Allis

Daug šiame forume yra pasisakančių, kad puslapio nebūtina pritaikyti mobiliems telefonams.
Google mano kitaip ir siuntinėja grasinimus, vienas mano klientų gavo tokio turinio laišką:

Teko pakeisti temą į responsive, nebuvo labai sudėtinga, nes klientas naudoja WP.
Kaip Jūs sprendžiate šią problemą?

Daug šiame forume yra pasisakančių, kad puslapio nebūtina pritaikyti mobiliems telefonams.
Google mano kitaip ir siuntinėja grasinimus, vienas mano klientų gavo tokio turinio laišką:

Teko pakeisti temą į responsive, nebuvo labai sudėtinga, nes klientas naudoja WP.
Kaip Jūs sprendžiate šią problemą?

http://www.tradedoubler.com/lt-lt/
varle.lt

Viso pasaulio pramonės yra linkusios gaminti, kad visuomenės žmonės vartotų. Taip pat ne išimtis yra alkoholio, tabako ir kompiuterinių žaidimų korporacijos. Šios trys pasaulinės pramonės, vartotojams sukelia priklausomybes nuo kurių yra sunku atsispirti.
 
Mes visi puikiai žinome kokia žalą mūsų organizmui daro alkoholis ir tabakas, bet ar kada nors susimąstėme kokios yra kompiuterinių žaidimų pasekmės mūsų organizmui ? Tikriausiai apie tai net nesusimąstėme ir net nemąstome. O gaila, nes vertėtų susimąstyti ne tik apie alkoholio ir tabako teikiamą žalą, bet ir apie kompiuterinius žaidimus. Tikriausiai juk jums rūpi jūsų vaikų ar net jūsų pačių sveikata ?
 
Tikriausiai jūs imsite ir norėsite man paprieštarauti, kad saikingai vartojamas alkoholis, tabakas ir kompiuteriniai žaidimai mūsų organizmui nepadarys didelės žalos. Taip aš su jumis visiškai sutiksiu, jeigu šiuos tris dalykus vartosite saikingai. Bet jeigu jūs imsite vartoti alkoholį, tabaką ir kompiuterinius žaidimus kasdien, tada jūsų organizmas po 10 ar 20 metų susidurs su vienokiomis arba kitokiomis ligomis. Jeigu jums labai įdomu su kokiomis ligomis gali susidurti alkoholikas, rūkorius ir noliferis, tada skaitykite toliau, nes apie kiekvieną iš jų trumpai aprašysiu.
 
Žmogus kuris ilgai vartoja alkoholį, jam gali išsivystyti tokios ligos:
1.Negryžtamas smegenų ląstelių pažeidimas.
2.Kepenų cirozė, kepenų nepakankamumas ir kepenų vėžys.
3.Širdės nepakankamumas, alkoholinę kardiopatija.
 
Žmogus kuris ilgai rūko cigaretes, jam gali išsivystyti tokios ligos:
1. Širdies ir kraujagyslių ligos.
2. Plaučių, gerklės, burnos vėžys.
3. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga.
 
Žmogus kuris ilgai žaidžia kompiuterinius žaidimus:
1.Regėjimo ligos.
2.Stuburo ligos.
3.Psichikos sutrikimai.
 
Aš nesakau, kad kompiuteris ir kompiuteriniai žaidimai yra labai blogas dalykas ir jo reikia atsisakyti. Gink dieve aš taip nesakau, nes aš pats asmeniškai prie kompiuterio praleidžiu gana nemaža laiko tarpą. Bet kyla klausimas ką jūsų vaikas ar jūs pats veikiate prie kompiuterio ? Žaidžiate kompiuterinius žaidimus, skaitote naujienas, mokotės dirbti su programomis, žiūrite filmus, YouTube kanalus ar sėdite socialiniuose tinkluose ? Atminkite, kad kompiuteris yra ne tik viena iš laisvalaikio priemonių, bet ir darbo priemonė.
 
Jeigu jūs kiekvieną dieną darbe praleidžiate prie kompiuterio, tai tikriausiai grįžus į namus prie kompiuterio neprisėsite ir pasirinksite kitokį laisvalaikio praleidimo būdą. Bet deja aš galiu ir klysti. Gal jūs esate toksai žmogus, kuris prie kompiuterio sėdite ištisas 12 valandų. Asmeniškai aš pats kai mokinausi mokykloje ir pamokose būdavo visos pamokos prie kompiuterio nuo 8h iki 16h. Grįžus į namus, atvirai pasakius prie kompiuterio net nenorėdavau prisėsti. Tiesiog įsijungdavau televizorių ir išsidrėbdavau į lovą ar vakare paskaitydavau gerą knygą.
 
Vaikams ar žmonėms, kurie dirba darbą ne prie kompiuterio yra visai kitaip. Jie grįžę iš mokyklos ar darbo laisvalaiki nori praleisti skaitydami naujienas, žaisdami kompiuterinius žaidimus, klausydamiesi muzikos, žiūrėdami filmus, YouTube arba sėdėdami socialiniuose tinkluose. Tokia yra realybė, retas kuris nori išeiti pasivaikščioti į lauką su šunimi, paskaityti gera knygą ar kaip nors kitaip praleisti laisvalaiki po darbo ar mokyklos.
 
Dabartiniame XXI amžiuje su kompiuteriu mes neišvengiamai susiduriame ir susidursime. Tik kyla klausimas ar mes sugebame save kontroliuoti sėdėdami prie kompiuterio ar kompiuteris mus sugeba kontroliuoti ? Jeigu mes kontroliuojame save prie kompiuterio tai viskas yra puiku, bet jei kompiuteris kontroliuoja mumis tada laikas sunerimti. Kaip alkoholikas kuris nesugeba nustoti gerti, rūkorius, kuris nesugeba mesti rūkyti arba noliferis kuris nesugeba atsitraukti nuo kompiuterio ekrano ankščiau ar vėliau susirgs vienokia ar kitokia viršuje paminėta liga. Tad viską vartokime saikingai nors ir pramonė mums kiša įvairiausius produktus.
 
