Edgarasx

Visiškai nepritariu dėl tavo pasiūlymo panaikinti č,ž,š,ė ir kitas raides. Tikrai ne visada galima suprasti esmę, kai rašoma be minėtų raidžių. Mano manymu visiškai nelogiškas toks pasiūlymas, juk jeigu ir rašome internete "šveplai" tai juk taip žodžių netariame, ar panaikinus prieš tai minėtas raides reiktų ir pradėti kalbėti "šveplai"?
Po tokio pasiūlymo, sekantis žingsnis būtų perėjimas į one.lt rašymo stilių.

Visų pirma, tai niekas nekalba apie abėcėlės praplėtimą papildomomis raidėmis. Apie tai net negali būti kalbos, o tokių ir pasiūlymų nėra. Kas yra siūloma - tai leisti pase vardą ir pavardę rašyti originalo kalba.
 
Aš iš esmės esu už, bet tik tokiu atveju, kuris buvo čia jau minėtas: pagrindinis užrašas lietuvių kalba, sulietuvintas vardas ir pavardė. o originalo kalba - mažesniu šriftu antroje grafoje.
 
Tačiau manęs labiausiai neramina ne ši problema, o kaip lenkai apskritai elgiasi Lietuvoje. Užtenka pažiūrėti į Vilniaus rajoną, kur yra tiesiogine prasme diskreminuojami lietuviai, sudaromos blogesnės sąlygos gaunant leidimus ar gaunant vietą vaikui darželyje. Taigi, prieš reikalaudami lenkai savo pavardės lietuvių kalba, turėtų pirma pradėti gerbti Lietuvos įstatymus ir jų laikytis.

Visiškai nepritariu dėl tavo pasiūlymo panaikinti č,ž,š,ė ir kitas raides. Tikrai ne visada galima suprasti esmę, kai rašoma be minėtų raidžių. Mano manymu visiškai nelogiškas toks pasiūlymas, juk jeigu ir rašome internete "šveplai" tai juk taip žodžių netariame, ar panaikinus prieš tai minėtas raides reiktų ir pradėti kalbėti "šveplai"?
Po tokio pasiūlymo, sekantis žingsnis būtų perėjimas į one.lt rašymo stilių.

Visiškai nepritariu dėl tavo pasiūlymo panaikinti č,ž,š,ė ir kitas raides. Tikrai ne visada galima suprasti esmę, kai rašoma be minėtų raidžių. Mano manymu visiškai nelogiškas toks pasiūlymas, juk jeigu ir rašome internete "šveplai" tai juk taip žodžių netariame, ar panaikinus prieš tai minėtas raides reiktų ir pradėti kalbėti "šveplai"?
Po tokio pasiūlymo, sekantis žingsnis būtų perėjimas į one.lt rašymo stilių.

Nematau problemos paprasčiausiai dokumentuose padaryti vieną papildomą grafą, arba kad ir puslapį, kaip kažkas minėjo, kur būtų vardas ir pavardė jo kalboje.
Lietuvišką pasą turint galėtų egzistuoti pagal lietuviškus "standartus" vardas ir tegul turi kokią vietą su UTF-8, kur būtų pagal tautybę užrašytas vardas kad ir kinietiškais simboliais.
 
Kinietis ar kitas siauraakis man buvo pasą rodęs, tai buvo ir jo kalba parašytas jo vardas, ir normaliom lotyniškom raidėm parašyta, kad visi likusieji žmonės suprastų.
 
Jei lietuviškam pase būtų vardas pavardė užrašyti TIK lenkiškai arba rusiškai, tai atsiprašau... Lietuvoj gyvenam.. Būtų nesamonė mokytis visas aplinkines kalbas vien tam, kad žinotum kaip perskaityt Lietuvos piliečio vardą...

Tai gal išvis grįžkim į akmens amžių ir neartikuliuotai klykaukim, baubkim, cypkim ir t.t.?
Ryškiai ne ten lendi su "optimizacijomis". Čia nebent išsigelbėjimas beraščiams ir/ar tinginiams būtų. Taip sudėtinga atsiminti ant kurio skaičiuko viršutinėj eilėj kokia raidė slepiasi, kai jos nėra užrašytos/užklijuotos? :| Ar lietuvių kalbos rašyba tiesiog per sudėtinga?
 
Kas dėl tų W, X, Q raidžių darkymo, tai turim uždarbyje vieną kitą egzempliorių..

