose ir daržovėse, todėl juos galime valgyti vienus ir nereikia užsigerti. Kai pradedi vartot tai kas neturi vandens, organizmas būtinai reikalaujo vandens ir dėl to atsiranda noras užsigerti, kad ir valgant tuos pačius sausainius, kebabus (nors ir kebabas būtų be padažo, kažin ar užtektų vandens iš tų jo daržovių). O su tuo užsigerimu prisidedam sau papildomų bėdų. Bėdų gal ir nebūtų jeigu vartotume gryną, negazuotą ar mineralizuotą vandenį, bet dažnai juk pasirenki kas yra "populiariau" už tą gerąjį vandenį... O tie "gerieji" gėrimai kaip taisyklė neapsieina be kofeino, cukrų, saldiklių ir kitų priedų sukeliančių PRIKLAUSOMYBĖS poveikį. Ir tada prasideda "užburtas ratas". Ta vadinama detoksikacija, kada iš organizmo šalinasi visi priklausomybės sukelėjai (kofeinas, cukrus ir kt.) ir sukelia tuos negalavimus, kuriuos darosi sunku ištvert, o tada belieka griebtis šiaudo (kitos Redbull skardinės?) ir viskas prasideda iš naujo... Apie cukraus, kofeino ir kitų medžiagų žalingą poveikį mano nuomonę šnekant yra tik gaištamas laikas ir tai yra visiškas beviltiškumo ženklas, lygiai tas pats, kai būtų kalbama apie cigarečių žalą jas rūkant, nes kiekvienam žmogui, įskaitant ir rūkančiuosius tai jau seniai suprantama...
 
Aišku čia galima daug šnekėt ir nusišnekėt, nes dažnai pritrūksta informacijos ir tada fantazuoji ir bandai kažką išmąstyt, bet manau galima pasidalint kažkokia tai nuomonę susidaryta iš asmeninės patirties. Tuo labiau, kad ir pats turėjau šią problemą prieš kelis metus, bet kažkaip pavyko greit išspręst.
 
Mano galva, padarei labai gerai, kad apie tai kalbi viešai, ir turbūt to nereiktų nustot daryt kada ir pats neturėsi šios bėdos, bet galėsi suteikt kažkam naudingos informacijos.

Anokia čia valia, greičiau žalingas įprotis. Tiesiog reikia truputi daugiau laiko (apie tris savaites), kad pakeistum senąjį įprotį. Gerai, kad parašai ir nusivilimus, taip ir toliau. Palaikymas.
 
Be to, gal kam bus įdomu pabandyti Mate, tai galima sakyt kavos pakaitalas be kofeino. Tai nei arbata, nei kava, tiesiog įdomus dalykas. Bet reikia žinoti kaip paruošti ir kaip (iš ko) gerti.
 

http://www.khanacademy.org :) Daug pamokų, su video ir praktika. Tik tiek, kad anglų kalba viskas, na, bet gal pravers :)

Jack Lallane ( pramintas Godfather of fitness) man bent jau geriausias treneris. Labai smagu su juom treniruotis.
 
Jacklalanne.com
 
http://www.youtube.com/watch?v=vBVk071N88M

Jei mokinsies, tai ko nenori mokintis, o būsi vedamas pinigų kvapo, tai spausi vašką iš š*do..
 
Jei nori ko nors pasiekti, turi turėti nežmonišką norą, stiprią motyvaciją, įdėti visą save, praleisti labai daug laiko, turiu omeny ne, ištisą dieną, ar savaitę, tokiuose dalykuose yra praleidžiami metai iš metų... Kiek dar galima bus kartoti šiame forume, jog lengvo kelio būti geriausiu nebūna, o jei nebūni geriausias neturi ir pinigų, Jei ko nors nori, to sieki, jei trūksta motyvacijos laižai asfaltą ir verki, kol vėl ji atsiranda. Visą gyvenimą turi siekti ir suvokti, jog iki tobulo rezultato dar toli.. čia gyvenimo rungtynės, kuriose yra žaidžiama, ne kas pirmas kirs finišo liniją, o kas nubėgs toliau, tai lenktynės be galo.
 
