Samick

Kuo mažiau turi laiko, tuo geriau moki jį planuoti ir produktyviai praleisti, kuo daugiau turi laiko tuo blogiau jį planuoji bei mažiau produktyviai praleidi. (Čia tik mano nuomonė)
 
Pastebėjau, kad žmonės, kurie sportuoja ar turi užsiėmimų, kurie atima daug laiko gerai moka susiplanuoti savo laiką bei dienotvarkę.

Lietuvos užsienio politika ir diplomatinis tonas primena čikuakuą, lojančią ant rotveilerio: kad ir koks kontekstas, vis vien juokingai atrodo. Putinas supranta ir pripažįsta tik jėgą ir žino tai visi nuo to momento, kai sugeba be seilinuko valgyti. Čia kyla klausimas (beje, retorinis): ar turim mes galimybių kažką išgąsdinti? Čia pat ir paradoksas: silpniausias garsiausiai ginklais žvangina. Dėl to man asmeniškai yra liūdna, nes aš nepasirašau po ta retorika, po tais diplomatiniais nusipezėjimais ir tikiu, kad antai mano rizikos ir naudos vertinimas yra adekvatesnis. Eidamas gatvėje ir užkabintas grupės agresyvių vyrukų aš geriau patylėčiau ir nepulčiau full-retard-REMBO stiliumi jų daužyti tas dvi sekundes iki kol jie mane pripjaus. Noras būti herojumi kartais yra bukas, panašu, kad Lietuva (ne, ne jos žmonės) kaip tik tuo ir nori užsiimti (dėl ko beje yra kritikuojama ir gerųjų savo draugų).
 
Šauktinių grąžinimas gal ir nebūtų toks pykdantis, jei nevyktų tokiam kontekste: šalia tuo, ką kitos šalys vadina lojimu, dar eina ir "priemonės", t.y. karinės "galios" (be kabučių čia neįmanoma) didinimas. Pikta, labai viduje pikta, kad mes Europoje vieninteliai matyt karui ruošiamės, prisimaldaujam dar NATO tankelių ir lėktuvėlių. Gaila, kad kai kurie žemėlapio nepažįsta ir nemato, kur Kaliningradas, ir nežino, kaip veikia altilerija ir raketos. Būtų paprasčiau tada savo galimybes vertinti, gal nereikėtų tų šauktinių... Antai Napoleono laikais atsiradęs posakis "patrankų mėsa" jau šneka apie tam tikrus įvykius. Mes... Norim tai pakartot?
 
Jie sako "kiekvieno Lietuvos vyro pareiga yra ginti tėvynę", "tikras vyras turi krūtinę prieš tanką atstatyti", "vyrui garbė tėvynę saugoti", aš sakau, kad nesu idiotas, man tokie stereotipai negalioja. Aš klausiu, kas yra tėvynė, ką man garbė ginti? Svetimus žmones? Svetimą turtą, svetimą žemę? Mūsų puikią demokratiją (beje, pagal laimės indeksą ta demokratija tikrai "puiki")? Ir jie tylės, nes supras, kad jei žmogus galvos primestai sistemai nelenkia, tai jo taip lengvai neįtikinsi. Lai tie, kuriems garbė, savo galvas ir deda, po jų liks gražus užrašas ant antkapio ir vėliava našle likusiai žmonai, be tėvo likusiems vaikams, be sūnaus likusiai motinai. "Išnyksiu kaip dūmas neblaškomas vėjo ir niekas manęs neminės" rašė Maironis, taip kad susikiškit į subinę savo idealistinį šlamštą. Čia grįšiu prie jau minėto adekvataus naudos ir rizikos vertinimo: galvą dažnas vyras padės už savo mylimą, už savo artimą, bet pirmiausia reikia galvoti, kaip su ta galva likti ir juos išgelbėti. Buvimas garbinga "patrankų mėsa"... Prastokas kelias, aš nenoriu juo eiti, ir nenoriu, kad tu juo eitum.
 
Karas yra siaubas, karas yra košmaras ir kuo daugiau apie jį žinai, tuo baisesnis jis atrodo. Tada paklausi savęs: ar ločiau aš ten iš tos tribūnos?..

