wault

Nu va..
 
Pasirodo ne vienas toks.. Suprantu tave, kaupiau viską prieš porą metų. Jei pradedu žiūrėt ką nors, tai turiu turėt viską kas su tai susiję. Tarkim, jei yra serialas, aš pražiūriu visas jo serijas, tada sukaupiu visą info apie jį, paveiksliukai, coveriai, papildomi filmai, svarbi info dar visoks #####. Tada pereinu prie kitų to serialio kūrėjų darbų, ir su jais viską kartoju. Pradėjau kolekcionuot viską, pradedant įvairausiais žurnalais, knygomis baigiant kompiuteriniais žaidimais, filmais, serialais, kepsais, lipdukais ir dar visu kitu š... Vėliau peraugo viskas į Virtualę erdvę, pradedi žaist žaidimą, turi surinkt visus įmanomus, žaidime esančius daiktus, taip taip kalbu apie Runescape/Mu-online... Skirtingi šarvai, rare iteams, viskas gulėjo banke, jei užsiregnini portale, turi iš karto tapt, daugiausiai parašiusiu nariu, torrente, parsisiūst ir išsiūst maximumus... Nu krc, gyvenimo sunkimas, beverčiuose dalykuose....
 
Tačiau taip buvo prieš du metus, kas yra dabar ? Dabar mano visi daiktai, telpa į vieną kuprinę, o taip ir drabužiai ir visa kita.. Vieną kuprinėlę žmonės..
 
Ką aš padariau ? Tai ko nereikėjo niekam išmečiau, visą kitą atidaviau nemokamai, ar pardaviau už simbolinę kainą...
 
Visko atsikratęs, pasijaučiau taip lengvai, taip laisvai... Tada supratau, kiekvienas daiktas, kurį turi reikalauja, truputį tavo dėmesio, kuo daugiau daiktų turi, tuo daugiau dėmesio išeikvoji, kol galiausiai nieko nelieka pačiam... :)

Atsikratyt daiktų ir mano svajonė. Karts nuo karto žvėriškai apsivalau. Išmetu dar visai gerus, bet nenaudojamus daiktus. Aišku, galbūt būtų geriau išmokt juos realizuot už pinigus.
Šiaip reiktų atskirt kaupimą, nuo kolekcionavimo. Kolekcionavimas - malonumui visai gerai. Ir dvasiai netrukdo. Tik kolekcionavimas vyksta kažkaip struktūrizuotai. Visi daiktai yra kažkokio vieno tipo, turi jiems paskirtą lokaciją. Ir ne sumesti krūvoje/dėžėje/spintoje/kambario kampe, o prie kiekvieno gali prieiti nepajudindamas kitų. Pvz. monetų albumas.
Tuo tarpu kaupimas - tai daiktų kaupimas su mintim "gal prireiks". Neprireikia. O jei prireikia, tai visada galima iš ko nors gaut.
 
Labai fainas šia tema yra Paul Graham rašinėlis, pavadinimu "Stuff".

Ar jūs ka nors patys kaupiate (daiktus, filmus, ivairią informaciją ir t.t) Aš pats bandau visko atsikratyti, nes dabar supratau,kad tai tiesiog trukdo gyventi. Ivairūs materialiniai dalykai kurie reikalauja atsakomybės ir prežiuros tik švaisto mano laiką. Kuo daugiau materialinių daiktų turi tuo labiau tu esi jų užvaldytas. Na sunku nupasakoti, bet manau bus tokių kurie supras. Budizmas to moko, kad tik atsikratęs materialinių malonumų pasieksi vidinę ramybę, nes jie tiesiog blasko tavo dėmesį. Pastebėjau ta manija perėjo ir prie kitų dalykų, pvz jeigu įsijungiu kokį National Geographic ar šeip mokslinį kanalą ir žiuriu kokią įdomią laidą (pvz apie kosmosą arba gyvunus) aš ta kanalą perjungiu arba išjungiu tv išviso, nes žinau, kad tos laidos yra daug serijų ir netgi keli sezonai ir, kad dabar negaliu žiūrėti, nes turiu peržiūrėti tvarkingai nuo pradžios iki pabaigos atsisiuntus tą laidą. Ką jūs manote apie tai? Arba dar vienas pavyzdys. Pvz turiu kokių lapų su kokia nors informacija ir žinau, kad jų man jau nereikia, tai pirmiausia aš turiu juos perskaityti "išsiurbti" visą informaciją ir tik tada išmesti. Nes mano manymu turiu išnaudoti visa tos materialinės "gėrybės" potencialą :D Išvada tokia, kad kai nieko neturi ir nekyla jokių pagundų ir tik tada gali siekti savo tikslo, nes neturi jokio blaškymo šaltinio.

