xio

Nacnykas..

Teko ir man susidurt ,kai bandziau nusiimt pinigus ir uzblokavo sask ,bet nuejus i banka uz 1 e, duoda israsa kur gyveni,nufotkini pasa ir ta israsa ir viskas jie nebeturi daugiau del ko prisikabint

Tavo dabartinė vaizdo plokštė yra maždaug NVIDIA GeForce GT 730 galingumo. Norint įdėti geresnę, reikia keisti procesorių, nes kitu atveju švaistysi pinigus. Juk procesorius yra itin silpnas ir tokių žaidimų tikrai nepaveš taip, jog būtų malonu žaisti, nors ir bet kokią vaizdo plokštė dėsi. Be viso to, galingesnės vaizdo plokštės sistema pilnai nepanaudos. Na, o norint keisti procesorių, teks keisti ir motininę, ir atmintį. Dar turbūt maitinimo blokas itin prastas. To pasekoje, gausis visas naujas kompiuteris. Tad nepirkinėk silpnų komponentų, kurie niekuo nepagelbės, o taupyk pinigus kompiuteriui. Skelbimuose galima rasti visai pigių variantų, pavyzdžiui, už maždaug €200 įmanoma rasti kompiuterį, kuris visai neblogai išveš šiuos žaidimus..
 
Pabaigai, jog kažkiek žinotum apie procesorių ir vaizdo plokščių galingumą, pasinaudok procesorių bei vaizdo plokščių performanso lentelėmis. Norint žaisti tavo norimus žaidimus, reikia turėti bent Intel Core G4560 lygio procesorių bei NVIDIA GeForce GT 1030 lygio vaizdo plokštę. Orientuokis į tai.

Pliusai svetur:
Didesnis uždarbis.
Geresnės darbo sąlygos.
Geresnis transportas. Keliai, traukiniai, metro, tramvajai ir t.t. Lietuva dar akmens amžiuje šiuo klausimu.
Gražūs, švarūs kaimai.
Saugiau gatvėse. Niekas tau prie klubo neduos per galvą dėl to, kad nedavei cigaretės.
Geresnės socialinės garantijos, geresnė sveikatos priežiūra, daktarams nereikia duoti kyšių kad tave gydytų. Jei atsitiks nelaimė - greitoji ir policija atvažiuos be išsidirbinėjimų. Atrodo nerimtas pliusas, kol pats su tuo nesusiduri. Draugas Lietuvoj sunkiai prasidūrė akį, kraujas bėgo, nieko nematė, greitoji pasakė, kad atvažiuos tik po poros valandų, o praprašius mento nuvežti greičiau į ligoninę, atsakė "ČIA NE MANO DARBAS!". Teko patiems lėkti į ligoninę, baisu pagalvoti kas būtų be mašinos. Užsienyje toks dalykas užtrauktų rimtą skandalą, pas mus tai normalu.
 
Minusai svetur:
Klimatas. Vakaruose lyja, pietuose karšta, šiaurėje šalta. Kai kam sunku priprast.
Atsilikimas technologijose. Kiekvienoje šalyje aišku skirtingai, bet dažniausiai išvykęs iš Lietuvos komunikacijų klausimu pasijunti kaip prieš 5-10 metų.
Daugelyje šalių biurokratizmas.
Kitokia kultūra. Tai ką darai Lietuvoje kasdien - ten gali būti palaikyta nusikaltimu ir atvirkščiai.
Labai purvini didmiesčiai. Pilna valkatų, narkomanų ir šiaip visokio brudo.
Niekada nebūsi lygus tarp vietinių, visada būsi laikomas blogesniu, nes tokių kaip tu ten jau milijonai.
Gali pamiršt kas yra tikri draugai, kaip smagu tarkim nuvažiuot į gamtą ar į pirtį, pasikept šašlų ir pan. Nebent emigruosi su savo draugais. Daugiausia ką gali rasti, tai tiesiog tokius pat emigrantus bičiulius, su kuriais gerai bendrausi, bet tas visas bendravimas baigsis kai tik jūsų keliai išsiskirs.
Ilgesys šeimos, draugų, artimųjų.
Vyrams sunkiau susirasti antrąją pusę.
 
Kol kas tik tiek prisiminiau :)

tv pagalbą kvieskit, policija čia bejėgė

Pamačiau šviesą tunelio gale, tai kilo mintis ir pasidalinti istorija iki tos šviesos.
 
Viskas prasidėjo nuo beveik 2 metų Anglijoje. Dar grįždamas iš Anglijos pradėjau mastyti ką norėčiau dar nuveikti, ir užkliuvo porą temų čia uždarbyje ir užsinorėjau į Aziją. Labiausiai viliojo Japonija, Korėja, Tailandas. Bet su Kinija paprasčiau. TOdėl pasirinkau Kiniją.
Radus temą šiame forume, atkrito problema kaip išsirinkti patikimą agentūrą tarp begalės kitų agentūrų. Kai kuriom agentūroms dėl įdomumo vistiek parašiau, bet dalis jų išvis neatrašė, dalis atrašė po savaitės, o dalis atrašė taip, kad net nelabai galėjau suprasti kas parašyta.
 
Agentūra
 
Su SII agentūra pradėjau bendrauti Vasario mėnesį. Pirma porą laiškų, prisistačiau aš, papasakojau apie save, nusiunčiau CV, agentūra daugiau pasakojo apie Kiniją, Chengdu miestą, kaip ten viskas gražu, pasakiška, ir kokia Kinija nuostabi šalis. Po poros savaičių ir pirmasis skype vaizdo skambutis su darbuotoja kuri atrinkinėja kandidatus, dar po savaitės antras pokalbis su darbuotoja kuri jau rūpinasi įdarbinimu. Ir kai jiems viskas tiko, atsiuntė krūvą formų ir popierių ką reikėjo užpildyti, tada susimokėti avansą už visus darbus.
Prieš mokėdamas avansą pasidomėjau plačiau agentūra, radau ne vieną Lietuvį kuris per šią agentūrą išvyko ir visi atsiliepė gerai. Sumokėjus avansą, jie išvertė mano CV į Kiniečių kalbą, ir atsiuntė man pasižiūrėti ar viskas gerai, pradžioje atsiuntė skanuotą versiją, tai net išsiversti per google translate negalėjau, tai nieko ir nesupratau. Tada paprašiau normalesnio formato, gavau word, ir ten jau galėjau išsiversti, tai bent supratau kad į temą. Tada visokios sveikatos pažymos, dokumentų kopijos ir daug kito popierizmo. Visas šitas truko, iki kovo galo. Ir svarbiausia pažadai, kad jau gegužės pradžiai ieškokis bilietų parskristi į Kiniją.
 
Darbo pokalbiai
 
Balandžio pradžioje buvo pirmasis pokalbis su viešbučiu, kuris manęs panorėjo. Pokalbis buvo su kažkokiu viešbučio vadovu, kuris anglų kalbą mokėjo tikrai neblogai, kol šnekėdavo lėtai viską suprasdavau, kai klausdavo suprasdavau, bet kai pradėdavo pasakoti kažką savo ilgsnio ir greitai, didžiosios dalies nesuprasdavau nes akcentas tada labai išryškėdavo. Dažnai pertraukdavau sakydmas kad sustrigo skype, todėl gal galėtų pakartoti, kad bent kažką suprasdavau, nes pertrauktas sulėtindavo kalbėjimą. Bet nuo vidurio pokalbio jau supratau, kad tikrai netiksiu, nes pasakė kad reikalauja 5 metų patirties viešbutyje, o aš ten išvis nedirbęs. Po to jau tik formalumas buvo pabaigti pokalbį. Po 3 dienų iš agentūros gavau atsakymą, kad manęs nepasirinko. Po poros savaičių sekė antras pokalbis, kur bendravau su vyru ir moterimi, moteris buvo atsakinga už personalą o vyriškis kažkoks vadovas, pokalbis buvo geresnis, reikalavimai mažesni, atsirado vltis, bet po poros dienų gavau atsakymą, kad pasirinko kitą, nes kita buvo mergina, o vadovas labiau nori merginos iš europos. Tada buvo 3 pokalbis, kur vadovas kuris mane kalbino net nemokėjo anglų kalbos, tai pokalbis buvo sunkus. Ir smagiausia dalis, kad po 5 minučių pokalbio, ir poros klausimų bei viešbučio pristatymo, jis tiesiog pora min mikčiojo ir padėjo pokalbį ir tada pradėjo tiesiog rašyti, rašydavo lėtai, taisydamas savo sakinius po 3 kart, spėju naudojosi kokiu translate programa. Šitiem aš pasakiau ne, nes ir atsiliepimai apie tą viešbutį internete buvo nekokie. Dar kitame pokalbyje viskas pavyko ir susitarėme kad manęs nori, bet po to atsisakė, nes viesšbutis priklauso tai pačiai grupei kaip ir viešbutis anksčiau manęs atsisakęs, todėl negalėjau net kandidatuoti pagal vidaus taisykles. Labiausiai nustebinęs dalykas, kada jie užduoda klausimą į temą, pradedi pasakoti ir po poros sakinių tave pertraukia ir šauna klausimą ne į temą, kaip pvz:"koks pas tave oras","kiek tavo mieste gyventoju","kur randasi Lietuva", sulaukiau net skambučių į telefoną, kada 2 valandos prieš sutartą laiką skamba telefonas, o telefono numeris net netelpa ekrane, ir atsiliepus išgirsti spiegiantį balselį, kuris prisistato, paklausia kur tu randiesi, kiek pas tavę valandų ir porą minučių bando ištarti Lithuania, tada atsisveikina ir pasako kad neužilgo paskabins per skype.
Balandžio pabaigoje manęs panorėjo viešbutis visai ne iš Chengdu miesto o iš Tianjin. Pasakiau, kodėl ne. Pokalbio pradžioje ekrane pamačiau 3 kinietes, kurios prisistatinėjo ~10 minučių, kol visos išvardino visas savo pareigas ir atsakomybes, ir kiekviena po 5 kart mažiausiai pakartojo hello. Ir kas juokingiausia visų 3 vardai buvo vienodi. Visos 3 Ados.
Po poros dienų gaunu atsakymą, kad tikau, ir kad nori ne pusės metų kontrakto, o metams. Sutinku.
 