Sveiki,
dažnai pamatau įvairias burnos skalavimo priemones. Kad ir pavyzdžiui "Listerine", pridaryta įvairiausių rūšių, įvairiausių skonių, kiekvienas "unikalus" ir pagerina burnos ertmę. Kad pavyzdžiui "Listerine", kainuoja 6€-9€, jį sudaro jeigu neklystu mentolis, metilo salicilatas, timolis ir eukaliptas. Jų kombinacija neva pasižymi antiseptiniu veikimu, etanolis veikia kaip aktyviųjų sudedamųjų dalių skaidytojas, metilo salicilatas turi ir priešuždegiminį efektą (........) Nu jopapa, tikrai esame daug kas bandę tą stebuglingajį Listeriną, jaučiat poveikį didelį? Nesakau, gerklės skausmui malšinti gal ir padeda, bet tikrai burnos priežiūrai yra žymiai geresnių būdų. Elementarūs žingsniai, kurių laikydamiesi turėsite gerai prižiūrėtą burnos ertmę:


 

Dantis valytis 2 kartus per dieną, nepabijoti pavalyti arčiau odos.
Dantų siūlu išsivalyti tarpdančius.
Tikriausiai žinote skrandžio negalavimams malšinti būna vaistinėse pirkti aktyvinta anglis, labai gerai balina dantis, kartui per savaitę pilnai užtektu išsivalyti. Sutrinus pakelyje užsibarstykite ant šepetuko, jog padengtu maždaug šerelius, burną visiškai išsausinkite ir valykites dantis maždaug apie 30 sec. - 1min.
Nusipirkti normalų šepetuką, kurio kitame gale būtų liežuvio valiklis, dauguma ligų ir yra liežuvio nešvarumo priežastis...
Naudoti jums tinkamą pastą jeigu turite dantų problemų.

 

Paprasti žingsneliai, bet jeigu jau esate pripratęs prie burnos skalavimo skysčio ir nenorite ryte policijos pareigūnams pripūtę ~0.2-0.5 promiles teisintis, jog burną skalavote burnos skalavimo skysčiu, kuriame yra spirito, pasigaminkite jį patys, kuris jums tekainuos max. 1€.
 
Tiesiog į stiklinę įpilkite 50 ml. vandens ir įlašinkite vandenylio peroksido kelis lašiukus, praskalaukite burną ir tai bus žymiai efektyviau negu tie visi spiritiniai burnos skalavimo skysčiai.


 
Dar svarbu labai žinoti apie kramtomą gumą, ypač visuos tuos Dirol or Orbit!
Gumoje yra sorbitolio, manitolio, maltitolio šie dirbiniai saldikliai priklauso cukraus alkoholių šeimai. Jų vartojamas gali sukelti įvairių sveikatos problemų, kaip širdies ir kraujagyslių sistemos problemos, pilvo skausmai, viduriavimas, alergija, diabetas, svorio augimas. Žmogaus plonasis žarnynas negali visiškai suvirškinti cukraus alkoholio.
 
Žodžiu atminkite tai, jog tai, ką rodo televizoriuje rodoma reklama yra gerai apgalvotas ir padarytas biznis, mokėkite atsirinkti ir daugiau domėkitės bei skaitykite žmonių komentarus ir nuomones, žodžiu mokykitės iš svetimų klaidų.

Šiek tiek sugrįžau mintimis į praeitį ir nutariau tais prisiminimais pasidalinti su jumis, mano puslapio skaitytojai.
 
Senais senais laikais, kai dar nebuvo tinklinių vaistinių, joms vadovauti negalėjo žmogus, neturintis farmacinio išsilavinimo. Matyt, geras yra posakis: “kiekvienas tegul dirba darbą, kurį išmano ir moka geriausiai“. Visus reikalus, susijusius su vaistinės darbu, spręsdavo vaistinės vedėjas ar vedėja. Reklamų nebuvo, o ir reklamuoti nebuvo ką – vaistai buvo pigūs, daugelis iš jų buvo deficitiniai, be to, ir reklamos nereikėjo, nes žmonės į vaistines ėjo tik reikalo prispirti, o dabar daugelis eina “dūšios atverti”, pasiguosti, apie politiką ir valdžią pasišnekėti ir, be abejo, reklamuojamų produktų prisipirkti.
 
O kai atėjo nauji, dabartiniai laikai, vaistines užvaldė tie, kurie įžvelgė būsimą pelną. Ir matau, kad jiems neblogai pavyko.
Kokia strategija buvo vykdoma, kai savininkas buvo ne farmacininkas, o ir jo komandą sudarė visokios buvę bankų ir “Senukų” vadybininkės, galite pamatyti, pasižiūrėję į ruoštą reklaminį vaizdo klipą. Ir tai buvo vaistinės reklama!
 
O kai tas projektas su vištomis buvo paleistas į gyvenimą (trumpai priminsiu tiems, kurie nežino apie tą projektą – žmonės, vaistinėje apsipirkę už tam tikrą pinigų sumą, gaudavo kuponus, suteikiančius galimybę pigiai nusipirkti vištų vieno paukštyno parduotuvėse), mes tiek prisiklausėme pasiūlymų, ką dar galėtumėme pridėti į žmonių pirkinių krepšelį. Daugelis kraipė galvas, kaip tokie dalykai įmanomi, mes irgi prastai jautėmės, nes tai nė iš tolo nebuvo panašu į vaistinę, greičiau į eilinį turgų.
 
