Taip netyčiom užtikau akciją kuri vyksta www.domena.pl svetainėje - *.eu domenų kaina 0.00 zl. :) Išbandžiau ir lygtais viskas gerai, domeną aktyvavo. Nors nežinia ar neatjungs tokios akcijos su visais domenais.
Taip netyčiom užtikau akciją kuri vyksta www.domena.pl svetainėje - *.eu domenų kaina 0.00 zl. :) Išbandžiau ir lygtais viskas gerai, domeną aktyvavo. Nors nežinia ar neatjungs tokios akcijos su visais domenais.
Dabar padaryta jog css failiuką bando nuskaityti iš "komentavimas/20/" katalogų, bet juk tokio katalogo nėra ir tuolabiau "stilius.css" failo. Turėtų būt aišku.
Šiandien rašau čia, nes noriu papasakoti apie tai, kaip "sklandžiai" man ėjosi apsipirkimas www.varle.lt parduotuvėje ir tuo pačiu padėti šiai žinomai parduotuvei tapti dar žinomesnei, tik iš objektyvesnės pusės. Na o potencialūs pirkėjai galės objektyviau įvertinti, ar tikrai nėra geresnio varianto apsipirkti nei varle.lt. Turbūt jau supratote, kad viskas bus susiję su tuo, kaip sekėsi ginti savo, kaip vartotojo, teises. Bet iki to dar prieisime. Apie viską papasakosiu nuo pradžių.
Ogi istorija prasidėjo nuo to, kad aš turėjau spręsti: Ar pirkti naują nešiojamą kompiuterį, ar tiesiog jį atnaujinti? Mano nešiojamas kompiuteris nėra toks jau senas - modelis yra Asus K52F. Ir visgi dirbo gan gerai visą tą laiką. Niekas jame praktiškai negedo. Procesorius irgi visai normalus - Intel i3 370M. Tiesiog toks kompiuteris, kuris galbūt galingiems žaidimams (pagrinde dėl vaizdo plokštės) ir netinka, bet darbui, mokymuisi, programavimui tokio kompiuterio tikrai užtenka. Tačiau buvo viena bėda - jame tebuvo 3 GB operatyviosios atminties. Kaip ir mažokai, kai tenka visą laiką laikyti įjungtą Skype, kelias naršykles ir dar kokią nors IDE, po to tekstų redaktorių. Toliau, stengdamasis atsakyti sau į šį klausimą, priėjau išvados, kad mano kompiuteriui nieko netrūko - išskyrus operatyviosios atminties. Todėl nusprendžiau nusipirkti 8 GB operatyviosios atminties (tiek mano nešiojamas kompiuteris gali daugiausia adresuoti) ir dar pasinaudoti juo bent dvejus ar trejus metus. Taip man išeitų žymiai pigiau nei pirkti naują kompiuterį. Taigi, į klausimą, ar pirkti naują laptop'ą, ar tiesiog jį atsinaujinti, po šiokios tokios analizės sau atsakiau.
Kas toliau? O toliau jau sekė tinkamų RAM'ų paieškos. Taip jau yra, kad bet kokio RAM'o į laptop'ą neįmesi. O man būtent reikėjo DDR3-1066 SO-DIMM. Toks būtų idealus atvejis. Šiaip tiktų ir DDR3-1333 SO-DIMM (beje, dabar būtent su tokiais ir esu), tik procesorius išnaudotų tokio RAM'o galimybes 1066 lygyje. Tuomet dar nebuvau tikras, ar DDR3-1333, DDR3-1600 TIKRAI tiktų mano kompiuteriui, todėl visur, kur tik galėjau, stengiausi surasti būtent DDR3-1066 tipo RAM'us. Ir radau. Ir kurgi? Būtent, radau ten, apie ką dabar ir rašau visą šią ilgą istoriją: "nuostabiojoje" varle.lt. Štai jų siūlomas modelis - http://www.varle.lt/nesiojamu-kompiuteriu-atmintys-ram/nesiojamo-kompiuterio-atmintis-atmintis-kingston-4gb--181959.html. Argi nenuostabu? 4GB, DDR3-1066 ir dar SO-DIMM. Viskas, ko būtent ieškojau. Taigi, beliko tik užsakyti ir sulaukti savo prekės. O dar puikiau, jog parašyta, kad prekė bus pristatyta per 2-4 darbo dienas. Na argi gali būti geriau? Šiandien užsakysiu, o jau vėliausiai po keturių dienų gausiu prekę. Ech, ne rožėmis viskas klota... Pačioje pradžioje varle.lt ir SMS'us siuntinėjo, kad užsakymas gautas, po to siuntinėti pradėjo, kad vykdomas ir pan. Kaip puiku, kad apie viską jie dar ir informuoja! Iškart pasakysiu, kad užsakymą pateikiau 2012-10-21 (tai buvo sekmadienis), tad jau ketvirtadienį (t.y. 2012-10-25) turėjau gauti savo prekę tiesiai į namus, kadangi tai buvo ketvirta darbo diena. Na bet iki pat trečiadienio jokių žinių apie prekę. Taigi, aš jiems nusprendžiau parašyti ir tiesiog pasiklausti, ar 2012-10-25 galiu tikėtis prekės. Aš savo laišką parašiau 2012-10-24. Jo turinys buvo toks: http://img33.imageshack.us/img33/7456/uzsakymas.png O štai kitą dieną su manimi susisiekė vienas iš varle.lt atstovų - legendinis Lukas Kareckas. Ir iš jo sulaukiau šokiruojančio atsakymo: http://img515.imageshack.us/img515/3901/uzsakymas1.png Galvoju: "Oba, tai 2-4 dienos buvo pas juos melas?". Tad tiesiog nusprendžiau gan įžūliu tonu paklausti, kas čia per nesąmonė. Ir, kadangi viskas vyksta ne pagal jų nurodytą terminą, t.y. negaunu to, ko tikėjausi (o tikėjausi gauti Kingston 4 GB DDR3-1066 per 2-4 darbo dienas), pasiūliau derėtis dėl kainos, kadangi tokią situaciją galima jau traktuoti kaip kokybės neužtikrinimą. Taigi, parašiau Lukui Kareckui tokį atsakymą: http://imageshack.us/a/img818/9351/uzsakymas2.png
Gan greitai (pagyrimas Lukui) sulaukiau iš jo atsakymo, kuris man pasirodė kartu ir juokingas, ir įžūlus: http://imageshack.us/a/img846/3962/uzsakymas4.png
Tai va, prasidėjo jau visokios pasakos apie prekes ne jų parduotuvėje, naktinius sistemos naujinimus. Na tai po galais, jeigu prekė ne jūsų parduotuvėje, tai gal apie tai parašykite savo saite? Ai tiksliai, tik naktį veikia jūsų cronjob'as. O maniau, kad varle.lt programavo rimtesni programuotojai. Na galbūt labai daug atminties suvalgytų visų prekių naujinimas iškart, bet yra vienas dalykas. Visų prekių niekas nelanko. Kiekis kartų, kad kažkokia prekė bus aplankyta, yra visai nedidelis. Vadinasi, vos tik klientas užeina kažkokios prekės žiūrėti, jam ji turėtų būti atnaujinama automatiškai. Negi šitaip pagalvoti jiems buvo taip sudėtinga? Matyt, geriau jau jiems imti ir viską naujinti tik naktį, nors galbūt net tie naktiniai naujinimai būtų nebūtini, jeigu tik lankomos prekės būtų naujinamos, o naktiniai naujinimai atliekami prasivalymui. Tiesiog užtenka elementaraus programavimo ir šiokios tokios matematikos pritaikymo, kad vartotojai nebūtų mulkinami jų niekam tikusios sistemos. Na bet tas dar nieko. Juokingiausiai nuskambėjo pasiūlymas pirkti prekę už 157 Lt kartu su pristatymu (iš viso man prekė turėjo kainuoti 157.98 Lt). Oho kokia nuolaida už netikusį aptarnavimą - net 98 centai! Tiesiog įspūdinga. Na tikrai galėtų jie bent jau simboliškai nuleisti 5 Lt, o ne kažkokiais centais. Litu galų gale tegul nuleidžia ir tai jau atrodys solidžiau. O čia dabar atrodo jie kaip bomžai, bandantys nugriebti iš kliento kiekvieną varganą centą. Nežinau, bet su klientais reikia dirbti profesionaliau. Na bet galvoju, galbūt išeis susitarti. Tad pasiūliau nuleisti kainą iki 150 Lt: http://imageshack.us/a/img252/338/uzsakymas5.png
Ir, mano nuostabai, sutiko jie (reiškia, jie gauna ganėtinai pigiai tas prekes ir užmeta nežmonišką antkainį): http://imageshack.us/a/img43/3799/uzsakymas6.png
Na tiesiog puiku. Atrodo, varle.lt yra puiki parduotuvė, jeigu galima iki tokio lygio susitarti su jais. Tad jiems nurodžiau visas detales dėl susisiekimo su manimi. To laiško nerodysiu, nes jame yra mano asmeninių detalių, kurių viešinti nenorėčiau.
Taigi, pradėjau laukti pirmadienio. Šiaip jau galėjau ir nebelaukti, atšaukti užsakymą, bet galbūt išties kažkokia klaida įsivėlė. Juk visi suklysta. Reikia vertinti lanksčiai, suteikti galimybę ištaisyti nesuspratimus. Taigi, atėjo pirmadienis. Ir jau labai tikėjausi gauti savo išsvajotąją prekę. Tad aš jiems parašiau (pripažįstu, gan įžūliai, bet tą "turėtų būti" supratau, jog bus, nes pagal viską jie turėjo užsakyti prekes ir gauti patvirtinimą, kada jas gaus, o pirmadienį tiesiog viską išpakuoti ir išsiuntinėti ar pranešti klientams): http://imageshack.us/a/img189/2678/uzsakymas7.png
Atsakymo pirmadienį NESULAUKIAU. Na buvau kantrus ir parašiau jiems dar antradienį: http://imageshack.us/a/img819/3804/uzsakymas8.png
Na bet panašu, jog prasidėjo mano pokalbiai ne su Luku Karecku, o su siena. Akivaizdu, jog žmogelis tyčia ar netyčia ignoravo viską, ką aš jam parašiau. Na tuomet nusprendžiau griebti jautį už ragų ir tiesiogiai su jais pasišnekėti. Numeris buvo, tad ėmiau ir paskambinau. O čia jau prasidėjo visos "linksmybės"...
