Samick

Šioje temoje pabandysiu perduoti savo žinias apie meditaciją Jums, forumiečiai. Paaiškinsiu kas yra meditacija ir pateiksiu kelias technikas, kurios padės tai atlikti.
 
Pagrindiniai principai:
Medituojant, pats svarbiausias dalykas yra išlikti čia ir dabar. Tai galioja, kad ir kokią meditacijos techniką naudosite. Minčių gali būti, ir aš užtikrintas, kad bus (bent jau iš pradžių), bet reikia daryti taip, kad tos mintys būtų apie tai, kas vyksta čia ir dabar. Kai tai įvykdysite jūsų protas darysis vis ramesnis ir ramesnis. Minčių mažės, ypač neigiamų. Dėl to pamiršite visus vargus ir darbus, nes DABAR jūs nedirbate.
Ir dar vienas svarbus dalykas - atsipalaidavimas. Jeigu meditacijos metu jaučiate įtampą kūne, reiškia darote kažką ne taip. Galbūt "bandote" ar "stengiatės" medituoti. To daryti negalima. Turite tiesiog medituoti ir nekreipti dėmesio į tai, kad įvaldyti meditaciją yra labai sunku. Tai ateis su laiku.
 
Klausymo meditacija:
Taigi pirmąją techniką, kurią čia aprašysiu pavadinkime klausymo meditacija. Tai technika, kurios metu jūs išlavinsite savo klausymo įgūdžius. Po tam tikro laiko vienu metu sugebėsite priimti daug daugiau garsų ir juos visus girdėti. Muzikos klausymas pasidarys daug malonesnis. Štai ką jūs turite daryti:
Atsisėskite kur nors, kur yra gana tylu, bet ne visiškai (tarkime gali girdėtis laikrodžio tiksėjimas, kompiuterio ūžimas, įvairūs garsai iš gatvės, pravažiuojančios mašinos, čiulbantys paukščiai ir t. t. Turi girdėtis bent 5-6 tylūs garsai. Kad tokią atmosferą sukurti aš dažniausiai atsidarau langą, nes gyvenu labai tylioje ir ramioje vietoje). Atsisėdę ir užsimerkę pamažu pradėkite klausyti. Iš pradžių išmokite girdėti atskirus garsus ir "judėti" erdvėje pasitelkiant tik savo klausą. Po kelių minučių klausymo turėtumėte girdėti daug daugiau garsų, kurių anksčiau negirdėjote. Tai ir yra tokios meditacijos tikslas - padidinti girdimų garsų intervalą, bet darydami ją kartu dar ir nuraminsite savo protą.
Čia buvo lengvoji klausymo meditacijos versija. Štai sunkesnė: vienu metu turite išmokti girdėti kuo daugiau atskirų garsų (kadangi esu pradedantysis vienu metu sugebu girdėti tik 3 garsus. Daug metų praktikuojantys girdi 5-6). Tai išlavinti nebus lengva. Pamatysite, kad jūsų protas "neužsičiaupia" ir vis trukdo jums girdėti. Vis kalba ir kalba. Todėl laikui bėgant išmoksite jį "užčiaupti", įvaldysite savo mintis, dėl to jausitės daug geriau (geresnė nuotaika, ramybė ir t. t.)
 
Čia ir Dabar:
Sekanti technika, kuria noriu pasidalinti yra kiek kitokia nei tradicinės, formalios meditacijos. Ji vadinama Čia ir Dabar. Įvaldžius ją galima atlikti bet kada ir bet kur. Netgi dirbant. O labai patyrę jogai sugeba tai daryti miegant. Tai puikus dalykas norint save nuraminti ir susitelkti ties pačiu svarbiausiu - dabar. Eikime prie pačios technikos:
Norint gerai įvaldyti šią meditaciją pirmiausia ją patariama daryti atsisėdus ramioje vietoje. Taip jūs galėsite pasinerti giliau į Dabar. Tai ko gero pati paprasčiausia, bet kiek abstrakti technika. Jūs galite paklausti: Ir kaipgi atlikti šią meditaciją? Bet į šį klausimą tikslaus atsakymo nėra. Tiesiog būkite dabar. Jauskite (matykite, girdėkite, užuoskite) kas vyksta čia ir dabar. Stebėkite savo kūną, kvėpavimą. Stebėjimo būsena turi užgožti jūsų mintis. Gerai įvaldę šią meditaciją pradėkite tai daryti vaikščiodami ar darydami kokį nors darbą. Tai padės jums nusiraminti, nes kai stebėsite, pamatysite nuostabių dalykų. Bet kad juos išvystumėte, mintys turi būt jeigu nesustabdytos, bent jau pristabdytos. Dar kartą apibendrinsiu ką daryti atliekant tai: būkite dabar. Ne praeityje, ne ateityje, o dabar. Ne savo galvoje, o dabar. Ne mintyse, o dabar. DABAR. Tai tiek.
 
Sąmoningumo meditacija:
Tikslaus lietuviško pavadinimo šiai meditacijai nežinau, tad pavadinkime ją sąmoningumo meditacija (mindfulness meditation). Dar kitaip vadinama Vipassana. Tai pagrindinė budistų meditacija, arba kitaip tariant, tiesiausias ir greičiausias kelias į nušvitimą. Nors jūsų siekiai ir ne tokie, pasiekti nušvitimą gyvenant modernų gyvenimą praktiškai neįmanoma. Bet vistiek ši meditacijos technika yra labai naudinga. Ji išmokys jus ramiau žiūrėti į skausmą, emocijas, mintis ir t. t. Pagrindinis dalykas, kurį duoda ši meditacija - objektyvus požiūris į tuos dalykus, kurie sukelia jums kančias (neigiamos, destruktyvios mintys ir emocijos, fizinis skausmas). Tai smegenų plovimas (gerąja prasme). Gerai. Tad eikime prie teorijos:
Taigi kiekvieną akimirką mes ką nors jaučiame (mintys, emocijos, kūno pojūtis, skonis, kvapas, vaizdas, garsas). Visi pojūčiai yra malonūs, nemalonūs ir neutralūs. Nemalonių mes stengiamės išvengti, neutralius ignoruojame, o maloniais mėgaujamės ir nenorime, kad jie dingtų, o kai dingsta, nusiviliame ir kartais nesugeba judėti toliau. Šios meditacijos metu turėsite priimti viską kaip yra. Tai prives jus prie suvokimo, kad viskas šioje žemėje nepastovu, laikina, beveik niekuo neįmanoma savęs patenkinti. O dabar prie technikos:
Atliekant šią meditaciją pastoviai turite kartoti mantrą (kokį nors žodį), kuris nukreips jūsų protą link meditacijos objekto. Iš pradžių turite koncentruotis ties savo kvėpavimu. Jauskite kaip kyla ir leidžiasi jūsų pilvo sritis. Stebėkite. Kai pilvas pakyla, mintyse sakykite "kyla", o kai leidžiasi, sakykite "leidžiasi" ir laikykite koncentraciją ties ta sritimi kol ateis koks nors stimulas (tarkime mintis). Kol mintis tęsiasi kartokite "mintys" ir stebėkite atėjusį minčių srautą, kad ir koks jis būtų ilgas, kol jis pasibaigs ir mintys nutils. Kai nutils, vėl susitelkite ties kvėpavimu kartodami mantrą. O atėjus bet kokiam stimului mantros pagalba susitelkite ties juo ir stebėkite. Pavadinkite stimulą tuo, kas jis yra ir suprasite, kad mintis tėra mintis, pyktis yra nieko daugiau kaip emocija, o skausmas - tiktai skausmas. Šiandien tiek.
 
Jeigu beskaitant kilo kokių nors klausimų, klauskite arba jeigu patirsite ką nors įdomaus, pasidalinkite.

Neteko girdėti tokio dalyko. Ten kur geresnis uni ten reikės VBE vidurkio ir metinio pažymio, kur šiaip sau - gal užteks ir metinio, bet univeras bus šlamštas ir tada jau geriau Lietuvoje stok.
 
2015 kai stojau reikalavimai iš dviejų uni buvo tokie, įstojau į pirmąjį:
 
Overall pass in the Brandos Atestats plus an average of 85% from state exams in Maths, Informatics and English plus IELTS (academic) 6.5 (minimum 6.0 in each element) or PTE Academic 62 (minimum 55 in each element)
 
Kitas buvo:
award of your Brandos Atestatas with 9 overall, including 85%, 85%, 80% in three State Exams including Maths, and PASS at IELTS with overall band score of 6.5 with at least 6.0 in each component.
 