Bet reikia pasidžiaugti bent tuo, kad farmacijos bendrovėje buvo farmacinės veiklos vadovas, kuris sustabdė dar vieną neprotingą žingsnį. Dėl pinigų ir pelno tiems kūrybiniams darbuotojams visai buvo protas pasimaišęs, nes vadovas pareikalavo nupirkti ir į kiekvieną vaistinę pristatyti po mažą šaldytuvą šaldytoms vištoms laikyti, kad mes, vaistinės darbuotojai galėtume iš karto ir parduoti tas vištas už jų ką tik įsigytus kuponus! Tai kategoriškai uždraudė žmogus, atsakantis už farmacinę veiklą savo licencija. Įsivaizduokite tikrintojų veidus, kai, atidarę šaldytuvą, vaistinėje jie būtų radę šaldytų vištų!
 
Apačioje pateikiamas susirašinėjimas, tarp vadybininkų, tekste redaguotas tik vaistinės pavadinimas:
 
 
Ir dar keli laiškai, kurie skirti mums, vaistininkams. Tikriausiai tam, kad pamokyti, kaip turime dirbti. Matyt tuos laiškus kuria visiški nevykėliai, manantys, kad mes esame tikrai tik eiliniai pardavėjai, neturintys savo nuomonės, didelio krepšio žinių arba marionetės, kurios, patampius už siūlelių daro tai, ko iš jų reikalaujama…
 
 
Ir dar vienas:
 
 
Ir dar vienas:
 
 
Tai va, tokia realybė…
 
Dar buvo organizuojamas PRIVALOMAS seminaras, kuris vyko dvi savaitgalio dienas. Jame turėjo sudalyvauti visi darbuotojai. Seminarą vedė iš Latvijos atvykęs lektorius. Jis taip pat mus mokė, kaip turime dirbti, kad kuo daugiau parduotume. Buvom suskirstyti į būrelius ir “žaidėme” pirkėją ir pardavėją. Mus stebėjo iš šono, taisė mūsų klaidas, mokė, kaip turime viską daryti teisingai, paprasčiau sakant, kaip daugiau “prikabinti makaronų ant ausų” pirkėjui. Kai įsivėliau į atvirą diskusiją su tuo lektoriumi ir paklausiau jo, ar jis norėtų, kad jo žmona, atėjusi į vaistinę nusipirkti tik citramono, mano dėka išeitų su pilnu “Maximos” maišu nesąmonių, jis man pasiūlė padiskutuoti po paskaitos. O po paskaitos pasakė, kad jis viską supranta, bet toks yra biznis. Ir dar pridėjo, kad po paskaitų mes pasijusime labai laimingais ir visai kitokiais, pasikeitusiais, su kitu požiūriu. Ir kai baigėsi seminaras, jis manęs paklausė:
 
– Ar gavai naudos, ar lengviau bus dabar dirbti, nes tiek patarimų naudingų gavai?
 
Beliko tik nusišypsoti ir liūdnai pranešti:
 
– Netapau laimingesnis žmogus, paskaitos nepakeitė požiūrio į darbą ir jeigu dirbu 20 metų, tai joks profesorius ar mokslų daktaras nesugebės manęs pakeisti, o jūs iš manęs atėmėte dvi pačias nuostabiausias savaitgalio dienas, o aš jas atėmiau iš savo šeimos ir kito laisvo savaitgalio jau neturėsiu, nes turėsiu dirbti.
 
Taip ir išsiskyrėme su savo mintimis, ir savo tikslais. Negaliu kalbėti už visus savo kolegas, kad paskaitos buvo šlamštas. Manau, kad kažkam tikrai buvo įdomu ir naudinga, bet aš pasijutau kaip sektoj, kai tau kažką bando įteigti ir dar garsiai pakartoti, kad pasižadi nuo šios minutės elgtis tik taip, ir ne kitaip:)
 
Vaistininko užrašai

Filmas lempinis, citata irgi, bet kažkaip įsiminė, turbūt dėl absurdiškos tiesos. :)
 
- You probably never gave it a thought, but all great films, without exception, contain an important element of no reason. And you know why? Because life itself is filled with no reason. Why can't we see the air all around us? No reason. Why are we always thinking? No reason. Why do some people love sausages and other people hate sausages? No ######ing reason. ("Rubber")

