lalateck

Renkantis fotoaparatą reiktų nuspręsti kokiam tikslui perki fotoaparatą, ir ką pagrinde fotografuosi. Jei planuoji plačiau domėtis fotografija, patarčiau geriau rinktis senesnį dėvėtą kūnelį ir geresnį objektyvą, nei naują kūnelį su prasta optika. Žinok, jog fotografija, tai nepigus reikalas,čia nebus, noriu daug, greitai ir kokybiškai. Čia viskas remsis į finansus..
 
Patarimai renkantis: Jei iškart nusprendei nepaviršutiniškai fotografuot, o plačiau domėtis ir tobulėti, Siūlyčiau Nikon D80/D90/D5100 (dėvėtą) kūnelį ir kiek geresnį objektyvą pvz: 35mm 1.8G arba 50mm 1.8G Arba canon alternatyvą 450D/550D/60D ir 50mm 1.8 II objektyvą. Tai bus komplektacijos, kurios "nepripratins" prie artinimų visokių, duos kokybę, ir privers vaikščioti ir galvoji nuotraukų kompozicijas..
Iš parduotuvės pirkti naują su garantija patarčiau tik turint didesnį biudžetą.. Jau geriau sumokėti kokiam fotografui 50lt, jog apžiūrėtų ir įvertintų pirkinį, ar dalyvautų perkant..

Nebutu sudeges, jei butum bibliotekos pagalba pasinaudojes.

sudegs dviejų nuliu zonoje tavo vf vieta.

kurybines industrijos :DDD made my day.

parašyk į pm, pasakysiu sąskaitos nr, šiaip neskubinu, gali ir ryt

Mano mama kokią valandą verkė, kai pasakiau, kad metu savo studijas Lietuvoj ir išvažiuoju. Poto šaukė, pyko. Poto susitaikė. Irgi buvo įpaišę tokias pačias mintis anksčiau: "gal magistrantūrai", "gal per mainus".
 
Baisiausia apsisprendimas ir pirmas žingsnis. Iš pradžių atrodo tos studijos užsieny kaip maža svajonė, fragmentas iš filmo, kažkas man nepasiekiamo ir neįmanomo.
 
Kai pradedi krautis daiktus žinodamas, kad namus palieki su visam ir daug anksčiau nei kas nors tikėjosi, apima keistas laisvės ir atsakomybės jausmo mišinys. O tada įšoki į beprotybę. Šaly, kur sunkiai su kuo nors susišneki, nežinai nieko apie jokią sveikatos apsaugą, legalią sistemą, nežinai kaip policiją išsikviest, jei nelaimė; viskas svetima, keista ir visiškai nepažįstama. Maistas, būstas, darbas, mokesčiai ir galybė mažmožių staiga supuola vienu metu ir... kovoji.
 
Bet viskas įveikiama. Visišką nepriklausomybę nuo tėvų įgijau po pusės metų, vos radęs pirmą darbą. Tai buvo geriausias sprendimas gyvenime ir nė už ką jo nekeisčiau. Kad ir kaip visi buvo nusistatę prieš :)
 
 
3 mėnesius vėluoju atsakyt, bet tikiuosi ne per vėlu dar. Nežinau tik kodėl forumas jokių signalų nerodo, kai mane kas nors pacituoja :|
 
Anyway. Jo, įstojau sėkmingai. Gavau pakvietimus studijuot psichologiją Cardiff'e ir Leicester'y. Šiaip ar taip pasirinkau Marketingo su Psichologija studijas Portsmouth universitete.
 
Šiuo konkrečiu momentu dirbu digital marketingistu nedidelėj Software kompanijoj (prižiūriu adwords, SEO, social media, reportus darau, etc). Darbus jau pasidariau, tai va forume dalyvauju. Čia praleidau beveik pusantrų metų. Vasaros pabaigoj ketinu išeit, kadangi gavau pasiūlymą dirbt savo Universitete, IT pagalbininku. Šiek tiek geresnė alga, daugiau darbo valandų ir galimybė į darbą nueit pėščiom, o ne traukiniu važiuot, kaip dabar, paskutiniems universiteto metams bus palankiau.
 
Studijos - super. Kadangi marketingu ir verslu domėjausi dar gerokai prieš jas, daugumą dalykų išlaikyt ir mokytis buvo gan lengva. Kai kurios paskaitos nuobodžios, kai kurių nė už ką nenorėjau praleist, bet čia kaip ir visur. Apie marketingo studijas Lietuvoj nežinau nieko, bet geriau savarankiškai knygas skaityčiau, nei studijuočiau univere, kur dekanas klausia "ko tau čia važiuot?".
 
Šiaip jei reikia rekomendacijų nuo ko pradėt digital marketingo mokytis - rašyk. Kaip tik ruošiu nedidelį straipsnį anglų kalba apie tai, tad turiu nemažai šaltinių.
 