Mano asmeninė svetainė

Jei užsakei paslaugas domeną ir hostingą kartu, tai viskas nukreipiama automatiškai ir nieko nereikia daryti (normaliam hostinge).
Gal dar negavo apmokėjimo, gal domeną registruoja rankomis, tada gali viskas užtrukti.
O gal pas juos viską turi pasidaryti pats.
Jei neslėptum domeno, galima būtų patikrinti kas ir kaip.
Dabar tai galima tik spėlioti.
 
Geriau įsižiūrėjus į pav. matau, kad domenas dar neužregistruotas, todėl niekas ir neveiks.
DNS nustatinėti nieko nereikia, nes čia viskas gerai sukonfiguruota.

1 ar 4 kursas visai ne rodiklis, pažįstu puikių programuotojų, kurie dar mokosi vidurinėje.
Taip jie daug dirba ir mokosi ir daug uždirba.
Jei tu tik studentauji, tai vargu ar tapsi programuotoju, kurį samdys ir mokės gerą atlyginimą.

Ar kada susimąstei, kas atsitiks su tavo socialiniu gyvenimu po tavo mirties? Toks klausimas truputį nemalonus, tačiau neabejotinai aktualus ir pastaraisiais metas vis dažniau svarstomas. Iki šiol, vienas didžiausių pasaulyje socialinių tinklų Facebook, užšaldydavo žmogaus anketą, jei sužinodavo, kad jis iškeliavo anapilin.
 
Tačiau šiandien Facebook atstovai pranešė, jog sukurta galimybė po mirties išlaikyti Facebook profilį kaip atminimo vietą. Savo profilyje bus galima nurodyti asmenį – šeimos narį ar draugą – kuris galės valdyti profilį po jūsų mirties. Kai tik bus Facebook informuotas apie jūsų mirtį, asmuo, kuriam tarsi elektroniniu Facebook „testamentu“ palikote savo profilį, galės vykdyti ne pilną administravimą, tačiau atlikti tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui kurti įrašus informuojančius apie laidotuvių datą, atsakyti į kvietimus draugauti iš šeimos narių ir draugų, atnaujinti profilio ir viršelio nuotraukas. Jei duotas leidimas, galima ir parsisiųsti nuotraukų albumus.
 
Jei Facebook „testamentas“ nepaliktas, žmogaus profilis bus ištrintas po jo mirties.
 
Šiuo metu naujovė išbandoma JAV, tačiau netrukus turėtų pasirodyti ir Lietuvoje.
 
Plačiau apie tai, Facebook naujienų puslapyje: „Adding a Legacy Contact“
 
Originalas "Galėsi pasirinkti kas valdys tavo Facebook profilį po mirties"

Manau įdėja tikrai puiki... nes jos šiame forume nesugebėjo visiškai sumalti į miltus :)
Sėkmės įgyvendinant.

Manau įdėja tikrai puiki... nes jos šiame forume nesugebėjo visiškai sumalti į miltus :)
Sėkmės įgyvendinant.

Šiandien be kai kurių programų neįsivaizduojame savo gyvenimo. Tačiau dar visai neseniai tai tebuvo pavienių svajotojų idėjos, o jas prisiminus daugeliui gali kilti klausimas, kodėl kažkas apskritai sutiko tai finansuoti, tad manau, jog šis straipsnis įkvėps forumiečius, siekiančius imtis kažko unikalaus.
 
Svetainėje „Quora“ buvo užduotas klausimas: „Kokios yra kvailiausios startuolių idėjos, galiausiai sulaukusios pasisekimo?“ Į jį taikliai – ir šmaikščiai – atsakė Michaelas Wolfe.
 
Daugybės kompanijomis virtusių startuolių pirminės idėjos skamba beprotiškai, naiviai ar tiesiog beprasmiškai. Vis dėlto, neretai būtent jos sulaukia didžiausios sėkmės.
 
Pabandykite atsidurti investuotojo kailyje ir įsivaizduoti, kaip reaguotumėte išgirdę šias idėjas:
 
Pasauliui reikia dar vieno „MySpace“ ar „Friendster“ analogo. Šiek tiek vėluojame, bet dar spėsim į traukinį. Pirmiausia jį padarysime prieinamą keliems tūkstančiams persidirbusių, bendravimo įgūdžių stokojančių studentų. („Facebook“)
 
Sukursime failų dalinimosi ir duomenų sinchronizavimo sprendimą. Rinkoje tokių įrankių jau yra kelios dešimtys, niekas jų nenaudoja, o mūsų konkurentai būtų tokios milžinės, kaip „Microsoft“. Mūsų sprendimas gerai atliks vienintelį dalyką, kurio galimybes išnaudosite tik perkėlę pas mus visą savo turinį. („Dropbox“)
 
Pardavinėsime knygas internetu, nors žmonės vis dar bijo naudoti kreditines korteles internete. Už prekių pristatymą teks sumokėti tiek, kiek žmonės sutaupys pirkdami knygas pas mus. Jie tuo naudosis dėl patogumo, nors užsisakius knygą jos teks laukti ištisą savaitę. („Amazon“)
 
Mes kuriame dar vieną interneto paieškos sistemą, nors daugelis kitų bandymų žlugo – jų buvo atsisakyta, nes tik siurbė pinigus. Pašalinsime visą reklaminį turinį, kad jis netrukdytų žmonėms naudotis mūsų nemokamu įrankiu. („Google“)
 
Mums reikia visiškai naujos operacinės sistemos. Joje neveiks nei viena iš milijonų programų, jau sukurtų „MacOS“, „Windows“ ar „Linux“ platformoms. Mes tvirtinsime visas programas ir imsime už jas mokestį. Ji neturės iškirpimo ir įklijavimo galimybės. („iOS“)
 
Visi nori dėti skelbimus. Leiskime tai daryti nemokamai. Velniop puslapio dizainą. („Craiglist“)
 