Pirmiausia lyg ir viskas gerai buvo. Prisiskambint išeina, pakelia. Bet, kai kalbi, tada prasideda tokie išsisukinėjimai: "Oi, mes čia turime krūvą prekių ir nieko nespėjame. Paskambink už 15 minučių ir bus aišku". Paskambinu už 20 minučių. Lukui prisiskambinti nepavyko, nes jis kažkodėl nekėlė (matyt, kavą gėrė - skanaus jam), tad skambinau tiesiog varle.lt numeriu. Na ir atsiliepė kažkokia maloni mergina ir iš jos išgirdau tą patį, tik su kitokiu terminu: "Nuuuuuuuu, paskambink už kokio gero pusvalandžio, nes esame užsivertę prekėmis". Na gerai, gal iš tikrųjų jie užsivertę tomis prekėmis. Tai paskambinau šiek tiek vėliau nei po pusvalandžio. Kelis kartus dar jiems skambinau, tiksliai nepamenu, bet galiausiai išėjo taip viskas, kad jie pasakė, jog prekę TURI (o kad ji ne tokia, tai pabrėžtai neinformavo) ir kad galiu ją atsiimti. Taigi, nuvažiavau atsiimti tos prekės. Gavau ne Kingston 4GB DDR3-1066, o 4GB DDR3-1600. Sakė, kad veiks. Šiaip aš tuo abejojau, bet puikiai žinojau, jog neveikiančias prekes galima grąžinti per 7 darbo dienas nuo jos gavimo, tad paėmiau pabandyti - gal ne viską išknisau apie savo laptop'ą ir ne viską žinau. Visgi su geležimi per daug nedraugauju, daugiau programavimu užsiimu, o apie geležį žinau tik tiek, kaip pakeisti man reikalingas kompiuterio dalis ir kaip ji veikia loginiame lygmenyje. Tad be didelių įkalbinėjimų paėmiau tuos RAM'us. Įsimečiau juos į kompiuterį, bandau užkrauti savo Windows 7 - nieko, kompas persikrauna nuo pat tos akimirkos, kai operacinei sistemai prireikia naudoti operatyviąją atmintį. Įdomu, kokios bėdos? BIOS'uose rodo lyg ir, kad yra tie 8 GB RAM'o, tad gal turėtų veikti (na dabar jau žinau, kad nebūtinai, nes RAM'ų cache pasiekimas veikia kitaip nei adresavimas į RAM'us). Galėjau pasidžiaugti tik tuo, jog praktiškai įsitikinau, kad mano motininė tikrai sugebėtų palaikyti 8 GB. Bet, kadangi neveikė tie RAM'ai, atgal susidėjau senus - viskas puikiai veikė. Na tuomet paleidau Hiren BootCD ir pasižiūrėjau, kas vyksta, Su veikiančiais RAM'ais ateinama iki pat 100% pass, o va su tais RAM'ais, kuriuos man davė, pirmas testukas (cache) ateina iki 100%, po to kelias sekundes pastovi ant pass 0% ir kompiuteris "stebuklingai" išsijungia. Išsijungia ir viskas - nieko nei daugiau, nei mažiau. Tad akivaizdu, jog man įkišo neveikiančius RAM'us. Todėl spalio 31 dieną nuėjau pas juos pakeisti RAM'ų. Ir sulaukiau tokių labai keistų klausimų. Na pirmiausia gavau pasiūlymą pasikeisti RAM'us - į lygiai tą patį NEVEIKIANTĮ modelį. Jeigu man neveikė šitas modelis, tai niekas to paties modelio neveiks, nebent jų prekė buvo brokuota. Bet tai pala? Nejaugi jie RAM'ų netestuoja, kad tokius pasiūlymus mėto jie man? Bet kokiu atveju nesupratau, ką jie tuo pasakyti norėjo. Tad sakiau, jog duotų kitus RAM'us, nes šitie tikrai neveikia. Na po to prasidėjo vėl laužymasis ir sekė klausimas, kuris tiesiog užmušė: "O Windows'ai pas jus legalūs?" Puiku, kad Lukas Kareckas turi telepatinių gebėjimų atspėti, kokią OS naudoju (aš jam to tai nesakiau iškart), bet matyt su daug kuo atspėtų tai. Na tiek to. Mano Windows 7 yra legalūs ir jam tą pasakiau. Po to pasiūlė pabandyti kitą Windows 7 instaliaciją. Gerai čia nuskambėjo jo toks pasiūlymas kažkaip... Dabar kodėl turėtų viena instaliacija neveikti dėl naujų RAM'ų, o kita veikti? Galima daryti tokią prielaidą, kad Microsoft gamina vienas instaliacijas brokuotas, o kitas geras, ir man pakliuvo brokuota instaliacija. Vau, kaip man nepasisekė. O atsižvelgiant dar į tai, kad paskutinius du kartus man Windows 7 perrašyti pavyko kuo puikiausiai, tai atrodo absurdiška, kad dabar neveiks. Daugmaž RAM'ai geri, o programa, kuri juos naudoja, bloga. O architektūriškai kalbant, viskas vyksta Assembly lygmenyje, tad tikrai nesąmoningai atrodo kaltinti programinę įrangą, kuri naudoja procesorių. Na taip, galimybė, kad programa nekorektiškai adresuos atmintį, yra, tačiau, come on, Windows 7 prieš paleidžiant juos į produkciją, buvo testuoti šimtus tūkstančių kartų ant visokių skirtingų kompiuterių, platformų. O dabar atsiranda kažkokios parduotuvėlės atstovas ir seka pasakas, kad blogi Windows'ai. Na bet gerai, šiaip nei taip pavyko išprašyti, kad duotų kitus RAM'us. Ir vėlgi "nuostabu" - davė tuos pačius 1600, sakė, kad TIKRAI turi veikti. Na gerai, paėmiau ir nusprendžiau, kad, jeigu ir šį kartą neveiks, tai atsiimsiu sumokėtus už prekę pinigus. Be to, jie žadėjo dar kitą savaitę atvežti jau 1066 RAM'us (ir lapkričio 7 dieną jie iš tikrųjų juos atvežė, bet iki to dar prieisime! ;D).
Tad prasidėjo "naujų" RAM'ų bandymas. Savaime suprantama, viskas vėl neveikė ir Hiren BootCD rodo pass: 0% ir kompas vėlgi "stebuklingai" išsijungė. Be to, "naujų" į kabutes paėmiau todėl, kad Lukas Kareckas man įkišo realiai mažiau vertus RAM'us, t.y. pigesnius RAM'us nei aš mokėjau. Ir be to, skirtingų modelių, kas man nepatiko. Jeigu jau perku RAM'us, noriu, kad mano kompiuteryje jie būtų vienodo modelio ir vienodos talpos. Gerai, kad buvau pasilikęs atsarginį variantą. Iškart iš varle.lt parduotuvės nuvariau į TOPO Centrą ir ten nusipirkau du Kingston 4GB DDR3-1333 chip'us už tuos pačius 150 Lt. Taigi, iš viso jau buvau išleidęs 300 Lt. Daugokai, ar ne? Taigi, 2012-10-31 turėjau iš viso keturis chip'us - du iš varle.lt ir du iš TOPO Centro. Būtent TOPO Centro RAM'ai ir suveikė kuo puikiausiai ir dabar šią žinutę rašau, naudodamasis TOPO Centro suveikusiais RAM'ais. Ir jiems esu dėkingas už tuos RAM'us. Kokybė puiki, kompiuterio našumas smarkiai padidėjo ir dabar galiu džiaugtis savo nešiojamu kompiuteriu artimiausius 2-3 metus (bent jau tikiuosi tiek). Be to, man dar iš TOPO Centro pusės patiko tai, kad personalas buvo kažkiek labiau kvalifikuotas nei varle.lt. Buvau pas juos dar anksčiau pasidomėti dėl RAM'ų (teko užvažiuoti į Šiaurės miestelį, tad man pakeliui buvo). Pasakiau kompiuterio modelį, pasakiau, ką procesorius priima. Man pasakė, kokie RAM'ai mano kompiuteriui tiktų, bet RAM'ų pirkti nesiūlė. Siūlė pasidomėti plačiau. Iš tikrųjų, ir nebūčiau pirkęs RAM'ų. Tiesiog buvo įdomu pažiūrėti, ką jie turi ir už kokias kainas. Na o prieš nupirkdamas mandagiai paklausiau, ar bus galima grąžinti, jeigu RAM'ai neveiks. Šiaip kiekvienas prekybininkas į šį klausimą privalo atsakyti TAIP be jokių išsisukinėjimų, bet norėjau pažiūrėti, kokio lygio žmonės ten dirba. Ir sulaukiau atsakymo, kurio tikėjausi: "Taip, bus galima grąžinti". Taigi, jau turėjau RAM'us, kurie veikė (TOPO Centro) ir neveikiančius (varle.lt).