Ar jūs ka nors patys kaupiate (daiktus, filmus, ivairią informaciją ir t.t) Aš pats bandau visko atsikratyti, nes dabar supratau,kad tai tiesiog trukdo gyventi. Ivairūs materialiniai dalykai kurie reikalauja atsakomybės ir prežiuros tik švaisto mano laiką. Kuo daugiau materialinių daiktų turi tuo labiau tu esi jų užvaldytas. Na sunku nupasakoti, bet manau bus tokių kurie supras. Budizmas to moko, kad tik atsikratęs materialinių malonumų pasieksi vidinę ramybę, nes jie tiesiog blasko tavo dėmesį. Pastebėjau ta manija perėjo ir prie kitų dalykų, pvz jeigu įsijungiu kokį National Geographic ar šeip mokslinį kanalą ir žiuriu kokią įdomią laidą (pvz apie kosmosą arba gyvunus) aš ta kanalą perjungiu arba išjungiu tv išviso, nes žinau, kad tos laidos yra daug serijų ir netgi keli sezonai ir, kad dabar negaliu žiūrėti, nes turiu peržiūrėti tvarkingai nuo pradžios iki pabaigos atsisiuntus tą laidą. Ką jūs manote apie tai? Arba dar vienas pavyzdys. Pvz turiu kokių lapų su kokia nors informacija ir žinau, kad jų man jau nereikia, tai pirmiausia aš turiu juos perskaityti "išsiurbti" visą informaciją ir tik tada išmesti. Nes mano manymu turiu išnaudoti visa tos materialinės "gėrybės" potencialą :D Išvada tokia, kad kai nieko neturi ir nekyla jokių pagundų ir tik tada gali siekti savo tikslo, nes neturi jokio blaškymo šaltinio.

Ar jūs ka nors patys kaupiate (daiktus, filmus, ivairią informaciją ir t.t) Aš pats bandau visko atsikratyti, nes dabar supratau,kad tai tiesiog trukdo gyventi. Ivairūs materialiniai dalykai kurie reikalauja atsakomybės ir prežiuros tik švaisto mano laiką. Kuo daugiau materialinių daiktų turi tuo labiau tu esi jų užvaldytas. Na sunku nupasakoti, bet manau bus tokių kurie supras. Budizmas to moko, kad tik atsikratęs materialinių malonumų pasieksi vidinę ramybę, nes jie tiesiog blasko tavo dėmesį. Pastebėjau ta manija perėjo ir prie kitų dalykų, pvz jeigu įsijungiu kokį National Geographic ar šeip mokslinį kanalą ir žiuriu kokią įdomią laidą (pvz apie kosmosą arba gyvunus) aš ta kanalą perjungiu arba išjungiu tv išviso, nes žinau, kad tos laidos yra daug serijų ir netgi keli sezonai ir, kad dabar negaliu žiūrėti, nes turiu peržiūrėti tvarkingai nuo pradžios iki pabaigos atsisiuntus tą laidą. Ką jūs manote apie tai? Arba dar vienas pavyzdys. Pvz turiu kokių lapų su kokia nors informacija ir žinau, kad jų man jau nereikia, tai pirmiausia aš turiu juos perskaityti "išsiurbti" visą informaciją ir tik tada išmesti. Nes mano manymu turiu išnaudoti visa tos materialinės "gėrybės" potencialą :D Išvada tokia, kad kai nieko neturi ir nekyla jokių pagundų ir tik tada gali siekti savo tikslo, nes neturi jokio blaškymo šaltinio.

