Samick

Alkoholio vartojimas buvo pirmasis žingsnis žmogaus degradacijos link.

Alkoholio vartojimas buvo pirmasis žingsnis žmogaus degradacijos link.

DjiXas, istorija, kurios neturėjote žinoti
 
Na ką, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, nuspręndžiau pasidalinti ta „žymiaja“ istorija, kurią parašiau dar 2006 metais.
 
Tikriausiai vienintelė priežastis, kodėl ji tapo tokia populiari buvo ta, kad tais laikais uždarbis internete buvo kaip Sovietų Sąjunga... Visi ieškojo greitų būdų užsidirbti, apgaudinėjo vienas kitą ir šiaip, vyravo tamsusis amžius. Spaudinėdavai reklamas už dešimtadalį cento, o sulaukus emailo, kuris siūlo net 1ct, jauteisi kaip aukso ieškotojas atradęs pilną kapą brangenybių .
 
Tekstas yra originalus ir pilnas klaidų, tačiau lai būna jis toks, koks yra. Sentimentai vis dėl to daro savo...
 
Kadangi per sękančius 5-6 metus nutiko daug visokių dalykų, apačioje rasyte ir antrą istorijos dalį, iki pat 2011 12 31. Antrą dalį rašiau sau (kol viską prisimenu), dėl šios priežasties, keletas tik man aktualių detalių buvo iškirpta ar pakeista. Prisipažinsiu, norėjau iškirpti dar didesnę dalį istorijos ir žinau, kad gailėsiuosi kelių čia paviešintų detalių...
 
Internete pradėjau dirbti būdamas 15-16 metų...
 
------------------------------------------------------------------------
------------------------------------------------------------------------
 
Kadangi jau patraukiau jūsų dėmesį...
 
Gavau kelis laiškus su klasimais, kaip aš viską pradėjau ir t.t. Todėl sugalvojau glaustai viską aprašyti...
 
O viskas buvo taip...
 
Pradžia.
 
O viskas buvo taip, seniau brolis bandė kažką dirbti internete su spedia ir kitomis programomis, per metus ~2-3 USD uždirbo, tada jis metė, o po gerų metų nutariau visą tai pabandyti aš, žinoma, buvo daug neigiamų atsiliepimų ir „patarimų“, jog to daryti neverta. Tačiau aš nepasidaviau :-)
Pradėjau googlinti PTR‘ų, principą jau žinojau ir maždaug gaudžiausi, kas, kur, kaip :-)
Pradėjau su tokiais PTR‘ais kaip BankMails, DreamStartMail ir kitais scam‘ais :-) Žinoma, tą sužinojau vėliau, tada atradau #earncash ir kitus IRC kanalus, ten gavau PIRMUOSIUS 10ct į savo e-gold sąskaitą už registraciją, tai buvo kažkas „special“.
 
From: Smile! It increases your face value.
Memo: weather-mails .. buk aktyvus, rink refus
 
Dar iki šiol ieškau, kas man juos siuntė, žinau jog tas žmogus yra uzdarbis.lt, tačiau kas jis, nepamenu.
Bespaudinėdamas ant linkų rasdavau daug naujų, suradau clicking2rewards.com, kadangi e-golde jau turėjau apie du dolerius už registracijas, nusprendžiau pabandyti gauti ref‘u clicking2rewards, nusipirkau reklamos keliuose puslapiuose už 30ct (taip, seniau tokios sumos buvo :-)) ir gavau pirmuosius ref‘us, atrodo apie 15, taip susipažinau su reklamos efektyvumu ir pradėjau eksperimentuoti su įvairiu tekstu ir t.t.
E-Gold History pastbėjau, jog keletą pavedimų iš daug.tik.lt su memo: 5 centai, oho, tu jau turtingas , Sekis likuti )), Imk savo likuti http://web.archive.org/web/20040603191604/http://daug.tik.lt/
 
Lyg mačiau šį žmogų uzdarbis.lt
Na anyways, dirbau, dirbau, vergavau už centus, registravausi, naudojau pinigus reklamai, jau gaudavau bonus už ref‘us :-) Dauguma adminų prašė promotinti jų puslapius, kadangi šiek tiek apie mane jau girdėjo.
Uždirbau apie 20 USD, juos išleidau (net nežinau už ką :-)) naudodamas šį memo:
MP4E Advertising Reseller Affiliate Program Advert
Google radau:
http://64.233.183.104/search?q=cache:89Dw4UrS-qUJ:www.freeadvertisingforum.com/archive/index.php/t-124864.html+egold+529097&hl=en&ct=clnk&cd=1&client=opera
 
Tikriausiai čia buvo HYIP ar kažkas panašaus :-) O gal ir PTR ads.
 
Pirmasis bandymas.
 
Mano svajonė buvo atidaryti savo PTR tinklalapį, turėjau apie 20 dolerių, o viso reikėjo 99.99 + domeno, todėl tariausi su skripto kūrėjų, jog leistu paimti išsimokėtinai :-) VISKAS PAVYKO! Atėjo laikas pirkti domeną, kadangi turėjau gražų paveiksliuką su akimi, sugalvojau PTR pavadinti visiblemails.com :-)...
 
Ah ha! Išsiaiškinau kas man siuntė pirmuosius 10ct :-) NuPagady! Pastebėjau, jog tuo pačių adresu mokėjau jam už domeną :-) Ot NuPagady, gausi lupti už tai, jog žinojai viską, kad aš ieškau, bet tylėjai :-)
 
Laikas pasakoti toliau... Tačiau iškilo problema: iš ko aš mokėsiu? Sugalvojau, jog atidarysiu Ads Only puslapį, visi pradėjo man „patarinėti“ jog neuždirbsiu nieko, nes niekas nenori tik reklamų, aš su jais nesutikau :-) Nutariau suteikti galimybę, 1000 „ads“ pinigų konvertuoti į 10ct, taipogi siūlyti random payout‘us. Pradėjau dėlioti dizainą ir t.t. Po savaitės ar kelių puslapį atidariau, po 2min. nuo atidarymo, gavau 90 užsakymą, žmogus norėjo GOLD membershipo, todėl tai buvo idealu, tuos 90 USD jis siuntė žmogui, iš kurio pirkau script‘ą. Skolų neliko, pradėjo pirkti reklamą visi, membership‘us ir t.t. Pirmasis mano payoutas buvo XDVX :-)
 
Toliau e-gold seka keliasdešimt puslapių payoutų ir pirkimų :-) Verslas klesti, nusipirkau pirmąjį daiktą iš savo pinigų – nuosavą kompiuterį (jį naudoju ligi šiol). Darbo buvo ligi kaklo, tūkstančiai support emailų ir payout request‘ų, nenuostabu, jog didelių PTR webmasteriai ankščiau ar vėliau mirdavo, išprotėdavo arba pasitraukdavo, krūvis milžiniškas, sugalvojau, jog man jau gana, (ypa2 po to, kai kelias dienas nebuvo interneto, o email inbox prisikaupė dešimtys tūkstančių laiškų) išmokėjau likusius payout‘us ir visiblemails.com pardaviau už 120 USD, atsidariau antrą PTR‘ą diamondmails.com, priemiau tik kelias šalis, taip padidinau pardavimus, kadangi pirko reklamą tik search engine‘ams promotinti ir sumažinau krūvį, nuostabi išeitis :-) Sukausi toliau... mokėjau, miegojau, mokėjau, miegojau. Gaudavau keliasdešimt pirkimų į dieną, visi stebėjosi ypač gerais rezultatais, kadangi trindavau visus cheaterius, tikrindavau kiekvieną ip, paspaudimą... Aš žinojau ką darau :-)
 
Pradėjau pats reklamuoti kitų search engine‘us, „susimetėm“ su XDVX, jis tuo taipogi domėjosi, abu individualiai promotinom, viskas buvo puiko apie pusę metų, tačiau man jau pabodo būti tik pavaldiniu, atsidariau IceCubePTR.com (dar vieną PTR), šis nepavyko, buvo skubotas ir neapgalvotas, diamondmails.com pardavimai mažėjo, pinigų šaltinis mažėjo... Reikėjo kažką daryti... Pardaviau DiamondMails.com, IceCubePTR.com ir taupiau pinigus ant savo search engine scripto, sistema kainavo apie 750 USD pradžiai, tėvo atminimui suteikiau pavadinimą # :-)
 
Prasidėjo vargai, mokinausi elgtis su sistema, hostingo sąskaitos augo, gerų partnerių neturėjau, kurie gerai promotintų mano search engine‘ą. Siunčiau pinigus iš mamos sąskaitos, jog sugebėčiau sumokėti už serverį... Suradau kelis gerus provide‘erius (feed‘us), kurių rezultatus naudojau savo paieškos sistemoje. Pradėjo viskas kilti... (tai užtruko apie pusę metų), tačiau man vis dar trūko pinigų, ieškojau daugiau partnerių, pirkau sistemos patobulinimų, žodžių vargau... Tai truko dar pusę metų), o pelno dar nebuvo, kitaip tariant, daugiau nei metus dirbau dykai.
 
Gavau daugiau feed‘ų, kilo ir paspaudimų vertė, nustojau naudoti antrarūšius provider‘ius, išsilaisvinau. Vos ne kaip filme, kai jaūnėlis pakeičia senuosius, o jie priversti naudotis jaunėlio paslaugomis. Taip buvo ir man. Žmonės, kuriu rezultatus aš ankščiau naudojau, pradėjo naudoti maniškius, nes jau turėjau šiokių tokių pažinčių, visi tuo laiku populiarųs search engine‘ai naudojo mano rezultatus :-) Didelis pasiekimas. Viskas buvo puiku, stipresnis (aš) pakeitė silpnuosius ir juos įtaukė į savo verslą (jie pradėjo naudoti mano rezultatus), darbo buvo ypatingai daug, dauguma pabijojo kurti paieškos sistemas, vien dėl to, jog nebūtų nieko spėję, Žodžiu viskas truko dar pusę metų :-) Pasikeitė ir tinklalapis.
 
Lūžis. Nuopolis.
 
Gavau naujų partnerių, kurie siūlė ypatingai gerus rezultatus ir pasiūlymus, pvz.: wehuntitdown.com, gavau dar daugiau paieškų, verslas augo, jau wehuntitdown turėjau apie 3000+ USD, laukiau payout‘o, jog galėčiau išmokėti visiems ir pats pasiimti 20%, tačiau nesulaukiau, buvau apgautas. Kilo panika mano galvoje, ką aš dabar darysiu, ten buvo mano visi pinigai, žmonės pradėjo rašyti šimtus žinučių į dieną, klausdami, kur jų pinigai, paaiškinau jog mane apgavo, jie nebuvo „supratingi“ ir norėjo tik pinigų, paieškų skaičius krito, skolos augo, panika didėjo, ką daryti, ką daryti!? Tokiais atvejais dauguma pasitraukia. Tačiau aš to nedariau, susikaupiau. Pradėjau naudoti senus partnerius ir siūsti likusias paieškas, už paskutinius pinigus išmokėjau ilgiausiai laukusiems, kadangi mano bid’ai (vertę už vieną click’ą aka paspaudimo vertė) krito praradus partnerius žmonės vistiek nesiuntė tiek daug paieškų, kelis mėnesius gyvenau tokioje nežinioje.
 
Seni draugai neišduoda.
 
Įtikinau partnerius, draugus ir toliau man siųsti paieškas, pakilus paieškų skaičiui, gavau pasiūlymų iš kelių kompanijų (feed’ų), jog aš galėčiau naudoti jų rezultatus, viskas buvo puiko, bid’ai kilo, paieškos augo, pelnas didėjo susidomėjusių skaičius, pasiekiau maksimumą, dauguma kitų paieškos sistemų mirę, stambesnės suvalgė mažesnes. Darbo krūviai tapo nežmoniški, nemiegodavau naktimis, o prieš tai jau daugiau nei vienerius metus neturėjau atostogų, ariau kaip jautis, dirbau per šventes, savaitgalius, jokių pramogų. Tapau dirbanti mašina.
 
Didesnis pelnas – didesnė rizika.
 
Ieškojau dar geresnių pasiūlymų savo vartotojams, radau lookquick.com, jie siūlė puikias sąlygas, todėl surizikavau, pirmą mėnesį gavau payout‘ą, siunčiau dar daugiau paieškų, o tada... Jie neišmokėjo (tik vėliau sužinojau, jog jie taip daro visiems), praradau apie 7000 USD, šį kartą nieko nedariau, tapau nejautrus pinigams, nebuvo skirtumo, prarasiu 10 ar 10000 dolerių, pinigus gavau iš senų tiekėjų, todėl išsimokėjau.
 
Vienu žingsniu atgal, dviem į priekį.
 
Užplūdo iframer‘ių banga, šimtai kvailių pradėjo naudot šį triuką ir pašalino paskutines mažas paieškos sistemas iš rinkos, webmaster‘iai nebemokėjo su tuo kovoti, nes aptikti juos buvo sunku, o dauguma manė, (tie patys vilkai) jog tai neįmanoma, tačiau aš sugebėjau :-) O dabar tiesiai į pasakojimą... Kadangi praradau partnerius, kurie siūlė geras sąlygas, šiek tiek krito ir paieškos, tačiau tai man nemaišė, mane stiprino, vėl pradėjo plūsti žmonės, nes įgavau ypatingai aukšą pasitikėjimo lygį (net apgautas aš nepasidaviau). Pelnas siekę aukštumas. Smegenys kunkuliavo, miego trūkumas, visa užimta diena, reikėjo bent 2 dienų pertraukos, taip ir padariau. Sumažinau darbą perpus, už dviejų dienų gavau skambutį, sakmbino partneriai, su kuriais dirbau nuo pat pradžios dėl vadinamo fraud traffic‘o, jie pranešė jog man teiks tik antro lygio rezultatus, kitaip sakant dauguma feed‘o advertiserių nebenori jog aš jiems siūsčiau paieškas Man buvo šokas, štai ką man padarė petrauka! Puoliau į darbus, stengiausi atitaisyti klaidas, juk tai mano darbas! Tačiau jau vėlų... Viskas... Pelnas krito 90%. Išmoku mėnėsio „algas“ ir siunčiu likusius pinigus namo, viskas, perku lėktuvo bilietus ir po 2 metų be atsotogų skrendu atostogauti.
 
Šviežios mintys, naujos idėjos.
 
Atostogaudamas sugalvoju įkurti naują paieškos sistemą su aukščiausiomis technologijomis. Grįžęs puolu dirbti, taip atsiranda kitas mano projektas, (vasaros gale) o toliau... toliau dar tik bus.
 
Pabaiga.
 