Žmonės naudos nesaugius AOL ir „Yahoo“ el. pašto adresus, kad internetu pervestų tikrus pinigus, tarpininkaujant ne bankui, o mielą pavadinimą turinčiam puslapiui, kurį valdo 20-mečiai. („PayPal“)
 
Nuotraukų filtrai! Taip, mes turime visokiausių filtrų! („Instagram“)
 
Ką manote apie profesionalams skirtą socialinį tinklą? Jame registruosis užimti 30–40 metų žmonės ir užsuks čia kartą per penkerius metus, kai ieškos naujo darbo. („LinkedIn“)
 
Pradėkime gaminti elektra varomas mašinas! Keli didieji gamintojai tokias jau turi, bet niekas jų neperka, nes baisingai brangu ir „žaliosios“ technologijos niekam nerūpi. Dabar ekonomikos nuosmukis, todėl patys užsiimsime ne tik gamyba, bet ir prekyba. („Tesla“)
 
Skrendam į kosmosą – jei gali NASA, galime ir mes! Čia ne koks nors raketų mokslas… („SpaceX“)
 
Nors 90 proc. pasaulio kompiuterių turi integruotą nemokamą interneto naršyklę, mes sukursime geresnę. Praktiškai viską atliks vienas žmogus. („Firefox“)
 
Tai bus savotiškas el. pašto, SMS ir RSS mišinys. Tik galimybės gerokai mažesnės. Iš pradžių tuo naudosis tik „gykai“, vėliau prisijungs Britney Spears ir Charlie Sheenas. („Twitter“)
 
Aviacija – jėga! Kurkime avialinijas. Neturėtų būti sunku. Būsime išskirtiniai, nes sukursime juokingą skrydžių saugumo vaizdo įrašą ir nesielgsime kaip šikniai. („Virgin Atlantic“)
 
Žmonės mums atiduos visus savo finansinius duomenis. Mes juos parodysime gražiomis diagramomis ir šriftu. Kad jaustųsi turtingesni, nuspalvinsime žaliai. („Mint“)
 
Mes sukursime neaiškią analitinę programinę įrangą, įsteigsime kompaniją Kalifornijoje, nusamdysime krūvą ką tik koledžą baigusių jaunų inžinierių ir, neturėdami pardavimų vadybininkų, gausime stambius kontraktus su Vašingtone įsikūrusiomis gynybos bei žvalgybos agentūromis. („Palantir“)
 
Programų kūrėjai mokės mėnesinius mokesčius visą gyvenimą tam, kad galėtų kurti nemokamas programas, naudodami kitas nemokamas programas. („GitHub“)
 
Straipsnis paimtas iš technologijos.lt

Atsakymas taip, nes tu ir esi savininkas.
Jei jau parduodi tai reikalauk savininko keitimo procedūros, o ne "perduodu per IV nemokamai"
Po to verkia, kai gauna kvietimą į teismą, dėl žalos atlyginimo.

Atsakymas taip, nes tu ir esi savininkas.
Jei jau parduodi tai reikalauk savininko keitimo procedūros, o ne "perduodu per IV nemokamai"
Po to verkia, kai gauna kvietimą į teismą, dėl žalos atlyginimo.

Sveiki!
 
Android appsus kuriau jau virš 2-jų metų, tačiau taip ir nebuvau išleidęs "kažko savo" į Google play pasaulį.
Todėl manau, kad atėjo laikas.
 
Aplikacija skirta susipažinimui su pasaulio šalių pavadinimais, sostinėmis, vėliavomis, vietovėmis.
Be informacinių funkcijų, aplikacijoje galėsite rasti kortelių žaidimą, kuris padės mokytis apie šalis.
 
Detalesnį aprašymą bei appso nuotraukas galite rasti paspaudę nuorodą apačioje.
Įvertinimai ir nuomonės visada laukiami.
 
 
World Countries and Flags nuoroda

... ir tokie renkasi TIK labai gerus įžymius organizatorius, ar pagausi tokį klientą?

... ir tokie renkasi TIK labai gerus įžymius organizatorius, ar pagausi tokį klientą?

... ir tokie renkasi TIK labai gerus įžymius organizatorius, ar pagausi tokį klientą?

Jei pabandysi apibūdinti kas yra SEO straipsnis, garantuotai tavo apibūdinimas gerokai skirsis nuo tavo kaimyno Petro ar rinkodaros vadybininko Antano. Tačiau tai nėra svarbiausia, šiandien mane domina rezultatas ir SEO straipsnių ateitis. Bet pradžiai reikia atskirti pelus nuo grūdų, t.y. SEO straipsnius nuo SEO šlamšto.
 
SEO straipsniu vadinamas straipsnis turinti aktyvią nuorodą į kitą tinklalapį. Dažniausiai nuorodos tekstas yra frazė ar žodis pagal kurį tinklalapis nori iškilti paieškos rezultatuose. Tačiau labai puikiai tinka ir paprasčiausias adresas ar tiesiog citata. Taigi SEO straipsnis yra tekstas + nuoroda. O kokie būna tekstai?
 

SEO šlamštų šlamštas. Pats lengviausias būdas sugeneruoti teksto gabalą yra paimti straipsnį užsienio kalba, įkelti į Google Translate ir išversti į lietuvių kalbą. Tuomet rasti vietą ar tiesiog bet kur įterpti frazę ir uždėti ant jos nuorodą. Nuo tokio „teksto“ apsivemia net paieškos robotai.
 
SEO šlamštas. Duodi 3 Lt devintokui ir jis savo paaugliškus minčių srautus sukloja ant popieriaus kaskart paminėdamas tau reikalingą frazę. Nebeįmanoma skaityti po pirmų trijų žodžių.
 
SEO tekstas. Gražiai sudėliotas, kokybiškas tekstas besisukantis apie raktažodį, dažnai neturintis gilios minties ar nieko naujo nepasako skaitytojui. Skaityti galima, bet nieko naujo nesužinai.
 