Ar jūs ka nors patys kaupiate (daiktus, filmus, ivairią informaciją ir t.t) Aš pats bandau visko atsikratyti, nes dabar supratau,kad tai tiesiog trukdo gyventi. Ivairūs materialiniai dalykai kurie reikalauja atsakomybės ir prežiuros tik švaisto mano laiką. Kuo daugiau materialinių daiktų turi tuo labiau tu esi jų užvaldytas. Na sunku nupasakoti, bet manau bus tokių kurie supras. Budizmas to moko, kad tik atsikratęs materialinių malonumų pasieksi vidinę ramybę, nes jie tiesiog blasko tavo dėmesį. Pastebėjau ta manija perėjo ir prie kitų dalykų, pvz jeigu įsijungiu kokį National Geographic ar šeip mokslinį kanalą ir žiuriu kokią įdomią laidą (pvz apie kosmosą arba gyvunus) aš ta kanalą perjungiu arba išjungiu tv išviso, nes žinau, kad tos laidos yra daug serijų ir netgi keli sezonai ir, kad dabar negaliu žiūrėti, nes turiu peržiūrėti tvarkingai nuo pradžios iki pabaigos atsisiuntus tą laidą. Ką jūs manote apie tai? Arba dar vienas pavyzdys. Pvz turiu kokių lapų su kokia nors informacija ir žinau, kad jų man jau nereikia, tai pirmiausia aš turiu juos perskaityti "išsiurbti" visą informaciją ir tik tada išmesti. Nes mano manymu turiu išnaudoti visa tos materialinės "gėrybės" potencialą :D Išvada tokia, kad kai nieko neturi ir nekyla jokių pagundų ir tik tada gali siekti savo tikslo, nes neturi jokio blaškymo šaltinio.

Ar jūs ka nors patys kaupiate (daiktus, filmus, ivairią informaciją ir t.t) Aš pats bandau visko atsikratyti, nes dabar supratau,kad tai tiesiog trukdo gyventi. Ivairūs materialiniai dalykai kurie reikalauja atsakomybės ir prežiuros tik švaisto mano laiką. Kuo daugiau materialinių daiktų turi tuo labiau tu esi jų užvaldytas. Na sunku nupasakoti, bet manau bus tokių kurie supras. Budizmas to moko, kad tik atsikratęs materialinių malonumų pasieksi vidinę ramybę, nes jie tiesiog blasko tavo dėmesį. Pastebėjau ta manija perėjo ir prie kitų dalykų, pvz jeigu įsijungiu kokį National Geographic ar šeip mokslinį kanalą ir žiuriu kokią įdomią laidą (pvz apie kosmosą arba gyvunus) aš ta kanalą perjungiu arba išjungiu tv išviso, nes žinau, kad tos laidos yra daug serijų ir netgi keli sezonai ir, kad dabar negaliu žiūrėti, nes turiu peržiūrėti tvarkingai nuo pradžios iki pabaigos atsisiuntus tą laidą. Ką jūs manote apie tai? Arba dar vienas pavyzdys. Pvz turiu kokių lapų su kokia nors informacija ir žinau, kad jų man jau nereikia, tai pirmiausia aš turiu juos perskaityti "išsiurbti" visą informaciją ir tik tada išmesti. Nes mano manymu turiu išnaudoti visa tos materialinės "gėrybės" potencialą :D Išvada tokia, kad kai nieko neturi ir nekyla jokių pagundų ir tik tada gali siekti savo tikslo, nes neturi jokio blaškymo šaltinio.

