Avantiūra 2014 - Kelionė per Balkanus

Sveikas, labai idomi kelione! Tankus reikia i metala priduot. LOL

Liepos 29 as su drauge planuoju Eurotrip automobiliu. UK -> France -> Luxemburg -> Switzerland -> Italy.

Irgi noreciau ispudzius aprasyti gyvai, tik nezinau ar kam bus idomu. Tai paseksiu ir paziuresiu koks susidomejimas pas tave bus.

Beto gal kas zinot kaip galima padaryt, kad ant google map breztusi marsrutas pro kur keliaujam?

labai gerai sumąstyta Pigiai ir įdomiai keliauti! :)Sekmės :)

Sveikas, visų pirmiausia sveikinu pradėjus įgydentinti tokią avantiūrą ir pamatęs nuotrauką iškart kilo mintis(paskui kaip pats rašei - pasiūlymai laukiami):

1. Pamėgink palikti savo žymę(skamba dviprasmiškai :D), tarkime kaip toje fotkėje su tankais. Nupiešk LT trispalvę, parašyk savo vardą ar kažką panašaus, tiesiog nebūtinai ką nors unikalaus(žiūrint koks maršrutas laukia, tai gal sumąstysi išties kažką pritrenkiančio). Gal parašyk kokį prikolną skelbimą ant tų tankų ar kt.

Mintį pagavai :)

Pavyzdys

''Krapštau nosį saugomame objekte'' mldc :D :D :D

Sveikas, labai idomi kelione! Tankus reikia i metala priduot. LOLLiepos 29 as su drauge planuoju Eurotrip automobiliu. UK -> France -> Luxemburg -> Switzerland -> Italy.Irgi noreciau ispudzius aprasyti gyvai, tik nezinau ar kam bus idomu. Tai paseksiu ir paziuresiu koks susidomejimas pas tave bus.Beto gal kas zinot kaip galima padaryt, kad ant google map breztusi marsrutas pro kur keliaujam?

Šaunus maršrutas, pernai per 2 sav apvarėm šiek tiek daugiau ir Ispanijoj užsibuvom kokią savaitę, aplankėm tokias liliputes kaip Monaką, Andorą, Lichtenšteiną, Liuxemburgą. Tikrai bus kam įdomu, bet reikia ir surast žmonių kurie skaitys, tinkamose svetainėse dalintis :) Ir aišku labai reikia atrasti laiko ir motyvacijos rašyti, nes keliaujant visiškai nesinori prie kompo sėdėt, o ir surasti internetą normalų kartais užtrunka :)

O google maps arba su directions ir print screen arba su google map custom map (lygtais).

labai gerai sumąstyta Pigiai ir įdomiai keliauti! :)Sekmės :)

Ačiū labai, tokie žodžiai labai motyvuoja rašyt toliau :)

Sveikas, visų pirmiausia sveikinu pradėjus įgydentinti tokią avantiūrą ir pamatęs nuotrauką iškart kilo mintis(paskui kaip pats rašei - pasiūlymai laukiami):1. Pamėgink palikti savo žymę(skamba dviprasmiškai :D), tarkime kaip toje fotkėje su tankais. Nupiešk LT trispalvę, parašyk savo vardą ar kažką panašaus, tiesiog nebūtinai ką nors unikalaus(žiūrint koks maršrutas laukia, tai gal sumąstysi išties kažką pritrenkiančio). Gal parašyk kokį prikolną skelbimą ant tų tankų ar kt.Mintį pagavai :)Pavyzdys

Na nežinau su ta žyme :) Kam to reikia, gali po to dar tik bereikalingų problemų atsirasti ir pripaišyt kažką už vandalizmą gali, o tai = nuostoliai ir laiko ir finansiniai :) Bet dėkui už pasiūlymą :)

''Krapštau nosį saugomame objekte'' mldc :D :D :D

:lol: Na nosy kažkas buvo, o ką man reikėjo daryt??? :)

P.s. rekomenduoju sekti hashtag'ą #avantiura2014 ir fb puslapį juozapas.lt. Įkeliu nemažai įdomių, netradicinių nuotraukų ir istorijų :)

Sveikas, visų pirmiausia sveikinu pradėjus įgydentinti tokią avantiūrą ir pamatęs nuotrauką iškart kilo mintis(paskui kaip pats rašei - pasiūlymai laukiami):

 

1. Pamėgink palikti savo žymę(skamba dviprasmiškai :D), tarkime kaip toje fotkėje su tankais. Nupiešk LT trispalvę, parašyk savo vardą ar kažką panašaus, tiesiog nebūtinai ką nors unikalaus(žiūrint koks maršrutas laukia, tai gal sumąstysi išties kažką pritrenkiančio). Gal parašyk kokį prikolną skelbimą ant tų tankų ar kt.