Visiškai nepritariu dėl tavo pasiūlymo panaikinti č,ž,š,ė ir kitas raides. Tikrai ne visada galima suprasti esmę, kai rašoma be minėtų raidžių. Mano manymu visiškai nelogiškas toks pasiūlymas, juk jeigu ir rašome internete "šveplai" tai juk taip žodžių netariame, ar panaikinus prieš tai minėtas raides reiktų ir pradėti kalbėti "šveplai"?
Po tokio pasiūlymo, sekantis žingsnis būtų perėjimas į one.lt rašymo stilių.

Visiškai nepritariu dėl tavo pasiūlymo panaikinti č,ž,š,ė ir kitas raides. Tikrai ne visada galima suprasti esmę, kai rašoma be minėtų raidžių. Mano manymu visiškai nelogiškas toks pasiūlymas, juk jeigu ir rašome internete "šveplai" tai juk taip žodžių netariame, ar panaikinus prieš tai minėtas raides reiktų ir pradėti kalbėti "šveplai"?
Po tokio pasiūlymo, sekantis žingsnis būtų perėjimas į one.lt rašymo stilių.

Iš nemokamų - avast.
Jei kyla mintis nupiratinti kokią mokamą, tai geriau neužsiimti tokiomis nesąmonėmis.

GTS 450 vienintelis minusas, kad naudoja daugiau energijos nei 6570. Spartos atžvilgiu GTS 450 yra galingesnė už 6570.

Nepamirškim, kad yra du visiškai skirtingi dalykai. Viena yra prekiauti klastotėm jas parduodant kaip klastotes, o visai kas kita yra prekiauti klastotėm jas parduodant kaip originalą.

Ram nei tu sutvarkysi nei taisykloj juos tvarkys, labiau juoka sukelsi kai paprasysi sutvarkyt RAM blogus sektorius :) Ram yra keiciami kitais, beto jei pas tave kelios ram ploksteles, tuomet isiminek po viena testuok memtest ir issiaiskinsi kuris ram blogas ir ji pakeisi kitu. O kad bsod meta kai pc apkrautas tai normalu, priklausomai nuo to ka veiki su kompu kinta ir ram naudojimo lygis, kai ram isnaudojama iki tos ribos kur blogas ram modulis tai ir gauni melyna ekrana.

Kaip parase 24bazar, tai dazniausiai taip masto varguoliai, kurie ir neturi turto. Paskendes svajonese ir galvoja, kad viskas issprestu turtai :) Realiai nuo turto niekas nesikeicia, jeigu buvai loxas, tai ir liksi loxas. Nesvarbu, kad su nauja masina ar laikrodziu. Turtas - garbes ir zmoniu poziuro i tave niekada nepakeis, ju akyse visada busi toks pats grybas :)
Bet gryztant prie temos, sutinku, kad pinigai padeda zmonems igyti laimes. Bet tikrai ne faktas, kad zmogus yra turtingas.

Aš manau kad visko už pinigus nenusipirksi. Visų pirmą nors ir medicina sparčiai tobulėjanti tačiau iki šiol yra begalės ligų kurių neišgydysi, jokie pinigai nepadės. Nors ir kokius pinigus siūlysi už tai kad Tave pamiltų, didelė tikimybė kad tas žmogus tik apsimes kad Tave myli nes jį domins tik pinigai. Nors pinigai vaidina labai didelį vaidmenį mūsų gyvenime tačiau jie negali nupirkti visko ko norime :)

24bazar post'as tik rodo jo ribotą požiūrį. Jeigu kiti perka lizingines mašinas, butus už paskolas visam gyvenimui ir savaitgaliais svaiginasi, tai tau irgi būtina taip daryti? Nenoriu pasirodyt kaip radikalas, bet visa tai yra tiesiog mums marketingistų įpirštos vertybės. Galėčiau surašyt visą knygą kodėl tu neteisus, bet visvien nieks neskaitys, ypač 'studento' nuomonės.

Galima, bet jei ten jau šiukšlynas didelis, tai kam tas mazochizmas? Vėliau vargti su visus nesuderinamu softu, gal dar kokiais draiveriais.. :|
Kas ten tokio nepajudinamo iš C disko, kad neįmanoma persimesti kur nors, o po to perinstaliuoti ar perkopijuoti atgal?
Toks bandymas sutaupyti laiką taps tik didesniu jo švaistymu..

Jau gana seniai naudoju IrfanView. Programa nemokama.