O su varle.lt buvo jau įdomesnė istorija. Jeigu prieš tai dar galėjai palaikyti personalą tik šiek tiek nekvalifikuotu, bet gan maloniu, tai dabar net ir epitetas malonus nuo jų atkristų. Ir aš nieko nevyniosiu į vatą. Iškart sakysiu tiesiai šviesiai, kas buvo. Taigi, buvo 2012-11-07 (t.y. vakar, antradienis). Oficialiai RAM'us gavau spalio 30 dieną, tad, atmetant 2012-11-01 ir savaitgalį, juos galėjau grąžinti ir atgauti sumokėtus pinigus arba pakeisti prekę (mano pasirinkimas) iki rytdienos. Bet, kadangi veikiančius RAM'us jau turėjau, tai tiesiog panorau atgauti pinigus. Taigi, aš paskambinau Lukui Kareckui ir iškart ėjau prie reikalo. Sakiau, kad RAM'ai neveikia ir paklausiau, ar galima grąžinti juos bei atgauti sumokėtus pinigus. Ir kogi sulaukiau? Ogi legendinio Luko Karecko atsakymo: "Mikroelektronikos prekių pakeisti negalime. Čia tas pats, kas nusipirktum televizorių, juo pasinaudotum ir jį grąžintum dėl to, kad nepatiko". Na aš per daug nesišakojau, nes negalėjau konkrečiai išvardyti straipsnių, pagal kuriuos mano teisės ginamos (žinojau, kad tokie yra, bet numerių negalėjau pasakyti, nes neatsiminiau). Na toliau sakiau jam, kad RAM'ai visai neveikia ir norisi juos pakeisti. Tada sulaukiau įžūliausio ir bjauriausio atsakymo, kokio tik galėtų klientas sulaukti: "Matai, jeigu RAM'ai PAS MUS veiktų, tai mes pinigų grąžinti negalėtume". Gaila, kad to neįrašiau. Jeigu būčiau įrašęs, mielai pasidalinčiau garso įrašu, kad visi pamatytumėte, kokio lygio įžūlumu pasižymi varle.lt atstovai. Na čia įspūdinga tiesiog. Tai RAM'ai turi veikti man ar jiems? Jie paleidžia ant savo naujausio kompo su i7 procu ir naujausia motinine RAM'ų testą, jiems suveikia ir galvoja, kad viskas veiks ir ant i3. Gerai jie čia šneka... Na bet po to jis truputį nusileido: "Bet jeigu jums neveikia, galime pakeisti naujais, tais, kuriuos atvežė mums". Visa esmė buvo ta, kad jie jau turėjo užsakymą, kurį man turėjo jie pristatyti į namus dar spalio 25 dieną (juk jie taip pasirašę buvo), tačiau dėl jų niekam tikusios el. parduotuvės sistemos likau apgautas ir tarsi turėčiau jaustis kaltas, kad jie dabar turi prekę ir aš jos neimsiu už tai, kad man įkišo dvi blogas prekes, o norimos nepristatė laiku. Bet įdomiausiai nuskambėjo, kad pakeisti gali, o grąžinti pinigų negali. Na, atrodo, jiems čia problemos kažkokios. O kokios problemos, tai viskas čia aišku: jie užsakė prekę, sumokėjo pinigus ir nori pliuse likti mano, kaip vartotojo, teisių sąskaita. Bet aš jiems to leisti neketinau ir judėjau toliau. Pirmiausia išsiaiškinau konkrečius straipsnių numerius, pagal kuriuos mano teisės yra ginamos, o tuomet parašiau Lukui Kareckui laišką. Neskambinau dėl to, kad būtų reikėję daug kalbėti, o jis tiesiog nusisukinėtų ir problema neišsispręstų laiku. Be to, jeigu norėčiau informuoti apie varle.lt Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, turėčiau pirma prekybininkus įspėti apie savo teises ir pareikšti konkrečius reikalavimus raštu. Pirmiausia aš tą pradėjau daryti neformaliai raštu. Tai yra, parašiau jiems tokį ilgą laišką su visa informacija (dėl teksto ilgumo paveikslėlio nedariau): "Sveiki,
Įdomiai nuskambėjo jūsų maniera, kad negrąžinate pinigų už mikroelektronikos prekes arba grąžinate tik tuo atveju, jeigu neveikia pas JUS. Matote, veikti turi ne pas jus, o pas MANE, nes naudotis turiu preke aš, o ne jūs. O be to, paskaityti galima kad ir čia (DĖL DAIKTŲ GRĄŽINIMO IR KEITIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO): http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=141450 . Cituoju ketvirtą punktą, kad aiškiau matytųsi: 4. Jeigu pirkėjui buvo parduota netinkamos kokybės ne maisto prekė ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jos trūkumų, pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu iš pardavėjo reikalauti: 4.1. pakeisti netinkamos kokybės prekę tinkamos kokybės preke; 4.2. atitinkamai sumažinti prekės kainą; 4.3. per protingą terminą neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus; 4.4. atlyginti prekės trūkumų pašalinimo išlaidas, jeigu pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus trūkumus pašalino vartotojas pats ar trečiųjų asmenų padedamas; 4.5. vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir pareikalauti grąžinti už prekę sumokėtus pinigus. Iš ketvirto punkto matyti, kad turiu teisę pasirinkti - arba prekę pakeisti, arba atgauti sumokėtus pinigus. O aš noriu atgauti pinigus. Be to, yra dar keturioliktas punktas: 14. Jeigu pirkėjui nepatinka nusipirktos prekės forma, dydis, spalva, modelis ar komplektiškumas, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo ne maisto prekių pardavimo dienos, jeigu pardavėjas nėra nustatęs ilgesnio termino, pakeisti ją analogiška preke. Ir jį papildantis aštuonioliktas: 18. Pirkėjo reikalavimas pakeisti nusipirktą prekę analogiškomis prekėmis arba grąžinti sumokėtus pinigus dėl šių taisyklių 14 punkte nurodytų priežasčių netenkinamas įsigijus tokias prekes: parfumerijos, kosmetikos ir tualetinius preparatus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 33.03 - 33.07), fotografijos ir kinematografijos prekes (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 37.00), spausdintas knygas, reprodukcijas ir kitus poligrafijos pramonės dirbinius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 49.00), audinius (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 50.07, 51.11-51.13, 52.08-52.12, 53.09, 55.12-55.16), kilimines grindų dangas, išskyrus kilimus ir kilimėlius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 57.00), megztus vyriškus, berniukų, moteriškus arba mergaičių apatinius drabužius (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 61.07 - 61.09), kūdikių drabužėlius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 61.11), pėdkelnes, kojines, puskojines ir kitus panašius dirbinius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 61.15), siūtus vyriškus, berniukų, moteriškus arba mergaičių apatinius marškinius, naktinius marškinius, pižamas ir panašius dirbinius (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 62.07 - 62.08), kūdikių drabužėlius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 62.09), liemenėles, juosmenis, korsetus ir panašius dirbinius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 62.12), perlus, brangakmenius, tauriuosius metalus bei jų dirbinius, išskyrus dirbtinę bižuteriją (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 71.00, išskyrus 71.17), mašinas ir mechaninius įrenginius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 84.00), elektros mašinas ir įrenginius, garso įrašymo ir atkūrimo bei televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatus (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 85.00), antžeminio transporto priemones (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 87.00), laivus, valtis ir plaukiojančius įrenginius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 89.00), optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, kontrolės, medicinos arba chirurgijos prietaisus ir aparatus (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 90.00), laikrodžius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 91.00), muzikos instrumentus (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 92.00), ginklus ir šaudmenis (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 93.00), baldus, patalynės reikmenis, šviestuvus (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 94.00), žaislus, žaidimus, išskyrus sporto ir meškeriojimo reikmenis (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 95.00, išskyrus 95.06 - 95.07). Vadinasi, išeitų, kad turiu teisę atgauti pinigus pagal ketvirtą punktą arba gauti kitą veikiančių prekę - tai yra jau mano, kaip vartotojo, pasirinkimas. Niekur neparašyta, kad, jeigu veiks pas jus, tai galite ir negrąžinti pinigų. Galiu atsivežti kad ir savo nešiojamą kompiuterį ir parodyti, kad neveikia. Manau, puikiai patys žinote, kad konkretus kompiuterio modelis priima skirtingus RAM'us. Ir netgi yra programėlės, kurios pagal kompiuterio modelį nurodo, kokie RAM'ų modeliai tiks, o kurie ne. Todėl ir užsakiau Kingston KVR 1066 magistralės, o ne kitokį, nes tik tokį mano laptop'as priima (na gal 1333 irgi priimtų, bet jau nenorėjau rizikuoti). Tad tas jūsų "jeigu veiks pas mus, tai..." atrodo neprofesionaliai kaip iš kompiuteriais ir jų dalimis prekiaujančios parduotuvės atstovo. Lygiai taip pat kaip ir pasakymas "dėl nelegalių Windows'ų gali neveikti RAM'ai". Pas mane Windows'ai legalūs, tačiau jų legalumas ar nelegalumas nelemia, ar veiks RAM'as, ar ne. Tą lemia kompiuterio motininė plokštė ir procesorius. O jeigu procesorius negali adresuoti į RAM'ą, vadinasi, jokia programinė įranga nepadės. Programa tik naudoja procesorių, o ne perdaro jį ar visą geležį. Čia jau paprasta kompiuterių architektūros kurso dalis. Tad nelabai supratau jūsų, ką reiškia "negrąžiname pinigų už mikroelektronikos prekes". Jeigu viskas būtų veikę, nieko nesakyčiau, bet davėte antrą kartą chip'ą, kuris neveikė. Be to, šis chip'as dar nebuvo analogiškas tam, kuris nurodytas čekyje (ir dar mažesnės kainos, kiek supratau). Tad kažkaip reikia tą tvarkyti. Juo labiau, patys pasirašėte "Lengva gražinti brokuotas ar nepatikusias prekes" (http://www.varle.lt/info/apie-varle/), o per pokalbį telefonu užmetėte krūvą niuansų. Na taip, 18-as minėto taisyklių rinkinio punktas jums iš dalies tinka: 18. Pirkėjo reikalavimas pakeisti nusipirktą prekę analogiškomis prekėmis arba grąžinti sumokėtus pinigus dėl šių taisyklių 14 punkte nurodytų priežasčių netenkinamas įsigijus tokias prekes: parfumerijos, kosmetikos ir tualetinius preparatus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 33.03 - 33.07), fotografijos ir kinematografijos prekes (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 37.00), spausdintas knygas, reprodukcijas ir kitus poligrafijos pramonės dirbinius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 49.00), audinius (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 50.07, 51.11-51.13, 52.08-52.12, 53.09, 55.12-55.16), kilimines grindų dangas, išskyrus kilimus ir kilimėlius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 57.00), megztus vyriškus, berniukų, moteriškus arba mergaičių apatinius drabužius (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 61.07 - 61.09), kūdikių drabužėlius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 61.11), pėdkelnes, kojines, puskojines ir kitus panašius dirbinius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 61.15), siūtus vyriškus, berniukų, moteriškus arba mergaičių apatinius marškinius, naktinius marškinius, pižamas ir panašius dirbinius (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 62.07 - 62.08), kūdikių drabužėlius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 62.09), liemenėles, juosmenis, korsetus ir panašius dirbinius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 62.12), perlus, brangakmenius, tauriuosius metalus bei jų dirbinius, išskyrus dirbtinę bižuteriją (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 71.00, išskyrus 71.17), mašinas ir mechaninius įrenginius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 84.00), elektros mašinas ir įrenginius, garso įrašymo ir atkūrimo bei televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatus (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 85.00), antžeminio transporto priemones (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 87.00), laivus, valtis ir plaukiojančius įrenginius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 89.00), optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, kontrolės, medicinos arba chirurgijos prietaisus ir aparatus (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 90.00), laikrodžius (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 91.00), muzikos instrumentus (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 92.00), ginklus ir šaudmenis (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 93.00), baldus, patalynės reikmenis, šviestuvus (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 94.00), žaislus, žaidimus, išskyrus sporto ir meškeriojimo reikmenis (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 95.00, išskyrus 95.06 - 95.07) Kita vertus, niekur nėra nurodyta konkrečiai, kad tik mikroelektronikos prekėms. Yra nurodyta "elektros mašinas ir įrenginius, garso įrašymo ir atkūrimo bei televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatus (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 85.00)". Vadinasi, jeigu būčiau iš jūsų nupirkęs neveikiantį kompiuterį ar televizorių, galėtumėte sakyti lygiai tą patį, kad tik galite pakeisti, tačiau pinigų grąžinti negalite. Bet juk ne tokie įstatymai yra.
Dar daugiau, pasižiūrėkime, ką patys esate pasirašę dėl grąžinimo ir pinigų čia - http://www.varle.lt/info/grazinimas-garantijos/ . Ogi parašyta taip: Prekę galite grąžinti šiais atvejais: • jeigu gavote ne tai, ką užsisakėte; • jei gavote nekokybišką prekę; • kitais įstatymo numatytais atvejais. Ponai, pagal pirmus du punktus aš turiu teisę jums grąžinti prekę. Be to, aš pirkau iš jūsų prekę spalio 30 dieną oficialiai (taip parašyta jūsų čekyje). Toliau lapkričio 1 buvo nedarbo diena bei buvo savaitgalis lapkričio 3 ir 4 dienomis. Vadinasi, aš turiu teisę jums grąžinti prekę šiandien arba rytoj ir atgauti sumokėtus pinigus arba gauti kitą prekę. Aš pageidauju atgauti sumokėtus pinigus. Taip patys pasirašėte: "Jei nusipirkote prekę ir pastebėjote, kad ji yra nekokybiška, Jūs turite teisę grąžinti tokią prekę mums per 7 (septynias) darbo dienas nuo pristatymo Jums dienos. Tokiu atveju netinkamos kokybės prekė nemokamai pakeičiama į kokybišką prekę arba Jums grąžinami sumokėti pinigai".