Popierizmas ir biurokratija
 
Ir kai jau galvoji kad pradžioje buvo daug popierizmo, supranti, kad ten buvo niekas. Pradeda prašyti diplomų, teistumo pažymų, medicininių pažymų, viskas turi būti išversta į Anglų kalbą (dar gerai, kad ne kiniečių) ir dar patvirtinta Kinijos ambasadoje kad ne klastotė. Ir tada prasideda malonumai su valstybinėmis institucijomis. Kinijos ambasada telefonu ir el. paštu nebendrauja išvis, tik gyvai, dirba tik 6 valandas per savaitę. Nuvykęs sužinau, kad jie jokių popierių netvirtina, kol jų nepatvritina URM. URM patvirtino viską išskyrus medicininę pažymą, nes ją prieš tai turi patvirtinti sveikatos apsaugos ministerija. Nuvykus į SAM sužinau, kad tvirtinimas trunka 21 darbo dieną ir jokių skubių nėra. Ir dar smagiausia dalis, kad kievienas tas patvirtinimas, ar antspaudas kainuoja, ir ne pigiai.
Galų gale pasitvirtinęs visus popierius išsiunčiu viską kiniečiams. Jau Liepa.
Po poros savaičių gaunu atsakymą, kad medicininė netinka, reikia kitos formos, bet kiniečiai negali man pasakyti tiksliai kokios. Tada ieškodamas internete susirandu didžiulę formą kinų/anglų kalba nusiunčiu ir paklausiu ar tokia tiktų, atsakymas teigiamas. Aišku poliklinikoje niekas man tokios nepildo, nes ji nesuprantama kalba, pradedant lysti, kad gal kaip nors, randama daktarė kuri moka anglų kalbą ir galėtų supildyti. Daktarė pamačiusi formą iš pradžių išsigando, bet po to pusę laiko kol buvau kabinete juokėsi. Nes ten reikalauja tyrimo dėl tokių ligų, kaip pasakė daktarė, kurios europoje neegzistuoja jau šimtmečius ir net tyrimų niekas nebedaro. Tai pasidarau kraujo tyrimą, rentgeną ir per savaitę susitvarkau pažymą. Tada vėl visas tas malonumas per visas ministerijas, bet šį kartą, kadangi forma ne ES, SAM jos netvirtina, tai po didelių ginčų ir klausimų tai ką daryti, jie pasiūlo, kad gali šalia prisegti savo formos lapą ir ant jo sudėti antspaudus, surizikuoju, gal tiks. Išsiunčiu. Jau rugsėjis.
 
Atostogos ir laiko tempimas
 
Tada prasidėjo gumos tempimas. Reikia visus mano popierius išversti į kinų kalbą, ir pateikti imigracijos tarnybai. Bet kaip po to sužinojau kas kiniečius daug švenčių ir jos trunka ne po 1-2 dienas o po 1-2 savaitęs, ir tada valstybinės institucijos nedirba. Pradėjau net nebenorėti aš ten vykti. Kas porą savaičių jie vis atsiųsdavo kokį popierių kurį reikia pasirašyti, aš tiesiog pasirašydavau ir išsiųsdavau atgal. Prieš pat kalėdas sulaukiau skambučio, bet telefonas buvo išjungtas, tai skambučio sulaukė mano mama, nes sutartyje buvo nurodyta kaip nelaimės atveju kontaktas. 4 valandą ryto mamai skamba telefonas su netelpančiu ekrane numeriu, mamai atsiliepus pasigirsta cypiantis balselis kurio net neina suprasti (mano mama anglų kalbos nemoka), padeda ragelį ir toliau bando miegoti, po kiek laiko sulaukia žinutės, anglų kalba, nespėjus nieko suprasti ateina kita žinutė, auto translate būdu parašyta lietuviškai, tada mama suprato kas čia gali būti ir persiunčia viską man. Sužinau, ka labai skubiai, turiu visus dokumentų originalus išsiųsti į Kiniją, nes sausio 2 baigia galioti visi legaizavimai ir antpsaudai. O jie nori, kad aš jiems gaučiau dar vieną popierių ir su esamais išsiųsčiau taip kad gautų iki naujų metų. Pasakau, kad tai neįmanoma. Bet jie vistiek prašo ASAP visko. Viską pavyko išsiųsti jau tik sausio pradžioje ir jie gauna sausio 11. Sužinau, kad pvėlavau ir tiesiog numoju ranka.
 
Naujienos
 
Vasario pradžioje gaunu visus popierius su kveitimu iš Kinijos valdžios, ir naujieną,kad jei atvyksiu net algą pakels. Nuvažiuoju iki ambasados, sužinau, kad tiesiog reikia darbdavio įmonės regsitracijos dokumento ir viskas kitkas gerai. Kvietimas galioja tik kovo pabaigos. Pradedu darytis vizą. Prasideda vėl problemos, kad reikia bilietų pirmyn atgal, kitaip net negaliu prašyt vizos, pradedu aiškintis, kaip aš galiu dabar pirkti bilietus po metų atgal. Tada jie nusprendžia, kad atgal nereikia, apsieis. Pateikus popierius po savaitės gaunu vizą ir suprantu, kad tai patapo realu.
 
Galvos skausmai
 
Tada jau kai supranti, kad viskas realu prasideda kiti galvos skausmai. Draudimas, kelionė, bagažas, kinų kalba, informacija apie šalį, visokia kita reikalinga informacija. Ir sutvarkyti visus savo popierizmus Lietuvoje, įgaliojimai, darbai, įmonės, veiklos.....
P.S. vis dar netikiu, kad ten vykstu.
 
Patarimai
 
Gal kas galėtų pasidalinti kokiais patarimais?
 
Šiuo metu labiausiai kylantys klausimai:
 
1. Draudimas, kur draustis? šiuo metu atrodo geriausias variantas
2. Kokį VPN naudoti, nes be jo Kinijoje sunku
3. Bet kokie patarimai, padėsiantys ir suteiksiantys informacijos
 
P.S. atsiprašau už klaidasir ne visur gal labai tvarkingą minčių dėliojimą.
 
P.s.s. Kadangi čia uždarbio forumas, gal kas turi kokių idėjų, pasiūlymų, kaip iš šios kelionės būtų galima dar kažkaip uždirbti kokį eurą. Visada lauksiu protingų pasiūlymų.
 
PYPT koks ilgas tekstas gavosi, o taip atrodo stengiausi trumpinti

Reik prikelt senai sukurtą temą :))
 
Šiandien 20h pokerio bendruomenė Pokeriokarta freerolla jau antrą daro, ale kaip turnyras / čempionatas visą mėnesį, maikučių duoda ir užimtą antradienio vakarą (https://www.pokeriokarta.com/forumas/tema/14259-pokeriokarta-freeroll-%C4%8Dempionatas/#comment-201385)
 
Kad nevargtumėte eit slaptažodžio ieškot iškart pakopinu - tryliktukas. Jei nepamiršiu atsikėlęs perpiet prisijungt, tai iki susitikimo prie stalų :)

Jūs čia apie kokius marškinėlius? Apie t-shirt? Jei taip, tai nešioti namie ir purviniems namų ūkio darbams nusiperku kelis kilogramus tų marškinių už 1-2€. O "išeiginius" perku po 3€, turiu netgi bobulę turguje, pas kurią jau turbūt penkti metai pasipildau marškinių, kojinių ir triusikų atsargas, kainos per tuos pačius metus liko vienodos, buvo 3litai, dabar 3eurai. Nežiūriu brandų, žiūriu, kad medžiaga būtų patogi, maloniai liestusi. Spėju ten visas tas trikotažas parvežtinis iš turkijos, nes gana greitai medžiagos nusiskalbia, bet mėgstu dažnai atsinaujinti, tad nematau bėdos. Nesuprantu, kaip galima ta pačią "maikę" turėti ir nešioti tarkim metus laiko.
Manau dauguma Lietuvių yra tokios nuomonės kaip ir aš. Tik oligarhai gali sau leisti marškinėlius už 40-50€

Sveiki,
 
kas mėgstate pažaisti, iki Gruodžio 23 dienos galite nemokamai praplėsti savo biblioteką šiais Ubisoft gaminiais.
 



 
Gaukite čia
 
Smagių švenčių!

apie ka tu kalbi? vakaruos populiari praktika kad refundinus tau is karto atisuncia pinigus ir atsipraso uz patirtus nemalonumus. cia issipisinejimas is kliento ir laiko vilkinimas.
 
p.s. pigu.lt otusourcina savo customer service, tai Natasai nelabai idomu tavo problemos ir jai maziausiai rupi pigu.lt reputacija.
 
p.s.s. panasia patirti turejau su small planet airlines, kuri ignoravo el. laiskus ir priminimus puse metu, iki kol buvo cc'inta atitinkama institucija. Atrase ta pati ryta kai buvo issiustas laiskas ir geranoriskai pasiule kompensacija. Aisku pranese, kad uztrusk iki 11savaiciu ja apmoket, bet bent ledus pralauzem.

Sveiki,mano vardas Arvydas.Norėjau pasidalinti savo istorija akistatoje su Pigu.Lt.Liūdna,kad tokia didi įmonė neatsižvelgia į vartotojų teises,tyčiojasi iš savo klientų...
Taigi,užsisakiau prekę iš Pigu.lt,tai buvo dviratis treniruoklis,prekės suma siekė 167eur.Užsakymas buvo atliktas internetu.Šis dviratis turėjo būti skirtas mano tėvams,kurie norėjo,tūrėti tokį treniruoklį...Tačiau,prekė buvo pristatyta,ir ji buvo neveikianti,tiek greičio,tiek distancijos matuokliai neveikė.Iškart paskambinau į įmonę ir pareikalavau gražinti pinigus už prekę,maloni darbuotoja man pasakė,kad rytoj atvažiuos kurjeris ir paims prekę.Viskas tvarkoje,pasiskaitinėjau,kad pinigų grąžinimas trunka 5 darbo dienas,tad pagalvojau,kad suspėsiu iki Kalėdų.Bet mano dieną apkartino skambutis į Pigu.lt...Ten man buvo pareikšta,kad prekė bus dar siunčiama į servisą,kuriame APŽIŪRA truks nuo 14 iki 21d. Ar tai normalu,leiskite paklausti.Po ilgų ginčų su įmonės administracija,buvo prieita prie kompromiso "Skubos tvarka".Apsidžiaugiau ir nepuoliau peikti El. parduotuvės.Tačiau,kitą diena paskambinau į administraciją pasiteirauti,kaip gi mano prekė laikosi,o pasirodo jie dar jos negavo(jau buvo praėję 2d. nuo išsiuntimo).Ir aišku,iš manęs buvo tik pasijuokta,kai paminėjau žodžius "Skubos tvarka",o tai man pasakiūsi administratorė,buvo net ne jų įmonės darbuotoja.
 
Taigi,kas liūdniausia,kad mano pinigai užšaldyti ir man nepavyks šeimos pradžiuginti dovanomis.Už tai dėkoju Grinčui Pigu.lt
Nerekomenduočiau brangesnių produktų siųstis iš Pigu.lt.
 
Atleiskite už gramatines kalbas,aš daugiau tiksliukas nei humanitaras :D

Teko ir man susidurt ,kai bandziau nusiimt pinigus ir uzblokavo sask ,bet nuejus i banka uz 1 e, duoda israsa kur gyveni,nufotkini pasa ir ta israsa ir viskas jie nebeturi daugiau del ko prisikabint

Kai nesutikau panaikint straipsnio, žmogui kito nuomonė tapo reliai įžeidinėjimai ir "neatitikimas"
Aš nežinau kiek čia reklama leidžiama yra, bet gal kažkam bus aktualu dar apie mano skačiavimus kriptovaliutos tema šiek tiek atsižvelgiant į jo pasisakymus https://mindau.de/blog/lt/ethereum-mining-rig-analize-kaina-pelnas-situacija/
O štai jo straipnsis iš 15min.lt https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/vilnietis-buvusiame-baseine-baigia-sukurti-didziausia-lietuvoje-kriptovaliutu-kasimo-centra-662-848860
 
P.S 15min.lt komentarai gan iškalbūs

http://cdn.akamai.steamstatic.com/steam/apps/261110/header.jpg
 
Sveiki visi,
 
Norėjau pasidalinti naujiena, kad šiuo metu Humble Bundle nemokamai dalina žaidimą - Killer is Dead - Nightmare Edition!
 
