Mangas

Daugiau nei puse populiacijos turi priklausomybe nuo ismaniuju telefonu, bet visuomei vistiek px. Kodel? Nes ismanieje telefonai nesa bapkes.
 
Tai bent puse populiacijos garantuotai turi ar yra tureje depresija ir anxiety (tos statistikos neparodo tikro skaiciaus, nes ten tik tam tikras sample size imamas, o ne visa populiacija). Kas domisi psichologija, psichoterapija tai gali is karto zenklus pastebeti is kuno kalbos, visu veiksmu ir t.t. Bet dauguma nepastebi, nes: 1) Neturi jokio supratimo kaip zmoniu psichologija veikia 2) Visiem px kaip kitas jauciasi. Eiliniui zmogeliui (neturinciam ziniu ir supratimo apie tai) daugeliu atveju yra nematoma ir tavim niekas netiki. Kai susilauzai koja arba tave sudauzo gatvej visi tiki, nes tai yra akivaizdu ir matoma.
 
O kai tavo suprasteja rezultatai darbe arba moksluose pavyzdziui, tai dauguma isvadina tinginiu, lepuneliu ar dar kokiu s visiskai neisigilindami i emocinius reikalus, kas tavo galvoj dedasi. O px labai daug kam, nes dabar didzioji dauguma yra savanaudziai egoistai ir nera kam issipasakoti tokiu dalyku.
 
Siuolaikinej visuomenej tureti psichologiniu problemu yra matoma kaip silpnybe, nes siuolaikineje visuomeneje nera vertinamos zmogiskos emocines vertybes. Zmogus siuolaikineje visuomeneje yra vertinamas kaip masinos maza dalele, kuri ikista i masinos visa sistema. Ta masinos dalele (zmogus) pradejo streikuoti ir neveikia pilnu pajegumu? Ismetam ta dali (zmogu) ir pakeiciam ja nauja.
 
Kaip varztu ir stumokliu neklausia ar jums viskas gerai, taip ir zmogaus dabar beveik niekas neklausia ar tau viskas gerai. Svarbu dirbi ir bapkes darai. Jeigu ir paklausia tai is reikalo, nes toks socialinis kodeksas, kai su kazkuo kalbiesi. "Sveikas, nu kaip tu (px man visiskai is tikro, as snekedamas galvoju ka siandien vakare veiksiu)?"
 
Ar gauni SMS is savo klasioko su kuriuo tam paciam suole sedejei pries 12-15 metu?

Kad ši problema yra turbūt būdingesnė labiau išsilavinusiems, todėl nenuostabu, kad, pvz., šiame forume, kuriame lankosi daugybė protingų žmonių, patiria visokius išgyvenimus.

Mato aplinkiniai tai, bet bandant kažką bendrauti, pasiūlyti veiklos būna juodai atkertama iš tų žmonių, realiai, tekę susidurti, tai nuovokos, adekvatumo jiems tikrai trūksta. Nors pagal aprašus tokie užadaresni žmonės yra "giliau žvelgiantys", nemėgstantys paviršutiniškimu, tai kaip ir turėtų matyti normalius ketinimus, bet realiai ten makaulės užsiblokavę ir nenori matyti, daryti..
 
 
Man dar atorodo, kad problema yra ir informacijos pasiekiamumas, per didelė savitaiga, žmonės skaito, primeta sau visokius asmeninių tipus, introvertai/ekstravertai, dar psichiniu sutrikimų aprašymų punktus sau primeta, žodžiu, tiesiog leidžias marazmus į galvas ir turi po to .
 
Čia vos ne koks trendas gaunasi, tokia žmogaus būsena, kai visada gali susiversti kaltę ant kažko, bet ne ant savęs.

Lietuviškas pavyzdys - Šapranauskas. Ką jis darė, ir ką veikė, pasakoti nereikia, greičiausiai iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad jis gyveno puikų gyvenimą, bet va nutiko kaip nutiko

Pritariu nuomonei, kad depresija atsiranda iš monotiniškumo, beprasmiškai leidžiamo laiko ir panašiai. Žmonės turi priversti save užsiimti socialine veikla, bendrauti su žmonėmis gyvai. Surasti kitos veiklos negu tik darbas-namai-darbas

Jau seniau buvo sakoma, kad XXI a. liga yra depresija. Ją daug kas patiria, patyrė ir patirs. Kai kurie pasitraukia iš gyvenimo, kiti išgyvena, treti laikosi, kol pumpuojasi vaistus ir t.t. Visų situacijos kitokios.
 
Didžiausią įtaką depresijai daro paprasčiausi dalykai - socialiniai tinklai ir pernelyg geras gyvenimo lygis. Jei reikėtų kiekvieną dieną galvoti, ką pasidėti vakarienei ant stalo, dauguma žmonių koncentruotųsi būtent į išlikimą (aišku, daugumai šiuolaikinių mėmių tai būtų neįmanoma) ir, kaip ir praeityje, ta depresija nebūtų tokia ryški arba išvis būtų rečiau pastebima. Kiekvienas žmogus ieško savirealizacijos, tikslo. Išlikimo sąlygomis ta savirealizacija ir tikslu būna būtent išlikimas - todėl žmonėms dažnai pakanka tik to.
 
Tačiau kadangi gyvename tokiais nuostabiais laikais, tai žmonių koncentracijasi yra į šiems laikams būdingus dalykus, o visą tai paaštrina ir itin stipriai hiperbolizuoja socialiniai tinklai. Praktiškai kiekvienam atrodo, kad reikia uždirbti daug pinigų, turėti gražų namą, gražią moterį (depresija dažniau pasitaiko vyrams nei moterims), nuolatos keliauti, būti geros sportinės formos ir t.t. Sąrašas be galo. Tai ir sukelia depresiją. Kai tu matai, kad gyveni vieno kambario bute, neturėsi mis pasaulis, nevairuosi naujo BMW ir kažin ar varysi į Karibų kruizą, dažnai galvoji, kad esi blogesnis. Čia problema dažnam žmogui.
 
Protingi supranta, kad ne šitie dalykai yra esminiai ir jie toli gražu negarantuoja laimės (daugybė žinomų žmonių kenčia nuo depresijos), tačiau ir jiems vis tiek sunku priimti pasaulį tokį, koks jis yra.
 
Žiūrint giliau, depresija nebūtinai yra liga. Depresija gali būti tiesiog nenorėjimas priimti pasaulio tokio koks jis yra - kai tau atrodo, kad toks pasaulis, koks yra šiuo metu, nėra vertas pastangų. Žinoma, kiekviena situacija skirtinga ir depresija aplamai yra problema, tačiau dabartinėmis sąlygomis ji niekaip nėra išsprendžiama. Žmonių prifarširavimas vaistais nėra sprendimas.

O dar liko manančių, kad ji truks trumpiau? :)

Kažkokio senio kliedesiai, kuriam vaikai neseniai įvedė internetą, ir jis skaito viską iš eilės neatsirinkdamas ir laikydamas tikra informacija.