Pereiti prie turinio

Algiz

Nariai
  • Pranešimai

    3.368
  • Užsiregistravo

  • Lankėsi

  • Laimėta dienų

    11
  • Atsiliepimai

    100%

Algiz Pranešimai

  1. post-3528-0-48822900-1488127983_thumb.jpg

    Telefonu–tarakonu, dinozauru ir nesunaikinamuoju vadinamas „Nokia“ modelis sugrįžta. Barselonoje pristatyta nauja vieno iš populiariausių pasaulyje telefonų – dar 2000 metais pradėto gaminti „Nokia 3310“ – versija.

     

    Teisę prekiauti „Nokia“ ženklu pažymėtus telefonus įsigijusi bendrovė HMD Barselonoje vyksiančioje didžiausioje mobiliųjų technologijų parodoje „Mobile World Congress“ (MWC) pristatė naują „Nokia 3310“ veidą.

     

    post-3528-0-42177300-1488128040_thumb.jpg

     

    Naujoji „Nokia“ nebus vadinama išmaniuoju telefonu – su šiuo modeliu interneto ryšiu bus galima naudotis tik ribotai. Jis jungsis ne prie 3G ar 4G ryšio, o prie 2.5G. Operacinė sistema šiuose telefonuose bus S30+ – su ja bus galima naršyti internete, tačiau programėlių pasirinkimas jai bus žymiai mažesnis nei „Android“ ar „iOS“ vartotojams. 3310 kamera taip pat negalės pasigirti puikia kamera – ji bus 2 megapikselių raiškos. Originaliųjų „Nokia 3310“ pasaulyje buvo parduoti 126 milijonai – populiariausių istorijoje telefonų sąraše jis užima 12 poziciją.

     

    Originaliųjų „Nokia 3310“ pasaulyje buvo parduoti 126 milijonai – populiariausių istorijoje telefonų sąraše jis užima 12 poziciją.

     

    Modelis 3310 buvo tikrų tikriausias telefonų pasaulio tarakonas (tas, kurio net ir atominės bombos sprogimas nenužudo) – su juo pagal daugelį parametrų negali lygintis joks išmanusis įrenginys, o pagal kai kuriuos kriterijus sunku būtų galima rasti jam lygių ir mygtukinių telefonų pasaulyje. „Nokia 3310“ kultinio įrenginio reputaciją užsitarnavo dėl daugelio priežasčių: jo akumuliatorius veikė labai ilgai, o pats telefonas buvo itin atsparus aplinkos poveikiui – naudotojai jį vadino „nesunaikinamu“. Plačiau apie kultinio telefono pranašumus skaitykite čia.

     

    http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/legenda-prikeliama-naujam-gyvenimui-stebekite-atnaujintos-nokia-3310-pristatyma-646-760728

  2. Šią savaitę Švedijos apeliacinio teismo priimtas sprendimas „The Pirate bay” byloje yra gera žinia Lietuvoje kovojantiems prieš dalinimosi duomenimis ir „torrent“ nuorodomis svetainę „Linkomanija.net“.

     

    Skelbta, kad Švedijoje apeliacinis teismas įpareigojo interneto paslaugų teikėjus šalyje blokuoti „The Pirate Bay” „torrent“ nuorodų dalinimosi tinklapį, rašė torrentfreak.com. Šį teismo sprendimą sveikino autorių teisių atstovai, bet interneto paslaugų įmonės „Bahnhof“ vadovas jį kritikavo ir pridūrė, kad tai yra autorių teisių industrijos pabaigos pradžia. Interneto paslaugų tiekėjų atstovai leido suprasti, kad gali atsirasti priemonių šio draudimo nepaisyti. Tai ne pirmas sprendimas, kuriuo nurodoma blokuoti interneto prieigą prie šio tipo svetainių Europoje.

    Toks pat kovos su autorinio turinio piratais pasirinktas ir Lietuvoje.