Prisijunkite prie savo Humble Bundle paskyros, spaudžiate "Add to card", tada "Get it for free" ir žaidimo kodas atsidurs pas jus, kurį galėsite aktyvuoti Steam sistemoje.
 
Žaidimą dalins mažiau nei 48 val., tad pasiimkite kodą, kol dar dalina. :)

Maladec Mindė, palaikau! Vien tai, kad grasinti pradėjo rodo, kad eini tinkama linkme. Nieko jis tau nepadarys, visi tokie "šustri verslininkai" labai mėgsta grasinti. Per žinias rodo, straipsniai eina, tikra žvaigždė, tokios ir tik samdosi geriausius Lietuvos teisininkus :D
Tu taip pat gali perduoti ji teisininkams, nes rašė tau, kad turėsi rimtų bėdų, ko pasekoje jautei dideli psichologinį spaudimą ir 3 para jau be miego... :ph34r:

Tai turbut as irgi laimejau 2002, kaip ir rasiau neatsimenu tikslei, reiskia pirma karta patekau i USA 2001 metais,
taigi mano istorija:
 
2000 pradziu pradzia.
 
Buvau pirmo kurso KTU studentas, ir kadangi norejau gerai viska ismokti pirma kursa mokiaus antrus metus su savo vienu
draugu, pavadinkim ji Egiu, kuris irgi antrus metus pirma kursa mokes kaip ir as :) nuejau i pasaulio lietuviu centra
Kaune prie fontano, ten buvo kompanija kuri organizuodavo work and travel i amerika. Tikriausia ir dabar organizuoja.
Tuo metu buvo sunkus laikai vizu atzvilgiu, Lietuva dar nebuvo nei ES nei NATO nare ir gauti viza i Amerika buvo kazkas
tokio. Man pasake, kad tu tik 1 kursa mokais ir gauti J1 viza i Amerika tau mazai sansu, sako geriau pasimokyk dar viena
kursa ir tada ateik kitais metais. As kiek laiko pasvarstes taip ir padariau, o mano draugelis nesvarste daug ir vistiek
tvarkesi popierius vizai ir paskui su juo kartu i ambasada vaziavom akmenu gatvej, tik jis su dokumentu paketu, o as be.
Atsimenu kai laukiau jo prie slaudbaumo, iseina visas raudonas, nu nu ar gavai? gavau atsako Egis ramiu tonu. As mintyse
wtf, galejau ir as tvarkytis popierius. Na bet nieko.
 
2001 pirmas kartas amerikoj
 
As jau antram kurse, siaip ne taip, vel atejau i ta pacia kompanija, pradejau tvarkytis popierius is naujo, gavau J1
viza. Mano darbas buvo $6 miestuke, kuris vadinas Panama City Beach, Floridoje:
 
https://www.google.mk/maps/place/Panama+City+Beach,+FL,+USA/@29.4209228,-85.6070464,8z/data=!4m5!3m4
!1s0x88938c6ac73a8595:0xd221b1d83d0cc52c!8m2!3d30.1765914!4d-85.8054879?hl=en
 
Isskridau is Vilniaus i NYC, kisenej 300 doleriu. Is NYC autobusu 25 valandas iki to miestuko. Sitas skrydis buvo man
pirmas gyvenime, ir kas buvo labai keista, kad pasake reikia i oro uosta atvaziuoti ne maziau kaip 3 valandas pries
isskridima. As priprates buvau, kad i autobusa ar traukini atvaziuoji 10 min pries isvaziavima, ir tuo metu tikrai labai
keista buvo, ko taip anksti belstis i ta oro uosta? nes minties nebuvo, kad bus kazkokie patikrinimai, kazkokios
eiles...
 
Taigi nusileidziu NYC, islendu is oro uosto i gatve, o ten judesys, masinu milijonas, zmoniu milijardas, visi kazkur
bega, skuba, buvo didelis kontrastas palyginus su Lietuva. Mums buvo paskirtas susitikimas su organizatoriais ir
rezervuota viena naktis studentu bendrabutyje pernakvot. Per susitikima susipazinau dar su 3 lietuviais kurie vaziavo i
ta pati miestuka, tik pas kitus darbdavius. Tai buvo 2 vaikinai, abu mokes KKI, ir viena mergina. Ta vakara pabendravom
turputi ir nuejom i savo kambarius miegot, mano kambarys buvo 3 lovu, bet miegojau as vienas. Nueinu prie lango,
atidarau langa, o ten uz 0.5 metro raudonu plytu siena, istiesiu ranka ir palieciu kita nama... iskisu galva per langa,
paziuriu i kaire, i desine.. o ten dumai kazkokie ruksta abejose pusese is zemes... nieko sau galvoju, viskas taip kaip
filmuose :D mes visi 4 kita diena isejom is barako, ir isejom i gatve, tais laikais smartfonu dar nebuvo, ir vienas is
musu is kazkur zemelapi buvo istraukes, ziurejom ziurejom i ta zemelapi ir nei vienam neaisku, kur ta autobusu stotis ir
kaip iki jos dasikasti :) tai ka vaziuojam su taksi? nu okei vaziuojam su taksi, sustabdem geltona taksi, visi 4 sulipom
i ta taksi, plius dar visi cemodanai i bagazine, kurie vos tilpo. Vaziuoti buvo visai netoli, gal 20 minuciu, ir kaip
dabar atsimenu taxi skaitliukas rodo 15 doleriu ir 15 centu, visi 4 susimetem, ir lygiai centas i centa padavem
taksistui. Isedom i autika ir 25 valandas vaziavom, autikas didelis ir sustodavo kas 3-4 valandas kokioj benzo kolonkej,
visi isbega nusipirkti maisto ir i tualeta. Buvo labai salta autobuse, nes kondicionierius veike nesustodamas. Jau
privazinejam prie savo miesto, ir gatves pilnos palmiu, mes ziurim per langus didelem akim. Atvaziuojam iki galines
stoteles, ir mes visi susiguze, labai salta, atsidaro durys ir as iseinu i lauka, ir nuo iprocio Lietuvoj pasiruosiu,
kad lauke bus dar salciau, bet cia tokia karscio banga i veida...buvo birzelio pradzia ir buvo labai karsta. Is stoties
is karto nuvarau pas savo darbdavi, kuris man parodo kur as gyvensiu, nuveda mane i kazkoki moteli, kur vienam kambary
po 3 dviaukstes lovas ir po 6 zmones. Prie iejimo sutinku viena mergina, su kuria gyvendamas Jonavoj draugavau, ir po
issiskyrimo nemaciau keleta metu. Labas, labas, ka tu cia veiki? Tai turbut ta pati kaip ir tu :) atvaziavau dirbti,
mkay... mazas pasaulis. Nusimetes savo smutkes kambaryje, nusileidziu pas darbdavi i ofisa, o ten tokia moteris sako
man, zinai tu pavargai kol atskridai, pailsek pora savaiciu, paskui galesi dirbti. Pasirodo, kad tuo metu, birzelio
pradzioj priguzejo labai daug studentu vienu metu, ir paprasciausia neuztenka visiem darbo pas juos. Su savo draugeliais
isejom i gatve ir pradejom vaiksciot po gatves ir galvot kaip cia greiciau pradet dirbti, vienu paklausem ka daryti,
kitu paklausem. Vienas sako durnas, eini i bele kokia parde ar restorana ir sakai, kad nori dirbti ir viskas, o jei dar
uzrasas kaba prie duru "help wanted" tai isvis lengva rasti darba. As galvoju sau, nu negali buti viskas taip lengvai,
na bet nieko isejau i gatve ir is pradziu nedrasiai, bet paskui vis drasiau ir drasiau pradejau eiti i bele kokia
parduotuve/restorana ir klausti ar neturi man darbo. Viskas buvo mazdaug taip, pasiemi kokia gatve ir ten pilna
parduotuviu, parduotuveliu, kepykleliu ir panasiu, per visus prasieini ir visur atejes sakai noriu dirbi, sako ka nori
dirbti? sakau bet ka kas yra. Ir taip bevaiksciodamas uzejau i kazkoki vidutinio dydzio fabrika, kuris spausdino uzrasus
ant maikuciu, kepuriu. Su savininku pakalbejau 10 min, sako ateik rytoj i darba, dirbsi pagalbiniu. Grizau i savo
moteli, sakau tai moteriskei as pas jus nedirbsiu, radau kita darba, ta sako, kadangi nedirbsi tai ir gyventi pas mus
negali, rytoj ryte turi issikraustyt. Susitikau su tais vaikinais su kuriais atvaziavau, tie irgi be darbo, sakau as jau
turiu darba, papasakojau kas kaip, tie sako negali buti. Sakau gali gali :) su jais dar viena rata praejom per miesta,
jie irgi susirado darbus. Sakau einam 3se issinuomosim kanors ir gyvensim kartu. Nu okei, issinuomavom paluzusi
treileri, bet uztat per gatve nuo darbu ir labai pigiai :) man buvo i darba nueiti 3 min, praktiskai pereiti gatve ir as
darbe. Buvo viena dvigule lova, ir viena viengule. Pradejau dirbti fabrike ir vakarais po darbo ieskoti dar vieno darbo,
mokejo $6.25 per valanda minus mokesciai. Susiradau dar viena darba vakarais pardavineti ledus prie iejimo i walmart
parduotuve, po kiek laiko susiradau 3cia darba savaitgaliais atrakcionu parke. Per savaite iseidavo 100 valandu darbo, o
savaitej iskaitant naktis yra 168 valandos :) Mano draugai su kuriais gyvenom treileryje nusprende isvaziuot i kita
miesta pas kazkokius pazistamus, ka jie ir padare, susirinko manatkes ir as likau vienas treileryje gyventi. Darbuose
taip pervargdavau, kad per pietu pertrauka kuri buvo 1 valanda, pareidavau greitai namo, pavalgydavau kas yra per 3 min,
ir uzsistates zadintuva spedavau pamiegot 45 minutes, po to atgal i gamykla. Gyvenau kuri laika vienas, bet moket
reikejo tai uz visa treileri, nusprendziau ieskotis kur kitur gyventi, kad butu pigiau. Susipazinau su kitais
lietuviais, ir issinuomavom 3 kambariu buta per gatve nuo vandenyno 9 zmones. Buvo 6 paneles ir 3 bachurai, kiekvienam
po 2 vienu zodziu :) ko dar noret is gyvenimo? Veliau viena is ju tapo mano zmona, na bet apie viska is pradziu :) 2
merginos is Latvijos, 2 merginos is Lietuvos, 1 is Rusijos, vardu Liuda ir dar 1 is kazkur, neatsimenu jau. Mes vaikinai
buvom 2 is Lietuvos ir vienas rusas is Maskvos. Mes visi dirbom kaip isproteje, tik ruselis taske babkes i kaire ir i
desine, ir vis skambindavo tevui i Maska, kad dar atsiustu :) Gerai atsimenu, kai jau buvom isikele i buta, jau buvom
7iese, ir draugelis sako, va dar 2 lietuves atvaziuoja, gyvens su mumis. Atvaziavo tos 2 lietuves, ir as pamaciau ja
pirma karta... auksta, liekna, 100% mano tuometinio skonio :) Labas, as Alanas, labas as Natalija (tikras vardas ir
pavarde, redakcijai zinomi :) gyvenom visi kartu labai linksmai, nors visi daug dirbo, bet iseidavo pasitusinti namie
arba nueiti vakare prie okeano, net ir nakti budavo silta, galedavai su maikute vaiksciot. Pastatui priklause baseinas,
i kuri taip pat kartas nuo karto nueidavom. Isigijom dviracius ir i darba vazinejom su dviraciais. beveik visos merginos
dirbo kambarinemis, ir pastoviai prinesdavo namo visokio maisto, alaus, kartais net sampano, neatidarytuose buteliuose.
Tai buvo is saldytuvu hoteliuose, ten produktus palikdavo zmones. Maistas praktiskai nieko nekainavo mums, o kiekvienam
zmogui nuoma iseidavo $25 per savaite su viskuo. Natalija taip pat dirbo kambarine, ir dazniausia jau budavo namie kai
as grizdavau is darbo. Vienas i kita ziuredavom paslapcia ir mergdavom aki, bet kaip nieko nesigauna taip nieko
nesigauna, ji turejo vaikina Lietuvoje, kuris jos lauke, apie kuri as nieko nezinojau.... vasara kaip ir praleke,
sezonas miestuke baiginejos, darbu labai sumazejo, pradejau dirbti daug maziau nei po 100 valandu per savaite ir naujo
darbo arba antro darbo jau nebuvo imanoma susirasti. Paskambinau Egiui, kuris jau antra vasaara buvo amerikoj ir
paklausiau, gal pas ji yra koks darbas? arba kur gyvent? sako darba gali rasti, tik sunku bus rasti, o gyventi pas mus
gali musu barake studentu. As pradejau svarstyti, vaziuoti? nevaziuoti? Nutariau isvaziuoti, pamatyti daugiau amerikos,
bet is tikro pagrindine priezastis buvo ta, kad nebegalejau daugiau tverti tos valahitos su Natalija, kuri ryte
apkabina, o vakare atstumia. Kita diena, ryte atsikeliau, susirinkau smutkes ir paprasiau Natalijos, kad palydetu iki
autobusu stoties, isvaziavom su dviraciais ir vaziuodami visa kelia tylejome. Ir sugebek tu man taip, kad pakeliui buvo
gulintis policininkas, ir as per ji vaziuodamas sugebejau nusiversto nuo dviracio, ir ne juokais nusiversti, o taip
persiversti 3 kartus ore kaip ninze ir nusileisti ant asfalto and desines alkunes, ranka istino, ir sustingo 90 laipsniu
kampu per alkune, galejau ja pajudinti 5 laipsnius i viena puse ir 5 i kita. Atsisveikinome ir as isedau i autobusa,
isvaziavau i Cape Cod, kuris yra prie Bostono:
 
