Successful

Neveltui... http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_countries_by_suicide_rate
Sakinys zinot kaip turi pasibaigt. Pries tave nieko neturiu, tiesiog tavo problemos yra juokingos, zinau yra sunkiu dienu, bet laikas gydo zaisdas.
 
Gal i tema. :)
 
Pain is temporary, glory is forever
 
Profesorius paėmė stiklinę vandens ir ištiesęs į priekį paklausė savo studentų:
- Kaip jūs manote, kiek sveria ši stiklinė?
Auditorija pradėjo gyvai tartis...
- Maždaug 200 gramų! Ne, galbūt 300! O gal visus 500! - Girdėjosi atsakymai.
- Išties, aš ir pats tiksliai nežinau kiek ji sveria, - pasakė profesorius, - bet tai ir nėra taip svarbu. Mano klausimas štai koks: kas nutiks, jei šią stiklinę taip laikysiu kelias minutes?
- Nieko!
- Tikrai, turbūt, kad nieko, - sutiko profesorius. - O kas atsitiks, jei taip ištiesęs ranką, palaikysiu kokių porą valandų?
- Jums ims skaudėti ranką.
- O jei visą dieną?
- Ranka nutirps, turėsite stiprų raumenų sutrikimą ir paralyžių. Gal net teks važiuoti į ligoninę, - atsakė vienas iš studentų.
- Ar visa tai dėl to, jog stiklinės svoris pasikeitė, belaikant ją visą dieną rankoje?
- Ne! - sutrikę atsakė studentai.
- O koks tada būtų šios problemos sprendimas?
- Pastatyti stiklinę ant stalo! - Linksmai atsakė kažkas iš auditorijos.
- Būtent! - Džiugiai sutiko profesorius. - Ir taip praktiškai yra su visais sunkumais gyvenime. Pagalvokite apie kokią problemą kiek ilgėliau ir ji lyg palengva ima sunkėti. Galvokite apie ją kelias valandas ir ji ims čiulpti jūsų jėgas. Jei galvosite visą dieną - tai jus tiesiog paralyžiuos, apsės taip, kad nebegalėsite niekam daugiau susikaupti, kažką kita veikti ar galvoti apskritai. Galima labai ilgai galvoti apie kažkokią problemą - bet tai nieko neduos. Jos "svoris" nesumažės. Susidorojame atlikdami konkrečius veiksmus. Išspręskite, arba atidėkite. Nėra jokios prasmės nešiotis sunkų akmenį ant širdies ir taip save paralyžiuoti.

„Kvailam gimti ne sarmata. Tik mirti kvailam gėda.“ E. M. Remarkas

Radau pas save kompe, gal kam pades, bus naudinga. :)
 

Ir vėl komentarai, kad nieko nepavyks ir gali nė nemėginti...
Jei patiems nesiseka, nereiškia, kad ir likusiems trims milijonams nesiseka.

Vienas geriausiu filmu matytu siais metais. Nominuotas 6 oskarams,sukurtas remiantis tikra istorija. Puiki Brado Pitto vaidyba.
Vertinu 10/10.

Radau pas save kompe, gal kam pades, bus naudinga. :)
 

Na netai, kad paskaičiuota, o įsimintina data... Mes beveik kaimynai,ji gyvena kitoj laiptinėj.. :) Susirado mane per FB, parašė, aš apsimečiau kad nieko nežinau ir nieko nepažystu... Sakė, nori pamajakinsiu tau? Sakau bandyk.. Žiūriu telefonas skamba.. Na ir ką... Prasidėjo.. 2011.05.12 23:30, privažiavau prie jos laiptinės su juodu BMW, nuplautas, blizgantis.. Ir įlipo ji.. Tai buvo pirmas susitikimas po 4 metų pertraukos, ir aš nusprendžiau kad ji turi būti mano, nesvarbu kad ji turi daug gerbėjų, daug draugų, BET siekiau to tikslo, ji tai suprato.. Ir.. Štai, kartu jau :)
 
 
O šnekėdamas apie juodą BMW, turėjau omeny štai ką:
http://a2.sphotos.ak...0_6044335_n.jpg
 