Sveiki. Kadangi turiu dar vieną bemiegę naktį, tai pratęsiu savo darbų pasakojimų maratoną. Šį kartą papasakosiu apie darbą kavinėse. Dirbau prieš metus-pusantrų, tad atsiminimai nebus labai švieži, bet bandysiu papasakoti viską kuo smulkiau. Pirmoji vieta kurioje dirbau nedidelė picerija Vilniuje, turinti 5 savo filialus mieste. Vadinsiu ją A - kad tiek man būtų paprasčiau, tiek jūs nesusipainiotumėte. Antroji - viena didžiausiu picerijų Lietuvoje, turinti filialus beveik visuose didžiuosiuose miestuose. (B)
 
Darbo susiradimas
 
Pamenu, buvo paskutinės 2012 metų gegužės dienos. Valstybiniai Brandos Egzaminai (VBE) jau buvo "ant nosies" tačiau nepaisant to, norėjau susirasti darbą, kadangi vasaros pabaigoje planavau važiuoti aplankyti brolio į Škotiją, i kadangi jau turėjau bilietus, reikėjo kaip nors gauti pinigų. Dariau paprastai. Savo vietiniu autobusu privažiavau iki tos Vilniaus dalies, kur buvo galima rast daugiau parduotuvių, kavinių ir etc. Ir pradėjau eiti pro visas įmanomas vietas. Dalinau CV, kalbėjau, siūliausi - man pavyko. Po gerų 3-4h rezultatai buvo tokie: IKI parduotuvė pasiūlė pradėti nuo rytojaus, degalinėje pasakė paskambins vėliau, ir kelios kavinės pasiūlė taip pat prisijungti prie jų kolektyvo. Priminsiu, buvau tik 18 sulaukęs paauglys, neturintis pažinčių ir nieko iš šeimos narių tose darbovietėse. Apsistojau ties picerija A, kadangi jiems reikėjo virėjo padėjėjo, ir netgi paklausė, kada galiu pasibandyti dirbti. Kadangi dirbant viešojo maitinimo įstaigoje mačiau keletą pliusų, sutarėm, kad kitą dieną po pamokų aš būsiu pas juos. Pasibandžiau, man patiko, jiems tikau, ir sutarėm, kad pradedu dirbti pas juos. Kadangi buvo 12 klasė, gegužės pabaigoje mokslų nebuvo daug, iškart pradėjau dirbti.
 
Darbas
 
Darbas nuo 10 iki 10. Ne tik skamba sunkiai, bet ir yra sunku. Tik atėjęs į darbą turėdavau ant produktų suklijuoti galiojimo datas, kas trukdavo apie 15-20 minučių, vėliau pasiruošti darbo dienai - pasiruošti ingridientus salotoms, pasižiūrėti, ar yra paruošta desertinių produktų - nuo pyragų iki ledų. Pyragus kepdavo kitoje tinklo picerijoje, kadangi pas mus buvo ribotas plotas, ir nebūtų tilpę visi prietaisai. Tas pats su picų tešlos maišykle, todėl picų tešlą išmaišydavo kituose padaliniuose, ir šviežią atveždavo mums. Taigi, susipjaustydavau visas daržoves, kurios gulėdavo šaldytuvuke mano, ir būdavau pasiruošęs daryti salotas iš jau paruoštų produktų. Taip pat reikėdavo pasiruošti dienos pietums - pasidaryti garnyrus (salotos, mišrainės, šviežios daržovės, konservuotos daržovės ir etc), pasidaryti šaltas sriubas (šaltibarščiai), pasigaminti padažų (česnakiniai, majoneziniai ir etc). Dienos pietūs prasidėdavo 11h ir baigdavosi apie 15h. Tuomet būdavo gan sunkios valandos, kadangi būdavo karšta, būdavo daug darbo, ir dviese arba trise turėdavome bėgioti mažame plote (išmetus plotą, kurį užėmė šaldytuvai, šaldikliai, stalai, kriauklės, viryklės ir etc gautųsi apie 10-15 kvadratinių metrų, jei ne mažiau). Vėliau apie pietus aprimdavo, ir tik apie 18h suaktyvėdavo, kuomet žmonės grįždavo iš darbų. Kadangi tuo metu vyko ir kažkoks sporto turnyras (bijau sumeluoti, bet berods olimpiada) tai žmonės labai aktyvūs būdavo 19-21 valandomis ir reikėdavo padaryti daug užkandžių. Kadangi paskutinis autobusas namo būdavo arba ~21,45, arba 22,30 su virėju sutardavau, kad išeisiu apie pusę 10, kadangi darbo ir taip nebūdavo daug.
 