https://www.google.mk/maps/place/Cape+Cod/@41.7988246,-70.5882966,9z/data=!4m5!3m4!1s0x89fb15440149e94d:
0x1f9c0efa001cb20b!8m2!3d41.6687897!4d-70.2962408?hl=en
 
vaziavau 32 valandas, su kruva sustojimu ir persedimu. Egis pasitiko stoteleje ir nuvaziaom i studentu baraka. Jo
darbdavys turejo restorana, ir nupirko 1 auksto pastata salia restorano, kur apgyvendino visus savo samdomus
studentus, buvo 5-6 kambariai, kiekviename po 3 zmones. Lovos kaina savaitei buvo 84 doleriai barake buvo ivairus
ivairiausi studentai, lietuviai, bulgarai, vengrai, lenkai. Jei tai atvaziuoja, tai isvaziuoja. Su vis dar skaudancia
ranka susiradau darba motelyje ukvedziu, darbas buvo priziureti moteli ir tai lemputes pakeisti, tai augala israuti,
tai siuksles isvezti, tai rankena prisukti, motelyje buvo 3 pastatai, ir dar gal kokie 5 mazi namukai motelis pagal
moteliu dydi buvo toks nelabai didelis, gal 30 kambariu, bet aplinkui savo teritorija, ir darbdavys viena diena man
dave masina, reikejo ten kazka pervesti is vienos vieots i kita vazineju as su ta masina pirmyn atgal, radija ijungta,
ir tuo metu as angliskai blogai kalbejau, kanors suprasti ka ten marmaliuoja per radija isvis sunku buvo, supratau tik
kazka terror, teroristai ir t.t. vienu zodziu nieko as nesupratau, kad tai buvo rugsejo 11 ivykiai niu jorke. Atbega
savininkas motelio pas mane, sako zinai tie 2 pastatai yra niu jorke? Sakau nea, nezinau apie jokius pastatus, nu sako
nesvarbu, tai va jie nugriuvo. griztu vakare namo, visi vien tik ir kalba apie rugsejo 11 ivykius, visi kanalai per
telika rodo viena ir ta pati, kaip nugriuvo, kaip lektuvai ir taip toliau. Pagyvenau Cape Code apie menesi, beveik
kasdiena vazinejau i biblioteka panarsyt interneta ir susirasinet su Natalija emeilais :) Isskridau i Lietuva is NY,
ir atskridau be nuotykiu.
 
Ir stai, as susitikau su Egiu Kaune laisves alejoje, ir nuejome pasikeisti jav dolerius i litus, tada kursas buvo 4:1.
Ieinam i keitykla, ir ka jus sau manote? Eileje stovi mano Natalija! kuri irgi pries kelias dienas atskrido i Lietuva
ir atejo pasikeisti dolerius i litus, As ja apkabinau, o ji vel salta kaip ledas, nors susirasinejom labai siltais
emeilais visa menesi... o salta ji buvo, nes jos vaikinas lauke jos lauke, apie kuri vel gi, as nieko nezinojau.
 
po poros dienu susirasem emeilais, apsikeitem telefonais ir pradejom susitikineti.
 
2002 atgal i Cape Cod
 
dirbdamas hotelyje labai stengiaus, planavau grizti i Cape Cod. Motelio savininkas gerai pazinojo restorano savininka,
kuriame dirbo Egis, uztare uz mane zodi ir jis padare man H2B viza, pakviete mane pas ji dirbti restorane vireju.
Natalija tu metu susitvarke dokumentus ir gavo J1 viza antra karta. Kartu mes isskridome i Bostona ir nuvaziavom gyventi
i Cape Cod. per pazistamu pazistamus susipazinom su viena moterim kur gyveno viena dideliame name, ji mums isnuomavo
kambari. pas mane buvo 2 darbai, vienas restorane vireju, antras - tam paciam motelyje ukvedziu Natalija irgi dirbo per
2-3 darbus visa laika. viena diena paskambinau i Lietuva ir mano mociute sako, tau cia atejo kazkoks didelis laiskas,
atrodo kaip is amerikos. Mano sirdis nusirito i kulnus... sakau atplesk ir paskaityk kas ten parasyta, ji atplese ir
perskaite pirma zodi - congratulations! Tai buvo pasveikinimo laiskas, kad as laimejau zalios kortos loterijoje, man
pasiseke is 3 karto. Mano draugai tuo metu ruosesi skristi i Lietuva atsivezti savo vaika, paprasiau ju kad atveztu man
ta laiska. Ji atveze, ten buvo isdestyta, kad mol buvot atrinkti zaliai kortai ir sekantys zingsniai ka daryt. Tada pas
mane buvo tik 2 variantai, arba tvarkytis popierius ir gauti zalia korta vienam, arba tuoktis su Natalija ir gauti
zalias kortas kartu ir gyventi kartu. Po keliu dienu apmastymu nuvaziavau i juvelyrikos parduotuve ir isrinkau
suzadetuviu zieda, vaziuoju namo ir keliai linksta, blogos mintys kankina, kaip ten ka reikes pasipirsti, ka sakyt ir
kuo daugiau galvoju apie tai tuo baisiau daros :) nusprendziau, kad kai grisiu namo is karto eisiu pas Natalija, ir
nesvarbu ka ji daro ir kur, is karto nueisiu pas ja ir pasipirsiu. Griztu namo, o Natalija virtuveje.... plauna
indus.... as tiesiausiu keliu atejau prie jos, padejau dezute su ziedu ant stalo salia jos, atidariau ja ir pasakiau be
jokiu uzuolanku: Noriu, kad butum mano zmona. ji sustojo, padejo nedaplautus indus atgal i kriaukle, nusiplove rankas ir
nuejo atsisedo prie televizoriaus. As atejau paskui ja sakau, koks tavo atsakymas? sako gerai, sutinku :) issiaiskinome
ka reikia padaryt, kad susituokt ir po keliu dienu susituokeme be dideliu ceremoniju. Santuoka pagrinde buvo tam, kad
dokumentus kartu priduot ir, kad abu gautume zalias kortas. Ryte i vestuves, vakare i darba :) Ta vasara taip ir
pragyvenome Cape Code be didesniu ivykiu, apart vestuviu.
 
2003 bilietas i viena puse
 
susitvarkem visus dokumentus, atsventem vestuves su visom baltom suknelem ir t.t. Lietuvoje :) gavom zalias kortas JAV
ambasadoj Varsuvoje. Nusipirkome bilietus i viena puse i Bostona. Atskridom i Bostona su dideliais geltonais vokais,
kuriuose zalios kortos dokumentai. Oro uoste mus nuvede i atskira kambari, kur nueme pirstu antspaudus ir idejo stampus,
kad galetume dirbti kol dar negavome paciu zaliu kortu. Pas mane 50 doleriu kisenej, ir pas zmona 50 doleriu kisenej,
per abu - lygiai simtukas :) Vel atsikrausteme pas ta pacia moteri i ta pati kambari ir jame apsigyvenome, kambari ji
mums dave i skola, pazadejom kai tik uzsidirbsim, kad atiduosim sutarta suma. Pirma diena nuvaziavom i parduotuve,
nusipirkom maisto produktu, ir is 100 doleriu liko 30 per abu. Masinos nera, darbo nera, uztat yra stiprus stimulas imti
ir dirbti. Pradejom dirbti ivairius darbus, is pradziu as isidarbinau vienam supermarkete, darbas buvo nesunkus, reikejo
is saugyklu atvezti maisto produktus ir juos graziai sudelioti i lentynas, suzymeti ant visu ju kainas. viena maza
problema buvo ta, kad tas supermarketas buvo uz 10km nuo mano namu. Ejau i darba pesciom kelias dienas ir pirmyn ir
atgal, po keliu dienu is kazkur istraukiau dvirati, ir vazinejau i darba dviraciu. praejo gal kelios savaites, ir
atsiunte musu zalias kortas pastu, paprasciausia imete i pasto deze lauke ir tiek. Mes jas gave kraipem galva, kaip
galima toki aukso vertes dokumenta issiusti paprastu pastu, nei registruotu nei ka? buvo keista.
 
