Du būdai pagerinti IQ, ir šis tas apie IQ testus

Pastebėjau kad daugumą žmonių domina IQ didinimo būdai, tad prisiminiau porą internete skaitytų temų.

Greitas pulsas gerina smegenų veiklą

IQ ir mankštos formulė

Jaunuoliai atliko fizinio pasirengimo ir IQ tyrimą. IQ tyrimas vertino jų sugebėjimą spręsti, pavyzdžiui, logines, lingvistines ir erdvines užduotis. Pastebėta aiški linijinė priklausomybė tarp abiejų tyrimų rezultatų – geresnis fizinis pasirengimas reiškė aukštesnį IQ.

Mokslininkai net sukūrė formulę, remiantis ja, 70 kg sveriančiam vyrui pagerinus savo fizinį pasirengimą tiek, kad treniruočių dviračio apkrovą galėtų padidinti 12 vatų, jo IQ teoriškai gali padidėti 1 tašku.

Norėdami patikrinti šios sąsajos pagrįstumą, mokslininkai gavo jaunuolių pažymius ir fizinio pasirengimo rezultatus prieš trejus metus, kai jie baigė mokyklą. Tyrėjai nustatė, kad jaunuoliai, kurių fizinis pasirengimas per pastaruosius trejus metus pagerėjo, taip pat tapo protingesni, o fizinę formą praradusių jaunų vyrų IQ rezultatai pablogėjo. Iš rezultatų net atrodė, kad, didinant fizinio pasirengimo rodiklius, nebuvo viršutinės IQ gerinimo ribos. Taigi, nuolat tobulindami savo fizinę formą galime be galo kelti savo IQ.

Palyginę IQ ir raumenų jėgą, mokslininkai gavo visiškai kitokį rezultatą. Pasirodė, kad tik silpniausi vyrai galėjo tikėtis įgyti daugiau proto sportuodami. Vos tik šiek tiek padidinus raumenų galią, mankšta nebepadėjo kelti IQ. Todėl, norint pasiekti protinių rezultatų, svarbiau didinti pulso dažnį nei eikvoti laiką ir energiją raumenų auginimui.

Kiti mažiau išsamūs tyrimai pademonstravo panašų ryšį tarp fizinių pratimų ir protinių pasiekimų. Dauguma eksperimentų vertino, kaip tyrimo subjektus – nuo vaikų iki vyresnio amžiaus žmonių – veikia pratimai, tam tikrą laiką atliekami 60–75 % tyrimo subjektų didžiausio pulso dažnio apkrova. Tai prilygsta, pavyzdžiui, vaikščiojimui greitu žingsniu ar lėtam bėgimui. Amerikos mokslininkai nustatė, kad geros fizinės formos vyresnio amžiaus žmonės geriau susikaupia ir sprendžia logines užduotis. Taip yra todėl, kad, spręsdami užduotį, gerai treniruoti tyrimo subjektai pagerina tam tikrų smegenų centrų veiklą.

Pilnas straipsnis : http://www.iliustruotasismokslas.lt/?PublicationId=65757987-C58E-4453-847E-787369DB2807&SiteId=826D6683-9025-4946-A1A7-64ED6E2CB63A

IQ lygį galima didinti treniruojant atmintį

Intelekto koeficiento (IQ) lygį, kuris, daugelio mokslininkų manymu, yra genetiškai paveldimas, vis dėlto galima padidinti treniruojant atmintį. Tokios išvados priėjo tyrėjai Susanne Jaeggi ir Martinas Buschkuehlis, newsru.com cituoja agentūrą „RIA Novosti“.

Psichologai intelektą laiko universaliu psichikos sugebėjimu, kurio pagrindas yra genetiškai nulemta nervų sistemos savybė apdoroti informaciją tam tikru greičiu ir tikslumu. Žmogus gali įgyti žinių ir lavinti įgūdžius, tačiau jų įsisavinimo greitis ir gebėjimas geriausiai juos panaudoti, t. y., intelektas, daugumos mokslininkų manymų, yra nulemti.