Ištikrųjų tai pratimai su savo kūno svoriu yra pranašesni uz svoriu kilnojima. Nes dirba vienu metu daugiau raumenu ir yra prijungiamos sausgysles ir t.t. Kai dirbi su svoriais dirba tik kelios raumenų grupės, o dirbant su savo kūno mase dirba žymiai daugiau raumenų vienu metu, ko kūnas ir reikalauja. Neveltui stipriausi pasaulyje žmonės kai dar svoriai nebuvo populiarus ir nelabai žinomi buvo 1800-1950 kažkur metais. Nes sportavo su savo mase. Arba kitaip Calisthenics. Arthur Saxon, Eugen Sandow ir t.t. Kam įdomu galit pasiskaityti convict conditioning knyga, ten viskas labai gražiai išaiškinta. Beja Arthur saxon su viena ranka kiek žinau yra iškelęs 180 ar 200 kg.

Ar jūs ka nors patys kaupiate (daiktus, filmus, ivairią informaciją ir t.t) Aš pats bandau visko atsikratyti, nes dabar supratau,kad tai tiesiog trukdo gyventi. Ivairūs materialiniai dalykai kurie reikalauja atsakomybės ir prežiuros tik švaisto mano laiką. Kuo daugiau materialinių daiktų turi tuo labiau tu esi jų užvaldytas. Na sunku nupasakoti, bet manau bus tokių kurie supras. Budizmas to moko, kad tik atsikratęs materialinių malonumų pasieksi vidinę ramybę, nes jie tiesiog blasko tavo dėmesį. Pastebėjau ta manija perėjo ir prie kitų dalykų, pvz jeigu įsijungiu kokį National Geographic ar šeip mokslinį kanalą ir žiuriu kokią įdomią laidą (pvz apie kosmosą arba gyvunus) aš ta kanalą perjungiu arba išjungiu tv išviso, nes žinau, kad tos laidos yra daug serijų ir netgi keli sezonai ir, kad dabar negaliu žiūrėti, nes turiu peržiūrėti tvarkingai nuo pradžios iki pabaigos atsisiuntus tą laidą. Ką jūs manote apie tai? Arba dar vienas pavyzdys. Pvz turiu kokių lapų su kokia nors informacija ir žinau, kad jų man jau nereikia, tai pirmiausia aš turiu juos perskaityti "išsiurbti" visą informaciją ir tik tada išmesti. Nes mano manymu turiu išnaudoti visa tos materialinės "gėrybės" potencialą :D Išvada tokia, kad kai nieko neturi ir nekyla jokių pagundų ir tik tada gali siekti savo tikslo, nes neturi jokio blaškymo šaltinio.

Sveikas atvykes i foruma :)

Ištikrųjų tai pratimai su savo kūno svoriu yra pranašesni uz svoriu kilnojima. Nes dirba vienu metu daugiau raumenu ir yra prijungiamos sausgysles ir t.t. Kai dirbi su svoriais dirba tik kelios raumenų grupės, o dirbant su savo kūno mase dirba žymiai daugiau raumenų vienu metu, ko kūnas ir reikalauja. Neveltui stipriausi pasaulyje žmonės kai dar svoriai nebuvo populiarus ir nelabai žinomi buvo 1800-1950 kažkur metais. Nes sportavo su savo mase. Arba kitaip Calisthenics. Arthur Saxon, Eugen Sandow ir t.t. Kam įdomu galit pasiskaityti convict conditioning knyga, ten viskas labai gražiai išaiškinta. Beja Arthur saxon su viena ranka kiek žinau yra iškelęs 180 ar 200 kg.

Pirma rask priežastį dėl ko savęs nemyli. O radęs pradėk ją taisyti :)

Mane tai nervina tokie kurie sako, kad bet kokia kaina reikia pasitiketi tik teismais, ir nesvarbu ar yra teisybe ar ne.

Mane tai nervina tokie kurie sako, kad bet kokia kaina reikia pasitiketi tik teismais, ir nesvarbu ar yra teisybe ar ne.

Būtent.

Aš manau tu kalbi apie teisinę teisybę, bet ne apie žmogiškają.