Veliau as isidarbinau elektriku, pagal specialybe is KTU mano bakalauras buvo mechatronika, praktiskai kaip elektrikas
:) uzdarbis buvo $14 per valanda, kas tuo metu man atrode kosminiai pinigai, pirma savaite buvo labai intensyvi, buvo
daug darbo, pradirbau 40 valandu savaite plius dar apie 20 valandu virsvalandziu. O visi virsvalandziai 1.5x tarifu.
Pirma ceki gavau $750 uz savaite ir maniau, kad tuoj akys iskris is akiduobiu vien beziurint i mano grazuoli ceki :) ir
siai dienai 750 doleriu visai neblogai eiliniam amerikieciui, o tada kai benzinas buvo $1.5 uz galona - tai isvis
kosmosas. Kelias savaites dirbome salose, kurios salia cape cod, bet i jas nera tilto. Gali arba laivu atplaukti, arba
lektuviuku atskristi. Musu bosas, pasieme savo didele masina, sukrove ten visus irankius ir medziagas ir isvaziavo i
laiva, su laivu perplauke i sala. O mes, 3 darbuotojai kiekviena ryta vaziuodavom i maza oro uosta salia, ir su mazu 10
vieciu lektuveliu nuskrisdavom i ta sala, visa diena dirbdavom ir vakare parskrisdavom namo. tai buvo labai brangi sala,
ir buvo pigiau skraidyt, nei kad ten ten apsigyvent ir gyventi kol vyko darbai. Prikolas buvo tame, kad kai ateini
skristi tai taves klausia kiek tu sveri, nes reikia lektuva subalansuoti daug maz kad butu po ligiai svorio abejose
lektuvo pusese :)
 
Situacija su musu namo savininke pasikeite, ji susirado vyra ir paprase, kad mes issikraustytume. Issikraustem i
Natalijos darbdavio gyvenama plota, ten gyveno hotelio darbuotojai. Buvo nemazas namas per 2 aukstus. Mes apsigyvenom
kambaryje dviese, plius dar viena rusaite. Viena diena dirbome lauke, tieseme elektros kabelius, as buvau su sortais, ir
"susipazinau" su augalu, vadinamu poison ivy, nieuzlys prasidejo nuo koju ir isplito per visa kuna, kaip tai atrodo,
galima paziuret cia:
 
https://www.google.com/search?newwindow=1&tbm=isch&q=poison+ivy+rash&chips=q:poison+ivy+rash,g_3:posion+ivy&sa=X&ved=
0ahUKEwj12MW0u-3WAhVnDcAKHRouBpMQ4lYILCgA&biw=1527&bih=842&dpr=2.2
 
per pora savaiciu issigydziau, ir jau labaiiii idemiai landziojau po krumus kai reikedavo :) nusipirkom masina, Honda
Accord, sena sena, bet vaziuojanti :) kaina $200 doleriu, su ja nuvaziuodavom kur toleliau apsidairyt. Vasara pasibaige
ir oras truputi atveso, mano Natalija kuda ir jai visur visada salta, ji pradejo mane ikalbinet kad persikrausytume kur
i siltesnia vieta. Pasidejom JAV zemelapi ant stalo pradejom ziuret, kur cia butu galima persikraustyt gyventi?
Pradejome svarstyti tarp San Diego ir tarp Miami. Niekaip negalejome apsispresti kur vaziuot. Miami pliusas buvo tas,
kad ten persikrauste musu bendra pazistama Liuda, su kuria gyvenome kartu Panama City Beach. susidejom visus skudurus i
masina ir isvaziavom, masina uz tokia kaina aisku buvo su skylem ir vos vaziuojanti, stabde 1 ratas kai is 3 karto
uzpompuoji, bet vistiek vaziuojanti masina :) jau isvazinejam is Cape Codo, ir jau pakeliui, bet vis dar nezinom kur
vaziuojam. Pasiemem moneta ir ismetem i ora, atverciu ja ant delo - iskrito San Diego. Mes vaziuojam i San Diego.
Vaziavom neskubedami, pasibimbinedami, tai ten uzsukam tai ten, pinigu buvom jau uzsidirbe, ne tai kad kalnus, bet biski
buvo. Kas antra nakti nakvodavom masinoj o ne viesbutyje, kad butu pigiau.
 
Iki San Diego vaziavom 2 savaites, pakeliui aplankem Las Vegas, didyji kanjona, meteorito krateri Arizonoje. Atvaziavom,
vaikstom po miesta ir kazkaip baltu zmoniu nera, nei vieno. Susizvalgem vienas i kita, ir? Ka darom? gal velniop tas San
Diego? vaziuojam kur toliau? ok nuejom atgal i masina ir isvaziavom. Paskambinom draugam i i Lietuva, buvo vienas
draugelis kuris gyveno Kalifornijoj, as jo klausiu, kur baltu zmoniu yra Kalifornijoj? sako vaziuok i siaure, ten
daugiau baltu zmoniu. vaziavom i siaure ir apsistojom miestuke pavadinimu Napa Valley, tai yra vyno sostine Amerikoje.
Pagyvenom 2 savaites ten ir mums nepatiko, kad nuobodu, ir negalejom darbu rasti. Paskambinom Liudai i Miami, Liuda sako
joo... atvaziuokit, as turiu jums laisva kambari, galesim kartu gyventi.
 
2003 Hola Miami!
 
Kas per Hola? Hola ispaniskai - labas, sveikas. Ispanu kalba Miami dominuojanti, angliskai ne per daugiausia kas kalba.
is Kalifornijos i Miami atvaziavom labai greitai, per 2 su biskiu dienos, nes baiginejos pinigai kuriuos uzdirbom per
vasara. Apsistojom pas Liuda, kuri gyveno 2 kambariu bute, ji dirbo barmene salia esanciame restorane. Su Natalija
pradejom ieskot darbu, is pradziu ieskojau pagal specialybe susirasti darba, bet niekaip nesiseke, po ilgu ieskojimu
nusprendziau eiti dirbti bele ka, nes jau isvis 2 doleriai buvo like. As isidarbinau hostu restorane, tipo ateina zmones
valgyt, tu jiems duodi meniu ir nuvedi prie stalo pasodini, o Natalija isidarbino padaveja kitam restorane. Liudos
nuomos sutartis po keliu menesiu pasibaige ir mes issikraustem i kita kompleksa gyventi jau 2, mazo butuko kaina buvo
600 usd per men. Po 1 metu issikrustem is to butuko ir persikraustem arciau Miami centro, salia rusu rajono. Dirbom
visokius meslinus mazai apmokamus darbus, as vis stengiaus susirasti darba pagal lietuviska diploma, po 2 metu paiesku
priejau isvados, kad lietuviska diploma galima susukti i trubele, ir patys zinot kur sukisti... Nusprendem eiti mokytis
i univera, as istojau i http://www.fiu.edu/ univera, o Natalija i kita. Abu isivertinom lietuviskus bakalaurus, abieju
uzskaite ir abu istojom i magistraturas, tik aisku i skirtingas programas ir i skirtingus universitetus. Abu pasiemem
paskolas mokslams, man magistraturos diplomas atsiejo $30k, Natalijai panasiai. Mano specialybe - Master of Science,
Management Information Systems.
 
2007 naujas puslapis
 
2007 ruduo, as vel vienas. Po 2000 dienu ir naktu (6 metai), issiskyriau su Natalija, kur ji dabar ir ka ji veikia is
tikro ir nezinau.... Atsiemu diploma is univero, su visom ceremonijom, ir vaziuoju namo.... ir sirdyje taip bloga,
jauciuos toks vienisas, is tikro ir esu vienas svetimoje salyje... tuo metu dirbau vairuotoju kol mokiaus ir veziojau
geles po visa Miami.. ratais... Po diplomo gavimo, as pradejau inetnsyviai ieskoti darbo pagal specialybe, mano
darbdavys kuriam as vezioju geles tai supranta ir mane atleidzia is darbo. Man ir taip bloga sirdyje del skirybu su
Natalija... o cia dar is darbo atleidzia.
 
As uzsidarau savo bute, ir 1 menesi praktiskai niekur neiseinu. Visa menesi geriau kaip nesveikas, kiekviena diena
girtas iki zemes graybymo. Kyla mintys mesti viska ir vaziuot atgal i Lietuva. Vejus jas salin.... Be jokiu abejoniu -
pats sunkiausias menuo mano gyvenime.
 
2007 Nauji Horizontai
 
Kiek galima? Uztenka gerti, ir kazkaip stebuklingai atsiverciau i nauja gyvenima. Pradejau intensyviai ieskoti darbo
Miami ir aplink, problema Miami tame, kad technologiniu kompaniju yra labai mazai, ir kompiuterastui kaip man darbu irgi
labai mazai. As nenuleidziu ranku ir is visu jegu siuntineju resume kur tik galiu, klausineju draugu kur rasti darba ir
niekaip neiseina. Ispleciu savo paieskos rata iki visos Floridos valstijos, praeina dar vienas menesis ir nieko.
Ispleciu savo paieskos rata per visa Amerika, nors taip nenoriu isvaziuoti is Miami . Nenoriu visai nenoriu. Po keliu
savaiciu gaunu darbo pasiulyma Baltimoreje, siuloma alga 65k metams. Atsiuntia oficialu darbo pasiulyma su antspaudais
ir parasais pastu greituoju pastu per nakti. Atbulomis as pradedu rinkti savo daigtus, ir man taip neisnori niekur
vaziuoti, na bet ka padarysi, Miami sedet be darbo as amzinai taip pat negaliu. Tuo metu gyvenau su kambarioku, su juo
atsisveikinau, palikau jam raktus, isedau i savo masina ir isvaziuoju i siaure is pacio ryto. Pakeliui apie 100km nuo
savo namu uzsuku pas drauga isgret kavos atsisveikinimui.
 
Skambutis! skambutis i mano telefona, dar vienas darbdavys man pradeda pasakoti apie darba i kuri as issiunciau resume,
as jam sakau, kad jau viskas as turiu darbo pasiulyma Baltimoreje, ir as jau pakeliui ir as pas ji neateisiu i joki
pokalbi, ir kad man jau bloga nuo tu visu pokalbiu per paskutinius 3 menesius. Turiu priminti, kad i kvalifikuota darba
isidarbinti uztrunka daug laiko, nes nori su visais pakalbeti, o kandidatu gali but 10 ar daugiau, paskui apsvarstyti
kas kur ir kuriam duoti pasiulyma darbo. As jam sakau gerai, atvaziuosiu i pokalbi ir jus man turit pasakyt jei priemat
mane i darba ta pacia diena iki 4 dienos. issitraukiau is masinos lagamina, is lagamino kostiumines kelnes ir
marskinius. Apsirengiau, pasiemiau darbo pasiulyma ir nuvaziavau i pokalbi. Prasidejo interviu, as issitraukiau darbo
pasiulyma ir padejau ji ant stalo, sakau va mano darbo pasiulymas ir jei jus man darbo siandiena nepasiulot as
isvaziuoju. pokalbis truko apie 1 valanda, po kurio atsisveikinom, ir as isvaziavau atgal pas savo drauga. Sedim ziurim
telika, geriam kava, o as laukiu skambucio. Ir vel skabmutis! paskambino sako tu man tinki, mes tau duodam oficialu
darbo pasiulyma, na ir tada prasidejo derybos, as norejau issidereti, kad prie algos ir automobili pridetu. Derejomes 2
valandas, bet automobilio neissiderejau :( anyways, sutikau su alga 52k metams. Kai kuriems gali pasirodyt, kad 52k yra
daug maziau nei 65k, bet 52k Miami yra praktiskai tas pats kaip 65k Baltimoreje, del to kad baltimoreje viskas daug
brangiau nei Miami, o be to ir oras sux, na ir pagrindine priezastis, kad as labai nenorejau isvazineti is Miami.
Paskambinau savo kambariokui, tas sako nu kaip kelione? kur jau esi? sakau as netoli nuo taves 100km kazkur, atvaziuoju
atgal :D atvaziavau atgal i savo namus ta pati vakara, is kuriu ryte isvaziavau su viskam. Vel susinesiojau visa slamsta
is masinos namo, tas jau buvo spejes mano kambari uzimti, zaraza...
 