Galima moralizuot ir moralizuot, tačiau jei svarstai galimybes tapti "profesionaliu" uplauderiu, siūlyčiau tau užmiršti gyvenimo perspektyvas ir tikėtis, jog gyvenime atsiras žmogus, kuris pastumės tave aukščiau suteikdamas tau jėgų, nei pats sugebi sukoncentruoti.

Jeigu iš lietuviškų tai turbūt dėl savo ilgaamžiškumo ir tuo pačiu nepasenumo be konkurencijos Čekuolio popietė. Užsienis - NG ir Discovery. Kitos laidos ar serialai daugiau tik epizodiškai kažkuo sudomina ar nustebina. Be to TV naudoju tik krepšinio tiesioginėms transliacijoms kai rodo per nemokamus kanalus, o jei per mokamus - tada internetas. Dar kartais per kokias paminėtinas datas kaip pavyzdžiui liepos 6d. jei galiu pasižiūriu kokią dokumentiką ar reportažą ta tema per LTV ar LTV2. Visa kita kas susiję su TV jau seniai nebeegzistuoja mano galvoje. Iš mano praktikos TV nežiūrėjimas - vienas geriausių dalyku atsitikusių mano neilgame gyvenime. Kai pagalvoji kiek laiko iššvaistyta veltui....

Naudojant tavo logiką tai pas bėgikus iš vis turėtų būti sudegę raumenys... Kariuomenėje irgi turbūt vien tik dėl deginimo daro atsispaudimus. Man atrodo kalbi apie kiek skirtingus dalykus. Tas vadinamas raumenų įrimas dažniausiai vyksta tuomet kada raumenys nespėja atsistatyt. Tam dažniausiai daro įtaką nesuderintas atsistatymo ciklas, dažniau pasitaikantis - kasdienės treniruotės, be dienos pertraukos tarp jų. Taip pat gali būti netinkama mityba ir kitos priežastys. Darydamas atsispaudimus, kad ir kasdien, ir su daug pakartojimų, vargu ar kažką labai sudeginsi. Nebent organizmą privesi prie stresinės būsenos, kada jis negalės laiku atsistatyt, tuomet dažniausiai ir treiniruotės negalėsi pilnai atlikt arba iš vis nesportuosi kurį laiką dėl prastos savijautos.
 
Beje, yra tokios specialios rankenos atsispaudimams, darant atsispaudimus su jomis nebus tokios apkrovos riešams. Visgi, kas baigęs ar įpusėjo šią ar panašias programas, siūlyčiau išbandyti atsispaudimus nuo lygiagrečių. Dirbsite su 90% savo kūno svorio, jeigu to bus mažai, galėsit pasikabinti papildomai. Labai geras pratimas. Tik jam taisyklingai atlikti jau reikės daugiau pastangų ir praktikos, ir labai būtų gerai, bent jau pradžiai profesionalo priežiūra.

Na tokios programos tikrai nekenkia, bet visgi nereiktų vien žiūrėt į kiekį, svarbiau taisyklingas atlikimas ir didesnis krūvis (apkrova). Aišku nesportavus ir pradedant nuo nulio galima pasirinkti kažkokią programą, bet tikrai nereikia persistengti, kad paskui net nepasibaigus visam programus tvarkaraščiui, baigtųsi ir visas sportas...
 