 
Nukrypkim šiektiek nuo temos
Gaila, kad "meilės" mašiniukas po kurio laiko iškeliavo anapilin :D
Poto jau pradėjau linkti link raudonos spalvos auto.. tai rezultate gavosi:
http://a8.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash4/183873_197971366925771_100001387272908_555359_3327351_n.jpg
Bet ilgai ir ji negyvavo, šiuo momentu turim dar kitą meilės mašiniuką - ferrari :)
http://a4.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash4/s720x720/406495_337423392958048_337406836293037_1181673_1781397279_n.jpg
 
Galvoju vesti savo internetinį dienoraštį, aprašyti viską kas nutiko nuo 2011.05.12 23:30.. Nes tai - mano manynu šiektiek neįprasta buvo nei pas kitų porų... :) Turiu jau ir domeną išsipirkęs, tik nerandu laiko viską pradėti :)
 
 
 

Sveikas,
 
Pirmiausia ką siūlyčiau padaryti, tai keisti savo požiūrį į draugystę. Koks tu esi? Apibūdink save. Ar tu ją gerbi, rūpiniesi, ar laikai ją tiesiog tam, kad būtų ką veikti? Nelabai patiko tavo teiginiai apie "tūsus ir merginų nukabinimus".
 
Taigi, tu turi būti: mielas, paprastas, supratingas, rūpestingas, paslaugus.
*Mielas, nes tai meilė.
*Paprastas (buvimas savimi), nes tik būdamas savimi būsi labiausiai pasitikintis savimi.
*Supratingas, nes merginoms ypač reikia supratingumo.
*Rūpestingas, kad merginai sunkiu momentu (ir ne tik) ją galėtum priglausti prie savęs ir šiltai apkabinti.
*Paslaugus (bet ne per daug), nes tu gali merginai padėti (kaip draugas), pvž.: "kaip minėjai, kartu sprendžiate namų darbus. Galbūt yra disciplinų, kurias geriau už draugę supranti, tad padėk jai".
 
Paprastumas yra tokia savybė, kuomet tu esi sau laisvas ir be jokių suvaržymų. Galbūt tavo paprastumas susideda iš daug keiksmažodžių, alkoholio ir pan. (ko siūlyčiau vengti ir tau ir draugei), tačiau paprastume dažniausiai išryškėja drovumas, pagarba, mielumas. Taip pat paprastumas "pašalina" principus ir kitus vidinius standartus.
 
Supratingumas, vėl gi... Jeigu tavo draugė visada neturi laiko, rodyk jai supratingumą (nors širdyje tai nelengva), tačiau tai pagardink ir liūdesiu. Jeigu tai ne vaikiškai mąstanti mergina, ilgainiui pastebėjusi tavo liūdesį turėtų susimąstyti. Stenkis šiek tiek improvizuoti, tačiau nepadaugink šių "prieskonių". Svarbu, kad savotišką liūdesį išlaikytum visada (ir bendraujant virtualiai, ir bendraujant realiai). Svarbu, kad prisižiūrėtum save - toks liūdesys gali išvesti į depresiją, todėl kaip ir minėjau, - nepadaugink.
 
Rūpestingumas, vėl gi... Tai savotiškas domėjimasis mergina. Į šį "krepšelį" nevertėtų įtraukti tokių temų, kaip:
*Dabar pasiaiškink su kuo buvai ir ką veikei
*Rodyk savo telefoną
ir pan. Rūpestis yra tai, kuomet siekiama, kad žmogui būtų geriau. Galbūt žmogui, kaip kad kažkas sakė, turinčiam griežtą privatumo politiką, pasakymas "rodyk savo telefoną" labiau pakenks nei padės. Rūpintis reikia sveikata, jausmais. Taip pat dalintis šiluma ir rodyti neperdėtą dėmesį.
 
Dabar pašnekėkime apie tavo merginą. Iš tavo kalbų yra aišku tik viena - jai draugės yra svarbesnės nei tu (nebent tu su ja susitikinėji daugiau kartų, nei ji su draugėmis). Iš ankstesnio sakinio peršasi išvada, kad tavo draugės mąstymas yra tiesiog nesubrendęs, o tu jai esi tik "prieš drauges pasirodyti". Turbūt būdama su draugėmis ji arba "stato" tau ragus ir "varo" ant tavęs. Žinoma, tu nepriimk šito rimtai. Tai tik mano nuomonė, tačiau aš remiuosi statistika (kaip elgiasi būtent tokios merginos).
 
Dar vienas dalykas. Ar tu pagalvojai, kad tos draugės = draugai/-as? Ji tau nerodo telefono, nežinai ar tikrai ji su draugėmis būna. Gal tiesiog "stato" ragus?
 