Mintį pagavai :)

Pavyzdys

Urban explorerių išmintis byloja:

"Take nothing, but pictures, leave nothing, but footprints, kill nothing, but time"

Kadangi ten kur dabar esu oras nekoks, tai sukurpiau antrąją istorijos dalį, įdomaus skaitymo!

CouchSurfingo draugė Katia palydi iki traukinių stoties, įsodina į reikiamą vagoną ir konduktoriaus paprašo, kad man praneštų, kuomet reikės išlipti Vorokhtoje. Vos patekęs į traukinio vagoną supratau, kodėl bilietas ~250 kilometrų kainavo vos 3,6 lito – vagonas pilnas žmonių, oro trūksta, karšta, sėdynės ne visai tokios kokios lietuviškuose traukiniuose, o tiesiog paprasti mediniai suoliukai. Na, bet aš neišrankus, man tas puikiai tinka ir džiaugiuosi, jog keliauju į naują vietą, kurioje dar nesu buvęs.

Skaitykite daugiau: http://juozapas.lt/avantiura-2014-2-dalis-arba-pasivaiksciojimas-karpatuose/

Super, sėkmės, Juozapai! :)

Super, sėkmės, Juozapai! :)

Ačiū labai, sekasi tikrai neblogai!

Trečioji dalis apie nuotykius Ukrainoje:

Kaip jau minėjau praeitame įraše šį kartą papasakosiu apie nuotykius patirtus keliaujant maršrutu Yasinia-Vorokhta-Ivano-Frankivsk. Kelionė buvo pakankamai trumpa, tačiau buvo kupina įspūdžių ir adrenalino. Tačiau apie viską nuo pradžių…

Nusileidęs nuo kalnų kitoje gatvės pusėje radau parduotuvę, o tai buvo būtent tai, ko man reikėjo, nes makaronų su neskania užpilama sriuba valgyti nebesinorėjo. Užsuku į parduotuvę ir sudvejojęs nusiperku 2 bananus, limonadą ir 5 meduolius, atgaivinu skrandį, pasimėgauju saldžiu gėrimu, o tą bedarydamas esu užkalbinamas vieno kitų keliautojų, nusileidusių taip pat iš Karpatų. Pasišnekam apie mano ateities planus, kurie kolegą pakankamai sužavi ir išsiskiriame – jie sėda į užsakytą mikroautobusą, o aš – einu tranzuoti.

Skaitykite daugiau: http://juozapas.lt/avantiura-2014-3-dalis-nauji-draugai-ir-ivano-frankivsk/

Ketvirtoji dalis apie tai kaip 18 dienų keliaujant "išėjau į pliusą"

Prieš vykdamas į Ukrainą Couchsurfing.com pamačiau, jog ieškomas užsienietis kalbantis angliškai dirbti vaikų stovykloje anglų kalba. Žinoma, susidomėjau šiu pasiūlymu ir susisiekiau su Marija – stovyklos darbuotoja, o būdamas Lvove nuėjau į „susitikimą/interviu“ ir buvau tinkamas šiam „darbui“.

Taigi, Ivano-Frankivsk miestą palikau pakankamai vėlai, o į tranzavimo vietą atėjau šiek tiek po 15 valandos. Šios dienos tikslas buvo pasiekti Truskavets miestelį, kuris yra už ~130 kilometrų nuo Ivano-Frankivsk. Atsistoju ant kelio, ištiesiu ranką su sugniaužtu kumščiu ir iškeltu nykščiu ir šypsausi, laukiu, kol kas nors susidomės pakeleiviu su nemaža kuprine ir pavežės į man reikiamą pusę. Pirmas automobilis – vyras važiuojantis namo ~35 kilometrus į man reikiamą pusę, sėdu. Laužyta rusų kalba pasišnekam, kaip suprantu, jis dirba specialioj policijoje keliuose regiono miestuose/miesteliuose. Kelionė su šiuo žmogumi neprailgsta ir esu išleidžiamas šalia itin patogios vietos tranzavimui.