Mane tai nervina tokie kurie sako, kad bet kokia kaina reikia pasitiketi tik teismais, ir nesvarbu ar yra teisybe ar ne.

Susikrauk lagaminus, parduok viską ką turi ir varyk keliaut aplink pasaulį. Gyvenimas trumpas, ir čia manau tau bus geriausios studijos :) O jei rimtai, tai pats turi žinoti kas tau labiau prie širdies. :)

Keista, niekas nebuves Vencku namuose, bet "visi" puikiai zino, kas juose dedasi uz uzdaru duru.. O gal turi slapta informatoriu?

The Lovely Bones (2009) irgi kažkiek keičia požiūrį :)

Mane tai nervina tokie kurie sako, kad bet kokia kaina reikia pasitiketi tik teismais, ir nesvarbu ar yra teisybe ar ne.

Visko gali buti :) Bet gyvenam tik viena karta :)

Na negaliu sakyti, kad aš jau moku anglų kalbą (Dar daug tobulėti), nes jos pilnai nemoka, net patys amerikiečiai ar britai, tačiau temą reikejo kažkaip pavadinti :)
 
Mokindamasis anglų mokykloje nuo 4 iki 12 klasės išmokau tikrai nedaug, palyginus kiek išmokau per dvejus metus. Viskas prasidėjo kai spręsdamas gramatikos knygelę supratau, kad taisyklių tikrai per daug, kad jas būtų galima įsiminti sąmoningai ir jų nepamiršti. Vien su artikeliu "a" taisyklių ir išimcių buvo gal 3 lapai. O kur dar kitos, rimtesnės taisyklės :) Benaršydamas internete atradau super entuziazmu trykštantį žmogų Aj Hoge, kuris mane užvedė ant teisingo mokymosi kelio (jo pamokas klausau iki dabar) Pirmiausia susipažinau su pagrindinėmis 7 taisyklėmis:
1. Mokytis ne pavienius žodžius, o iškart frazes (Pats kartais nesilaikau šios taisyklės)
2. Jokiu būdų nesimokinti gramatikos
3. Mokintis kalbos su ausimis, ne akimis (Pati svarbiausia)
4. Mokintis giliai (daug pakartojimų, kad smegenys įsisavintų gramatines struktūras ir taisyklingą tarimą)
5. Mokintis gramatikos jos nesimokinant, pasąmoningai.
6. Mokintis is realios medžiagos, o ne iš mokyklinių vadovelių audio diskų surežisuotų dialogų.
7. Klausyti ir atsakinėti, (cia kalbama apie jo sistemos mini story pasakojimus, o visą kitą medžiagą galima tiesiog klausyti ir kartoti).
Na ir pradėjau klausyti jo effortless english pamokų. Kiekvieną pomokos mini story pasakojimą po 30 ir daugiau kartų. Į dieną klausydavau po 5-8 valandas. Stengiausi klausytis visada kai tam atsirasdavo proga.Mokinausi giliai, kurdamas anglų kalbos neuronų tinklą smegenyse. Per maždaug 6 mėnesius perklausiau visą kursą. Po kurso angliškai supratau žymiai geriau ir kalbėt pasidarė žymiai lengviau, pagerėjo tarimas, nereikėjo net galvoti kalbant(nevisada :D ). Žinoma man tai buvo tik pradžia todėl nusprendžiau mokintis kitą jo komplektą Power English. Jį perklausiau per 5 mėnesius. Jame ne tik pramokau dar geriau kalbos, bet ir daugiau kalbos mokymosi įpatumų, daugiau faktorių apie kuriuos mokykloje net neužsiminama. Klausiau taipogi po 30 ir daugiau kartų. Kalba buvu kartu su manimi :) Buvo, kad net sapnus pradėjau sapnuoti angliškus. Prie to pačio pradėjau skaityti knygas, bet nesunkiai suprantamas (bent 90-98%) tokias, kad joms nereikėtų nuolatinio žiūrėjimo į žodyną. Palaipsniui didinat jų sunkumo lygį. Bent jau man suprantant kokius 95-98% suprasti likusius nežinomus žodžius yra labai lengva iš konteksto, o kadangi tas žodis dažniausiai knygoje yra pavartojamas ne vieną kartą jis įsimenamas ivairiose situacijos, todėl jo reikšmė tampa aiški ir unikali. Šiek tiek sumažinau klausymo laiką ir padidinau skaitymą. Maždaug 60% klausymo laiko ir 40% skaitymo. Nors daug kas rekomenduoja 80/20. Bent jau man toks būdas pasirodė labai veiksmingas. Iš klausymo į pasamonę įstrigo gramatinės struktūros, teisingas tarimas, pagerėjo šnekamosios kalbos supratimas. Skaitant lavėjo rašytinė anglų kalba, taipogi išmokau daug žodžių, jų net nesimokindamas. Perskaičiau beveik visas Roald Dahl knygeles, beveik visą "Goosebumps" knygų seriją "Hardy Boys" seriją, keletą "Nancy Drew" knygelių. Ir dar daug kitų. Kuo daugiau skaitai, tuo daugiau supranti :) Tikrai smagus jausmas. Jūs galite skaityti kokias norite, savo noru, svarbu, kad suprastumėte didžiąją dalį pasakojimo, o ne, kad kas antrą žodį verstumėt su žodynu, nes taip nieko gero nebus.
 