Nepaminėjau smulkenų, pvz.: hostingo pardavinėjimo, investavimo į hyip‘us, surf‘us, bandymo atidaryti dar vieną PTR‘ą, kuris žlugo dėl ThePlanet kaltės, seo, dauguma apscaminimų dar didesnėmis sumomis ir t.t. tačiau tai jau kita tema.
Dabar žinote kaip tapau tuo, kuo tapau. Gali būti klaidų. Pasakojimą rašiau gana greitai ir glaustai.
 
Situacija šiuo metu: dirbu savaitgaliais, tačiau tiek, kiek noriu, galiu praktiškai leisti sau tinginiauti, tačiau tai tik per šventes, bet kiekvieną dieną stengiuosi viską suspėti, krūviai nėra tokie dideli, nes daug visko daro mano sistema, tačiau kartais tenka ir kelias paras nemiegoti
 
Papildyta:
 
Pamiršau paminėti, kad turėjau ir dar vieną paieškos sistemą, kuri gyvavo kartu su pirma sistema.
 
http://www.djixas.com/story/p4.png
 
Iš archyvų ištraukti screenshot, gaila, kad pusės paveiksliukų neberodo.
 
http://www.djixas.com/story/visiblemails.png
 
http://www.djixas.com/story/diamondmails.png
 
http://www.djixas.com/story/p2.png
 
http://www.djixas.com/story/p3.png
 
---------------------------------------------------------
---------------------------------------------------------
 
Antra dalis, 2006-2011
 
2006 vasarą grįžau iš atostogų ir puoliau planuoti naująją paieškos sistema. Šį kartą viskas turėjo būti tobula...
 
2006 rugsėjo / spalio mėnesį paleidžiu dar vieną PPC ir išsiunčiu laišką seniesiems savo klientams. Problemų pritraukti žmonių nebuvo,visi senoliai žinojo apie mano naująjį projektą, todėl traffic’as augo sparčiai.
 
http://www.djixas.com/story/m.jpg
 
http://www.djixas.com/story/240-400.jpg
 
http://www.djixas.com/story/300-600.jpg
 
Iš archyvų ištrauktas screenshot. Ignoruojant kelias klaidas bet dingusius paveikslėlius, puslapis daugmaž taip ir atrodė.
 
Nežinau kas čia rašė ir kodėl tokį screenshotą turiu išsisaugojęs, bet toks tekstas pakėlė nuotaiką:
 
http://www.djixas.com/story/p1.jpg
 
Anyway, su nauja paieškos sistema atėjo ir nauja cheater'ių karta. Šį kartą, juos pagauti nebuvo taip paprasta, nes neįsigilinus, traffic'as (lankytojų srautas) atrodė 100% natūralus.
 
Šie žmonės buvo tos srities profesionalai, žaidimai su iframes (kuomet nematomas script'as įdedamas į puslapį ir atėjus lankytojui, jis to nežinodamas paspaudžio ant reklamos) buvo pakeisti sudėtingais algoritmais, kurie sukeldavo didelį galvos skausmą. Toks jau tas darbas...
 
WebMasterio Košmaras
 
Praėjus mažiau nei metams po projekto paleidimo, išaušo dar vienas rytas... Tai buvo 2007 Birželio 09 diena...
 
Įsijungiau kompiuterį ir patebėjau, kad mano tinklalapis nebeveikia. Hmm, kažkas blogai su failų nustatymais. Prisijungiau prie cPanel ir netrukus išvydau klaidą... Parašius support‘ui išgirdau nelabai malonų atsakymą:
 
HDD gedimas, sugadinti duomenys.
 
Nieko tokio, pagalvojau... Juk būtent tam ir pirkau serverius su 2 kietaisiais diskais. Vienas backup‘am laikyti.
 
Tais laikas pats serverių neprižiūrėjau ir į visą valdymą nesigilinau. Paprašiau, kad atstatytų duomenis iš atsarginės kopijos (buvau prašęs, kad jas darytų kiekvieną dieną), tačiau sulaukiau tokio atsakymo:
 
Backup‘ų scriptas buvo netaisyklingai sukonfiguruotas. Pilnos atsarginės kopijos nėra.
 
Mano širdis pradėjo plakti greičiau. Jaučiau didelį adrenalino antplūdį ir nieko su juo negalėjau padaryti... Liko tik paprašyti, kad pabandytų atstatyti prarastus duomenis ir laukti.
 
Po kelių dienų nežinios ir daug išlietų nervų, visi įmanomi duomenys buvo atstatyti. Dėja, to nebuvo gana, mad mano pagrindis projektas vėl veiktų. Griebiausi šiaudo ir paprašiau, kad mirusį HDD atsiųstų paštu. Yra pilna bendrovių, kurios už nekuklią sumą atstato duomenis. Dėl man nežinomų priežasčių, to padaryti jie nesutiko... Laikas bėgo, o mano puslapis ir toliau merdėjo. Pabendravus su advokatais, jie pagaliau atsitokėjo ir sutiko atiduoti kietąjį diską...
 
Praėjus maždaug mėnesiui po visų įvykių, mano puslapis jau veikė. Išsiunčiau žinutes visiems klientams ir pranešiau apie sutvarkytą problemą.
 
Dėja, greitai teko nusiviliti, lankytojų srautas pasieke vos 20% prieš tai buvusių skaičių (ir per 6 mėn. nukrito iki 10%). Kadangi kitos paieškos sistemos gaudavo rezultatus būtent iš manęs, jiems neliko nieko kito kaip naudoti mažiau mokančius partnerius. To pasakejo sumažėjo tiek jų uždarbis, tiek norinčiųjų tą programą naudoti webmasterių skaičius.
 
Aukso amžiaus pabaiga
 
Nors tinklalapis ir nepasiekė buvusio projekto populiarumo, tačiau tikrai buvo ką veikti. Pvz.: iš senų laiku prisimenu štai ką:
 
- Nemiegojimas iki tol, kol prasideda haliucinacijos
- Tokių produktų kaip BSN NO Xplode vartojimas, tik ne sportui, o darbui
 
Krūviai sumažėjo, tačiau to neužteko, nes jokio gyvenimo apart kompiuterio nebuvo. Tiesą sakant, apie tai net negalvojau, kadangi toks gyvenimo būdas man labai patiko.
 
Mažėjant tokių paieškos sistemų populiarumui (kadangi mano paieškos rezultatus naudojo bene visi tokių sistemų sąvininkai, vadinamosios krizės anksčiau nelabai ir jaučiau) ir dar taip nukritusiam lankytojų skaičiui, buvo akivaizdu, kad toks projektas ilgai nesilaikys, reikėjo kažką keisti... Kitaip sakant, pasiekiau dugną, iš kurio išsikapstyti reikėjo laiko bei idėjų. Apsvarsčiau tuo metu „uždarbio rinkoje„ esančias galimybes:
 
PTR mirė, paieškos sistemos (PPC) merdėjo, o HYIP bei AutoSurf, kurie ir taip niekada nedomino, buvo ties išnykimo riba...
 
Naujų uždarbio būdų beieškant
 
Dar dirbant su paieškos sistemomis, po truputi plėtojau savo verslą. Hostingas bei affiliate sale‘s buvo keli iš jų. Aktyviau domėjausi ir SEO, todėl buvo tik laiko klausimas, kada atsistosiu ant kojų.
 
Vienos bemiegės nakties metu, sugalvojau atidaryti blogą, kurį paleidau 2007 m. vasarą. Nors pradžioje uždarbio ir nebuvo (keli doleriai per mėnesį), blog‘o tematika buvo viena iš mano „aistrų“, todėl jį pildyti buvo gana linksma ir dėl pinigų nesiskundžiau.
 
Labai senai (2004), turėjau lietuvišką įvairių pamokų portalą (projektas.talte.net > projektas.ten.lt > pamokos.net, kurį rodė ir tuo metu populiari „NKTV“). Jo dėka išmokau naudotis Photoshop (nes pamokas reikėjo kažkam rašyti), to pasekoje, pradėjau kurti įvairius dizainus, o tas man labai patiko.
 
Kadangi jokių, ypač laiką eikvojančių įsipareigojimų neliko ir spaudimo dirbti taipogi nebuvo, plaukiau pasroviui... Pradėjau aktyviau reikštis forumuose, naudojau IRC ir kitaip švaistyti savo laiką. Žinoma, buvo dienų, kai dirbau nuo ryto iki vakaro, tačiau kovos su vėjo malūnais baigėsi.
 
Paleidau daug mažų projektų, adult, affiliate, forumai, direktorijos ir pan. Toliau mokinausi SEO bei žaidžiau su dizainu.
 
Nors aukso amžius baigėsi, jaučiausi visai gerai. Turėjau laiko nueiti į mokyklą, o to pasekoje susiradau net ir tikrą draugą (10-11 kl.). Keistai skamba, tačiau tokia jau ta realybė.
 
Tik jo dėka, išlindau į šviesą. Per ateinančius metus turėjome nuostabų laiką, atšventėm vaikystę, kurios niekada neturėjau. Atsirado draugės, vakarėliai soduose ir pan. Gal ne veltui sakoma, kad ne piniguose laimė...
 
Dėja, daugumai įstojus į universitetus, po truputi vienas nuo kito atitolome, o gal subrendome... Iš mūsų „gaujos“ likome tik aš bei geriausias draugas. Po kelių dienų mokslų, supratau, kad toks dalykas ne man ir viską mečiau. Ėjau tik į anglų kalbos paskaitas, kurios man labai patiko. Niekada nemėgau tokios švietimo sistemos, buvau įsitikinęs, kad man diplomo neprireiks ir niekam niekada nedirbsiu...
 
Bėgant metams, augo ir žinios. Mano dizainus pradėjo naudoti tokios firmos kaip AMD bei NVIDIA, hosting‘as bei blog‘as populiarėjo, o SEO sekėsi puikiai.
 
Be visa to, susidomėjau ir investicijomis akcijų biržoje, domino greiti pinigai, o akcijos tai ir siūlė. Visiškai nieko apie tai nenutuokiau, todėl pirmau RIMM (Research in Motion), AAPL (Apple) ir GOOG (Google) akcijas. Kodėl? Nes kilo... Dėja, sprogus nekilnojamo turto burbului ir prasidėjus krizei iš mano investiicjų mažai kas ir liko. Nenaudojau nei stop loss, nei take profit, nes gyvenau iliuzijų pasaulyje, kuriame akcijos turejo kilti amžinai...
 
Tuo metu dalyvavau ir SEO konkursuose, nes mėgau konkurenciją, tačiau greitai supratau, kad to man negana. Norėjau karo, todėl sugalvojau pasiimti viena iš pačių populiariausių raktažodžių „buy viagra“ ir kilti į viršų.
 
Po bene pusės metų, mano puslapis jau sedėjo top 3 (yahoo.com paieškos sistemoje), o „viagra“ top 10, jaučiausi SEO dievu, o sukauptas žinias pritaikiau ir kituose puslapiuose...
 
What could possibly go wrong? O buvo 2008...
 
Prasideda
 
Nei iš šio nei iš to pradėjau viduriuoti, atrodo nieko blogo, tačiau tai tesėsi ir tesėsi. Bėgant savaitėms, pajaučiau intensyvius širdies skausmus, pirmą skausmą ignoravau, kadangi buvau plonas ir problemų prieš tai niekada neturėjau, tačiau vieną vakarą kažkas nutiko... Pradėjo suktis galva bei kretė drebulis, teko kviesti greitąją. Jiems atvykus, aš jau kračiausi savo lovoje ir galvojau, kad dar nenoriu mirti. Greitoji mane nuvežė į ligoninę ir padarė įvairius tyrimus, diagnoze: tachikardija dėl kalio trūkumo.
 
Išrašė daug vaistų (~15-20 tablečių per dieną) ir išleido namo. Jaučiausi kaip pensininkas, kadangi tokių kiekių niekada neteko gerti. Sveikata buvo prasta. Pastoviai sukosi galva, jaučiau silpnumą, intensyviai plakė širdis. Dienas leidau lovoje, o vakare sukaupęs paskutines jėgas atnaujindavau blogą, taip jau reikėjo... Dar ne vieną kartą keliavau su greitąją pagalba...
 
Kadangi daktarai tiksliai nežinojo kodėl vis dar tęsiasi viduriavimas (gydė viską, nuo nervinio išsekimo iki neaišku ko), nervavausi, o to pasekoje atsirado ir opa, dar viena problema... Susitarėme su viena gydytoja, kad mane pagultys į ligoninę. Kitą dieną ten nuvykus, jie pasake, kad čia dar nėra ypač problema ir galima gydytis namie (mačiau iš jos pinigų trokštančių akių, kad ji nori kyšio). Kyšių niekada nedaviau ir neduosiu (toks jau esu), išvažiavau namo...
 
Bėgo mėnesiai, o aš vis dar kankinausi, užmiršau ką reiškia būti sveiku žmogumi ir dieną praleisti be problemų. Bene po pusės metų tokio „gyvenimo“ bei dietos opai nuraminti (tik virtas maistas, jokių prieskonių, riebalų ir pan.), problemos po truputi aprimo, o vėliau ir visiškai dingo... Grįžau į gyvenimą...
 
Tais metais beveik nieko naujo nenuveikiau, tačiau džiaugiausi, kad buvau sveikas. Toliau pildžiau blogą, plėtojau kitus puslapius bei ieškojau hostingo klientų. Gyvenimas ėjo savo vaga.
 
Smūgis žemiau juostos
 
Buvo 2009m. vasaros vakaras, sedėjau prie kompiuterio ir žiūrėjau Starcraft Korea finalą. Staiga, pajutau silpnumą ir pagalvojau, kad tuoj nualpsiu... Užplūdo adrenalino banga ir drebulys, jau žinojau, kas manęs laukia...
 
Buvo iškviesta greitoji, ir vėl kračiausi savo lovoje... Ir vėl mane išvežė... Šį kartą kalio trūkumo nebuvo ir visi tyrimai buvo idealūs. Išleido namo...
 
Ir vėl sekė eilė tyrimų, pastovus bendravimas su daktarais bei pasivažinėjimas greitąja. Viskas priėjo iki tokio lygio, kad greitosios personalas jau mane pažinojo. Dėja, niekas nežinojo kas man yra.
 
Buvau apimtas nevilties... Būdavo dienų, kai visą laiką žiūrėdavau į tuščią sieną, kol suskambėdavo priminimas ir ėjau pildytį blog‘ą bei tikrinti el.paštą...
 
Visas gyvenimas tapo tikru pragaru ir tikrai niekam nelinkiu to patirti. Prasidėjo viso kūno skausmai, bėrimai, atsinaujino opa, atsirado temperatūros šuoliai, pykinimas, kraujas iš tokių vietų, kur ten jo neturėtų būti, silpnumas, galvos svaigimas, padidėjusi blužnis, drebulys, tirpdavo visos kūno vietos (nuo nervų) ir pilna kitų simptomų... Svoris nukrito iki 53 kg (man buvo 21-23 metai). Pirma kaltino nervus, tačiau kai po raminamųjų būdavo tas pats, suprato, kai tie ne jų kaltie.
 