     

     

    Lietuvos ir užsienio autorių teises ginanti asociacija LATGA kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Jo prašoma uždrausti operatoriams „Telia“, buvę „Teo LT“ ir „Omnitel“, „Bitė Lietuva“, „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, „Cgates“, „Init“, „Balticum TV“, „Splius“ ir „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ teikti prieigą prie interneto svetainės „Linkomanija.net“. „Piratinių interneto svetainių blokavimas tapo įprasta praktika Europos valstybėse. Šiuo metu tai yra efektyviausia priemonė siekiant užkirsti kelią masiškiems autorių teisių pažeidimams internete. Europos Sąjungos direktyvose ir Lietuvos įstatymuose autoriams suteikta savo teisių gynimo priemone remiamės ir byloje dėl „Linkomanija.net“ blokavimo. Tikime, kad ir Lietuvos teismai apgins autorius nuo vagių“, - DELFI komentavo asociacijai atstovaujantis advokatų kontoros „AAA Law” advokatas, partneris Andrius Iškauskas. Pasak jo, į šį Švedijos apeliacinio teismo sprendimą bus kreipiamas dėmesys ir Lietuvoje. „Žinoma atkreipsime į tai teismo šalių dėmesį. Tai dar viena byla tarp daugelio tokių“, - kalbėjo jis. Paklaustas, ar imtasi veiksmų prieš kitus panašaus turinio tinklalapius, pavyzdžiui, torrentai.lt, A. Iškauskas komentavo, kad tai – laiko klausimas. „Žinome ir stebime ne vieną lietuvišką piratinę svetainę. Ateis eilė ir joms. Tikimės, kad Linkomaijos byloje suformavus teisminę praktiką su kitais piratais kovoti bus lengviau“, - sakė advokatas. Advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas, ekspertas Stasys Drazdauskas yra įvardijęs problemą, kuri trukdo tokias svetaines pažaboti. „Negali būti abejonių, kad svetainė, susieta su interneto adresu „Linkomanija.net“, iš esmės yra įrankis autorių teisių pažeidimams daryti, - DELFI jis sakė anksčiau. - Tačiau šiuolaikinės technologijos kovą su tokiais neteisėtais veiksmais padaro labai sudėtingą, dėl ko iki šiol taip ir nepavyko efektyviai užblokuoti, pavyzdžiui, „The Pirate Bay“ portalo, prieš kurį laimėta keletas teisminių bylų.“ Ekspertas paaiškino problemą: aukščiausio lygio domenai, kurie nesusieti su valstybės kodu, pavyzdžiui, „net“, „org“ gali būti registruojami bet kurio paslaugų teikėjo, bet kurioje pasaulio šalyje, ir nemažai jų sudaro galimybę neatskleisti savininko tapatybės. „Prisideda ir nacionalinės valstybių jurisdikcijos problema, nes savininkus kitose šalyse sunku surasti ir teisinėmis priemonėmis persekioti. Todėl tarptautinės svetainės prieigos blokavimas nacionaliniame lygmenyje būtų rezultatyvus tik vienoje valstybėje. „Linkomanija.net“ atveju, jeigu ieškovui pavyks pasiekti srauto blokavimą šiuo adresu Lietuvoje, tai neabejotinai ir reikšmingai sumažins šios svetainės naudojimo apimtis, kadangi dauguma naudotojų yra Lietuvoje ir ieškoti svetainės kitais adresais jiems nebus patogu. Tačiau klausimas, ar to pakaks ilguoju laikotarpiu, nes susiejus svetainę su kitu domeno vardu, srauto blokavimas nebeveiktų“, - komentavo S. Drazdauskas. Vakarų Europos šalių statistika rodo, kad užblokavus prieigą prie tam tikro puslapio jo lankomumas krenta iki 90 proc. Tai reiškia, kad dalis vartotojų iškart randa būdų, kaip blokavimą „apeiti“.

