Algiz

Problemų kamuojama interneto milžinė „Yahoo“ per pastaruosius 15 metų įsigijo daugiau nei 70 technologijų kompanijų. Dalis jų, anksčiau laikytų daug žadančiomis „raketomis“, užgeso, kai jas įsigijo „Yahoo“, praneša CNN.

Neseniai paskelbta, jog „Yahoo“ šįmet prieš Kalėdas atleido daugiau nei 500 darbuotojų – tai sudarytų apie 4 proc. darbuotojų.

Neoficialiai skelbiama, jog kompanija artimiausiu metu planuoja uždaryti kai kurias tarnybas. Tarp nelaimėlių minima svetainė „Deliciuos“, kuri vienu metu buvo populiariausia interneto nuorodų žymėjimo vieta. Manoma, jog šis tinklalapis gali būti parduotas. Be to, teigiama, jog „Yahoo“ numato išskaidyti tinklalapį Upcoming.org, kuriame yra skelbiami įvykiai didžiuosiuose pasaulio miestuose, į atskirus produktus.

Jei ši informacija pasitvirtintų, tai būtų ne pirmas kartas, kai „Yahoo“ investicijos nepasiteisino. Arba kompanija nemokėjo su jomis deramai elgtis.

„GeoCities“

Amžių sandūroje „GeoCities“ atrodė lyg nesustabdoma interneto jėga. Tarnyba, leidusi kiekvienam vartotojui nemokamai susikurti savo tinklalapį, tuo metu talpino didelę dalį interneto turinio.

„Yahoo“ niekada nesuprato „GeoCities“ vertės, – teigė J.Rezneris.1998 metais sėkmingai pradėta prekyba „GeoCities“ akcijomis, o dar po metų „Yahoo“ už kompaniją sumokėjo apie 3 mlrd. JAV dolerių.

„Kompanijos pardavimas „Yahoo“ buvo liūdnas, bet kartu ir malonus – žinoma, tai buvo finansiškai puikus sandoris. Tačiau vėliau niekas nevyko. „GeoCities“ nuo pirmos pardavimo dienos stagnavo“, – pernai sakė vienas „GeoCities“ įkūrėjų Johnas Rezneris.

Tai buvo, ko gero, nesėkmingiausias „Yahoo“ pirkinys – prieš metus kompanija šią tarnybą uždarė.

„Yahoo“ niekada nesuprato „GeoCities“ vertės“, – teigė J.Rezneris.

Broadcast.com

Garso įrašų transliavimo svetainė Broadcast.com, pavertusi Marką Cubaną milijardieriumi, buvo ne tokia naudinga naudinga investicija „Yahoo“.

Ši kompanija atrodė daug žadanti, bent jau pirmiesiems investuotojams, kurie noriai investavo lėšas. Taip pat galvojo ir „Yahoo“, kuri jai įsigyti išleido 5,7 mlrd. JAV dolerių.

Broadcast.com turėjo kelias novatoriškas technologijas, kurios leido išsaugoti lyderės poziciją konkurencingoje rinkoje, tačiau „Yahoo“ nusprendė išskaidyti kompaniją į atskirus padalinius. Dabartinės „Yahoo“ internetinės transliacijos, pavadintos „Yahoo Music“, neturi beveik nieko panašaus su legendiniu Broadcast.com.

„Musicmatch Jukebox“

„Yahoo“ išleido nemažai lėšų, pirkdama su muzika susijusias kompanijas, kurios nepasiteisino. „LAUNCH Media“ ir „Webjay“ buvo pirmieji „Yahoo“ bandymai įsiveržti į skaitmeninės muzikos prekybą.

Tačiau 160 mln. dolerių kainavusi kompanija „Musicmatch Jukebox“ buvo brangus pirkinys, kuris taip ir nerado savo vietos po „Yahoo“ saule. Prie jos problemų prisidėjo ir staigiai išpopuliarėjusi konkurentės „Apple“ programa „iTunes“.

Pakeitus pavadinimą į „Yahoo Music Jukebox“, galiausiai programos buvo atsisakyta. Netektį „Yahoo“ pakeitė partneryste su muzikos prenumeravimo tarnyba „Rhapsody“.