Padaryk mane savosios ramybės pasiuntiniu ir leisk man nešti meilę, kur siaučia neapykanta: santaiką, kur vyrauja barniai: vienybę, kur yra skilimas: tikėjimą, kur kankina abejonės: tiesą, kur viešpatauja klaida: viltį, kur braunasi nusiminimas: džiaugsmą, kur slegia liūdesys: šviesą, kur užgulusios tamsybės. – padaryk, kad trokščiau kitus paguosti, o ne pats būti guodžiamas: kitus suprasti, o ne pats būti suprastas; kitus mylėti, o ne pats būti mylimas, nes kas duoda – gauna, kas atleidžia, tam atleidžiama, kas miršta, tas atgimsta amžinai gyventi

Rugpjūčio 5-7d.
Per šias paras iš viso uždirbta: 292,69lt


 

Rugpjūčio 1d. - Rugpjūčio (7)10d.
Per šį laikotarpį iš viso uždirbta: 825,83lt


 
Atsiprašau, jog nepavyko atnaujinti temos anksčiau - darbas ant darbo lipo, kaip sakoma, o ir asmeninių reikalų turėjau nemažai. Vis dėlto, labai smagu, jog per savaitę pavyko įgyvendinti užsibrėžtą tikslą. Planuoju neužilgo sukurti naują temą, siekiant surinkti dar didesnę sumą per atitinkamai efektyvesnį laikotarpį.
 
Dėkoju tiems, kas sekėte - buvo išties smagu.
 
Nepamirškite, mielieji, jog kažkokios specifinės, unikalios idėjos kartais nė nereikia ieškoti, norint užsidirbti. Kiekvienas galite įgyvendinti norimus tikslus, jeigu esate pasiruošęs sunkiai dirbti. Greitų pinigų nėra - kiekviena moneta yra užsidirbama sunkiu darbu. Laikykite galvas aukštai!
 
Iki susitikimo kitoje temoje,
Gero artėjančio savaitgalio,
Justas!

Šiuo metu keliauju ir nusprendžiau savo kelionę aprašinėti gyvai, dalimis, kuomet turėsiu internetą. Kelionės tikslas - kuo pigiau ir įdomiau praleisti vasarą (o galbūt ir daugiau) europos rytuose/pietryčiuose (Balkanuose).
 
Kelionės įspūdžiais, linksmais nutikimais, netradicinėmis nuotraukomis gyvai dalinuosi facebooke naudodamasis hashtagu #avantiura2014. Daugiau pamatyti galite - http://on.fb.me/1pHNhSf arba fb puslapyje - https://www.facebook.com/Juozapas.lt .
 
Na ir nieko nelaukdamas pristatau pirmąją kelionės dalį - Nuotykiai Ukrainoje (Pradžia).
 

http://juozapas.lt/wp-content/uploads/2014/06/20140627_190328-624x351.jpg

 
Apie 2014 metų vasarą galvojau jau pakankamai seniai, planuose buvo įvairūs maršrutai ir norai, bet galiausiai apsisprendžiau tranzuoti po Balkanų pusiasalio valstybes. Tam puikus postūmis buvo krikštatėvio Ričardo skambutis ir pasiūlymas važiuoti kartu iki Lvovo. Šiek tiek pagalvojęs nusprendžiau, kad važiuoju kartu.
 
Be didesnių nuotykių pervažiavę visą Lenkiją pasiekiame Ukrainos sieną, o ten - didžiausia eilė, kokią esu matęs prie valstybės sienos. Pervažiavę Ukrainos sieną pastebime, jog viskas yra šiek tiek kitaip nei mūsų akys įpratusios matyti - kas antras automobilis žigulys, pakelėse pilna šiukšlių. Pasiekiame viešbutį Lvove, kurį užsisakė Ričardas su Jūrate ir išsiskiriame. Aš Lvove apsistojau pas Katią, kuri sutiko mane priimti dėka CouchSurfing.
 
Skaitykite daugiau - http://juozapas.lt/avantiura-2014-1-dalis-arba-nuotykiai-ukrainoje
 
Komentarai, pastabos labai laukiami. Rekomendacijos ką aplankyti balkanuose, pasiūlymai kur gyventi, ką veikti labiau nei laukiami!

Turėjau gan stiprią aukščio baimę, bet dar stipresnę valią..
Tai įvyko prieš daug metų atgal, bet vis dar prisimenu taip, kaip, kad viskas būtų įvykę šiandien..
 