     

    Blokuoja ne vienoje šalyje

     

    Blokuoti prieigą prie dalinimosi „torrent“ nuorodomis tinklalapių yra ne reta praktika Vakarų Europoje. „Pirmieji tokias Europos Sąjungos direktyvoje nurodytas autorių teisių gynimo priemones taikė Danijos teismai „TDC“ ir „Allofmp3“ 2006 metais ir „The Pirate Bay“ 2010 metais bylose. 2015 m. kovą – rugpjūtį šioje šalyje buvo sankcionuoti įpareigojimai interneto prieigos paslaugų teikėjams blokuoti prieigą prie 32 interneto svetainių, tokių kaip „solarmovie.ph“, „tubeplus.in“ ar „extratorent.cc“, - vardijo A. Iškauskas. Pasak jo, panašius draudimus 2011 – 2015 m. tarpininkams interneto svetainės „The Pirate Bay“ atžvilgiu taikė Olandijos Antverpeno apeliacinis teismas, interneto svetainių „The Pirate Bay“ ir „KickassTorrents“ atžvilgiu – Airijos Dublino Aukštasis Teismas. Panašių pavyzdžių yra ir daugiau: interneto svetainės „kino.to“ atžvilgiu draudimą taikė Austrijos Aukščiausiasis Teismas, interneto svetainės „The Pirate Bay“ atžvilgiu – Portugalijos Lisabonos intelektinės nuosavybės teismas, interneto svetainės „t411.me“ atžvilgiu – Prancūzijos Paryžiaus apygardos teismas, interneto svetainės „isohund.to“ atžvilgiu – Austrijos Vienos komercinis teismas, o interneto svetainių „movie4k.to“, „eztv.it“, „yify-torrents.com“, „watchfreemovies.ch“ ir kitų atžvilgiu – Jungtinės Karalystės teismai.

    http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/nuosprendis-pries-the-pirate-bay-kaip-paveiks-linkomanija.d?id=73782392

  3. Vasario 13 d. Švedijos teismas priėmė sprendimą, pagal kurį nurodyta šioje šalyje blokuoti prieigą prie svetainės „The Pirate Bay“, rašo torrentfreak.com.

     

    Nors autorių teisių gynėjai šiuo teismo sprendimu džiaugėsi ir vadino jį pergale, interneto paslaugas Švedijoje teikiančios bendrovės „Bahnhof“ vadovas sprendimą kritikavo ir pareiškė, kad tai yra autorių teisių pramonės agonijos ženklas. Ir pareiškė, kad turės priešnuodį tokiems sprendimams. Nors vertinant pagal įtaka toks sprendimas šiais laikais turi kur kas mažiau vertės, nei kad būtų turėjęs prieš dešimtmetį, Švedijos apeliacinis teismas nuosprendį pavadino „žymiu įvykiu“.

     