Kolektyvas
 
Žmonių buvo nei daug nei mažai - du virėjai, du pickepiai, du virėjo padėjėjai, ir berods 4-5 padavėjos, bei 2 valytojos-indų plovėjos. Dirbdavom kas 2-3 dienas, t. y. 3 dirbi, 3 laisvos ir etc. Per visą kolektyvą buvom 3 vaikinukai - aš, virėjas, ir pickepys. Su pickepiu susibendravau neblogai, kartais susirašom iki šiol. Moteriškės buvo gyvatės. Neperlenkiu - pletkai, pletkai, pletkai. Tik nusisuki, jau girdi kaip apkalba kažką. Tas nervindavo, bet po truputį išmokau nekreipt dėmesio į tai, ir dirbti savo darbą. Pickepė buvo psichė. Tiesiogine to žodžio prasme. Gal p*st negavus 5 metus, kad tokia pikta, gal PMS truko amžinai, bet rėkdavo dėl ne vietoje padėto daikto, dėl sudegusios picos ar dar bala žino dėl ko. Iš pradžių kalbėjau normaliai su ja, vis gi vyresnė už mane moteris buvo, bet vėliau trūko nervai - ji rėkia ant manęs, aš siunčiu ją ant trijų raidžių. Negražu, bet gyventi ir dirbti tai reikia. Virėja - išimtis, patvirtinusi taisyklė. Romi moteris, kuriai irgi kartais trūkdavo kantrybė - pickepė turėdavo kažkokį slaptą talentą užknisti visus. Su pickepiu - atskira istorija, bet kitam skirsnyje.
 
Pickepys
 
Normaliausias žmogus visoj kavinukėj. Nesiparina, nesuko galvos dėl smulkmenų. Kartais elgiasi šiek tiek drastiškai ir radikaliai, tačiau tai niekada nenuvylė jo. Turi darbą, ir jį padaro. Jei kažkas trukdo - pašalina tą kliūtį. Taip sakant - jei kažkas neveikia, daužyk tol, kol pradės veikti. Patikdavo stebėti, kai riedavosi su padavėjom. Kadangi jos tingesnės buvo, bandydavo užkrauti kitiems savo darbus. Jis žmogus paprastas - pasiūsdavo toliau jas, ir dar epitetų nepagailėdavo. O keptį jų užsakymų neskubėdavo. Šiek tiek kraštutinumai, bet atprasdavo su juo taip elgtis.
 
Nuotykiai
 
Norėjau atskirti šią dalį, tačiau nepabėgti nuo pirmosios. Visi nuotykiai darbe buvo tik su juo. Nuo gėrimo darbe, iki maisto karo. Kadangi savaitgaliais valdžios nebūdavo iš šalia esančios parduotuvės nusipirkdavome 3-4 dvilitrinius bambalius alaus, ir stumdavo valandas. Kadangi savaitgaliais klientūros nebūdavo iš pradžių, o tarnybinis įėjimas turėjo prieigą prie kiemelio vidinio, tai laiką leisdavome su alučiu lauke. Stengdavomės nepapulti į kameras su alumi, tad jei tingėdavome eiti į lauką, lysdavome į milžinišką šaldytuvą, ir alų gerdavome ten. Kad alus liktų šaltas, laikydavome jį šaldiklyje. Šaldiklis nebuvo idealus, ir nešaldė taip, kaip turėdavo, tai alus neužšaldavo. Tačiau vieną sekamdienį alų ten pamiršom... Ir pirmadienį atėję į darbą kaip įprasta, pradėjome dirbti. Kol direktorė nepradėjo raustis šaldiklyje, žiūrėdama kokių produktų reikia užsakyti. Nežinau kaip, tačiau tos pūslytės alaus ji nerado.Toliau maisto karas. Tiksliau - kiaušinių. Kadangi kiaušinius veždavo pakuotėm po 30, ir viską laikydavo sandėlyje, ten kur ir persirengdavome mes, kažkurį savaitgalį įkalę alaus sandėliuko sienas apmėtėm kiaušiniais. Kadangi pickepys ruošėsi išeiti iš darbo, tai jam buvo dzin, nes su valdžia buvo apsipykęs (nebepamenu kodėl) Todėl tų kiaušinių nevalėm, o tik užsdengėm kitais produktais. Vėliau aluj lendant į skrandžius, kiaušinių mėtymas peraugo vienas į kitą, virėją, mėtymus per langą.Taip apie pusantros pakuotės (~45) kiaušiniu nuėjo šaibom. Kadangi nurašyti pusantros dėžės kiaušinių taip paprastai negalėjom, tai teko sudaužyti likusius, ir nurašyti dvi dėžes, kadangi jos "nešant sudužo". Tik kaip vėliau paaiškėjo, tas "sudužimas" labai gerai matėsi kamerose..
 