Dirbau naktinėje pamainoje, buvo apie 2 val. nakties. Veiksmas vyko saugomoje statybų aikštelėje Vilniuje, kurioje dirbau sargu (mano pirmas darbas po mokyklos). Jau kelintą kartą per naktį iš nuobodulio nusprendžiau išeiti į lauką iš prikaitusios sargų budelės. Gerai kartais nuo sėdėjimo pramankštinti kojas, pakvėpuoti grynu, bet žvarbiu oru. Net ir miegoti nebesinori.
 
Mėgau stebėti žvaigždes, tad užvertęs galvą ir pakėlęs akis kažkodėl pirmiausia pamačiau ne jas, o aukštai aukštai ant virš 16 aukštų statomo daugiabučio krano stiebo raudonai šviesiančią lemputę. Kranas buvo toks didingas ir klaikus, visai kaip mano aukščio baimė. Buvau tik aš, kranas su šviečiančia lempute, ir visiška tamsa aplink.
 
Per mano atšąlusią galvą žaibo greičiu pradėjo bėgioti mintys: 1.Niekas manęs nemato, tad nebus gėda, jei neužlipsiu ant krano 2.Vistiek neturiu ką veikti, kodėl neužlipti? 4.Siaube, nukrisiu ir užsimušiu. 5. BIJAU!
 
Net nepajutau, kaip su tokiomis mintimis galvoje jau kabarojausi ant pirmų kopėčių laiptelių ir atitrūkau nuo žemės. Geležis buvo šalta, vietomis apledėjusi..kas dar labiau varė siaubą. Palipėjus kokius 5 metrus, teko sustoti, nes širdis daužėsi kaip pašėlus, rankos drebėjo..Nežinau, ar nuo šalčio ar nuo baimės, spręskite patys. Pažiūrėjau žemyn.. atrodė, jog viskas tuoj pradės suktis.. O prieš mane buvo dar ilgas ilgas kelias aukštyn..
 
Stipriai nesigilindamas į savo emocinę būklę žigsnis po žingsnio su sustojimais lipau į viršų, drėbėdamas iš šalčio, iš baimės, bet pagaliau pasiekiau pusiaukelę..
 
Sveikas protas sakė UŽTEKS, lipk žemyn, jau ir taip aukštai.. Bet iš prigimties niekada nepasiduodu, o gal ir nemoku pasiduoti..
Nenorėjau nuvilti ir pats savęs. Kopiau aukštyn, vis lėčiau ir lėčiau, bet užtikrintai judėjau tolyn... Kažin ką pagalvotų žmonės, jei kas dabar mane matytų?
 
Pagaliau.. Aš užlipau ant krano viršaus. Pradėjau dairytis, pamačiau nuostabų naktinį Vilnių su įvairiausiom šviesom aplink save.. Tyla. Ramybė. Aukštis.Adrenalinas teka mano venomis.
 
Stovėjau akimirką kaip užburtas.. Tuo pačiu ir patenkintas savim. Tą lemtingą akimirką kažkas viduje atsirakino. Lyg iš niekur nieko, pajutau, kad nebijau.. Nebijau žiūrėti žemyn, nebijau net prieiti prie turėklo krašto, rankos nedreba, širdis plaka ramiai. Ar tai reiškia, kad baimę palikau apačioje ar ji laukia ir tuoj tuoj pat smogs man nokautą? Atsakymą radau gan greit.. Ir tik tada, kai ilga ir siūbuojančia krano strėle nuėjau gerą gabalą kelio.. Aš kybau ore, susivienodinau su krano strėle.. aš visata, aš aukštis, aš kranas.. JOKIOS BAIMĖS. AŠ JĄ NUGALĖJAU.
 
Parašiau ant greito, tad nepykit jei padariau klaidų. Beje, aukščio iki dabar visiškai nebebijau :)
 
Autoriui linkiu stiprybės įveikiant savo baimes!

Priežastis paprasta - alkoholis man nėra skanus, tai kodėl jį turėčiau gerti? Dėl ko? Atsipalaidavimo? Sugebu atsipalaiduoti ir be jo. Man nereikia gerti "ant drąsos", kad būčiau linksma, sugebėčiau bendrauti ar šokti, bet kaip ir daugeliui lietuvių tau, matyt, šventė be alkoholio - ne šventė ar ne? :) Mano tėvai negeriantys, vyras negeriantis, jo tėvai, seneliai abstinentai. Na ir nesijaučia labai nuskriausti ar prarandantys gyvenimo džiaugsmą. Sutinku, kad mūsų šventės gal ir nėra tipinės lietuvių skoniui, kai kurie išviso akis išpūtę žiūri: "o tai ką jūs per naujus negeriat??? o tai ką veikiat?" :D Lygiai taip pat galėčiau pasakyti dešimt metų gyvenu nevalgydama krevečių, nes man jos neskanios, bet aišku tu gali išvedžioti, kad priežastis ta, jog "noriu pasirodyti GERESNĖ už kitus", todėl jų nevalgau. Aš nenurodinėju kitiems kaip gyventi, atėjusi į kito žmogaus šventę jį gerbiu ir neprimetu savo idėjų, neaiškinu, jog "žinai, gal tu švęsk savo balių be alko, nes aš taip švenčiu", bet suprantu toks gyvenimo būdas nėra nei populiarus, nei suprantamas daugumai, todėl nesistebiu ir tam tikra tavo išreikšta panieka.