    Po ne vienerius metus trukusio bylinėjimosi, kuriame ieškovai buvo „Universal Music“, „Sony Music“, „Warner Music“, „Nordisk Film“ ir Švedijos kino pramonė, Švedijos interneto paslaugų teikėjui „Bredbandsbolaget“ buvo nurodyta blokuoti nuorodas į piratinę medžiagą platinančią svetainę „The Pirate Bay“ ir filmų transliavimo svetainę „Swefilmer“. Byla pirmą kartą Stokholmo apygardos teismui buvo pateikta 2015 metų spalį – šiame teisme triumfavo interneto paslaugų teikėjas, tačiau apeliaciniame teisme buvo priimtas kitoks sprendimas, įpareigojęs „Bredbandsbolaget“ imtis „techninių priemonių“, kurios neleistų vartotojams prieiti prie tam tikrų pavadinimų „piratinių svetainių“. Suvokiant, koks svarbus yra šis teismo sprendimas prieš „The Pirate Bay“ šios svetainės gimtojoje šalyje, oficiali ieškovų reakcija, pasiekusi žiniasklaidą, pasirodė blankoka. Autorių teisių turėtojų atstovas Peras Strömbäckas sakė, kad labai gerai, jog teisinė situacija aiškėja. „Iš Danijos, Norvegijos ir Suomijos patirties žinome, kad šios priemonės yra efektyvios ir teisėtos. Įvertinkite ir tai, kad mūsų teikiamos paslaugos yra komercinės, tai ne hobis. Iš policijos tyrimų duomenų žinome, kad jų svetainės apyvarta skaičiuojamas daugybe milijonų“, – pridūrė jis. Tuo tarpu interneto paslaugų teikimo pramonės atstovai pasisakė kur kas aštriau. „Bredbandsbolaget“ atstovas pareiškė, kad teismo sprendimas juos nustebino, mat jis ne tik nėra pagrįstas Švedijoje galiojančiais įstatymais, bet ir nepasiekia ieškovų tikslų. Anot leidinio thelocal.se, teisėjas savo sprendimą motyvavo tuo, kad panašūs sprendimai jau priimti Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje, Prancūzijoje, tad ir Švedijai reikia laikytis ES teisinės sprendimų linijos. „Patentų ir rinkos apeliacijų teismas neįvertino Švedijoje galiojančių įstatymų ir ieškovų tikslų. Esame įsitikinę, kad tokio tipo blokavimas nėra efektyvus stabdant neteisėtą autorių teisėmis saugomo turinio platinimą internetu. Ir jis negarantuoja, kad autorių teisių turėtojui bus atlyginta už jo darbą“, – buvo rašoma interneto paslaugų teikėjo pranešime.

     

    „Paslaugos turi vystytis ir labiau orientuotis į vartotojus. Šiais laikais sparčiausiai augančios kino ir televizijos paslaugos yra tos, kurios internetą vertina ne kaip grėsmę, o kaip skaitmeninio turinio platinimo galimybę“, – rašoma pranešime. Turbūt neturėjo nustebinti karštakošio interneto paslaugų teikėjo „Bahnhof“ vadovo Jono Karlungo kandus pasisakymas – J.Karlungas visuomet nurodo, kad jis ir jo vadovaujama bendrovė gina interneto laisvę, tad šis sprendimas jo netenkina jokiais atžvilgiais. „Visa interneto paslaugų teikimo verslo pramonė sukrėsta. Tai yra katastrofiškas sprendimas vertinant daugeliu aspektų, tai yra mirtinas smūgis laisvam ir atviram internetui“, – sakė J.Karlungas. „Mes esame paštininkai, o paštininkai žmonių laiškų neskaito, jie nesprendžia, koks turėtų būti tų laiškų turinys. Šis sprendimas yra ženklas, kad autorių teisių pramonę ištiko priešmirtinė agonija“, – pridūrė įmonės vadovas. Ir nors pastarasis teismo sprendimas buvo nukreiptas tik prieš vieną interneto paslaugų teikėją, akivaizdu, kad autorių teisių sargai tokia nedidelio masto pergale neapsiribos – jiems tikrai nepakaks, kad vienas paslaugų teikėjas blokuotų dvi svetaines. Tad, kaip rašo „Torrentfreak.com“, jie grįš reikalaudami didesnio paslaugų teikėjų kiekio imtis veiksmų prieš platesnę svetainių įvairovę. Šiuo metu susidaro įspūdis, kad jų taikiniu galėtų tapti bet kokia interneto svetainė, kurioje nemažą turinio dalį sudaro autorių teises pažeidžianti medžiaga, o J.Karlungas yra susirūpinęs dėl to, kad nenutuokia, kur yra autorių teisių gynėjų apetito ribos.

     

    „Galima tik įsivaizduoti, kokios bus pasekmės. Autorių teisėmis saugomo turinio juk yra ir „Youtube“. O kas būtų, jeigu dar ir „Google“ užblokuotume?“, – svarstė J.Karlungas.