Kadangi truputį pradėjo erzinti ta monotonija klausant vien Aj hoge pamokų norėjau kažko paįvairinimui, todėl pradėjau klausytis ivairių podcastų, audio knygų, angliškos radijos, supratau ne viska, bet ir nemažai.
 
Vėliau pradėjau karpyti serialus į 2-3 minucių audio failus (Kodėl serialus? Todėl, kad kaip vienas šio forumo narys Akagintaras yra sakęs, kad ten nuolatos mala liežuviais. Geriausias pavyzdys manau friends serialas) taipogi lygiom su audio failais dalimis susikarpiau ir titrus. Stengdavausi išsiversti nežinomus žodžius, porą kartų perskaityti tekstą, o poto jau klausytis klausytis ir klausytis. Kol visa kalba jau pasilikdavo giliai smegenyse :).
 
Dar pridėjau ir žiūrėjimą, peržiūrėjau:
14 sezonų South Park
6 sezonus Spongebob Squarepants
7 sezonus Family Guy
20 sezonų Simpsonų
5 sezonus Futurama
ir 156 Twilight zone serialo serijas.
 
Žiūrėjimas davė ir malonumą ir pasąmoningai mokė kalbos :) Kartais žiūri, žiūri ir į galvą šauna tokia mintis oba aš čia viską suprantu, keista, o seniau buvo tikrai nepyragai :)
 
Taigi per šį laiką supratau, koks neveiksmingas mokyklinis mokinimasis yra, jis yra toks paviršutiniškas ir beprasmis. Ištikro mokyklos mokina ne kalbos, o taisyklių. Kam mums tos taisyklės kai nemokame kalbos? Ar mes būdami maži vaikai mokėjom labai gerai lietuviškas taisykles? Ne. Ar mokėjom kalbėti lietuviškai? Taip. Išvados kalba pačios už save :) Išmokom kalbėti klausydami aplinkinio pasaulio, o ne zūbrindami gramatines knygeles. Taip pat galim išmokti ir kitų kalbų. Klausyti klausyti ir klausyti. Mes tas taisykles mokame geriau už pačius amerikiečius, tačiau kalbėti nepavyksta taip pats rišliai kaip jiems :) Aišku nieko tokio pasižiūrėti į taisykles, tik nereikėtų joms skirti daug laiko ir analizuoti jas. Ir svarbiausia klausytis kalbos kaip dainos. Klausai, tačiau gi dainos nesistengi išmokti atmintinai, o po daug kartų jos perklausymo ji skamba galvoje :)

Vien tik sita perskaiciau iskarto isjungiau.. :)

Visko gali buti :) Bet gyvenam tik viena karta :)