Sutvirtėjus, na sakykim padarant 20-30 taisyklingų pilnų atsispaudimų, geriausia būtų didinti krūvį, o ne kiekį. Pvz, pirmas etapas galėtų būti atsispaudimai ant krumplių (kumščių), galima kažką pasidėti, kad nebūtų kieta. Toks atlikimas ne tik truputi padidins krūvį, bet ir sumažins apkrovą riešams, nes darant atsispaudimus įprastai galima pažeisti riešus, taip pat neretai atsiranda skausmas riešų srityje. Paskui galima pereiti prie atsispaudimų kojas padėjus ant suoliuko ar kito daikto, esmė, kad kojos būtų aukščiau žemės. Vėliau galima atsispaudimus daryti ant kėdžių. Čia gali reikti 3 kėdžių arba dviejų ilgesnių suoliukų, svarbu, kad būtų vienodo aukščio. Paskutinis etapas - atsispaudimai ant lygiagrečio tai tikrai puikus pratimas su savo svoriu, vėliau ir papildomą svorį pasikabint.
 
Ir mano galva nereiktų apsiriboti vien tik atsispaudimais. Pridėjus prisitraukimus, pratimą pilvo presui, pagrindinius tempimo pratimus ir neretai pamirštamą rytinę mankštą - gausite pilnavertį kūno sveikatingumo lavinimą. O kur dar tokios pramogos kaip futbolas, krepšinis, plaukimas, dviratis ir t.t... Tiesiog pasirinkimų begalė ir nereikia ties kažkuo užsiciklint. Nėra kažkokios vienos programos kuri būtų panacėja visiems, kiekvienas atranda tai kas jam geriausiai tinka. Svarbiausia gera nuotaika. (-:

Na tokios programos tikrai nekenkia, bet visgi nereiktų vien žiūrėt į kiekį, svarbiau taisyklingas atlikimas ir didesnis krūvis (apkrova). Aišku nesportavus ir pradedant nuo nulio galima pasirinkti kažkokią programą, bet tikrai nereikia persistengti, kad paskui net nepasibaigus visam programus tvarkaraščiui, baigtųsi ir visas sportas...
 
Sutvirtėjus, na sakykim padarant 20-30 taisyklingų pilnų atsispaudimų, geriausia būtų didinti krūvį, o ne kiekį. Pvz, pirmas etapas galėtų būti atsispaudimai ant krumplių (kumščių), galima kažką pasidėti, kad nebūtų kieta. Toks atlikimas ne tik truputi padidins krūvį, bet ir sumažins apkrovą riešams, nes darant atsispaudimus įprastai galima pažeisti riešus, taip pat neretai atsiranda skausmas riešų srityje. Paskui galima pereiti prie atsispaudimų kojas padėjus ant suoliuko ar kito daikto, esmė, kad kojos būtų aukščiau žemės. Vėliau galima atsispaudimus daryti ant kėdžių. Čia gali reikti 3 kėdžių arba dviejų ilgesnių suoliukų, svarbu, kad būtų vienodo aukščio. Paskutinis etapas - atsispaudimai ant lygiagrečio tai tikrai puikus pratimas su savo svoriu, vėliau ir papildomą svorį pasikabint.
 
Ir mano galva nereiktų apsiriboti vien tik atsispaudimais. Pridėjus prisitraukimus, pratimą pilvo presui, pagrindinius tempimo pratimus ir neretai pamirštamą rytinę mankštą - gausite pilnavertį kūno sveikatingumo lavinimą. O kur dar tokios pramogos kaip futbolas, krepšinis, plaukimas, dviratis ir t.t... Tiesiog pasirinkimų begalė ir nereikia ties kažkuo užsiciklint. Nėra kažkokios vienos programos kuri būtų panacėja visiems, kiekvienas atranda tai kas jam geriausiai tinka. Svarbiausia gera nuotaika. (-:

Alenas Carlas atrodo taip jis uzsivadines sitam gyvenime, jis man padejo mesti rukyt, rukiau 10metu (3 kartus meciau po 1-3men) dabar yra 3cias (su knyga) esu isitikines kad nepradesiu to rukyt,nes kiekviena diena gal po 7-10metu, norejau mesti rukyt(nebuvo dienos kad apie tai nepagalvociau) bet perskaites knyga rekomenduoju ir jums, gyvenimas pagrazejo tai jau tikrai.
Ir zinau viena rukymas is SUCK! ir kiekvienas uzketejas rukalius nori mesti rukyt baikit save apgaudinet kad gaudot kaifa ar panasiai jei rukot daugiau nej 3metus~ :)