    Panašiai pasisakė ir „The Pirate Bay“ įkūrėjas Peteris Sunde, dabar daugiausiai atliekantis neoficialaus šios svetainės atstovo spaudai vaidmenį: „Kova vyksta ne už „The Pirate Bay“ – tos svetainės naudotojai žino, kaip nesunkiai apeiti tokį blokavimą. Kalba eina apie slidų kelią, kuriuo nuvedė šis sprendimas. Kitą kartą gali būti nuspręsta blokuoti kokią nors kitą nepatogią svetainę – galbūt nepatogią politiškai – o tuomet tai apskritai taps verslo modeliu, padedančiu slopinti konkurentų veiklą“, – sakė svetainės steigėjas. „Bredbandsbolaget“ teismo sprendimą interpretuoja reikalavimu blokuoti konkretų interneto adresą (URL), tokiu būdu blokuojant savo įmonės klientų prieigą prie „The Pirate Bay“. Tačiau sprendime taip pat numatytos ir baudos už tai, kad prieiga nebus užblokuota, o tai, kad interneto svetainę blokuoti nėra labai paprasta, jau parodė ankstesni bandymai blokuoti kad ir tuos pačius „The Pirate Bay“.Tad „Bredbandsbolaget“ teigia, kad dar reikės kurį laiką pagalvoti apie techninį sprendimą. „Ką konkrečiai reikia blokuoti? Tai yra techniškai labai sudėtingas klausimas. Blokuoti prieigą prie tam tikro turinio yra neįtikėtinai sunku. Mums reikia detaliai išanalizuoti, ką šis sprendimas iš tiesų reiškia mums“, – pranešime spaudai rašė paslaugų teikėjas. J.Karlungui tenka galvoti apie kitokią teismo sprendimo prasmę. Jis beveik įsitikinęs, kad ateis laikas, kai ir jo kompanijai bus pateiktas panašus reikalavimas blokuoti „The Pirate Bay“, o tam J.Karlungas labai aršiai priešinasi. Tačiau kalbėdamasis su Švedijos leidiniu HD.se jis pasiūlė kompromisinį sprendimą. Vertindamas Apeliacinio teismo instrukcijas bendrovei “Bredbandsbolaget” taikyti “technines priemones” svetainei „The Pirate Bay“ blokuoti, J.Karlungas sakė, kad jis savo bendrovės klientų patogumui gali pasiūlyti kontrpriemones.

     

    Kol kas neaišku, ką tiksliai tai reiškia, tačiau bendrovė jau yra teikusi VPN paslaugas. Dar 2014 metais „Bahnhof“ pasiūlė klientams prisijungimo nereikalaujančias VPN paslaugas, skirtas naudotojų privatumui apsaugoti. Techninių priemonių, teikiančių blokavimo ir blokavimo apėjimo galimybes, traktavimas teisme gali sukurti daugybę įvairiausių kuriozinių situacijų. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, kur pagal teismo sprendimą didiesiems interneto paslaugų teikėjams jau kurį laiką draudžiama teikti prieigą prie „The Pirate Bay“, mažieji paslaugų teikėjai vis dar teisėtai leidžia naudotis šia piratine svetaine. Tačiau kai 2014 metais prieigą prie svetainės sugalvojo pasiūlyti ir „proxy“ serverių paslaugų teikėjai, jų vadovas buvo suimtas ir iki šios dienos laukia teismo.

     

    Šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/nuomone-piratu-svetaines-blokavimas-tai-autoriu-teisiu-pramones-agonija-646-755918

  4. Taip, reikia nurodyt adresą, kurioj vietoj naudosies. Mezono pats nesu naudojęs, bet kiek teko iš pažįstamų girdėt, kurie jį naudoja, nėra stabilus. Nežinau, gal dabar jau kažkas keitės paskutiniu metu :) Bet jų planų greitis ribojamas yra, kai Telia neriboja (pagal technines galimybes tavo vietovėj).

    bet tai kam tada 4G tipo bevielis internetas jeigu pririštas prie adreso ?