Taip kad VBE ne tik kad turi įtakos, bet dar turėsi pasistengti, kad įstotum į normalų Uni, įstojau tikrai ne į Top 10, patekau į Top 14 UK, 84 pasaulyje TIK. Jau net nekalbu apie reikalavimus Top 10. :)

Sveikas.
 
Esi studentas, tai kodėl nenori pagyventi barake ?
Aš gyvenu barake, dviviečiam kambaryje. Moku po 60 eur/men.
Gyvenu taupiai, bet tarkim man pragyvenimui išeina, 20eur/men už salę, 60eur/ men už baraką. Kadangi po hesus ir macus nevaikstau ir + nustojau vartoti alcho* tai manau galiu drąsiai sakyti ,kad įsitenku į ~160eur mėnesiui.

Oj žinok ir turėdamas 30 eurų savaitei gali sau viską leisti jeigu moki pajamas susidėliot. Kuo greičiau išsikraustysi iš tėvų, tuo bus geriau. Čia kaip kažkas sako, gyvenk pas tėvus, taupyk. NESĄMONĖ. Reikia išmokt savarankiškai gyvent. Reikia išmokt gyvent ir su ribotom pajamom (netgi labai ribotom). Viskas įmanoma. Kai paragauji savarankiško gyvenimo (kad ir kiek mažai pajamų turi), gyvenimas nušvinta visai kitokiom spalvom. Tavo galimybės padidėja nežmoniškai (nes staiga turi atsakomybių, kurias įvykdai ir supranti, kad viskas yra įmanoma). Gyvenimas pas tėvus - tarsi turėjimas inkarą, kuris neleidžia judėti į priekį link SAVO gyvenimo. Link SAVO pasirinkimų, savo atsakomybės (pradedant maistu, baigiant mokesčiais, tvarka ir pan.). Gyventi savarankiškai nėra lengva, ir man keista kaip kas nors gali patarti "gyvenk pas tėvus". Čia yra totalus absurdas. Reikia tobulėt. Reikia judėt į priekį. Kaip kitaip išsiugdyti savarankiškumą ir prisiminti atsakomybę visoms gyvenimo sritims (finansiškai, rūpintis sveikata valgant gerą, savo gamintą maistą (nes su ribotom pajamom kitaip neišgyvensi). Supranti/išmoksti kaip apsipirkti teisingai (tiesiog kažkiek hakinant sistemą), ką valgyt, kaip palaikyt švarą ir tvarką namuose, kaip bendrauti su butiokais, kaip geriau sugyventi su kitais. Žodžiu, nors ir gyvenimas ant savo šiknos yra sunkesnis (iki kol įpročiai nesusiformavę), bet jis turi labai daug privalumų ir gali išsiugdyti tokių savybių, kurios LABAI LABAI pasitarnaus visose kitose gyvenimo srityse.
 
Aišku, nereik galvot taip, kad ai čia neturiu pinigų, š***s visiškas. Reikia mąstyt maždaug "okei, mano pajamos ribotos, todėl turiu elgtis protingai. Laikui bėgant atsiras daugiau pajamų. Gal ne rytoj, gal ne poryt, bet bus. O šiandien pasitenkinsiu kuo turiu." Svarbiausia kaip jautiesi. Kai išmoksti gerai jaustis ir neturėdamas pinigų, tada jie savaime atsiras.

Oj žinok ir turėdamas 30 eurų savaitei gali sau viską leisti jeigu moki pajamas susidėliot. Kuo greičiau išsikraustysi iš tėvų, tuo bus geriau. Čia kaip kažkas sako, gyvenk pas tėvus, taupyk. NESĄMONĖ. Reikia išmokt savarankiškai gyvent. Reikia išmokt gyvent ir su ribotom pajamom (netgi labai ribotom). Viskas įmanoma. Kai paragauji savarankiško gyvenimo (kad ir kiek mažai pajamų turi), gyvenimas nušvinta visai kitokiom spalvom. Tavo galimybės padidėja nežmoniškai (nes staiga turi atsakomybių, kurias įvykdai ir supranti, kad viskas yra įmanoma). Gyvenimas pas tėvus - tarsi turėjimas inkarą, kuris neleidžia judėti į priekį link SAVO gyvenimo. Link SAVO pasirinkimų, savo atsakomybės (pradedant maistu, baigiant mokesčiais, tvarka ir pan.). Gyventi savarankiškai nėra lengva, ir man keista kaip kas nors gali patarti "gyvenk pas tėvus". Čia yra totalus absurdas. Reikia tobulėt. Reikia judėt į priekį. Kaip kitaip išsiugdyti savarankiškumą ir prisiminti atsakomybę visoms gyvenimo sritims (finansiškai, rūpintis sveikata valgant gerą, savo gamintą maistą (nes su ribotom pajamom kitaip neišgyvensi). Supranti/išmoksti kaip apsipirkti teisingai (tiesiog kažkiek hakinant sistemą), ką valgyt, kaip palaikyt švarą ir tvarką namuose, kaip bendrauti su butiokais, kaip geriau sugyventi su kitais. Žodžiu, nors ir gyvenimas ant savo šiknos yra sunkesnis (iki kol įpročiai nesusiformavę), bet jis turi labai daug privalumų ir gali išsiugdyti tokių savybių, kurios LABAI LABAI pasitarnaus visose kitose gyvenimo srityse.
 
Aišku, nereik galvot taip, kad ai čia neturiu pinigų, š***s visiškas. Reikia mąstyt maždaug "okei, mano pajamos ribotos, todėl turiu elgtis protingai. Laikui bėgant atsiras daugiau pajamų. Gal ne rytoj, gal ne poryt, bet bus. O šiandien pasitenkinsiu kuo turiu." Svarbiausia kaip jautiesi. Kai išmoksti gerai jaustis ir neturėdamas pinigų, tada jie savaime atsiras.

Oj žinok ir turėdamas 30 eurų savaitei gali sau viską leisti jeigu moki pajamas susidėliot. Kuo greičiau išsikraustysi iš tėvų, tuo bus geriau. Čia kaip kažkas sako, gyvenk pas tėvus, taupyk. NESĄMONĖ. Reikia išmokt savarankiškai gyvent. Reikia išmokt gyvent ir su ribotom pajamom (netgi labai ribotom). Viskas įmanoma. Kai paragauji savarankiško gyvenimo (kad ir kiek mažai pajamų turi), gyvenimas nušvinta visai kitokiom spalvom. Tavo galimybės padidėja nežmoniškai (nes staiga turi atsakomybių, kurias įvykdai ir supranti, kad viskas yra įmanoma). Gyvenimas pas tėvus - tarsi turėjimas inkarą, kuris neleidžia judėti į priekį link SAVO gyvenimo. Link SAVO pasirinkimų, savo atsakomybės (pradedant maistu, baigiant mokesčiais, tvarka ir pan.). Gyventi savarankiškai nėra lengva, ir man keista kaip kas nors gali patarti "gyvenk pas tėvus". Čia yra totalus absurdas. Reikia tobulėt. Reikia judėt į priekį. Kaip kitaip išsiugdyti savarankiškumą ir prisiminti atsakomybę visoms gyvenimo sritims (finansiškai, rūpintis sveikata valgant gerą, savo gamintą maistą (nes su ribotom pajamom kitaip neišgyvensi). Supranti/išmoksti kaip apsipirkti teisingai (tiesiog kažkiek hakinant sistemą), ką valgyt, kaip palaikyt švarą ir tvarką namuose, kaip bendrauti su butiokais, kaip geriau sugyventi su kitais. Žodžiu, nors ir gyvenimas ant savo šiknos yra sunkesnis (iki kol įpročiai nesusiformavę), bet jis turi labai daug privalumų ir gali išsiugdyti tokių savybių, kurios LABAI LABAI pasitarnaus visose kitose gyvenimo srityse.
 
Aišku, nereik galvot taip, kad ai čia neturiu pinigų, š***s visiškas. Reikia mąstyt maždaug "okei, mano pajamos ribotos, todėl turiu elgtis protingai. Laikui bėgant atsiras daugiau pajamų. Gal ne rytoj, gal ne poryt, bet bus. O šiandien pasitenkinsiu kuo turiu." Svarbiausia kaip jautiesi. Kai išmoksti gerai jaustis ir neturėdamas pinigų, tada jie savaime atsiras.