Tikiuosi, išeis sutarti draugiškai. O jeigu neišeis, kreipsiuosi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Savo, kaip vartotojo teises, žinau. Tikrai neketinu nusileisti ir būti mulkinamas, tarsi nieko nežinočiau apie IT ir įstatymus. Visgi antrą kartą duodate nekokybišką prekę, RAM'o testas duoda apvalų 0% (nors mano veikiantys RAM'ai viską praeina iki 100%).
Pagarbiai, Vaidotas Strazdas" Manau, mano žinutė jiems turėjo būti aiški, bet mielasis ponas Lukas Kareckas liko lyg ir nesupratęs, ką aš jam pasakiau. Gavau tokį keistą atsakymą: http://imageshack.us/a/img821/9518/uzsakymas9.png
Iškart viskas prasideda nuo prielaidų, kurios teisiškai būtų klaidingos. Mat jie prekės tuo metu neturėjo ir aš esu dėl to dabar kaltas. Galbūt gaila jiems, bet aš nesijaučiu nei kaltas, nei dar koks. Teisiškai aš esu teisus ir tą puikiai žinojau. Juk prekės turėjo būti pristatytos per keturias darbo dienas, o aš geranoriškai sutikau palaukti NET devynias realias paras ir septynias darbo dienas, sutikdamas, kad galėjo kilti nesusipratimas. Bet, nepaisant to, jie man įkišo kažkokį šūdą, kuris jiems mat veikė, o man kažkodėl neveikė (na ne kažkodėl - mano kompiuteriui tas netiko ir tiek). Tad aš jiems taip ironiškai parašiau: http://imageshack.us/a/img717/9787/uzsakymas10.png
Po to prasidėjo stebuklingas neatrašymas. Parodžiau šią žinutę vienam pažįstamam. Tai sakė, kad Lukas Kareckas nuėjo straipsnio ieškoti. Bet, matyt, nieko neradęs grįžo ir ignoravo mano laišką. Na aš parašiau jam dar kartą. Gal iš tikrųjų žmogus nepamatė, ką aš jam parašiau, arba neaiškiai suformulavau savo reikalavimus? Tad retoriškai paklausiau: http://imageshack.us/a/img268/1711/uzsakymas11.png
Ir kogi sulaukiau? Ogi nieko. Eilinis ignoravimas. Ką galima pasakyti apie tokį bendravimą su klientais? varle.lt elgesio su klientais politika yra tokia: "Bendrauti su visais klientais, kurie reiškia pasitenkinimą arba nereikalauja pinigų grąžinimo, o visus kitus arba siunčiam nafig netiesiogiai, arba ignoruojame". Taip, tokia jų politika ir, manau, tą galima buvo suprasti iš jų laiškų ir mano nupasakoto pokalbio. Ir aš jau iš tikrųjų buvau pasiryžęs užpildyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos formą ir nusiųsti ją varle.lt atstovui Lukui Kareckui, su kuriuo turėjau kariauti, kad viskas atrodytų visiškai oficialiai ir būtų pagrindas apie juos informuoti. Bet pagalvojau, kad galbūt išeis tiesiog vėl paskambinti, jį priremti prie sienos, liaudiškai tariant, ir išsireikalauti to, kad pinigus jie grąžintų. Taigi, aš jam paskambinau. Tuomet Lukui Kareckui priminiau visus savo siųstus laiškus. Iš jo sulaukiau tos pačios dainelės: "Na elektronikos prekės kaip ir negrąžintinos". Būtent, jis sakė elektronikos, kas reikštų, jog, jeigu pirksite pas juos kompiuterį ir jums kompiuteris neveiks kaip man neveikė RAM'ai, jis laužysis taip pat ir nenorės grąžinti už kompiuterį sumokėtų pinigų, jeigu to pareikalausite. Tuomet aš jam pasakiau tiesiai šviesiai, kad įstatymai gina mano teises. Tuomet jau prasidėjo "atšilimas". Ir sako jis: "Minutėlę palauk". Nuėjo jis kažkur aiškintis dėl situacijos ir grįžo (bet tikrai ne po minutėlės, o mažiausiai po kokių penkių minučių) ir sako: "Gerai, galite grąžinti prekę". Kad pinigus galiu atgauti, nepasakė iškart, tad pasitikslinau: "Galiu grąžinti prekę ir atgauti sumokėtus pinigus?" Jis atsakė, kad galiu. Ir tuomet pasakiau, kad po valandos ar dviejų atvažiuosiu grąžinti prekės ir atsiimti pinigų. Man nespėjus visko pasakyti, jis telefono ragelį iškart numetė, kas dar kartą rodo, kaip jis negerbia klientų, pageidaujančių grąžinti už nekokybišką prekę sumokėtus pinigus.
Pagaliau sekė paskutinis etapas su varle.lt. Nuvažiavau į jų parduotuvėlę S. Žukausko g. 41. Ten nebuvo Luko Karecko iškart (gal pasislėpęs kažkur jis buvo?), bet buvo kitas vyrukas, kuriam pasakiau, kad noriu grąžinti prekę. Ir jau galvojau, kad vėl prasidės "linksmybės"... Jis klausia: "O kompiuterį čia turite su savimi?" Sakiau, kad neturiu. Sakė, kad būtų gerai, jog būčiau atsivežęs kompiuterį, nes gali būti kompiuteris nesuderinamas su RAM'ais (jis sakė tą patį, tik kitais žodžiais). Tad suprask taip: keisk motiną, keisk procą ir tada veiks. O kur pirkti motiną, procą? Teisingai, varle.lt. Gerai, jie to nesakė, bet tokios mintys kažkodėl kilo. Tuomet tiesiog papasakojau, kad dariau testą su Hiren BootCD ir man ant pass 0% po cache testo kompiuteris tiesiog išsijungdavo. Ir laimei, klydau dėl dar vieno "karo" su jais. Matomai žmogus viską suprato. Na o po akimirkos atėjo ir pati aptarinėjama žvaigždė Lukas Kareckas. Jam atidaviau RAM'us, jis ten pastovėjo prie kasos šiek tiek laiko ir man grąžino 150 Lt. Po to mandagiai pasakiau "Viso gero" Lukui. Iš jo mandagaus atsisveikinimo nesulaukiau (gerai, sulaukiau to iš tos pačios merginos, kuri siūlė skambinti po gero pusvalandžio). Tad varle.lt atstovas, kuriam buvo patikėtas sandorio vykdymas, net mandagiai atsisveikinti nesugebėjo. O kalbant dėl teisių apgynimo, tai buvo tiesiog puiku, nes tai reiškė, kad aš ką tik apgyniau savo, kaip vartotojo, teises, ir galiu tuo didžiuotis.
Apibendrintai kalbant apie šią istoriją, noriu pasakyti, kad varle.lt elgesio politika su klientais kardinaliai skiriasi, lyginant su tuo, ką jie yra pasirašę savo puslapyje. Jie pasirašo, kad gali grąžinti pinigus už nekokybišką ar neveikiančią prekę, myli savo klientus ir t.t. Tačiau per pokalbį "paaiškėja" tokie keisti niuansai, kad elektronikos prekių grąžinti negalima, bet jas galima pakeisti kitomis. Bet pagrinde jie prekiauja elektronikos prekėmis (na mačiau dar, kad uogienes pardavinėja - tad ne vien elektronika). Tai nejaugi nei vienos prekės negalima jiems grąžinti? Tiesiog nesąmonė čia...
Galbūt daug kas sakys iš jūsų, kad man grąžino pinigus ir ko čia dar kažką sakau? O sakau dėl to tai, kad varle.lt man akiplėšiškai melavo dėl galimybės grąžinti nekokybišką ar neveikiančią prekę ir atgauti sumokėtus pinigus. Taip, jie pinigus grąžino, bet tik po to, kai aš pats parodžiau charakterį, parodžiau akivaizdžias pastangas ir parodžiau jiems, kad visa tai geruoju ir tylėjimu jiems nesibaigtų. Tikrai būčiau rašęs pareiškimą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Galbūt užsiknisimo ir daug būtų, bet tai buvo principo reikalas - savo teises turėjau apginti ir, jeigu valstybė suteikia galimybes tą padaryti, geriau tuo pasinaudoti, o ne tylėti ir manyti, kad prekybininkai Lietuvoje yra kažkokie dievukai, ir tiesiog reikia susitaikyti su tuo, kai tau tokie veikėjai kaip Lukas Kareckas tiesiog myža ir šika ant galvos. Nei jie dievukai, nei ką. Įstatymai visiems galioja vienodai ir kiekvienas jų privalo laikytis. Dar daugiau, dėl savo veiksmų šioje situacijoje nei kiek nesigailiu. varle.lt mane apgavo pradžioje per savo kvailą sistemą, jog prekes turi, po to paaiškėjo, kad jų nėra, bet pirmadienį bus, nors realiai viskas atsirado tik 2012 metų lapkričio 7 dieną, t.y. buvo pavėluota net devyniomis darbo dienomis, kas yra siaubingai įžūlu. O vadinti nekantravimu, kai jau prekės nori po gero laukimo, yra tikrai bjauru iš jų pusės. Be to, jie dar ir du kartus neveikiantį produktą man įkišo. Kitaip tariant, jeigu kada planuosite pirkti dalis kompiuteriui, iš varle.lt geriau jų nepirkti. Tuo įsitikinau savo patirtimi. Man tai kainavo nemažai laiko ir nervų, kad galėčiau apginti savo teises. Jeigu varle.lt būtų iškart pradėję aiškinti grąžinimo procedūras, tuomet šios temos nebūtų. Apskritai iš jų tikėjausi tokios reakcijos: "Kada pirkote prekę? Ar turite prekės čekį? Kas jums neveikė?". Ir viskas. Pasakyčiau viską, kas neveikė, parodyčiau čekį, atgaučiau pinigus ir būtų baigta. Jeigu taip būtų, reikštų, kad jie moka į nesusipratimus tinkamai reaguoti. Bet savo akiplėšišku melavimu jie parodė, kad su varle.lt geriau neprasidėti. Pavyzdžiui, su kitomis parduotuvėmis tokių kvailų problemų kažkaip nebūdavo. Ir prekės laiku atvykdavo, ir grąžinimo garantijos būdavo joms duodamos. O čia kažkokios nesąmonės: prekės sandėlyje nėra ir dar, pasirodo, esi kaltas dėl to, kad nori gauti prekę jų nurodytais terminais. Taigi, su varle.lt geriau neprasidėti ir, jeigu tik yra galimybė, bendradarbiauti su kita parduotuve, nes varle.lt bandys padaryti bet ką, kad jus dezinformuotų dėl jūsų teisių. Jie jums meluos, kad tokių teisių neturite ir jums reikės sunkiai pakovoti dėl to, kad galėtume atgauti sumokėtus pinigus už nekokybišką prekę. Aš netgi tuo atveju pirkčiau iš kitos parduotuvės prekę, jeigu ta prekė būtų ir šiek tiek brangesnė nei varle.lt
O dabar, viską apibendrinus, noriu kažkiek ir patarti. Daug kas iš mūsų yra pirkėjai, vartotojai. Neleiskite visokioms varlėms iš jūsų akiplėšiškai tyčiotis. Visi vartotojai turi teises ir nereikia bijoti kovoti iki galo. Dažnai varlės jums norės meluoti, kad prekės grąžinti negalima, bet galima ją pakeisti kita. Čia yra totali nesąmonė. Įstatymų nustatyta tvarka jūs galite pakeisti nekokybišką prekę arba atgauti už ją visus sumokėtus pinigus (tai priklauso nuo jūsų pasirinkimo). O jeigu pardavėjas sako, kad negalima, tuomet pasakykite, kad kreipsitės į Valstybinę vartotojo teisių apsaugos tarnybą, ir turėtų visi ledai kažkaip nutirpti. O jeigu nenutirps, tai kreipkitės. Užsiknisimo turbūt būtų, bet bent jau savo teises apgintumėte. Kita vertus, dažniausiai pardavėjai nusileidžia po pasakymo, kad bus kreiptasi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Kaip matote, mano atveju varle.lt šiek tiek pasilaužė, bet po pokalbio iškart atsirado iš jų pusės "geranoriškumas" grąžinti 150 Lt. Toks geranoriškumas, kad net mandagiai atsisveikinti Lukas Kareckas nesugebėjo. Taigi, noriu nuoširdžiausiai padėkoti Lukui Kareckui už tai, kad man leido efektyviai apginti savo, kaip vartotojo, teises ir sudarė rimtą priežastį varle.lt aprašyti kaip pavyzdį, kad vartotojas TIKRAI GALI apginti savo teises, jeigu to tik kryptingai siekia. Ir visiškai nesvarbu, ar tai būtų kažkokia žalia varlė, kurios išsipūtimas tiesiogiai proporcingas troškimui nuplėšti kuo daugiau centų iš nieko neišmanančio vartotojo, ar tiesiog pikta nuodinga rupūžė, skleidžianti neaiškius melus, ar netgi kartu ir varlė, ir rupūžė. Taigi, dar kartą pakartosiu: SAVO TEISES APGINTI TIKRAI ĮMANOMA.