pradirbau tame darbe 6 menesius, ir buvo visai neblogai, man patiko. Kompanija buvo maza, mes buvom apie 10 darbuotoju.
Jie neislose vieno didelio tenderio, ir viena ryta atejus i darba, mane bosas pasikviete ir sako, sorry tu atleistas. Ne
del to, kad blogai dirbi, bet paprasciausia mes tau neturim darbo, mes tau sumokesim uz 2 savaites i prieki, bet tu gali
neiti i darba jei nenori. taigi atvaziavau ryte 9 ryto i darba, o ta pacia diena as jau sedejau namie per pietus ir
krapsciau galva ka cia toliau daryt. Bosas man parase rekomendacini laiska, kad mol geras darbuotojas ir taip toliau.
Tai buvo berods pirmadienis, pradejau guglint interneta ir radau viena savo srities asociacija, na tipo specialistai
susirenka paziuret prezentacija, po to visi eina i bara, kala alu ir aptarineja reikalus, kur beje ir vyksta visas
biznis. Ta diena buvo bicelis is kompanijos Terremark, kuris pristatinejo prezentacija apie kazkokias naujas IT
technologijas, ir vienu momentu leptelejo, kad va mes atidarinejam nauja skyriu ir ieskome 6 nauju specialistu.
Terremark - tai duomenu centras, kurio plotas 70k m2, tai milziniskas pastatas, 6 aukstu, kuriame yra praktiskai visos
pasaulio technologijos kokias tik galima sugalvoti. va kaip jis atrodo:
 
https://www.google.com/search?newwindow=1&tbm=isch&source=hp&biw=1527&bih=842&q=terremark+data+center+miami&oq=terremark
+data+&gs_l=img.3.0.0l2j0i24k1l3.280621.282509.0.283410.15.14.0.0.0.0.201.1351.5j5j1.11.0....0...1.1.64.img..4.11.1348..
.0i30k1.0.rma0D1xqpq8
 
gerai, kad buvau su savim pasiemes savo resume, tai po presentacijos pagavau ji vos ne uz gerkles, sakau labas, va mano
resume, jis perziurejo per 5 sekundes, sako ok, parasyk man emaila, ir dave man savo biznio kortele. Grizes namo is
karto parasiau emaila, po keliu dienu perskambino, sako atvaziuok pas mus pakalbesim. Atvaziavau, pasitiko mane dviese,
aprode teritorija, prisedom pakalbet, paskutinis klausimas buvo, tai kiek tu nori algos? sakau, ka as zinau, 60k metams
man uzteks, jie susizvalge vienas i kita. Sako mes pakalbesim tarpusavyje ir perskambinsim. Praejo kelios dienos,
paskambino, sako mes tave priemam i darba, i kad tu nepabegtum labai greitai mes tau mokesim 75k. as buvau biski soke,
bet negi atsisakysi nuo didesnes algos? Sitoj kompanijoj pradirbau 4 metus, vienu metu dirbau naktines pamainas, 4
dienas dirbi naktimis po 12 valandu, paskui 3 laisvos, man visai patiko. Tuo metu as gyvenau 75km nuo savo darbo ir buvo
toloka vazinet, bet kadangi buvo nakties pamainos, ir vaziuot reikejo per autostrada atvaziuodavau gan greitai be jokiu
kamsciu. rekordas nuo namu iki darbo - 25 min. Paskui perejau i kita skyriu, ir darbas buvo grynai 9-5 monday to friday,
darbo tai budavo tai ne, bangomis, arba uzsikases arba isvis nieko neveiki savaiciu savaitem, o kartais ir menesiais.
mazdaug atvaziuoji i darba, paziuri jutuba su ausinem, pasirasineji su mergom per interneta ir mini namo, vsio darbas
padarytas :) 1 diena per savaite leido dirbti is namu. po keturiu metu sitam darbe pradejau ieskot kito darbo, nes
Terremarkas visai nenorejo kelti algos, per metus pakeldavo 2-3 procentus, o tai vos padengia infliacija. Isejau is
Terremarko kai vel per tuos kontuperastu meetingus susipazinau su vienu biceliu is didelio banko. Atvaziavau pas i ji
pokalbi, darbo pokalbis buvo su 5 zmonem vienu metu, tik spek atsisaudyt :) dave darbo pasiulyma daug didesnei algai,
taigi perejau dirbti i banka. Nuo pirmu dienu mane uzkniso tas darbas, visur pilna indu, kurie dirbti nenori, ir nemoka,
daro viska kaip papuola, ir mano bosas buvo indas, ir mano boso bosas irgi indas. po mazdaug vieno menesio tame darbe
budavo atsikeli ir sprendi dilema, vaziuot i darba ar gal jau nevaziuot? gal paskimbin ir pasakyt, kad jau vsio daugiau
neisiu i sita meslina darba? taip tesesi gan ilgai, ir mazdaug po 6 menesiu neistveriau, budamas ofise parasiau emaila
savo komandai ir bosui, kad mol aciu kad priemet, bet mum ne pakeliui, susirinkau manatkes, susidejau viska i kuprine ir
paspaudziau "send". ant stalo palikau darbuotojo kortele ir isejau is savo ofiso per duris, i kolidoriu, mano bosas
stovi savo kabinete tarpduryje, as jam parodziau ciau ciau su rankyte, jis tik nusisypsojo ir nieko nespejo pasakyt, as
neriau per duris ir i masina. atsidariau visus langus ir ijungiau muzona ant viso garso ir vaziavau namo. Atrode, lyg
buciau grandines nuo peciu nusimetes, buvau pats laimingiausias zmogus visame Miami ta diena. sekancius pora metu dirbau
su savo asmenine kompanija, samdziau zmones kai reikejo. Po kazkur 2 metu vel nusprendziau, kad gal reikia vel eiti i
corporate bulshit darba, pradejau neskubedamas ziurinetis kazkoki nauja darba. Ir kaip jus manote, kur as suradau
reikiamus kontaktus? aisku kad tuose paciuose kontuperastu susitikimuose, vienas bicelis, kuri as jau zinojau, ir su
kuriuo anksciau buvo interviu i kita pozicija, kuri buvo panasi i tai ka as moku, bet truputi skirtinga. Tada jis man
pasake, kad nepriims manes i darba. Tuomet kai sake, kad nepriims manes i darba man sake, jei as tik tureciau laisva
vieta tokiam darbui, kuriame tu specas, priimciau tave is karto, bet tada jis neturejo laisvos pozicijos. Ji netycia
sutikau tame meetinge, sakau ieskau darbo, o tai sako good news, tuoj as perkalbesiu su savo bosu ir padarysim tau
interviu telefonu, nes jo bosas buvo Bostone ofise, o jis pats Miami ofise. Po keliu dienu as jau turejau darbo
pasiulyma dar didesnei algai nei kad banke.
 
2015 Kur as gyvenu?
 
Sitam darbe as jau beveik 5 metai, is pradziu vazinejau i ofisa, pirmus 2 metus mazdaug. Paskui viena tilta pradejo
remontuoti Miami per kuri man reikejo i darba vazinet, ir bosas sako, tu padirbk is namu biski, kol ta tilta
suremontuos, o kai pabaigs remonta turesi vel vazinet i ofisa. as sakau nu mkkay, ka jau su tavim. Sitas "laikinai" jau
tesias kazkur 3 metus ir tai yra didziausias pliusas sitame darbe, realiai man reikia laptopo ir interneto, ir galiu
dirbti is bet kurios pasaulio vietos. Kaip pavyzdi pateiksiu, kad per paskutinius 3 menesius dirbau is Ukrainos,
Chicagos, Miami, Lenkijos, Belgijos, Prancuzijos, Maltos, o dabar esu Makedonijoj. Sekmadieni lektuvas i Vengrija, ir
biski veliau i Kieva. Siu metu kaip ir Kieve gyvenu, gavau Ukrainietiska zalia korta - leidima gyventi ir dirbti salyje.
Kai kurie man sako, kad as nuo proto nusokes, kodel tu negyveni Amerikej? o kam man toj Amerikej gyventi? man labiau
patinka gyventi pigiose salyse su amerikietiska alga :)
 
Ka buciau dares kitaip, jei buciau vel jaunas ir vel buciau katik atskrides i USA?
 
Iskarto buciau ejes i univera mokytis, Lietuvos bakalauras + USA univero magistratura man labai pagelbejo mano
karjeroje. Be to daugiau demesio buciau skyres snekamosios anglu kalbos mokymuisi. As kaip kontuperastas nuo vaikystes
neblogai mokejau skaityti ir rasyti angliskai, bet buvo problematiska susisneket su zmonem.
 
tai va tokia trumpa mano istorija, jau pirstus skauda :)

Ačiū visiems, manau kažkoks planas gausis iš jūsų pasiūlymų. :) Mintys sukasi susikurti FB,ale parduotuvę, ir sakykim už 5vnt sumustiniu imti 2 eurus Vilniaus mieste su atvežimu nemokamai(pastovei važinėju mieste). Manau studentam labai tiktų toks pasiūlymas, ar nusipirkti bomzpaki ar geriau sumustini suvalgyt :D Tiesiog visą tai noriu daryt, ne dėl kažkokio pelno, bet padėt sunkiau gyvenantiems žmonėms, nes matyt kaip geras maistas keliauja į šiukšlyną, ir žinot, jog kažkas sunkiai verčiasi, tos pačios daugiavaikės/sunkiai besiverčiančios šeimos. Na, manau kažką sugalvosiu.

savy.lt - tai aferiugu kontora ir tiek. Patys nei cento neideda i vartojimo/refinansavimo paskola / ir dar uz tai gauna didelius pinigus.
 
Ypac zmones kurie atejo pasiskolinti,ten yra durninami.
Kreipiesi del paskolos tarkim 3000EU - Bet gauni po refinansavimo 2742.68 nes Vienkartinis sutarties sudarymo mokestis:257.32 € | 888.47 LTL tau nuema savy.lt aferiugos. Bet vistiek turi moketi tarytum gaves 3000 eu, plius palukanos.
 
Kuo didesne suma ima, tuo daugiau nuplesia uz ta vadinama vienkartini sutarties pasirasyma.
 
Imi 4000 - jiems sumoki - 342.32 € | 1181.96 LTL , o kas lieka tas tavo.
 
Ir kas liecia palukanu procentais - tai vapse totalus briedas. Raso nuo 10 procentu, bet visada beveik pritaiko 26 ir daugiau procentu :D
 
taigi reziume - atejai pasiskolinti 3000EU kokiems 24 menesiams? - Gausi i savo saskaita ( 2788.43 € | 9627.89 LTL )
o turesi grazinti 4067.84 € | 14045.44 LTL )
 
 
 
Taigi niekam nesiulau ten skolintis, nes nifiga ten nepigiau, tik akiu dumimas.