Oj žinok ir turėdamas 30 eurų savaitei gali sau viską leisti jeigu moki pajamas susidėliot. Kuo greičiau išsikraustysi iš tėvų, tuo bus geriau. Čia kaip kažkas sako, gyvenk pas tėvus, taupyk. NESĄMONĖ. Reikia išmokt savarankiškai gyvent. Reikia išmokt gyvent ir su ribotom pajamom (netgi labai ribotom). Viskas įmanoma. Kai paragauji savarankiško gyvenimo (kad ir kiek mažai pajamų turi), gyvenimas nušvinta visai kitokiom spalvom. Tavo galimybės padidėja nežmoniškai (nes staiga turi atsakomybių, kurias įvykdai ir supranti, kad viskas yra įmanoma). Gyvenimas pas tėvus - tarsi turėjimas inkarą, kuris neleidžia judėti į priekį link SAVO gyvenimo. Link SAVO pasirinkimų, savo atsakomybės (pradedant maistu, baigiant mokesčiais, tvarka ir pan.). Gyventi savarankiškai nėra lengva, ir man keista kaip kas nors gali patarti "gyvenk pas tėvus". Čia yra totalus absurdas. Reikia tobulėt. Reikia judėt į priekį. Kaip kitaip išsiugdyti savarankiškumą ir prisiminti atsakomybę visoms gyvenimo sritims (finansiškai, rūpintis sveikata valgant gerą, savo gamintą maistą (nes su ribotom pajamom kitaip neišgyvensi). Supranti/išmoksti kaip apsipirkti teisingai (tiesiog kažkiek hakinant sistemą), ką valgyt, kaip palaikyt švarą ir tvarką namuose, kaip bendrauti su butiokais, kaip geriau sugyventi su kitais. Žodžiu, nors ir gyvenimas ant savo šiknos yra sunkesnis (iki kol įpročiai nesusiformavę), bet jis turi labai daug privalumų ir gali išsiugdyti tokių savybių, kurios LABAI LABAI pasitarnaus visose kitose gyvenimo srityse.
 
Aišku, nereik galvot taip, kad ai čia neturiu pinigų, š***s visiškas. Reikia mąstyt maždaug "okei, mano pajamos ribotos, todėl turiu elgtis protingai. Laikui bėgant atsiras daugiau pajamų. Gal ne rytoj, gal ne poryt, bet bus. O šiandien pasitenkinsiu kuo turiu." Svarbiausia kaip jautiesi. Kai išmoksti gerai jaustis ir neturėdamas pinigų, tada jie savaime atsiras.

Oj žinok ir turėdamas 30 eurų savaitei gali sau viską leisti jeigu moki pajamas susidėliot. Kuo greičiau išsikraustysi iš tėvų, tuo bus geriau. Čia kaip kažkas sako, gyvenk pas tėvus, taupyk. NESĄMONĖ. Reikia išmokt savarankiškai gyvent. Reikia išmokt gyvent ir su ribotom pajamom (netgi labai ribotom). Viskas įmanoma. Kai paragauji savarankiško gyvenimo (kad ir kiek mažai pajamų turi), gyvenimas nušvinta visai kitokiom spalvom. Tavo galimybės padidėja nežmoniškai (nes staiga turi atsakomybių, kurias įvykdai ir supranti, kad viskas yra įmanoma). Gyvenimas pas tėvus - tarsi turėjimas inkarą, kuris neleidžia judėti į priekį link SAVO gyvenimo. Link SAVO pasirinkimų, savo atsakomybės (pradedant maistu, baigiant mokesčiais, tvarka ir pan.). Gyventi savarankiškai nėra lengva, ir man keista kaip kas nors gali patarti "gyvenk pas tėvus". Čia yra totalus absurdas. Reikia tobulėt. Reikia judėt į priekį. Kaip kitaip išsiugdyti savarankiškumą ir prisiminti atsakomybę visoms gyvenimo sritims (finansiškai, rūpintis sveikata valgant gerą, savo gamintą maistą (nes su ribotom pajamom kitaip neišgyvensi). Supranti/išmoksti kaip apsipirkti teisingai (tiesiog kažkiek hakinant sistemą), ką valgyt, kaip palaikyt švarą ir tvarką namuose, kaip bendrauti su butiokais, kaip geriau sugyventi su kitais. Žodžiu, nors ir gyvenimas ant savo šiknos yra sunkesnis (iki kol įpročiai nesusiformavę), bet jis turi labai daug privalumų ir gali išsiugdyti tokių savybių, kurios LABAI LABAI pasitarnaus visose kitose gyvenimo srityse.
 
Aišku, nereik galvot taip, kad ai čia neturiu pinigų, š***s visiškas. Reikia mąstyt maždaug "okei, mano pajamos ribotos, todėl turiu elgtis protingai. Laikui bėgant atsiras daugiau pajamų. Gal ne rytoj, gal ne poryt, bet bus. O šiandien pasitenkinsiu kuo turiu." Svarbiausia kaip jautiesi. Kai išmoksti gerai jaustis ir neturėdamas pinigų, tada jie savaime atsiras.

Oj žinok ir turėdamas 30 eurų savaitei gali sau viską leisti jeigu moki pajamas susidėliot. Kuo greičiau išsikraustysi iš tėvų, tuo bus geriau. Čia kaip kažkas sako, gyvenk pas tėvus, taupyk. NESĄMONĖ. Reikia išmokt savarankiškai gyvent. Reikia išmokt gyvent ir su ribotom pajamom (netgi labai ribotom). Viskas įmanoma. Kai paragauji savarankiško gyvenimo (kad ir kiek mažai pajamų turi), gyvenimas nušvinta visai kitokiom spalvom. Tavo galimybės padidėja nežmoniškai (nes staiga turi atsakomybių, kurias įvykdai ir supranti, kad viskas yra įmanoma). Gyvenimas pas tėvus - tarsi turėjimas inkarą, kuris neleidžia judėti į priekį link SAVO gyvenimo. Link SAVO pasirinkimų, savo atsakomybės (pradedant maistu, baigiant mokesčiais, tvarka ir pan.). Gyventi savarankiškai nėra lengva, ir man keista kaip kas nors gali patarti "gyvenk pas tėvus". Čia yra totalus absurdas. Reikia tobulėt. Reikia judėt į priekį. Kaip kitaip išsiugdyti savarankiškumą ir prisiminti atsakomybę visoms gyvenimo sritims (finansiškai, rūpintis sveikata valgant gerą, savo gamintą maistą (nes su ribotom pajamom kitaip neišgyvensi). Supranti/išmoksti kaip apsipirkti teisingai (tiesiog kažkiek hakinant sistemą), ką valgyt, kaip palaikyt švarą ir tvarką namuose, kaip bendrauti su butiokais, kaip geriau sugyventi su kitais. Žodžiu, nors ir gyvenimas ant savo šiknos yra sunkesnis (iki kol įpročiai nesusiformavę), bet jis turi labai daug privalumų ir gali išsiugdyti tokių savybių, kurios LABAI LABAI pasitarnaus visose kitose gyvenimo srityse.
 
Aišku, nereik galvot taip, kad ai čia neturiu pinigų, š***s visiškas. Reikia mąstyt maždaug "okei, mano pajamos ribotos, todėl turiu elgtis protingai. Laikui bėgant atsiras daugiau pajamų. Gal ne rytoj, gal ne poryt, bet bus. O šiandien pasitenkinsiu kuo turiu." Svarbiausia kaip jautiesi. Kai išmoksti gerai jaustis ir neturėdamas pinigų, tada jie savaime atsiras.