Skaitykite daugiau: http://juozapas.lt/avantiura-2014-4-dalis-darbas-vaiku-stovykloje/

Ketvirtoji dalis apie tai kaip 18 dienų keliaujant "išėjau į pliusą"

 

http://juozapas.lt/wp-content/uploads/2014/07/nuotraukasuartiomu-624x467.jpg

 

Prieš vykdamas į Ukrainą Couchsurfing.com pamačiau, jog ieškomas užsienietis kalbantis angliškai dirbti vaikų stovykloje anglų kalba. Žinoma, susidomėjau šiu pasiūlymu ir susisiekiau su Marija – stovyklos darbuotoja, o būdamas Lvove nuėjau į „susitikimą/interviu“ ir buvau tinkamas šiam „darbui“.

 

Taigi, Ivano-Frankivsk miestą palikau pakankamai vėlai, o į tranzavimo vietą atėjau šiek tiek po 15 valandos. Šios dienos tikslas buvo pasiekti Truskavets miestelį, kuris yra už ~130 kilometrų nuo Ivano-Frankivsk. Atsistoju ant kelio, ištiesiu ranką su sugniaužtu kumščiu ir iškeltu nykščiu ir šypsausi, laukiu, kol kas nors susidomės pakeleiviu su nemaža kuprine ir pavežės į man reikiamą pusę. Pirmas automobilis – vyras važiuojantis namo ~35 kilometrus į man reikiamą pusę, sėdu. Laužyta rusų kalba pasišnekam, kaip suprantu, jis dirba specialioj policijoje keliuose regiono miestuose/miesteliuose. Kelionė su šiuo žmogumi neprailgsta ir esu išleidžiamas šalia itin patogios vietos tranzavimui.

 

Skaitykite daugiau: http://juozapas.lt/avantiura-2014-4-dalis-darbas-vaiku-stovykloje/

kojos nesunta su tais kedais???? :D

Idomu buvo paskaityt tad ir toliau seksiu keliones eiga:) Sekmes!

Dar klausimas - i Ukraina vaziuojant reikia rodyti, kad turi su savim pakankamai pinigu keliones laikotarpiui? Girdejau nuo praeitu metus berods toki istatyma prieme.

kojos nesunta su tais kedais???? :D

Šunta, šunta.. Jau nusipirkau "basanoškes".

Idomu buvo paskaityt tad ir toliau seksiu keliones eiga:) Sekmes!

Ačiū! Super.

Dar klausimas - i Ukraina vaziuojant reikia rodyti, kad turi su savim pakankamai pinigu keliones laikotarpiui? Girdejau nuo praeitu metus berods toki istatyma prieme.

Na aš trečią kartą Ukrainoje, su tuo neteko susidurti... Kas yra "pakankamai" pinigų? Vienam tai gali būti 50 litų savaitei, o kitam 500 neužteks :) Kažkaip drįsčiau abejoti žinok, bet visko gali būti..

Penktoji dalis jau mano tinklaraštyje. Meilės tunelis ir kelionė į Kijevą.

Stovyklos metu iš Bohdano sužinojau pigiausią variantą nuvykti iki Kijevo. Jis buvo naudojantis pigiausiais – elektriniais traukiniais, vadinamais električkomis. Planas buvo nuvykti iki Lvovo, iš Lvovo į Rivne miestą, o iš Rivne į Kijevą. Tačiau kaip dažniausiai būna – viskas vyko ne pagal planą.

Prieš miegą į google paiešką suvedžiau Rivne miesto pavadinimą ir pamačiau nerealaus grožio tunelio nuotraukas, kurias jau buvau matęs anksčiau. Daugiau pasidomėjęs sužinojau, kad jis yra vos 20 kilometrų nuo Rivne miestelio. Taigi, užsimaniau ten nuvykti.