Aš čia vienas iš tokių dešimtokų, kuris neatsakingai žiūriu į šitą reikalą?
 
Ko neišmokai per 10 metų, to neprilaižysi per 1 dieną, tad nieko nesikartojau, kaip bus - taip bus.

Meditacijos tikslas?
Labai daug priezasciu medituoti:
1. Medituojant smegenys veikia kitokiu dazniu, negu budrumo busenoj. Budrumo busenoj smegenys vibruoja daug sparciau ir atima nemazai kuno energijos, todel mes neretai pervargstame, nors ir nedirbame fizinio darbo, ir nesuprantame kodel. Meditacijos busenoje smegenys vibruoja daug leciau. Todel per meditacija imanoma kokybiskai pailseti, ir pasikrauti energijos.
2. Meditacija gali isugdyti aiskiaregyste, stipru nuovokuma.
3. Meditacijos metu vyksta ivairus cheminiai procesai smegenyse, todel meditacija regeneruoja nervu lasteles, taip pat stiprina smegenu zieve.
4. Meditacijos metu veikia pasamone arba priessamone, ir mastymas persikelia i visai kita lygmeni.
5. Meditacija gydo, stiprina imuniteta, gerina atminti.
6. Meditacijos metu galima atrasti savo tikraji "Aš". Ir suprasti kodel atejai i si pasauli.
7. Meditacija - tai vidine tyla. O tai yra didziausias zmogaus pasiekimas.
 
Bendra prasme meditacija turetu buti kiekvieno zmogaus kasdieneje veikloje, bet deja taip nera, mus supantis pasaulis per daug materialus.
 
Zen poziuris yra toks: kad siam gyvenime nereikia daryti nieko, nereikia per daug stengtis, uztenka "Būti", buti paprastam, buti naturaliam.

Meditacija toks nepavydėtinas terminas, kur daugeliui iš karto kyla asociacijos su mistiniais dalykais ir dar bele žino kuo. Man nesvarbūs vieno trolio tauškalai, bet noriu, kad kiti skaitantys šitą temą nesusidarytų klaidingos nuomonės dėl vieno žmogaus neišmanymo. Meditacija jeigu išvis supaprastinus jos apibrėžimą yra siekis būti samoningam. Pavyzdžiui, šiandien tu jau dešimtą kartą žadi atsidaryti Facebook ir scroll'inti žemyn. Bet prieš tai darydamas pagalvoji, o gal man no nereikia, gal vietoj Facebook, jeigu man nuobodu, nueisiu pasivaikščiot į lauką, visvien daugiau naudos. Arba va darai kokį darbą, ir prisimeni kad neužbaigei kažko kito, ir dar kažko, ir užgriūva tave visokie rūpesčiai, bet kas iš to jaudinimosi, geriau jau susikoncentruotum į tai ką darai dabar ir normaliai pabaigtum tą darbą, o kitus rūpesčius irgi tiesiog išspręstum po vieną. Kitas pavyzdys, ar jums nebūna taip, kad kažką tarsi ir norisi daryti, bet tiesiog negali, protas neklauso nors tu ką, tai tu tada įsijungi YouTube ir žiūri filmukus kaip zombis. Jeigu visi praktikuotų 'samoningumą', pamatytų ant kiek 'multi-tasking' yra absurdiškas dalykas ir kiek sugebėjimas susikoncentruoti padidina produktyvumą. 15min 'meditacijos' per dieną ar kiek tau pačiam pavyksta tiesiog padeda lavinti protą ir geriau gyventi likusią dieną :)
 
Mūsų protas turi 'default' būseną, kurioje mes gyvenam didžiąją dalį laiko. Šita būsena yra kai mes pusryčiaujam, prausiamės, vairuojam, vaikštom ir t.t., žodžiu praktiškai visada. Nuskenavus medituojančių žmonių smegenis pasirodė, kad jų smegenys yra ramesnės ir veikia kitaip 'default' būsenoje negu nemedituojančių žmonių. Apie tai galima surast internete, bet čia vienas iš straipsnių http://lifehacker.com/what-happens-to-the-brain-when-you-meditate-and-how-it-1202533314 , tad čia ne vien 'bobučių' paistalai, o ir mūsų vakariečių moksliškai pagrįsta.