Nakties pradėjau bijoti labiau nei velnias kryžiaus. Užmigus prabusdavau nuo konvulsijų, kartais nuo oro trūkumo, nebegalėjau kvepuoti, drebančiom rankom ieškodavau telefono, kad paskambinti kitam kambaryje budinčiai mamai, jog ji atbėgtų ir iškviestų greitąją, ir taip bene kiekviena naktį... Ryte žinojau, kad vakare ir vėl manęs laukia kova, kurią aš turiu tęsti.
 
Nieko labiau nenorėjau, tik gyventi...
 
Vieną vakarą atvažiavo brolis, buvo eilinis vakaras, tačiau man ir vėl pasidarė blogiau, pamenu kai greitajai mane išvežant, jis pagriebė man už rankos, tai buvo vienas iš šilčiausių mano prisiminimų...
 
Gulėjau vieną vakarą lovoje, rytojus buvo svarbi dieną, kadangi turėjau sužinoti kraujo vėžio tyrimo rezultatus... Gulėjau ir galvojau apie savo gyvenimą ir ką darysiu, jeigu rezultatai parodys, kad aš jį turiu. Verkiau, nes galvojau apie ateities planus, planus pakeisti tai, kas mano buvo ir yra labai svarbu... Privalėjau gyventi... Atėjau pasiimti tyrimo rezultatų, man juos padavė ir nieko nepasakė, prašiau, kad perskaitytų, bet pažiūrėjus atsisakė... Nuėjus pas gydytoją paaiškėjo, kad nieko baisaus nerado, todėl nusiraminau... Dėja, tai tik reiškė, kad ir toliau jie nežino, kas man yra. Išrašė dar vaistų...
 
Mačiau, kad šeima ypač nervavosi, todėl turėjau kažką daryti... Per tiek laiko jau supratau, kad šie simptomai nėra mirtini, todėl stengiausi juos nuslėpti taip, kaip galėjau. Apsimečiau, kad man viskas gerai, tapau įtikinamas aktorius tiek šeimai, tiek aplinkiniams. Tik prieš mėnesį (2011 11) šeima sužinojo, kad viską nuo jų slėpiau...
 
2010 sausį pradėjau lankyti sporto klubą. Pradžioje buvo sunku, kadangi jaučiausi prastai, tačiau po truputi viskas pradėjo gerėti. Pats sau susidariau ypač griežtą dietą: jokio cukraus, saldumynų, padažų, rukytų gaminių, picų, alkoholio (kurio ir taip jau nevartojau), čipsų, riebesnės mėsos, jokio kepto maisto ar pusfabrikačių, ypač maži kiekiai druskos. Valgiau tik košes, daržoves, salotas ir vaisius. Mėsą ar žuvį valgiau ne daugiau kaip kartą dienoje, kurią troškinau garuose ar viriau vandenyje.
 
Sportas ir toks gyvenimo būdas tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi, kurią pradėjau dievinti. Nepirkdavau nieko kas turėjo raidelę E, viską dariausi pats ir labai tuo džiaugiausi.
 
Po truputi atsigavau, nors ir toliau kankino tos pačios problemos (prie kurių jau buvau įpratęs), simptomai nebuvo taip dažnai pasikartojantys ar labai intensyvūs, todėl gyventi buvo galima. Susitikus su draugais ar pažystamais ir toliau vaidinau, visi galvojo, kad man viskas gerai.
 
Meilė iš pirmo žvilgsnio
 
Dar būdamas 16 metų kalbėjau su vienu klientu, kuris užsiminė, kad bandė užsidirbti Forex, tačiau pinigus prarado. Nežinojau, kas yra Forex, tačiau tas žodis man sukėlė įvairiais emocijas, kažkur širdyje žinojau, kad tai yra skirta man... Tuo metu dar dirbau su paieškos sistema, todėl šis pokalbis greitai užsimiršo...
 
Kadangi dažnai gulėdavau lovoje, kildavo visokių minčių ir štai, vieną vakarą (2010 pradžioje) prisiminiau apie Forex... Prisėdau prie kompiuterio ir pradėjau ieškoti informacijos, greitai supratau kas tai yra ir kaip iš to galima uždirbti. Tokie pasakymai kaip: tai sudėtingiausias mechanizmas pasaulyje, 90-99 procentai investuotojų ten praranda pinigus ir t.t. mane tik užvedė.
 
Draugai bei šeimos nariai manęs nesuprato. Norėjo, kad aš veikčiau kažką kito, nes investicijos yra labai sudėtingas dalykas. Tačiau aš niekada neklausiau kitų ir paisiau tik savo nuomonės. Ne jie, o aš žinau, kas man geriausia. Kai jie dvejojo mano sugebėjimais, man net nebuvo toptelėjusi mintis, kad man nepasiseks.
 
Laukiau tos dienos, kada galėsiu juos visus pasikviesti į savo iš Forex pinigų pastatyą namą ir paleisti šį video:
 
http://www.youtube.com/watch?v=6tZTojhZJ98
 
Kadangi niekur nedirbau, Forex galėjau studijuoti ir visą dieną. Susiradau pilną resursų (pradėjau nuo Forex lietuviškai YouTube video) ir įdėmiai klausiausi. Nugrimzdau į FX pasaulį ir daugiau apie nieką negalvojau. Ignoravau visus savo simptomus, pradėjau rėkti ant paties savęs (man the fu*k up), nebegalėjau sustoti... Grįžau į savo senąjį „Aš“. Mokymosi ciklas buvo maždaug toks:
 
- Pusryčiai (klausantis audio knygų apie investavimą, psichologiją)
- Po jų žiūrėdavau Forex video tol, kol pavargdavau
- „Pertraukos“ metu skaitydavau apie Forex, nes video buvo jau per daug, darydavau taip tol, kol pavargavau. Tada sekė arba daugiau video arba pietūs.
- Sporto klubas
- Prekiavimas tikra sąskaitą (niekada nenaudojau demo)
- Pietūs (klausantis audio knygų apie investavimą, psichologiją)
- Prekiavimas Forex
- Mailai, blogo atnaujinimas, hostingo support
- Forex video, audio, tekstas ir taip iki nakties.
 
Taip mokinausi tol, kol baigiau visus atrinktus video kursus (~3 mėn studijų), (knygas skaitau iki šiol). Kai telefonas nebūdavo išjungtas, skambinantieji paklausę „ką veikiu“ visada girdėjo tą patį atsakymą: mokinuosi Forex. Jaučiau nepaprastą malonumą, jeigu sapnuodavau, sapnuodavau grafikus, rytais šokdavau iš lovos ir puldavau studijuoti Forex, sužinojęs kiekvieną naują triuką krykštavau kaip maža mergaitė. Tokias emocijas jaučiu iki šiol.
 
Kadangi vaidinau sveiką žmogų, 2010 balandį sugalvojome aplankyti Amsterdamo Trance Energy šokių festivalį. Nuėjus į pre-party, pradėjo suktis galva ir pajaučiau silpnumą. Stovėjau vietoje vaidindamas, kad šoku, tačiau mintyse norėjau, kad viskas kuo greičiau baigtūsi. O dar tik buvo pati renginio pradžia. Atsisėdau ant odinio kampo ir žiūrėjau į telefoną, nežinau kiek laiko ten praleidau, tačiau aš buvau ne vienas. Po kelių valandų, draugams renginys atsibodo ir visi nusprendėme važiuoti į viešbutį. Išėjus į lauką, draugas pasakė, kad mano lūpos visos melynos. Dėja, tokių dalykų nuslėpti negalėjau. Nusijuokiau ir visi važiavome išsimiegoti... Kitą dieną sekė pagrindinis vakarėlis, ten jaučiausi lygiai taip pat.
 
Grįžus namo daugiau nieko nenorėjau, kaip tik išsimiegoti, taip ir padariau...
 
Toliau prekiavau Forex ir mokinausi iš savo klaidų. Atėjus gimtadieniui, net nežinojau kiek man metų, pamiršau apie viską, kas nėra Forex.
 
Forex + Dietą + Sportas buvo viskas, ko norėjau. Keldavausi naktimis, jeigu būdavo specialūs seminarai, klausydavausi ir semiausi žinių. Dabar planas buvo toks: uždirbti daug pinigu, kad galėčiau nuskristi į Japoniją ar Švecariją, kur mane ažiūrėtų ir galbūt padėtų diagnozuoti tai, ko negalėjo Lietuvos medikai. Atšventus 2010 Kūčias bei Kalėdas, pradėjau ruoštis vienai svarbiausių savo kelionių...
 
2011 Sausį išskrendu į Londoną, susitinku su savo Forex mentoriumi... Išmokstu daug neįtikėtinų dalykų bei susipažįstu su nuostabiais žmonėms iš viso pasaulio (tarp jų ir vienas Danijos Lietuvis).
 
Mano mentorius (kuris savo vardo nenorėjo minėti (ir jeigu jūs jį atpažinote, būtų šaunu, jeigu taipogi neminėtumėte)), buvo ir yra vienas iš mano įkvepėjų. Tačiau ne todėl, kad turi pinigų ar todėl, kad prekiauja Forex... Ne.
 
Tiesą sakant, jis man primena mane patį. Tai toks žmogus, pas kurį bemiegės naktys yra kasdienybė, kuris jaučia Forex aistrą ir dirbą tiek, kiek gali. Būtent todėl jam ir jaučiu pagarbą, nes tokių žmonių, kurie TIKRAI dirba sutikti daug neteko. Nežmoniška pagarba iš mano pusės. Pralenkti jį yra vienas iš mano tikslų, tik ne todėl, jog noriu pasmaukyti ego, o todėl, kad parodyčiau, koks jis geras mokytojas.
 
Tai žmogus, kuris gerbia savo kūna ir jį prižiūri (buvo linksma sužinoti, kad mūsų dietos bei hobiai yra +- identiški). Jis yra visiškai atsidavęs Forex, nors jam virš 40 metų, jis neturi jokios žmonos ar vaikų, nes visą laiką praleidžia FX. Žinau, kad daugumai tai neatrodo priimtina, tačiau tai yra būtent tai, ko aš noriu.
 
http://www.djixas.com/story/pic.jpg
 
(Mentoriaus nuotrauka iš Olimpinių žaidynių)
 
 
Aplamai, jaučiu pagarbą tokiem žmonėm, kurie atiduoda viską, jog pasiektu savo tikslo. Tokie žmonės kaip Andreas Munzer (nors ir esu prieš steroidų vartojimą), Mentorius ar animacinio serialo personažas Vegeta, yra asmenybės, kurios mane įkvepia. Žmogaus valia yra nuostabus dalykas, kurio dėka mes galime pasiekti viską.
 
http://www.youtube.com/watch?v=3alS4rTR-bQ
 
Paskutinį vakarą Londone pavakarieniavome, pakalbėjome apie mums svarbius dalykus bei atsisveikinom. Ryte palikau viešbutį ir patraukiau link oro uosto... Jaučiausi gerai.
 
Įsėdau į lėktuvą, išsitraukiau Forex užrašus, paleidau Depeche Mode grojaraštį ir pradėjau skaityti... Tada nutiko įsimintiniausias dalykas 2011 metais.
 
Skridau vienas, buvau toli nuo namų... Niekas nežinojo kas man yra, kiti net nežinojo, kad aš kažkuo sergu. Apart Mentoriaus, niekas manimi netikėjo... Bavau pratęs prie negatyvaus aplinkinių mąstymo, dar prieš pradedant dirbti internete. Visi sakė, kad užsidirbti neįmanoma. Tada sake, kad PTR, kuris nemoka tikrų pinigų niekada neuždirbs, PTC miršta, neapsimoka nieko daryti, neįmanoma vienam žmogui užkelti „buy viagra“, kad ir į top 10, tam reikia labai daug investicijų. Forex neapsimoka dirbti, nes tai sudėtingiausias mechanizmas pasaulyje ir iš to uždirba tik „išrinktieji“. Per visus tuos metus, Mentorius buvo pirmasis žmogus, kuris manimi patikėjo. Galbūt jis pamatė mano tikrąjį charakterį, suprato, kas aš esu.
 
Per tuos metus nebendravau su niekuo, praradau beveik visus vaikystės draugus, beveik visas santaupas (susprogdinau 7 Forex sąskaitas). Atrodo, kad apart Forex daugiau nieko neturėjau...
 
Beskaitant išgirdau šią dainą ir pajaučiau neapsakomas emocijas...
 

 
Tuo momentu supratau, kad Forex yra tikrieji mano namai... Neberūpėjo man nei pinigai, nei sveikata, nebenorėjau nieko kito, tik prekiauti Forex, jaučiausi vieningas su visata.
 
2011
 
Atvykęs namo ir toliau studijavau Forex, sekėsi puikiai. 2011 pradžioje atidariau privatų investicijų fondą. Ir vėl grįžau į savo ritmą: miegas, dieta, sportas, Forex.
 
10:30 jau gulėdavau lovoje, o 7:30 ryto keldavausi. Taip darau iki šiol, nesvarbu, tai šiokadienis ar Naujieji Metai.
 
Laikui bėgant atradau savo Forex stilių, nebenaudojau nieko (apart pagrindų), ką mane išmokė Mentorius, viską perimė mano paties intuicija bei praktika. Nesidomėjau niekieno metodais, nes tik aš vienas žinojau savo silpnasias ir stipriasias vietas.
Susisiekiau su Mentoriumi ir papasakojau apie savo ateities planus, planus, kurių niekas iki tada nežinojo. Papasakojau, kad Forex kelionę noriu tęsti vienas. Greitai gavau ir tokį palinkėjimą:
 
http://www.djixas.com/story/picccc.jpg
 
Forex sekėsi puikiai, ir toliau bendravau su Mentoriumi, bei dalinausi savo patirtimi. Iš jo tuo metu norėjau tik vieno: daugiau jokių FX patarimų. Jis tokio prašymo metu tik nudžiugo, kadangi skatino individualų mąstymą.
 
Mėtams bėgant, po truputi pradėjau pardavinėti savo senuosius puslapius. Pasilikau tik hostingą, blogą bei didmeninės prekybos įmonę, kurią dabar 24/7 valdė mano geras draugas.
 
Ir vėl atejo mano gimtadienis, ir vėl sužinojau kiek man metų... Jį atšvenčiau valgydamas grikių košę bei gerdamas vandenį. Visas nesveikas maistas bei alkoholis man kėlė didelį šleikštulį.
 