Nors žadintuvas skambės 4:30 ryte, tačiau sunkiai užmiegu. Atsikėlęs paryčiais susipakuoju ir judu į traukinių stotį, nusiperku bilietą į Lvovą ir laukiu traukinio. Lvove turiu porą valandų iki traukinio į Zdolbuniv, taigi, pasivaikštau, pavalgau ir judu tolyn. Iš Zdolbuniv pagaunu „maršrutka“ iki Rivne miesto, o Rivne stotyje randu maršrutinį autobusą važiuojantį į Klevan. Važiuoju žiauriai duobėtais Ukrainos keliais, seku GPS navigatorių, kada bus mažiausias atstumas iki meilės tunelio ir paprašau vairuotojo ten mane išleisti.

Skaitykite daugiau: http://juozapas.lt/avantiura-2014-5-dalis-meiles-tunelis-ir-kelione-i-kijeva/

Respect Juozapai :) su malonumu perziurejau tavo bloga ir FB visas foto...

Ka galiu pasakyti :) malonu matyti tokiu uzsidegusiu zmoniu...

Sekmes tavo hobyje...

Respect Juozapai :) su malonumu perziurejau tavo bloga ir FB visas foto...

 

Ka galiu pasakyti :) malonu matyti tokiu uzsidegusiu zmoniu...

 

Sekmes tavo hobyje...

Ačiū :)

O štai ir šeštoji dalis apie Maidaną, Janukovyčiaus vilą ir stogus Kijeve :)

Kijeve pernai metais buvau du kartus, šis milijoninis miestas mane sužavėjo savo didybe ir galimybėmis. Kijeve yra visko, ko gali trokšti miesto tyrinėtojo širdis – aukštų stogų, gilių požemių, bunkerių, apleistų pastatų, kranų, žodžiu, VISKO.

Taigi, į Kijevą nusprendžiau vykti dėl kelių priežasčių – turėjau kur gyventi, turėjau pažįstamų, kurie galėjo aprodyti neįprastas miesto vietas ir norėjau pažiūrėti kaip pasikeitė miestas po Maidano įvykių.

Pirmas dalykas, kurį nuveikiau Kijeve – aplankiau Maidano aikštę, kuri, anot vietinių dabar yra kitokia, joje gyvena benamiai žmonės, kurie linkę veltis į konfliktus. Tikrieji kovotojai grįžo į namus, o aikštėje, gyventi palapinėse liko žmonės, atvykę iš kitų miestų, benamiai. Draugas Stanislavas papasakojo istoriją, kai jų kolega lipo ant stogo esančio šalią aikštės ir maidaniečiai jį pamatę palaukė kol jis nusileis ir pradėjo mušti, o jam pasakius, jog jis dalyvavo maidano įvykiuose, palaiko juos – smūgiai tik stiprėjo.

Skaitykite daugiau: http://juozapas.lt/avantiura-2014-6-dalis-maidanas-janukovyciaus-vila-ir-stogai/

http://juozapas.lt/wp-content/uploads/2014/08/DSC_0080-3-624x414.jpg

Aplankius Janukovyčiaus vilą, palaipiojus gyvenamųjų namų stogais, apžiūrėjus Maidaną ir pabendravus su vietiniais Kijeve laukė tikras iššūkis – 119 metrų aukščio Moskovskyi tiltas. Šis tiltas pastatytas 1976 metais, o jo konstrukcija unikali, nes ant tilto stovi 119 metrų aukščio stulpas, į kurį susijungia didžiulės metalinės vijos. Apie lipimą ant šio tilto galvojau jau kelis metus, vos pamatęs filmuką youtube svetainėje užsimaniau ten pabūvoti. Taigi, svajonei atėjo metas išsipildyti.

