autokill

Sveiki, forumiečiai!
Norėčiau padėkoti nariui Esnyper už pagalba PrestaShop sistemoje. Visada ištaiso klaidas, atsako į daugybę klausimų, profesionaliai atlieka darbus ir už tai neprašo pinigų, nors buvau užsiminęs apie tai.
 
Puikus pavyzdys kitiems forumo nariams.Labai ačiū!
Tikiuosi ir toliau bendradarbiausim ;)

Tai ar kardą, ar katiną tu čia ebay perki...?

I visus situos: Kas liepe, ko tikejaisi ir t.t. atsakysiu tik tiek, kad pasidalinau patirtimi apieie EURES Lietuva, kur internete viskas graziai rasoma ir panasiai. As neverkiu, pats dirbu jau kitur, tiesiog noriu pasakyti, kaip buvo man, nes kai ieskojausi informacijos pries tai radau vos viena komentara internete, jog kazkam labai patiko dirbti per sita agentura, o as tik aprasiau kaip viskas atrode. Nei verkiu nei ka, taciau siulau nepakibti ir kitiems, o plius tegul sita tema stovi, gal kai kas kadanors kibs ant to paties siulo ir netycia ras sita tema. Tiek norejau pasakyti.

Sioje temoje papasakosiu viska, ka pamaciau ir ka teko patirti keliaujant per EURES Lietuva. Kaip ir daugelis vasara ieskojau darbo, uzkliuvo akys uz vieno skelbimo, jog reikia darbuotoju Leicesteryje, Anglijoje. Atsidariau paskaitinet, aprasymas buvo gana ilgas, su visom detalem, parasyta firma. Pasigooglinau kas per velnias yra ta EURES Lietuva ir radau visokiu idomiu faktu, pavyzdziui:
http://www.ldb.lt/eures/
https://ec.europa.eu/eures/main.jsp?acro=free&lang=lt&countryId=LT&accessing=0&content=1&restrictions=1&step=1
http://lt.wikipedia.org/wiki/EURES
Imanoma atknisti ir dar daugiau, zodziu informacijos yra pakankamai apie sitos idarbinimo agenturos (ar kaip ja pavadinti) veikla. Is pirmo zvilgsnio viskas atrode gana graziai itikinamai, darbo pokalbis vyko Siauliuose, darbo birzoje. Vyko ne tik siauliuose, bet ir vilniuje, kaune, klaipedoje, dar kazkur... Atrode viskas rimta, www.ldb.lt ideta pagrindiniame puslapyje nuoroda i sita EURES, o tai tik dar labiau pridejo optimizmo. Na ka gi, pokalbyje teko pristatyti save anglu kalba, pasneketi kur dirbai, ka veiki, kokie hobiai, jog patikrintu ar zinai kas per velnias ir su kuo yra valgoma ta anglu kalba. Siauliuose vyko pirmas susitikimas, musu buvo gal apie 10 zmoniu. Prieme visus, nes pasake, jog jiems reikia 60-70 zmoniu, o mes buvome pirmieji. Darbas buvo zadamas fabrike, spaustuveje. 8-10 valandu per diena, aisku skurdziausias atlyginimas anglijoje, o nuoma nezmoniska - 65 svarai uz savaite. Na mums pasake, jog nuoma nera is pigiausiu. Tuomet visus prieme, uzpildeme kazkokius popiergalius del asmenines informacijos, vardas, pavarde, tel.nr, kur gyveni ir kada nori isvykti. Buvo trys datos: Birzelio 20, 27 ir liepos 5d. Mes su draugu pagalvojome, jog nuvyksime anksciau, bus didesne proga uzsidirbti daugiau pinigu, anksciau pradesim, gal anksciau grysim, arba padirbesim iki galo. Buvo sake, jog kai atvyksime, iskarto bus darbas. Na, iseje is darbo birzos, nuotaikos pagerejo, jog radome kazka, taciau pernelyg nedziugavome, nes klaustuku dar buvo daug.
Birzelio 20: sutareme 4valanda susitikti su vairuotoju, jog mus paims nuo tam tikros vietos. Autobusiukas atvyko gal puse 5 jeigu ne veliau. Kai pamateme, jog atvyko vos 8 vietu autobusiukas issigandome, taciau pasirodo, jie tik surinko zmones is visu miestu. Vykome su TRANSPAULE firma. Kazkur kryzkalneje atrodo persedome i didesni autobusa, 50 su virsum vietu. Autobusai nebuvo is prastuju. Vaziavo 3 autobusai. Kelione buvo TRAGISKA.
KELIONE: Susedome visi i autobusus, uztrukome gana ilgai, kol surinko visus zmones, kol atvyko visi autobusai, taciau sitas tai niekis, palyginus kas buvo ipusejus kelionej. Kaune sustoje prie megos vairuotojai sake jog turime apie 30 minuciu laiko, kas parukyt, kas i tualeta, kas grynu oru pakvepuot. Prie megos prastovejom vietoj 30 minuciu 2 valandas, kol sulaukeme kazkokios masinos, is pradziu likome nesuprate, ar laukeme tik tos masinos ar ko nors daugiau. Is masinos tempe kazkokias dezes, siuksliu maisuose. Na bet galu gale masina isvaziavo, mes pagaliau pajudejom toliau nuo lietuvos. Lenkijoj, Vokietijoj ir visur kur stodavome, visur buvo sakoma mums, jog tik 15 minuciu, taciau prastovedavom po 2 valandas. Taigi, naktis, lenkija jau ne per toliausiai, autobuse dauguma zmoniu miega, kadangi naktis. Tarp mieganciuju buvau ir as, kol neprikele kazkokie du kandziai. Pasirodo jie buvo is vairuotoju brigados. Ko jie norejo? Jie norejo jog pravestume cigaretes per lenkijos muitine. Galima pavadinti ir taip, jog tapome kontrabandos tarpininkais. Sie du vairuotojai ejo per autobusa ir siulyte siule, ka jau siule, tiesiog kiso ir uzkalbejo zmogu, jog tasai pasiimtu 4 blokus cigareciu (cigaretes duoda patys) ir passakytu jog jis vezasi juos pats. Kai kurie eme, kai kurie jau vezesi, o kai kurie tiesiog tare griezta ne. Atejo ir iki musu, as prisikeles is miegu is pradziu nesupratau ko jie nori ir ko jie pageidauja, nes pirmas klausimas kuri isgirdau pramerkes akis buvo: kiek cigareciu vezi? Ju nelaimei cigareciu as neemiau, bande itikinti ir kalbejo graziais zodziais, taciau sakiau ne, o kai paklausiau kas man is to, tiesiog nusijuoke, todel su draugu nusprendem kazkam nemokamu pinigu nedalint. Kai cigareciu nepaeememe, ju veidai perkrypo ir visa kita likusi laika i mus ziurejo kreivai, kol vokietijoje pagaliau isdryso prieiti ir islementi kelis zodzius. O buvo taip, jog draugas ejo i autobusa, norejo pasideti pc ir norejo ilipti per priekines duris, kadangi per galines buvo uzsikimse, kai pamate, jog jos uzrakintos, kazka numurmejo sau po nosim ir tada sulauke demesio is vairuotojo. O vairuotojas ne komplimentus atejo padalint, o pakalbet del praeitos nakties. Vairuotojas pasake: Ziuriu cia esi labai mandras, tu man vakar gaidy cigareciu nepaemei ir ragus istumei. Neblogai, kaip is vairuotojo. Nusijuokem uz juos, sedome i autobusa ir myneme toliau, o tada prasidejo kosmarai kaip is siaubo filmu. Kvapu mesmale, kvapu autobuse buvo daugiau negu zmoniu jame vaziuojanciu. Tai koks prigeres vyrukas atsiraugeja tau prie veido, tai koks kandis dvi dienas laikes misraine autobuse (kuprineje) treciaja diena sumasto ja atsidaryti ir suvalgyti, tai kas batus nusimauna dvi dienas raugines, tai kokiai moteriai silkutem pradeda is tam tikros vietos kvepet, zodziu buvo NEIMANOMA vaziuoti. Taip, taip, keliavome 3 dienas. galu gale atvykome i londona, issimetem po kitus autobusus, kam kur reikejo, kam i londona, kam i leicesteri, kam dar kur. Pradejome judeti link savo miesto, buvo like 60 myliu, jas vaziavome 4 valandas. Padoru? Pakeliui sustojome ir 2 valandas laukeme kazkokios masinos, kuri pasiimtu praveztas cigaretes. Kelione truko 3 dienas, ji buvo tragiska. Siandienai tiek, greitu metu aprasysiu visas subtilybes kaip ir kas cia yra daroma su zmonemis, aprasysiu kaip jie moka graziai ir tusciai kalbeti bei pakalbesiu apie patalpu nuoma. Sekmadieniui, kaip pradziai, butu tiek, greitu metu papildysiu.
Papildymas
Taigi, kelione buvo tragiska, o dabar pakalbekim apie gyvenima atvykus. Vos atvykome i leicesteri, vienoje aiksteleje musu jau lauke Tomas - tas pats kuris organizavo visus darbo pokalbius Lietuvoje, kelione, zodziu pagrindinis veikejas. Stovejo su dar dviem draugeliais - nuomininkais. Na leicesteryje islipome gal devyni zmones, susodino i masinas ir isveziojo iki namu. Vos su draugu isineseme daiktus i "kambari" kuris buvo vos vienam zmogui gyventi, musu jau prase susimoketi uz nuoma. Draugas pinigus turejo grynais o as korteleje o kai paklausiau Tomo kur cia galima nusiimti pinigu atsove "zodziu karoc iseini po kaire ir ten nu eisi tiesiai GAL ir man rodos bankomatas yra". Nu ka darysi, susiradome siaip ne taip ta parduotuve, nusiemiau pinigu ir vos gryzus gavome kiekvienas susimoketi 130 svaru uz 2 savaites. PRIMINSIU, jog kambarys gyventi vos vienam, o gyvenome dviese. Is viso name gyvenome septyniese. Taigi mikrobanges nera, skalbimo masinos nera, trys saldytuvai is kuriu vienas neveikiantis. Interneto nera, vonios kambarys VIENAS ant 7 zmoniu, ir tai tualetas suluzes, vos nusileidzia. Sienu apacios VISAME name slapios nuo vandens. Taigi uz toki busta i savaite nei 30 svaru neduociau, taciau neturejome kito pasirinkimo. Pries isvaziuojant nebuvo nei namu nuotrauku, nei aprasymo, kad butume galeje susidaryti ispudi iskart. Ir mat problemele dar ta, kad jei jau ruosiesi dirbti per ju agentura, tai ir nuomotis privalai butent ta nama kuri jie duoda. Jei pakeiti busta - netenki darbo. Pakeiti darba - netenki busto. Zodziu ranka ranka plauna. Na ka, idaveme 130 svaru, Tomas pasake kad pirmadieni bukit offise ir isvaziavo kartu su nuomininkais. Na atejo tas pirmadienis nuejome visi septyniese i offisa, atsisviete pasu kopijas, dave popiergalius kur turejome uzpildyti savo adresa varda pavarde zodziu visa kas tik imanoma. Viska atlikus mums pabreze jog NUO KITO PIRMADIENIO busim jau visi very busy, o kai kurie ir jau nuo sios savaites treciadienio jau prades dirbti. Na mes galvojam per ta laika atsidarysim banko saskaitas, susitvarkysim su popierizmu, kad butu galima iskart dirbti. Na taip dienos ejo ir ejo, atejo treciadienis - NIEKO. Atejo savaitgalis - jokiu ziniu. Na galvojame reikia pradeti klausti, nesedet ranku sudejus. Zodziu paklausus zinute(nes i skambucius neatsake) kada pradesim dirbti, atsake cituoju : "pirmadienio gal.. antradieni jau tikrai". Na viena diena jau nusikelia nuo ju minetos frazes "busy". Taigi atejo pirmadienis - jokiu ziniu. Pagalvojome jog butu neprosal nueiti i offisa ir paklausti Tomo ar kokio kito su ta agentura susijusio zmogaus. Paklausus kada dirbsime atsake "siandien jau nebelabai, bet rytoj jau tikrai pradesit, na veliausiai treciadieni". Taigi jau nusikele 2-3 dienos nuo ju "busy" savaites. PRIMINSIU, jog Lietuvoje vykstant atrankoms TOMAS minejo, jog atvyksime sestadieni, dirbsime pirmadieni iskart. Taigi nuo jo tiesos atsilikome jau savaite. Atejo antradienis - nieko. Atejo treciadienis vel teiravomes del darbo ir gavom atsakymo zinute cituoju: "snd nieko". Pradejus po biski kelt tona mums ir neduodant ramybes jam atrase cituoju : "rytoj pietus". Tai vat gavus tokia zinute pradzioj likome nesuprate, bet geriau pagalvojus gal jis mums norejo kokioj nors kavinej pastatyti pietus, na siaip ar taip nieko nepeseme. Atejo ketvirtadienis, galu gale atsiliepe i skambuti, pasake jog gal dirbsime penktadieni ryte gal per pietus. Na ka mes ir vel zingsniavome iki offiso, jame tomo nebuvo, nieko is to gero taip pat nepeseme. Galu gale kai jau viskas "######o", eidami namo stebuklingai sutikome Toma REALIAI. Pabreziu jog tai tas pats kas laimeti vikingu loto. Stovejo su dviem bahuriukais - maroziukais, nuo 19 iki 22 metu amziaus. Na pradejom kamantineti toma kada dirbsime t.t, na tomas atsakydavo "va gal siandien gal ryt, isvezame tik po kelis zmones i darba, val gal is jusu namo paimsiu ka nors nes skundetes kad su pinigais bloga situacija". O kas svarbiausia visi butumet atpazine ta graudu mela, kada tomas sneka ir svaidosi neturedamas kur deti akiu, o jo tie draugeliai prunkstauja sustoje. Dar vienas is ju pasake cituoju : "nesijaudinkit jus del to darbo tiek, duos jums ji. Man preitais metais tiek dave jog vos patempiau". Na pagalvojom kazin ko jam ten tiek jau dave, bet tikrai ne darbo. Zodziu sake pranes penktadieni 12h viska tiksliau ar eisime i darba. Atejo penktadienis, 12:20 sulaukem zinutes "susisiekit su manim per 10 min". Susisiekus jis pasake jog butumem jau siandien eje i darba, taciau negalejo mums priskambinti, sudare jau sarasa, taip kad gal but bedirbsime tik pirmadieni. Taigi nuo Tomos zodziu "dirbsite vos atvaziavus", atsilikome jau 2 savaitem. Zodziu atejo jau ir sestadienis, atejo nuomininkai vel prasyti nuomos, vel viskas is naujo... Dar pamirsau pasakyti, pamenat minejau jog jam reikejo apie 60 zmoniu surinkti. Tai vat visi vaziavo autobusais, mokejo po 450 litu. Kiek suzinojome informacijos tai Tomas nuo zmogaus pasieme 200lt. Visai neblogi pinigai sudauginus kiek zmoniu ir kiek nuo galvos pasieme, jo?
Tai vat siam kartui tiek. Veliau ikelsiu busto nuotraukas, papildysiu, gal dar ka praleidau.