Po gimtadienio supratau, kad reikia susitvarkyti sveikatą, juk kankinausi jau daugiau nei du metus... Pats pradėjau domėtis medicina, ėjau į privačias klinikas pas visus specialistus iš eilės (nuo A iki Z). Pats susigalvodavau kokius tyrimus atlikti, sumokėdavau pinigus ir laukdavau rezultatų. Šiandin darysiu skydiaulkės bei šiuos kraujo tyrimus. Mokėjau ir mokėjau pinigus, tačiau kaip nieko nerado, taip ir nerado. Tai dar buvo tik pati pradžia.
 
Po tiek metų nežinios, mano nervai jau buvo visiškai išderinti, o tiesą sakant, jų ten visai nebuvo. Menkiausia smulkmena man sukeldavo nepaprasta pyktį. Pradėjau gerti raminamuosius, tačiau jie manęs neveikė, reikėjo didinti dozes.
 
Ir toliau tesiau paieškas, nes žinojau, kad ankščiau ar vėliau kažką surasiu. Daktarai visada sakydavo tą patį: tai nervinio pagrindo sutrkimai, tačiau aš jiems aiškindavau, kad tokių problemų turėjau dar prieš tai, kai buvau sugadinęs nervus.
 
Pradėjau važinėti į kitas klinikas, kalėti su pažystamais. Lapkričio mėnesį sekė dar daugiau tyrimų ir staiga, po vieno tyrimo man pasake: radome pakitimų smegenyse, įtariame epilepsiją.
 
Nusiraminau, nes kažką rado, tačiau žinojau, kad toks dalykas nėra labai geras mano ateičiai. Gydytojai siūlė apriboti tuos dalykus, kurie mane nervuodavo, tačiau aš tik nusijuokiau, nes Forex tikrai nebuvo meditacija. Išrašė vaistų, tačiau aš jų negėriau.
 
Grįžau namo, pasileidau Depeche Mode - Home ir priemiau sprendimą, toliau prekiauti Forex ir ieškoti antros nuomonės. Kaip mano Mentorius sakė: galutinis tikslas yra svarbiau už skausmą. Tokiu principu ir gyvenau.
 
Tačiau tai manęs nesustabdė ir aš toliau vaikščiojau pas kitus specialistus. Ir toliau sakė, kad man viskas gerai, tačiau mokėjau pinigus už visus įmanomus tyrimus ir ėjau iki galo, braukydamas savo „check list‘ą“. Lapkričio gale – Gruodžio pradžioje pasidarė šiek tiek blogiau kol galų gale daktarai ir vėl kažką rado, šį kartą tai buvo daug rimčiau...
 
Daktarai man paaiškino, kad reikia daugiau tyrimų, sukvietė visą savo komandą bei puolė tartis. Man buvo uždrausta sportuoti, o to aš labai nenorėjau. Žinojau, kad tai buvo tik laikina... Nutraukus sportą grįžo keli simptomai, o seni paaštrėjo, naktimis tirpdavo visas kūnas, ko labiausiai nemėgau. Priedusulio ir konvulsijų jau buvau pripratęs.
 
Sezono finalas
 
Vieną vakarą vedžiojau šunį... Eidamas miške nukritau, atkirto kojas. Adrenalinas užplūdo mano venas, tačiau aš nieko negalėjau padaryti, išsikviečiau pagalbą... Mano nuvedę namo ir liepė laukti paskirtos datos. Pažiūrėjau į savo kojas, pilvą ir išsigandau. Koja buvo ryškios geltonos spalvos, žinojau kas manęs laukia...
 
Vienas daktarų vizitas sekė kitą, o kalendoriuje pažymėtos dienos parodė, kiek dar tokių vizitų manęs laukia...
 
Po Kalėdų daktarai paskiria chemiją, tačiau aš žinau, kad Naujuosius metus sutiksiu taip pat, kaip ir praeitus: prie kompiuterio ekrano, prekiaujant Forex...
 
Pabaigai
 
Visada girdėdavau tokį pasakymą iš draugų bei artimųjų: sveikata yra svarbiausias turtas, tačiau aš tik juokdavausi, nes jaučiausi nenugalimas ir galvojau, kad man niekada nieko nebus. Galiu pasakyti tik tiek: sveikata tikra yra didžiausias turtas ir aš atiduočiau viską, kad ją galėčiau susigražinti. Mūsų kūnas yra vienintelis dalykas, kurį mes turime. Nesuprantu tų, kurie jo negerbia. Knygos protui, o sportas ir gera mityba - kūnui.
 
Masės žmonių ir toliau valgo šlamštą, rūko, bei geria. Kodėl? Jie žino, kad tokie dalykai sukelia mirtį, tačiau apie mirtį galvoti juk yra per daug baisų, todėl tai yra ignoruojama, o jie toliau daro tą patį.
 
Žinau, kad per tuos metus buvo daug žmonių, kurie galvojo / galvoja, kad esu arogantiškas ar išleptinas, bet tiesa yra kitokia. Tikrai man nulis sveikų, ką jūs apie mane galvojat, bet pabaigai pasakysiu tai, ko daugiau niekada nekartosiu:
 
Niekada nesigyriau savo pasiekimais ar uždarbiu (nėra pasaulyje nei vieno žmogaus, kuris žinotų apie mano uždirbtus skaičius). Vieninteliai žmonės, kurie žino šia istoriją esate jūs. O žinote tik todėl, nes aš čia galiu išlikti anonimu. Galbūt jūs mane jau žinote, o gal dar tik pažinsite, tačiau jeigu nežinojote iki šiol, taip niekada nežinosite, kad aš galiu būti „tas“ uzdarbis.lt narys, kuris parašė šią istoriją...
 
Geriausias kada gautas uzdarbis.lt komplimentas buvo iš nario Vaidas*, kuris rašė: Vienas iš nedaugėlio kuris iš šio forumo nesiekia jokios finansinės naudos, ir dalina nemokamus patarimus kitiems.
 
Tokie žodžiai man reiškia daug...
 
2006 pirmą dalį rašiau tikrai ne todėl, kad tapčiau metų forumiečių (nors dauguma taip manė). Istoriją rašiau todėl, nes norėjau kažkam išsipasipasakoti, kaip jau minėjau, niekas tokių dalykų nežinojo.
 
Jaučiu didelę nepagarbą tiem žmonėm, kurie pastoviai skundžiasi gyvenimu, nors niekada sunkiai nedirbo, toliau sėdi Facebook, žiuri TV (kurio nebuvau įjungęs jau 3 metai) ir kitaip švaisto laiką. Tik jūs patys esate atsakingi už savo likimą, valdžia jums nėra nieko skolinga. Tokie žmonės nori gauti viską už nieką, bet kai gauna, jiems vis negana ir negana.
 
Ne pirmą ir nepaskutinį kartą sakau:
 
Jeigu tie, kurie verkia dėl blogo gyvenimo ir keikia valdžią per tą laiką paimtu kelias knygas apie politiką ir jas perskaitytų, tai po 5-10 metų galėtų patys ten eiti ir daryti tarką.
 
Bet kadangi geriau nieko neveikti, gerti alų sėdint ant kampo, tai kaip buvo tokia valdžia, taip ir bus.
 
Ir vėl politikai kažką pavogė? Kai tie patys žmonės slepia pajamas ar algą moka vekeliuose. Taip ir nesuprantu, kodėl jie skundžiasi, jeigu patys daro tą patį. Tokie politikai buvo ir bus, nes iš visuomenės jie ir ateina. Kol nepasikeis visuomenė, tol nepasikeis ir valdžia.
 
Kodėl aš ir toliau mokinausi Forex, nors praradinėjau pinigus? Kodėl visada dariau tai, ko kiti nerekomendavo? Nes tik aš esu savo likimo kalvis. Nes aš nebijojau eiti ten, kur niekas nebuvo nuklydęs.
 
Paimkime namo statybą. Jūs nieko apie tai nežinote, tačiau sugalvojote sau pasistatyti namą. Statėte pirmą kartą ir nesugebėjote pakloti net pamatų, pasimokėte iš savo klaidų ir toliau dirbote, kai visi tuo tarpu juokėsi, kai draugai ar šeima siūlė jums eiti pailsėti. Jūs statėte sienas, kurios griuvo, tačiau nepasidavėte... Bėgant metams jūs jau žinote daug dalykų apie namo statybą, įgijote patirties... Po dešimčių bandymų jūs pradėdavote iš naujo, nes savo valios dėka jūs artėjote prie užsibrėžto tikslo.
 
Jūs prisiminėte tuos laikus, kai net nemokėjote pastatyti pamatų ir žnusijuokėte. Žinojote, kad jeigu ir toliau dirbsite bei mokinsitės iš savo klaidų, viską įmanoma pasiekti.
 
Patys pagalvokite, jeigu dirbsite prie vieno dalyko vėl, ir vėl, ir vėl, ar įmanomas toks variantas, kad ankščiau ar vėliau jūs tai išmoksite padaryti? Kaip gyventume dabar, jeigu Edisonas kuriant elektros lemputę būtų pasidavęs po 10, 20 ar 500 kartų? Tik po tūkstančio bandymų jis pasiekė tai ko norėjo, tačiau kaip jis pats pasakė: I have not failed 1,000 times. I have
successfully discovered 1,000 ways to NOT make a light bulb.
 
Valia yra nuostabi dovana, kuria reikia naudotis. Pamenu, kai brolis pasakė, ką man už nugaros kalbėdavo sporto klube esantys žmonės.
 
- Turime naują žvaigždę
- Nesveiki krūviai
- Dar niekada nemačiau, kad kas taip intensyviai sportuotu
 
Visada juokdavausi, kai daug stambesni už mane žmonės, pririję steroidų negalėdavo pakelti tokių krūvių, kai treneris klausdavo, ar aš kažką vartoju... Ne, viska dariau „ant sauso“, skatinamas tik valios ir vidinio troškimo. Kodėl neparodžius ką tu gali? Kodėl nebūti geriausiu savimi? Kodėl negyventi virš šimto metų?
 
http://www.youtube.com/watch?v=yjs_K76NUBc
 
When your mind changes, your body will change.
 
Žinau, kad jūs perskaitysite šią istorija ir greitai viską užmiršite. Tačiau galbūt iš visų tų žmonių bus vienas, vienas žmogus, kurį priversiu susimastyti ir pakeisti savo gyvenimo būdą. Galbūt jis pradės bėgioti rytais, gal mes rūkyti, o gal pagriebs bent vieną knygą (Way of the Peaceful Warrior: A Book That Changes Lives). Kai taip atsitiks, žinosiu, kad aš pasiekiau savo. Tas vienas žmogus yra vienintelė priežastis, dėl kurios aš paviešinau antrąja istorijos dalį...
 
Kalbate apie likimą, sakote kad jums viskas nulemta? Tuoj aš jums pasakysiu apie likimą: valia, o ne likimas skatino mane dirbti dienomis ir naktimis, tik valios dėka aš nepasidaviau ir toliau dariau tai, ką jaučiau širdyje. Ne likimas, o valia mane privertė keltis iš savo lovos ir dirbti agonijoj. Likimas nežino nieko apie pasiaukojimus bei discipliną, kurių dėka aš pasieksiu savo.
 
Dėjau ant likimo.

mirtis tai ne pabaiga! ;)
 
o talentu slepti tikrai nereikia. taciau dauguma taip susikoncentruojame i materialius dalykus - pinigelius, pinigucius, pinigiukus, jog net nezinome ka dar siulo mums pasaulis. :)
 
materiali gerove nera geriausia sritis zmogui investuoti savo gyvenima. :) kol kas apie tai zino nedaug..
 
uztikrinu jus kad ne velnio jie nekalbes apie jus jei turesite daug pinigu. jie kalbes apie pinigus... :)
 
Be to dauguma zmoniu tame tarpe ir turtingu guledami mirties patale dazniausiai suvokia kad visa gyvenima dare ne tai ka turejo, o uzdirbinejo pinigus. Deja jau velu. :) Zinoma lengviausia mokytis is savo klaidu. Ko gero tai tuo paciu ir pats efektyviausias budas.
 
beje juk gali buti kad greitu metu ekonomika pagaliau zlugs ir dings pinigai... tai ka isnyksime ? baigsis evoliucija? :)
evoliucija yra kur kas daugiau nei materija. vat kad ir shiandien.. zmones gyvena namuose, rengiasi svariais rubais ir pan. taciau galvose tie patys viduramziai, ego toks pat.
Tad siulau visiems evoliucionuoti protiskai ir dvasiskai, nes investicija i sia sriti yra ilgaamziskesne. :)

O ar yra norinciu kazka daryti, kad pakeisti esama padeti?
Ar dauguma sedi nuleide galvas manydami jog nieko cia nepridarysi? Ar tiesiog nera laiko apie tai galvoti ir kazka daryti nes reikia pinigus uzdirbineti? alaus isgerti?
Ar jum nenusibodo esama padetis pasaulyje kai gamta isnaudojama ir naikinama? o ekonomikos modelis jus tenkina?
 
Ar mes pasiruose evoliucionuoti? Suprantama tai jau vyksta. Vieniem greiciau kitiem leciau.
 
Kas tau svarbiau asmenine evoliucija - ar pinigai? :) Dauguma cia esanciu turbut domisi investavimu ir panasia veikla. Reiskias zinote kad investuoti geriausia i tai kas saugiausia patikimiausia ir liks amzinai. (jei tai imanoma; pasirodo imanoma)
Jeigu paimtume zmogu kaip butybe kaip manote i ka labiausiai apsimoketu investuoti? i materialines gerybes? i kuna? i prota? ar galbut i tai kas liks su jumis ir po jusu mirties, amzinai? Man artimiausias paskutinis variantas...
Kas tai per sritis pamastykime visi patys. VISADA ATSIMINKITE: kad kai numirsite savo turtu ir kito stuffo su savimi nepasiimsite!
 
Beje ar niekas is jusu nepastebejote kad kazkas is esmes keiciasi / pakito jusyse? :)
 
2012-12-21 data ispudinga, tik mum pastoviai buvo rodoma viena medalio puse kas liecia jos reiksme. Bet yra ir kita.
Sveikinu visus kurie yra mate ir susikoncentrave i ta medalio puse.
o kitus raginu neatsilikti! :)
 
 
 
Beje kokiame pasaulyje gera gyventi? Ten kur pinigu kruvos ir savanaudiskumas valdo visus, ten kur zmogus negali pasitiketi kitu zmogumi jeigu nepasirasoma jokia sutartis??
Ar tokiame kur yra pasitikejimas zmoniu tarpe ir vienybe, samoningumas ir harmonija su gamta? :)
Ne tik tarp zmoniu bet ir tarp zmoniu ir gyvasties visos.. Tie kas mate Earthlings; Home; ir panasius filmus turbut supras ka turiu omeny.

http://www.thevenusproject.com/ - būtų ideali pamaina kapitalizmui, tačiau ar žmonės žinotų ką daryti su jiems duota laisve?