Pabaiga
 
Milijonų neuždirbau, išėjau su trenksmais, bet į škotiją basas nevažiavau. Įgijau daug patirties, supratimo, pažįstamų.
Klausimai laukiami, kaip visada ;)
 
Kiti straipsniai:
 
Darbas picerijoje
 
Darbas naktiniame klube
 
Vasara Edinburgo faktoriuje

Šiek tiek užvėlavau, bet pridedu ir sutvarkau visus straipsnius į atskiras temas.
Pradžios pabaiga ir pabaigos pradžia
 
Kaip ir minėjau, vasaros pabaigoje išvažiavau į Škotiją savaitei. Tuo metu jau žinojau kad nelabai pavyko su universitetu - įstojau ne į dienines studijas, o neakivaizdines. Kadangi mokslai truko tik spalį, o gruodį-sausį buvo sesija, nusprendžiau susirasti darbelį. Buvo minčių grįžti į senąjį darbą, tačiau kaip ir minėjau, išėjau su trenksmais. Kadangi tuo metu (vasaros pabaigoje) keitėsi restorano filialo administratorės, tai su viena sutaręs buvau, kad grįžęs po atostogų grįšiu dirbti virėjo padėjėju. Tiesa, prieš man išvažiuojant, bandė apmokyti mane pickepiu (kaip jau esu minėjęs, mūsų pickepys irgi išėjo iš darbo), tačiau man nelabai gavosi (mokytoja buvo psichė, kuri rėkdavo dėl to, kad man kas nors nesigaudavo, kai paprašydavau paaiškinti, kodėl darau blogai, ir kaip reikia daryti, kad būtų gerai, ji padarydavo viską už mane, ir vėl likdavau nesupratęs.). Mokė mane gal 2 dienas (labiau buvau jos padėjėjas, nei ji mano mokytoja - atnešti lėkščių, pavalyti tą, papjaustyti tą, ir etc) ir sutarėm, kad kai grįšiu, pasakysiu ar noriu būti pickepiu, ar virėjo padėjėju. Vis dėl to supratau, kad ten dirbti pickepiu nenoriu. Todėl grįžęs ruošiausi tą pasakyti, tačiau sužinojau, kad pasikeitė administratorė. Aišku, viską perdaviau naujai adminei, tačiau ji man pradėjo aiškinti, kad esą mes sutarę esame, jog grįžęs aš iškarto eisiu dirbti pickepiu į dar kitą filialą. Kadangi mes nebuvo sutarę su senąja admine, tai pasakiau sorry, ir išėjau. Taip ir baigėsi mano darbas įmonėje A. Taigi grįžtant prie pradžios, nusprendžiau vėl ieškotis darbo maitinimo įstaigoje, tačiau šį kartą padavėjo arba padavėjo-barmeno, kadangi alga ta pati, darbo valandos tos pačios, tik buvo galimybė gauti arbatpinigius. Pradėjau vaikščioti, siūlyti visur save, tačiau kažkodėl niekam nereikėjo nieko.Kol galop pasiūlė darbą viena iš Vičiūnų įmonių grupės kavinių. Jau buvau besutinkąs, tačiau į darbo pokalbį pakvietė B kavinė, kuri pasiūlė geresnes sąlygas, darbą arčiau namų, ir dėl šių priežasčių sutikau. Taigi pradėjau dirbti rugsėjo pradžioje. Nustebsit - pickepiu.
 