Oj žinok ir turėdamas 30 eurų savaitei gali sau viską leisti jeigu moki pajamas susidėliot. Kuo greičiau išsikraustysi iš tėvų, tuo bus geriau. Čia kaip kažkas sako, gyvenk pas tėvus, taupyk. NESĄMONĖ. Reikia išmokt savarankiškai gyvent. Reikia išmokt gyvent ir su ribotom pajamom (netgi labai ribotom). Viskas įmanoma. Kai paragauji savarankiško gyvenimo (kad ir kiek mažai pajamų turi), gyvenimas nušvinta visai kitokiom spalvom. Tavo galimybės padidėja nežmoniškai (nes staiga turi atsakomybių, kurias įvykdai ir supranti, kad viskas yra įmanoma). Gyvenimas pas tėvus - tarsi turėjimas inkarą, kuris neleidžia judėti į priekį link SAVO gyvenimo. Link SAVO pasirinkimų, savo atsakomybės (pradedant maistu, baigiant mokesčiais, tvarka ir pan.). Gyventi savarankiškai nėra lengva, ir man keista kaip kas nors gali patarti "gyvenk pas tėvus". Čia yra totalus absurdas. Reikia tobulėt. Reikia judėt į priekį. Kaip kitaip išsiugdyti savarankiškumą ir prisiminti atsakomybę visoms gyvenimo sritims (finansiškai, rūpintis sveikata valgant gerą, savo gamintą maistą (nes su ribotom pajamom kitaip neišgyvensi). Supranti/išmoksti kaip apsipirkti teisingai (tiesiog kažkiek hakinant sistemą), ką valgyt, kaip palaikyt švarą ir tvarką namuose, kaip bendrauti su butiokais, kaip geriau sugyventi su kitais. Žodžiu, nors ir gyvenimas ant savo šiknos yra sunkesnis (iki kol įpročiai nesusiformavę), bet jis turi labai daug privalumų ir gali išsiugdyti tokių savybių, kurios LABAI LABAI pasitarnaus visose kitose gyvenimo srityse.
 
Aišku, nereik galvot taip, kad ai čia neturiu pinigų, š***s visiškas. Reikia mąstyt maždaug "okei, mano pajamos ribotos, todėl turiu elgtis protingai. Laikui bėgant atsiras daugiau pajamų. Gal ne rytoj, gal ne poryt, bet bus. O šiandien pasitenkinsiu kuo turiu." Svarbiausia kaip jautiesi. Kai išmoksti gerai jaustis ir neturėdamas pinigų, tada jie savaime atsiras.

Oj žinok ir turėdamas 30 eurų savaitei gali sau viską leisti jeigu moki pajamas susidėliot. Kuo greičiau išsikraustysi iš tėvų, tuo bus geriau. Čia kaip kažkas sako, gyvenk pas tėvus, taupyk. NESĄMONĖ. Reikia išmokt savarankiškai gyvent. Reikia išmokt gyvent ir su ribotom pajamom (netgi labai ribotom). Viskas įmanoma. Kai paragauji savarankiško gyvenimo (kad ir kiek mažai pajamų turi), gyvenimas nušvinta visai kitokiom spalvom. Tavo galimybės padidėja nežmoniškai (nes staiga turi atsakomybių, kurias įvykdai ir supranti, kad viskas yra įmanoma). Gyvenimas pas tėvus - tarsi turėjimas inkarą, kuris neleidžia judėti į priekį link SAVO gyvenimo. Link SAVO pasirinkimų, savo atsakomybės (pradedant maistu, baigiant mokesčiais, tvarka ir pan.). Gyventi savarankiškai nėra lengva, ir man keista kaip kas nors gali patarti "gyvenk pas tėvus". Čia yra totalus absurdas. Reikia tobulėt. Reikia judėt į priekį. Kaip kitaip išsiugdyti savarankiškumą ir prisiminti atsakomybę visoms gyvenimo sritims (finansiškai, rūpintis sveikata valgant gerą, savo gamintą maistą (nes su ribotom pajamom kitaip neišgyvensi). Supranti/išmoksti kaip apsipirkti teisingai (tiesiog kažkiek hakinant sistemą), ką valgyt, kaip palaikyt švarą ir tvarką namuose, kaip bendrauti su butiokais, kaip geriau sugyventi su kitais. Žodžiu, nors ir gyvenimas ant savo šiknos yra sunkesnis (iki kol įpročiai nesusiformavę), bet jis turi labai daug privalumų ir gali išsiugdyti tokių savybių, kurios LABAI LABAI pasitarnaus visose kitose gyvenimo srityse.
 
Aišku, nereik galvot taip, kad ai čia neturiu pinigų, š***s visiškas. Reikia mąstyt maždaug "okei, mano pajamos ribotos, todėl turiu elgtis protingai. Laikui bėgant atsiras daugiau pajamų. Gal ne rytoj, gal ne poryt, bet bus. O šiandien pasitenkinsiu kuo turiu." Svarbiausia kaip jautiesi. Kai išmoksti gerai jaustis ir neturėdamas pinigų, tada jie savaime atsiras.

Vo, kaip tik žadėjau atsinaujinti laptopą, nu nee, laukiam naujos kartos cpu, o atnaujinimą atidedam.
 
aš taip spėčiau, kad per pastaraji dešimtmetį yra sukurta koks 90%+ visų dabar kompiuteriuose naudojamų intel procesorių

Jo. Manau, jog nootropai veiksmingi, BET kai kurie (tarkim, modafilinas) turi didžiulį šalutinį poveikį. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, jog geriau už nootropus yra teisinga dieta (pvz paleo) ir maisto papildai (tam tikri B grupės vitaminai, Omega-3 riebalai, amino rūgštys - L-Tirozinas, 5-HTP ir pan.). Nuo tada kai pradėjau teisingai maitintis ir naudoti šiuos papildus galiu daug daugiau dirbti, visai nepavargstu, nuotaika, jei niekas nesunervina, daug geresnė negu būdavo anksčiau, muzika pradėjo daug labiau veikti emociškai (į teigiamą pusę). Taip kad tai yra 100 kartų geriau už nootropus, nes veikimas panašus, tai gali vartoti kasdien ir neviršijant tau asmeniškai reikalingų medžiagų kiekio nesukelia jokio šalutinio poveikio. Tai yra, ilgalaikis vartojimas visiškai saugus.

Nesvarbu ar tu vienas medituosi ar su žmonėm. Šiaip ta formali meditacija net nereikalinga. Svarbiausia yra tirti savo įsitikinimus ir žiūrėti kurie tau padeda gyventi, o kurie trukdo. Tai gali daryti 24/7 (nors nerekomenduočiau tiek daug). Svarbu tiesiog stebėti savo mąstymą.
 
Jeigu neturi tylios vietelės ar gyveni ne vienas - tai taipogi ne problema. Gali apsimesti jog kažką skaitai ir tiesiog žiūrėdamas į kompiuterio ekraną medituoti. Tai tikrai bus geriau negu jokios praktikos. Stresas apmažės, geriau susipažinsi su savo vidine aplinka: savo mintim, emocijom ir (svarbiausia) įsitikinimais. Laikui bėgant identifikuosi mąstymo būdus, kurie tau trukdo gyventi ir galėsi juos lengvai pakeisti, jeigu gerai ištyrinėsi ir suprasi kaip veikia tavo protas.
 
Nuo meditacijos netapsi "atsparus" skausmas ir neigiamiems dalykams. Gali atsitikti kaip tik atvirkščiai, bet reikia suprasti, jog tokio dalyko kaip neigiama nėra. Vienu momentu kažkoks dalykas gali atrodyti kaip labai neigiamas, bet po to dažniausiai pasirodo visiškai atvirkščiai. Tas negiamas dalykas gali priversti labiau siekti savo tikslų, neklausyti kitų, remtis sava patirtim, kadangi visi gyvename savo gyvenimus ir kiekvienam gyvenimui galioja tam tikra prasme skirtingos taisyklės (nors ir principai vienodi). Pvz. artimojo mirtis gali taip tave sukrėsti, jog į savo gyvenimą pažvelgsi visiškai iš kitos perspektyvos ir ateityje prisiminsi šį įvykį ir už tą patirtį sakysi ačiū.
 
Tiems kas nori iš meditacijos vidinės ramybės, gali iškart nustoti jos ieškoti, nes vidinės ramybės nėra. Yra tiktai laikina vidinė ramybė sukelta dirbtiniais būdais: meditacija, narkotikai ir pan. Meditacija iš tikro nėra kas kita kaip narkotikas, tik toks, kurį tu pats sukeli be jokių psichiką veikiančių medžiagų (išskyrus natūraliai tuo metu išsiskiriančias smegenyse, kurios praktiškai identiškos į narkotikams).

Aš medituoju šitokiu būdu:
1. Įkvėpdamas oro skaičiuoju iki 4 lėtai (mintyse).
2. Sulaikau orą ir vėl skaičiuoju iki 4 lėtai (mintyse)
3. Iškvėpiu ir vėl skaičiuoju mintyse iki 4 lėtai.
 