Investuočiau į mokslą - pasisamdyčiau keletą labiausiai mano norimoje srityje pasižymėjusių žmonių, kad jie man teiktų paskaitas. Bet dauguma jų turi finansinę nepriklausomybę, nemanau kad juos tenkins pinigai, tad prieš pasisamdydamas juos lankyčiau manipuliacijos, psichologijos ir komunikabilumo kursus :lol:

Matosi, kad dar labai jaunas ir gyvenimo "neragavęs" esi.
O žinai kaip aš gyvenu? Prieš 8 dienas mano puseserei išpjovė visą gimdą (vėžys) , pas ją 3 vaikai. Lygiai prieš savaitę buvo mano mamos gimtadienis. Tą dieną nuo kepenų vėžio mirė jos labai artima draugė. Kol rašau šį postą, kitame kambaryje guli mamos vyras, kuriam vėžio metastazės išplitusios po visą kūną, kas 4 h jam leidžiu morfijų. Po naujų pradėjo skaudėti inkstą, sekmadienį jis dar vaikščiojo, o dabar jau nesikelia iš lovos, ir onkologiniam jį jau atsisako gydyti. Sunku patikėti, ar ne? Bet tai tiesa.
 
Mano tikslas, toli gražu nėra užgrūzinti tavęs negatyva kažkokia. Tai ką noriu pasakyti, kad gyvenimas yra per daug trumpas, kad jį švaistyti kažkokioms kovoms prieš "malūnus" kaip, kad kažkas jau šitoj temoj išsireiškė.
 
Aš prieš nieką nekovoju, neplaukiu nei pasroviui, nei prieš srovę. Politika nesidomiu, nes ten nieko pozityvaus nėra. Teliko nežiūriu, laikraščiuose kas ką pasmaugė ar nužudė neskaitau. Dokumentinių apie visur aplink vykstančią konspiraciją irgi nežiūriu. Aplink stengiuosi įžvelgti ne negatyvius, o pozityvius dalykus. Rūpinuosi savo šeima ir kiekvieną diena randu dėl ko džiaugtis.
 
Yra beprasmiška švaistyti savo gyvenimą ir brangų laiką, užsigrūzinant kažkokiom negatyviom mintim ir bandant pakeisti dalykus, kuriuos pakeist yra ne tavo nosiai. Visada yra lengviau rasti negatyvių dalykų nei pozityvių - va čia reikia kovoti, su savim pačiu, o ne prieš kažkokias tai juokingas sistemas. Didžiausias žmogaus priešas yra jis pats.
 
O aplinkui mane vykstantys dalykai tik padeda dar labiau suprast, kad neverta švaistyti gyvenimo nesamonėm. Reikia susikoncentruoti ties tuo kas tau yra svarbiausia, gyventi šia diena ir mokėti džiaugtis gerais dalykais, kurių tikrai yra daug.
 
Linkiu tau judėti teisinga linkme. Peace :)

Protingiau atrodytum jeigu kiekvieną jo pasvarstymą pakritikuotum atskirai ir pateiktum argumentus. Dabar pats nieko neparašei.

"Prikolas" tai tikrai senas, nes jam apie 2500 metų. Jeigu visi taip sijotume, tai gyventi būtų daug paprasčiau. O tylėtų tik tie, kurie šneka ar rašo ne tiesą, be tikslo arba be naudos.

Ačiū už milžinišką palaikymą.
 

Vasario 3d.
Šią parą iš viso uždirbta: 47,22lt


 
Galiu drąsiai teigti, jog tikslas pasiektas, nes..
 

Sausio 5d. - Vasario 3d.
Per šį laikotarpį iš viso uždirbta: 1011,38lt


 
Šiomis dienomis parašysiu veiklą apibendrinantį straipsnį, pasidalinsiu įspūdžiais ir t.t., mat šiandien esu per daug pavargęs.
 
Dar kartą dėkoju visiems žmonėms už palaikymą ir tai, jog skaitėte šį dienoraštį - man tai buvo svarbu.

Kai mečiau mokslus tai prasidėjo mano darbo istorija, nes nenorėjau grįžti pas mamą ir jai sedėti ant sprando :D:
 
Dirbau kebabinėje Vokečių gatvėje Vilniuje apie 3 savaites. Per visas tris savaites turėjau 3 laisvas dienas. dvi dienas dirbau dieniniai o kitas tik naktinėse. buvo kai 5 naktis iš eilės paskui viena laisva. Darbas buvo sunkus ne tiek fiziškai bet tiek, kad gyveni praktiškai tamsoje :) susipažinau ten su padavėjo amatu ir supratau, kad tokio darbo nenoriu. Tai ir įšėjau. Apie finansinius dalykus nenoriu ten šnekėti. Galima apie tai manau ir knygą parašyti :D
 
Vėliau dirbau "UAB POLONEZAS" fejeverkų pardavėjas. Darbas irgi ne kažką. Pirmas 5 dienas po 14h paskui viena laisva paskui gal savaitę po 8h per dieną. O tada prasidėjo... Kadangi įmonėje priemė visus iš eilės tai kažkokią motera užgėrė darbo vietoje ir ją išmetė, pasiūlė man vienu metu per dvi vietas( ta prasme per du taškus pardavimo). Kadangi pinigų reikėjo teko sutikti. Tai ir prasidėjo - 6h kelies, 8h vos vos spėji atvažiuot į vietą, dirbi iki 22h tada valanda važiuoji namo tai 12 nakties jau miegi... Ir tokiu ritmu 17 dienų, be išeiginių... Paskutinėm jau maniau nusišausiu. Po teik dienų, baigęs darbą, atsiguliau ir miegojau be pertraukos 23 valandas :D mokėjo ne kažką - apgavo...
 
Po darbo poloneze nepraėjo nė dvi dienos kai buvęs kolega pasiūlė dirbti jam (su juo). Mat jam padarė įspūdi mano atsidavimas darbui. Tai pasiūlė tokia gera maža įmonė (pavadinimo neminėsiu) darbą vadybininko ofise. Darbas prie automobilių. Normalus darbo grafikas nuo 9 iki 18h, būdavo kaip ir visur anksčiau paleisdavo (buvo kad iš vis tris dienas darbe nebuvau nes mašina neužsivedė) būdavo ir ilgiau padirbdavau. Esmė ten buvo tokia - automobilių remontas po avarijų, draudimas, autonuoma. Tai teko susipažinti su draudimu (dabar ten kažką jau ir suprantu) taip pat neturėjau visiškai jokio supratimo automobiliuose, dabar žinau tiek meistrų žargoną tiek nemažą da;į automobilio detalių:D pačiam keisti nei vienos neteko :D
 
Sėkmingai ten atidirbau pusantrų metų. Įstojau antrą kartą, baigiau pirmą kursą, ten jie mane laikė pilnu etatu, bet aš ir pusės pagal valandas nepradirbdavau. Mintis ta, kad mano daromas darbas (bent jau didžioji jo dalis) galėjo būti atliekamas iš bet kur.
O tada atėjo "blūdis" kaip aš sakau. Baigęs pirmą kursą gaudavęs 1000lt į rankas +dar tėvų duodami pinigai sugalvojau kad reikia keisti darbą. išėjau.
 
Sekanti darbovietė tapo "UAB MOKUS". Pratempiau nuo birželio pirmos iki liepos 17. Tokios nepagarbos darbuotojui nebuvau niekur girdėjęs ar patyręs. Su darbuotoju būdavo bendraujame rėkiant, o kaip gali būti laimingas pardavimų vadybininkas kai pastoviai bijai, kad ant tavęs rėks. Baigėsi ten paprastai, su direktoriu pirmas dvi savaites bendravome labai normaliai, nerėkė, nešaukė, matyt dėl to, kad pririnkau tokių potencialių klientų apie kuriuos jis nesvajojo (pvz: ergo, lietuvos draudimas, pzu, seesam, ermitažas, lietuvos geležinkeliai, ekskomisarai...) aišku su dauguma iš jų buvo aišku kad nieko nebus - kaip gali būti kai direktorius susitikimo metu su klientais krapšto nosį ir elgiasi švelniai pasakius nemandagiai... Nu žodžiu su direktorium riejaus, pykaus, užkniso ir išėjau...
 
Jau liepos 19 dieną tūrėjau sutarti su "UAB MEDIA SHOP" (kitaip dar elektromarkt) patirtis didelėje kompanijoje. Buvau tik mėnesį su trupučiu nes darbas mažų mažiausiai buvo už*isantis. Priimant net normaliai nepaaiškino ką daryt reikės. Tai tapau duomenų bazių koordinatoriumi :D suvedinėjau prekes į sistemą. Aišku po pirmos savaitės supratau, kad mano kolega, kuris daro tą patį iš mano darbo pelnos- užsirašydavo mano atliktą darbą sau ir gaudavo už tai priedus. Ką supratau apie dideles kompanijas? GAIDYS, vieni ant kitų stumia, betvarkė, balaganas, jei vieną darbą daro daugiau nei 5 žmonės jis bus padarytas paskutinią minutę. Na bet visa tai reikėjo pamatyt :)
 
Dabar sau sėdžiu laimingas, nuo rugsėjo pirmos nedirbu nieko, nebent pats sau, kokį litą kitą prasimanau. Tai senam šefui ką padarau kur pusantrų metų dirbau tai dar kas nors. Kaip tik galvoju pradėti savo internetinį projektą... Nes dirbantys kitiems neturi laiko uždirbti didelius pinigus :) kas tai pasakė neatsimenu.

Kurių velnių aš čia lendu su savo pamokslais
 
Kernius jau parašė labai gerą straipsnį apie tai, kaip prasilaužti su anglų kalba. Kodėl dabar aš čia lendu su savo išvedžiojimais?
 
Pirmiausia tai galiu tik patvirtinti, kad tai, kas jo jau parašyta, yra veikiantys receptai. Aš tik parodysiu, kaip ir kur kai kuriuos dalykus galima atlikti lengviau ir dar uždirbti iš to pinigų (čia juk uzdarbis.lt ;)).
 
Istorija
 
Pirmą kartą užėjau į šį forumą, savo Readeryje radęs žinutę apie tai, kaip Kernius siūlo mokytis anglų kalbos. Faktiškai tai yra sėkmės istorija. Tokio pobūdžio sėkmės istorijos yra retas reiškinys lietuviškame internete, todėl, aš dažnai duodu nuorodą į tą temą. Mano tikslas – parodyti žmonėms gyvą įrodymą, kad, norint išmokti kalbėti angliškai, gramatika yra visiškai nereikalinga, kadangi dauguma, prisiklausę mokyklinių nesamonių, vis dar tiki, kad jiems būtinai reikia mokytis gramatikos.
 
Problemos
 
Su kokiom problemom susiduria žmonės, kurie nori išmokti anglų kalbos?
Tai gramatika, laikai, lomkės, nuobodulys, frustracija, demotyvacija, neviltis. Galite patys pratęsti šitą sąrašą. Ar mokytojai jiems paaiškina, ką daryti? Ar mokytojai patys žino, ką daryti? Jeigų supermamų forume paskaitinėtumėte temą "Anglų kalbos mokytojų būrelis" (250 puslapių) sužinotumėte amžiaus naujieną - mokytojai nežino kaip išmokyti vaikus! Kad nereikėtų vartyti viso forumo, dalį citatų paskelbiau savo bloge. Bet jeigu ir žinotų, ar pasakytų?
 
Ar pasakytų pavyzdžiui, kad norintiems išmokti anglų kalbos nereikia jokių mokytojų? Vokiečių poliglotė Vera F.Birkenbihl pasakė. Tuo metu, kai jos knyga Vokietijoje išleista net 36(!) kartus (aš pats turiu 36-tą leidimą), Lietuvoje ji buvo išleista vos 1 kartą prieš 10 metų. Kodėl? Aš nežinau.
 
Bet ką aš tikrai žinau, tai kad mokytojams ir kalbų kursų orgalinzatoriams laaaabai neapsimoka, kad mokiniai skaitytų tą knygą. O Lietuva, kaip žinome, yra švogerių kraštas. Gal čia ir ne vieta kurti visokias sąmokslo teorijas, bet reikia prisiminti, kad pirmas klausimas, kurį užduoda kriminalistai yra: "kam tai naudinga?"
 
Kaip aš mokausi anglų kalbos (idėja)
 
Daugelis žmonių ieško, kaip galima būtų mokytis nemokamai. Mano modelis kitoks. Aš visas paslaugas perku ir dėl to galiu naudotis visais tų sistemų (iš viso jų yra 3) teikiamais privalumais. Taip pat dalyvauju jų affiliate programose (žr. video) ir man mokslai ne tik, kad nekainuoja, bet jau ir į pliusą seniausiai išėjau.
 
Mokymosi eiga
 
Pačioje savo straipsnio pabaigoje Kernius rašo:
 
Labai gerai parašyta. Ir labai vietoj. Todėl, kad tiek rašymas, tiek kalbėjimas yra paskutiniai dalykai mokantis naujos kalbos, tačiau mokykloje deja - tai pirmieji ir kone vieninteliai reikalai, neskaitant karalienės - Gramatikos.
 
Mano mėgstama citata iš anglų kalbos mokytojų forumo (kas nori įsitikinti citatos autentiškumu, gali paimti bet kokią frazę iš citatos ir išguglinti - žiūrėti rezultatą iš supermama.lt):
 
Ir mano komentaras, kurį parašiau savo bloge:
 
Taigi, kalbėjimas yra paskutinėje eilėje.
 
Pirmoje eilėje yra tai, ką Kernius ir paminėjo pirmiausia - kalbos supratimas ir žodžių atsargos didinimas. Tos pačios nuomonės yra ir kandietis Steve Kaufmann, laisvai kalbantis 11 kalbų (dabar mokosi 12-tos).
 
http://www.youtube.com/watch?v=PJbEP9_efe0
 
"The number of words you know - that to me is a Gordian knot" (Gordijaus mazgas yra žodžių, kuriuos jūs žinote, skaičius), sako Steve.
 
Aš savo žodžių atsargą auginu LingQ (mano ref. nuoroda). Kodėl būtent ten? Todėl, kad tai yra patogu ir pigu ir kas svarbiausia - sistema veikia!
Be to jie man duoda galimybę uždirbti, todėl galiu ten ir išleisti.
 
Toliau Kernius rašo apie kalbos supratimą ir išskiria video ir audio.
 