Apmokymai
 
Iš pradžių mane apmokė, viską paaiškino, ir leido dirbti kartu. Šį kart darbas netgi patiko, nes kepėja turėjo gabumų mokyti, ir jai sekėsi tai visai neblogai. iš pradžių pasakė, ką ir kaip reikia daryti, tada parodė praktiškai, davė paskaitinėti knygutę, kurioje buvo surašyti visų produktų kiekiai, kiek ko dėti ir pnš. Vėliau davė namo meniu, liepė išmokti visų picų receptus (daugmaž, pagrinde tik dažniausiai užsakomų) ir kitą dieną "atsisakityti" ir tik tada gavau galimybę stoti prie pečiaus ir stalo.
Ateidavau į darbą šiek tiek prieš 11, persirengdavau, ir pradėdavau dirbti. Vyr. pickepėja darbe būdavo nuo 8 iki 6, o aš nuo 11 iki 10. Taigi nuo 6 iki 10, 4 valandas dirbdavau vienas. Ir taip nuo pirmos dienos. Ačiū Dievui kol nelabai ką mokėjau vakarais daug darbo nebūdavo, tad spėdavau suktis. Taigi pats darbas buvo gan paprastas - klientas užsako picą, padavėja įmuša ją į kasą, pas mane išlenda čekiukas, kuriame parašyta kokia pica ir aš ją darau. Viskas būdavo paprasta, kol užsakymų nebuvo daug. Kažkada vienu metu, per 5 minutes išlindo apie 10 užsakymų. Viskas būtų žymiai paprasčiau, jei picos būtų vienodos, bet deja.. Vyr pickepėja paprastai paruošdavo visus produktus, tarkuodavo sūrį, maišydavo tešlą, pjaustydavo daržoves, mėsas ir etc. Taigi, pagrinde aš kepdavau picas, o ji darydavo pagalbinius darbus. Žinoma, kai ateidavo daug užsakymų, kviesdavau ją, ir ji sukdavo picas, o aš tik traukiau jas iš pečiau, paruošdavau, supjaustydavau ir padėdavau ant baro. Taip viskas būdavo iki 6. Vėliau likdavau vienas, ir viską turėdavau daryti vienas - pasiruošti produktus, kepti picas, užsakytas salėje, ir picas užsakytas į namus. Pirmenybė visada būdavo picoms į namus, nepaisant to, kad jų daug, o į salę reikia iškepti tik vieną picą. Prie viso to, prisidėdavo ir dėžučių lankstymas - kadangi kartais išlankstytos pasibaigdavo, tekdavo darytis kelis darbus vienu metu - kepti picas, lankstyti dėžutes, žiūrėti, kad produktų netrūktų ir dar nesudeginti picų, esančių pečiuje. Po darbo reikėdavo viską idealiai sutvarkyti - nuvalyti miltuotus indelius, švariai išvalyti pečių, nepalikti nė kiek miltų ant stalo, išplauti grindis.. Kartais tai trukdavo apie valandą, kartais daugiau.
 

 
Kolektyvas
 
21 žmogus, 19 moteriškių, 2 vaikinai. Dirbom 2 pamainom - 2 kepėjai, 2 vyr. kepėjai, 5 padavėjos, 2 administratoriai, virėja, vyr. virėja, 2 salotininkės, barmenė, restorano vadovė, dispečerė, 2 plovėjos. Tragedija. Galvojau dirbti įmonėje A buvo sunku bėl per didelio moteriškių kiekio, bet čia košmaras. Laimė buvo vienas vaikinukas, administratorius. Nedaug mes su juo kalbėjom iš pradžių, tik persimetėm keliais žodžiais, kadangi buvo pamainos viršininkas mano, ir kažkurią dieną išėjo anksčiau iš darbo į koncertą. Paklausiau ką gero žiūrės, sako: grosiu. Apsidžiaugiau, pagalvojau, kad nors ir vienas vaikinukas tarp 20 moterų, bet nors didžėjus, neliūdna bus. Deja. Pasirodo bahūras groja smuiku kažkokiam orkestre. Negana to, išgirdau gandus, kad jis ne toks, kaip mes visi. Nu, tipo, "rožinis flamingas pilkų gandrų tarpe". Kažkaip nekreipiau į tai dėmesio, nes manęs tai asmeniškai nelietė. Po kolkas. Vieną vakarą bedirbant, ir lakstant iš vienos vietos į kitą, kadangi buvo daug užsakymų, pajaučiau kad kažkas stovi už manęs. Ir staiga kažkas uždėjo ranką ant juosmens, ir išgirdau vyrišką balsą į ausį: "Dainiau, zuikuti, paskubėk, žmonės laukia savo picų". Čiut nepamečiau ližės su pica... Normaliomis sąlygomis būčiau priėmęs tai kaip pokštą, bet kadangi buvau girdėjęs atitinkamų gandų, atsisukau į jį ir perspėjau, kad jei dar kartą pasakys kažką panašaus, jo dantų sąstatas pajudės iš vietos. Nežinau ar jis neišgirdo, ar kaip, bet perklausė: "Ką?". Atšoviau "ką girdėjai, antrą kartą nekartosiu" ir nuėjau dirbti. Vėliau teko susitaikyti, kad dirbu ne be su 19, bet su 20 žmonių, kuriems patinka vyrai. Na ką gi..
 