SEO straipsnis. Taisyklingas, gerai parašytas straipsnis praturtinantis skaitytoją, sudominantis ar jį prajuokinantis bei sukeliantis norą dalintis straipsniu su draugais. Tai SEO ateitis!

 
Nesu rašiusi šlamštų šlamšto ar šlamšto, bet esu prirašiusi ko gero jau per 1000 tekstų. Ir matau, jog tai duoda klientams naudą, bet tuo pačiu matau, jog tie tekstai neišnaudoja savo potencialo ir galėtų turėti daugiau pridėtinės vertės užsakovui, jei tai virstu kokybiškais SEO straipsniais. Čia aišku dar reikia, kad užsakovai nustoti domėtis kaina ir kaip mokėti mažiau, o domėtųsi kokybe. Bet mes čia tam, kad juos „paprotintume“.
 
Tūlas lietuvis paklaus, „o tai kodėl aš turiu mokėti už kokybišką straipsnį, jei tas devintokas ima mažiau?“
Geru straipsniu žmonės dalinasi, noriai spaudžia mygtuką „Like“, siunčia nuorodas draugams į Skype, rodo pirštu į monitorių ir šaukia „ėėė, atvaryk, čia geras!“. Straipsnis pasklinda, gauna atgalinių nuorodų, jo vertė kyla kaip ant mielių, o tuo pačiu tos nuorodos esančios straipsnyje įgauna didesnį „svorį“ ir padeda iškilti paieškos rezultatuose. O jei straipsnyje yra aiškus (ar užmaskuotas) kvietimas veikti (call to action), tuomet užsakovas netgi gauna lankytojų, kurie gal netgi taps potencialiais pirkėjais.
 
Pabandykite iliustruoti tai pavyzdžiais. Čia yra SEO straipsnis: Kinų išminčių paaiškinimas, kodėl vestuvinius žiedus nešiojame ant bevardžio piršto
Nežinau ką rodo „Like“ paspaudimų skaitiklis, tačiau straipsnio rašymo metu jis rodė 512. Nemažas skaičius, ar ne?
 
O štai šiuose straipsniuose nuoroda veda į adresą, ji pateikta straipsnio gale kaip nuoroda, jog straipsnio kūrėjas yra būtent nurodytas tinklalapis(užmaskuotas call to action).
5 dalykai, kurių nevalai, o turėtum! (66 Like)
5 daiktai namuose, kurių turi atsikratyti NEDELSIANT! (48 Like)
 
Ir tai „atvedė“ lankytojų. Eilutės iš Google Analytics:
 
http://www.smartseo.lt/wp-content/uploads/2015/01/facebookas.jpg
http://www.smartseo.lt/wp-content/uploads/2015/01/nuolaidubumas.jpg
Nėra daug, bet įsivaizduokime jei po tiek atveda kiekvienas SEO straipsnis?...
 
O kiek „Like“ sulaukia šlamštų šlamštas? Kiek jis tiesiogiai atveda lankytojų į užsakovo tinklalapį? Čia retorinis klausimas, nes atsakymą ir taip žinau. :)
 
Visi žinome kelias SEO tiesas:
1. "Turinys yra karalius. - originalus turinys patinka Google, o kokybiškas turinys patinka žmonėms. Tad kodėl nekurti originalaus kokybiško turinio, kuris tiktų abiems?
2. Niekinių tinklalapių, kurie prikišti SEO šlamšto ateitis liūdna ir dienos suskaičiuotos. Tačiau joks normalus, lankomas tinklalapis neleis talpinti šlamšto, tačiau gerą, kokybišką turinį mielai priims.
 
Išvadų nedarau, manau viskas pasimatys savaime per artimiausius metus.
 
Originalas buvo patalpintas čia.

Kaip nepinga, nueik Maxima, dauguma prekių centus tekainuoja :)
 
Transportavimo kainoje kuras turi labai mažą įtaką. Pats transportavimas prekės kainoje yra 1-3%
Beto kilo atlyginimas.
 
Taigi kalbėti apie tai kad atpigus kažkam turi viskas pigti yra nerealu.
Gal ir pats viską pigiau daryti pradėjai, kuras tai atpigo?

Com skirta komercijai
Net tinklo (network) imonėms.
Jei rimtai nori daryti biznį tai imi com ir net aišku dar ir tų šalių kuriose dirbsi .us .de .eu .lt .ru ir t.t

Naujų metų proga palengvinsiu gyvenimą Prestashop parduotuvių turėtojams. Prisegu script'ą, kuris atnaujins visas prekių kainas.
 
Kaip panaudoti:
1. Atsisiunčiame failą
ceuras.php
2. Išjungiame parduotuvę.
3. Pasidarome duomenų bazės kopiją! (būtinai)
4. Jeigu nėra sukuriame valiutą Euro
5. Perjungiame pagrindinę valiutą į Euro.
6. Įkeliame failą į serverį, kad būtų šalia index.php
7. Per naršyklę įvedame: http://*Jūsų parduotuvės adresas*/ceuras.php
8. Patikriname ar viskas tvarkoje
9. Nepamirštame įjungti parduotuvės!
*Jokių garantijų dėl script'o veikimo nesuteikiu, už sugadintus duomenis neatsakau!
Gerų Naujųjų metų!
 
P. S. Jei bus pageidavimų, galėsiu pateikti modulio pavidalu šį script'ą.

„Negaliu sau to leisti“
 
Kiek kartų sau tai sakėte? Draugams? Artimiesiems? Pardavėjams? Taip, tikrai egzistuoja dalykai, kurių mes tikrai negalime sau leisti. Pavyzdžiui – negaliu sau leisti daugiau kaip 500,000 LTL kainuojančio Bentley Continental GT. Arba nuosavo namo už porą milijonų litų. Tačiau man tokių dalykų ir nereikia. Gal… Na, Bentley tai tikrai nereikia. Bet noriu.
 