Tai va, įstot įstojau, labai savo sprendimu džiaugiuos, viskas pavyko geriau nei tikėjausi. Kažkaip net keista matyt, kiek daug laiko nuo tada, kai rašiau tą pacituotą tekstą :)

Na, aš dar prieš pirmą kursą pabaigdamas radau darbą pagal savo specialybę mažoj programinės įrangos kompanijoj UK. Vėliau draugei pagelbėjau gaut projektų vadovės internship'ą The Body Shop headquarter'iuose. Galbūt turėsiu idėjų, ką daryt. Čia žinoma iš savo patirties pasakosiu ir stipriai supynus su savo požiūriu į gyvenimą. Kiti sukasi kitaip, todėl tai bus tik viena medalio pusė.
 
Pirmiausia atsimink vieną dalyka: Niekam. Nereikia. Tavo. Diplomų. Pirmas išsilavinimas reikalingas gaut teorinėm žiniom. Vėliau visi magistrai, kursai ir stažuotės, be patirties, nereiškia nieko. Labai dažnai įjungt smegenis ir elgtis kūrybiškai yra daug sunkiau nei keliaut vedamu už rankos per laipsnius ir kursinių rašymus įvairiems balams, dėl to dauguma jaunų žmonių renkasi tą lengvesnį kelią.
 
Svarbiausia ieškant darbo yra du dalykai:
 
Patirtis ir pažintys.
 
Kaip gaut patirties? Visiem darbdaviam tu esi reikalingas dėl vienos priežasties: jie turi kažkokią problemą, kuriai išspręst jiems reikalingas kitas žmogus, kad įmonė ar verslas veiktų efektyviau ir galėtų uždirbt daugiau pinigų. Vos tik tavo atlyginimas ima kainuot brangiau, nei uždirbi verslui pinigų, tampi potencialiu kandidatu sekančiam įmonės darbuotojų valymui. Jei negali gaut oficialios darbo patirties - susikurk patirtį pats. Parodyk savo iniciatyvumą, parodyk savo kitokį mąstymą.
 
Vos pradėjęs universitetą aš žinojau, kad noriu kaip nors patekt į digital marketingą. Dėl to skaičiau knygas, kūriau svetaines, rašiau straipsnius ir tyrinėjau google analytics diena iš dienos. Kol mano kursiokai savaitgaliais linksminosi, aš dirbau. Kol jie mokėsi nemaišyt jėgermaisterio su šampanu, aš mokiausi sukurt svetainę nuo 0, pritraukt lankytojų, ištyrinėt kiekvieną socialinį tinklapį, kokį tik galėjau rast ir kūriau netikras reklamos kampanijas neegzistuojantiems produktams. Tai nebuvo nei unikalu, nei gerai padaryta, nei kam nors naudinga - tai buvo iniciatyvumo pavyzdys ir praktika.
 
Tu gali daryt lygiai tą patį. Priklausomai nuo to, kokį darbą nori dirbt, imk patirtį kurt pats. Nežinau, ką finansuose nori daryt, bet jei pavyzdžiui bandyčiau tapt buhalteriu, atsispausdinčiau įmonių finansinius duomenis ir labai gerai išsityrinėčiau kaip juos reik skaityt ir suprast. Prisijungčiau prie 2-3 forumų, kuriuose renkasi buhalteriai ir sekčiau naujienas. Perskaityčiau bent 2-3 knygas apie buhalterinę apskaitą ir panašius dalykus. Galiausiai, pamėginčiau vest balance sheet'us, cashflow statement'us ir visus kitus esminius darbo reikalus, o tada 2-3 mėnesius už dyką pradedančiam verslui finasus tvarkyčiau. Štai ir turi patirties. Turi ką papasakot, turi kaip išsiskirt. Gali dar papildomai susirast norimo darbo skelbimų, žvilgtelt į reikalavimus ir keliaut per vieną po kito, kol išmoktum savarankiškai daryt kiekvieną ten prašomą punktą.
 
Tuomet gali pradėt ieškot darbo skelbimų, tačiau čia nesustok. Ieškok pažinčių. Verslo parodos, networking event'ai, chambers of commerce ir specializuoti forumai - tavo draugai. Britanijoj jie yra gan populiarūs, tad rasi nesunkiai. Ieškok žmonių dirbančių ten, kur norėtum dirbt tu. Rašyk jiem laiškus. Klausk jų patarimo ieškant darbo, klausk kaip jie pradėjo. Būk mandagus ir rašyk labai trumpai - tai bus greičiausiai užimti žmonės. Atrašys gal 5, gal 10 iš 100 išsiųstų laiškų. Bet 5 pažintys yra 5 pažintim daugiau nei 0. Nuo čia jau gali judėt toliau.
 