„Zimbra“

Veikiausiai iš pavydo „Microsoft“ ar „Google“, 2007 metais kompanija „Yahoo“ už 350 mln. JAV dolerių nusipirko verslo programinės įrangos gamintoją „Zimbra“. Šių metų sausį „Yahoo“ pardavė ją kompanijai „VMware“ už neskelbiamą sumą. Teigiama, jog ji buvo „ženkliai mažesnė“ nei ta, kurią sumokėjo interneto milžinė.

HotJobs.com

Dar vienas nepasiteisinęs pirkinys – darbo skelbimų paieškos svetainė „HotJobs“, už kurią 2002 metais „Yahoo“ sumokėjo 436 mln. JAV dolerių. Tuo metu jos konkurentė „Monster“ užėmė dominuojančią vietą rinkoje.

Šių metų vasarį „Yahoo“ perleido „HotJobs“ konkurentei „Monster“ už maždaug pusę to, ką pati sumokėjo.

Kas sekantis?

Prisimenant visus šiuos pavyzdžius, rinkos ekspertai svarsto, jog panašus likimas gali laukti ir „Delicious“. Be to, tinklaraštininkai baiminasi, kad „karpymai“ nepaliestų populiarios nuotraukų dalinimosi svetainės „Flickr“, kuri taip pat priklauso „Yahoo“.

http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/itkodas/penki-interneto-azuolai-kurie-nuvyto-po-yahoo-sparnu-51-129661

Gal susimetam ir nuperkam, chebra ?

tai gal iš kart koki google paimam susimetę ? :D

Naujausio įvertinimo duomenimis, socialinio tinklo „Twitter“ vertė siekia 3,7 mlrd. JAV dolerių (9,7 mlrd. Lt). Dar pernai jo vertė buvo gerokai mažesnė – 1 mlrd. JAV dolerių.

Didinti straipsnio tekstą Mažinti straipsnio tekstą

Nors šiuo metu „Twitter“ gauna nemažas pajamas, socialinis tinklas vis dar yra nuostolingas. Nepaisant to, svetainės vertės nustatymas rodo, jog investuotojai yra užtikrinti „Twitter“ galimybėmis ateityje nešti pelną, skelbia Telegraph.co.uk.

Neseniai „Twitter“ pristatė naują sistemą, kuri leis publikuoti „reklamines žinutes“ (angl. promoted tweets). Taip reklama bus integruota į socialinį tinklą, iš esmės nekeičiant tinklalapio atvaizdavimo ir vartotojo sąsajos.

http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/itkodas/twitter-verte-pakilo-iki-3-7-mlrd-jav-doleriu-51-129648

17

ko toks ilgas konkurso terminas ? :D

done

jo jau labai paprastas :D

Jo siūlyčiau ir tau pasididinti, jei nori, po mėnesio ir tu taip sakysi :D juokauju žinoma

keistas tu tipas. Eik geriau pinigus atidavinėk kur per tavo acc pavogė, o ne video žiūrėk.

na jis nori nelegaliai atsisiųsti dizainų kurie yra mokami.

Nerelu ypač galas

O tu vis apie galus :D tai didinimas tai dar kas.

prisižiūrėję filmų pradeda veikti :D

Seksualios rusų pupytės, muzikantai, paaugliai, tūnantys savo kambariuose – bet kuris iš jų gali tapti interneto sensacija ir taip tapti milijonieriumi.

Vaizdo reportažų puslapis „YouTube“ prieš trejus metus išplatino reklamą, kviečiančią vartotojus prisijungti prie komandos. Kai kurie prisijungusiųjų šiandien jau milijonieriai.

Tarp juokingų video apie gyvūnus ir keistus dalykus, nepavykusius riedlentininkų triukus, žmonės keldami savo video į puslapį daro karjeras. Per pastaruosius penkerius metus nuskambėjo ne viena sėkmės istorija, kaip žmonės, pradėję filmuotis namuose, su internetine kamera, dabar skaičiuoja milžiniškas įplaukas.

Marina Orlova tapo pirmąją „YouTube“ bendradarbe, užsidirbusia milijoną JAV dolerių. 29-erių metų mergina, neseniai persikėlusi gyventi į Beverly Hillsą, puikiai žinoma interneto vartotojams, nes jos įkeltus video, kur ji pasakoja apie žodžių kilmę, pažiūrėjo ketvirtis milijardo žmonių. Internete žinoma kaip „HotForWords“ ji yra viena daugiausiai uždirbančių „YouTube“ „partnerių“.