Na takim ok, nors nusišikt man ant to aršausko, bet jo grupė - jo kiemas. Tiesiog tokia politika, kad savo kieme neduoda šikt ir tiek.
Parduoda tą rig'ą nu ir kas? Tai vadinama prekyba, kai perki pigiau parduodi brangiau.
Aišku, kai jis žiūri į akis ir sako, kad čia savikaina, tai taip ir norisi minimum du dantis išmušti už melą, bet iš kitos pusės... good luck.
Tavo straipsnis parašytas iš įniršio dėl to, jog tave išmetė iš "privataus baliaus". Suskaičiuok iki 10 ir pagalvok dar kartą, ant kiek prasmingas tavo straipsnis

Milijonieriai plauna smegenis tam, jog gautų pinigų iš naivuolių už seminarus ar knygas.
Žinoma jei privačiai su tokiu žmogumi kalbi ir tai gali pritaikyti savo gyvenime tada yra kita.
Bet šiaip tai čia tik motyvacijai, nei to žmogaus gebėjimų, praeities išgyvenimų, charizmos, giliausių minčių tu neperimsi.
 
Tam milijonieriui gali atrodyti, kad jis viską gerai daro, bet gal jis visada suklupdavo, o jam tik vieną kartą pasisekė ir jis jau milijonierius. Po to toks milijonierius mokina kitus kaip gyventi nors pačiam pasisekė tik vieną kartą.
 
Jei tu leisi, kad tau plautų smegenis, tada nieko nepasieksi ir būsi toks zombis.

kad kai prie knygų reikia sedėti žolė tuo metu neuaga :lol: čia sezoninis darbas, nebent per vasarą pakelsi pinigų visiems mokslo metams.

Sveiki, uždarbiečiai! Kaip jau iš temos galėjot suprasti, į jus kreipiasi jaunuolis - studentas. Jeigu baigėte mokslus ar šiaip teko ragauti studento duonos, manau puikiai mane suprasite ir žinote kokioje situacijoje esu - norai dideli , o galimybės labai ribotos. Šiuo metu esu antrakursis, o mokintis liko dar daugiau nei du su puse metų ir kol turiu daugiau laisvo laiko, turiu tikslą kuo daugiau sužinoti apie papildomus pinigus, verslą ir visa kitą, kas galėtų leisti turėti geresnį rytojų.
 
PIRMASIS NUSIVYLIMAS
 
Taigi, pradėgime nuo to, kas mane skatina ir kas mane jau nuvylė. Esu jaunas, bet gyvenimas mane jau išmokino, jog niekas nieko nemokamai neduoda, pinigai lengvai neateina, o jei ko nors nori - turi to siekti. 2016 metų ruduo. Įstojau į pirmą kursą. Nors ir svajojau apie verslo kūrimą, tačiau žinių stygius ir palaikymo trūkumas mane pastūmėjo rinktis studijas. Na ir gerai pagalvojau, visada man protingi žmonės darė gerą įspūdį, o diplomas man padės siekti karjeros, ko aš gyvenime labai norėčiau. Pamaniau, jog įmanoma gerai gyventi ir iš samdomo darbuotojo algos. praėjus vos mėnesiui įsidarbinau. Po pirmo
atlygio gavau šalto dušo. paskaičiavus valandinį atlygį jis buvo vos ~1.7euro/valandą. Taip, nusivylimas buvo didelis, jauno žmogaus dideli lūkesčiai, tačiau pagalvojau, jog Lietuvoje yra daug suaugusių žmonių, kurie už tiek dirba, na, o man studentui? Vis geriau į kišenę nei iš. Siūlo galas nutrūko po Gruodžio švenčių. Teko dirbti per šventes, kaip tuo metu visi šventė, taip pat praleidau ir naujuosius metus dirbdamas, kadangi darbas truko iki pat nakties, negalėjau nei su kuo atšvęsti, nes gyvenau kitame mieste. Gavus algą likau dar labiau sukrėstas - vos virš 1.6 euro už valandą. To man užteko, supratau, koks buvo požiūris į mane ir kitus studentus dirbusius toje darbovietėje - kuo įmanoma daugiau išnaudoti, kaip pigią darbo jėgą, tačiau aš ne iš tų, kuris sėdi rankas sudėjęs ir noriu gyventi, o ne egzistuoti. Šios kelių mėnėsių patirties man puikiai užteko suprasti, jog paprastas samdomas darbas tikrai neleis oriai pragyventi - reikia kažko siekti.
 
Gyvenimo pamokos ir lengvi pinigai
 
Geriausias mokytojas man ne mokykla, ne universitetas ar tėvai, o pats gyvenimas, kurio pamokos kartais yra begalo skaudžios, tačiau labai pamokančios. Viskas prasidėjo dar labai seniai, kai buvau vos 10-11 metų. Pradėjau pirkti bilietus "tic tac". Bilietas kainuodavo vos 50 centų, todėl nors kišenpinigių tada gaudavau vos litą į dieną ( šeimoje buvo ne pati geriausia padėtis), tie bilietėliai man atnešdavo daug daugiau. Turėjau tokią sėkmingą ranką, kad išpirkdavau didžiąją dalį bilietų "kioskelyje", o man atnešus bilietą, pardavėja išsitraukdavo padidinimo stiklą :D Kas yra priklausomybė lošimams tada negalėjau net suvokti. Bėgant metams pradėjau pirkti vis brangesnius bilietus, išleisdavau tam daug daugiau pinigų, tačiau mano sėkme buvo visi apstulbę, nes visada ištraukdavau laimingą bilietą. Blogiausia prasidėjo sulaukus 17. Vienam draugui pasiūlius, pastatėme 10litų. Paskui dar 10 ir po kelių laimėjimų patikėjau lengvais pinigais. Net negalėjau įsivaizduoti, į ką mane tai įvels. Jau po metų, sulaukęs pilnametystės patraukiau į lažybų punktus pats. kelis kartus savo sumą padauginęs dešimteriopai patikėjau lengvais ir greitais pinigais. Tada sekė nesėkmių ruožai. Po 18 gimtadienio turėjau apie truputį daugiau nei 300 eurų. Juos visus pralošiau. Pasiskolinau dar 200. Juos taip pat pralošiau. Aštuoniolikmečiui tai buvo kosminiai pinigai ir dar paleisti į vėją. Tačiau laikui bėgant, negalėjau pabėgti iš lažybų pinklių, kurios man gadino gyvenimą. Žmonės, kuriuos mačiau ten žaidžiant, kurie pralaimėdavo po 1000 eurų vos per kelias minutes ir pasakojimai, kaip jau trečią butą pralaimėjo, leido man po truputį atsipeikėti ir suprasti, kas čia vyksta. Apie lošimus turiu 100 istorijų, tačiau jų čia pasakoti tikrai nenorėčiau, svarbiausia, kad nugalėjau šį potraukį kol nespėjau pralošti daug pinigų, o gyvenimui esu dėkingas už šią pamoką, kuri mane užgrūdino ir parodė, jog lengvų ir greitų pinigų gyvenime - NĖRA.
 
Ką aš veikiu šiandien?
 
Šiandien, be to, jog toliau tęsiu studijas, susiradau kitą darbą. Dėl paskaitų gausos sunku susirasti rimtesnį darbą, tačiau susiradau darbą savaitgaliais, kuriuo tikrai labai džiaugiuosi ir gaunu papildomų pajamų. Turiu pomėgį keliauti ir labai didžiuojuosi tuom, jog iš tėvų niekada netenka prašyti pinigų nei kelionėms nei laisvalaikiui, o viską susimoku pats bei dar dalį padengiu ir draugei. Tai mane skatina judėti į priekį ir tobulėti. Dėja, jokio verslo dar nesukūriau ar net nepradėjau, tačiau idėjų buvo nemažai, tiesiog trūko pasitikėjimo ar žinių, tačiau gyvenimas man "numetė" progą paragauti malonumo dirbti sau, o ne kitam. Žinoma, darbas gan juokingas, pjauti žolę, tačiau ne kiemo, o ištiso didelio sklypo. Susilaukiau nemažai norinčių, o uždarbis buvo daug geresnis nei dirbant kitam, todėl buvau labai motyvuotas stengtis ir dirbau su džiaugsmu žinodamas, jog atlygį gausiu tokį, kokio nusipelniau, tokį - kiek pastangų idėsiu. Kuom dar pasistumėjau? Pirmą kartą investavau pinigus. Nors ir per metus uždirbsiu vos 200 eurų pasyvių pajamų, tačiau tai man žingsnis į priekį, džiaugiuosi, jog stengiuosi kažką daryti ir judėti į priekį, siekti tikslų.
 
Taigi, ko aš noriu iš jūsų?
 
Labai trumpai ir glaustai papasakojau apie savo padėtį ir tikrai labai norėčiau išgirsti kiekvieno jūsų patirtį apie jūsų studentišką gyvenimą, bei iš kur prasimanydavot pinigų, galbūt bandėte kažkokį verslą, investavote, o galbūt duosit patarimų ne tik man, o ir kitiems skaitantiems jaunuoliams, kokiu eiti keliu link geresnio gyvenimo, o ne link emigracijos. Ačiū.

Pats kelis metus vysčiau tokį verslą ir manau galiu atsakyti į tavo klausimus.
 
Mašinos plovimas be vandens tas pats kas prausimasis duše be vandens. Pasiemi skudurėli drėgną ir bandai nusipraust. Teoriškai įmanoma...
Tokiu būdu plaunant automobilį jis braižosi. Taškas. Bandyta ir įrodyta, nėra diskusijų šituo klausimu.
Vanduo nuplauna ŽYMIAI geriau, švariau ir greičiau. Taškas. Bandyta, lyginta, įrodyta.
 
Jeigu automobilis tik lengvai padengtas dulkių sluoksniu viskas ok, be vandens gali susitvarkyti. Jeigu atvaro pavažinėtą po tešlas, aplipusį smulkiais akmenukais - sėkmės tau jį plaunant be vandens ir nesubraižant. Visas tas bullshit, kad ta chemija sutirpdo purvą (stambaus smėlio, smulkių akmenukų tikrai nesutirpdo) yra tik smegenų plovimas.

Smagiai susiskaitė :) Pats keliavau su busiuku 2011 metais į UK, į braškynus, ir gyvenau karavanų miestely su latviais (ačiū dievui su šauniais jaunuoliais), tai labai lengva įsivaizduoti visus autoriaus potyrius ir išgyvenimus :)
lauksiu istorijos tęsinio :)
 
Labai gerai tokios išvykos į vergovę, jauname amžiuje, kol dar stojiesi ant kojų. Duoda gerą spyrį į šikną, leidžiantį suprasti, kaip sunkiai gali būti uždirbami pinigai.

Labas vakaras,
 
Sukūriau temą, kad atgaivinčiau šiokius tokius prisiminimus iš praeitos vasaros, kurią praleidau Olandijoje, o pardaviau lenkams. Tikiuosi, kad ši tema atsakys į iškilusius klausimus, tokius kaip: ar verta važiuoti? ar parsivešiu kažką? Trumpas pasakojimas, be jokių pagrąžinimų ir visiškai tikri išgyvenimai iš Olandijos!
 
 
NUO KO VISKAS PRASIDĖJO?