O jeigu norit apie nieką negalvoti tai pabandykit sau mintyse pasakyti: "Kokia bus kita mano mintis?" Ir tas tarpas iki tol kol atsiras jūsų kita mintis, yra ta stadija, kaip turėtu būti pastoviai medituojant. :)

Faktas kaip blynas, jeigu kaina yra slepiama, reiškia ji yra bloga. Ir tai galioja ne tik feisbukui, taip yra visur. Pvz., kai būnu užsienyje ir ieškau kavinės pavalgyt, tai pigiausia būna kur kainos parašytos dideliu tekstu ant lango ar ant lentos gatvėje. Vidutinės kainos būna kai meniu pakabintas prie įėjimo. Na o kur kainas gali pamatyti tik atsisėdęs prie staliuko ir padavėjui atnešus meniu - ten aišku būna brangiausia.

Debilizmas su tomis kainytėmis į PM. Čia uždarbyje irgi pilna tokių. Kam ta kainą slėpti ?

Su 650€ nuolatinių pastovių pajamų ir nuotykių troškuliu gal geriausia tiesiog atitrūkti nuo aplinkos ir praleisti kelis mėnesius pvz. kokiam Tailande, kur nedidelės pragyvenimo išlaidos ir visos sąlygos susidėlioti mintis ir pagalvoti, kur ir ką norėtum veikti ateityje. Kita vertus, jei apsisprendei vykti užsidirbti ir planas a) per daug nutrūktgalviškas, gal ta pati UK neblogas variantas, jei ne Londone su kosmine nuoma gyventi. O gal kaip minėta tiesiog užtektų pakeisti miestą LT :)

I tema apie alkoholi, kanape, psichodelikus ir kapitalizma
 
Alkoholizmas tai pasaulinė problema ir ypatingai tokiose šalyse kaip Rusija, Čekija, Baltarusija ir Lietuvą. Bet galių pasakyti tokį dalyką - kai alkoholis buvo pirma kartą įvežtas pas senuosius rusus jie vengė jo kaip velnio, tuomet gerti buvo gėdinga ir girtus bausdavo. Žmonoms iš viso buvo uždrausta gerti, nes jau tuomet buvo suprasta, kad nuo jo gimdavo vaikai su fiziniais ir protiniais atsilikimais. Tai kas yra tas alkoholis? Tai pats pavojingiausias ir daugiausiai pasaulyje suvartojamas narkotikas. Profesorius David Nutt sako, kad alkoholis dar pavojingesnis už heroiną ar kokainą (apačioje pateiksiu jo sudaryta diagramą narkotikų pagal pavojingumą). Apsvaigimo efektas atsiranda dėl smegenų neuronų žūties – tai nieko įprasto, kad vartojantis alkoholį tampa silpnapročiu. Jis padidina vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Sukelia psichines ligas depresiją, šizofreniją, kvailą ir agresyvų elgesį. Juo apsvaigus padaroma daugiausiai nusikaltimų, nužudymų ir savižudybių, smurto šeimoje ir prieš vaikus, eismo pažeidimų ir kitų nelaimių. Be alkoholio legalus tačiau pavojingi narkotikai yra cukrus, tabakas, kava ir kai kurie vaistai. Tai sveikatai kenkiančios, net mirtinos ir priklausomybę sukeliančios medžiagos. Tai kyla klausimas kodėl pavojingesnį narkotikai skatinami vartoti, o pasak mokslininkų saugesnį augalai tokie kaip kanapė, o ypač saugus DMT ir kvaitulinis šalavijas griežtai uždraudžiami. Kodėl kuriamos destruktyvaus vartojimo reklamos, o saugesni narkotikai kriminalizuojami. Jei pažvelgsite į visus faktus suprasite, kad ne sveikatai apsaugoti kaip propagandistai aiškina. Moksliškai nustatyta, kad alkoholis, tabakas, cukrus, kava tokie pavojingi, kad DMT ar marihuana atrodo nekalti prieš juos. Juo labiau DMT ir THC natūraliai gaminasi smegenyse. Nuo legalių narkotikų masiškai mirštama, nuo kanapės, DMT ir kvaitulinio šalavijo nenumirė dar niekas tai faktas. Seimo narė, o tiksliau dezinformacijos agentas Vincė Vaidevutė Margevičienė sukėlė tikrą isterija dėl saldainių su kanapių sėklomis. Jį palaiko, kaip jį sako nekaltų saldainių prekybą, bet prieštarauja kanapių sėklų naudojimui. Bet jį šlykščiai meluoja – profesorius Robert Lustig sako, kad cukrus pavojingesnis už alkoholį ir tabaką, sukelia daugybe ligų. Nuo jo vartojimo kasmet pasaulyje miršta 35 milijonai žmonių. „Nekalti“, o tiksliau mirtini saldainiai leidžiami vartoti net vaikams. Dar buvo nustatyta, kad nuo jo vaikai darosi agresyvus. Kanapių sėklose bent jau yra daug vertingų baltymų ir vitaminų. Tikroji priežastis kodėl mūsų šeimininkai bijo jų yra tą, kad kanapė ir kiti psichodelikai yra tiesiog nenaudingi kapitalistiniai ideologijai. Nuo jų kareiviai pasidarys taikus kaip hipiai, žmonės nebenorės daugiau vergauti ir gyventi blogomis sąlygomis, miesto strese, skubėjime, taršoje ir triukšme, pirkti kapitalistų šiukšles - televizorius, Iphonus, Ipadus, nebus kam krauti turtus. Yra žmonių kurie visa gyvenimą juodai pradirbą už alkoholį ir televizija. Bet atsisakę šios siaubingos kultūros geriau ilsėsis kur nors gamtos prieglobstyje, leis laiką su mylimaisiais, medituos, džiaugsis tuom ką turi. Viskas kas reikalinga yra mūsų viduje. „Kas žiūri į išorę, tas tik svajoja, o kas pažvelgia vidun, prabunda.“ Karlas Jungas. Pagonybė ir kanapė yra mūsų kultūros dalis. Ją augino senovės baltai plačiam pritaikymui. Baltų pagonybėje Vaisgamta buvo linų ir kanapių deivė, skatinusi augalijos augimą ir klestėjimą, vaisingumo dievybė. Baltai saugojo medžius ir miškus, tai buvo feministinė ir taiki kultūra. Labai žiaurų, kad fašistinė reptilijų valdžia nepripažįsta baltų religijos ir draudžia auginti kanapes. Nors tarp valstybės pripažintu religijų yra net budistų, krišnaitų ir Jehovos liudytojų visiškai svetimos Lietuvai religijos. Ką jums dar nenori pasakyti, kad kanapė pripažinta nuostabių vaistu nuo daugelio ligų, pvz. kitaip nei tradicinės priemonės išgydantis vėžį nepažeisdamas sveikų ląstelių, čia Dr. Jeffrey Hergenrather paaiškina kaip . Tai puiki pluoštinė medžiaga. Jį greitai auga ir nereikalauja pesticidų. Bet fašistinių pažiūrų politikai griežtai neleidžia legalizuoti net pluoštinės ir medicininės kanapės. Lietuva skursta, tačiau atsiranda 100 milijonų litų priklausomybių ir narkotikų karui. Va tik būdas žiaurus ir žmonės vis dar svaiginasi ar legaliais, ar nelegaliais būdais. Vincė Vaidevutė Margevičienė sakė geriausias būdas priklausomybių prevencijai mokslas, o ne prievarta. Bet jie net nepateikia paaiškinimo kodėl saugesni svaigalai nuo kuriu dar niekas nemirė yra uždraudžiami be argumentų ir kodėl mirtini nuodai leidžiami vartoti. Tokie kontrolieriai meluoja ir išduoda visuomenę ir mokslą, nes mokslininkai sako priešinga – legalus narkotikai daug pavojingesni, įskaitant ir priklausomybes nuo persivalgymo, televizijos, kompiuterio, telefonų, t.t. Tai kyla klausimas kur tie 100 milijonų litų nueina, jei žalingų priklausomybių tik daugėja? Mano nuomone šitiems kontrolieriams visiškai nusispjauti į jas. Jų tikroji funkcija užtikrinti, kad žmonės neštų pelną, neuždavinėtų klausimų ir vartotų tik darbo stimuliatorius. O specialiosios tarnybos išgaudys „bėgančius“ iš vergijos.
 