Daug nebešnekėkime ir eikime link galo. Realybė gali būti (mano manymu) tikrai skaudi. Pyk nepyk, aš šiuose santykiuose nematau ateities. 2mėn nėra ilgas laiko tarpas išsiskirti, nes kuo toliau, tuo labiau tu prie jos prisirištum. Be to pagalvok: ji tau rūpi, o tu jai galbūt nerūpi. Tai ar verta? Atsirastų panelė, kuriai tu rūpėtum (ir dar kaip).
 
Ankstesnė pastraipa nėra visko pabaigos pamokslas. Reikia eiti iki galo, o nemesti. Taigi, tau yra būtinas atviras pokalbis su ja. Turi jai neperdėdamas išreikšti savo jausmus ir nuomonę. Jeigu rasite bendrą kompromisą - šaunuoliai, sveikinu. Jeigu vis dėl to pasiliksi su ja tokia, kokia yra (nors padarytum klaidą), gali bandyti ją keisti. Palengva... Atmink, kad tik į rūpestį žmogus atsidėkoja pasikeitimu. Jokiu būdu negalima sakyti: "man nepatinka tas ir anas". Jei jau neištvertum, remkis metaforomis. Na kaip ir sakiau, žmogaus pakeitimas nėra lengvas procesas, tačiau tikrai įmanomas. Įdėk laiko ir pastangų. Tai gali trukti nuo kelių mėnesių iki pusės metų, metų ar daugiau.
 
Nieko nepaminėjau apie pasitikėjimą. Tai yra labai svarbu. Asmeniškai man patikdavo, kuomet mergina mane prižiūrėdavo ir kartais tyčia prie jos žvilgtelėjęs į kitą merginą būdavau draugiškai apšauktas. Tai yra rūpestis, priežiūra ir tai įrodo, kad aš jai rūpiu. Tačiau rūpestis priklauso nuo charakterio bruožų. Mano manymu, tavo merginą rūpestis tiesiog siutintų, o pasitikėjimas jai lygus dvejoms raidėms. Vėl gi, tai mano nuomonė. Jei ta nuomonė ir teisinga - viską įmanoma pakeisti.
 
Viskas yra tavo rankose. Nenuvertink savęs. Sėkmės.

Sveikas brolau, turiu tau blogą žinią.
Man galima sakyti buvo labai panaši situacija į tavo (nors ir amžius galbūt šiek tiek kitoks). Irgi elgėsi keistai, įtariau, kad kažką slepią.. tiesiog turiu nuojautą. Na nors ir neduodavo telefono, bet vieną kartą kai nebuvome kartu, aš paprašiau jos, kad duotų savo facebook paskyros prisijungimo duomenų. Po ilgo maldavimo ir prisiekinėjimo, kad neskaitysiu jokių žinučių o tik pažiūrėsiu su kuo rašinėjosi, teko nusivilti... Kažkaip net to nesitikėdamas, pagalvojau reikia permesti akim ką ji su drauge rašinėjosi dieną prieš tai. Na ir paskaičiau tiek, kad nežinojau nei ką daryti - pykti ar verkti. Ji pasakojo savo draugei, kad susipažino su vaikinu ir taip toliau bla bla bla...
Nors ir maldavo, kad atleisčiau, bet aš gal ne toks žmogus. :)

Ir dar vienas klausimelis, po kiek laiko jums pana 'dave' ir po to davimo kiek laiko dar isdraugavote? :D

- Sveiki, čia UAB "Vilniaus vandenys"?
- Tikrai taip.
- Sakykite, kodėl mano bute iš krano bėga vanduo?
- O kas ten turėtų bėgti, pagal Jus?
- Na, pažvelgus į sąskaitą, bent jau Red Label ar Jack Daniels!

- Sveiki, čia UAB "Vilniaus vandenys"?
- Tikrai taip.
- Sakykite, kodėl mano bute iš krano bėga vanduo?
- O kas ten turėtų bėgti, pagal Jus?
- Na, pažvelgus į sąskaitą, bent jau Red Label ar Jack Daniels!

Neveltui... http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_countries_by_suicide_rate
Sakinys zinot kaip turi pasibaigt. Pries tave nieko neturiu, tiesiog tavo problemos yra juokingos, zinau yra sunkiu dienu, bet laikas gydo zaisdas.
 