Tačiau yra du dalykai, į kuriuos galiu ir privalau investuoti – tai į save ir savo verslą.
Prieš eilę metų, kai išėjau iš samdomo darbuotojo pozicijos ir pradėjau savo pirmąjį verslą, aš supratau, kad jeigu aš noriu, jog man pavyktų – aš turiu veikti globaliai, o ne apsiriboti tik vietine rinka. Teisybės dėlei, turiu paminėti, kad man nepasisekė. Kaip ir sekančius kelis kartus. Tačiau, per tas klaidas aš išmokau labai svarbias pamokas apie nuosavą verslą (kuriomis ir dalinuosi savo portale). Ir viena iš pagrindinių tokių pamokų – būtina investuoti į save ir savo verslą. Reikia pačiam tobulėti arba samdyti tam tikros srities profesionalus, kad atliktų užduotis taip, kaip kad jos privalo būti atliktos. Svarbiausia šioje vietoje – mokėti paminti savo kvailą principą „niekas už mane to nepadarys geriau„. Padarys, galiu Jus tuo užtikrinti. Ir po tiek metų, mano vartojamoje kalboje atsirado dar vienas išsireiškimas: „jeigu nebūtų geresnių už mane – būčiau pats geriausias„.
 
Ar galėjau sau leisti investicijas į save ar savo verslą? Absoliučiai ne! Čia kaip tame anekdote: „Orai šnabžda: reikia naujo palto… Atlyginimas atsako: ai, ir taip šilta„.
 
Reikėjo skolintis, naudotis sutaupytais pinigais, prašyti pinigų pas artimuosius ir daryti viską, kad mano versle būtų priimti teisingi sprendimai. Tačiau aš to nedariau. Neinvestavau, nemaldavau, neturėjau santaupų. Ir vaidinau „pasaulio bambą“ – kad viską moku pats, padarysiu pats ir už mane geresnių nėra. O buvo. Ir tai tapo pirmojo mano bankroto priežastimi.
 
Investicija į save ir savo verslą yra būtina. Ir ji tikrai bus protinga, jeigu tik suprasite, ko Jums reikia ir ką norite už tuos pinigus (ir laiką) įsigyti. Jeigu jaučiate, kad nieko nesuprantate SEO srityje, tačiau Jūsų verslas priklauso nuo lankytojų skaičiaus Jūsų interneto svetainėje – investuokite pinigus į SEO specialistus. Jeigu Jūsų verslas priklauso nuo pardavimų – investuokite į gerą pardavimų vadybininką, konferencijas (kurių metu gausite taip reikalingas pažintis), naujas pardavimų technologijas ir panašiai.
 
Ar po to, kai tai supratau ir pradėjau investuoti pinigus į save ir savo verslą, aš atsidūriau ten, kur noriu būti? Ne. Tikrai ne. Tačiau… Esu daug arčiau to, ko noriu (ir kuo noriu būti), nei kad buvau prieš kelis metus. Ir visa tai yra dėka to, kad padariau reikiamas investicijas, kurių negalėjau sau leisti.
 
Kokios tos investicijos? Pabandysiu paaiškinti.
 
Kokia yra samdomo darbuotojo vertė?
 
Visu pirma – pažiūrėkite į tai, kur Jūs esate šiandien. Ar dirbate? Ar darote tai, kas Jums patinka? Ar sukuriate pridėtinę vertę savo (ar kažkieno kito) verslui? Kiek uždirba Jūsų konkurentai? Kiek uždirba žmonės, dirbantys toje pačioje srityje, turintys tokias pačias žinias ir patirtį? Teko matyti kažkokią interneto svetainę, kuri sukurta neva tam, kad pateikti informaciją, kiek uždirba žmonės vienoje ar kitoje pozicijoje, tačiau ji dar tinkamai neveikė. Gal mano skaitytojai komentaruose parašys tos svetainės adresą (jeigu ji veikia) ir galėsite pasinaudoti joje pateikiamais duomenimis.
 
Duosiu Jums vieną pavyzdį: ar bent įsivaizduojate, kiek yra verta „namuose sėdinti mama„? Dauguma tokių moterų galvoja (arba – šalia jų esantys vyrai taip sako), kad jos „nieko nedaro“. Pabandykime paanalizuoti:
 
Pastoviai namuose būnanti moteris, auginanti vaikus, atlieka keletą funkcijų ir užduočių, kurias atlieka ir tam tikrų sričių specialistai, kuriuos galime pasamdyti:
 


 
Darželio auklėtoja
Vadovė
Psichologė
Virėja
Namų tvarkytoja (valymas, skalbimas ir pan.)
Vadybininkė
Sodininkė
Vairuotoja
Auklė

ir taip toliau…
 
Net jeigu moterys atlieka aukščiau išvardintus darbus „tik po kelias valandas per savaitę“ – turite paklausti savęs, kiek kainuotų samdyti tos srities specialistus net ir toms kelioms valandoms, kad atlikti tam tikrus darbus? Asmeniškai man – baisu net ir pagalvoti. Manau, kad mano antroji pusė, jeigu ji neturėtų savo verslo, būtų verta mažiausiai 6-8 tūkstančių litų per mėnesį (bijau gauti per sprandą už tai, kad parašiau taip mažai). O ji man sako, kad „sėdėdama namuose, ji nieko nedaro“.
 
Turite suprasti, kokia yra Jūsų vertė. Turite tinkamai įvertinti savo laiką, žinias, pastangas, patirtį ir panašiai. Turite žinoti, kas vyksta aplink Jus ir ar Jums verta kažką keisti. Galbūt – Jums reikia investuoti į save kelis šimtus litų, tačiau Jūsų, kaip samdomo darbuotojo, vertė pakils tais pačiais keliais šimtais per mėnesį. Investicija bus vienkartinė, o grąža – ilgalaikė.
 
Kokia yra verslo savininko vertė?
 