„YouTube“ partnerių programa prasidėjo 2007 m., kai kompanija nusprendė apdovanoti populiariausius savo bendradarbius. Bendradarbiai tiesiog turi prie savo video pridėti tam tikrą reklamą, o paskui jau už kiekvieną video peržiūrą jų užmokestis auga.

Kiekvieną mėnesį „YouTube“ sulaukia per 100 mln. lankytojų. Pernai populiarus „YouTube“ Michaelas Buckley video įkėlėjas pranešė, kad vien iš „YouTube“ reklamos užsidirbo per 100 tūkst. JAV dolerių.

Marina sako: „Kai pradėjau, nebuvo jokio verslo, tačiau žinojau, kad vieną dieną „YouTube“ pradės dalintis gaunama nauda.“ Lengva suprasti, kodėl jos video tokie populiarūs. Mariną žurnalas „Wired“ pripažino seksualiausia pasaulio mergina. Savo video krūtininga blondinė vilki seksualius drabužius ir kalba seksualiu rusišku akcentu apie žodžių reikšmes ir kilmę. Gerbėjai siunčia jai užklausas, prašydami paaiškinti kilmę tokių žodžių kaip pagirios, dešrainis ir ilgiausiu laikomo angliško žodžio antidisestablishmentarianism.

„Aš pirma YouTuberė, sukūrusi stiprų verslą. Dauguma populiarių vartotojų – paaugliai berniukai, kurie kuria video tik dėl smagumo ir nežino, kaip tai perkelti į kitą lygį. Jie neturi verslo supratimo. O aš noriu išplėsti savo prekės ženklą“, – sako Marina. Iš Maskvos kilusi mergina taip pat užsidirbinėja pardavinėdama savo knygą, reklamuojamą ir savo video. Joje taip pat aiškinamos žodžių reikšmės ir netrūksta provokuojančių Marinos nuotraukų.

Ji darosi žinoma pasaulyje ir netgi buvo nufotografuota Paris Hilton, James Blunto bei Quentino Tarantino kompanijoje. „Žmonės atpažįsta mane iš akcento. Los Andžele yra daugybė blondinių su didele krūtine, todėl iš išvaizdos manęs niekas nepažįsta. Tačiau pasirodymo dalis yra akcentas, kurį aš turiu.

Marina taip pat gauna pinigų už produktų talpinimą, rėmimą ir reklamas. Ji buvo interneto svetainės godaddy.com veidas. „Kalbuosi su televizijos kompanijomis dėl laidų taip pat, kaip ir dėl mokomųjų knygų bei video“, – sako ji. Marina taip pat reguliariai pasirodo per „Fox“ laidą „O‘Reilly Factor“ bei „Sirius Radio“ laidoje „Maxim“.

„Pradėjau šešis mėnesius prieš partnerystės programą ir už pirmus metus negavau pinigų. Tiesiog rinkausi auditoriją“, – sako Marina. „Kai pradėjau, mačiau kad kitų žmonių video sulaukia milijonų peržiūrų, aš tesitikėjau tūkstančių. Nė nenumaniau, kad kada nors pasieksiu ketvirtį milijardo. Tačiau tai tik skaičiai, negaliu įsivaizduoti tiek žmonių, žiūrinčių vieną video“, – prisipažįsta milijonierė.

Charlie McDonnell yra žinomiausias Didžiosios Britanijos „YouTube“ vartotojas, kurio video per mėnesį pažiūri per 4 milijonai žiūrovų. Jo uždarbis yra pakankamas, kad jis visą savo laiką galėtų skirti tik video ir to jam užtektų pragyventi ir išlaikyti butą Londone.

Jis turi beveik 700 tūkst. savo kanalo prenumeratorių, kas reiškia, kad kai jis įkelia naują video, visi jo gerbėjai automatiškai pažiūri naują kūrinį. Tai suteikia vaikinui reguliarią auditoriją, galinčia varžytis su kai kurių televizijų laidų auditorijomis. Jis sako, kad jau yra atpažįstamas gatvėje ir jam dėl to keista, kad jis yra būtent „tas vyrukas iš interneto“.

Pernai bendradarbiaudamas su kitais partneriais jis panaudojo savo „YouTube“ šlovę įsiverždamas į geriausių Didžiosios Britanijos singlų 40-uką.