Kalbos supratimas
 
Filmai
 
Asmeniškai man labiausiai patinka amerikietiški serialai. Kodėl būtent serialai? Todėl, kad tai visų pirma, yra šnekamoji kalba (tai, ko aš ir noriu išmokti), visų antra - labai efektyviai išnaudojamas laikas, kadangi serialuose žmonės be perstojo mala liežuviais. Trečia - serialuose mažai veikėjų, taigi jų kalbą galima išmokti suprasti greičiau, negu žiūrint įvairius filmus su įvairiais aktoriais. Vienas forumietis - Derrick peržiūrėjo 20 (!) sezonų Simsonų (jo kalba turėtų būti labai linksma ir vaizdinga ;))
 
Dabar aš esu tame etape, kur yra massive input, bet pradžioje labai naudingas dalykas yra movie technique:
 
http://traffic.libsyn.com/effortlessenglish/Hitch_1_Commentary.mp3
 
Audio
 
Ten, kur aš mokausi (LingQ), visa medžiaga turi audio ir visą medžiagą galima parsisiųsti nemokamai, o visi audio turi transkriptus - ką sunku suprasti iš klausos, visada galima pažiūrėti į tekstą ir išsisaiškinti.
 
Kas liečia audio knygas, tai aš esu "prieš". Ta prasme, kas niekur neskuba, gali mokytis ir iš audioknygų, bet kas nori išmokti kalbėti greičiau - su audioknygomis bus sunku. Kodėl?
 
Visų pirma tai yra ne šnekamoji kalba, o literatūrinė, taigi ten žymiai daugiau naujų žodžių, daugelis iš kurių šnekamojoje kalboje nenaudojami, o tų žodžių ir posakių, kurie yra naudojami šnekamojoje kalboje, literatūros kūriniuose nebus. Konkrečiai ten labai trūksta kasdieninio slengo ir idiomų, kurie šnekamojoje kalboje labai plačiai vartojami.
 
Svarbiausias dalykas
 
Čia vėlgi aš sutinku su Kernium, tos pačios nuomonės yra ir Steve Kaufmann, tą patį šiame forume parašė ir Derrick:
 
Taigi svarbiausia - žiūrėti/klausyti/skaityti tik tai, kas įdomu.
 
Mano pasirinkimas - internetinis marketigas, kurio aš mokausi anglų kalba. Lygiagrečiai einu Anthony Robbins asmeninio tobulėjimo kursą "Personal Power", žiūriu sitkomus "The Cosby Show" ir dar kartu su dukra žiūrim "Hannah Montana", iš kurio subtitrų pasidarome sau pamokas, kurias importuojame į LingQ.
 
Jeigu galėčiau jomis pasidalinti su kitais nariais - uždirbčiau už tai taškų, bet šiuo atveju turinys yra saugomas autorinių teisių, todėl galiu tik turėti pamokas asmeniniam naudojimui.
 
Linksmoji dalis
 
Čia galiu tik dar kartą pacituoti Derrick:
 
Taip ir yra. Kai sukaupi tą didžiulį klausymo/skaitymo bagažą, kalbėjimas prasideda automatiškai. Tiesiog vieną dieną pamatai, kad jau kalbi. Toliau tą kalbą dar galima tobulinti, šlifuoti, mažinti klaidų skaičių, bet visa tai - antraeiliai dalykai.
 
Dabar apie uždarbį
 
Kaip aš uždirbu iš audiopamokų, jau parodžiau temoje Skaitmeniniai produktai - $33,5 uz 1 pardavima – video.
 
A.J.Hoge šiuo metu moka 50% komisinių. Iš LingQ gaunu 20% taškų pavidalu. t.y. jeigu mano rekomenduotas narys perka mokamą paskyrą (ji kainuoja 10$/mėn.) aš gaunu 2$ vertės kompensaciją. Tai nėra daug, bet bendras kiekis pakankamas, kad nespėčiau tų taškų išnaudoti (juos galima panaudoti mokamų paslaugų - kalbėjimo praktikos ir rašto darbų taisymo - pirkimui).
 
Beje, kai kartą pasakiau vienam iš savininkų, kad nespėju išleisti mokslams savo uždarbio, tai jis paprasčiausiai pasiūlė man sumokėti grynais. Kol kas atsisakiau, nes turiu kitų idėjų, kaip tuos taškus sunaudoti, o vėliau - matysim.
 
Viena iš priezasčių kodėl nespėju - tai kad turiu pakankamai daug kalbėjimo praktikos per Skype su LingQ savininkais ir webmasteriu. Kalbame apie internetinį marketingą ir SEO (tarsi aš būčiau kažkoks specialistas :D) Bet jie mato skaičius, kuriuos ir jūs greitai pamatysite žemiau ir to pakanka, kad jiems su manimi būtų įdomu kalbėtis. O kad nepražūtų krauju ir prakaitu uždirbti taškai, kartą sugalvojau dalį jų panaudoti vieno iš rusų lingvisto N.Zamiatkin teiginių tyrimui.
 
Tiesa, iš Supermemo, kurio anksčiau nepaminėjau turėčiau gauti 30%. Jie išmoka kas ketvirtį, bet, kadangi jie nėra amerikonai, tai su jais truputį kebliau :D
 
Ko Lietuvoje beveik niekas nežino
 
Ištrauka iš N.Zamiatkin knygos "Вас невозможно научить иностранному языку"
 
Mano tyrimas
 
Kaip šovė idėja jį padaryti ir jo rezultatus paskelbiau LingQ forume, temoje "Kaip aš padariau anglų kalbos mokytoją (natūralus mokymasis vs. tradicinis)"
 
Jeigu trumpai - mokytoja (n metų mokymosi t.sk. pedagoginis universitetas + beveik 10 metų darbo stažas) 9 sakiniuose padarė 12 klaidų (vidutiniškai 1 klaida kas 17 žodžių - tokią statistiką rodo LingQ), mano rezultatas (aktyvaus anglų kalbos mokymosi stažas - 4 metai) - 1 klaida kas 18 žodžių. Bet esmė ne klaidų skaičiuje, bet pobūdyje. Mokytojos pagrindinės klaidos - žodžių pasirinkimas ir nenatūrali kalba. Mano pagrindinės klaidos - nepadėti kableliai ir praleisti artikeliai.
 
Kodėl aš gaunu kalbėjimo praktiką nemokamai
 
Užsitarnavau autoritetą internetinio marketingo srityje labai paprastai. Vienas iš mano blogų yra didžiausias trafiko tiekėjas po Google, o apskritai situacija internetinėje kalbų mokymosi sistemoje LingQ šiai dienai tokia::
 
http://www.anglukalbospamokosinternete.lt/wp-content/uploads/2011/02/stats.png
 
O tų blogų turiu ne vieną... Jų dėka sistemoje susiklostė tokia situacija (Referring sites ataskaita):
 
http://www.anglukalbospamokosinternete.lt/wp-content/uploads/2011/02/sources.png
 
Čia matome du iš mano blogų - 1-mas ir 7-tas.
 
Kaip man sekasi konkuruoti anglų kalbos mokymų rinkoje
 
Žinant, kiek Lietuvoje yra senų ir stiprių kalbų mokymo įstaigų, turėtų susidaryti įspūdis, kad konkuruoti su jomis internete turėtų būti labai sunku, ypač tokiam interneto naujokui, kaip aš. Tačiau... Žemiau yra keletas iliustracijų su komentarais (screenshot'ai iš alexa.com).
 
http://www.anglukalbospamokosinternete.lt/wp-content/uploads/2011/02/alexa_pam.png
 
Mano paraše galite pamatyti tris mano blogus, kurie, kaip matosi iš šitos atskaitos, surenka 52,89% nuo viso trafiko pagal paiešką "anglu kalbos pamokos".
 
http://www.anglukalbospamokosinternete.lt/wp-content/uploads/2011/02/alexa_kur.png
 
Čia jūs matote tik vieną iš mano blogų, bet, jeigu patikrintumėte Google pagal paiešką "anglu kalbos kursai" ir pasiziūrėtumėte, kas ten per youtube.com, tai pirmuose 5 paieškos rezultatų puslapiuose nerastumėte nieko kito, kaip tik mano padarytus mėgėjiškus video. Taigi prie anglukalboskursai.net pridedame Jutūbės trafiką ir turime 56,8% viso srauto.
 
Visa tai padaryta be jokių reklamų.
 
Dar padariau Facebook grupę Learn English Online, kur turiu didžiausią natūralų fanų prieaugį (žinau, kadangi stebiu konkurentus - pora iš jų vienu metu truputį "pripirko" fanų, kad solidžiau atrodytų, kadangi daugiau iš to praktinės naudos nelabai įsivaizduoju).
 
Mano pasiūlymas
 
Besidomintiems, kaip mokytis anglų kalbos
 
Mano bloge galima užsisakyti el. laiškų kursą "10 žingsnių link puikaus kalbėjimo anglų kalba". Kadangi pastebėjau, kad didelė dalis mano blogų skaitytojų pasimeta informacijos kiekyje, nusprendžiau padaryti laiškų kursą žingsnis po žingsnio. Žmonės gauna struktūruotą info, aš kartais parduodu vieną kitą produktą.
 
Besidomintiems internetiniu marketingu
 
Kas domisi, kaip aš darau e-mail marketingą irgi gali užsisakyti tą kursą ir stebėti, kaip aš tai darau, gyvai t.y. galima sekti mane praktikoje, kaip aš siunčiu prenumeratoriams naujienas.
 
Tai nėra mano stiprioji pusė ir apskritai e-mail marketingas yra sunkus mokslas, bet tai yra neatsiejama internetinio marketingo dalis ir be jo šiandieninis internetinis marketingas būtų tik liūdna marketingo parodija.
 
Beje moksluose, kuriuos netrukus ketinu paleisti e-mail marketingo dar nebus. Iš vienos pusės nesijaučiu pakankamai stiprus šioje srityje, kad galėčiau kitus mokyti, iš kitos pusės geras e-mail marketingas - tai yra mokami servisai ir apkrauti naujokus papildomomis išlaidomus būtų paprasčiausiai neprotinga, kadangi kol kas tai neduotų laukiamo rezultato.
 
Įvaldyti e-mail marketingą reikia daug laiko ir praktikos. Aš jau daugiau kaip metus viską žinau - kaip reikia jį daryti - bet žinoti yra viena, o gauti rezultatus praktikoje - visai kas kita.
 
Be to tikiuosi, kad būsimieji interneto marketeriai, kurie užsisakys šitą kursą, leis man žinoti, jeigu kampanijoje ras vietų, kurios jiems pasirodytų silpnos ar neįtikinamos. Man būtų labai svarbu gauti tokį grįžtamąjį ryšį.
 
Ką iš to gausiu aš?
 
Galimybę taisyti savo laiškų turinį ir priartinti jį prie vartotojų poreikių.
 
Ką gaus mano prenumeratoriai
 
Tie, kurie norės pagerinti savo anglų kalbos įgūdžius, gaus gerus įrankius ir patikrintas idėjas (aš remiuosi pagrinde dr. J. Marvin Brown ir dr. St. D. Krashen tyrimų rezultatais, o taip pat Kanados poligloto Steve Kaufmann ir savo asmenine patirtimi.
 
Tie, kurie norės kartu su manim mokytis internetinio marketingo, galės čia padiskutuoti apie tai, ką ir su kokiu tikslu padariau. Kaip jau minėjau, tie laiškai nėra idealūs. Aš dar nesu pasaulinio garso copy writer, bet jau turiu šiokią tokią patirtį. Taigi klaidų darau ir darysiu ir būsiu dėkingas už pastabas.
 
* * *
Straipsnyje esančios nuorodos į LingQ yra mano referalinės nuorodos. Tiesioginė nuoroda:
 
http://www.lingq.com

Kūdikis kalbos mokytis pradeda dar būdamas mamos pilve. Pirmieji vaiko ištarti žodžiai absoliučiai priklauso nuo išorinio pasaulio: nuo jį supančių tėvų, senelių, praeivių. Būtų naivu manyti, jog pasaulyje yra toks žmogus, kurio neveikia aplinka. Net būdamas visiškai kurčias ar aklas tu negali atsiriboti nuo tave supančių žmonių. Visų mūsų mintis bei veiksmus veikia per televiziją matyta laida, internete skaitytas straipsnis, girdėta daina ar draugų pasakyta replika. Išlikti individualiam tapo nemenku iššūkiu, tačiau, mano manymu, kiekvieno žmagaus gyvenime ateina diena, kai tenka pasirinkti kryptį: plaukti pasroviui ar prieš srovę,- ir kiekvienas gali pakeisti savo gyvenimą pasirinkdamas savąjį kelią.
 
Gyvenime gausu labai sudėtingų situacijų, tačiau, kad ir kokios bebūtų aplinkybės, visada yra pasirinkimas. Italų rašytojas Vaskas Pratolinis yra pasakęs: “Apie žmogų galima spręsti iš to, kaip jis elgiasi sunkiomis aplinkybėmis”. Kiekvieną dieną mes sau keliame tūkstančius klausimų ir dažnai mūsų atsakymai būtų visai kitokie, jei mes negalvotume, ką apie tai pasakys kiti, ar aš nenusižengsiu taisyklėms. Mes dvylika metų mokomės mokykloje dalykus, kurie galbūt mums nepatinka ir galbūt niekada nepravers, per tris valandas parašome egzaminą, kuris įvertina visus tuos suole praleistus metus, studijuojame, dirbame ir visa tai atrodo normalu, nes visi juk taip daro ir kitaip būti negali. Tačiau gali. Mes galime nesikliauti bandos instinktu ir neiti į mokyklą(fizikas Albertas Einšteinas neturėjo vidurinio išsilavinimo), galime nestudijuoti universite( programuotojas Bilas Geitsas metė studijas Harvardo universitete ir įkūrė savo kompaniją) ir mes turime teisę nedirbti nemėgstamo darbo vien dėl to, kad gautume didesnes pajamas. Žinoma, daugeliui tai tiesiog gali pasirodyti kvaila, nesuprantama ar net neįmanoma. Vinco Mykolaičio-Putino psichologiniame romane „Altorių šešėly“ pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris dalį savo gyvenimo praleidžia užssiimdamas tuo, kas jo visai netraukia. Liudas įstoja į kunigų seminariją vien dėl to, kad tėvai būtų patenkinti. Jis neklausia savęs, ko jis nori, ir taip jis tampa aplinkybių vergu. Pasirinkimą Vasaris visada turėjo, tačiau jis buvo per silpnas, kad jį priimtų. Milijonai žmonių pasaulyje kievieną dieną taip pat daro tai, kas jiems visai nepatinka ir neteikia jokio pasitenkinimo tik todėl, kad yra psichologiškai silpni, nors kitas kelias visada yra.
 