Aš tada sakyčiau tau ir kitiems tokiems kategoriškai nusiteikusiems kitų atžvilgiu, kad atsimintumėt vieną dalyką prieš kažką smerkdami - rūkymas yra PRIKLAUSOMYBĖ. Nikotino priklausomybė yra labai stipri ir ji dažniausiai nugali net ir iš pažiūros stiprios valios žmones. O rūkymas ar nerūkymas toli gražu neapibūdina žmogaus pilnavertiškumo, juk ir tarp narkomanų būna pasitaiko nerūkančiųjų, tai tuomet juos jau galime laikyti pilnaverčiais? Žalingų įpročių neturėjimas mano galva tai, tik mažas žingsnelis pilnavertiškumo link. Tai iš esmės tik priklausomybių neturėjimas, daugiau nieko. O savęs kelimas ir kitų smerkimas tik iškelia bereikalingas diskusijas paremtas vaikiškais atsikalbinėjimais ir pasiteisinimais.
 
Pats buvau rūkantis ~3-4 metus tikrai neretai susimąstydavau kada man reiks mesti, o gal dar truputi parūkysiu ir mesiu kiek vėliau... Pamažu supratau, kad tai tik beprasmė proto masturbacija, savęs apgaudinėjimas ir nikotino priklausomybės padariniai. Taigi, nutariau perskaityti "Lengvas būdas mesti rūkyti". Buvau kaip ir dauguma - visiškas skeptikas šiai knygai ir net neišsivaizdavau kaip knyga galės man padėti.
 
Vos tik įpusėjus skaityti visos abejonės pradėjo blėsti, o pasitikėjimas savimi didėti. Nuo paskutinio puslapio - cigarėtės iki šiol praėjo daugiau kaip dveji metai. Per tą laiką nerūkydamas supratau dar daugiau apie šią priklausomybę negu buvo rašoma knygoje. Bet kaip bebūtų gaila priklausomų žmonių ratas vis didėja (kaip ir amžiaus grupės procentas, ypač jaunų žmonių), amžius vis mažėja, o tabako kainos vis kyla.
 
Žinau tik vieną dalyką prieš visus skeptikus šiai knygai - vienas visam gyvenimui rūkymą nugalėjęs žmogus yra vertas daugiau 1000-io skeptikų nuomonių. Joks skeptikas jo nebe privers rūkyti.

Aš tada sakyčiau tau ir kitiems tokiems kategoriškai nusiteikusiems kitų atžvilgiu, kad atsimintumėt vieną dalyką prieš kažką smerkdami - rūkymas yra PRIKLAUSOMYBĖ. Nikotino priklausomybė yra labai stipri ir ji dažniausiai nugali net ir iš pažiūros stiprios valios žmones. O rūkymas ar nerūkymas toli gražu neapibūdina žmogaus pilnavertiškumo, juk ir tarp narkomanų būna pasitaiko nerūkančiųjų, tai tuomet juos jau galime laikyti pilnaverčiais? Žalingų įpročių neturėjimas mano galva tai, tik mažas žingsnelis pilnavertiškumo link. Tai iš esmės tik priklausomybių neturėjimas, daugiau nieko. O savęs kelimas ir kitų smerkimas tik iškelia bereikalingas diskusijas paremtas vaikiškais atsikalbinėjimais ir pasiteisinimais.
 
Pats buvau rūkantis ~3-4 metus tikrai neretai susimąstydavau kada man reiks mesti, o gal dar truputi parūkysiu ir mesiu kiek vėliau... Pamažu supratau, kad tai tik beprasmė proto masturbacija, savęs apgaudinėjimas ir nikotino priklausomybės padariniai. Taigi, nutariau perskaityti "Lengvas būdas mesti rūkyti". Buvau kaip ir dauguma - visiškas skeptikas šiai knygai ir net neišsivaizdavau kaip knyga galės man padėti.
 