Kodėl stengiuosi vengti picerijų..?
 
Ne be priežasties, padirbęs šioje picerijoje, stengiuosi čia nebeužeiti, ar bent nevalgyti picų jose. Kodėl? - Pirmiausia - kokybė. Tie, kas galvoja, kad produktų kokybė ten yra gera, labai labai klysta. Dirbdamas kavinėje A, galvojau kad nevalgysiu ten, nes malta mėsa 8lt/kg nežada nieko gero. Deja, klydau. Ten ją atveždavo mėsos pavidalu, tuo tarpu į piceriją veždavo kažkokį užšaldytą daiktą, kurį reikėdavo tirpdyti, ir tik tada jis pradėdavo panašėti į mėsą. karta tarkuojant sūrį, išgirdau picerijos reklamą "Mūsų picos pačios skaniausios, nes į jas dedame tik patį geriausią sūrį.." Ir stoviu aš, laikydamas rankose sūrio produkto pakuotę vienoje rankoje, o "geriausią sūrį" kitoje. Kumpis - antros rūšies (pagal kokybės skalę), tad mėsos ten nelabai daug, greičiausiai yra. Labai daug šaldytų produktų - pradedant sriubomis ir pyragais, baigiant bulviniais blynais. Vienintelė dienos sriuba būna verdama iš ryto, todėl nėra šaldyta. Bent tiek gerai. Taupumas. Taupoma viskas ir visur - nesvarbu reikia ar nereikia. Pamenu, ruošiausi daryti picą, ir imant iš šaldytuvo gabalą tešlos, šis iškrito man iš rankų, ir nukrito ant žemės. Aš automatiškai jį pakėliau, ir išmečiau į šiukšlinę. Ir tada girdžiu balsą už savęs - ką čia darai? Nustembu biški, pakeliu akis, ir matau kreivai žiūrinčią mano restorano vadovę, kuri žiūri tai į mane, tai į šiukšlinę. Klausiu: kas negerai?. O ji man klausia atgal, kodėl aš išmečiau tešlą į šiukšlių dėžę. Paaiškinu, kad ėmiau iš šaldytuvo, ji man iškrito iš rankų, nukrito ant žemės, todėl ir išmečiau. O ji sako: taigi grindys nėra purvinos, nesimatytų nieko ant tos tešlos, plius, niekas nematė, kad ji tau iškrito.... Taip pat reikalaujama dėti mažiau produktų ant picų ir juos taupyti. Tai yra, jei ant šeimyninės picos reikia dėti 200 gramų sūrio, tai mums liepdavo dėti tik tiek, kad matytųsi ir jaustųsi, kad ant picos sūrio uždėta, ir klientas nesiskųstų. Taigi, vietoj žadėto 200 gramų, klientas gaudavo apie 100, kartais dar mažiau. Ir taip su viskuo, išskyrus žalią mėsą. Padažo ant šeimyninės picos reikia 150 gramų? Pamozojam tiek, kad kraštuose matytųsi, kad padažo yra, ir būtų raudona žymė, kad centre padažo tik buvo, bet jo nebėra..
Pietūs: Pietus statė pati picerija, ir galėjome rinktis iš geresnių picų, daugiau produktų turinčių picų, bet leisdavo tik mažytes picas darytis (20cm) arba prastesnių picų, ant kurių būdavo 2-3 produktai, bet dydis būdavo pakenčiamas (25cm). Tačiau aš šiek tiek savivaliaudavau, ir išsirinkęs 20cm picą, ją pasidarydavau didelę, prisidėdavau gausiai produktų (gausiau negu leidžia kalkuliacinės lentelės) ir pavalgydavau. Sočiai, skaniai ir slapstydamasis. Nelabai gerai, bet kaip sakoma - nesisuksi-negyvensi. Kažkurią dieną, kai jau buvo atsibodusios picos, klausė manęs ką valgysiu. Kadangi buvo galima pasirinkti bulvinius blynus, pagalvojau, kad visai smagu būtų suvalgyti bent porą karštų, ką tik iškeptų bulvinių blynų. Po 2 minučių, eidamas pro virtuvę, pamačiau, kaip iš fritiūrinės ištraukia riebalais varvančius mano blynus... Kitus kartus valgiau tik picas.
 