Isvada viena... Per daug laisvo laiko. Susirask sau veiklos. Tokiom nesamonem laiko nebus kai realiai paroje valandu prades trukti.

Jei mergike zaba - studijos, jei ciole - mergike. <_<
 
Ir davaj imesk pora foto, bo ka mes dabar tau galim pasakyt.

Sveiki, mano vardas Emilis, man šiandien sueina 17 metų, tad ta proga sugalvojau, kad reikia parašyti savo prisistatymo temą, o kadangi čia esu ne vienerius metus, papasakoti kaip man sekėsi šiame forume einant metams.
 
Pirmieji metai: pasiklydęs ieškojimuose, bei pirmieji centai.
Atradau šį forumą dar pusmetis prieš tai, kai užsiregistravau jame. Pirma pradžia su uždarbiu buvo kaip ir daugelio - bux'ai. Spaudinėjau tas nuorodas už niekingus centus, kol supratau, kad iš to nieko gero neišeis ir nutariau toliau ieškoti kitokių uždarbio būdų, taip atradau šį forumą, google paieškos dėka. Kaip matote iš mano forumo vardo, tuo laiku bandžiau būti uploaderiu, bei dirbti su failų talpinimo svetainėmis, sekėsi visai neblogai, tačiau kalnų neuždirbau, tad ieškojau toliau.
 
Antrieji metai: kažkas panašaus į normalesnį uždarbį.
Antrieji metai prasidėjo labai puikiai, sausio 1d. 00h 20min pavyko prigriebti iPodą iš tuo metu populiarios svetainės lockerz.com. Toliau šiais metais pradėjau naują uždarbio būdą, pirk pigiau - parduok brangiau, kitaip tariant, tapau perekūpu. Sekėsi visai neblogai, todėl ir iki šiol šia veikla užsiimu, tačiau nebe taip aktyviai, kaip anksčiau. Taip pat tais pačiais metais pradėjau rizikingą versliuką - paskolų teikimą forume. Žinojau, kad tai gali neišeiti į gerą, tačiau rizikavau ir rizika pasiteisino, iš palūkanų uždirbau tikrai nemažai. Aišku kaip ir visiems pasitaikė nemokių klientų, tačiau iš visų jų sugebėjau atsiimti paskolintą sumą. Nors ir negavau iš jų pelno, džiaugiuosi, kad bent nenuėjau į minusą. Tais pačiais metais, pirkau - pardaviau keletą telefonų, lazerių ir panašių dalykų iš kurių pavyko uždirbti. Taip šiuos metus ir baigiau.
 
Tretieji metai: naujos pradžios pradžia.
Trečiuosius metus pradėjau pasyviau, tačiau atėjus vasarai susigundžiau lengvais pinigais, bei pasukau į lažybas. Pradžioje sekėsi tikrai neblogai, uždirbau vis daugiau su kiekviena diena, tačiau, kaip ir daugeliui viskas baigiasi vienodai, sudegė mano bankas, tad mečiau šitą dalyką ir pabandžiau sumąstyti, ką galiu nuveikti naudingo, o ir tuo pačiu kažkiek uždirbti. Sumąsčiau, kad reikia sukurti internetinį puslapį, kaip tariau, taip ir padariau, jau lapkričio mėnesį nusipirkau domeną ir atidariau savo puslapį, iš kurio ir dabar uždirbu gana neblogai, o taip pat jis man padėjo lavinti ir gilinti žinias apie programavimą, puslapių kūrimą, su šia sritim ir ruošiuosi sieti savo ateitį.
 
Ketvirtieji metai: visko po truputį.
Praeitais metais naujo kažko nepradėjau, toliau uždirbau pinigus iš puslapio, jį tobulinau. Ir toliau pardavinėjau įvairius daiktus, kas tais metais sekėsi labai gerai, taip pat, dėka forumo nario Epsaitas, pavyko nemažai uždirbti iš jo siūlomų nemokamų lažybų tapetų. Tad daugiau ir neturiu ką pasakot apie šiuos metus.
 
Dabartis.
Dabar ir toliau užsiiminėju veikla su savo puslapiu, taip pat truputį pradėjau domėtis domenų pardavimu. Tačiau vis dėl to, dar vis ieško tokios nišos, kurioje galima būtų uždirbti pragyvenimui ir kuri man patiktų. Šią vasarą dirbu Vilniuje pas tėtį statybų įmonėje, į dieną gaunu nuo 50 iki 70 litų ir tuo esu visai patenkintas.
 
Truputį apie save:

Mokslai.
Šiais metais baigiau 10 klasę, nors egzaminų rezultatais pasigirti negaliu (lietuvių k. - 8, matematika - 9), vis dėl to mokausi tikrai neblogai, išvestų pažymių vidurkis - 9.62. Geriausiai mokykloje sekasi matematika bei informatika. Matematikos olimpiadose bei konkursuose dalyvauju jau nuo pirmųjų klasių ir sekasi tikrai neblogai, rajone visada užimu prizines vietas ir esu patenkintas savimi. Informatikoje taip pat sekasi neblogai, IT olimpiadose rajone užimu pirmas vietas, o šiais metais net išbandžiau programavimo olimpiadą, nors jį pradėjau mokytis tik nuo rugsėjo ir pagrinde savarankiškai, olimpiadoje buvau vienintelis 10 - kas, tarp 11 ir 12 klasės mokinių, tačiau pavyko užimti garbingą 3-ią vietą, kuo esu visai patenkintas. Studijuoti baigęs mokyklą planuoju Vilniaus Universitete kažkurią iš informatikos specialybių, tačiau neatmetu galimybės ir išbandyti savęs užsienyje.
 

Sportas.
Nuo 9 metų pradėjau lankyti krepšinio treniruotes, iš jų daug nesitikėjau, žinojau, kad profesionaliu sportininku netapsiu, tačiau jos man padėjo sutvirtėti fiziškai. Treniruotes mečiau prieš metus, dėl laiko stokos. Dabar pažaisti mėgstu daug ką: krepšinį, lauko bei stalo tenisą, futbolą, tinklinį. Aktyviai seku ir žiūriu įvairias sporto varžybas: Eurolygą, NBA, Čempionų lygą, tenisą, F-1 ir t.t.
 