P.S. Nesu įsitikinęs, ar gerame skyriuje rašau žinutę. Tad jeigu skyrius netinkamas, gal moderatoriai galėtų perkelti temą į kitą, tinkamesnį skyrių? P.P.S. Kad nebūtų klausimų, ar šita istorija tikra, ar ne, pateiksiu kelis dokumentus, liudijančius šios istorijos tikrumą: 1. Užsakymo forma PDF formatu: saskaita_405324.pdf 2. O čia yra čekio foto (čekį varlės pasiliko sau) http://img259.imageshack.us/img259/4881/fotohdz.jpg Tik nuotraukos kokybė nekokia, nes fotkinau telefonu. P.P.P.S. Nuo šiol visus aferistus vadinsiu varlėmis. :)
Nors ir stengiausi, bet panašu, kad pasirinkau vlog'o darymą netinkamai šį kartą. Išimu, perdarysiu. Ačiū visiem už komentarus, be jūsų netobulėčiau niekaip :)
Sėdėjau aš prieš porą mėnesių eilinį kartą nieko neveikdamas ir supratau, kad.......nieko neveikiu! O juk man jau eina septyniolikti metai! Ne kartą iš draugų išgirstu, kaip ką nors pardavė, padarė ar kitaip prasisuko pinigo, kiekvieno tokio pareiškimo metu prakratydavau savo smegeninę ir suprasdavau - aš gyvenime nesu rimtai uždirbęs! Todėl pagaliau pasiryžau rimtai pasistengti ir pagaliau palaikyti rankose savo pačio prakaitu uždirbtą pinigėlį. Taigi jau kelis mėnesius naršau www.elance.com ir panašaus turinio tinklapius, kuriuose galėčiau susirasti šiokį tokį darbelį PHP programuotojui. Ir žinote ką? Ogi per visą tą laiką gavau gal 10 darbo pasiūlymų. Tačiau..... nebūčiau aš, jei visko nesumaučiau. :/ Paprastai pasitikėjimo gyvenime nestokoju, bet kai reikalai sukasi aplink pinigus - labai bijau įsipareigoti. Aš bijau, jog galiu nesuprasti, nesugebėti atlikti gauto darbo, todėl taip ir išeina, kad norom nenorom atsisakau darbo pasiūlymų tikindamas, kad to atlikti nesugebėsiu. Galų gale sumasčiau užsiregistruoti uždarbyje (nors ir naršau čia keletą metų - taip ir neprisiruošiau iki šiol užsiregistruoti). Tikiuosi, kad surasiu čia informacijos, bendraminčių, o svarbiausia - motyvacijos, kuri mane pastūmėtų ryžtingesnio gyvenimo link.
Šiek tiek apie mane Aš sau visada atrodžiau šiek tiek keistas. Juk turiu du, turbūt nesuderinamiausius pomėgius visatoje - programavimą ir vaidybą, kurią savo gyvenime atradau gan nesenai. Būdamas dešimties metų amžiaus pirmą kartą pamačiau HTML kodą, pradėjau jį studijuoti, dvylikos pradėjau mokytis PHP ir po kurio laiko nusprendžiau - būsiu programuotojas. Šis mano noras visą laiką buvo tvirtas ir sušlubavo tik porą kartų. Man turbūt labai pasisekė, kad mokykloje informatiką dėstęs mokytojas buvo jaunas, inovatyvus, bei visą laiką palaikantis ir vedantis kompiuteriu mokslo keliu. Artėja ir laikas, kai teks rinktis aukštąją mokyklą. Kadangi Lietuvos nemyliu ir čia gyventi nesiruošiu (nesupykit patriotai), tai ir nežiūriu į KTU, VDU ir panašius aukšto reitingo 'U'. Visą gyvenimą svajojau gyventi Amerikoje, todėl žūt būt stengsiuosi išlaikyti tarptautinį anglų kalbos testą ir įstoti į koledžą už Atlanto. Didelę mano laiko dalį užima mokslai ir kūrybinė veikla, tačiau visada randu laiko ir pailsėti, linksmai praleisti laiką. Paprastai mėgstu nedidelę gerų draugų kompaniją, bet būna dienų, kai noriu tiesiog pabūti vienas. Visiškoj tyloj. Ir negalvoti apie jokias problemas. Nors juk visiems reikia tokių "Time-out'ų". :) Vienas svarbus dalykas - negaliu pakęsti žiemos! Nu Jėzau.... nėra baisesnio jausmo, nei klampojimo per šlapią sniegą šeštą ryto į autobusą smegenyse spengiant šalčiui. Jei būčiau Dievas - išbraukčiau žiemą iš savo kalendoriaus. Bet aš ne Dievas. Ir apskritai, į Jėzų netikiu. Mano galva - religiją žmonės susikūrė tam, kad galėtų nusimesti dalį atsakomybės nuo savo pečių. C'mon žmonės! Juk patys statote savo likimą ir joks dievuliukas jums nepadės labiau, nei padėtų ryžtas. Mokslai. Seniau Mantas mokėsi labai prastai... Ir kodėl? O gi todėl, kad Mantas nesimokė :D Pamokų metu naršydavau telefonu, piešdavau, krapštydavau nosį, braižydavau batu ant sutrintų klasės grindų juodas linijas, žodžiu darydavau viską, tik nesimokydavau. Bet kaip elgdavausi - tokį rezultatą ir turėdavau. Kai praeitais metais pagal pažymių vidurkį likau paskutinis klasėje susigriebiau ir šiemet pradėjau mokytis, taigi dabar ir rezultatą normalų turiu - mokausi geriau, nei vidutiniškai. Prasčiausiai man sekėsi lietuvių kalba, bet nuo to laiko, kai pradėjau rašyti blog'ą viskas pasitaisė. Prisipažinsiu - kartais namų darbus padaryti vis dar pritingiu, tačiau dabar esu daug pavyzdingesnis žmogus, nei buvau seniau. :)
Tai tiek trumpai ir norėjau jums papasakoti apie save. Jei norėsite daugiau sužinoti - rašykit AŽ, mielai atsakysiu. Taip pat būtų smagu susirasti pažinčių web programuotojų tarpe. :)
Šis tekstas buvo paskelbtas Ekspertai.eu portale. Jo autorius 2012 metų kovo 28 dieną kartu su grupe visuomenei žinomų žmonių dalyvavo susitikime su Irena Degutiene. Papildyta: Degutienės pokalbio įrašas paviešintas spalio 19 dieną. http://www.youtube.com/watch?v=_2mP1QC2BcU Šį pavasarį Seimo pirmininkė Irena Degutienė vienai negausiai auditorijai atskleidė baisius dalykus, kuriuos išgirdęs kiekvienas lietuvis privalėtų dar kartą – kaip Sausio 13-osios dienomis – stoti ginti savo ir savo Tėvynės laisvės. Ji kalbėjo ne iš nuogirdų, o apie tai, ką žino, būdama antruoju asmeniu valstybėje.
Valstybė – atvirai pasakojo I. Degutienė – didžiuliu tempu mutuoja į autoritarinį Aleksandro Lukašenkos tipo režimą. Seimas yra bejėgis ir virtęs apgailėtina dekoracija, kuri tik pridengia faktą, kad šalyje, vadinamoje parlamentine respublika, viskas valdoma komandomis iš "Baltųjų rūmų" – prezidentūros. Joms – o ne įstatymams – paklūsta Generalinė prokuratūra (GP), Valstybės saugumo departamentas (VSD), teismai. VSD naudojamas kaip įrankis, įtvirtinant šią antikonstitucinę galią, ir veikia prieš savo valstybės piliečius.
Seimo nariai, kuriuos renkame kaip laisvus savo atstovus, yra įbauginti ir sekami. Sekama ne tik pati Seimo pirmininkė, bet ir jos garbaus amžiaus motina, sesuo, dukra, pusbrolis. Tai daroma demonstratyviai, siekiant priversti paklusti. Sekamas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas. Baisiausia, kad tuo užsiima ne kokios nors priešiškos valstybės šnipai, bet VSD, kurio veikla yra visiškai nekontroliuojama.
Žmonės, su kuriais I. Degutienė pasidalino šiomis žiniomis apie demokratinėje valstybėje neįsivaizduojamus dalykus, ragino ją viešai kreiptis į tautą ir pasakyti piliečiams tiesą apie padėtį šalyje. Juk turime teisę žinoti, kad institucijos ir pareigūnai, privalantys tarnauti tautos interesams, juos pamina ir griauna konstitucinę mūsų valstybės sąrangą.
Deja, Seimo pirmininkė ir viena iš konservatorių partijos lyderių pasirinko tylėti. Ekspertai.eu mano, kad ši tyla yra ne tik negarbinga, bet ir nusikalstama. Ji dar kartą liudija, kad biudžetinės partijos yra galutinai užvaldytos antivalstybinių interesų ir nepajėgios atstovauti tautai net ir tada, kai kyla grėsmė jos laisvei ir demokratinei Lietuvos Respublikos santvarkai.