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/ikrauk/naujiena/as-manau/apie-manipuliacijos-technologijas-ir-vartotojiskumo-beprotybe-516-269938

Betkas patekęs į tavo kūna duoda vienokią ar kitokią energiją, kuri įtakoja mūsų samonės būseną. Nesvarbu ar tai psichadelikai, ar žolė, ar kava, ar braškė ar čipsai. Oras, kuriuo kvėpuojam, keičia mūsų suvokimą, netgi ta pati temperatūra.
Psichadelikai iš esmės duoda labai daug teigiamo, jei žmogus yra atviras sau ir nebijo priimti informaciją. Jei tu dirbi darbą, kurio nekenti, gyveni su partnere/partneriu, kuris tave engia ar kas kitas trikdo tavo laisvą mastyseną ir gyvenimą, ir bandai save apgauti, kad taip gyventi reikia, nes ..(susigalvoji sau priežastis).., tada tau rauna stogą ir be psichadelikų. Jei negali būt sau atviras ir savęs bijai - nevartok psichadelikų, nes gausi bad-trip ir tikrai pateksi į ta PTSD grupę. Tačiau tai nėra, kad tau stoga nurovė grybai (nekalbu apie underground rinkos padarinius kaip NBOME ir visą kitą sintetinį šūdą). Norint suprasti, reikia labiau įsigilinti į tą bad-trip. Tai yra tavo pačio išgalvota reakcija į gautą informaciją. Dažnai tai būna tiesiog nesugebėjimas paleisti senos informacijos arba tavo įvairių traumų išgyvenimai dar kartą. "Drugs are bad and you can die" šlamštastika nepadeda. Bad-tripina dažniausiai žmonės, nepasitikintys savimi, besiskundžiantys gyvenimu ir nenorintys/nedrystantys nieko keisti.
Ką psichadelikai padaro, tai atveria suvokimą, kad tai kuo tu tikėjai (tiesiog kažkokie buki įsitikinimai, valdžios primestos taisyklės ar mamos aiškintos tiesos) nebūtinai yra tiesa. Kad ir dabar matau čia žmonių aiškinančių, kad nelegalūs narkotikai yra ne-ne-ne. Jie tuo patys tiki ir tuo pačiu pliaupia alkoholį. Tiesiog, nes kažkokie neaiškūs dėdės su savais interesais taip nusprendė, kad tau taip yra geriau, ir tu net neturi realios informacijos kas kaip ir kodėl ir tuo tiki. Tai tiesiog buka :)
Labai dažnai, žmonės, kuriems teko susidurti su psichadelikais nesiparina dėl nereikšmingų dalykų, daug šypsosi, tačiau aplinkiniams jie atrodo nenormalūs, "nušokę". Aš pats turiu artimų situacijų, kai žmogus su "I don't do drugs" starter kit'u (cigaretės, alkoholis, farmacija) serga depresija, panikos priepoliais, ryja tabletes, nes kitaip neišsėdi savo nekenčiamam darbe ir aiškina kitiems kokie jie narkomanai ir kad atrodo kaip idiotai kai tiek šypsosi. O pagėrus dar ir ant agresijos užšoka. Nu c'mon :lol: Čia reali istorija ir ji man labai artima, ir tokių pilnas pasaulis. Gaila, nes ten labai protingas vaikis, tiesiog pasuko ne tuo keliu ir negali sau to pripažinti ir imtis ryžtingų veiksmų pakeisti gyvenimą. Pyktis ant visų kitų visų pirma reiškia pyktį ant savęs. :)
Apie paralelines visatas/dimensijas, net mokslininkai svarsto. Tai ką mes žinom yra apgailėtinai mažai. Atmesti betkokią versiją yra buka, jei nėra faktais įrodyta kitaip. O kartais ir patys faktai klysta. Tu (skaitytojau) kaip geras išsilavinęs pardavimų vadybininkas/fūros vairuotojas/programuotojas (įrašyk savo profesiją) esi toks turtingas išmintimi, kad gali paaiškinti kaip veikia smegenys, kas yra už visatos, kiek yra dimensijų, ir kiek mes galime turėti pojučių? Įsižemink, tu toli gražu neturi jokio suvokimo ir tavo (ir mano beabėjo) mastymas labai primityvus. Labai labai neseniai atrado jungtį, kuri patvirtina, kad žmogaus smegenys gali turėti įtakos autoimuninei sistemai (tai visgi nėra ji tokia "auto"?). O keli metai prieš, kvailiais vadino žmones, kurie teigė, kad gali kontroliuoti ją. Google Wim Hoff the Iceman (taip, jis showmenas, PR'ščikas ir daro iš to verslą, bet tai nekeičia fakto kiek jis pasiekęs ir ką įrodęs).
Tikėjimas tuo, kas tau pasakyta neaišrado nieko naujo. Tik naujų galimybių neatmetimas duoda galimybę tobulėti.
 
Iš esmės taip, psichadelikai yra naudingi. Viskas yra naudinga. Kalbant apie blaivumą, didžioji dalis jūsų to net nėra patyrę. Betkokia informacija patekusi į kūną (maistas, narkotikai, kvapai ar tiesiog kiti sensoriai, kurių net nežinojai kad turėjai) įtakoja tavo samonės būseną.
Tarp kitko augalai, grybai, gyvūnai irgi turi samonę. Aš asmeniškai mieliau rinkčiausi naturalų psichadeliką, nei sintetinį.

Atgimo tema, tai radau DELFYJE idomu komentara kazkieno, gal kam idomu bus.
 