Vos tik įpusėjus skaityti visos abejonės pradėjo blėsti, o pasitikėjimas savimi didėti. Nuo paskutinio puslapio - cigarėtės iki šiol praėjo daugiau kaip dveji metai. Per tą laiką nerūkydamas supratau dar daugiau apie šią priklausomybę negu buvo rašoma knygoje. Bet kaip bebūtų gaila priklausomų žmonių ratas vis didėja (kaip ir amžiaus grupės procentas, ypač jaunų žmonių), amžius vis mažėja, o tabako kainos vis kyla.
 
Žinau tik vieną dalyką prieš visus skeptikus šiai knygai - vienas visam gyvenimui rūkymą nugalėjęs žmogus yra vertas daugiau 1000-io skeptikų nuomonių. Joks skeptikas jo nebe privers rūkyti.

Aš tada sakyčiau tau ir kitiems tokiems kategoriškai nusiteikusiems kitų atžvilgiu, kad atsimintumėt vieną dalyką prieš kažką smerkdami - rūkymas yra PRIKLAUSOMYBĖ. Nikotino priklausomybė yra labai stipri ir ji dažniausiai nugali net ir iš pažiūros stiprios valios žmones. O rūkymas ar nerūkymas toli gražu neapibūdina žmogaus pilnavertiškumo, juk ir tarp narkomanų būna pasitaiko nerūkančiųjų, tai tuomet juos jau galime laikyti pilnaverčiais? Žalingų įpročių neturėjimas mano galva tai, tik mažas žingsnelis pilnavertiškumo link. Tai iš esmės tik priklausomybių neturėjimas, daugiau nieko. O savęs kelimas ir kitų smerkimas tik iškelia bereikalingas diskusijas paremtas vaikiškais atsikalbinėjimais ir pasiteisinimais.
 
Pats buvau rūkantis ~3-4 metus tikrai neretai susimąstydavau kada man reiks mesti, o gal dar truputi parūkysiu ir mesiu kiek vėliau... Pamažu supratau, kad tai tik beprasmė proto masturbacija, savęs apgaudinėjimas ir nikotino priklausomybės padariniai. Taigi, nutariau perskaityti "Lengvas būdas mesti rūkyti". Buvau kaip ir dauguma - visiškas skeptikas šiai knygai ir net neišsivaizdavau kaip knyga galės man padėti.
 
Vos tik įpusėjus skaityti visos abejonės pradėjo blėsti, o pasitikėjimas savimi didėti. Nuo paskutinio puslapio - cigarėtės iki šiol praėjo daugiau kaip dveji metai. Per tą laiką nerūkydamas supratau dar daugiau apie šią priklausomybę negu buvo rašoma knygoje. Bet kaip bebūtų gaila priklausomų žmonių ratas vis didėja (kaip ir amžiaus grupės procentas, ypač jaunų žmonių), amžius vis mažėja, o tabako kainos vis kyla.
 
Žinau tik vieną dalyką prieš visus skeptikus šiai knygai - vienas visam gyvenimui rūkymą nugalėjęs žmogus yra vertas daugiau 1000-io skeptikų nuomonių. Joks skeptikas jo nebe privers rūkyti.

yra net garso takelis.. as paklausiau ir va jau 2011-08-05 bus lygiai trys men kaip be cigareciu.. esu savim patenkintas jog nerukau :)

Aš tada sakyčiau tau ir kitiems tokiems kategoriškai nusiteikusiems kitų atžvilgiu, kad atsimintumėt vieną dalyką prieš kažką smerkdami - rūkymas yra PRIKLAUSOMYBĖ. Nikotino priklausomybė yra labai stipri ir ji dažniausiai nugali net ir iš pažiūros stiprios valios žmones. O rūkymas ar nerūkymas toli gražu neapibūdina žmogaus pilnavertiškumo, juk ir tarp narkomanų būna pasitaiko nerūkančiųjų, tai tuomet juos jau galime laikyti pilnaverčiais? Žalingų įpročių neturėjimas mano galva tai, tik mažas žingsnelis pilnavertiškumo link. Tai iš esmės tik priklausomybių neturėjimas, daugiau nieko. O savęs kelimas ir kitų smerkimas tik iškelia bereikalingas diskusijas paremtas vaikiškais atsikalbinėjimais ir pasiteisinimais.
 