Gal i tema. :)
 
Pain is temporary, glory is forever
 
Profesorius paėmė stiklinę vandens ir ištiesęs į priekį paklausė savo studentų:
- Kaip jūs manote, kiek sveria ši stiklinė?
Auditorija pradėjo gyvai tartis...
- Maždaug 200 gramų! Ne, galbūt 300! O gal visus 500! - Girdėjosi atsakymai.
- Išties, aš ir pats tiksliai nežinau kiek ji sveria, - pasakė profesorius, - bet tai ir nėra taip svarbu. Mano klausimas štai koks: kas nutiks, jei šią stiklinę taip laikysiu kelias minutes?
- Nieko!
- Tikrai, turbūt, kad nieko, - sutiko profesorius. - O kas atsitiks, jei taip ištiesęs ranką, palaikysiu kokių porą valandų?
- Jums ims skaudėti ranką.
- O jei visą dieną?
- Ranka nutirps, turėsite stiprų raumenų sutrikimą ir paralyžių. Gal net teks važiuoti į ligoninę, - atsakė vienas iš studentų.
- Ar visa tai dėl to, jog stiklinės svoris pasikeitė, belaikant ją visą dieną rankoje?
- Ne! - sutrikę atsakė studentai.
- O koks tada būtų šios problemos sprendimas?
- Pastatyti stiklinę ant stalo! - Linksmai atsakė kažkas iš auditorijos.
- Būtent! - Džiugiai sutiko profesorius. - Ir taip praktiškai yra su visais sunkumais gyvenime. Pagalvokite apie kokią problemą kiek ilgėliau ir ji lyg palengva ima sunkėti. Galvokite apie ją kelias valandas ir ji ims čiulpti jūsų jėgas. Jei galvosite visą dieną - tai jus tiesiog paralyžiuos, apsės taip, kad nebegalėsite niekam daugiau susikaupti, kažką kita veikti ar galvoti apskritai. Galima labai ilgai galvoti apie kažkokią problemą - bet tai nieko neduos. Jos "svoris" nesumažės. Susidorojame atlikdami konkrečius veiksmus. Išspręskite, arba atidėkite. Nėra jokios prasmės nešiotis sunkų akmenį ant širdies ir taip save paralyžiuoti.

http://www.youtube.com/watch?v=IUGzY-ihqWc

Smagus pasakojimas apie tai, kaip suomiai ir kitų šalių gyventojai reaguoja į temperatūros pokyčius.
 
 
 
+15 °C Šilčiausia temperatūra Suomijoje. Ispanai velkasi žieminius paltus ir maunasi šiltas pirštines. Suomiai mėgaujasi šiluma ir deginasi saulėje.
 
+10 °C Prancūzai paskubomis įjungia centrinį šildymą. Suomiai sodina gėles savo soduose.
 
+5 °C Nebeužsiveda itališki automobiliai. Suomiai važinėjasi kabrioletais.
 
0 °C Užšąla distiliuotas vanduo. Vanduo Vantos upėje Suomijoje truputį sutirštėja.
 
-5 °C Kalifornijos gyventojai vos išgyvena šaltį. Suomiai rengia paskutines vasariškas iškylas į gamtą.
 
-10 °C Britai pradeda šildyti savo namus. Suomiai apsivelka rūbus ilgomis rankovėmis.
 
 
 
-20 °C Australai skuba namo iš atostogų Maljorkoje. Suomijoje baigiasi vidurvasario šventės. Ateina ruduo.
 
-30 °C Graikijos gyventojai iššąla ir išnyksta nuo žemės paviršiaus. Suomiai pradeda džiauti savo skalbinius viduje.
 
-40 °C Paryžius braška nuo šalčio. Suomiai stovi eilėse prie dešrainių ir kebabų kioskelių.
 
-50 °C Baltosios meškos palieka Šiaurės ašigalį. Suomijos armija atideda žiemos pratybas vėlesniam laikui, kol prasidės tikroji žiema.
 
-60 °C Apledėja Kalėdų senelio namai. Suomiai nuomojasi DVD ir lieka namuose žiūrėti filmo.
 
-70 °C Netikras Kalėdų senelis išsikrausto į Pietus. Suomiai ima pykti, nes nebegali laikyti degtinės lauke. Suomijos armija pradeda žiemos pratybas.
 
-183 °C Maiste esantys mikrobai nebeišgyvena. Suomių karvės nepatenkintos šaltomis ūkininkų rankomis.
 