Atsiradus darbo galimybėm - neskubėk. Greičiausias kelias gaut darbą - įdėt pastangų ruošiantis. Darbo skelbimui pritaikytas CV ir Covering letter - būtini (praleidau daugiau nei 15 valandų besiruošdamas savo interviu darbui, kurį dar ir dabar dirbu). Toliau - gerai išsinagrinėk kompaniją, gerai žinok savo CV, pasidomėk suktais ir populiariais klausimais, kurie užduodami per interviu. Google pateikia nerealų kiekį specifinių patarimų kiekvienai gyvenimo situacijai.
 
Galiausiai - nepamiršk, kad interviu ir įsidarbinimo procesas yra žaidimas. Turi žaist pagal darbdavio taisykles. O žaist iš karto gali ir nepavykt. Teks mokytis ir priprast. Rašyk CV ir tą motyvacinį laišką pagal tai, ko darbdavys ieško. Pademonstruok, kad sugebi atlikt kiekvieną reikalavimą. Tekdavo matyt CV, kuriuose žmonės pabrėžia savo darbo komandoj ir organizacinius sugebėjimus, kai darbdavys ieško žmogaus, kuris mokėtų dirbt vienas ir praktiškai nemotyvuojamas iš šono. Stiprus CV, bet tiesiai į šiukšledėžę.
 
Jei nesugebi kažko iš reikalavimų - išmok ir tada ieškok. Taip tapsi rimtu kandidatu be 10 metų patirties, nes patirtis metais yra praktiškai nieko nesakantis dalykas. O kas jei aš tuos 10 metų šūdą pramaliau? Kai sugebi pateikt konkrečius pavyzdžius ir, ypač kai bandai darbintis į pradedančiųjų pozicijas, savo iniciatyvumą - bet kuris mąstantis darbdavys įžvelgia tai kaip entuziazmą ir nuoširdų domėjimąsi tuo darbu į kurį kandidatuoji. Tai, labai dažnai, daug svarbiau, nei 2, 5 ar 10 metų patirties (bet čia priklauso nuo situacijos).
 
Žodžiu, pirmiausia nuspręsk kokio darbo maždaug nori. Jei nežinai kaip koks darbas atrodo - ieškok linkedin'e tos profesijos atstovų, kviesk į draugus ir rašyk asmenines žinutes su būtent tokiais klausimais. Kai išsiaiškinsi ką norėtum daryt - rask konkrečių darbo skelbimų ir susirašyk reikalavimus. Laisvu laiku dirbk ties kiekvienu reikalavimu, kol galėsi savo CV ir motyvacinį sudaryt taip, kad aiškiai pademonstruotum, jog gali padaryt viską, ko darbdavys gali tikėtis. Kai sulauksi kvietimo į interviu, investuok pakankamai laiko, kad būtum visiškai pasikaustęs bet kokiem klausimam. Iš pirmo, antro, penkto karto gali nepavykt - nepasiduok. Šiaip ar taip, kai pradedi nuo dugno, nėra jokio kito kelio kaip tik eit į priekį :)
 
Sėkmės.

Gerai, nežinau kur, bet įstojau :D
Kas per dalykas iš vis ta ,,medicininė ir veterinarinė genetika LSMU" ???

Apsiramink :) padare zapadlo tau kažkas.
Pvz koks žmogus X žiauriai nori į mediciną, bet nenori nestudijuot nieko.
rašo pvz 1. med vf 2. med vnf 3. tavo norima programa vf
neįstoja į med vf, todėl gauna programa 3 pasiūlymą, jam nusispjaut ant $ ir jis eina mokytis mediciną, o tu lieki per 2 žmones nuo vf pasiūlymo, tai tas antras ratas nėra toks jau blogas dalykas nes tie medikai kur po 12 dalykų suraše atkrenta.

gal kas iš šiaulių nori susirinkti laukti kartu ? ;D

Pirmu numeriu liko multimedija ir kompiuterinis dizainas. Ar dėl to, kad paskutinę minutę apsisprendžiau? Tikrai ne. Netgi šiame forume galima rasti mano postų pilnų abejonių. Dar 9 ar 8 klasėj kuomet susidomėjau žaidimų kūrimu galvojau, kad būtent tai norėsiu daryt, net nusipirkau knygą ir ale gilintis pradėjau į c++ (dabar net juokas ima, koks ten gilinimasis :D). Tuomet kai 10 klasėj prasidėjo "tikras" programavimas pamaniau : "Tai turbūt nebe man...". Jau nebepamenu, kada pradėjau domėtis menais, bet jie irgi užkabino. Tiek 2d, tiek 3d. Galvojau būsiu concept artist'u ar pnš. Mano susidomėjimas ypatingai 3d buvo (tebėra) toks didelis, kad turbūt tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl egzaminus išlaikiau gerokai prasčiau nei tikėjausi (Informatika, matematika < 50). Visgi pirma specialybė, kurioj pagrindas šie dalykai. Kodėl? Dalinai tai buvo tėvų įtakota (nesirink gryno meno studijų, nebus darbo etc.), mano paties, kadangi suprantu, jog ši specialybė visgi gali suteikti daugiau šansų uždirbt duoną, be to mano antra specialybė: pramonės gaminių dizainas. Tai tik rodo, kad 11-12 klasėj aš nebegaliu apsispręst tarp dviejų ganėtinai priešingų krypčių. (Atrodytų, lyg labiau prie širdies menai, bet realiai ir jų normaliai nesugebu).
 