  5. Telia už 19e/mėn siūlo Unlimited 4G, kažką geresnio sunku būtų rasti :) Pats apkeliavau per visus operatorius ir niekur geresnio 4G nei Telia neradau, kadangi pačiam taip pat reikalingas 4G sodyboj, tai Telia geriausius greičius duoda bent mano vietovėje.

    Ko tikrai niekam nerekomenduočiau - tai Bitės 4G, vakarais išvis vos 1 - 5 Mbps išspausdavo :/

    kiek skaičiau omnitelis siūlo savo 4g internetą, bet jie pririšą ji prie vieno adreso?

     

    o kaip mezonas http://www.mezon.lt/Internetas/Planai/

  6. Sveiki programuotojai, ieškau programuotojo sukurti wordpress įskiepi reiktu kad galima būtų padaryti lipnų įrašą kad ji rodytų visur į kokia kategorija ar įrašą nenueitum ar puslapį.

    post-3528-0-18095000-1486301452_thumb.gif

    bet tai nebūtinai turi būti kaip įrašas. na nebūtinai jį rodytų kaip įrašą ten su pavadinimų, komentarais ir panašiai, gali būti kaip wigdet'as. bet toje vietoje kaip paveikslėlį. Domina terminas ir kaina.

  7. Lietuviška dalinimosi duomenimis ir „torrent“ nuorodomis svetainė „Linkomanija.net“ laukia teismo sprendimo. Teismo prašoma interneto ryšio bendrovėms blokuoti prieigas prie šios interneto svetainės, tačiau net ir laimėjus bylą, kyla viena problema.

     

    DELFI skelbė, kad Lietuvos ir užsienio autorių teises ginanti asociacija LATGA kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Jo prašoma uždrausti operatoriams „Telia“, buvę „Teo LT“ ir „Omnitel“, „Bitė Lietuva“, „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, „Cgates“, „Init“, „Balticum TV“, „Splius“ ir „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ teikti prieigą prie interneto svetainės „Linkomanija.net“.

     

     