Jeigu patys esate versle – įprastai viską skaičiuojate (tikiuosi) pagal senai įprastą (ir pasiteisinusią) formulę: viskas dauginama iš trijų:
 
Pirma dalis – Jūsų uždarbis. Nustatykite, kiek norite gauti pinigų „į rankas“, kad Jūsų poreikiai būtų patenkinti. Jeigu esate moteris – prie šio skaičiaus dar pridėkite papildomus 20% ar net 30%, nes moterys, paprastai, yra linkusios save nuvertinti.
Antra dalis – verslo išlaikymo kaštai. Tai – Jūsų biuras, darbuotojai, mokesčiai ir panašiai.
Trečia dalis – investicinė dalis. Tai yra pinigai, kuriuos reikia investuoti į save ar savo verslą: reklama, renginia, mokymai, marketingas, viešieji ryšiai ir panašiai.
 
Investicija ir jos grąža
 
Kaip jau minėjau anksčiau – jeigu esate samdomas darbuotojas, Jums tereikia paanalizuoti rinką ir sužinoti, kokia yra Jūsų pareigybių vertė toje rinkoje. Ar gaunate tai, ką vidutiniškai gauna tokias pačias pareigas užimantys ir tokius pačius darbus atliekantys žmonės? Ar Jums reikia investuoti į save? Ar investicija į save yra to verta? Paskaičiuokite: jeigu kažkokie kursai/mokymai/seminarai kainuoja X sumą – kiek reikia uždirbti, kad investicija atsipirktų? Ar tie kursai/mokymai/seminarai padės Jums gauti didesnį atlyginimą? O gal jie pakels Jūsų produktyvumą ir taip pasididinsite savo priedus ar komisinius? Per kokį laiko tarpą tai galima pasiekti? Terminus skaičiuoti yra privaloma ir būtina!
 
Kaip verslo savininkas, Jūs žiūrite į tai panašiai: kokio dydžio investiciją reikia padaryti? Kiek reikia gauti papildomų klientų ar kiek atlikti papildomų pardavimų, kad investicija atsipirktų? Per kiek laiko tai realu pasiekti? Ar realu tai pasiekti? Ar investicijos atneštas rezultatas bus ilgalaikis? Žiūrėkite į tai realistiškai.
 
Kaip žmogui – ką Jums reikia atlikti ar išmokti, kad pasijaustumėte stipresni, pasitikintys savimi, turintys didesnę savivertę savo ir kitų akyse? Nepaisant to, kas esate gyvenime – jeigu Jūs savęs neįvertinsite pakankamai – niekas kitas to tikrai nepadarys. Galiu drąsiai pasakyti, kad asmeniškai aš – labai jaučiu, kai žmogus pasitiki savimi, kai žino savo vertę, turi tikslus. Su tokiais žmonėmis yra malonu bendrauti, malonu turėti su jais reikalų ir daryti verslą.
 
Niekada negausite daugiau, jeigu nemanote, kad to nusipelnėte. Negalite derėtis dėl didesnio atlyginimo, jeigu nepasitikite savo sugebėjimais ir savimi. Niekada negausite ir geresnio darbo. Žmonės ir toliau Jus stumdys ir duos Jums daryti tai, ką iš tikro turi, tačiau nenori, padaryti patys.
 
Todėl, prieš sakydami sau „aš negaliu sau to leisti„, pažiūrėkite į tai, ką galite dėl savęs padaryti. Ir ką leidžiate sau, nors nereikėtų to daryti? Ar Jums tikrai reikia to medžioklinio peilio, neveikiančio Xbox’o ir naujos odinės striukės, kurią gavote dovanų, tačiau ji Jums per maža? Gal geriau visa tai parduoti ir gautus pinigus investuoti į save ar savo verslą?
 
Jūs esate to verti. Ir Jūs privalote (taip, privalote!) ne tik sau, bet ir likusiam pasauliui pateikti pačią geriausią, naujausią ir moderniausią savo versiją, kokia tik galima tapti. Nes vienintelis dalykas, kuris gali Jus sulaikyti – esate tik Jūs patys.

Geras straipsnis.
Iš patirties galiu pasakyti, kad gana didelis procentas lankytojų (25-40) naršymui naudoja mobilius įrengimus, ir jei svetainė nepritaikyta, ją paprasčiausiai palieka.

Turbūt pirkai naktį, kai bankai nedirba.
Kai serveriai gaus apmokėjimą tai ir aktyvuos

Artėja šventės, dažno mintys sukasi apie dovanas ir šilumą artimiems žmonėms.
 
Aš taip pat, kaip ir jūs, norėčiau džiaugtis šiais žemiškais dalykais, bet, deja, mes gyvenam LIETUVOJE, todėl VISADA atsiranda tas “geradaris“, kuris sugeba pagrobti iš mūsų – ir šypseną, ir gerus norus, ir puikią nuotaiką:(
 
Šiandien perskaičiau dienraštyje “Lietuvos Rytas” straipsnį, kurio tema: vaistininkų lengvatos. Taip pat perskaičiau nemažai internetinių komentarų šia tema po lrytas.lt tuo pačiu straipsniu.
 
Straipsnio nuoroda
 
Kaip farmacijos specialistas, kaip žmogus, rašantis savo internetiniame puslapyje apie daugeliui rūpimus klausimus, kaip vaistinės darbuotojas, kaip farmacinės veiklos vadovas, kaip farmacinės paslaugos teikėjas, kaip šeimos žmogus, turintis vaikų, pagaliau, kaip eilinis žmogus, leisiu sau pakomentuoti šį straipsnį. Daugeliui iš jūsų, komentaras nepatiks, bet aš to ir tikiuosi. Tiesiog parašysiu iš savo asmeninės patirties. O jos tikrai susikaupė nemažai, 25 metai darbo vaistinėje…
 
 
Kad žurnalistai atstovauja įvairaus plauko sutvėrimams – tikrai ne naujiena. Norėtųsi tik, kad tie straipsniai būtų rašomi, išklausius ne tik suinteresuotą pusę, bet atsižvelgus ir į daugiau nuomonių.
 