Laisvalaikis.
Prieš 2 metus baigiau muzikos mokyklą, grojau su gitara ir būgnais, nelabai man ji patiko, todėl ir atsiminimų ne per daugiausia. Šiaip laisvalaikiu mėgstu būti su draugais, klausyti muzikos, aktyviai leisti laisvalaikį, pažvejoti, kartais patūsinti bei naršyti uždarbio forumą :D .
 
Pabaigai: ką man davė uždarbio forumas?
Šis forumas man tikrai daug ką davė. Pradėjau domėtis IT, suradau savo gyvenimo kelią, kuriuo norėsiu eiti toliau gyvenime, uždirbau pirmus pinigus, susiradau daug naudingų kontaktų, perskaičiau gausybę puikių straipsnių, dalyvavau diskusijose, kuriose praplėčiau savo pažiūras, iš jų pasimokiau, bei lavinau savo bendravimą. Uždarbio forumas tapo mano viena gyvenimo dalimi, be kurios negaliu nei vienos dienos, jo nepatikrinęs. Net mano naršyklės pradžios puslapis uždėtas uždarbis.lt.
Pabaigai, norėčiau padėkoti, kas skaitėte šią mano galbūt nerišlią rašliavą ir sugaišote savo brangų laiko, tikiuosi jis buvo to vertas. Galbūt kada susitiksime viename iš uždarbio meetų, kuriuose dar nebuvau, bet tikrai norėčiau apsilankyti, gal būt dar tam esu per jaunas. Tai tiek, pagarbiai Uploader.

Penktadienį išlaidos 150-300lt, šeštadienį 2.50Lt ant mineralinio.

Kadangi mano buvimas čia pradėjo kelti narių pasipiktinimą, bei mano atsakymai yra parengti netinkamai, noriu atsisveikinti su šiuo forumu ir palinkėti sėkmės tiems kurie šiame forume ieško ne tik atsakymų "ant lėkštutės", bet kartu ieško sprendimų, išeičių, esti platesnio požiūrio.
 
Todėl noriu pasidžiaugti su visais kuriems mano atsakymai padėjo ir atsiprašyti tų, jei atsakymai nebuvo tokie kokių tikėjotės.
 
Sėkmės forumiečiai. Smagus buvo jūsų bendravimas.
Geros vasaros, gerų verslo sumanymų ir pelningų sandorių.
 
 
Zyzuolė

Mintys, kad vogti negrazu.

Valstybė nemėgsta konkurentų...

Keista, bet autorius privercia neatitraukti akiu skaitant :)

Čia kažkada mano panai rašytas eilėraštis, tiesa, nepilnas, nes išsitrynė :D
 
Aš tavo hard diskas,
Tu mano esmė,
Aš tau firewall'as,
Jei kyla grėsmė.
 
Tu mano vaizduškė,
Ryškiau už anas,
Kai prisiconnectini,
Rodo šviesas.
 
Tu kaip ramų kaulas,
Papildai mane,
Iš karto ryškėja
Šviesa ekrane.
 
Užpildai mintis man,
Kaip system32,
Be taves aš niekas,
Tu kaip CPU.
 
Toliau nebėra :D

Bet kokiu atveju apsidrausti galima - priduoti savo sėklos spermos bankui, kad užšaldytų ir saugotų šaldytuve. :D

Sveiki, neseniai emigravau ir išvykau į dažno lietuvio „išsvajotąją“ šalį – Angliją. Pastebėjau, kai kurie žmonės dalinasi patirtimi išvykę svetur. Todėl ir aš nusprendžiau su jumis pasidalinti pastebėjimais, bei patirtimi.
 
Netikėtai gavau pasiūlymą iš draugo, jog agentūra priimdinėja naujus žmones į konditerijos fabriką ir nusimato darbų, todėl ilgai nedvejojęs sutikau ir išvykau. Tiesa pasakius neturėjau ko ir prarasti, Lietuvoje paskutiniu metu darbo neturėjau, nors per daug pastangų ir nedėjau į paieškas. Kad būtų aiškiau, man 24m.
 
Taigi atvykstu į UK, kitą dieną nukeliauju į agentūros biurą ir gaunu išspręsti anglų kalbos testą. Problemų testas nesukelia, iškart gaunu rašytis darbo sutartį. Pasako, laukti skambučio dėl „induction“ (čia kaip ir apmokymas prieš darbą, pagrinde darbo taisyklės ir sauga). Kas įdomiausia po šios paskaitos dar vienas testas, iš to ką mačiau ir girdėjau. Žodžiu, kitą dieną jau einu į darbą. Esu nusiteikęs, kad bus baisu, teks arti kaip vergui ir pan. Bet kadangi nebijau darbo, mąstau, kad viskas bus gerai, jei nepatiks bet kada galiu grįžti namo.
 
Įžengiu į patalpas, užsidedu galvos tinklelį (kuris yra būtinas) ir traukiu link valgyklos „canteen“ kur manęs ir daugelio kitų žmonių laukia agentūros darbuotojas ir paskirsto darbus. Pirmą dieną gaunu darbą prie 14 linijos. Nemažai paklaidžiojau kol susiradau persirengimo kambarį, chalatą, batus ir dar vieną tinklelį ant galvos tik kitos spalvos. Tiesa, galvos tinklelių yra nemažai spalvų ir kiekviena spalva reiškia tam tikras pareigas.
 
Kol nueinu iki 14 linijos gaunu nusiplauti rankas 2 kartus ir dar 2 kartus panaudoti antibakterinį tirpalą. Tokios taisyklės, kadangi tiesiogiai teks liesti pyragėlius, todėl griežtai reikia plauti rankas. Pasakau „superviser‘iui“, kad šiandien mano pirma diena darbe ir mano nuostabai, jis ganėtinai maloniai viską paaiškina ir parodo ką reiks daryti. Prie linijos dirba 5 žmonės, vienas dėlioja „skeletus“ indelius, į kuriuos kiti dėlioja plikytus pyragėlius, vadinamus „eklerais“ ir gale vienas žmogus prižiūro, kad indeliai ir eklerai būtų savo vietose ir pan. Džiaugiuosi, kad darbas pakankamai lengvas, nesmirda jokios mėsos, žuvys ar vištos kaip kituose fabrikuose. Dar groja angliškas radijas darbo fone, visai smagu. Šiek tiek erzina, kad linijos juda ganėtinai greitai ir reikia kartais paskubėti, o ir nugara nedžiūgauja. Jeigu nespėji, padeda šalia esantys kolegos ir niekas nepurkštauja.
 
Po darbo parėjau namo su pavargusiom kojom ir nugara, nors nieko keisto, juk pirma diena ir visą laiką teko stovėti. Prie linijos žmonės keičiasi pozicijomis įvairiais laiko intervalais, kas pusę valandos, kas valandą, tai priklauso nuo susitarimo. Gerai, nes nereikia užsibūti vienoje vietoje visą laiką, nes morališkai būtų per sunku. Nors ir taip jaučiasi robotizmas, tie patys judesiai, prygalėliai ir visa kita.
Iš viso fabrike yra 21 linija. Visose linijose esmė ta pati, tik skirtinga produkcija gaminama. Tortai, sausainiai, spurgos, eklerai, traifai, želės ir t.t. Pagrinde naudoja kremą, šokoladą, karamelę, džemą ir kitus saldumynus. Darbe, labai griežtai draudžiama valgyti produkciją, jeigu pamato – meta iš darbo. Todėl ragautojų nepasitaiko, bet kas dirba ilgesnį laiko tarpa, žino tam tikras vietas kur galima užsislėpus prikimšti pilvą :D
 
Keista, bet tikėjausi, kad darbe sutiksiu vien tik budulius ir šiaip visokius grybautojus, bet yra visai normalių žmonių. Dažno tikslas užsidirbti pinigų ir pan. Lietuviai, kuriuos pažįstu dauguma irgi normalūs, pasilabinam, pasikalbam, bet per daug į draugystes nesileidžiu, nes nenoriu. Fabrike labai daug lenkų. Manau, kad lenkai sudaro apie 60% visų darbuotojų, toliau 20% anglų, 15% lietuvių, na ir 5% latvių. Pagrinde dirba jaunimas, bet yra ir pagyvenusių žmonių.
 
Įdomiausia dalis, darbo užmokestis. :) Taip, minimumas. 6,19£/h ir priklauso kiek valandų išdirbama per savaitę. Fabrike yra dvi pamainos A ir B. Kiekviena pamaina dirba slenkančiu grafiku, 4 dienos po 10h ir 4 dienos laisvos. Kurie dirba per agentūrą, gali dirbti kienvieną dieną, jeigu yra noro ir darbo, todėl ir uždirbti įmanoma daugiau, bet labai daug nesiplėsiu. Šiaip vidutiniškai žmogus uždirba apie 1k svarų į mėnesį.
 
Daugelis pasakytų, kad toks darbas „bukina“ ir jie būtų teisūs :D Tačiau, apsišlifavus galima susirasti geresnį ir daugiau apmokamą darbą, ką ir planuoju padaryti artimiausiu metu.
 
Pabaigai pasakysiu, kad niekas čia jūsų nelaukia išskėstomis rankomis. Pinigai iš dangaus nebyra, tenka dirbti ir pakankamai sunkokai. Bet įmanoma susitaupyti, jeigu yra noro. Nerūkau ir retai išgeriu alkoholio, todėl atmetus visas būtiniausias išlaidas tų pinigų lieka užtektinai. Ar aš džiaugiuosi dabartine savo padėtimi? Taip, viskas kolkas gerai. Bet tikrai nenorėčiau visą gyvenimą dirbti tokio darbo ir gyventi UK, mane vistiek traukia Lietuva. Kada nors grįšiu, tik nežinau kaip greitai  P.S. parašiau šį rašinėlį įkvėptas uždarbis nario – vitenas.