    Asociacijai atstovaujantis advokatų kontoros „AAA Law” advokatas, partneris Andrius Iškauskas komentavo, kad tokia praktika yra įprasta Vakarų Europoje. Su tuo sutinka ir advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas, ekspertas Stasys Drazdauskas, bet jis įvardija problemą, kuri trukdo tokias svetaines pažaboti. „Negali būti abejonių, kad svetainė, susieta su interneto adresu „Linkomanija.net“, iš esmės yra įrankis autorių teisių pažeidimams daryti. Prieigos suteikimas prie teises pažeidžiančių kūrinių yra ne kas kita kaip pagalba teisės pažeidėjams, ir prisidėjimas prie teisės pažeidimo irgi yra neteisėtas veiksmas, - sako jis. - Tačiau šiuolaikinės technologijos kovą su tokiais neteisėtais veiksmais padaro labai sudėtingą, dėl ko iki šiol taip ir nepavyko efektyviai užblokuoti, pavyzdžiui, „The Pirate Bay“ portalo, prieš kurį laimėta keletas teisminių bylų.“ Ekspertas paaiškina problemą: aukščiausio lygio domenai, kurie nesusieti su valstybės kodu, pavyzdžiui, „net“, „org“ gali būti registruojami bet kurio paslaugų teikėjo, bet kurioje pasaulio šalyje, ir nemažai jų sudaro galimybę neatskleisti savininko tapatybės. „Prisideda ir nacionalinės valstybių jurisdikcijos problema, nes savininkus kitose šalyse sunku surasti ir teisinėmis priemonėmis persekioti. Todėl tarptautinės svetainės prieigos blokavimas nacionaliniame lygmenyje būtų rezultatyvus tik vienoje valstybėje. „Linkomanija.net“ atveju, jeigu ieškovui pavyks pasiekti srauto blokavimą šiuo adresu Lietuvoje, tai neabejotinai ir reikšmingai sumažins šios svetainės naudojimo apimtis, kadangi dauguma naudotojų yra Lietuvoje ir ieškoti svetainės kitais adresais jiems nebus patogu. Tačiau klausimas, ar to pakaks ilguoju laikotarpiu, nes susiejus svetainę su kitu domeno vardu, srauto blokavimas nebeveiktų“, - komentavo S. Drazdauskas. Pasak jo, jei paslaugų teikėjai blokuotų ryšį su svetaine, neatsižvelgiant į tai, su kokiu domenu šį svetainė susieta, iš ties gali pasiekti efektyvų blokavimą. „Tačiau lieka pagrindinis klausimas – kokiomis priemonėmis paslaugų teikėjai turėtų stebėti, su kokias domenais svetainė vis susiejama. Be to, nustačius, kad svetainė susieta su nauju domeno vardu, kaip paslaugų teikėjai turėtų nustatyti, kad svetainė yra būtent ta kurią reikia blokuoti. Juk gali pasikeisti puslapių dizainas, svetainės kodas, struktūra ir panašiai. Tokiu atveju paslaugų teikėjai iš naujo turėtų vertinti, ar tai tapatus turinys, ar ten irgi patalpintos nuorodos į neteisėtus kūrinius“, - mano S. Drazdauskas. Tai reikštų papildomas jiems nepriklausančias funkcijas ryšio tiekėjams. „Kita vertus, tai pareikalautų pastangų, pavyzdžiui, investicijų į personalą, kuris atliktų vertinimą, kurios klausimas, ar būtų proporcingos paslaugų teikėjų atžvilgiu. Jeigu šis sprendimas būtų paprastas, galima būtų tiesiog reikalauti užblokuoti visas svetaines, kuriose platinamos nuorodos į „torrent“ tipo bylas, nukreipiančias į piratines kūrinių kopijas“, - svarsto S. Drazdauskas. Jei prekiautų ginklais, būtų paprasčiau Advokatas komentuoja, kad „Linkomanija.net“ atvejis yra sudėtingas, nes pirma tam reikia teismo sprendimo civilinėje byloje. „Nusikaltimų atvejais tokia kontrolė yra paprastesnė, nes galima paprasčiau taikyti baudžiamąsias užkardymo priemones, kai, pavyzdžiui, įtariama prekyba ginklais, narkotikais. Nelegalių lošimų atveju, Lošimų priežiūros tarnyba kreipiasi dėl svetainių blokavimo į administracinius teismus. Tuo tarpu, „Linkomanija.net“ tipo svetainės teisėtumą turi patikrinti bendrosios kompetencijos teismas civilinėje byloje“, - sakė S. Drazdauskas. Jo nuomone, pavykus užblokuoti srautą į „Linkomanija.net“ svetainę Lietuvoje, tai reikšmingai apribotų piratinių kūrinių platinimą Lietuvoje. „Tačiau lieka abejonių, ar tai turės ilgalaikį poveikį“, - apibendrino S. Drazdauskas.

     

    Vakarų Europos šalių statistika rodo, kad užblokavus prieigą prie tam tikro puslapio jo lankomumas krenta iki 90 proc. Tai reiškia, kad dalis vartotojų iškart randa būdų, kaip blokavimą „apeiti“.

     

    : http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/nori-galo-linkomanijai-trukdo-viena-problema.d?id=73641226

  8. Lietuviška dalinimosi duomenimis ir „torrent“ nuorodomis svetainė „Linkomanija“ išgyvena ne pačius geriausius laikus. Teismo prašoma interneto ryšio bendrovėms uždrausti teikti prieigas prie šios interneto svetainės.