99.9% zmoniu masto visiskai blogai. Jums tiesiog visiems isplautos smegenys nuo kapitalistinio pasaulio ir jus visa tai paimat uz tiesa net nesusimastydami. Per tiek metu toks konsensusas susikure, kad i darba yra ziurima tik kaip i prievole kazkokia, uz kuria gautum atlygi. Kaimiskai tariant daryt tik delto, kad daryt. Ir cia yra problema, kad 99.9% zmoniu nesuvokia, kad tu gali visai kitaip ziureti i "darba". 99.9% pasaulio zmonems yra isplautos smegenys, kad visa gyvenimo prasme yra tik krautis kapitala. Sis teiginys ant tiek yra igrustas jums visiems, kad jus savo egzistencijos pilnuose gyvenimuose to net nesuvokiat. Gal tik 0.1% pasaulio gyventoju renkasi profesija pagal savo pasaukima ir aistra. Kodel? Todel, kad kapitalistinis pasaulis ant tiek isizulino visiems i smegenis, kad tau reikia kuo daugiau pinigu ir greitai. Problema tame, kad niekas net nebando klausyti savo aistros ir pasaukimo ir is karto pasiduoda kapitalistiniam pasauliui. Jeigu tu isanalizuosi savo igudzius, savo pomegius ir savo asmenybes tipa, tu turesi visas galimybes statyti savo gyvenima ant savo pasaukimo/aistros. Ka tai pakeicia? Tai pakeicia absoliuciai viska, nes tada tavo gyvenime atsirases prasme, o ne daryti tik delto, kad daryti. Jeigu tu atradai savo aistra (ka kiekvienas zmogus turi, tik, deja, 99.9% jos neatranda, nes net NESISTENGIA jos ieskoti, is karto pasiduoda kapitalistiniui pasaulio spaudimui), tu esi isanalizaves savo igudzius/skillus ir idesi daugybe darbo, tu anksciau ar veliau prasimusi ir gyvensi is savo veiklos, kuri yra tavo gyvenimo aistra. Tau nereikes rasyti tokiu straipsniu apie 15 h per diena dirbancius juodadarbius fabrikinius. Kodel tokiu juodadarbiu fabrikiniu yra tukstanciai? Todel, kad jie is karto pasiduoda kapitalistiniui pasauliui, jie net nebando ieskoti savo pasaukimo. Jiem isplautos smegenys zinisklaidos, kad daug pinigu = laimingas ir prasmingas gyvenimas. Taip nera ir niekada nebus. Cia dabar pasiplus argumentai, kad as ta pati darba dirbdamas Lietuvoj 5x maziau uzdirbu. Tu 5x maziau Lietuvoj uzdirbi, nes tu net nebandai atrasti savo pasaukimo, kuriam tu turetum naturalaus talento ir plius idejes kruva pastangu tu PASIEKTUM norima rezultata anksciau ar veliau garantuotai. Neegzistuoja toks zmogus, kuris atrades savo pasaukima, turedamas tam pasaukimui talenta ir idejes kruva pastangu nepasiektu gero gyvenimo. Jeigu tu sieki, zinai, ko sieki, turi talenta ir daug idedi pastangu tu tai PASIEKSI NESVARBU, KURIOJE SALYJE GYVENTUM. 99.9% to nepasiekia, nes jie net NEBANDO IESKOTI savo pasaukimo/aistros. Kokia sakysi prasme ieskoti to pasaukimo jeigu man pvz pasiseke dirbti darba, kuriame daug uzdirbu net ir neieskant pasaukimo/aistros? Prasme tokia, kad tavo gyvenimas igaus visiskai kita prasme. Tu gyvensi kiekviena diena, o ne tik savaitgali. Ka as turiu omeny sakydamas tai? Jeigu tu darai tik delto, kad daryti, net ir uzdirbdamas gerus pinigus tu egzistuosi. Kodel egzistuosi? Todel kad 5 is 7, 22 is 30, 269 is 365 dienu per metus tu darysi tai, kas tau NETEIKIA JOKIO MALONUMO. Tu kiekviena diena eisi i darba kaip i vergove, lageri, kad kito menesio pradzioj susirinktum atlyginima. Lauksi savaitgalio, kad savaitgali galetum dziaugtis veikla, kuri tau teikia malonuma. Ir taip iki kol numirsi. Tai yra didziausia beprasmybe, kokia tik imanoma sugalvoti. Pagalvok zmogau, 80% savo gyvenimo laiko tu egzistuosi ir tik 20% (savaitgaliai) tu gyvensi. Jeigu tu ieskosi stipriai stipriai savo pasaukimo, tu nedirbsi gyvenime nei vienos dienos, nes tau tai bus veikla, kuri teikia malonuma ir nera kapitalistine prievole. Kodel sukurti savaitgaliai? Kad pailsetum po savaites darbu. O kodel tau reikia pailseti po savaites darbu? Todel, kad as dirbu nemegsta darba tik tam, kad dirbti ir pragyventi. O kodel tu dirbi nemegstama darba? Nes gaunu gera atlygi ir man kapitalistinis pasaulis isplove smegenis, kad tik piniguose laime. Jeigu tu uzsiimtum veikla is pasaukimo ir is tos veiklos pragyventum, tau nereiketu jokiu savaitgaliu. Kodel nereiketu savaitgaliu? Todel, kad uzsiimdamas veikla is pasaukimo tu niekada nepavargtum, ta veikla butu tavo gyvenimo prasme ir ji tave palaikytu visapusiskai laimingu. Esme tame, kad 99.9% net nesusimasto, kad kad ir kiek pinigu uzdirbtu ju gyvenimai vistiek yra beprasme egzistencija, bet jie to nesuvokia. Kodel nesuvokia? Nes visas visuomenes mastymas pastatytas ant kapitalizmo. Visiem atrodo, kad gyvenimo prasme yra pinigai, nes ju turedamas gali gyventi, bet taip sako zmones, kurie ju daug neturi. Kai tie zmones ju pradeda tureti daug, jie tada atsiseda ant kedes ir pajaucia, kad vistiek jiem kazko truksta tame gyvenime, jie masto masto ir vistiek nesupranta, ko jiem truksta ju gyvenime. As zinau ko jums truksta ir galiu drasiai atsakyti. Jusu gyvenime truksta PRASMES. Jeigu tu dirbsi ne pagal pasaukima ir aistra tavo gyvenime ir niekada nebus prasmes, kad ir visus pasaulio pinigus turetum, nes tu gyvensi tik del sestadienio ir sekmadienio. Paziurekit statistika i kur stoja studentai. 90% stoja i kompiuteriu moksla, medicina, teise, ekonomika. Kodel jie ten visi stoja? Todel, kad ten didziausi atlyginimai, bet niekas net nesusimasto ar man patinka ta sritis, ar as jai potrauki jauciu, ar as talenta turiu. Visiem galvas isplove visuomenes stereotipai, kurie nera paremti jokiu mokslu. Kazkas pries kazkiek simtu metu sumaste ir visi tuo tiki lyg kokiais moksliniais irodymais. Jusu visu mastymas yra neitiketinai siauras. Praleiskit daugiau laiko save analizuodami ir nereikes vergauti del didesnio atlyginimo. Jeigu labai noresit, labai sieksit, didesnis atlyginimas ateis is veiklos, kuri jums yra jusu pasaukimas. Jus visko norit greitai, daug ir idedant mazai pastangu. Keiskit mastyma.

Ne tik seksualinis, o visas gyvenimas. Pradeda labiau sektis darbas, padidėja kūrybingumas. Nuo reguliarios meditacijos smegenys sukuria naujas neuronų jungtis, kas keičia visą žmogaus mąstymą ir pasaulėžiūrą. Praktikuojant Čia ir Dabar pradedi jaustis gyvesnis, išryškėja visi pojūčiai ir gyvenimas atrodo daug turtingesnis. Pastebi grožį, kurio anksčiau nematei, išgirsti muziką, savo balsą, kitų balsus ir pamatai, kad pasaulis yra labai labai gražus. Žodžiu, visiems siūlau medituoti. Pasidarysite labai labai turtingi. Ne tik materialiai, bet ir dvasiškai.

Šioje temoje pabandysiu perduoti savo žinias apie meditaciją Jums, forumiečiai. Paaiškinsiu kas yra meditacija ir pateiksiu kelias technikas, kurios padės tai atlikti.
 
Pagrindiniai principai:
Medituojant, pats svarbiausias dalykas yra išlikti čia ir dabar. Tai galioja, kad ir kokią meditacijos techniką naudosite. Minčių gali būti, ir aš užtikrintas, kad bus (bent jau iš pradžių), bet reikia daryti taip, kad tos mintys būtų apie tai, kas vyksta čia ir dabar. Kai tai įvykdysite jūsų protas darysis vis ramesnis ir ramesnis. Minčių mažės, ypač neigiamų. Dėl to pamiršite visus vargus ir darbus, nes DABAR jūs nedirbate.
Ir dar vienas svarbus dalykas - atsipalaidavimas. Jeigu meditacijos metu jaučiate įtampą kūne, reiškia darote kažką ne taip. Galbūt "bandote" ar "stengiatės" medituoti. To daryti negalima. Turite tiesiog medituoti ir nekreipti dėmesio į tai, kad įvaldyti meditaciją yra labai sunku. Tai ateis su laiku.
 
Klausymo meditacija:
Taigi pirmąją techniką, kurią čia aprašysiu pavadinkime klausymo meditacija. Tai technika, kurios metu jūs išlavinsite savo klausymo įgūdžius. Po tam tikro laiko vienu metu sugebėsite priimti daug daugiau garsų ir juos visus girdėti. Muzikos klausymas pasidarys daug malonesnis. Štai ką jūs turite daryti:
Atsisėskite kur nors, kur yra gana tylu, bet ne visiškai (tarkime gali girdėtis laikrodžio tiksėjimas, kompiuterio ūžimas, įvairūs garsai iš gatvės, pravažiuojančios mašinos, čiulbantys paukščiai ir t. t. Turi girdėtis bent 5-6 tylūs garsai. Kad tokią atmosferą sukurti aš dažniausiai atsidarau langą, nes gyvenu labai tylioje ir ramioje vietoje). Atsisėdę ir užsimerkę pamažu pradėkite klausyti. Iš pradžių išmokite girdėti atskirus garsus ir "judėti" erdvėje pasitelkiant tik savo klausą. Po kelių minučių klausymo turėtumėte girdėti daug daugiau garsų, kurių anksčiau negirdėjote. Tai ir yra tokios meditacijos tikslas - padidinti girdimų garsų intervalą, bet darydami ją kartu dar ir nuraminsite savo protą.
Čia buvo lengvoji klausymo meditacijos versija. Štai sunkesnė: vienu metu turite išmokti girdėti kuo daugiau atskirų garsų (kadangi esu pradedantysis vienu metu sugebu girdėti tik 3 garsus. Daug metų praktikuojantys girdi 5-6). Tai išlavinti nebus lengva. Pamatysite, kad jūsų protas "neužsičiaupia" ir vis trukdo jums girdėti. Vis kalba ir kalba. Todėl laikui bėgant išmoksite jį "užčiaupti", įvaldysite savo mintis, dėl to jausitės daug geriau (geresnė nuotaika, ramybė ir t. t.)
 