 
Ponia E. Kvedarienė, kuri yra vaistinių asociacijos ir vadovė, ir direktorė, tikriausiai atstovauja vaistinių tinklams. Kaip žinia, daugeliui tinklų vadovauja neturintys farmacinio išsilavinimo žmonės. Todėl – jie niekada nėra dirbę vaistinėje, niekada nepatyrę to, ką mes patiriame kiekvieną dieną, kiekvieną valandą, kiekvieną minutę!
 
 
Ir straipsnio pradžia prasideda nuostabiu sakiniu – “… farmacininkų darbo sąlygos jau seniai pasikeitusios.”
 
Taip, sutinku, sąlygos pasikeitusios ir ,deja, į blogą pusę. Nes prieš 20 ir daugiau metų vaistinėse dirbti buvo tikra palaima. Tai buvo šventovė visiems. Nereikėdavo išklausyti priekaištų, kodėl tam, ar kitam nėra akcijos, kodėl reikia primokėti, tiek ir tiek, kodėl viskas taip brangu. Negrasindavo žmonės, kad atleis iš darbo, paskųs vadovui ar kokiai tarnybai, nes jam tą dieną labai norisi ant ko nors išsilieti ir sugadinti nuotaiką, nebuvo tiek psichinių ligonių, ir tiek ligonių, kurie tiesiog yra priklausomi nuo vaistų. Nebuvo tiek narkomanų, kuriems visiškai tas pats, ar rytas, ar diena, ar vakaras, nes jam dozės reikia dabar. Norėčiau atsakyti tam internautui, kuris rašė: “…sėdi šiltose patalpose, kur jiems realiai niekas negresia…” Tai va, mielas rašytojau, sėdžiu aš tokioj vaistinėj, kurioje vasarą būna 35 laipsniai šilumos ( nors vaistai gali stovėti iki 25 laipsniu temp.), bobutės alpsta nuo karščio, mes gaiviname, po to, patys alpstame, o savininkas sako:
 
 
- Nėra galimybės jūsų vaistinėje statyti kondicionieriaus…
 
 
Ateina žiema. Kadangi vėl yra nežmoniškai taupoma, centrinis šildymas išjungtas. Palikti elektriniai keli radiatoriai. Temperatūra iš po nakties – 12-14 laipsnių. Vėl gi, vaistai gali stovėti nuo 15 laipsnių temperatūroje. Jau nekalbant, kad pažeistos vaistų laikymo sąlygos, kaip žmogui išdirbti visą dieną su šalančiom rankom, kojom? NIEKAM TAI NEĮDOMU!
 
Toliau – privaloma pietų pertrauka. Net instrukcijas pasirašome, kad turime daryti pertraukas valgymui, akių mankštai ir t.t. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu:( Gal kas nors man papasakos, kaip pavalgyti pagal instrukciją, jei aš dirbu 11-12 val. Ir per dieną manęs niekas nepakeičia? Užsirakinti neturi teisės. O gal kad nors pasakys, kaip per visas tas dvylika valandų nueiti į WC? Neužsirakinus vaistinės, nes tai griežtai draudžiama ir baudžiama. Žinot, ką pasiūlė mano kolegai tinklo savininkas?
 
- Septynias valandas žmogus ir pakentėti gali, o jei dirbi ilgiau, tai gali pampersą užsidėti. Bet užsirakinti vaistinės negalima.
 
 
Tai toks požiūris į žmogų.
 
 
Dabar apie atostogas. Kai ateina tas ilgai lauktas ir, atrodo, užtarnautas laikotarpis, rašai prašymą vadovybei. Tada gauni atsakymą:
 
 
“Jei susiradote žmogų, kuris jus pavaduos atostogų metu, išleisime jus”. Bet, atsiprašau, aš pagal darbo kodeksą turiu teisę į atostogas ir pamainą man turi surasti už tą reikalą atsakingi žmonės, pvz. personalo vadybininkas, nes jis už tai algą gauna!!! Atsakymas:
 
 
- Visi nori atostogų, todėl tarkitės, kuris ateis pas jus papildomai padirbti.
 
 
Ir kai aš pagaliau išeinu atostogų, žinau, kad kai sugrįšiu, turėsiu irgi kažką išleisti atostogų ir vietoj 7 val., atidirbtų savo vaistinėje, privalėsiu bėgti į kitą- dar 7 val., kad kažkas taip pat galėtų atostogauti… Kai atsisakai, tai tau pasakoma – TU PRIVALAI!!! Tai velniop tada tokias atostogas!
 
 
Dabar apie tai, kaip “… realiai niekas negresia“.
 
 
Atėjo kartą į vaistinę narkomanas. Paprašė, kad nupirkčiau kvepalus iš jo pigiau. Pasakiau, kad nereikia. Jis užrėkė, kad jam reikia širdies lašų, nes blogai jaučiasi ir kad greičiau tik sukčiausi. Aišku, daviau aš tuo lašus (juk neatvažiuos kokios nors kvedarienės ir neapsaugos manęs nuo jo). Jis atsisėdo ant grindų, išgėrė lašų. Vis tiek jam nepagerėjo. Pasiūliau iškviesti greitąją. Atsisakė. Pasėdėjo dar kelias minutes, išsiėmė iš kišenės pistoletą, pasidėjo ant grindų, šalia savęs. Lauke tamsu, žiema, aštuonios valandos vakaro, žmonių nėra. Aš vėl jam pasiūlau iškviesti greitąją, nes jam iš tikrųjų nelabai gerai. Jis atsisako, o aš mintimis šaukiu į vaistinę užeiti nors vieną žmogų. Deja, vakarais daugelis vengia kelti koją iš namų. Pagaliau jis paprašo iškviesti greitąją, įsideda į kišenę širdies lašus, ginklą ir laukia greitosios. Atvažiavo netrukus greitoji, išsivedė jį į mašiną, matavo spaudimą, kažką dar darė ir po kelių min. išsivežė jį. Medikus įspėjau, kad pas jį kišenėj ginklas. Smagu, kad šį kartą viskas baigėsi laimingai. Sakysite, į policiją reikėjo skambinti? Bet aš ten liksiu dirbti ir vadovybė man tikrai neskirs apsaugos, o jei jis sugrįš? Aš noriu dar pagyventi:)
 
 
Toliau, kitas atvejis.
 