JAV nacionalinio mokslinio fondo pranešime teigiama, kad Mičigano universitete dirbę mokslininkai ištyrė intelektualinių gebėjimų ir atminties ryšį ir išsiaiškino, kad vieną iš IQ sudarančių dalių galima didinti treniruojant atmintį.

Dauguma IQ testų pagrįsti dviejų tipų intelekto tikrinimu – „kristalizuoto“ arba išmokto ir lanksčiojo. Šias sąvokas psichologijoje pradėjo naudoti Raymondas Cattellas 1971 m. Lankstusis intelektas reiškia gebėjimą rasti naujų ir netikėtų uždavinių sprendimą, o kristalizuotas – mokėjimą panaudoti įgytas žinias ir patirtį.

Pilnas straipsnis : http://mokslas.delfi.lt/mokslas/iq-lygi-galima-didinti-treniruojant-atminti.d?id=17323886

Mokslininkai: intelekto koeficiento testai yra visiškai nereikšmingi

Mokslininkai paskelbė žinią, leisiančią lengviau atsikvėpti tiems, kurie nesužibėjo atlikdami Intelekto koeficiento (IQ) testą, rašo dailymail.co.uk. Naujausi tyrimai parodė, IQ testai yra visiškai „nereikšmingi“ ir negali parodyti tikrojo žmogaus intelekto lygio.

Tyrimo metu 100 tūkst. savanorių buvo praprašyti atlikti 12 atminties, susikaupimo, planavimo, protavimo testų. Savanoriai taip pat privalėjo pateikti savo asmeninio gyvenimo detales.

Nustatyta, kad žmogaus intelekto neįmanoma „apskaičiuoti“ remiantis tik vienu faktoriumi. Žmogaus protą veikia trys skirtingi elementai: trumpalaikė atmintis, protavimas ir verbaliniai įgūdžiai. Taigi, jeigu jums gerai sekasi su vienu iš išvardintų elementų, tikrai nereiškia, kad seksis ir su kitais dviem.

Kanados vakarų universiteto mokslininkai taip pat fiksavo ir savanorių smegenų veiklą, atliekant paskirtas užduotis. Pasirodo, kiekvieno testo atlikime veikė vis kita smegenų dalis. Tyrėjų teigimu, IQ testas yra pernelyg supaprastintas, į jį neįmanoma sudėti visko, kas gali būti reikalinga, nustatant žmogaus proto lygį.

Tyrimui vadovavęs profesorius Adrianas Owenas teigia: „IQ testai yra visiškai bereikšmiai. Jeigu jums nepasisekė atliekant šį testą, tai reiškia tik tai, kad jums nesiseka atlikti IQ testus, o ne tai, kad nesate protingas“.

Tiesa, greičiausiai praeis nemažai laiko, kol bus atsisakyta IQ testų. Geriausios pasaulio mokyklos, organizacijos ir taip toliau vis dar reikalauja, kad pretendentai atliktų šiuos testus ir pasiektų rezultatų, kurie dažniausiai turi viršyti 100.

Straipsnio šaltinis : http://www.technologijos.lt/n/mokslas/idomusis_mokslas/S-30268/straipsnis/Mokslininkai-intelekto-koeficiento-testai-yra-visiskai-nereiksmingi?l=2&p=1

Pats pastebėjau kad po begiojimo lengviau sukoncentruoti mintis, spręsti loginius ar kitus uždavinius. Jeigu kas nors žinote dar būdų kaip pagerint smegenų veiklą, prašom pasidalinti jais :)

Čia manau susiję su tuo, kad kai žmonės daugiau sportuoja ir jų pulsas yra greitesnis, jie automatiškai daugiau kvėpuoja ir smegenys gauna daugiau deguonies, kas gali daryti įtaką žmogaus protui.