Pats buvau rūkantis ~3-4 metus tikrai neretai susimąstydavau kada man reiks mesti, o gal dar truputi parūkysiu ir mesiu kiek vėliau... Pamažu supratau, kad tai tik beprasmė proto masturbacija, savęs apgaudinėjimas ir nikotino priklausomybės padariniai. Taigi, nutariau perskaityti "Lengvas būdas mesti rūkyti". Buvau kaip ir dauguma - visiškas skeptikas šiai knygai ir net neišsivaizdavau kaip knyga galės man padėti.
 
Vos tik įpusėjus skaityti visos abejonės pradėjo blėsti, o pasitikėjimas savimi didėti. Nuo paskutinio puslapio - cigarėtės iki šiol praėjo daugiau kaip dveji metai. Per tą laiką nerūkydamas supratau dar daugiau apie šią priklausomybę negu buvo rašoma knygoje. Bet kaip bebūtų gaila priklausomų žmonių ratas vis didėja (kaip ir amžiaus grupės procentas, ypač jaunų žmonių), amžius vis mažėja, o tabako kainos vis kyla.
 
Žinau tik vieną dalyką prieš visus skeptikus šiai knygai - vienas visam gyvenimui rūkymą nugalėjęs žmogus yra vertas daugiau 1000-io skeptikų nuomonių. Joks skeptikas jo nebe privers rūkyti.

Aš tada sakyčiau tau ir kitiems tokiems kategoriškai nusiteikusiems kitų atžvilgiu, kad atsimintumėt vieną dalyką prieš kažką smerkdami - rūkymas yra PRIKLAUSOMYBĖ. Nikotino priklausomybė yra labai stipri ir ji dažniausiai nugali net ir iš pažiūros stiprios valios žmones. O rūkymas ar nerūkymas toli gražu neapibūdina žmogaus pilnavertiškumo, juk ir tarp narkomanų būna pasitaiko nerūkančiųjų, tai tuomet juos jau galime laikyti pilnaverčiais? Žalingų įpročių neturėjimas mano galva tai, tik mažas žingsnelis pilnavertiškumo link. Tai iš esmės tik priklausomybių neturėjimas, daugiau nieko. O savęs kelimas ir kitų smerkimas tik iškelia bereikalingas diskusijas paremtas vaikiškais atsikalbinėjimais ir pasiteisinimais.
 
Pats buvau rūkantis ~3-4 metus tikrai neretai susimąstydavau kada man reiks mesti, o gal dar truputi parūkysiu ir mesiu kiek vėliau... Pamažu supratau, kad tai tik beprasmė proto masturbacija, savęs apgaudinėjimas ir nikotino priklausomybės padariniai. Taigi, nutariau perskaityti "Lengvas būdas mesti rūkyti". Buvau kaip ir dauguma - visiškas skeptikas šiai knygai ir net neišsivaizdavau kaip knyga galės man padėti.
 
Vos tik įpusėjus skaityti visos abejonės pradėjo blėsti, o pasitikėjimas savimi didėti. Nuo paskutinio puslapio - cigarėtės iki šiol praėjo daugiau kaip dveji metai. Per tą laiką nerūkydamas supratau dar daugiau apie šią priklausomybę negu buvo rašoma knygoje. Bet kaip bebūtų gaila priklausomų žmonių ratas vis didėja (kaip ir amžiaus grupės procentas, ypač jaunų žmonių), amžius vis mažėja, o tabako kainos vis kyla.
 