Sveiki,
 
taigi nusprendziau pasidalinti savo ispudziais is keliones i Anglija.
Isvykau praeita vasara liepos menesi. Tikslas buvo padirbeti 3 men. susitaupyt masinai. Kaip ir daugelis, tikriausiai zinote, lengviausia darba susirasti fabrike, tuo labiau, kad gyvenau labai mazame miestelyje Watton'e. Kadangi fabrike dirbo draugo tevas - mesininku, todel eiti i fabrika atrode priimtiniausia iseitis, tuo labiau jog dirbsime tik tris menesius.
Isidarbinti stengemes Cranswick foods fabrike - tai yra mesos fabrikas. Nuejus pirma diena i fabrika uzpildyti darbo paraiskos, mane pasitiko lietuve vadybininke ir nusivede i kambari, kuriame lauke dar daugiau darbo norinciu zmoniu, kurie buvo ivairiausiu tautybiu - lenkai, latviai, lietuviai ir t.t. Uzpildzius paraiskas ir sutvarkius visus dokumentus ta pacia diena, vadybininke paklause, kas noretu pradeti dirbti jau siandien. Iskart pakeliau ranka, kadangi tikslas buvo vienas - uzsidirbti kuo daugiau pinigu. Beje, darbintis ejau ne vienas, o su draugu - abu studentai, taciau darbo nebijojome, kadangi nebuvome baltarankiai. Tad rankas pakeleme abudu. Is visu zmoniu, norejusiu dirbti ta diena, paeme tik mus.
Vadybininke mane palydejo iki valgyklos, kur mane pasitiko anglas supervisor'ius. Nusivede mane i rubine pasake kuo apsirengti ir pranese, jog lauks manes skerdykloj. Persirengiau rubais, kuriuos duoda fabrikas - baltos kelnes, baltas dzemperis, balti batai, salmas, pirstines ir plauku tinklelis. Iejus i skerdykla iskart krenta i akis drbanciu zmoniu kiekis, visi skuba, pastovus surmulys. Susitikus su supervisor'iu sikart skerdykloje, jis mane pristato kitam lietuviui, jog sis man parodytu ka reiks dirbti.
Pirmasis darbelis nebuvo sunkus - reikejo patempti kabancias kiaules ant veikiancios linijos, kadangi pagrindine linija buvo sugedusi. Dirbau salia britu ir lietuviu, todel nebuvo nemalonu - britai buvo draugiski, patardavo, lietuviai taip pat pagelbedavo. Po 3 valandu darbo gavau pietu pertrauka (break'a). Gryzus po pertraukos priejes lietuvis pasake, jog reikes dirbti kita darba.
Naujojo darbo esme buvo tokia, jog judancias ant linijos kiaules reikedavo prapjauti, isimti ju zarnas, kad butu lengviau pradurti slapimo pusle ir imesti ju zarnas i dubeni. Darbas sikart buvo zymiai sunkesnis, kadangi ant linijos keliavo motinines kiaules, o ir pats darbas buvo nemalonus, kadangi buvau visas purviinas, slapias nuo slapimo, beto ir pats kvapelis buvo nemalonus, taciau kvapams nesu jautrus man tai nesudare jokiu rupesciu, tiesiog buvo sioks toks nemalonus kvapelis.
Baigusis pirmajai mano darbo dienai, skaudejo nugara, tikriausiai, nuo kiauliu zarnu kilnojimo, kadangi linija ejo pakankamai greitai. Dziugu buvo tik tai, jog jeigu kas nors nespedavo, sustabdydavo linija ir niekas nebudavo pries ir nereiksdavo jokiu nepasitenkinimu. Zinojau, jog kita diena dirbsiu vel ten pat, todel buvau ramus, kad zinau kad turesiu darbo.
Mano draugo pirmoji diena taip pat buvo sunki. Ji nuvede i packing'a, taciau darbas buvo sunkus. Dirbo jis latviu ir lietuviu kolektyve. Reikedavo jau sutvarkyta, ispjaustyta ir paruosta mesa supilti i dezes, kurias vezdavo moterims, o jos pakuodavo. Mesa, kuria reikedavo supilti i bin'us (tai labai dideles dezes), buvo pristatoma jam jau dezese. Pagal bendra tvarka, dezes negaledavo but sunkesnes negu 15 kg berods, tiksliai nepamenu, taciau i dezes budavo kraunama zymiai daugiau, kartais siekdavo net po 40-60 kg. Packing'e dirbo jauni vyrai kadangi ten reikejo nemazai jegos ir istvermes. Pats kolektyvas buvo ziauriai nemalonus, atejus naujam zmogui, visi kiti ziuri kreivai ir nemandagiai. Pirma taisykle - niekada nereikia leisti lipti sau ant galvos, visada turi parodyt, kad atejai cia dirbti, bet pastovet uz save taip pat gali. Siek tiek primena kalejima :D Taciau tikrove tokia, kadangi teks dirbti ne su paciais maloniausiais zmonem. Sitam fabrike, nezinau kaip kituose, buvo labai nemazai kaliniu, netik is Lietuvos, bet ir Lenkijos, bet apie tai veliau...
 
 
Rasiau paprasta buitine kalba, kad butu lengviau skaityt, klaidas pats issitaisysiu artimiausiu metu. Jeigu domina, tuomet toliau galiu pasakot savo patirti Anglijoje, tiesiog leiskit man zinot ar jums tai idomu. Beje rasiau sita istorija, tiesiog noredamas papasakot, ko tiketis zmonems, kurie zada vykti i Anglija.
 
Tai tiek, geros dienos.
 
Antra dalis

Vienas pirmųjų pasikeitimų Uždarbis.lt šiais metais, – Nusiskundimų skilties uždarymas. Visi techniniai atnaujinimai, kuriuos tikriausiai pastebėjote per paskutines savaites, buvo skirti pasiruošti būtent tam.
 
Per ilgą laiką susikaupė daugybė priežasčių, kodėl nusiskundimų forume neturi likti. Apie jas visas ir apie tai, ką daryti nuo šiol, – šis pranešimas.
 
Įstatymai draudžia viešinti bet kokius asmens duomenis be jo sutikimo
 
Nieko stebėtino, jog ne visi iš tūkstančių sandorių, vykstančių Uždarbis.lt, praeina sklandžiai. Nieko stebėtino, jog kilus problemoms su vienu nariu norisi apie tai pranešti kitiems. Atsiliepimų sistema skirta būtent tam: nuo šiol kiekvieno nario turimi atsiliepimai matomi vos atsidarius jo profilį – ir neigiami visada pačiame viršuje. Tad geriausias būdas pranešti apie patirtį su kitu nariu – nesvarbu, teigiama ar neigiama ji būtų, – palikti jam atsiliepimą, kuris bus visada matomas jo profilyje.
 
Kam tuomet buvo naudojama Nusiskundimų skiltis? Atsidarius ją nesunku pasakyti – viešinti asmens duomenims – pradedant kito nario tapatybe, baigiant jo sąskaitos numeriais ar net gyvenamosios vietos adresu.
 
Sutinku, kad tai naudinga saugantis nuo vagių, kurie susisiekia per Skype ar naudojasi skirtingais Uždarbis.lt slapyvardžiais, bet tai – nusikalstama veikla.
 
Visa tai daryti draudžia mūsų šalies įstatymai.
 
 
Manote, kad joks sukčius ar vagis pats niekada nesikreips į teisėsaugą ir galite laisvai viešinti jo duomenis? Tuomet nenustebkite vieną dieną sulaukę laiško iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos.
 

 
Toks laiškas prieš kurį laiką buvo adresuotas ne administracijai, o duomenis paviešinusiam nariui. Uždarbis.lt administracija per 9 metus niekada nėra turėjusi jokių problemų su teisėsauga – nei teisminių bylų, nei nuobaudų – nes už viską, kas skelbiama internete, atsako pats turinio autorius (forumo narys).
 
Vis dėlto Nusiskundimų skilties egzistavimas reiškia, kad mes sudarome sąlygas nariams nuolatos pažeidinėti įstatymus, dėl ko bet kuris ir bet kada gali turėti rimtų nemalonumų.
 
Jau nekalbant apie tai, kad nusiskundimų temose vyksta praktiškai organizuotas nusikalstamumas, – ne tik viešinamas asmens gyvenamosios vietos adresas, bet ir buriamos išvykos į nekviestus svečius ("rimtai pasišnekėti").
 
Kam to reikia?
 
Viena didžiausių interneto bendruomenių Reddit, turinti keliasdešimt milijonų narių, apsieina vos su penkiomis taisyklėmis, iš kurių viena skamba labai paprastai: "Neviešink asmeninės informacijos".
 

 
Nuo šiandien Uždarbis.lt yra ne išimtis: bet koks asmeninės informacijos viešinimas forume yra draudžiamas, apie tokius pranešimus turi būti pranešta kaip apie taisyklių pažeidimus, pranešimai trinami, o jų autoriai įspėjami.
 
Skelbiant vieno asmens vardą ir pavardę dažnai nukenčia nieko dėti žmonės
 
Asmens tapatybė dažniausiai viešinama tikslingai – kad patektų į Google paieškos rezultatus, kur neretai atsiduria net aukščiau nei nuoroda į to žmogaus Facebook paskyrą.
 
Tik mažai kas pagalvoja, kiek Lietuvoje yra bendravardžių ir populiarus vardas bei populiari pavardė gali privesti prie to, kad dėl tavo vienos sukurtos temos pustuzinis žmonių, kurie net nėra girdėję apie Uždarbis.lt, negalės rasti nei darbo, nei būsto – nes pirmas rezultatas įvedus jų vardą ir pavardę į Google sakys, kad žmogus yra sukčius ir apgavikas. Daugiau niekas nesigilins.
 
Dėl to esu sulaukęs ne vieno laiško.
 
 
Belieka patiems įsivaizduoti, kaip jaustumetės to žmogaus vietoje.
 
Matyt, neatsitiktinai po daugybės metų gyvavimo prieš kelis mėnesius buvo uždarytas Skundai.lt. Jei turi skundą, kurį gali pagrįsti, – neši jį į policiją. Visa kita gali būti laikoma tik šmeižtu.
 
Sprendimas: atsiliepimai vietoje nusiskundimų
 
Turbūt net didesnė problema nei asmens duomenų viešinimas yra tai, kad nusiskundimo sukūrimas neretai buvo laikomas vieninteliu ir pakankamu veiksmu, kurį reikia atlikti praradus pinigus.
 
Iš tikrųjų vos kilus bet kokioms problemoms (ar įtarimams) su kitu nariu nieko nedelsiant reikia palikti atsiliepimą. Taip iš karto padarai du veiksmus: įspėji kitus narius apie jį ir įspėjį jį patį, kad visko taip nepaliksi.
 
Po paskutinių atnaujinimų dabar kiekvienas gali redaguoti savo atsiliepimus per pirmas 30 dienų nuo jų palikimo. Praėjus šiam laikotarpiui atsiliepimas "užšaldomas": ne tik autorius, bet ir administratoriai negali jo nei keisti, nei ištrinti. Išimtis taikoma tik tada, kai atsiliepimas buvo paliktas pažeidžiant taisykles.
 
Anksčiau sukčiai šantažuodavo nukentėjusiuosius, kad "negrąžins pinigų, kol nebus pašalintas jų neigiamas atsiliepimas". Nuo šiol viskas bus atvirkščiai: atsiliepimas išliks amžinai, jei nukentėjęs narys neatgaus pinigų per 30 dienų. Bet – jei pinigus atgaus laiku – atsiliepimą galės redaguoti ir pakeisti jo būseną iš neigiamo ("apgavo") į, pvz., neutralų ("vėlavo, bet atsiskaitė").
 
Neutralus atsiliepimas turi būti paliekamas vos tik kilus problemoms
Svarbiausia: atsiliepimų sistema turi būti skirta komunikuoti su kitais nariais. Jeigu sandoris sėkmingas – atsiliepimas teigiamas ir viskas baigta. Bet kas, jeigu kyla nesklandumų?
 