Susitinkame su Stanislavu, važiuojame metro ir laukiame jo merginos, ji nori su juo atsisveikinti ir palinkėti sėkmės, sulaukiame troleibuso ir važiuojame link savo tikslo – Maskvos tilto. Pasiekę tiltą laukiame kitų vaikinų ir stebime per tiltą patruliuojančius policijos pareigūnus, kurių elgesys nieko gero nežada…

Sulaukiame kolegų ir kelias valandas praleidę ant tilto nusprendžiame, kad geriau nerizikuoti ir grįžti paryčiais. Taigi, su „maršrutka“ visi draugiškai važiuojame Į parduotuvę, nusiperkame koldūnų ir kitų skanumynų, o po to judame pas Stanislavo merginą ir ten pavakarojame iki 2 valandos. Nusprendžiame, jog gera idėja būtų bent kelias valandas snūstelti, taigi, vienas kitam palinkime labos nakties ir snaudžiame iki 4 ryto. Atsikėlę greitai susipakuojame ir greitu žingsniu judame link tilto, kurį pasiekiame maždaug 5 ryto, o įsižiūrėję į viršų pamatome ten kelis judančius siluetus, nusprendžiame, jog viskas saugu ir greitu žingsniu pradedame lipimą.

Skaitykite daugiau: http://juozapas.lt/avantiura-2014-7-dalis-kaip-lipom-i-moskovskyi-tilta/

Nusileidžiame nuo stogų bei tiltų ir lendame į požemius. Aštuntoji dalis jau mano tinklaraštyje:

Odesa – Ukrainos miestas esantis pietuose, šalia Juodosios jūros, miestų tyrinėtojų dažniausiai įvardijama kaip didžiulė požemių karalystė, kurioje susijungia tiek natūralios, tiek žmonių sukurtos struktūros. Paklausinėjęs Kijevo „explorerių“ gaunu Makso iš Odesos kontaktus, kuris padeda susisiekti su Nastia, kuri suorganizuoja nakvynę. Tačiau iš karto perspėja, jog negerčiau daug degtinės ir nesivesčiau kekšių, nes tas butas yra jų draugo, kuris šiuo metu keliauja Kaukaze. Taip pat pamini, jog yra viena didelė problema – dvi katės, kurias reiks pamaitinti ryte ir vakare. Skamba kaip tobula vieta – mažas butas centre.

Kelionė iš Kijevo į Odesą prasideda kaip visada – sėdi į viešąjį transportą (šiuo atveju metro) ir važiuoji iki paskutinės stotelės, tada žingsniuoji keliu iki sau tinkamos vietos. Šį kartą tai buvo policijos patikros punktas, o už jo sustojimo vieta automobiliams. Iškėlus nykštį ir šypsantis automobilis, važiuojantis į man reikiamą pusę sustojo maždaug per pusvalandį ir važiavo tiesiai į Odesą. Nors iš pradžių vairuotojas kažką neaiškiai murmėjo apie mažesnius miestelius, kurie yra pakeliui į Odesą, tačiau, kai pradėjom kalbėtis apie kelionę, politiką ir ekonomiką jis vis nesustodavo prie minėtų miestelių, o nuvežė tiesiai iki Odesos, pervežė už vadinamo kareivių „blokposto“, nes prie jo mane išleisti būtų nesaugu, kadangi jiems kiltų daug klausimų ką aš ten veikiu ir apsisukęs patraukė savo keliu.

Skaitykite daugiau: http://juozapas.lt/

Istorija apie tai kaip po maždaug 40 dienų palikau Ukrainą ir patraukiau link Moldovos:

Šioje Avantiūros 2014 palyginus su kitomis dalimis nuotraukų bus nedaug, šiek tiek daugiau teksto. Taigi, pagaliau atėjo metas palikti Ukrainą, šalį kurioje praleidau daugiau nei 40 dienų. Su Nastia sėdame į tą pačią „maršrutką“, kuri važiuoja link jos darbo ir kelio į Moldovą. Pasiekus stotelę, kurioje man reikia išlipti pamatau nemažai policijos pareigūnų, todėl žingsniuoju toliau nuo jų, nes žmonės tikrai nestos, kai aplinkui stovi policija ir gali prisikabinti prie jų. Paskaičius internete apie keliavimą į Moldovą visur rekomenduojama nevažiuoti pro Prednestrovję, kuri pasiskelbus sąlyginai nepriklausoma ir įvažiavus į Moldovą pro ją negauni štampo į pasą, todėl gali kilti problemų, kai norėsi išvykti iš šalies. Taigi, paklausau tiek draugų, tiek šeimos, tiek interneto ir darau šiokį tokį lanką, kad aplenkti Pridnestrovję.