Žinau tik vieną dalyką prieš visus skeptikus šiai knygai - vienas visam gyvenimui rūkymą nugalėjęs žmogus yra vertas daugiau 1000-io skeptikų nuomonių. Joks skeptikas jo nebe privers rūkyti.

na ka ir vel as cia :) snd lygia 2 men kaip nerukau :P ir esu tikrai savim patenkintas kad atsikraciau to slamsto :)

Džiaugiuosi, kad nebeskaitau naujienų ir nežiūriu TV jau daug daug metų.
 
Visas serijas galima rasti čia.

Sveiki, nežinau ar žinote šį puslapį ar ne, tai kurie jo nežino norėčiau juo pasidalinti su jumis. Tai https://vips.liedm.lt/popular Čia kaupiamos Lietuviškos video paskaitos, daugiausia IT. Sėkmės žiūrint.

Automobilyje galima klausyti audiobookus, važinėjant po 1val. ir pan gal neverta, bet kai važiuoji 12val ir daugiau, tai audiobookas optimaliau už popierinį, nes popierinio taip greit nepaskaitytum. Per kelionę 12val, gali perskaityt rimtą knygą, kuri popierinė truktų kokias 3 dienas.

Per biologiją mokėmės, kad automobilyje kažkiek krato važiuojant, todėl nuolat staiga kinta atstumas tarp knygos ir akių. Lęšiukas turi visą laiką susitraukinėti ir išsiplėsti ir pervargsta, todėl taip gali būti kenksminga regai. Nežinau ar tai taip pavojinga iš tikrųjų.

Ar nebūtų puiku, jeigu kiekvieną dieną galėtumėte skirti ~1h knygos skaitymui? Neįmanoma? Dėja, tai padaryti yra daug lengviau, nei jums atrodo.
 
Kaip tai padariau aš?
 
Vietoje to, kad važiuočiau į sporto klubą automobilių (40 min. į abi puses), pasirinkau viešąjį transportą (maršrutinį taksi).
 
Kodėl?
 
Nors kelionė dabar trunka šiek tiek ilgiau (60 min. į abi puses), man nebereikia žiūrėti į kelią, todėl tą laiką galiu leisti kitaip.
 
Taigi, papildomai "išsvaistydamas" 20 min., turiu visa valandą knygos skaitymui.
 
Žinoma, nerekomenduoju visiškai atsisakyti automobilio, nes tai yra puiki ir greita susisiekimo priemone. Tačiau, jeigu ir taip naudojatės viešuoju transportu, ar galite sau leisti į tam tikras vietas atvažiuoti lėčiau, kodėl gi to laiko nepaskyrus geros knygos skaitymui?
 
Šaltinis.

Aš perskaitau vos po 3-4 knygas kasmet ir per paskutinius penkerius metus nei vienos nesu perskaitęs būdamas namie. Visada atrodo, kad turiu atlikti kažką svarbesnio - ar programuoti, ar rašyti pats - ir būdamas kasdienėje aplinkoje supratau, jog man jos nepavyks įveikti, nors knygų mano Amazon norų sąraše (gerai čia sulietuvinau, ar ne?) nuolatos daugėja.
 
Radau vienintelę išeitį - skaityti keliaudamas - kai išvykstu palikęs visą savo gyvenimą namie ir visas laikas yra mano. Kartą sėdau vienas į lėktuvą, nuskridau į Romą, įsitaisiau Vatikano Šv. Petro aikštėje ir praleidau pusę dienos skaitydamas, o kita dieną vietą pakeičiau į suoliuką priešais Koliziejų. Buvo nuostabu. Visada pirkdamas lėktuvo bilietą nusiperku ir knygą tai kelionei - tiesiog uždaręs Ryanair puslapį po sėkmingo apmokėjimo iškart atsidarau Amazon. Kitaip tikriausiai nieko neperskaityčiau.