Likimas – tai tik silpnavalių žmonių išgalvotas pasiteisinimas. Atsitikus nelaimingam įvykiui mes visada turime ant ko suversti kaltę – toks likimas. Nepasiekę užsibrėžtų siekių, sakome, jog nebuvo likimo lemta. Buvęs Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas yra sakęs, jog „Aplinka kalta“ . Tai yra lengviausia - nusimesti atsakomybę nuo savęs. Aš manau, jei žmogus yra psichologiškai stiprus ir užsibrėžęs tam tikrą tikslą, tai tik laiko klausimas, kada jis jį pasieks, ir jokie aplinkiniai veiksniai tam įtakos neturės. Prieš atsiskaitomąjį darbą galime nieko nesimokyti bei tikėti, jog pažymį nulems likimas arba galime visą naktį sunkiai mokytis bei taip pažaboti savąjį likimą. Puikus individualybės bei tikro kovotojo pavyzdys – Justino Marcinkevičiaus istorinės dramos „Mažvydas“ pagrindinis veikėjas. Martynas Mažvydas, reformatas, idealistas, skleidžiantis Martyno Liuterio idėjas, palieka gimtąją katalikiškąją Lietuvą ir sieka savo tikslo bet kokia kaina ir bet kokiomis priemonėmis: „Bet aš kovosiu, Vilentai, kovosiu! Aš grumsiuos dėl kiekvieno žodžio”. Mažvydas niekuomet neatsisako savųjų vertybių: tautiškumo puoselėjimo, patriotizmo, gimtosios kalbos, Lietuvos,- net ir tada, kai nebemato prasmės, kai nuo jo nusisuka ir nebetiki net patys artimiausi žmonės, kai jis jaučiasi kaip Sizifas, ridenantis akmenį į kalną. Iš Mažvydo gali pasimokyti ir šiuolaikinis žmogus, kuris mano, jog nieko savame gyvenime nebegali pakeisti, jog jis toks duotas Dievo. Tik tu pats ir tavo charakteris formuoja likimą. Tu esi savojo likimo kalvis.
 
Išlikti savimi nėra paprasta, tačiau gyvenimas yra daug mielesnis, kai negyveni pagal kitų kurtas taisykles, normas. Nereikia bijoti turėti kitokią nuomonę ir ją išsakyti, nereikia gėdytis apsirengti kitaip nei visi ar neturėti tokio pat mobilaus telefono kaip kiti, nebūtina studijuoti teisės mokslus vien dėl to, jog draugai mokosi ten pat. Nereikia bijoti būti išskirtiniu. Kiekvienas savo gyvenime turime bent kartą sustoti bei pagalvoti, ar gyvename savąjį gyvenimą, ar nesame tas vienas iš milijono avinų, bėgančių bandoje be savo galvos, ar nesame tas juodadarbis vergas visą gyvenimą dirbantis ne dėl savęs, o dėl šeimininko. Ir būtinai reikia turėti savo tikslą, kurio siektumėme visomos jėgomis bei priemonėmis, nepaisydami mus supančių aplinkybių, kliūčių, nesėkmių ir, kuris suteiktų gyvenimui prasmę. "Žmogui, kuris žino, kur eina, pasaulis duoda kelią". D.S.Džordanas

Čia manau susiję su tuo, kad kai žmonės daugiau sportuoja ir jų pulsas yra greitesnis, jie automatiškai daugiau kvėpuoja ir smegenys gauna daugiau deguonies, kas gali daryti įtaką žmogaus protui.

Dauguma šių filmų matęs, tikrai puikūs filmai ir tikrai kažkiek pakeitę mano pasaulėžiūrą. Siūlau nepagailėt šiais laikais visiems "labai brangaus" laiko ir pažiūrėt šiuos filmus, vietoj tų tupų komedijų. :)

14 metu kaip tik paneles turi pradet traukt, bet jei taip pasake, kad jam jos nesvarbios tai...

Perskaičiau visą temą ir įstrigo tai, jog daugelis kaltiną autorių, kad jis nepagalvojo iš kur gaus pajamas, kur gyvens, ką dirbs. Palaukit, bet ar kiekvienas pilnametis jau turi darbą, pastovias pajamas, nuosavą gyvenamąją vietą? Juk kai kurie sulaukia aštuoniolikos dar 11 klasėje, ir negi tada tėvai tokius išmeta iš namų, ir jie tampa visiškai finansiškai ir morališkai nuo tėvų nepriklausomi? Tikrai ne, todėl savo pranešimus argumentuoti, jog "paankstintas" pilnametis negalės savim pasirūpinti , tikrai negalima.
 
Man pačiam irgi 15 ir nesuprantu autoriaus noro "tapti" pilnamečiu. Jeigu dėl alkoholio ar kitų svaiginamųjų medžiagų, tada tu tikrai nesi protingesnis ar labiau apsišvietęs už suaugusiuosius, koks dediesi esąs. Jeigu dėl požiūrio į penkiolikinį, vis dar kaip į vaiką, tai nemanau, jog įstatymas pakeis žmonių įsitinkinimus ir pažiūras.Jeigu dėl automobilio vairavimo, tai , kad kai kurie mano bendraamžiai dar pedalų nepasiekia (:D) ir be to, kam tas automobilis, kai tėvai šalia? Blogiausiu atveju,gelbsti viešasis transportas. Vienintelė priežastis, dėl kurios pateisinu tavo norą būti pilnamečiu - lengvesnis kelias, išsiėmant IV pažymą. Jeigu tai tik dėl IV, tai temos pavadinimas žymiai per skambus ir autorius turėtų siekti lengvesnio teisinio kelio išsiėmant IV, negu viso pilnametystės paankstinimo.

Jau vairavimo stilius nuo amžiaus tai tikrai nepriklauso :)
Dauguma ir trisdešimties sulaukę vis dar laksto po gatves, o kitas jau nuo aštuoniolikos tvarkingai važinėja ;)

Na matai, ne viskas šiame pasaulyje yra nemokama, iš kažko projektas turi uždirbti. Bet ir nemokamai yra penki bandymai - manau, visai naudinga.
Kitas dalykas - tu tikrai manai, kad 2 Lt už naudingą puslapį su pamokomis ir testais yra daug, lyginant su tuo, kad praktiškai bet kuri viena anglų kalbos knyga kainuoja apie 50 Lt? ;)
 
 
Ok, įkalbėjai, padidinome nemokamų bandymų skaičių iki 10 ;)

Esme, kad cia visi verke dar nuo akmens amziaus tikriausiai ir verks dar kelis tukstancius metu tokie tie zmones jie sukurti verkslenimui.
 
Tu versklentoju yra visur tik LT ju daugiau nei kitur, valdzia visada bloga ji ir bus bloga ji visais laikais vieniem buvo bloga kitiem buvo gera cia tokie vejai pus ir pus jie dar N metu o jeigu jus i tuos vejus papulsit tai tik isvaistysit savo ir taip trumpa gyvenimeli.
 
Jeigu ir valdzia bus vieniem gera visada atsiras tu kuriem situacija pasidarys bloga.
 
Pasaulis yra toks, kad gyvenimas visiem negali ir niekad nebus geras ir kuo greiciau ta supranti tuo maziau noris keikt valdzia, kaltint kitus ir pan.
 
Kaip ir minejau siuo metu vejai pucia nekokie pilni baimes, skurdo, neapykantos jeigu plauksit pavejui tai niekur taip ir nenuplauksit.
 
Kad ir pasikeis valdzia, atpigs benzinas, atpigs siek tiek maistas ar tai pakeis jusu gyvenima radikaliai ?
 
Ar 50lt atpiges sildymas pakeis jusu gyvenima i geraja puse ?
 
Ar 200lt didesne alga padarys jusu gyvenima laimingesni ?
 
Juk visi tie dalykai galima sakyt neturi jokios itakos jusu gyvenimui o jus ir toliau verkiat ir verksit nes verkia jusu draugai, artimieji automatiskai verkiat ir jus.
 
2013 siulyciau visiem pakeist savo laivo bures kita linkme ir jusu gyvenimas tikrai pasikeis. Yra tikrai vietu kur vejai pucia geresni viskas ko jum reikia tik pakeist krypti.

Taip, labai teisingai.
Bet pastebėjau, kad daugiausiai "niurzga" tie žmonės, kuriem nepatinka valdžia, nepatinka darbas kurį dirba, bet kad tai pasikeistų jie nededa praktiškai jokių pastangų. Balsuot neina, o jei ir eina prabalsuoja už tą, kurį TV daugiausiai matė. Profesiškai ar kaip kitaip nesitobulina, beveik niekuo nesidomi, laisvalaikiu dažniausiai apart TV ir visokiausių "intelektualių" laidų žiūrėjimo (Radži ieško žmonos) daugiau nieko neveikia; bet dar drįsta pareikšt, kad kažkas kažką jiems yra skolingas ir jie yra verti gyvent geriau (yea right...).
 
O dėl žiniasklaidos, tai kokia paklausa tokia ir pasiūla. :)
Manau, dauguma dabartinio jaunimo jau sugeba atsirinkt naujienas, straipsnius, laidas ir t.t., kurias vertėtų peržvelgt ir neskaito visokiausių šūdlaikraščių.
Kas dar nebandėt, rekomenduoju žurnalą "Valstybė". Daugybė straipsnių vertų dėmėsio. Jokio pilstymo iš tuščio į kiaurą, daug argumentų ir kritikos ten kur reikia.

Sveiki,
 
Katik praūžę metų forumiečio rinkimai - baigėsi. Finale nugalėjusi visus savo varžovus, šių metų Forumiete tapo Zyzuole!
 
Sveikinai B-) O štai ir lauktasis interviu :)
 
Renata, trumpai prisistatyk šio forumo lankytojams.
 
Jau kaip ir paminėjai, esu Renata, man 43 metai, esu šiaulietė. Tad manau nemažai forumiečių yra gerokai už mane jaunesni :), bet tai manau neturi jokios reikšmės.
 
Kaip jautiesi išrinkta metų forumietė? Kokie pirmieji įspūdžiai?
 
Dėl metų forumietės titulo – esu maloniai nustebinta, kad esu pastebėta. Specialiai to nesiekiau :).
Koks buvo tavo kelias į uždarbis.lt ? Kaip atradai šį forumą, kas paskatino jame pasilikti?
 
Uždarbis.lt radau atsitiktinai klaidžiodama po interneto platybes. Pamačiau, kad forumo lankytojai beviltiškai blaškosi po mokesčių labirintus, interpretuoja savaip ir neteisingai vieną ar kitą situaciją. Todėl neišlaikiau ir užsiregistravau norėdama paaiškinti keletą elementarių dalykų (bet tie dalykai gal elementarūs man) ir „nugesinti“ neteisingas interpretacijas. Taigi „užsikabliavau“ ir likau. Tame turiu ir savos naudos: randu sritis kurios yra neaiškios mano klientams ar paskaitų klausytojams, todėl nereikia spėlioti ar viena ar kita pateikiama sritis bus neaktuali.
 
Dauguma Tavo pranešimų (tiksliau kalbant 95% yra verslo kūrimo sferoje) ar esi išbandžiusi kokius nors uždarbio internete būdus?
 
Tai sfrera, kurioje turiu žinių. Internete neuždarbiauju. Internetas man – greitai pasiekiamos informacijos šaltinis.
 
Turbūt daug kam įdomus klausimas ar radai klientų uždarbyje ar išviso gavai kokios finansinės naudos iš savo konsultacijų bei atsakymų į forumiečių klausimus?
 
Finansinės naudos forume neieškojau ir neieškau. Klientus randu pavadinkim - „tradiciniais“ būdais. Tiesa – buvo ir yra prašymų padėti, pakonsultuoti už atlygį. Dalį (jei klausimai paprasti ir į juos galima atsakyti forume ar asmeninėmis žinutėmis) atsakau iš karto (arba kai turiu laiko) ir be atlygio. Man nesunku :), o jei klausimai platesni arba reikalingas techninis darbas, parašydavau savo įkainius. Jei didoki – bet tokie jau yra..., todėl juos gali apmokėti tik tam tikras pajamas generuojantis verslas. Žinoma maža dalis piktinosi :), bet kiekvienas apie viską turime savo nuomonę. Kiekvienas iš mūsų dirba už tokį užmokestį, kokį laiko esantį teisingu.
 
Kas motyvuoja Tave padėti kitiems?
 
Net nesusimasčiau. Man nesunku. Labai daug atsakymų aš tiesiog žinau, todėl laiko užima tik juos parašyti, nieko specialiai ruoštis ir ieškoti nereikia. Kitas dalykas – kurį jau išdėsčiau ankstesniame atsakyme: čia randu mokymams aktualių temų.
Ir dar vienas motyvas – čia lankosi be galo daug jaunų, ir manau, perspektyvių žmonių. Gal bent vienas iš jų padarys kažką, kad Lietuva taps malonesnė gyventi, t.y. mes būsime tikri europiečiai, o ne niurzgų banda. Todėl, kaip ir sakiau – man nesunku padėti, jei aš tą dalyką žinau, ir man nereikia kokių tai pastangų specialiai rengti atsakymą.
 
Per daugiau nei metus laiko tapai VIP nare ir esi išrinkta metų forumietė 2012 ar tikėjaisi tokio pripažinimo šiame forume?
 
Visiškai to nesiekiau (gal kam atrodys ir kitaip). Bet nuo to niekas nesikeičia: turėsiu laiko ir noro, ir žinių atsakysiu, nebeturėsiu – paprasčiausiai mano apsilankymų neliks.
 
Kaip gimė tavo slapyvardis? Kodėl Zyzuole?
 
Atsitiktinai. Paprasčiausiai jame yra nemažai ironijos :), kadangi esu mėgėja „pamokyti“, tai kartais iš artimųjų išgirstu „nezyzsk“, tai va ir yra „Zyzuolė“, mat „išsizysiu“, kad ir šiame forume :).
 
Uždarbyje yra tendencija, kad tapę metų forumiečiais aktyvūs forumo nariai tampa pasyviais, pati neplanuoji pasitraukti į pasyviąja puse?
 
Nežinau. Viską į vietas sudėlioja pats gyvenimas. Žiemą yra daugiau laiko – todėl apsilankymai dažnesni, vasarą – kartais ir savaitėmis neprisijungiu. Žadėti – ne, ne būsiu ir toliau aktyvus forumo dalyvis, nenoriu, nes kaip ir sakiau: viską į vietas sudėlioja pats gyvenimas.
 
Kokie Tavo ateities planai internete ir realiame gyvenime?
 
Internete – praktiškai jokių. Man internetas – informacijos šaltinis. Realiame gyvenime: dirbti toliau savo darbą, laisvalaikiu – keliauti.
 
Gal esi bandžiusi pradėti kokį nors verslą už interneto ribų?
 