Dar dėl to gap year, tai manau, kad tai labai rizikingas dalykas. Čia dauguma (kas už tai) sako, kad reikia pasiimt ir eit padirbt pagal specialybę, pažiūrėt ar tau tai tinka, bet tuomet kyla klausimas: Kaip gauti darbą pagal specialybę, jei tu neturi pakankamai žinių (pavyzdžiui manęs niekas nesamdytų darbui susijusiam su menais, nors neišmanantys sako, kad samdytų :D)? Be to, jei tu pasiimsi gap year ir, kaip kažkas minėjo, prasėdėsi tėvam ant sprandų, nieko gero nebus. Tuomet vėlgi, jei nenori sėdėt jiem ant sprando, turi dirbt ne tik, kas patinka. Tačiau kaip tuomet atrasti save? Grįžus namo po darbo dienos nuo 8 iki 5 ar vėliau ir nenorint nieko kito tik ilsėtis? Koks čia dar gilinimasis į save?
 
Nava, užėjo noras kažkaip daug rašyt :D, Gal į temą :D.

Ir kokiu ji būdu pagaus, man įdomu? :D Su SWAT per langus įsiverš, pribėgs prie pc, ir tikrins ar legalūs windows? :D

Ba dum tss.

Būtų dar nerealiau, jei prie kiekvienos nuorodos būtų ir aprašymas ;) Nereiktų atidarinėti visų ir ieškoti :)

Zomgau nevertini kiek gavai :D Su 30 cia sedziu ir nesiruosiu nieko apeliuot, nes zinau ,kad geriau vis vien nebus.

hahaha :lol: tada tikiuos, mano darbas atiteko tavo mokytojai :lol:

Turiu gerą gydytoją. Buvau pas jį likus nedaug laiko iki egzaminų. Apie juos užsiminė (perfrazuoju):
"Nereikia jaudintis dėl tų egzaminų. Kas bus, tas, nuo to pasaulis nepasikeis. Pas mane dažnai užsuka žmonių, kurie serga rimtomis ligomis. Tie žmonės patiria didįjį egzaminą, nežinomybę. Jie nežino, kiek laiko gyvens. Galbūt jie kris ant grindų dabar? Tačiau jie nesijaudina, o priima gyvenimą tokį koks yra ir vertina viską džiaugsmingomis akimis."
 
Mums turėtų būti gėda, kad tiek pergyvename dėl šūdų. Tie žmonės, kuriems gyventi liko nedaug, dažniausiai į gyvenimą žiūri džiaugsmingai, nes kiekviena akimirka jiems yra brangi. O kas brangu mums? Išlaikyti egzaminus, nes nuo jų priklauso visas likimas? Na, jei mes į tokį klausimą atsakytume teigiamai, tik patvirtintume, kad esame jauni kvailiai ir egzaminų mums išlaikyti nereikia, nes juos ir išlaikę nesuprasime tikrųjų gyvenimo vertybių. Taigi, nepergyvenkime dėl kvailų dalykų. Egzaminai yra niekas ir jeigu mes galvojame kitaip, reiškia, mums neverta mokytis, nes esame įrėminti, NEC gasdinimo propagandos paveikti individai.
 
Linkiu nustoti galvoti apie tai, kas bus. Kas išlaikysite - nesidžiaukite, kas neišlaikysite - neliūdėkite. Egzaminai - tik kvailas išmislas nuostabiame pasaulyje. Pasaulyje, kuriame ir be egzaminų yra daug nuostabių dalykų.

100/100 taškų. 100vbe :D geeras. laukiam LT!

100/100 taškų. 100vbe :D geeras. laukiam LT!

100/100 taškų. 100vbe :D geeras. laukiam LT!

100/100 taškų. 100vbe :D geeras. laukiam LT!

100/100 taškų. 100vbe :D geeras. laukiam LT!

NEC'o strategija: pradžiuginti liaudį su anglų rezultatais, ir dar neišblėsus džiaugsmui paskelbti lietuvių rezultatus, kad nebūtų didelio šoko B-)

100/100 taškų. 100vbe :D geeras. laukiam LT!

100/100 taškų. 100vbe :D geeras. laukiam LT!