Aš tai tiesiog manau, kad meditacija tau suteikia geresnius įrankius (koncentracijos pagerėjimas, savikontrolė, nesiparinimas dėl to, ko negali pakeisti) siekti išminties ir būti geresnių nei dauguma gyvenime. Pati meditacija nieko daugiau tau ir nesuteikia. Tai ką tu darai ne meditacijos metu tau ir suteikia tos išminties ir pranašumo prieš kitus. Gali geriau susikoncentruoti ties savo darbais, nešvaistai savo laiko galvodamas apie tai, ko negali pakeisti, išlieki ramus, labiau kontroliuoji save įvairiose situacijose.

Limpfaks, siūlau negaišti daugiau savo ir kitų laiko. Kalbi apie tai, ko nesupranti, tad diskusija visiškai bevertė.

Medituoti pradėjau visai neseniai, prieš kokį mėnesį. Viskas prasidėjo nuo to, kad nusprendžiau, jog reikia nustoti švaistyti laiką breikšmiams dalykams. Iš savo patirties žinojau, kad tam tikrais laikotarpiais yra žymiai lengviau prisiversti padaryti tai ką esi užsibrėžęs ir atsisakyti nenaudingos veiklos. Ir tam daugiausia įtakos turi sąmoningumas. Kai esi pakankamai sąmoningas, mintys būna aiškesnės, lengviau suvaldyti savo momentines užgaidas, išvengti atidėliojimo ir užsiimti tuo kas žinai, kad yra naudinga. Po trumpo gūglinimo atradau, kad meditacija yra vienas iš būdų palaikyti aukštą sąmoningumą. Taip ir prasidėjo. Medituoju du kartus per dieną po 15 min. Dažniausiai koncentruojuosi į kvėpavimą, įvairius vaizdinius arba, jeigu niekaip nepavyksta išsivalyti nuo minčių, bandau jas stebėti tarsi iš šalies. Iš tikrųjų pakankamai sudėtingas dalykas, bet nauda akivaizdi - mintys aiškesnės, mažiau to vadinamo vidinio triukšmo, padidėja pasitikėjimas savimi, lengviau suvaldyti emocijas, savo reakcijas, momentines užgaidas, laikytis sveikos mitybos ir t.t. Trumpai tariant žymiai lengviau save kontroliuoti :)

Everything's amazing and nobody's happy - Louis C.K.
 
http://www.youtube.com/watch?v=uEY58fiSK8E

enjoy straipsnis tikrai geras, o ellypse ką aprašė tai visai ne meditacija, o tiesiog atsipalaidavimo būdas. Meditacijos esmė nėra vien atsipalaiduoti. Meditavimas daugeliui asocijiuojasi su budizmu, dvasiniais dalykais ir pan. Tačiau iš tikrųjų, tai yra tiesiog mūsų minčių srauto ignoravimas, būdas atsiriboti nuo mūsų kvailų smegenų, kurios nuolatos dėl visko jaudinasi ir nepaliaujamai galvoja. Jei samoningai pabandytumėt pastebėti savo mintis, pastebėtumėt kiek jose yra šiušklių ir kaip dažnai jūsų smegenys peršoka nuo vienos minties iki kitos, visiškai be priežasties.
 
Nežinau, kodėl taip išsivystė mūsų smegenys ir kodėl mes nesugebam tiesiog jų išjungti kai reikia, bet meditacija yra būdas tai suvaldyti. Yra įvairių būdų kaip galima medituoti, bet pradžiai suprantamiausias yra susikoncentravimas į vieną konkretų dalyką, pavyzdžiui savo kvėpavimą. 10 minučių sėdi tiesia nugara ir koncentruojies į savo kvėpavimą. Jums tikrai nepavyks ir jūsų mintys pastoviai klaidžios, tačiau su praktika jūs vis dažniau ir dažniau sugebėsit atrasti 'tuštumą', oazę nuo to nereikalingo srauto.
 
Meditacija yra tuo pat metu ir sunki, ir lengva. Kaip jau sakiau, viskas ką tereikia daryti yra susikoncentruot į vieną dalyką, o labiau įvaldžiusiems savo protą yra ir kitų būdų pasiekti 'tuštumą'. Tačiau tai yra daug daug sunkiau nei gali pasirodyti. Bet kokiu atveju, kaip jau čia minėjo, rekomenduoju perskaityt kokią nors knyga, nes nors meditacijai ir nereikia ypatingo pasiruošimo ir jos principai paprasti, apie ją daugiau žinoti verta, nes kitaip labai greit pasiduosit.
 