Versle aš visada. Jei finansinių paslaugų teikimą galima vadinti verslu, o ne versliuku.
 
Kokia buvo Tavo didžiausia sėkmė ir didžiausias nusivylimas versle?
 
Didžiausia sėkmė – klientų stabili finansinė padėtis, parengti ir įgyvendinti projektai. Nusivylimas – tokio negaliu įvardinti, stengiuosi ir į blogus dalykus žvelgti optimistiškai, nes nesėkmės užgrūdina ir suteikia tam tikros patirties. Paprasčiausia nuvilia – atmesti projektai, nuplagijuotos idėjos ir pan.
Gal dirbi VMI ir esi infiltruota, kad daugiau forumiečių užsiimtų legalia veikla ir mokėtų mokesčius? :)
 
Taip, taip sklando forume tokios mintys. Jau kaip anksčiau sakiau: galvokit, kad būtų baisiau, kad dirbu FNTT arba prokuratūroje :).
O jei rimtai – aš už tai, kad mokesčius mokėti reikia. Tik juos reikia protingai apskaičiuoti, nes jei juos sumokėjus nieko nelieka, tai kam tada dirbti? Va toje srityje aš ir dirbu – galvoju kaip legaliais būdais optimizuoti mokesčių naštą.
Ar forumiečiai užsiima legalia veikla ar ne, tai jau jų reikalas. Sprendžia kiekvienas už save, nes kiekvienas už save ir atsako.
 
Kaip vertini 2012 metus?
 
Man asmeniškai – tai eiliniai metai. Džiaugiuosi, kad draugai ir artimieji yra sveiki, kad galime karts nuo karto susitikti ir pabendrauti, kad veikla – stabiliai vykusi. Jei žiūrint plačiau: mano atmintyje 2012 m. išliks kaip skandalų metai Lietuvos viešajame gyvenime.
 
Tavo palinkėjimas forumiečiams Naujųjų Metų proga.
 
Forumiečiams noriu palinkėti iš pirmo žvilgsnio labai standartinių dalykų: optimizmo ir santarvės. Juk taip dabar šių dalykų mums trūksta...
 
Tikiuosi interviu patiko, jei kas dar domina galite klausti patys :) . Taip linkiu gerų Naujųjų metų!

Pats pradėjau programuoti PHP, taigi, galiu apie tai kažkiek pakalbėt.
 
Pirmiausia, nereik nuvertint savęs ir nereik pult į kraštutinumus(visokie sudoku ir kiti vėjai, tipo - loginio mąstymo lavinimas). Mano atveju, tai tebuvo tik laiko švaistymas. Visi esam skirtingi, todėl atrandi patogiausią būdą mokytis programuoti, ir mokaisi. Norint išmokti programuoti, tereikia velniškai daug programuoti.
 
Paimkim pavyzdį - matematiką. Jeigu joje užtenka tik loginio mąstymo, tai kodėl abiturientai prieš valstybinius stengiasi kuo daugiau uždavinių išspręsti? Nes reikia patirties. Jeigu nesuprasi kas su kuo valgoma, nepadės ir loginis mąstymas. Internetas pilnas - patirties gali semtis kiek nori :)
 
+ Dviračio neišrasi, todėl nesijausk blogai jeigu problemos sprendimą atrandi internete ir jį pritaikai. Kai sukaupsi daug patirties, galėsi problemas spręsti dar įvairesniais būdais, sprendimo būdus sujungti tarpusavyje, va čia slypi visas grožis:)
 
A. Einšteinas: „Logika nuves tave nuo A iki B. Vaizduotė – visur“

2012-12-29 00:32
 
Sveiki. Pradedant šią temą visiems cinikams norėčiau pranešti, kad jūsų nuomonės, kaip bebūtų nemandagu nelaukiu. O visiems, kurie domisi šia problema, kviečiu maloniai pasidalinti patirtimi.
 
Idėja
 
Aš vis dar rūkantis. Dauguma žmonių būna apimti emocijos, kad gali tai įveikti. Gali atsikratyti šių itin pavojingų sveikatai pančių. Neslėpsiu, kad ši emocija apėmė ir mane. Prieš tai bandžiau mesti begales kartų. Šis kartas turi būti paskutinis. Čia cinikams ir užsidaro durys.
Kadangi nusprendžiau būti vienas iš tų, kurie gali su šypsena veide atsisakyti cigaretės ir mėgautis kompanija be jos. O ir Naujieji ne už akių - tai gan didelis stimulas šiam tikslui pradėti. Taip prasideda mano kelionė į nerūkančiojo gyvenimą.
 
Nuo ko pradėjau?
 
Žinoma nebuvo taip, kad tiesiog pasakiau sau: "viskas, nuo ryt aš metu". Rūkalius esu jau gan ilgą laiką (apie 5 metus). Pradėjau nuo paprastų dalykų: gero ir blogo sarašų.
 
Blogų dalykų saraše atsirado tokie punktai:
- Nes tai daug kainuoja
- Nes tai kenkia mano sveikatai
- Nes smirda
- Nes merginoms nepatinka tokie
- Nes tai nesuteikia naudos
- Nes neturiu atsakymo į tai, kodėl taip darau
- Nes aš galiu atsikratyti to
 
Gerų dalykų dėja rasti nepavyko. Bandžiau savęs klausinėti, kodėl gi man taip patinka rūkyti? Atsakymai nuvylė. Toliau šioje kelionėje sekė bandymau kuo daugiau sužinoti apie tai. Kadangi tiesą pasakius, niekad tuo nesidomėjau.
 
Uždaviau sau 2 klausimus:
- Kodėl aš rūkau?
- Ką aš rūkau?
Čia priėjau liepto galą, kada reikėjo į juos atsakyti. Atsakymas tiesioginia ta žodžio prasme išvyko anapus.
 
"Tyrimas"
 
Pirmiausia pasidomėjau tuo, kodėl žmogus nori rūkyti? Todėl, kad organizmas įsisaviną nikotiną, kuris kaip žinome yra sukeliantis priklausomybę. Tuo galime spręsti, kad kiekvienai cigaretei uždegti nėra priežasties, o yra priklausomybė. Mes jos nenorime, mes norime numalšinti nikotino troškulį. Ir kiekvieną kartą kai jau esame ant ribos, kai surūkėme paskutinę cigaretę, pas mus atsiranda tas nežmoniškas troškimas.
 
Niekada netikėjau tuo, kad knygos ar filmai gali padėti atsikratyti šio įpročio. Tačiau ir nesmerkiau tų, kuriems pavyko būtent šiais būdais. Pats skaičiau knygą ir žiūrėjau filmą. Šių "sprendimų" poveikis trukdavo nuo 1-2 dienų ir staiga mane nugalėdavo cigaretė. Tas švelnus dūmas...
 
Ką tikrai žinome, kad jei žmogus tikras rūkalius, jam nepadės mesti jokios šiurpinančios reklamos ar kokie kiti š... Pagalvokite, jūs tikriausiai puikiai prisimenate savo pirmają cigaretę, tačiau ar pamenate, kada tapote reguleriai rūkančiu? Taip ir maniau. Esmė tame, kad su pirmają cigarete mes leidžiame nikotinui patekti į mūsų kūną. Nesvarbu kada, nesvarbu kaip. Žmogus užsinori ir antrosios.
 
Šio "tyrimo" eigai besibaigiant, supratau, kad žmogus gali mesti rūkyti, tačiau jis bijo. Šiais laikais cigaretė "žaptuose" nebesuteikia kietumo. Tačiau būtent tuo, kad žmogus norintis cigaretės galvoja, jog ji atpalaiduos, suteiks ramybę, įkvėps. Jei mes mesime, neteksime šių privalumų, kuriuos suteikia cigaretė. Tačiau pagalvojau apie tai, ar gi gyvenau galėdamas atsipalaiduoti, įkvėpti kitus ir save, be cigaretės?
 
Alternatyvos
 
Muzika - Tai pats geriausias būdas būti įkvėptam ir atsipalaiduoti. Muzika suteikia ramybės būseną. Ir galime pabandyti cigaretę, pakeisti garsais.
 
Saldumynai - Dažnai žmonės siūlo pabandyti cigaretes pakeisti saldainiais. Patikėkit, tai suveikia.
 
Kompiuteriniai žaidimai - Nolifer'iai surūko dvigubai mažiau nei įprasti rūkaliai. Žinoma tam reikia ir žaidimo, kuris įtrauktų. Ne kart buvo taip, kad vietoj savo surūkomų 20 cigarečių per dieną surūkydavau tik 2-5.
 
Nerūkančių kompanija - Labai didelis pliusas turėti kompaniją draugų, kurie nerūko. Jie nerūko, nėra noro eiti rūkyti ir jums, kadangi tai darytumėte vienas.
 
Rutina verčia rūkyti
 
Savo gyvenime žmogus dažnai patiria rutiną, kuri kartojasi diena iš dienos. Rūkalius taip tik didina savo įpročio galią. Kadangi ką nors nuveikę mes rūkome. Dabar pagalvokit. Jūs parūkote kiekvieną kart po darbo, ar kartu su puodeliu kavos. Metus, geriant kavą kažko trūksta. Tai gali privesti prie gyžimo. Tačiau šioje dalyje vaidmenį gali atlikti vienas iš minėtų alternatyvos būdų.
 
Mažiau kalbų, daugiau darbų
 
Galėčiau jums apie tai pasakoti ir pasakoti. Bet eikime prie esmės.
 
2012-12-31 00:00 - aš užgesinsiu paskutinę cigaretę.
 
Cinikai, ate. :) Su šia cigarete prasidės sunkokas kelias. Nes mesti, tikrai nėra lengva. Tačiau užgesinęs cigaretę galėsiu nusišypsoti ir pasakyti sau bei draugams, kad aš neberūkau.
 
Kiekvieną dieną, čia talpinsiu savo išgyvenimus einant per šį procesą. Neslėpsiu nė menkiausios dalelės to, kaip viskas bus. Kadangi šis procesas gali baigtis tą pačia naujūjų naktį, cigaretė gali mane nugalėti. Kaip gi bus?
 
Šį kaip ir "blogą" vesiu 31 dieną nuo ryt. Kviečiu visus pasidalinti savo išgyvenimais bei patirtimi ir gal net padėti kitiems. Iki rytojaus.
 
2012-12-29 13:05
 
Nekeičiu savo rūkymo įpročių, ar surūkomų cigarečių skaičiaus, kadangi taip būtų tik sunkiau. Laukiu naujūjų, kadangi galėsiu pradėti šį, kaip ir ekspermentą. Tikiuosi prie manęs prisijungs ir daugelis kitų. Vis dar nepakeičiau nuomonės ir noriu mesti, o naujieji vis dar motyvuoja. :)
 
2012-12-30 17:36
 
Rytoj didžioji diena! Su nekantrumu laukiu! Nė kiek nedingo noras mest, jis tik stiprėja. Aišku, kaip ir vakar, taip ir šiandien, nekeičiu įpročių, kadangi noriu mest ne palaipsniui, o iš kart! :)
 
2012-12-31 13:36
 
Jau šiandien, kviečiu visus prisijungti prie manęs! Visiems pranešiau, kad metu. Žinoma susilaukiau cinizmo labai daug, tačiau tai tik motyvuoja nepasiduot ir įrodyt kitiems, kad aš galiu! Smagiai atšvęskit naujuosius! :)
 
2013-01-01 10:34
 
Tikiuosi visi smagiai atšventėt naujuosius metus! Paskutinę cigaretę užgesint užgesinau truputį po naujų. (5 minučių paklaida) ;D Kadangi buvo sunku gaudytis laike ir fejerverkus degėm... Kaip ten bebūtų, visiems laimingų naujūjų! :) Kol kas nerūkiau ir jaučiuosi visai puikiai. :)
 
2013-01-01 23:41
 
Sveikinu išgyvenus pirmają dieną! Viskas be problemu ir sklandžiai. Nebuvo nežmoniško noro užsirukyt, bet truputi kirbėjo apie tai mintis. Tiesiog nekreipkit į jas dėmesio ir viskas nuplauks. ;]
 
2013-01-02 23:19
 
Antra diena prabėgo labai greit. Noro kaip ir nėra. Patarimas: " saulėgražos, bet koks gėrimas ar maistas, apskritai bet kas, labai padeda užsimiršt apie tai. :)
 
2013-01-03 17:28
 
Artėja išbandymas didelis. Susitikimas su draugais, kurie rūko. Bandysim išgyvent. ;D Duosiu žinot gryžęs, kaip viskas ėjosi. :)
 
2013-01-03 22:05
 
Susitikau su draugais. Visi rūko, aš stoviu ir galvoju sau, kaip dabar atpalaiduotu cigaretės dūmas... Bet nepasidaviau ir iškentėjau. Kuo toliau tuo lengviau. Pradėjo mintys apie sportą suktis. :)
 
2013-01-05 10:51
 
Sorry, kad vakar nedaviau nieko žinot. :) Vis dar nė dūmo. Laikykitės ir jūs chėbryte, sveikata daug geresnė. Atsikėlus ryte nebesisuka mintys, kaip čia greičiau cigaretę prisidegus, šaltą vakarą su draugais šiltai sėdi ir džiaugies, kol kiti lauke susitrauke peša. Kol kas pliusu daugiau, nei minusų. :)
 
2013-01-06 18:15
 
Kaip bebūtų keista, potraukis užsirukyti vis mažėja, mažėja. :) Tikrai jaučiuosi geriau, nervai neima, kaip atrodė, jog bus. :)
 
2013-01-09 22:03
 
Patarimas: Niekada nežiūrėkit atgal ir niekad negalvokit, kas bus ateityje. Užsibrėžkite šį tikslą kaip būtent tos vienos dienos. Kitą dieną, taip pat. :)
 
2013-01-14 17:11
 
Sveikučiai! Seniai "besimatėm". :) Praėjo 2 savaitės nuo tada, kai užgesinau paskutinę cigaretę. Kažkaip baigiu nuo to atprasti. Buvo dienų, kai net nė menkiausio užsiminimo sau nebuvo apie tai. :) Tikiuosi ir kitiems, užsibrėžusiems šį tikslą sekasi taip pat. :)
 
2013-01-19 10:48
 
Sveiki visi! Negaliu atsidžiaugt, kad mečiau. :) Prie chėbros daug rūkančių, net nesinori rūkyt. Išgėrus dar net lengviau atsispirt. Tiesiog nesistenkit ir viskas eisis, kuo puikiausiai. Dingau tik dėl to, kad net užsimiršau apie tą rūkymą apskritai. :) Sėkmės tiems, kurie žada mest artėjančiu metu. Tiesiog tikėt reikia savim, ne valioje reikalas. ;)