Pabaiga
 
Kadangi po pirmos sesijos pavyko perstoti į dieninį, tai teko darbą mesti. Algos stengiausi neleisti belekur, tad ji buvo vienas iš svarbiausių faktorių, kuris leido nusipirkti mašiną iš savo pinigų, ir piltis kurą, tvarkyti ją taip pat už savo pinigus.
 
Tai tiek, klausimai laukiami apačioje :)

Kiti straipsniai:

Darbas kavinėje
 
Darbas naktiniame klube
 
Darbas Edinburgo faktoriuje

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys CERT-LT įspėja, kad šiuo metu internete aktyviai plinta kenksmingas programinis kodas, turintis kompiuterių kirmino (angl. worm) požymių.
 
Interneto naudotojai ar interneto paslaugų teikėjai, turintys žemiau išvardytus maršruto parinktuvus (populiariai vadinamus maršrutizatoriais) turi atnaujinti programinę įrangą arba išjungti HNAP (angl. Home Network Administration Protocol) protokolą.
 
 
 
Pažeidžiami įrenginiai: „Linksys“ maršruto parinktuvai E4200, E3200, E3000, E2500, E2100L, E2000, E1550, E1500, E1200, E1000, E900, E300, WAG320N, WAP300N, WAP610N, WES610N, WET610N, WRT610N, WRT600N, WRT400N, WRT320N, WRT160N, WRT150N.
 
„Linksys“ įrenginiai yra itin populiarūs Lietuvoje, todėl šis kirminas gali sukelti nemažai problemų tiek paprastiems, tiek verslo naudotojams.
 
„The Moon“ kirminas išnaudoja HNAP protokolo saugumo spragą, kurią turi dauguma neatnaujintų „Linksys“ maršruto parinktuvų. Pažeidžiamame maršruto parinktuve kirminas gauna valdymo galimybes, įkelia į jį vykdomąsias bylas, atidaro įvairius įrenginio prievadus, sukuria galimybes piktavaliams įrenginiu manipuliuoti nuotoliniu būdu (angl. Backdoor), komandoms iš piktavalių gauti. Užvaldytas įrenginys skenuoja kitus tinklo įrenginius ieškodamas daugiau saugumo spragą turinčių įrenginių, kuriuos būtų galima užvaldyti ir panaudoti asmens duomenų perėmimui iš duomenų srauto ir kitoms atakoms internete vykdyti.
 
CERT-LT apie Lietuvos tinkle pastebėtus įrenginius, galinčius turėti šią spragą, informavo interneto paslaugų teikėjus, o interneto naudotojams rekomenduoja atnaujinti „Linksys“ įrenginio programinę įrangą (angl. Firmware) arba išjungti HNAP protokolą. Kadangi daugumai naudotojų patiems atnaujinti įrenginį gali būti sudėtinga, rekomenduojama kreiptis į IT specialistus ar savo paslaugų teikėjus, kurie galėtų suteikti pagalbą atnaujinant įrenginio parametrus.
 
Daugiau informacijos: https://isc.sans.edu/diary/Linksys+Worm+Captured/17630
 
 
Šaltinis: http://www.litas.lt/tinklo-marsruto-parinktuvais-plinta-the-moon-interneto-kirminas/

Kodel tokiais klausimais nesiteiraujat to, kas geriausiai tai zino? Paskambink i informacija ir paklausk paciu TELE2 atstovu..

Mano manymu, tai tėra tiesiog vadybinis triukas. Ale pirk tik iš mūsų, o su prekėmis ne iš mūsų viskas suges. Jeigu tai plokštei viskas gerai, jokių eksperimentų su ja nedarei, tai ji tarnaus ir tarnaus, nesvarbu kokioje sistemoje.

Bandyk eiti į Safe Mode. Jeigu pagerės tai bus programinė bėda.
 
Galbūt pjaunasi Tavo antivirusas su Spyware? Be to, pabandyk įsijungti Task Manager ir pažiūrėti ar jokie procesai nenaudoja 100% procesoriaus galios (atmesk System Idle procesą). Parsisiųsk HWmonitor ir pažiūrėk ar procesorius nekepa. Ištrauk laidus iš DVD-ROM bei kitų nereikalingų komponentų (USB3 plokštė ir kiti papildomi tiek vidiniai, tiek išoriniai įrenginiai).

ką vaizdo kokybė turi bendro su SMART funkcijomis? :blink:
 

Permečiau greit akim, prašo 500w ar daugiau, manau šitas bus kiek geresnis varijantas Maintblokis, forumiečiai gal ka geriau pasiulys :)