Čia ir Dabar:
Sekanti technika, kuria noriu pasidalinti yra kiek kitokia nei tradicinės, formalios meditacijos. Ji vadinama Čia ir Dabar. Įvaldžius ją galima atlikti bet kada ir bet kur. Netgi dirbant. O labai patyrę jogai sugeba tai daryti miegant. Tai puikus dalykas norint save nuraminti ir susitelkti ties pačiu svarbiausiu - dabar. Eikime prie pačios technikos:
Norint gerai įvaldyti šią meditaciją pirmiausia ją patariama daryti atsisėdus ramioje vietoje. Taip jūs galėsite pasinerti giliau į Dabar. Tai ko gero pati paprasčiausia, bet kiek abstrakti technika. Jūs galite paklausti: Ir kaipgi atlikti šią meditaciją? Bet į šį klausimą tikslaus atsakymo nėra. Tiesiog būkite dabar. Jauskite (matykite, girdėkite, užuoskite) kas vyksta čia ir dabar. Stebėkite savo kūną, kvėpavimą. Stebėjimo būsena turi užgožti jūsų mintis. Gerai įvaldę šią meditaciją pradėkite tai daryti vaikščiodami ar darydami kokį nors darbą. Tai padės jums nusiraminti, nes kai stebėsite, pamatysite nuostabių dalykų. Bet kad juos išvystumėte, mintys turi būt jeigu nesustabdytos, bent jau pristabdytos. Dar kartą apibendrinsiu ką daryti atliekant tai: būkite dabar. Ne praeityje, ne ateityje, o dabar. Ne savo galvoje, o dabar. Ne mintyse, o dabar. DABAR. Tai tiek.
 
Sąmoningumo meditacija:
Tikslaus lietuviško pavadinimo šiai meditacijai nežinau, tad pavadinkime ją sąmoningumo meditacija (mindfulness meditation). Dar kitaip vadinama Vipassana. Tai pagrindinė budistų meditacija, arba kitaip tariant, tiesiausias ir greičiausias kelias į nušvitimą. Nors jūsų siekiai ir ne tokie, pasiekti nušvitimą gyvenant modernų gyvenimą praktiškai neįmanoma. Bet vistiek ši meditacijos technika yra labai naudinga. Ji išmokys jus ramiau žiūrėti į skausmą, emocijas, mintis ir t. t. Pagrindinis dalykas, kurį duoda ši meditacija - objektyvus požiūris į tuos dalykus, kurie sukelia jums kančias (neigiamos, destruktyvios mintys ir emocijos, fizinis skausmas). Tai smegenų plovimas (gerąja prasme). Gerai. Tad eikime prie teorijos:
Taigi kiekvieną akimirką mes ką nors jaučiame (mintys, emocijos, kūno pojūtis, skonis, kvapas, vaizdas, garsas). Visi pojūčiai yra malonūs, nemalonūs ir neutralūs. Nemalonių mes stengiamės išvengti, neutralius ignoruojame, o maloniais mėgaujamės ir nenorime, kad jie dingtų, o kai dingsta, nusiviliame ir kartais nesugeba judėti toliau. Šios meditacijos metu turėsite priimti viską kaip yra. Tai prives jus prie suvokimo, kad viskas šioje žemėje nepastovu, laikina, beveik niekuo neįmanoma savęs patenkinti. O dabar prie technikos:
Atliekant šią meditaciją pastoviai turite kartoti mantrą (kokį nors žodį), kuris nukreips jūsų protą link meditacijos objekto. Iš pradžių turite koncentruotis ties savo kvėpavimu. Jauskite kaip kyla ir leidžiasi jūsų pilvo sritis. Stebėkite. Kai pilvas pakyla, mintyse sakykite "kyla", o kai leidžiasi, sakykite "leidžiasi" ir laikykite koncentraciją ties ta sritimi kol ateis koks nors stimulas (tarkime mintis). Kol mintis tęsiasi kartokite "mintys" ir stebėkite atėjusį minčių srautą, kad ir koks jis būtų ilgas, kol jis pasibaigs ir mintys nutils. Kai nutils, vėl susitelkite ties kvėpavimu kartodami mantrą. O atėjus bet kokiam stimului mantros pagalba susitelkite ties juo ir stebėkite. Pavadinkite stimulą tuo, kas jis yra ir suprasite, kad mintis tėra mintis, pyktis yra nieko daugiau kaip emocija, o skausmas - tiktai skausmas. Šiandien tiek.
 
Jeigu beskaitant kilo kokių nors klausimų, klauskite arba jeigu patirsite ką nors įdomaus, pasidalinkite.

Taigi kad tekstą pritaikyt prie muzikos, tai turi ir melodiją sugalvot. Melodijoj turi konkreti. Konkretus ritmas, konkrečios natos. Kol galėsi pats kurti melodijas praeis ne vieni muzikavimo metai. Kitas žingsnis pritaikant tekstą prie muzikos, tai yra harmonijos kūrimas (ar, gal labiau, atpažinimas). Turi pagal natas iš harmonijos žinių matyti kur koks akordas eina. Čia labai daug mokytis, net nežinau ar verta ne muzikantui, nes tai yra pakankamai sunkus mokslas. Reikia turėti daug žinių, jeigu nori kažką profesionaliai, rimtai kurti.
 
Mokytis tai irgi be mokytojo bus be galo sunku (jeigu blogas mokytojas, tai jau geriau tada be mokytojo). Galėčiau paieškoti Youtube žmonių kurie moko teisingiausiai, nes pats besimokydamas gali tokius įpročius išsiugdyt, kurie tau po to neleis tobulėti visiškai. Natas išmokti pats lengviausias dalykas. Kur kas yra išmokti groti gražiai, o ne belekaip (tik spaudyt natas). Tam reikalingi laisvi riešai (grojant pianinu, gitara, ar bet kuo kitu, svarbiausia atsipalaidavimas ir negalima grojimo metu analizuoti kas blogai), laisvi prištai, laisva nugara, laisvos kojos, žodžiu, kuo didesnis atsipalaidavimas, bet ne susmukimas. Laisva nugara reiškia tiesi nugara.
 
Mokytis natoms: http://www.musicnotes.com/blog/2014/04/11/how-to-read-sheet-music/
 
Praeis labai daug laiko kol galėsi sugroti melodiją dviem rankom (sakyčiau, per kokius 3 mėn kasdien praktikuodamas nuo nulio išmoksi vieną lengvą kūrinėlį). Ar verta, spręsti tau. Aš sakyčiau verta. Jeigu pasiryši šimtu procentų, išsiugdysi tokią discipliną, kad galėsi pasiekti bet ką, tavo smegenų galia padidės dvigubai, daug lengviau išmoksi visus kitus dalykus.
 
Dėl instrumento, tai fortepijonas naudingiau už gitarą. Jį galima pritaikyt visur, o gitaros - ne.

Taigi kad tekstą pritaikyt prie muzikos, tai turi ir melodiją sugalvot. Melodijoj turi konkreti. Konkretus ritmas, konkrečios natos. Kol galėsi pats kurti melodijas praeis ne vieni muzikavimo metai. Kitas žingsnis pritaikant tekstą prie muzikos, tai yra harmonijos kūrimas (ar, gal labiau, atpažinimas). Turi pagal natas iš harmonijos žinių matyti kur koks akordas eina. Čia labai daug mokytis, net nežinau ar verta ne muzikantui, nes tai yra pakankamai sunkus mokslas. Reikia turėti daug žinių, jeigu nori kažką profesionaliai, rimtai kurti.
 
Mokytis tai irgi be mokytojo bus be galo sunku (jeigu blogas mokytojas, tai jau geriau tada be mokytojo). Galėčiau paieškoti Youtube žmonių kurie moko teisingiausiai, nes pats besimokydamas gali tokius įpročius išsiugdyt, kurie tau po to neleis tobulėti visiškai. Natas išmokti pats lengviausias dalykas. Kur kas yra išmokti groti gražiai, o ne belekaip (tik spaudyt natas). Tam reikalingi laisvi riešai (grojant pianinu, gitara, ar bet kuo kitu, svarbiausia atsipalaidavimas ir negalima grojimo metu analizuoti kas blogai), laisvi prištai, laisva nugara, laisvos kojos, žodžiu, kuo didesnis atsipalaidavimas, bet ne susmukimas. Laisva nugara reiškia tiesi nugara.
 
Mokytis natoms: http://www.musicnotes.com/blog/2014/04/11/how-to-read-sheet-music/
 
Praeis labai daug laiko kol galėsi sugroti melodiją dviem rankom (sakyčiau, per kokius 3 mėn kasdien praktikuodamas nuo nulio išmoksi vieną lengvą kūrinėlį). Ar verta, spręsti tau. Aš sakyčiau verta. Jeigu pasiryši šimtu procentų, išsiugdysi tokią discipliną, kad galėsi pasiekti bet ką, tavo smegenų galia padidės dvigubai, daug lengviau išmoksi visus kitus dalykus.
 
Dėl instrumento, tai fortepijonas naudingiau už gitarą. Jį galima pritaikyt visur, o gitaros - ne.