Pavyzdžiui, jei esi užsakovas ir programuotojas vėluoja atlikti užsakymą, už kurį esi sumokėjęs, bet sutikai pratęsti terminą, – palik jam neutralų atsiliepimą, kurį vėliau galėsi pakeisti į teigiamą ar neigiamą priklausomai nuo sandorio pabaigos. Tas pats, jei tu teiki prekes ar paslaugas ir su tavimi vėluoja atsiskaityti.
 
Neutralus atsiliepimas galėtų skambėti taip: "Vykdome sandorį. Paprašė atidėti [kažko] atlikimą / apmokėjimą [kažkiek] dienų. Sutikau." – viskas. Jokių emocijų ("Niekšas!!! Vagis :E APGAVIKAS") – tik faktai. Kas iš to?
 
Neutralūs atsiliepimai visada rodomi virš teigiamų. Todėl kiti vos atsidarę to nario profilį žinos, kad jis turi nebaigtų sandorių ir rimtai pagalvos, ar nori turėti su juo reikalų.
 
Jei tas narys programuotojas, kuris vėluoja atlikti užsakymą, bet yra pakankamai neatsakingas ir toliau priiminėja naujus, kiti uždarbiečiai nieko apie tai nežinodami gali toliau jam patikėti darbus. Taip tas žmogus susirinka ne tik daug pinigų, bet ir įsipareigojimų, – o tai reiškia, jog savo užsakymo įvykdymo pabaigos turėsi dar mažiau šansų sulaukti. Tuo tarpu, jei vos tik programuotojui pradėjus vėluoti būtum palikęs jam neutralų atsiliepimą, kiti nariai jam nebebūtų davę darbų, kol jis nepabaigs tavojo.
 
Kodėl reikia vengti palikti neigiamą atsiliepimą kiek įmanoma ilgiau ir vietoje jo naudoti neutralų? Nes neigiamas atsiliepimas iššaukia neigiamą atsaką ir gali tik pabloginti visą situaciją. Pavyzdžiui, jei tas pats programuotojas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių iš tikrųjų pristigo laiko, bet toliau sąžiningai dirbo bandydamas kuo greičiau pabaigti tavo užsakymą, o tu jam nieko nelaukdamas palikai neigiamą atsiliepimą, – jis gali arba mesti tavo užsakymą apskritai, arba keršyti paliktas neigiamą atsiliepimą atgal, jausdamasis neteisingas įvertintas. Juk jis tuomet jau nebeturi ką prarasti – palikdamas neigiamą atsiliepimą tu nieko blogiau jam šiame forume padaryti jau nebegali.
 
Todėl – kol yra vilties, kad viskas gali būti išspręsta sėkmingai, atsiliepimas turi būti neutralus, ir tik tada, kai visos viltys prarastos – atsiliepimas turi būt pakeistas į neigiamą. Žinoma, nepamirštant 30 dienų laikotarpio nuo sukūrimo, per kurį atsiliepimas gali būti redaguojamas.
 
Neigiamas atsiliepimas turi reikšti patirtą nuostolį
 
Sutarkime taip: neigiami atsiliepimai paliekami tik už tai, dėl ko patyrei apčiuopiamą žalą (ne tik laiko prasme): sutarties / sandorio sulaužimą, vagystę, apgavystę.
 
Jeigu laimėjai aukcioną, o narys tau prekės nepardavė, tai pirmiausia yra taisyklių pažeidimas. Apie tai turi pranešti moderatoriams paspausdamas mygtuką "Pažeidimas? Pranešk!" ir narys bus nubaustas įspėjimu, kuris reiškia netekimą teisės rašyti forume nuo poros dienų iki mėnesio (pakankamai laiko gerbti taisykles išmokti).
 
Jeigu sandoris nutrūko tau finansinių nuostolių nepatyrus, gali palikti neutralų atsiliepimą – kad kiti žinotų, ko iš to nario tikėtis. Bet tai neturi būti neigiamas atsiliepimas, jei jis nepadarė nieko, dėl ko norėdamas galėtum kreiptis į teismą ar policiją.
 
Apie nusikaltimus reikia pranešti policijai
 
Jei jau palieki neigiamą atsiliepimą, tai reiškią, kad arba narys sulaužė sutartį, arba padarė nusikaltimą. Nusikaltimo atveju būtina kreiptis į policiją. Gavusi tavo pareiškimą, policija pradės tyrimą ir suras nusikaltėlį. Sakau iš patirties, per paskutinius kelis metus bendravęs su pareigūnais iš ne vieno Lietuvos regiono.
 
Rašant pareiškimą policijai tau tereikia nurodyti nario slapyvardį, tikslų laiką, kada su juo bendravai Uždarbis.lt, ir mūsų el. pašto adresą – [email protected]. Mes visada bendradarbiaujame su teisėsauga ir suteikiame jai visą informaciją.
 
Nesikreipti į policiją, kai tave apgauna, – tai tas pats, kaip sėdėti ir žiūrėti, kaip ką tik tavo butą iškraustęs vagis eina į kaimynų: dėl tavo atlaidumo vėliau nukenčia kiti.
 
Jei darai sandorius per Skype su žmonėmis, kurių nežinai Uždarbis.lt, tuomet šis forumas čia nieko dėtas ir į jį nereikia eiti skųstis. Su tapatybės patvirtinimo, atsiliepimų ir daugybe nematomų apsaugos sistemų bei pasiaukojančių administratorių ir moderatorių darbu mes darome viską, kad kuo mažiau narių nukentėtų nuo sukčių. Jeigu tu tuo nepasinaudoji ir vis tiek lieki apgautas kažkokio anonimo, tau parašiusio per Skype – mes jau niekuo negalime padėti.
 
Dažnai sulaukiame vieno nario prašymo atskleisti kito nario informaciją ("Jis mane apgavo. Duokit man jo IP ir aš jį pats susirasiu"). Forumo administratoriams ir moderatoriams griežtai draudžiama tai daryti. Tokia informacija suteikiama tik policijai. Priešingu atveju bet kas galėtų susigalvoti bet kokią istoriją, kad gautų kito nario asmeninį informaciją ir nei vienas Uždarbis.lt lankytojas negalėtų jaustis saugus.
 
Galiausiai, atsiliepimai yra vienas svarbiausių rodiklių administratoriams sprendžiant, kurį narį užblokuoti ir kuriems leisti į Uždarbis.lt sugrįžti grąžinus visas skolas. Jeigu narys per trumpą laiką gauna kelis neigiamus atsiliepimus, tai stiprus ženklas, kad jį reikia suspenduoti, kaip nepatikimą. Jeigu suspenduotas narys nori sugrįžti, administratoriai pirmiausia paklausia jam neigiamus atsiliepimus palikusių žmonių, ar jis su jais atsiskaitė. Tik tuomet jo prašymas sugrįžti yra svarstomas. Taigi: jei tu nepalikai neigiamo atsiliepimo, ne tik mažiau šansų, kad tave apgavęs narys bus užblokuotas, bet ir jokių šansų, kad prieš jį grąžinant į forumą kas nors tavęs paklaus, ar jis su tavimi atsiskaitė, – o skolas, kad būtų leista sugrįžti, yra padengęs ne vienas.
 
Kas dabar?
 
Nusiskundimų skiltis užrakinama nuo šios minutės: nebegalima nei kurti naujų temų, nei atsakyti į esančias. Visos temos bus matomos iki balandžio 15 dienos. Per tą laiką visiems, kurie yra nukentėję nuo kitų narių ir nepalikę neigiamų atsiliepimų, siūlau tai padaryti, nes jūsų sukurtų nusiskundimų neliks nei Uždarbis.lt, nei Google.
 
Jeigu tavo turimi atsiliepimai neatitinka šioje temoje apibrėžtų nuostatų: sukurk Pagalbos bilietą (padalinys: "Moderavimo veiksmai") ir nurodyk administracijai, kurių atsiliepimų statusas turi būti pakeistas (pvz., iš neigiamo į neutralų).
 
Tai ne vieninteliai ir anaiptol ne didžiausi pasikeitimai, laukiantys Uždarbis.lt. Bet daugiau apie tai vėliau.

nejuokaukit, vyrai :) cia furisto alga yra, o mes, autobusu vairuotojai, tik pasvajot apie tokius litus galim :)
 
baik burbet ir dziaukis, kad isvis laiminga ir sveika tave atveza is tasko A i B. Svarbiausias dalykas sakai yra, kad nepasake labas? :D Zinai, per diena ta 'labas' kartot 300 kartu vairuotojui jau nelabai ir gaunasi :) O gal jis tiesiog linktelejo galva, taciau va jaunuolis NEISGIRDO? :)

Taigi, nusprendžiau ir aš pasidalinti savo įspūdžiais iš kelionės į Berlyną. Rašinėlis bus netrumpas, tad iš karto pasiruoškit popkornų, gėrimų. :D Jau pasiuošėt? Tai pradedam!
 
Viskas prasidėjo dar vasario mėnesio pradžioje, kai netikėtai išvydau, kad nuo vasaros pradžios Simple Express atidaro naują maršrutą Vilnius - Varšuva - Berlynas. Prisiminęs, kad pirmos 5 vietos kiekviename reise būna vos po 10lt., pradėjau kalbinti aplinkinius vykti kartu. Iš karto susidarė visa 5 asmenų grupelė. Bet laikui einant, iš jos likom tryse.
Po kelių mėnesių laukimo pagaliau atėjo ta diena - liepos 13d. vėlyvas vakaras. Vasario 12d. perkant bilietus atrodė tiek daug laiko iki kelionės, bet dabar... atrodo taip greitai praėjo. :)
 
Kelionė prasidėjo nuo Kauno. Tikėjomės, kad būsim kone vieninteliai vykstantys iš čia, bet pasirodo dauguma keliautojų būtent Kaune ir įlipo. Nespėjus praeiti net 2 valandoms, mus jau sveikino atvykusius į Lenkiją SMS žinutės iš Tele2. :D Būnant nuvažiavus nuo Lietuvos sienos dar gan nedaug (<100km.) kažkur toli pievose matėsi daug raudonų lempų, kurios kelių sekundžių intervalu mirksėdavo. Jos sustatytos lyg prie kokios gatvės. Buvom prigalvoję įvairių versijų, bet grįžus namo, internetas davė užuominų, kad tai turbūt buvo vėjo jėgainės. Žodžiu, įdomiai ir keistai atrodė, kai nežinojom tiksliai kas ten.
 