     

    Tiesa, kol kas byla dar neišspręsta: Lietuvos ir užsienio autorių teises ginanti asociacija LATGA kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Jo prašoma uždrausti operatoriams „Telia“, buvę „Teo LT“ ir „Omnitel“, „Bitė Lietuva“, „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, „Cgates“, „Init“, „Balticum TV“, „Splius“ ir „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ teikti prieigą prie interneto svetainės linkomanija.net.

     

    Ryšio tiekėjams papildomi reikalavimai nekeliami ir jie niekuo nekaltinami. Jei asociacijai pavyktų laimėti bylą, bet dalinimosi duomenimis svetainė būtų perkelta kitu adresu ar adresais, būtų siekiama draudimo teikti prieigą ir jiems. Asociacijai atstovaujantis advokatų kontoros „AAA Law” advokatas, partneris Andrius Iškauskas DELFI komentavo, kad tokia praktika yra įprasta Vakarų Europoje. „Pirmieji tokias Europos Sąjungos direktyvoje nurodytas autorių teisių gynimo priemones taikė Danijos teismai „TDC“ ir „Allofmp3“ 2006 metais ir „The Pirate Bay“ 2010 metais bylose. 2015 m. kovą – rugpjūtį šioje šalyje buvo sankcionuoti įpareigojimai interneto prieigos paslaugų teikėjams blokuoti prieigą prie 32 interneto svetainių, tokių kaip „solarmovie.ph“, „tubeplus.in“ ar „extratorent.cc“, - vardijo A. Iškauskas. Pasak jo, panašius draudimus 2011 – 2015 m. tarpininkams interneto svetainės „The Pirate Bay“ atžvilgiu taikė Olandijos Antverpeno apeliacinis teismas, interneto svetainių „The Pirate Bay“ ir „KickassTorrents“ atžvilgiu – Airijos Dublino Aukštasis Teismas. Panašių pavyzdžių yra ir daugiau: interneto svetainės „kino.to“ atžvilgiu draudimą taikė Austrijos Aukščiausiasis Teismas, interneto svetainės „The Pirate Bay“ atžvilgiu – Portugalijos Lisabonos intelektinės nuosavybės teismas, interneto svetainės „t411.me“ atžvilgiu – Prancūzijos Paryžiaus apygardos teismas, interneto svetainės „isohund.to“ atžvilgiu – Austrijos Vienos komercinis teismas, o interneto svetainių „movie4k.to“, „eztv.it“, „yify-torrents.com“, „watchfreemovies.ch“ ir kitų atžvilgiu – Jungtinės Karalystės teismai. A. Iškauskas sako, kad Lietuvoje „Linkomanijos“ atstovus yra sudėtinga patraukti atsakomybėn, nes jos kūrėjus sudėtinga rasti. Dalinimosi turiniu svetainių atstovai vardija, kad jų tinklalapiuose nėra talpinami patys kūriniai, o skelbiamos nuorodos į juos, jos skelbiamos nesiekiant komercinių tikslų. Tačiau A. Iškauskas teigia, kad pajamas svetainės „linkomanija.net“ gauna ir jas galima pervesti per bendrovės „EVP International“ valdomą elektroninių pinigų įstaigą paysera.lt, naudojantis internetinės bankininkystės paslaugomis, Lietuvos pašto skyriuose ir panašiai. Jei ieškinys bus patenkintas, interneto prieigos paslaugų teikėjai patys galėtų pasirinkti taikytinas technines bei organizacines priemones, kurios leistų tinkamai įgyvendinti nustatytą draudimą ir kurios geriausiai atitiktų jų turimus išteklius, nereikalautų itin sudėtingų ir daug sąnaudų reikalaujančių sprendimų. Pagal Lošimų priežiūros įstatymą yra blokuojamos nelegalių azartinių lošimų svetaines.

     

    Šaltinis: http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/laukia-sprendimo-ar-linkomanija-uzdarys.d?id=73637504

×
×
  • Pasirinkite naujai kuriamo turinio tipą...