Skelbiame kelis fragmentus iš I. Degutienės pasakojimo, kuriuo ji pati pabijojo pasidalinti su tauta. Susitikimas vyko Seimo pirmininkės kabinete parlamente. Kalba palikta autentiška, neredaguota.
"Kadangi aš jau ne pirmą kartą kalbu šiame kabinete laisvai, ir su jumis kalbėsiu laisvai, nors čia – perspėju – viskas yra pasiklausoma. Čia įžangai. Kai man aiškina, kad pagal institucijų konstitucinę sąrangą aš, kaip institucijos vadovas, esu antras žmogus <valstybėje – red. past.>, tai čia yra blefas. O dėl pasitikėjimo ar nepasitikėjimo generaliniu prokuroru, tai aš seniai esu praradusi bet kokią viltį. Iš tikrųjų tai, ko aš pati negaliu pasakyti, pasakė mano vyras <šį pavasarį Gediminas Degutis viename interviu pavadino VSD vadovą Gediminą Griną "gaidžio sindromą turinčiu generolu", kuriuo manipuliuojama, ir sakė, kad VSD "užsiima žmonių kiršinimu, beprasmiu sekimu, beprasmiu telefonų pasiklausymu ir demokratijos žlugdymu", – red. past.>.
Apžvalgininkai, aišku, pasakė – tai namuose su juo pasišneka, o jis čia visas ir išpūliavo. Tai taip, bet kada pas Seimo pirmininką ateina arogantiškas generalinis prokuroras, arba jeigu kvietiesi Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą, ir jis atėjęs iš aukšto – ko tu, maždaug, iš manęs čia nori, tu man ne viršininkė ir pasakų nepasakok… Va yra vyrai su manimi dirbantys, jie yra liudininkai. Aišku, man užverda kraujas, tai ne tas žodis, ko aš čia jiems prišneku. Dėl to ir gaunu dabar bumerangu atgal, man tai čia viskas aišku <užsimenama apie skandalą, susijusį su I. Degutienės sūnumi: po "Snoro" nacionalizavimo socdemų lyderis Algirdas Butkevičius paskelbė, esą G. Degučio įmonė prieš pat banko uždarymą turimu indėliu padengė paskolą – red. past.>.
Iš pirmo žvilgsnio toks įspūdis susidaro, kaip jūs pasakėt – kad visuomenė nusivylė Tėvynės sąjunga, kiti nusivylė socialdemokratais. Bet esmė yra ne tame. Jeigu jūs visą tą eigą matytumėt, kaip vyko, pavyzdžiui, dėl pareigūnų atleidimo <kalbama apie Finansinių nusikaltimų tarnybos direktoriaus Vitalijaus Gailiaus ir jo pavaduotojo Vytauto Giržado atleidimą – red. past.>, ir kokie buvo daromi veiksmai – mūsų jie buvo sudėlioti vienokie, bet tu nueini į "Baltuosius rūmus" <prezidentūrą – red. past.> ir tu gyveni šantaže.
Ir aš va Daliui esu sakiusi – nu kada mūsų tauta praregės. Ne čia veiksmas vyksta. Man didesnis rūpestis yra žinai kuo? Kad yra valstybės užvaldymas ir mes einam ne demokratiniu keliu, o Lukašenkos keliu. Autoritariniu keliu. Kada po vieną pasikviečia ir intrigas kuria – man sako ant Kubiliaus, Kubiliui ant manęs, trečiam dar ant kažko, supjudo tarpusavy. Labai geras metodas – skaldyk ir valdyk. Ir man atrodo, tas jau yra pasiekta. Normalioje demokratinėje valstybėje kur jūs matėte, kad jeigu premjeras nepasitiki ministru ir nuneša prezidentui, kad tu parašyk dekretą. Jai tik tiek ir reikia padaryti. Ir jinai sako – ne, aš čia politinių žaidimų nežaisiu. Kokie čia politiniai žaidimai, čia jokie ne politiniai žaidimai. Tai yra tiesiog elementarus nepasitikėjimas ministru. Todėl kad taip, mes patys kalti, per trejus metus užsileidome ant galvos. Tai čia irgi reikia savikritiškai pripažinti. Skambutis – padarykit tą, skambutis – padarykit tą. O mes kaip žiopliai viską darėm. Viską darėm. Kiek "veto" buvo, kurie buvo nu, tokie – sakykim, migloti. Bet kaip tu – panika Seime iš karto. Veto? Reikia pakeist! Ir tie patys žmonės, kurie prieš mėnesį balsavo vienaip, staiga balsuoja kitaip – šimtu aštuoniasdešimčia laipsnių. Visi gyvena bai-mė-je. Toliau. Kadangi aš esu nepaklusni – viešai, aišku, mes nesitaškom, tai būtų nenormalu, taškymasis viešas – bet kokios pasekmės? Aš jau nekalbu apie tai, kad čia klausosi – mano visos giminės klausosi. Iki mano senos motinos, kuriai yra aštuoniasdešimt penkeri metai.
- Taigi protestuot reikia prieš šitą!
Tai gerai, aš pasikviečiu tą patį VSD vadovą – mane atseit saugo. Yra valstybės pareigūnų apsauga… Tai ačiū Dievui, kad man proto užteko ne vieną VSD vadovą, o juos abu pasikviesti. Ir aš papasakoju apie savo seserį, kuri eiline pardavėja dirba. Nieko bendro su politika neturi. Arba mano motina, kuriai 85 metai. Pavyzdį jums papasakosiu. Mama su manimi gyvena. Grįžtu namo, ji virtuvėje kažkokias bulkaites lipdo. Ir mes su ja šnekamės, ką ji ten įdėjo… Staiga man telefono skambutis. Sesuo. Sako – viską girdėjau. Sakau – ką tu girdėjai? Sako – močiutė bulkučių keps ir tu taip džiaugiesi parėjus… Sakau – tai iš kur tu dabar?.. Sako – va tu ką tik grįžai, aš viską girdėjau. Aš tada pradedu žiūrėt – o ant stalo padėtas mano mamos mobilus telefonas… Tai pažiūrėkit, koks tinklas: mano mama pajungta, mano sesuo pajungta, kuriai net nesuskamba telefonas, o ji girdi mūsų pokalbį…
- Bet tai žioplumas jų…
Čia yra jų įžūlumas. Čia yra tipiškas kgb-istinis metodas man baimę įvaryti. Kad tu nustok, moterie, arba nešdinkis lauk. Dar geresnis atvejis. Mano dukra yra teisininkė, dirba Teisingumo ministerijoje. Bet ačiū Dievui, kad kabinete sėdi ne viena. Ji yra eilinė specialistė – sėdi trys. Padėtas, kaip ir visų, telefonas. Ir ji sako – staiga girdžiu iš savo telefono, be jokio skambučio, kaip mano pusbrolis kalbasi su savo dukra, kuri gyvena Briusely. Sako – mums žabtai nukrito visoms trims, ir nesuprantam, kaip čia taip gali atsitikti… Ir aš kaip dabar su jumis, pasikviečiu pareigūnus, kurie yra už tai atsakingi, ir viską jiems papasakoju. O žinot, koks man buvo atsakymas? Sako – tai kreipkitės į operatorių… Sako, jūsų mamos telefono koks operatorius? Sakau – atrodo, "Omnitelis". O sesers? Sakau – nežinau, ar "Bitė", ar "Omnitelis"… Tai tegu kreipiasi į operatorių… Palaukit, sakau, vyrai, taip kaip čia yra? Tai kokio velnio jūs mane saugojat? Namuose, sakau, prikišta visokių aparatų, aš neturiu jokios ramybės per jus, nes stebit mane kamerom iš visų kampų mūsų mylimam name, visas namas nuo manęs kenčia… ir jie sako, kad aš pati turiu aiškintis. Tai, sakau, viską panaikinkit, man jūs čia nereikalingi. Ir kaip jūs manot, kuo nors pasibaigė? Niekuo nepasibaigė. Čia yra patyčios. <…>
<…> ir kas įdomiausia, kad sekamas pats Anušausas. Tokią pat istoriją Anušauskas papasakojo. Tai ką kalbėti kitiems piliečiams Lietuvos, jeigu mes čia stebimi per padidinamą stiklą."
Pokalbyje, kurio fragmentą ką tik perskaitėte, yra ir kitų pikantiškų detalių. Pavyzdžiui, kalbėta apie tai, kad iniciatyvas, kurios padėtų pertvarkyti teisėsaugą ir įgyvendinti slaptųjų tarnybų kontrolę, Seime blokuoja Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, kurio advokatų kontora yra sudariusi ilgalaikę sutartį su VSD.
Esu tik ką šviežiai iškepta fotografė, baigusi mokslus ir kaip bebūtų gaila nedirbanti pagal specialybę. Gyvenu kolkas su mama ir ieškau sau vietos po saule, o tai kolkas sudėtinga užduotis. Stengiuosi susirasti darbą, kuris bent šiek tiek būtų susijęs su fotografija ar bent kartą per mėnesį reikėtų pakelti fotoaparatą nuo stalo. ;D Ieškodama darbo skelbimu ir visokių kažkokių neiaškių pasiūlymų ir radau šią vietą.
Prisistatyti nelabai kažkaip daug ir galiu, Esu vardu Ernesta, man 22 gyvenu su mama ;D Ieškausi darbo. Šeip esu iš tikro nuoširdus žmogus ir kišenėje žodžio neiėškantis. Dažnai sakau viską taip kaip yra ir kaip galvoju. Niekada nemėgau vinioti visko į vatą, turbūt todėl ir neturiu per daug draugų. Nors bendravimas man kaip oras reikalingas ir esu labai komunikabili. :P Darau neįtikėtinai daug Lietuvių kalbos klaidų, nors gyvenu čia visą savo gyvenimą, bet kaip negaliu išmokti taip negaliu. Skubu ir neatydžiai rašau :P Atleiskit man =^.^=
Toks trumpas prisistatymas, asmens kuris tiesiog ieško žmonių, su kruaiis galėtų pakalbėti ir išlėto atrasti vietą pasaulyje.
Susipaišysim ;)
p.s. Geriausias fotografo savęs nuotraukos yra tos, kurios fotografuotos Webcam ;D JOKE!
Mūsų pasąmonė priima viską, kuo tikime. Gyvenimas yra labai paprastas. Ką duodame, tą ir gauname. Tikiu, kad už kiekvieną savo gyvenimo patirtį – ir geriausią, ir blogiausią – esame atsakingi patys. Kiekviena mūsų mintis kuria mūsų ateitį. Kiekvienas iš mūsų formuoja savo gyvenimą mintimis ir žodžiais. Jei jūsų požiūris į kokią nors galimybę yra ribotas, tai šita riba jums tampa realybe. Visatos jėgos niekada mūsų nekritikuoja ir neteisia. Ji priima mus tokius, kaip patys save įvertiname. — [L.Hay]
esu Simona. Užsiregistravau čia dar žiemą, bet prisistatyti sugalvojau šiandien.