 

2016 gegužės mėnesį su vienu iš geriausių draugų sugalvojome išvykti kažkur padirbėti keletai mėnesių, jog užsidirbti savom išlaidom.. Šis draugas 2015 metų vasarą pardavė UK, tad ieškojome kitos vietos kur išvykti, nes man dokumentų tvarkymasis užtruktų gana ilgokai, dar būsto paieškos dasidėtų ir neduotų norimo rezultato. Po gana nesunkių paieškų užsiregistravome Qbis.lt (gegužės viduryje). Tą pačią dieną su mumis ir susisiekė telefonu, pasiteiravo ar tikrai domina darbas Olandijoje, paminėjo, jog bus pokalbis, tam, kad įsitikintų, ar mokame anglų kalbą. Sutarėme, kad kažkurią dieną paskambins į skype, įsijungsime vaizdo kameras ir pasikalbėsime.. Iš pradžių pokalbis vyko su lietuvaite, kuri papasakojo šiek tiek apie Olandiją, kokius darbus gali pasiūlyti, kokių mes norėtume patys, kokio atlyginimo tikėtis. Poto įvyko pokalbis su užsieniečiu, kurio klausimai buvo elementarūs: kaip sekasi? kuo užsiimi? kodėl nori išvykti į užsienį? ar esi dirbęs kažkur kitur? Toks trumpas pokalbis su draugu ir manimi įvyko, tuomet į elpaštą atsiuntė .pdf failą, kuriame buvo dar šiek tiek informacijos, kitaip tariant DUK. Taip pat atsiuntė dokumentus, kuriuos turėsime užpildyti, nuskenavę atsiųsti. Paklausė kada galėtume išvykti, iškart nedvejodami pasakėme, kad po paskutinio egzamino, lyg gerai pamenu 18 dieną. Sakė, kad savaitę prieš paskambins ir paklaus, ar tikrai važiuojame ir duos vežėjo numerį. Sulaukėme skambučio, atsiuntė vežėjo numerį, užsirezervavome vietas ir sutarėme laiką, kuriuo turime būti parduotuvės aikštelėje. Ai, be to.. Paminėjo, kad dirbsime prie daržovių linijos.


 
 
1-2 DIENOS IKI IŠVAŽIAVIMO

 

Laikas bėgo nejučia, reikėjo jau pakuotis ir žiūrėtis daiktus. Pasiskolintas lagaminas jau namie, beliko nuvažiuoti į 'škurlyną' ir nusipirkti rūbų darbui..
 
Trumpas list'as ką pasiimti:
 
• Neperšlampamus rūbus.
• Savo patalynę (kad nereiktų pirkti)
• Rūkyti gaminiai (tai ką valgote)
• Rūkalai (jeigu rūkote, nes pakelis ten kainuoja ~7 eur)
• Rūbai darbui (džinsinės kelnės, buvo reikalaujamos)
• 200 eurų.
 
Daugiau nesugalvoju šiuo momentu, bet jeigu kas papildysiu. Neprisipirkite priežiūros priemonių (užteks savaitei pasiimti), o ką reiks nusipirksite.. Būtent priežiūros priemonės nėra brangios. Visokios dušo žele - 1eur, didelė bonkė.
 
Dar į kelionę įsidėjau maisto, kurio beveik neprireikė (kodėl? Papasakosiu toliau).


 
 
BIG DAY, IŠVYKIMAS - KELIONĖ.

 

Kad ir kaip nesukantrumu laukiau, pagaliau išaušo ta diena, kuomet palieki šiltus namus, kuriuose būni pamaintintas ir žengi tolimesnį žingsnį į savarankišką gyvenimą. Prieš miegą negalėjau gerai užmigti, nes šioks toks jauduliukas ėmė, visgi čia ne iš Šiaulių į Kauną nuvažiuoti. Su vairuotoju buvo sutarta, kad susitiksime 7h ryte. Su draugu, jau buvom sutarę, kad susitiksime 6:50, ten jau tuo metu ir stovėjome. Laukėme nekantriai atriedančio mikroautobuso, dar permesdami keletą žodžių su draugu, jo tėčiu. Į aikštelę užsuka Ford transit, kokių 2002 metų ir pirma mintis: '######, su šitu šūdu tikrai nepasieksim Olandijos'. Dedamės daiktus, paskutiniai rankos paspaudimai ir mes jau važiuojame link Šiaulių. (P.S. Vairuotojas nuo Telšių pusės atvažiavo). 8:00 išvykstame iš Šiaulių į Kauną, kurį pasiekiame per 1:30h, kurios buvo tikra kančia. Šalia sėdintis čiūvas, neblogai atšventė išleistuves ( ne mokyklos, o rajono draugų tikriausiai ). Rankoje alaus skarbonkė, už nugaros burbanti boba, kuri priekaištauja dėl vakar vakaro ir pats atsiduoda neblogu pachmielu, beje, kelėnų rėmimasis į priekyje esančią sėdynę irgi nežadėjo nieko gero.
Atvykstame į Kauną. 'Megos' aikštelę, kur susitinkame su dar 2 mikroautobusais.. Gera žinia! Su šitais triperiais toliau nevažiuosime, mus išskirstys po Mercedes Sprinterius, kurie tikrai patogūs. Vieni važiavo į Veghel (tarp jų ir aš), kiti į kitus miestus, kur laukuose dirbs (nepavydžiu). Valandą dar stoviniavom Megos aikštelėje, kol atvyko kiti mikroautobusai, poto užsukome į degalinę paimti dar keletos pakeleivių ir mes jau pakeliui link Lenkijos. Ausinės užsidėtos, muzika - check ir galima numigti dar keletai valandų. Sustojome dar prieš Lenkijos sieną, poto pačioje Lenkijoje ir kažkur stojome papusryčiauti.. Visi 3 mikroautobusai, lyg karavanas (panašu į coca colos reklamą). Už gana neblogus pusryčius (kepsnys, bulvytės, daržovės, vienas lenkiško alaus) sumokėjome po 12 zlotų. Ir vėl kelionėje, keletas sustojimų dar Lenkijoje, Vokietijoje ir naktį (01:00, o gal 02:00 jau buvome prie Olandijos sienos). Visi trys mikroautobusai sustojo, vairuotojai numigti keletą valandų.. Šitas trumpas numigimas nuėjo ne į naudą, nes važiuojant keletą kartų pajutau, kaip mikroautobusas pradėjo krypti į šoną, o sunkvežimis prašvilpė pro šoną.. Tuomet vienintelė mintis, kad kelionė tuoj užsibaigs.. Bet dėkui Dievui, kad po tokio užsnūdimo, vairuotojas nebesudėjo akių. Veghel mieste buvome gal 05:30, palikti prie viešbučio..


 
 
1 DIENA OLANDIJOJE.


Buvo pasakyta, kad yra išnuomoti kambariai, bet.. Į juos būsime įleidžiami geriausiu atvėju ~14h. Vietoje kirmyti nesinori, tad pasivaikščiojome po rytinį Veghel.. Norėčiau paminėti, kad atvykome sekmadienį, kur beveik niekas dirbti neturėjo.. Matėme, kad žmonės ruošiasi turguj, praėjome HOBIJ ofisą, kuriems ir dirbsime.. Prastumėm geras porą valandų ir grįžome atgal į viešbutį.. Galutinai susipažinome su dviem vyrukais iš mikroautuboso (30-33 metų). Taip dar greitai prastumėm geras 5h, kuomet davė korteles ir įleido į kambarius. Susitempėm daiktus, nuėjome į dušą, kad atsigauti po kelionės, numigome dar porą valandų ir išėjome vakare į miestą. Barai pilni olandų, parduotuvės nedirba.. Užsukome išgerti po bokalą alaus ir užkąsti, nes vakaras buvo karštas. Vėliau grįžome į viešbutį ir nuėjome miegoti, nes 8:30 turėjome būti pasiruošę išvykti į ofisą.
 
P.S. Vienas vyrukas tik vakarop suprato, jog jis nebe Lietuvoje.. Irgi neblogos išleistuvės buvo. Atvyko su viena kuprine, kurioje pasas, keletas rūbų ir cigarečių pakelis.


 
 
2 DIENA OLANDIJOJE.

 

Švediškas stalas pusryčiams, labai gerai suėjo. Papusryčiavę stoviniuojame vestibiulyje ir laukiame žmonių iš ofiso. Visus per kelis reisus nuvežė ir vėl sėdime.. Laukiame kol atneš dokumentus pasirašyti sutarčiai, poto laukiame kol visus veš į kitą miestą pasidaryti BSN/SOFI numerio. Išdavė darbinius batus (-20 eurų nuo algos), pasirašėme sutartis. Ir vėl bereikšmis laukimas.. Atveža dar užsieniečių. Ofise gal laukia 30 žmonių. Prastumti laiku stalo tenisą pažaidėm, kol sužinojome, kad niekas šiandien nevyks pasidaryti SOFI numerio, nes nebėra vietų. Vienus gražins į viešbutį, o mus išveš į gyvenamąją vietą.. Su mumis važiavo dar vienas užsienietis, kurį paleido tariame vienuolyne (iš buvusio vienuolyno padarytas namas, kuriame pilna lenkų). Mus vežė į Kaatsheuvel miestelį, kuriame karavanų rajonėlis, bet ne toks prastas.. Prisimenate, kur rašiau, kad susipažinome su dviem vyrukais? Su jais ir išvažiavome, nes sugalvojome apsigyventi visi 4, kad nereiktų gyventi su lenkais.. (Jie lenkų, rusų be problemų mokėjo, tik mes ne). Mūsų managerė, atsakinga už mus, lenkaitė Aneta. Atvyko pas jus ir pasakė, kad teks galbūūt pagyventi atskirai, kol surasime laisvą namelį visiems 4.. Deja, ši žinia nei vieno nedžiugino. Taaaačiau.. Dievas yra, atsirado vienas laisvas namelis, iš kurio turėjo išsikraustyti 4 užsieniečiai ir išvažiuoti namo.. Beldžiam, beldžiam niekas nedaro.. Durys atrakintos, namelyje tuščia. Geriau jau nebūčiau užėjęs, nes vaizdelis nekoks.. Neblogos išleistuvės tradicija ir čia. Paliktos narkotinės medžiagos (milteliai), sulaužytas stalas, kibiras (rūkyti žolei). Neplauti indai visur, kambariai pilni šiukšlių, o ant namelio stogo atsirado koja nuo laukinio stalo (kuri nukrito po 1.5 mėn per audrą ir tuomet sužinojome). Staiga vienas praeivis iš Latvijos, matosi etatinis alkoholikas, kuris geria jau 2 savaites iš eilės, užsiminė, kad neblogas vakarėlis čia vakar buvo ir pats dalyvavo.. Thx, Sherlock, patys matom. Visas vakaras buvo paskirtas tvarkymuisi, naujieji bičiuliai taip pat pritarė, kad pusė daiktų teks mest laukan (kaip puodai, lėkštės), nes savų atsivežėm ir neaišku, kuo sergantys buvo prieš tai gyvenę.. Išvalytas dušas, sutvarkyti kambariai ir virtuvė, tuomet ir atsigavo vaizdelis.. Be to, persistatėm virtuvę pagal savo patogumą. Reikia atšvęsti įkurtuves, bet lietus pila, kaip iš kibiro.. Su draugu bandome išsiaiškinti kur parduotuvė, klausiame praeivių,kurių dauguma nemoka anglų k.(tame tarpe ir paauglės merginos), vienas besakantis, kad čia gyvena 8 metus ir artimiausia parduotuvė už 7km nuo čia. Šis pasakymas nenudžiugino, pasigavome WIFI ir radome Albert Hejn už 1.5km nuo savęs. Nusipirkome užkandžių vakarui, alaus ir grįžome į savo naujuosius namus, taip bepratęsdami pažintį su naujaisiais kambariokais.
 
Kaip matote 2 diena pilna netikėtumų.
 


 
BUS PILDOMA!