Visą kelionę iki pat Varšuvos už mūsų sėdėjo, emmm... pavadinkim jas Arogantiškos Poniutės (jų buvo net 3!). Viena iš jų pareiškė savo didžiulį pasitenkinimą, kad šalia jos atsisėdo viena iš mūsų bendrakeleivių, nors jos vieta ten ir buvo. Paskui vos ne pusę kelionės juokėsi nežinia ko, dar sugalvojo, kad reikėtų man į sodynę kojas atremti ir retsykiais pasitrankyti. Tikra palaima buvo kai jos Varšuvoje išlipo. :)
 
Vėliau iki Berlyno sekė nuobodi, ilga kelionė autostrada. Nieko kito tik kelias, sienos ir kelio ženklai. VISKAS. Buvo tragiškiausia kelionės dalis (su Arogantiškomis Poniutėmis nelyginu net). Gerai, kad grįžtant šį ruožą pravažiavom nakties metu. Vienas šios autostrados pliusas - puikios poilsio aikštelės. Nemokami tualetai geriau atrodo nei Lietuvoje mokami. Lietuvoje tokius turbūt galėtume rasti tik VIP asmenims skirtose vietose. :D
 
Nuvykę į Berlyną pradėjom ieškoti metro stotelės. Visada atsiranda tokių kurie būna visažiniai, šiuo atveju juo buvau aš. :D "Einam ten, ten tikrai turi būti ta stotelė!" Einam einam, o ten nieko... Nu ok, pasikliaunam moteriškąja puse, ir jau netrukus pamatom nuorodą link metro. :D Nusileidus žemyn prasidėjo dar didesni smagumai - pasirodo blogai atlikau namų darbus, ir nepasižymėjau kaip pasiekti viešbutį nuo autobusų stoties. Čia vėl išlindo didydis visažinis - ant sienos didžiulis žemėlapis, "tuoj aš čia surasiu kaip nuvažiuoti iki viešbučio!". Ieškau, ieškau... Ieškau... Nerandu net kur mes randamės šiuo metu. Nu ok, vėl pasikliaunam moterimis ir grįžtam į autobusų stotį, gal rasim kokį informacijos centrą. Grįžę pamatom interneto kavinę. Bingo! Patys susirasim kaip nuvykti. 1 minutė interneto kainavo 10 euro centų. Kadangi turėjom vien popierinių kupiūrų, reikėjo išsikeisti. Paprašėm tos interneto kavinės darbuotojos (ten kartu ir parduotuvė) pasmulkinti pinigus. Nesutiko. Okay, perkam saldumynų. :D Šiaip ne taip gavę grąžą centais, pajamam interneto 2 minutes. Šiuo atveju mano super galios padėjo! Tik spėjom užsirašyti galutinės stotelės pavadinimą ir internetas baigėsi. Lygiai tą pačią sekundę! :D Bet svarbiausia - žinom kaip pasiekti viešbutį. Grįžtam į metro. Laikas nusipirkti bilietą (pirkom bendrą visai grupelei, visai dienai). Jis kainuoja 15.50 eurų. Įkišom 10 eurų, paskui 50 centų, o 5 eurų kupiūros aparatas niekaip nepriima! Ir viena puse kišam, ir kita, ir dar kita, ir kitą kupiūrą bandėm - NEIMA! Ką daryti? Bandom atšaukti pirkimą. Bet pala, gi 10.50 euro jau sukišta. O jeigu jų negrąžins?! Na ką, bandom sėkmę... Ir... Pinigai išlindo! Tada ėjom prie kito automato (kiekvienoj metro stotelėj yra po 2 - 4 tokius aparatus) ir čia jau pirmiausiai kišom 5 eurų kupiūrą. Valio! Bilietas jau pas mus! Apsipatenkinę vykstam į savo viešbutį. Jį pasiekėm be jokių nesąmonių. :D Kambarį gavom pačiam viešbučio gale ir dar antram aukšte. Buvo keista, nes iš kambario buvo padaryti du kambariai. Viename dvi lovos, o perėjus jį - ir lovos skirtos mums. Pirmojoje dalyje buvo dujinė viryklė, kriauklė, spintelės, bet nei peilių, nei šakučių, nei puodelių, nei puodų, nei arbatinuko, NIEKO nebuvo. Tai kam ta dujinė?... Gal reikėjo iš namų įsidėti kokį puodą, peilį, šakučių, lėkščių, puodelių... :D Dar šiek tiek apie viešbutį - vidiniai kiemeliai (ten jų ne vienas) atrodė lyg rudenį, artėjant žiemai. Kažkokie apleisti, niūrūs... Vonioje viena paskui kitą vaikščiojo skruzdėlės, o kambaryje skraidė kandys. Čia skaitosi 3* viešbutis. Duočiau gal 1* tik. Bet už tokią kainą, kokią gavom, gal ir neblogai. Juolabiau, kad mums reikėjo tik vietos nakčiai praleisti.
 
Sėkmingai įsikūrę išsiruošėm į miestą. Vienos iš bendrakeleivių tikslas buvo - apsipirkimas. Tam turėjom ~2val. Bandėm pasiekti vieną iš parduotuvių, kurioje pagal internetus, kainos yra gan padorios. Čia ir vėl prasidėjo nesėkmės. Parduotuvę turėjom pasiekti su metro, vykstančiu iš Alexandro aikštės stotelės. Ieškom ieškom tos stotelės... Nerandam... Rodyklės, esančios ant kiekvieno kampo, vis rodo kitur (na bent jau taip atrodė), tai 500 metrų liko, tai 1200 metrų. Paėjus kelis žingsnius lentelė rodo jau vos ne 1000m sutrumpėjusį atstumą. Klausi žmonių - parodo kur eiti. Eini - nieko nerandi. Laikas eina, tuoj parduotuvės užsidarys... O MES NIEKO NERANDAM! Galiausiai beveik praradę viltį užsukam į pakelėje užtiktą lyg ir vaistinę, lyg ir kosmetikos parduotuvę. Čia ir prasidėjo apsipirkimai. :D Kainos pasirodė bent kelis kartus mažesnės nei Lietuvoje. Paskui į šito pačio parduotuvių tinklo parduotuvę užėjome kitoje miesto dalyje ir dar papildėm atsargas. Dabar švarūs, kvapnūs būsim iki kitos kelionės į Berlyną. :D Šiek tiek palengvinę pinigines šioje parduotuvėje, patraukėme toliau ieškoti kokios nors rūbų parduotuvės. Galų gale pasiekėme, likus pusvalandžiui iki užsidarymo. Pirmiausiai pasirinkome lietuvaičių, super mamų ir kito forumo moteraičių pasiūlytą parduotuvę. Neva kainos "žeuriai žiamos" ir pasirinkimas didelis. Mhm... Po 5min. palikom tą parduotuvę net neatsisukdami į ją. Kai kurie drabužiai kiek ten kainuoja eurais, tai tiek pat kainuoja lietuviškame akropolyje litais. Taip ir liko bendrakeleivė nenusipirkusi absoliučiai nieko. Beje, ši diena pirkiniams buvo paskirta, nes sekančią dieną (sekmadienį) vėlgi pasak internetų jokios parduotuvės Vokietijoje nedirba.
 
Po tokio didžiulio rūbų shopping'o nusprendėme, kad reikėtų bent jau lauktuvių nupirkti, tai pradėjom ieškoti maisto prekių parduotuvės ar kažko panašaus. Sėkmė iškeliavo vėl viena pasivaikščioti, mus palikdama kažkur, nežinia net kur. Iki daugumos parduotuvių užsidarymo buvo likę apie pusvalandis. O mes nieko dar neradę. Ir netikėtai prieš akis išlindo kažkokia parduotuvė. Užėjom, o ten pasirodo - tik ekologiškos prekės. O visi turbūt žinom kokios kainos būna tų "ekologiškų" prekių. Vis dėlto nusipirkom mineralinio už 1.49 euro. Skonis tai... ewww. Paskui jį net palikom viešbutyje, nes skonis baisesnis už bealkoholinį alų. Beje, paprasta bandelė, kažkas panašaus į arbatines, kur Maximoje nei lito nekainuoja, ten po eurą su centais. Nutarėm geriau badu mirti, negu valgyti nežinia ką ir nežinia už kiek.
 
Grįžom į Aleksandro aikštę. O ten - prieš pat akis kuo didžiausias prekybos centras! Ne, mes nesusinervavom tik "biskį" supykom. :| Biskį. Jis pasirodė įdomus tuo, kad viduje nei viena parduotuvė neatskirta nuo kitos jokia siena ar kažkuo panašiu. Na, bent jau pirmam aukšte, nes į kitus aukštus kilti nebuvo jėgų ir noro. Čia aptikom ir kažką panašaus į lietuviškąją Maximą. Vakarienei sau pasiėmiau vieną šonkaulį (vienas kauliukas, o aplink jį biskį mėsos). Kaina atrodė nedidelė - 0.99 euro. Per gerai, kad būtų teisybė! Mažu šriftu parašyta, kad tai 100 gramų kaina. Tai tokia vakarienė atsiėjo 3.31 euro. :D
 
Prisirinkę visokiausių šokoladų, guminukų ir panašių dalykų, pradėjom ieškotis vietos kur galėtume gauti KAVOS! Pasirodo ne taip ir lengva tai padaryti. Iš toli pamatėme šviečiantį "Tchibo" ženklą (kavos, kuri mums visiems pati mėgstamiausia). Pagalvojom, kad čia tai tikrai gausim kavos išsinešimui arba bent gėrimui vietoj. Naivuoliai. Bet bent nusipirkome savo mėgstamiausios kavos, kuri buvo netik pigesnė nei Lietuvoje, ir žymiai skanesnė (Lietuvoje prekiaujama iš Lenkijos atvežta, o čia berods nusipirkom kažkokiam Vokietijos mieste gamintą). :wub:
 
Apėję kelias užeigas, restoranus ir pan., suradom kavos! Gan nebrangiai - didelis puodelis 2eurai. Išėjus į lauką su kava, kaip tik ant centrinio aikštės fontano krašto atsilaisvino vieta mums. Pagaliau galėjome atlaisvinti savo kojas ir pasimėgauti kava, bei stebėti kitus žmones. O kokių tik čia jų nebuvo - ir juodi, ir balti, ir dideli, ir maži. Pasirodė tarsi būtume pačiame centre žmonių mišrainės. Net pradėjom dvejoti, ar čia bent vienas tikras vokietis yra. Smagu buvo pajusti tą "mišrainės maišymąsi" ramiai sau geriant kavą. Žmonės čia laisvi, atsipalaidavę, atrodo lyg visiškai be jokių rūpesčių, jokio streso... :rolleyes: Ir senukas sau prie kavinės į stiklinę įsipylęs mineralinio, buteliuką pasidėjęs ant stalo, skaito knygą ir mėgaujasi gyvenimu. Nu gražu tiesiog. :) Beje, Vokietijoje kaip supratom nedraudžiama viešose vietose vartoti alkoholio, tai buvo gan keista matyti einančius žmones ir geriančius sau alų, arba prie fontano su stikliuku, arba važiuojant metro - vaikinas skaito knygą, kitoje rankoje alaus buteliukas. Nors kaip matėm geria nemažai žmonių, bet jie prisigėrę (arba tik pagėrę) neina prie žmonių, ir nesikabinėja, kaip įprasta Lietuvoje. Jie žino savo vietą.
 
 
http://img687.imageshack.us/img687/3355/imag0035w.jpg
TV bokštas - geriausias ženklas ieškant Aleksandro aikštės.
 
 
http://img641.imageshack.us/img641/6114/imag0031ob.jpg
Važinėjantis alaus baras Aleksandro aikštėje.
 
 
http://img256.imageshack.us/img256/5796/imag0038lg.jpg
Pastatas prie Aleksandro aikštės.
 