-200 °C Užšąla pragaras. Suomija laimi Euroviziją.
 
 
 
-273 °C Absoliutaus nulio temperatūra. Nustoja judėti netgi atomai. Suomiai pradeda burbėti: "Perkele, šiandien lauke šalta".
 
~
 
* Perkele - perkūnas, velnias.

Man teko miegot su 3 kaldrom ir kojinem. Bet uztad issimiegojau visai siltai. Tik va lipti is lovos nesinori, kai kambaryje koks 15.

http://www.youtube.com/watch?v=yboqgxnItOA

Tai va kodėl ten toks didelis gimstamumas :D
 
Kainos geros, bet pats tokių nepirkčiau.

Neveltui... http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_countries_by_suicide_rate
Sakinys zinot kaip turi pasibaigt. Pries tave nieko neturiu, tiesiog tavo problemos yra juokingos, zinau yra sunkiu dienu, bet laikas gydo zaisdas.
 
Gal i tema. :)
 
Pain is temporary, glory is forever
 
Profesorius paėmė stiklinę vandens ir ištiesęs į priekį paklausė savo studentų:
- Kaip jūs manote, kiek sveria ši stiklinė?
Auditorija pradėjo gyvai tartis...
- Maždaug 200 gramų! Ne, galbūt 300! O gal visus 500! - Girdėjosi atsakymai.
- Išties, aš ir pats tiksliai nežinau kiek ji sveria, - pasakė profesorius, - bet tai ir nėra taip svarbu. Mano klausimas štai koks: kas nutiks, jei šią stiklinę taip laikysiu kelias minutes?
- Nieko!
- Tikrai, turbūt, kad nieko, - sutiko profesorius. - O kas atsitiks, jei taip ištiesęs ranką, palaikysiu kokių porą valandų?
- Jums ims skaudėti ranką.
- O jei visą dieną?
- Ranka nutirps, turėsite stiprų raumenų sutrikimą ir paralyžių. Gal net teks važiuoti į ligoninę, - atsakė vienas iš studentų.
- Ar visa tai dėl to, jog stiklinės svoris pasikeitė, belaikant ją visą dieną rankoje?
- Ne! - sutrikę atsakė studentai.
- O koks tada būtų šios problemos sprendimas?
- Pastatyti stiklinę ant stalo! - Linksmai atsakė kažkas iš auditorijos.
- Būtent! - Džiugiai sutiko profesorius. - Ir taip praktiškai yra su visais sunkumais gyvenime. Pagalvokite apie kokią problemą kiek ilgėliau ir ji lyg palengva ima sunkėti. Galvokite apie ją kelias valandas ir ji ims čiulpti jūsų jėgas. Jei galvosite visą dieną - tai jus tiesiog paralyžiuos, apsės taip, kad nebegalėsite niekam daugiau susikaupti, kažką kita veikti ar galvoti apskritai. Galima labai ilgai galvoti apie kažkokią problemą - bet tai nieko neduos. Jos "svoris" nesumažės. Susidorojame atlikdami konkrečius veiksmus. Išspręskite, arba atidėkite. Nėra jokios prasmės nešiotis sunkų akmenį ant širdies ir taip save paralyžiuoti.

Neveltui... http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_countries_by_suicide_rate
Sakinys zinot kaip turi pasibaigt. Pries tave nieko neturiu, tiesiog tavo problemos yra juokingos, zinau yra sunkiu dienu, bet laikas gydo zaisdas.
 
Gal i tema. :)
 