Aš pats medituoju jau keletą mėnesių. Medituoju ryte ir vakare po 15min. Vis dar kartais iškrentu iš ritmo, nes man medituot yra sunku, visiškai nesu įvaldęs savo proto iki tokio lygio, kiek norėčiau. Tačiau būtent tai mane ir motyvuoja ir toliau medituoti, nes aš jaučiu kaip tai padeda ugdyti samoningumą, mintys tarsi išsifiltruoja. Lengviau supranti kas tau svarbu, o ko galima atsisakyti. Dažnai žmonės yra užsivertę darbais, nors net nesupranta, kad galbūt daugelio iš jų net neverta daryti. Yra posakis, kad per dieną reikia medituoti po valandą, o jei tam neturi tiek laiko, tuomet medituoti reikia dvi valandas per dieną ( limito kiek medituoti per dieną reikia nėra, kiekvienam individualiai, čia tik pavyzdys ). Šį posakį sunku suprasti, kol nesi meditavęs ir pajautęs meditacijos teikiamų pranašumų. Gandhi taip pat naudojo šį principą. Ugdo ir valią. Viena iš meditacijos pasekmių, bent jau man taip atrodo, yra kad pradėjau skaityti knygas vietoj daugelio straipsnių per dieną. Meditacija padėjo suprasti, kad straipsniai man jokios naudos neatneša, o knygos kaip tik yra vertingesnis, ilgiau išliekantis, žinių šaltinis. Taip pat mano dienotvarkė tapo daug ramesnė, tačiau finansiškai padėtis kaip tik sustiprėjo. Sunku tiksliai pirštu bakstelti ir pasakyti kad man meditacija padėjo išgydyti tą, tą ir aną. Čia ne tabletė ir jinai negydo konkrečių simptomų. Bet bendrai mano gyvenimo kokybė pagerėjo vien dėl to, kad protas tapo šviesesnis ir sprendimai geresni.
 
Turiu draugą, kuris yra kur kas labiau patyręs medituotojas nei aš, tai jis net minėjo kaip yra apsiverkęs po meditacijos sesijos, nes jinai jam padėjo padaryti stiprių įžvalgų apie save ir sustiprino jį kaip žmogų. Nežinau ar man taip bus, tikiuosi kad taip, bet tai tik parodo koks stiprus ginklas yra mūsų protas jei teisingai naudojamas.
 
EDIT: dar prie to pačio..esu parašęs straipsnį apie tai, kaip suvaldyti mus pasiekiantį informacijos srautą http://www.aaakademija.lt/naujienos/informacijos-dieta . Šiais laikais tai labai aktualu, turint omeny kiek informacijos mus pasiekia kiekvieną dieną. Retas iš mūsų žino ką su ja daryti. Aš ne išimtis, todėl ir pasirinkau meditaciją kaip vieną iš priešnuodžių :)

Siulau Echkart Tolle knyga "The Power of Now" jei teisingai autoriaus varda parasiau perskaityt. Yra ir audio formate. Naudinga knyga norintiems ismeginti meditacija :)

Yra :) Jei užkabino pirmoji, tai paskaityk ir kitas Castanedos knygas apie Don Chuano mokymą. Pats kol kas esu prie penktosios iš dvylikos parašytų: The Second Ring of Power
 
Atsakant į temos klausimą, tai išrinkt vieną geriausią tikrai neįmanoma. Vertos dėmesio:
Marko Aurelijaus - Meditations (lietuviškas pavadinimas "Sau pačiam")
E.Fromm - To Have or to Be ?
Kuri nors E.Tolle knyga
Visi A. Huxley darbai
ir daug kitų

http://25.media.tumblr.com/acacc3bad8e93eaaed74f90ab9709348/tumblr_ms9fqfLC5e1rkbqbko1_500.jpg

Pritariate tam?
 

Apie 'baznytinio' tipo religijas tai neverta net gaist laiko rasyt... Mano paziuros i religija yra agnostines. Lietuviskai nerandu zodziu kaip paaiskint , is wikipedios :
 
The view that the question of the existence or nonexistence of a deity or deities, and the nature of ultimate reality is unknowable by reason of our natural inability to verify any experience with anything but another subjective experience. A strong agnostic would say, "I cannot know whether a deity exists or not, and neither can you."
 
Visiskai objektyviai ir relistiskai ziurint , zinot negali niekas kaip yra , gali tik tiket kad yra arba tiket kad nera - cia kalbant apie transcendentines busenas , o ne zmoniu sukurtus dievus.

Augti ar neaugti? Štai kur klausimas.