 
 
Galiausiai nusprendėm, kad reikėtų grįžti į viešbutį ir ruoštis rytojui - gi tyrinėsim Berlyną iš pagrindų! Sunkiausias dalykas buvo užmigti ant pagalvės, nuo kurios atrodė lyg galva šokinėtų! Taip taip, ji buvo lyg koks guminukas. Bet nuovargis vis tiek nugalėjo.
 
Ryte tikėjomės atsikelti kokią 8 - 9val., bet... tai pavyko tik po 10val. :D Ir vis tiek nesijautėm gerai pailsėję, atrodė lyg kokią savaitę būtume nemiegoję. Ilga kelionė autobusu daro savo... Bet judėti reikia. Išsi'check-out'inę iš viešbučio sugalvojome jame išgerti kavos. Na, kaina tokia pat kaip ir aną vakarą miesto centre, tik čia kavos tūris beveik trigubai mažesnis. O ir skonis... Na nelabai skanus.
 
Tikėdamiesi, kad paskutinį kartą matom viešbutį ir tą metro stotelę prie jo, sugalvojome, kad reikėtų kur nors pasilikti tuos mūsų nešulius, kurie tik apsunkina kelionę. Prisiminiau, kad autobusų stotyje mačiau daiktų saugyklas. Na ką, ir nukeliavom iki tos autobusų stoties. Čia palikę visus daiktus (jei kam bus naudinga - 24val. daiktų saugojimo kainuoja 4 eurus), judėjom link metro, kol už akių neužkliuvo MAISTAS! Pasirodo, valgyti norėjau aš vienintelis, tai už 2.5 euro nusipirkau gan nemažą sumuštinį. Skonis buvo tikrai geras. Ir net nežinau nuo kokių sudedamųjų jo elementų tas skonis toks geras buvo. :rolleyes:
 
Paskui pirmiausiai atsidūrėme Potsdamo aikštėję. Vos tik išlindome iš po žemės, ir prasidėjo lietus... Akivaizdu, kad sėkmė mus apleido eilinį kartą. Paėję kelis metrus gatvelėmis, nusprendėme, kad reikia traukti tolyn. Ir tik grįžęs namo prisiminiau kodėl mes ten vykom - norėjau aplankyti Sony centrą.
 
http://img546.imageshack.us/img546/6259/imag0008zn.jpg
Pastatas prie Potsdamo aikštės. Iš tikro ta siena kairėje pusėje tiesi, lygi tik fotografas kreivas. :D
 
 
http://img228.imageshack.us/img228/9741/imag0001ja.jpg
Pastatas prie Potsdamo aikštės.
 
 
http://img228.imageshack.us/img228/891/imag0009oz.jpg
Pastatas prie Potsdamo aikštės.
 
Sekantis sustojimas buvo ir vėl Aleksandro aikštė. Nuo jo nusprendėme grįžti prie iš vakaro matytis diiiidžiuuuuulėėėės bažnyčios. Pasirodo čia buvo Berlyno katedra. Bet tai kaaai dydis! Nuotraukose atrodo tiesiog normalaus dydžio pastatas, bet realybėje... Net sunku nupasakoti. Tiek jos dydis, tiek išvaizda yra užburiantys.
 
http://img826.imageshack.us/img826/2803/imag0088z.jpg
Berlyno katedros viršus
 
Savo kelionę toliau tęsėm žymiąja Unter Del Linden gatve, ėjom link Bradenburgo vartų. Pakeliui, prie upės kranto, pasimaišė turgus, o prie to turgaus - keletas vyrų, kurie rengė "loteriją" - atspėk po kuriuo uždangalu yra kamuoliukas ir laimėsi tiek kiek statei. Akių dūmimas tiesiog vidury baltos dienos. Atrodė gan juokingai kaip jis įnirtingai keitinėja vietomis tuos "uždangaliukus" ir kaip jo draugai neva atspėja kur kamuoliukas slepiasi. :D
 
Ėjom ėjom, ir toliau ėjom, ir vėl ėjom kol iš tolo pradėjo matytis Bradenburgo vartai. Tai buvo kone vienintelis objektas kurį norėjau pamatyti. Ir nebe reikalo. Iš ties buvo verti dėmesio. Nesitikėjau, kad aplink jį bus tieeek žmonių, kad net sunku praeiti. Kaip ir įprasta, tokiose vietose pilna uždarbiautojų - kas tiesiog didžiulius burbulus pučia, kas kviečia nusifotografuoti su gyvu didžiuliu meškinu arba beždžione, arba prie Amerikos vėliavos su Amerikos kariu ir t.t. Sunku buvo ilgiau užsibūti prie tų vartų, nes žmonių banga mus tarsi pernešė per juos, ir mes atsidūrėm kitoje jų pusėje.
 
http://img526.imageshack.us/img526/3231/imag0124ozs.jpg
Uždarbiautojai - muzikantai.
 
http://img690.imageshack.us/img690/6536/imag0129ev.jpg
Burburburbulai!
 
http://img443.imageshack.us/img443/8149/imag0134lh.jpg
Vienas iš jų gyvas. Kuris?
 
http://img15.imageshack.us/img15/688/imag0133wf.jpg
Ameeeerika!
 
http://img18.imageshack.us/img18/549/imag0140hl.jpg
Jis netikras! :(
 
 
Vėliau nužingsniavom iki Holokausto memorialo. Atrodo, kas čia yra - betono blokai sudėti skirtingų dydžių ir viskas, bet iš tikro, būnant prie jų, vaikštant tarp jų, tai atrodo kažkas keisto, nerealaus. Nuostabus vaizdas.
 
http://img41.imageshack.us/img41/6416/imag0146lg.jpg
Holokausto memorialas.
 
 
Skrandžiai mums priminė apie tai, kad jau po pietų ir būtų pats laikas ką nors užvalgyti. Prasiėjom prie visą kavinių ir restoranų eilę prie pat Holokausto memorialo, ir nieko dominančio neradom. Kol galiausiai - BINGO! Turkiška užeiga. Viena iš mano svajonių Berlyne buvo paragauti turkiškų kebabų. Teko daug girdėti apie jų skonį, dydį ir visa kita. Aš užsisakiau kebabą lavaše už 4.5 euro. Bendrakeleiviai užsisakė kas tą patį kaip aš, kas kebabą pitoje, kas dar alaus. Paragavęs alaus supratau, kad padariau klaidą jo nepasiimdamas sau. Bet tokias klaidas lengva išspręsti! Alus vadinasi "Efes Pilsener", 0.5 litro bokalas kainavo 3 eurus. Tai turbūt pirmas ir vienintelis alus, kuris man paliko įspūdį. Beje, grįžęs namo varčiau Maximos šios savaitės laikraštuką, ir kaip užsakyta - tą savaitę Maximose alus "Efes Pilsener" kainavo tik 1.95lt! Iš karto jo nusipirkau. Bet... skonis visiškai nuvylė. Eilinis kartus vanduo, kaip ir dauguma alų Lietuvoje. Ech, teks dabar važiuoti į Turkiją vien dėl alaus... :D Aj, dar apie kebabus. Teko girdėti, kad vieno kebabo užtenka dideliam vyrui, bet turbūt aš esu super didelis vyras, nes man buvo gan mažoka to vieno kebabo. :blush: Bet skonis tai žymiai geresnis nei lietuviškųjų.
 
http://img835.imageshack.us/img835/6800/imag0161f.jpg
Tokio kaina 3.80 euro, +3 eurai už alų.
 
http://img69.imageshack.us/img69/3105/imag0164b.jpg
O tokio kaina - 4.50 euro.
 
 
Papietavę patraukėm toliau. Einant užkliuvo už akių uždaryta visa gatvė, prie pat Bradenburgo vartų, ir prie jos stovinti policija. Praėjom ta gatvele, ir pasirodo ten įsikūrusi Jungtinės Karalystės ambasada. Vien dėl ambasados uždaryta visa gatvė, ir akivaizdu, kad ji uždaryta jau gan seniai ir bene visam laikui. Beje, prie pat ambasados įsikūręs viešbutis Adlon, kuris užbūrė tuo, kad pirmą kartą matėm prie viešbučio stovinčius portjė, kurie laukė atvykstančių svečių, kitoje gatvės pusėje stovėjo prabangūs puslimuziniai, o prie jų stoviniavo vairuotojai, iš pirmo žvilgsnio atrodantys lyg apsauginiai - kostiumuoti, dideli, su juodais akiniais, visą laiką rimti. Žodžiu, jėga. Bet grįžę namo pasižiūrėjom viešbučio kainas... Mhm... Visas gražumas praėjo. :D
 
http://img138.imageshack.us/img138/106/imag0155zj.jpg
O tas viešbutis turi štai tokį stogą.
 