Pirmo automobilio reikėjo laukti pakankamai ilgai, vis pakeičiant tranzavimo vietą. Tačiau pagaliau sustoja vaikinas – smulkus verslininkas, kuris perka žuvį didesniais kiekiais ir ją išvežioja po mažesnius Ukrainos miestelius su savo sunkvežimiu-šaldytuvu. Jis mane nuveža iki Ukrainos-Moldovos sienos, kurią galima pereiti pėsčiomis, bandant tą daryti pasieniečiams kyla įtarimų, kodėl aš į Ukrainą įvažiavau birželio 26 dieną per Lenkijos-Ukrainos sienos punktą, o išvažiuoju rugpjūčio 6 per Ukrainos-Moldovos sienos punktą. Taigi esu pakalbinamas trijų pasieniečių, paviršutiniškai patikrinama mano kuprinę, o vienas pasienietis palinki jau nebesibastyti ir važiuoti pas tėvus namo. Taigi, su tokiais nuotykiais palieku į Ukrainą ir laukia kelių kilometrų atkarpa, kurios žemė priklauso vienai valstybei, o keliai – kitai. Šią atkarpą nusprendžiau įveikti pėsčiomis, todėl žingsniuoju porą valandų. Šalia Moldovos sienos patikros punkto išleidžiu dalį likusių grivnų, nusiperku šalto vandens, kuris labai atgaivina ir bandau patekti į Moldovą.

Skaitykite daugiau: http://juozapas.lt/avantiura-2014-9-dalis-moldova-kisiniovas/

Dešimtoji dalis apie kelionę į Rumunijos sostinę Bukareštą ir įspūdžius iš jo.

Taigi, paskutinę naktį Kišiniove praleidau ant apleisto viešbučio stogo, ryte atsikėliau, kai kylančios saulės spinduliai pradėjo spiginti į mano veidą. Susipakavęs daiktus viešuoju transportu patraukiau link užmiesčio ir pradedėjau savo kelionę link Rumunijos, kurioje praleisiu kelias dienas. Atsistoju ant kelio, ištiesiu ranką su iškeltu nykščiu ir pakankamai greitai sustoja pirmas automobilis, kuris paveža daugiau nei 40 kilometrų.

Pakeitęs kelis automobilius, porą kartų pasakęs, kad už kelionę autostopu nemokėsiu nelegaliems taksi pasiekiu Rumunijos pasienį ir vos išleistas iš automobilio šalia sienos susistabdau kitą, kuris nuveža mane visai netoli Bukarešto. Greitai išmokstu frazę „fara bani“, kuri reiškia, jog neturiu pinigų ir nesu pasiruošęs mokėti už pavežimus susitranzuotiems automobiliams. Pradėjus temti supratau, jog Bukarešto tą dieną nepasieksiu, bet eidamas ir dairydamasis vietos, kur galėčiau pasistatyti palapinę vis iškeliu nykštį pravažiuojantiems automobiliams. Greitai sustoja pikapas, vairuojamas vyro, kuris visiškai nešneka angliškai, tačiau paskambina dukrai, kuri mums padeda vertėjaudama, galiausiai važiuoju pas juos į namus, ten esu sočiai pamaitinamas, filmuojamas, fotografuojamas, iš manęs yra juokiamasi, kai papasakoju kaip keliauju, kur buvau ir kokie tolimesni planai. Kaip supratau, buvau vienas iš labai labai retų svečių užsieniečių pas juos kaime.

Ryte esu prikeliamas, kai vyras mane paėmęs nuo kelio, fermos savininkas pradeda į mano kambarį vesti savo darbuotojus ir mane rodo kaip kokį eksponatą – „Žiūrėkit, čia lietuvis, užsienietis“. Vyro žmona pakviečia kaimynes, kurios bando su manimi šnekėti rusiškai, pakviečia pas save pavalgyti sriubos, virtos ant laužo, paragauti jų pačių virtos naminės. Sriubos įpila pilną dubenėlį ir siūlo dar, naminės pilną puodelį, o pasakius, kad jo tikrai negersiu šiek tiek nuliūsta.