Pain is temporary, glory is forever
 
Profesorius paėmė stiklinę vandens ir ištiesęs į priekį paklausė savo studentų:
- Kaip jūs manote, kiek sveria ši stiklinė?
Auditorija pradėjo gyvai tartis...
- Maždaug 200 gramų! Ne, galbūt 300! O gal visus 500! - Girdėjosi atsakymai.
- Išties, aš ir pats tiksliai nežinau kiek ji sveria, - pasakė profesorius, - bet tai ir nėra taip svarbu. Mano klausimas štai koks: kas nutiks, jei šią stiklinę taip laikysiu kelias minutes?
- Nieko!
- Tikrai, turbūt, kad nieko, - sutiko profesorius. - O kas atsitiks, jei taip ištiesęs ranką, palaikysiu kokių porą valandų?
- Jums ims skaudėti ranką.
- O jei visą dieną?
- Ranka nutirps, turėsite stiprų raumenų sutrikimą ir paralyžių. Gal net teks važiuoti į ligoninę, - atsakė vienas iš studentų.
- Ar visa tai dėl to, jog stiklinės svoris pasikeitė, belaikant ją visą dieną rankoje?
- Ne! - sutrikę atsakė studentai.
- O koks tada būtų šios problemos sprendimas?
- Pastatyti stiklinę ant stalo! - Linksmai atsakė kažkas iš auditorijos.
- Būtent! - Džiugiai sutiko profesorius. - Ir taip praktiškai yra su visais sunkumais gyvenime. Pagalvokite apie kokią problemą kiek ilgėliau ir ji lyg palengva ima sunkėti. Galvokite apie ją kelias valandas ir ji ims čiulpti jūsų jėgas. Jei galvosite visą dieną - tai jus tiesiog paralyžiuos, apsės taip, kad nebegalėsite niekam daugiau susikaupti, kažką kita veikti ar galvoti apskritai. Galima labai ilgai galvoti apie kažkokią problemą - bet tai nieko neduos. Jos "svoris" nesumažės. Susidorojame atlikdami konkrečius veiksmus. Išspręskite, arba atidėkite. Nėra jokios prasmės nešiotis sunkų akmenį ant širdies ir taip save paralyžiuoti.

Neveltui... http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_countries_by_suicide_rate
Sakinys zinot kaip turi pasibaigt. Pries tave nieko neturiu, tiesiog tavo problemos yra juokingos, zinau yra sunkiu dienu, bet laikas gydo zaisdas.
 
Gal i tema. :)
 
Pain is temporary, glory is forever
 
Profesorius paėmė stiklinę vandens ir ištiesęs į priekį paklausė savo studentų:
- Kaip jūs manote, kiek sveria ši stiklinė?
Auditorija pradėjo gyvai tartis...
- Maždaug 200 gramų! Ne, galbūt 300! O gal visus 500! - Girdėjosi atsakymai.
- Išties, aš ir pats tiksliai nežinau kiek ji sveria, - pasakė profesorius, - bet tai ir nėra taip svarbu. Mano klausimas štai koks: kas nutiks, jei šią stiklinę taip laikysiu kelias minutes?
- Nieko!
- Tikrai, turbūt, kad nieko, - sutiko profesorius. - O kas atsitiks, jei taip ištiesęs ranką, palaikysiu kokių porą valandų?
- Jums ims skaudėti ranką.
- O jei visą dieną?
- Ranka nutirps, turėsite stiprų raumenų sutrikimą ir paralyžių. Gal net teks važiuoti į ligoninę, - atsakė vienas iš studentų.
- Ar visa tai dėl to, jog stiklinės svoris pasikeitė, belaikant ją visą dieną rankoje?
- Ne! - sutrikę atsakė studentai.
- O koks tada būtų šios problemos sprendimas?
- Pastatyti stiklinę ant stalo! - Linksmai atsakė kažkas iš auditorijos.
- Būtent! - Džiugiai sutiko profesorius. - Ir taip praktiškai yra su visais sunkumais gyvenime. Pagalvokite apie kokią problemą kiek ilgėliau ir ji lyg palengva ima sunkėti. Galvokite apie ją kelias valandas ir ji ims čiulpti jūsų jėgas. Jei galvosite visą dieną - tai jus tiesiog paralyžiuos, apsės taip, kad nebegalėsite niekam daugiau susikaupti, kažką kita veikti ar galvoti apskritai. Galima labai ilgai galvoti apie kažkokią problemą - bet tai nieko neduos. Jos "svoris" nesumažės. Susidorojame atlikdami konkrečius veiksmus. Išspręskite, arba atidėkite. Nėra jokios prasmės nešiotis sunkų akmenį ant širdies ir taip save paralyžiuoti.

As dar noriu. Tiesiog gali pasakyti, tai kad nuo tos elkatos iki pasto irgi yra visai neblogas atstumas. Tarkim as gyvenu dainavoj, varau iki tos elkatos is elkatos iki pasto, o paskui atgal, su masina nemazai atsieitum, su viesuoju transportu irgi kokie 4lt jeigu perki uz 1lt bilieteli.
 
Trumpai tariant, jeigu skregini keliu litu uz paslauga, tai man rodos liksi be skaiciafkes ;) No offense.