Kilusi iš Panevėžio, mokiausi Kaune, dirbau Vilniuje. Patinka keliauti, teko po kelis mėnesius padirbėti ir pasavanoriauti Ukrainoje, Anglijoje, Suomijoje. Nuo metų pradžios dirbu ir gyvenu Taline. Domiuosi verslu, marketingu, visada buvo įdomu ir technologijos, tik programuoti niekada iki galo nepradėjau mokytis. Taigi, labiau gilinuosi į esamas technologijas, jų pritaikymą nei kūrimą. Patinka kalbos, mokausi estų, tikiuosi kada išmokt ir latvių. Dirbu įmonėje HansaNet OÜ, pradėjau su produktu webbyt.lt, po truputėlį imuosi didesnių projektų. Prašom kreiptis, esu šios įmonės atstovė uždarbyje.lt :) Jei mano žinutės panašės į spamą, esu atvira pastaboms.
Čia ieškau ir randu patarimų ir idėjų marketingui, svetainių vystymui, netgi motyvacijos įgyvendinti vieną kitą savo projektą. Ačiū, bendruomene, esat jėga :)
Pabandysiu paprastai paaiškinti. Profesinėje mokykloje tu įgyji specialybę. Tai gali būti šaltkalvio, auto mechaniko, barmeno ir kitos specialybės. Esi orientuotas į tam tikrą nišą ir tiesiog atsipūtęs dirbi.
Universitete tu įgyji diplomą ir irgi dirbi tam tikroje nišoje, tiesiog čia tu labiau tampi akademišku visuomenės nariu. Aukštesnės kastos liaudiškai tariant.
Pagrindinis skirtumas tas, kad universitete reikia ilgiau mokintis, kai tuo tarpu profesinėje mokykloje tau tereikia berods pusantrų metų ir gali dirbti pagal savo specialybę.
Profesinės mokyklos moko amato, kuris kaip žinai yra net paklausesnis šiuo metu, negu universiteto diplomas.
Žvelgiant į šiandieninę rinkos situacija atrodo, kad tie, kurie mokosi aukštojoje labai apsigauna, kadangi yra išaugęs profesinių mokyklų specialybių poreikis.
Sveiki visi kas nusprendė skirt keletas minučių paskaityti naujokės prisistatymą.....Aš trumpai ;) Esu 20m panelė, Vilnietė.. Gyvenimo nesmerksiu :D :) į užsienį neplanuoju.. Klausiat kodėl? nes kaip nebūtų keista LT gyvenimas man davė jau daug galimybių, tame leido įsilieti į realaus (ne virtualaus) verslo pasaulį bei pažiūrėti ir suprasti kaip ten kas.. Realiam gyvenime turiu gerai apmokama, perspektyvų darbą... bet tai vis tiek neleidžia mano Sielai RAMIAI GYVENTI :D Noriu kažko kito..savo... dar aiškiai neturiu galvoje suformuluotos idėjos ko... todėl pamaniau, kad virtualioje erdvėje galiu rast atsakymą į šį klausimą.. tad laisvu laiku planuoju karts nuo karto čia užbėgt... Jaučiu, kad bus IDOMUUU.... :)
Juokingai graudu. Jei užsiregistruoja mergina, tai tampa didžiausia naujiena su kruva apgailėtinų komentarų... Kai kurie iš jų visiškai graudūs, atrodo lyg jų autoriai būtų keletą metų negavę... Pasveikinot ir šaunu, kam dar rodyti savo "išprusimą"?
prisijungiau ir aš prie šio forumo. Pavadinimas girdėtas jau senai, tačiau tik dabar prisiruošiau paspausti nuorodą "Registruotis", manau čia surasiu intelektualesnę kompaniją nei biteplius.lt forume...
Labai daug apie save nepasakosiu, paminėsiu tik jog esu prijaučianti joms ir vartojanti informacines technologijas :)
Pomėgiai gana tradiciniai - nepaleidžiu iš rankų fotografuojančio įrenginio, tačiau vis nerandu laiko rezultatus apdoroti, sutvarkyti ir kažkur publikuoti. Neabejinga literatūrai ir filmams (žanrai: detektyvas, trileris, veiksmo, kartais pagal nuotaiką ir kažkas ramesnio). Taip pat puikiai žinau kas yra kompiuteriniai žaidimai.
Nickas mano pasirinktas neatsitiktinai, kai kada pastebiu tokių polinkių savo veiksmuose ar pasaulėžiūroje ;)
Praejo kiek daugiau nei 20 dienu nuo mano galutinio gyvenimo dugno pasiekimo is kurio pakilti be pagalbos jau nebepajegsiu... Ilgai galvojau ir nusprendziau pasidalinti savo istorija su jumis, galbut tai pades kam nors isvengti tokios padeties, galbut kazkas kol dar ne per velu susimastys apie tai ir grys i realu gyvenima. Istorija nebus labai trumpa, taigi taupydami laika neskaitykite jos vien del to, kad paskaite komentuotumete bet ka ir rinktumeties postus. Tema aktuali turetu buti dviems zmoniu tipams: 1. zmonems, kurie galvoja pradeti zaisti azartinius zaidimus is pinigu tikedamiesi lengvu pinigu ir zmonems kurie jau zaidzia azartinius zaidimus is pinigu megejiskai (profesionaliu loseju, kurie zino ka daro tai neliecia); 2. zmonems, kurie turi daug atliekamu pinigu ir galetu/noretu pasinaudoti mano beviltiska suituacija, kad uzdirbtu "investuodami i mano gyvenima" (tokiu net neabejoju neatsiras, bet nebeturedamas ka prarasti bandau griebtis siaudo...).
Trumpai apie viska is pradziu.
Gimiau ir augau nedideliame miestelyje netoli Siauliu. Mokykloje sekesi pakankamai gerai, kad galeciau galvoti apie ateiti ("galva ant peciu turejau"). Miestelyje nebuvo jokiu lazybu punktu, jokiu kazino taigi nebuvo net jokiu minciu apie azartinius zaidimus (na neskaitant tu mokyklisku "seiko" pazaidimu is rudu centu mazomis sumomis per pertraukas). Deja neismokau vertinti pinigu. Vasaromis padirbes nusipirkdavau nauja telefona ar kazka panasaus ir vel budavau be pinigu. Ju man nereikejo. Tevai nelepino pinigais, bet turejau kruvas draugu, kuriems nebuvo problema, kad pastoviai bunu be pinigu. Visada kviesdavosi i visokiausius tusus ir panasiai, tereikedavo paciam atsirinkti su kuria kompanija noriu praleisti koki savaitgali net negalvojant kur gauti bent kiek pinigu toms savaitgalio islaidoms. Gyvenimas atrode nuostabus, del nieko nereikejo sukti galvos. Pabaiges 12 klasiu istojau i Siauliu kolegija (i universiteta nenorejau stoti, nes prisiklauses buvau, kad baigus kolegija rasti darba lengviau, nes kolegijoje igyjama daugiau praktiniu ziniu). Persikrausciau gyventi i Siaulius. Cia ir prasidejo kelione zemyn, kuri truko 5 metus.
Pirmieji metai
Istojau i IST (informaciniu sistemu technologijos). Susiradome su dviem draugais kur gyventi ir isvykome i Siaulius. Atitrukus nuo tevu cia pasirode tikras rojus, galejome vestis mergas i namus, tusintis namuose kada tik panoreje. Kadangi buvau linksmas visada, megdavau bendrauti tai netrukus jau Siauliuose turejau didziuli rata draugu. Visiems labai patikdavo mano nuolatinis juokavimas, taigi del pinigu vel nereikejo sukti galvos, vel tusai ir panasiai man budavo nemokami, vel turedavau pasirinkimo laisve kur, kada ir su kuo noriu leisti laika. Sakydavo net kad jie nezinojo kas yra linksmas tusas kol jame nesudalyvaudavau as. Viskas buvo puiku, nekildavo problemu derinant linksmybes su paskaitomis. Bet Siauliuose nemazai kazino, lazybu punktu. Is pradziu nezinojau net kas tai yra ir ramiai praeidavau pro sali. Nuolat pleciant draugu rata atsirado keletas azartisku zmoniu. Pradejau lankytis kazino, lazybu punktuose. Lankydavausi ten pakankamai daznai, bet tik kaip stebetojas. Palaipsniui daresi vis idomiau ten lankytis, bet rizikuoti bijodavau nors ir nevertinau pinigu. Laikui begant kartais pabandydavau imesti keleta litu i aparatus, retkarciais pora litu pastatydavau topsporte ar orakule uz neralius tapetus. Pralosus bent 5 litus budavo labai gaila, keikdavausi kam taip padariau. Potraukio didelio dar nebuvo. Prasidejus moklsu antram semestrui su grupioku nusprendeme isvaziuoti i Anglija padirbeti pusmeti ir gryze stoti i kita specialybe (Nusprendeme, kad nebus is musu informatiku, nors pirmame semestre net nebuvo specialybiniu dalyku). Meteme mokslus. Susiradome pazystamu pas kuriuos turejome isvaziuoti, nusiunteme savo duomenis, per painta nupiestus parasus, kad galetu suoargnizuoti mums darbo sutartis kol mes Lietuvoje. Reikejo laukti kol viskas bus sutvarkyta. Nezinodamas kiek laiko reikes laukti net nebandziau ieskoti darbo Siauliuose. Nors ir nesimokiau likau Siauliuose, labai jau patiko "savarankiskas" gyvenimas. Nedirbant, nesimokant atsirado begales laisvo laiko. Daznejo tusai, klubai. Po vienos isvykos i kluba buvau sumustas triju asmenu. Ilgai gulejau ligonineje, daktarai sake, kad buvo realus pavojus gyvybei. Po sio ivykio kardinaliai pasikeiciau. Pradejau bijoti bendrauti, neliko jokio linksmumo, net nebesportavau, pradejau visko vengti. Taip pasibaige pirmieji "savarankisko" gyvenimo metai, per sumusimus nebeisvaziavau i Anglija (grupiokas iki dabar ten dirba ir net negalvoja gryzti i Lietuva).