Skaitykite daugiau: http://juozapas.lt/avantiura-2014-10-dalis-kelione-i-rumunija-ir-bukarestas/

Kelionę baigiau jau beveik prieš mėnesį, vis neatrandu laiko aprašyti įspūdžius, tačiau jeigu kam įdomu Spalio 14 kviečiu Vilniuje paklausyti gyvo pasakojimo :)

https://www.facebook.com/events/725845124163937

Tęsiu pasakojimą. Šį kartą apie laiką, praleistą Bulgarijoje.

Po ilgo laiko tarpo, kai tinklaraštis neturėjo įrašų – prisiverčiu aprašyti dar vieną šalį, kurioje praleidau kelias dienas avantiūros 2014 kelionės metu. Šis įrašas – pirmasis, kuris rašytas jau nebe kelionės metu, o grįžus namo.

Susitranzuoti automobilį iš Bukarešto užmiesčio nebuvo viena iš lengvųjų užduočių. Man stovint ant kelio sustojo keli automobiliai, tačiau, kai vairuotojams pasakydavau frazę – „Fara bani“ jie pasukiodavo galvą į šonus ir nuvažiuodavo. Pastovėjus kelias valandas sustojo vaikinukas, kuris važiavo į Rumunijos pasienio miestelį – Giurgiu, nedvejodamas sėdau į automobilį, linksmai pašnekėjus kelionė neprailgo ir aš jau stoviu šalia degalinės, link Bulgarijos pasienio miesto – Ruse.

Ruse mieste mane nusprendė priimti Alexandrina su šeima. Jie, dėka couchsurfing projekto yra priėmę daugybę užsieniečių – tranzuotojų, keliautojų su dviračiais ar automobiliu, todėl tikrai nėra Couchsurfingo naujokai. Šeimyna – super draugiška, linksma ir visokia kitokia. Tuo pačiu metu, kai priėmė mano paskutinės minutės prašymą, jie buvo priėmę ir 2 prancūzes merginas, kurios 2 savaites autostopu tyrinėjo Bulgariją.

Skaitykite daugiau: http://juozapas.lt/avantiura-2014-11-dalis-bulgarija-ir-kelias-link-turkijos/

Pasiekus Turkiją mane pasitiko pasienietis, kuris angliškai nemokėjo nė žodžio ir visą laiką pirštu rodė į mano sandalus, o man vis bandant išsiaiškinti kas jam nepatiko mano vasarinėje avalynėje nusprendė, kad esu beviltiškas ir tiesiog pasukiojęs galvą leido eiti. Turbūt neturistinėje Turkijoje nepriimtina vaikščioti su šortukais ir sandalais. Pasienyje taip pat sutikau lietuvių porą, kurie motociklu iš Antalijos keliauja atgal į Lietuvą. Jie įkalbinėjo, jog laikyčiausi teises motociklui ir kad kitais metais keliaučiau su motociklu, sakė seks mano tinklaraštį. Jeigu skaitote, tai linkėjimai!

Vos perėjęs pasienį atsidūriau visiškoje tuštumoje, aplinkui nedideli kalneliai, automobilių nėra, todėl pirmo per sieną važiuojančio automobilio vairuotojui pasienietis parodė pirštu į mane ir turbūt paprašė paimti, jeigu važiuoja į tą pusę kur man reikia. Taigi, sėdžiu automobilyje ir važiuoju gilyn į Turkiją, labai retai prasilenkiame su kitu automobiliu. Esu paleidžiamas artimiausiame miestelyje ir tęsiu savo kelionę tolyn link Stambulo, įsėdu į dar vieną automobilį ir esu paleidžiamas šalia įsukimo į autostradą, jau temsta. Pravažiavus 3 automobiliams vienas sustoja ir įjungęs atbulinę pavarą privažiuoja prie manęs, taip susipažinome su Hussainu, vyru, kuris išgelbėjo mane nuo nakvynės laukuose ir nuvežė iki Stambulo.

Skaitykite daugiau: http://juozapas.lt/avantiura-2014-dalis-turkija-viena-diena-europoje-kita-azijoje/