 
Prie pat Bradenburgo vartų yra metro stotelė, iš kurios galite nuvažiuoti tik iki dviejų vietų - Bundestago ir centrinės traukinių stoties. Tai trumpiausia metro linija Berlyne, atidaryta prieš ~3 metus. Mes planavom nuvažiuoti iki centrinės geležinkelio stoties, ir iš ten su kokiu nors transportu grįžti į Aleksandro aikštę, bet... eilinį kartą sėkmės atsiskyrė nuo mūsų. Na, pirmiausiai dar išlipom Bundestag stotelėje ir apžiūrėjom Reichstagą. Dydis ir vaizdas vėl buvo nuostabus. Buvom užsiregistravę pakilimui į tą stiklinį kupolą, ar kaip jį čia pavadinus (:D), bet vėlavom daugiau nei 3valandas, tai net nebandėm patekti vidun. Užteko vaizdų iš lauko pusės ir tų fontanų, kylančių tiesiog iš po žemės. Po to patraukėm galiausiai link geležinkelio stoties. Bet taaaai kaaaai pastatas. :o Man, kaip traukinių mėgėjui, tai buvo vos ne akių orgazmas. Net kelių aukšto geležinkelio stotis, keliasdešimties vagonų keleiviniai traukiniai, masės žmonių. :o Truputį paklaidžioję nutarėm dabar jau tikrai vykti į Aleksandro aikštę, nes ir laikas negailestingai mažėjo... Bet viskas ne taip paprasta kaip atrodo! Pasirodo iš čia važiuoja tik tas vienintelis metro, iki Bradenburgo vartų, ir mums visai iš galvų išėjo tai, kad galim autobusais bei vietiniu traukiniu važiuoti kur tik norim su savo turimu bilietu. Išėję į lauką pamatėm vietinių autobusų stotelę ir autobusą, kuris neva mus turėtų nuvežti iki Zoologijos sodo. Iš karto į jį ir įšokom. Bet... pradėję žiūrėti jo maršrutą, nurodytą ant lubų, paaiškėjo, kad į jokį Zoologijos sodą jis net neužsuka! Tai wtf? :D Pavažiavom vieną stotelę ir pamatę pro langą metro stotelę, išlipom. Nusileidę po žeme, pamatėm, kad mes esam vos viena stotele už savo buvusio viešbučio! Ot sutapimas! Taigi, čia ir prasidėjo bandymas pabėgti iš šitos stotelės, pavadinimu Naturkundemuseum. Įsėdom į reikiamą pusę važiuojantį metro, atvažiavom iki pirmojo sustojimo, t.y. savo viešbučio. Metro kažkodėl ilgai nevažiuoja... Kažkas negerai... Ir netikėtai - jis pradeda važiuoti atgal! Na ką, mes vėl išlipam Naturkundemuseum stotelėje. Laukiam kol grįš metro, ir mus nuveš kur reikia. Sulaukėm. Įsėdom. Nuvažiavom iki "mūsų viešbučio stotelės" ir persėdę į kitą metro išvykims ėkmingai.
 
Su dar keletu persėdimų pasiekėm Aleksandro aikštę. Turėjom dar keletą valandų iki autobuso išvykimo. Vėlgi nusipirkę kavos toje pačioje vietoje kur vakar, įsitaisėm ant fontano krašto ir mėgaudamiesi paskutinėmis akimirkomis Berlyne, dar kartą stebėjom žmones ir aplinką. Ech... Noriu vėl ten. Ten taip gera... :wub:
 
Na, bet viskas turi pabaigą... Taigi išgėrę paskutinius kavos gurkšnius, patraukėm po žeme. Ėjom ne iš karto po žeme, bet pro Alexanderplatz traukinių stotį. Dar pasivaikščiojom peronais, pro kuriuos traukiniai važinėja turbūt kas minutę. Buvo ir toks atvejis, kad vienas nespėjo išvažiuoti, o kitas jau už jo atvažiavo. Galiausiai nusileidę žemyn, aptikom dar parduotuvių (o gi Vokietijoje parduotuvės nedirba sekmadieniais, mhm...) ! Čia dar papildėm visokių švaros prekių bagažą, bei saldumynų. :D Kaip galima nepirkti, kai pieniškas šokoladas, su pilnais riešutais (nu ta prasme "cielais") kainuoja 0.65 euro (~2.25lt), kai Lietuvoje tuo tarpu už tiek pinigų nusipirksi geriausiu atveju pusę šokolado. :D Beje, dar žingsniuojant link metro, kažkokiam tai kioske nusipirkau vaisių mix'ą už 2 eurus - į indelį pridėta pjaustytų braškių, obuolių, ananasų, melionų, vynuogių, ir dar kažko. Skonis tai nerealus. Mmm. :)
 
Tuomet sekė gan ilgoka kelionė metro iki autobusų stoties (~30min.). Tai buvo pati ilgiausia kelionė metro be keitimų, per visą mūsų buvimą Berlyne. Autobusų stotyje praleidom apie pora valandų, sutikdami keletą lietuvaičių. Berlyno autobusų stotis pasirodė gan nemaloni ir mažai naudojama, palyginus su Talino arba Rygos, ar netgi Kauno stotimis. Čia užsuko vos keli autobusai, ir tai pagrinde tik atvežė keleivius, o ne išvežė. Bei patys stoties pastatai seni, nemalonūs akiai...
 
Kelionė link namų buvo įdomesnė, nes nuobodžią autostradą tarp Vokietijos sienos ir Varšuvos pravažiavom nakties metu. Ir dar pliusas, kad nebuvo jokių Arogantiškų Poniučių. :D Tik priekyje sėdėjęs kažkoks musulmonas beveik dvi valandas prakalbėjo telefonu. O šone, bet irgi priekyje, sėdinti mergina stebino ir juokino savo kvailumu, arba šiaip keistumu. Didžiules tašes laikė išsiskėtusi tarp savo kojų, kol Poznanėje sugalvojo jas sukelti virš galvos. O paskui prasidėjo kiti jos cirkai - tai kojas užsikėlė ant lango, tai vos ne vairuotojui ant galvos, per sustojimus vos ne atsispaudimus darė, ir pan. :D
 
Vos grįžus į Kauną, prišoko kažkokia moteris su apklausa - iš kur grįžom, kiek kainavo bilietai, kiek kainavo nakvynė, kiek kainavo maistas, kokiu tikslu važiavom ir panašiai. Po kiekvieno atsakymo aikčiojo "na ir pigiai jūs čia!". :D Ha ha, pavydėkit!
 
 
 
Keletas faktų bei patarimų vykstantiems į Berlyną:
 

prieš kelionę gerai atlikit namų darbus, t.y. susirašykit kaip pasiekti kokį objektą ir svarbiausia - viešbutį (na, nebent turit daug laisvo laiko...);
būkit morališkai nusiteikę ir pasiruošę kvailiems bendrakeleiviams iš šonų, kartais su jais tenka ir pakovoti (pvz. dėl per daug atlenktos sodynės);
pirkit dienos bilietą viešajam transportui. Vienkartinis bilietas kainuoja nuo 2.30 iki 3 eurų, o visos paros bilietas - nuo 6.30 iki 6.80 eurų. Nauda akivaizdi
Berlyne žmonės atsipalaidavę, dėl nieko nestresuoja (arba tai gerai slepia), dėl to smagu pabūti tarp jų;
pirmą kartą gyvenime teko matyti du vaikinus, einančius susikabinus rankomis. Ir aplinkiniams žmonėms čia tai nedarė jokio įspūdžio, jie net neatkreipdavo dėmesio į juos;
teko girdėti, kad visa Vokietija yra labai švari šalis, tvarkinga ir pan., bet pamačius gatves, kelias aikštes, parkus, fontanus, šis mitas iš karto subliūkšta;
taip pat teko kažkur girdėti, kad vokiečiai mandagūs ir paslaugūs, turistams stengiasi padėti. Kiek teko klausti ko nors, tai dažniausiai nueidavo net nesustodami. Dėl mandagumo gal ir pritarčiau. Lietuvoje parduotuvėje retai išgirsi iš žmogaus prašymą pasitraukti, kai nori praeiti - tiesiog brukamasi per žmones, o Berlyne kiek teko susidurti, visada mandagiai pasiprašydavo praleisti.
Lietuvoje įprasta matyti, kad autobusuose, troleibusuose, traukiniuose žmonės sėdi po vieną ir šalia ko nors atsisėda tik tuomet, jeigu daugiau nėra kur arba šiaip pavargsta, o Berlyne - atvirkščiai, žmonės laisvai ateina, atsisėda prie kitų ir važiuoja;
kainos tam tikrų dalykų mažesnės nei Lietuvoje, bet kai kurių dalykų žymiai brangesnės. Bet taipogi skiriasi ir kokybė.
Berlynas tai ne Ryga ar Talinas, kad jam užtektų vienos dienos apžiūrėjimui.
Vykstant į Berlyną buvo net 4 papildomi sustojimai, o grįžtant tik 2. Beje, grįžtant vairuotojai visą kelionę klausėsi radijos. Kaip sėdinčiam beveik pačiame priekyje, tai buvo katastrofa.
Galutinai įsitikinau, kad geriausia keliauti vienam. Keliaujant su grupele, vienas nori eiti vienur, kitas - kitur, trečias išvis nieko nenori. Ir gaunasi balaganas. O būdamas vienas, esi laisvas lyg paukštis. :)
internetas SimpleExpress autobusuose veikia tik Lietuvos teritorijoje, o "planšetėse" filmai tik rusų, anglų ir berods estų kalba. Bet ir taai įdomių nebuvo;
patariu Berlyną apžiūrinėti su nemokamu turu, kuris per beveik 4 val. jums aprodys visas pagrindines Berlyno lankytinas vietas. Registracija čia.
čia planavau parašyti dar kažką, bet pamiršau ką.

 
 
Tai štai toks mano pasakojimas, ačiū už dėmesį ir sėkmės vyksiantiems į Berlyną. ;) Žinau kur tikrai noriu sugrįžti... :wub:
 
*nuotraukų kokybė ne pati geriausia, nes fotografuota su taip vadinama "muiline".

nejuokaukit, vyrai :) cia furisto alga yra, o mes, autobusu vairuotojai, tik pasvajot apie tokius litus galim :)
 
baik burbet ir dziaukis, kad isvis laiminga ir sveika tave atveza is tasko A i B. Svarbiausias dalykas sakai yra, kad nepasake labas? :D Zinai, per diena ta 'labas' kartot 300 kartu vairuotojui jau nelabai ir gaunasi :) O gal jis tiesiog linktelejo galva, taciau va jaunuolis NEISGIRDO? :)

Geras, net nustebau
 
Na, jei iš tikrųjų, tikrai nesitikėjau pagyrimo, nes siunta tikrai vėlavo...
 
Pikčiurnos, kurie mato tik "reklamą" šioje temoje, siūlyčiau apsilankyti mūsų parduotuvėje Kaune ir asmeniškai nuspręsti ar verti mes esame šios pagyros. Bet, aš galiu garantuoti 120%, kad jūs neateisite, nes esate klaviatūros kaubojai, kurie daugiau nieko nesugeba, apart pilstymo iš tuščio į kiaurą. Bet, jei apsilankysit ir pasakysit nuomonę į akis - asmeniškai atsiprašysiu už šiuos žodžius.
 
P. S. Dėkui! Tokių žmonių tikrai trūksta Lietuvoje.

persirašai windowsus į 7 ir problem solved..

Sveiki :rolleyes: , esu dirbanti dviejų vaikų mama, man 32, patinka sportuoti, skaityti, keliauti. Darbas neteikia didelio gyvenimo džiaugsmo, todėl norėčiau išmokti ne tik pardavinėti,užsakinėti, organizuoti, bet ir sukurti kažką naujo, savo rankomis. Atėjau čia mokytis puslapių kūrimo, pasisemti naujų minčių.

Čia yra puikus aprašymas apie nebrangų registratorių, taip pat yra klipai ir visa kitą info, gal sudomins.

Apie metus naudojau PRESTIGIO Roadrunner HD1 720P
 
Mano video:

(pašalinis garsas nuo kvepaliuko, daužėsi :))
 
Man pilnai užteko.