Antrieji metai
Istojau i kita specialybe, ji jutau, kad patiks labiau. Is praeitu metu buvo uzskaityta dauguma paskaitu taigi pirma semestra laisvo laiko turejau bet kiek. O laisvo laiko namuose nesinorejo nuolat leisti, Siauliuose vis dar buvo pilna draugu, bet kazkodel pasirinkau didziaja laiko dali leisti su tais, kurie dienas leisdavo kazino. Kuo toliau tuo labiau pradejau uzsidegti azartu, jau pralaimedavau nebe po 5 litus, o po 20, kas tuo metu atrode daug. Vis sakydavau (pralaimejes ta 20 litu), kad nebeisiu daugiau ten, bet... Laikui begant pradejome i kazino eiti ir su kambarioku. Kuo toliau, tuo labiau didejo pralosiamos/islosiamos sumos. Praejus pusmeciui jau buvome uzsikabine losmimuose. Bet daznai sekdavosi. Atvyke po savaitgalio gimtajame miestelyje, pasideje daiktus bute skubedavome i kazino. Jau be jokios baimes ar nerimo issikeisdavome visus pinigus, kuriuos duodavo tevai ir pradedavome serti aparatus. Gaudavome 50-100 litu savaitei, jau sekmadienio nakti daznai namo gryzdavome su 200-300 litu. laukdavome kitos dienos, kad vel galetume lekti i kazino. Lazybos neuzkabino, nes ten reikejo pastacius pinigus laukti kol suzais komandos, o kazino viskas vyko taip greitai, nereikejo jokios kantrybes ten. Dazniausiai sekdavosi pora dienu, ketvirtadieni jau turedavome tik ant autobuso bilietelio gryzti i namus. Studijoms skirdavau labai mazai laiko, paskaitu nebelankydavau, bet problemu neturejau, puikiai sugebedavau savarankiskai pasiruosti per trumpa laika atsiskaitymams. Paskaitas leidau kazino. Pradejo nebesisekti losimai. Prasidejo skolos. Tada dar 100 litu atrode daug, taigi i skolas nelysdavome daugiau nei 100lt (nes daznai tiek duodavo tevai gryzus savaitgali namo ir galedavome grazinti skolas). Antrieji "savaranksiko" gyvenimo metai paliko liguista protrauki i losimus. Gaila, bet tuo metu man taip neatrode. Budavo, kad net pasijuokdavau is draugu, kurie nelosia, man smagu buvo, kad zinojau toki "lengva buda gauti pinigu", neskaiciavau, kad bendrame balanse esu minuse ir kuo toliau tuo didesniame, tiesiog dziaugdavaus laimejes butent ta diena. Gryzus vasaros atostogoms ilgejausi kazino, retkarciais nuvaziuodavau i Siaulius palosti.
Tretieji metai
"Nuostabiausieji" metai. Pagaliau sulaukiau 21 metu. Nuo tada kai uzsikabinau ant losimu aparatu buvo labai idomu kaip atrodo Olympic kazino vidus, kaip ten tas zaidimas prie gyvu stalu, kaip ten tie apratai su neribojamomis galimybemis praturteti. B licenzijos losimu aparatai jau tapo nebeidomus kai pirma karta apsilankiau A licenzijos losimu salone - Olympic. Prasidejo zaidimai ruleteje. Ten jau reikejo didesnio kapitalo nei 50-100 litu. Prasidejo didesnes skolos, kreditai. Kaip sakoma pradedantiesiems sekasi. Sekesi ten ir man. Labai sekesi. Per kelias dienas laimejau virs 1000 litu, tai buvo nerealus laimejimas kai buvau prates zaisti aparatuose kur didziausias laimejimas 200 litu per sukima. Na, bet kaip sakoma nesidziauk rades, neverk pametes. Per pora dienu viska ir pralosiau. Pradejau vis skolintis pinigu is draugu, bunant studentu smscredit dave paskola. nejutau i koki liuna klimpstu. Draugai pradejo kalbeti apie tai, jog laikas man nustoti lankytis kazino. Nevertinau ju pastabu. Kartais pasisekdavo laimeti ir grazinti skolas, bet neilgam. Prasidejo visiska beprotybe. Laimejes 500 ar daugiau as vistiek nesustodavau, zaisdavau kol nebeturedavau nieko. Po to keikdavau save. Ne del to, kad skolinuosi ir losiu, o del to, kad laimejes nesustoju.
Ketvirtieji metai
Vel pasibaigus vasarai gryzau i Siaulius. Mokslai pradejo visai neberupeti, na bet vistiek sugebejau savarankiskai viska ismokti per itin trumpa laika, parasyti diplomini ir pabaigti mokslus. Visas demesys buvo sutelktas i kazino. Vis dar nejauciau, kad tai yra liga. Pradejau losti is bet kokiu pinigu. Net tevu duotus pinigus, kad susimokeciau uz moksla pralosiau, gerai kad kolegija dave paskola ant mokslo po to. Visada budavau atsakingas uz buta, kuri nuomodavomes keliese. Su buto savininkais atsiskaitydavau as surinkes pinigus is bendranuomininku. Liga pasike toki laipsni, kad net surinkes nuomos pinigus skubedavau i kazino... Draugai vis intensyviau ragindavo mesti zaidimus. Neklausiau. Meluodavau tevams, draugams, kad tik gauciau pasiskolinti pinigu ir skubedavau zaisti...
Penktieji metai
baiges mokslus likau gyventi Siauliuose. Kaip ir turi buti darba pagal specialybe galima gauti tik per pazystamus, na retais atvejais jei tikrai geras specialistas esi tai gal irgi imanoma. Specialistas geras nebuvau, patirties lygiai 0. Isidarbinau apsaugoje. Isidarbinus visi kreditai nebijodami teikdavo paskolas. Pasiemiau kreditus is visur kur tik imanoma. Viska pralosiau. Atejus metui grazinti kredita skolindavaus is kitur. Taip skolos dar labiau augo. Protas gryzo kai jau buvo per velu, kai turejau didziule skola. Jau mazdaug metai kai nebelosiu kazino. Realiame kazino. Retkarciais nedidelemis sumomis pazaisdavau unibete live kazino, ten jau suprasdamas ka darau zaidziau minimaliai, laimedamas praktiskai ant cigareciu ir to pilnai iuztekdavo, jokio noro zaisti nebebuvo. Dirbant ir gaunant nedidele alga, kurios net neuztenka pratesti kreditu terminams issikapstyti yra labai sunku... Gerai, kad vis rasdavau ka papildomai padirbeti, kiek galejo padejo tevai, po truputi mazinau skolas. Buvau isiskolines kiek daugiau nei 20k litu. Nuolatinis stresas tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Nuo nervu prasidejo ligos, pradejo slinkti plaukai, kuna pradejo berti neaiskiomis puslemis. Nebuvo net stimulo eiti i ligonine pasirodyti. Niekas tapo nebeidomu. Po truputi taip egzistuodamas sumazinau skolas iki sumos, kuri jau teike optimizmo, vel pradejau ziureti i gyvenima taip kaip reikia, o ne taip kaip i laza. Po tiek kanciu atrode, kad viskas bus gerai. Ir stai vel staigus suolis i dugna. Atsirado galimybe lengvai uzsidirbti 4-5k litu dirbant patinkanti darba. Bet tam reikejo investicijos. Didziaja dali pinigu susiskolinau vel is kreditu ir draugu. Keletas kreditu kazkodel suteike paskolas nors jau kuri laika nebedirbau net apsaugoje. Na atrode viskas pavyks. Viskas ir butu pavyke jeigu ne lemtinga mano klaida pries dvidesimt kelias dienas... Mazdaug tuo metu buvo mano 24 gimtadienis, dar is skolu neissivadaves nusprendziau nesvesti. Draugai suorganizavo toki lengva baliuka vistiek. Veliau jis pasirode visai ne lengvas. Visi prigereme, susipykau su drauge ir girtas sedau i draugo masina. Nesivaldydamas isvaziavau, net negalvodamas kur. Sudauziau ne savo masina. Praradau teises. Gavau bauda. Policijos garbes ir orumo izeidimas, policijos nurodymu nevykdymas tuo metu man buvo tarytum privalomas dalykas prie visu ivykiu. Dziaugiuosi, kad buvo naktis, viskas ivyko ten kur ir diena buna mazai eismo, nenukentejo nekalti zmones. Savo sio poelgio jokiu budu nepateisinu, puikiai suvokiu kaip kvailai ir neatsakingai pasielgiau, kaltinu tik save taigi nereikia dar papildomu izeidzianciu komentaru. Na ir ka turime po sunkiu metu bandant sugryzti i normalu gyvenima? Pasiektas skolu rekordas. Per viena nerealiai kvailai praleista vakara skola pasieke rekordine suma. Tiksliai net neskaiciavau, nera noro net zinoti sumos... Suma turetu buti 25-30k litu. Virs 20 dienu jau nieko nebedarau, gryzo berimai, depresija, nemiga. Nuleides rankas sedziu, jausmas lyg siela jau paliko kuna. Ne gyvenu, o egzistuoju. Turiu keleta darbo pasiulymu su alga 1400-2000 litu per menesi, bet sedziu ir nieko nedarau. Visos mintys sukasi tik ant kokio medzio kabinti virve... Nebeisivaizduoju kaip galeciau savarankiskai pakilti is sio dugno. Nebera jegu dar keleta metu nematant gyvenimo egzistuoti beviltiskai bandant grazinti skolas. Vaziuoti i uzsieni? Turejau galimybe isvaziuoti pas viena is sio forumo nariu, bet jau buvo like nebedaug skolu, nenorejau palikti ju nesusitvarkes, kad nebutu bedu su antstoliais... Dabar jau per velu ten vaziuoti. Na ir isvaziuoti dabar tuo labiau negaliu, negalima palikti tiek skolu, nes gryzus is uzsienio skolos neaisku kiek kartu butu isauge. Nors net neturiu pas ka isvaziuoti, is daug draugu liko tik keli, kurie, deja, niekuo negali padeti sioje situacijoje. Tikiuosi padesiu atmerkti akis tiems kam dar nevelu isvengti losimu ligos... Jeigu kas nors netycia galite kazka pasiulyti, patarti parasykite pm, jeigu kas nors galvosite ar verta "investuoti" tai is karto parasau, kad per menesi galeciau grazinti tik po ~1000 litu, taigi tai butu ilgalaikis reikalas, procentus sutikciau didelius moketi, nes nebeturiu kur trauktis, arba saka arba paskola, kitu variantu nebeturiu... Uz savo susiklosciusia situacija atsakingas ir kaltas esu tik as, taigi zmones nerinkite postu man kartodami tai ka as puikiai suvokiu. Aciu kas skaitete, nezinau ar suprantamai ir risliai cia isejo nupasakoti, nezinau ar tai pades kazkam...
Mūsų pasąmonė priima viską, kuo tikime. Gyvenimas yra labai paprastas. Ką duodame, tą ir gauname. Tikiu, kad už kiekvieną savo gyvenimo patirtį – ir geriausią, ir blogiausią – esame atsakingi patys. Kiekviena mūsų mintis kuria mūsų ateitį. Kiekvienas iš mūsų formuoja savo gyvenimą mintimis ir žodžiais. Jei jūsų požiūris į kokią nors galimybę yra ribotas, tai šita riba jums tampa realybe. Visatos jėgos niekada mūsų nekritikuoja ir neteisia. Ji priima mus tokius, kaip patys save įvertiname. — [L.Hay]
Nesako gavo reakciją nuo Druski NEMOKAMI *.EU DOMENAI
Nesako gavo reakciją nuo B.T.M. Busimas WEB dizainas
Nesako gavo reakciją nuo Arnas friendly url atkerta kelią HTML kodui ir lietuviškoms raidėms
Nesako gavo reakciją nuo Blackbeard Nemokamas atidarytuvas nuo išminčius.lt
Nesako gavo reakciją nuo GeoPrey Meet'as. Vilnius. #13