 
Ir vėl narkomanas – nusipirko švirkštą, injekcinio vandens ir susileido į kirkšnį dozę, čia pat, šalia manęs. Tai gerai, kad jis turėjo tą prakeiktą dozę! O jei jam būtų pinigų trūkę ant dozės?
 
 
Kitas narkomanas pasiūlė “snukį išmalti“, jei neduosiu Relanium tab. (Psichotropai). Ir ką man tuomet patartų daryti tie popieriniai- kanceliariniai klierkai, kuriantys įstatymus? Nes šiam vaistui reikia recepto, o narkomanas jo tikrai neturi. Nusižengti taisyklėm ir duoti, ar bandyti žaisti su likimu?
 
 
O kur dar tie benamiai, ateinantys pilnom kelnėm pasišildyti šaltą žiemos vakarą. Jis pabūna kelias minutes, o vaistinėj neįmanoma būti kelias valandas. O ką pasakyti klientams? Kad kanalizacijos vamzdis trūko? O kaip su utėlėm ir kitais parazitiniais gyviais?
 
 
Tai va, kokia rami ir šilta vieta, kurioje dirba vaistininkai. Taip, sutinku, narkomanas visur gali ateiti, bet prekybos centre žmonių daugiau, yra kameros ( daugelyje vaistinių, deja, tik butaforinės, nes ir tokiems dalykams intensyviai taupoma), galų gale – apsauga. Bet svarbiausia, kad vaistinėse yra narkomanų pagrindinės prekės – švirkštai, vaistų skiedėjai ir narkotiniai ir psichotropiniai vaistai. Ir narkomanai tai puikiai žino. O kiek sergančių AIDS ir ŽIV nešiotojų, kiek sergančių TBC ir hepatitu C ? O sergantys virusinėmis infekcijomis? Tokie tikrai vengia vaikštinėti po prekybos centrus, o lekia pirmiausia į vaistinę. Taip kad labai didelis klausimas, kada buvo dirbti pavojingiau, ar kai buvo vaistų gamyba, ar kai jos beveik nebeliko? Beje, jei šalia stovės supakuoti dėžutėje B grupės vitaminai, jau po kelių valandų jie bus įsigėrę ir į plaukus, ir į odą.
 
 
Kam reikia šito įstatymo dėl sutrumpintų farmacijos specialistų atostogų ir darbo laiko pakeitimo?
 
 
VIENAREIKŠMIŠKAI - vaistinių tinklų savininkams. Kaip galima drįsti parašyti, kad mes daugiau dirbsim ir todėl daugiau užsidirbsim? Aritmetika labai paprasta.
Jei mano darbo sutartis yra ne valandinė, o už etatą – 1700 ( neatskaičius mokesčių ), vadinasi aš, pakeitus įstatymą ir prailginus darbo valandas gausiu tuos pačius pinigus, nes mano sutartis bus su tais pačiais 1700, tik kitu valandų kiekiu. Bet kadangi tos papildomos valandos bus privalomos pagal etatą, tai mano alga nepadidės nei centu. Bet geriau pakalbėkime apie tai, ką jau rašiau ne vienam savo straipsnyje – apie reitingus. Tada reikia atvirai ir rašyti, kad alga padidės todėl, kad mes daugiau valandų dirbsim, todėl daugiau parduosim vaistų, o jei parduosim daug tų vaistų, kurių reitingai didžiausi, tai ir uždirbsim daugiau. Ir tik dėl to, kad kelsim kažkam apyvartą, siūlysim ko reikia, ir ko nereikia, proteguosim įvairias firmas, žodžiu, ne visi, bet daugelis dirbs pagal jam priimtiną sistemą ir pagal savo sąžinę.
 
 
Tai gal vis dėlto ne nuo to pradedama? Gal reiktų pirma žurnalistams pradėti aiškintis, kokiu būdu ir už kokias pinigų sumas patenka tam tikrų firmų vaistai į kompensuojamųjų sąrašus, kokias pozicijas tuose sąrašuose užima viena, ar kita firma, kodėl vienam gamintojui suteikiama didesnė valstybės dotacija, o kitiems – mažesnė kompensuojamųjų prekių sąrašuose? Kodėl atstovai vis dar prašinėja vaistinėse, kad mes pardavinėtume jiems naudingus vaistus? Kodėl jų niekas nekontroliuoja?
 
 
Nuoširdžiai sakau, kad visos profesijos yra savaip pavojingos, įtemptos, sunkios ir nelyginu jų su sava. Bet šis straipsnis ir šis įstatymas palietė mano specialybės žmones. Ir tai nereiškia, kad darbą vaistinėje iškeliu aukščiau kitų profesijų. Visi darbai yra verti pagarbos ir už visus juos turi būti atitinkamai įvertinta ir sudarytos visos sąlygos, kad kuo mažiau specialistų emigruotų.
 
 
Todėl mažiau niurzgėkite, mažiau pykite ant viso pasaulio, o geriau palaikykite morališkai prieš besisukančią biurokratinę mašiną:)
 
 
P.S. Ir nemaišykite vaistinės darbuotojų su vaistinių savininkais. Gal jie ir statosi namus iš farmacijos verslo, bet tikrai tai daro ne paprasti samdomi darbuotojai, kurie aukoja savo sveikatą dėl kitų gerovės. Mes dirbame už vidutinę algą Lietuvoje, kuri nekyla eilę metų…
Ir visi, kurie dar esame čia, su jumis, Lietuvoje, vis dar naiviai tikime, kad ir į mūsų kiemą ateis šventė :)
 
 
Ačiū visiems už kantrybę :)
 
http://vaistininkouzrasai.lt

Tai tik dar viena organizacija, kuri melš mūsų pinigus.