Kitas asmuo, pasipelnantis iš „YouTube“, yra Didžiosios Britanijos animatorius Toby Dale. Vienas iš jo įkeltį į „YouTube“ video buvo apdovanotas Manchester European Short Film Festival prizu. Pripažinimas ir atpažinima, kurio jis sulaukė, reiškia, kad dabar menininkas jau reguliariai kuria animacijos darbus ir daro naują muzikos klipą britų grupei „Hadouken!“.

Toby buvo vienas pirmųjų britų, prisijungusių prie „YouTube“ partnerių programos. Jis teigia: „YouTube“ yra puikus būdas žmonėms pamatyti tavo darbus, o jiems – pasiekti didžiules auditorijas, kurios anksčiau tebuvo įmanomos per televiziją. Tai reiškia, kad niekas nebėra apribotas pažintimis televizijos industrijoje. Kiekvienas gali įkelti video, o žiūrovai nusprendžia, kiek jis geras.“

„YouTube“ mokėjimo sistema veikia mokėjimo už vieną paspaudimą principu. Atlyginimas, kurį gausite priklauso nuo žiūrovų, kuriuos pritrauksite. Video, kurį pažiūri milijonas žiūrovų, o tai yra vienas populiaresnių „YouTube“ vaizdelių, gali atnešti apie tūkstantį JAV dolerių. Kaip autoriniai honorarai muzikos industrijoje, taip ir seni video „YouTube“ vis generuoja naujus pinigus. Pavyzdžiui, Marina turi apie 100 video, nuolat jai gaminančių pinigus.

„YouTube“ taip pat pasiūlė sceną „miegamojoa muzikantams“. Hvajiškos gitaros žvaigždė Julia Nunes dėl savo populiarumo šioje svetainėje gavo progą išleisti tris CD, koncertuoti JAV ir surengti du turnė Didžiojoje Britanijoje. Ji sako: „Manau, kad didžiausias skirtumas dabar yra tas, kad aš galiu rengti tikrus koncertus, kur žmonės žino mano dainų tekstus, kai anksčiau į juos net niekas neateidavo.“

Kitas dainų kūrėjas Dave Colditzas netgi įkalbėjo viename savo video kartu pasirodyti filmų žvaigždę Miley Cyrus.

Kuo „YouTube“ žvaigždės darysis turtingesnės ir žinomesnės, tuo skirtumas tarp interneto ir tikrų įžymybių sumažės. Interneto žvaigždės galbūt niekada nenusiklijuos „miegamojo atsiskyrėlių“ etikečių, bet kaip sako Marina, jie tuo didžiuojasi.

http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-16474/straipsnis?name=S-16474&l=2&p=1&utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-be-spaudos-pranesimu+%28www.technologijos.lt+-+Publikacijos+be+spaudos+prane%C5%A1im%C5%B3%29

<title>DataLife Engine  Lietuva</title>

DataLife Engine Nulled by M.I.D-Team (http://www.mid-team.ws)

O tai jei jau atstovaujat DLE lietuviškai tai galėtumėte nors ne nullinta versija naudoti.

Stockholm – Tele2 AB (Tele2), paskelbė pardavusi savo kabelinės TV ir interneto verslą Lietuvoje VDNET. VDNET už sandorį sumokės maždaug 40 mln. Švedijos kronų. Sandoris bus užbaigtas gavus atitinkamų priežiūros institucijų leidimus.

„Tele2" prezidento pavaduotojas ir Vidurio Europos bei Eurazijos regiono vadovas Niklas Sonkinas (Niklas Sonkin) sakė: „Kiekvienoje rinkoje, kur dirbame, „Tele2” nuolat vertina savo verslo planus – taip siekiame, kad mūsų darbas kurtų didžiausią naudą akcininkams. Mūsų kabelinis verslas Lietuvoje pastaraisiais metais sėkmingai plėtėsi. Tačiau, konkurencijai rinkoje didėjant ir augant rinkos konsolidacijos poreikiui, nusprendėme bendrovę parduoti VDNET. Šis žingsnis leis „Tele2” Lietuvoje dar daugiau dėmesio skirti mobiliojo ryšio paslaugų plėtrai ir siekti dar geresnių šios veiklos rezultatų ateityje”.

Šių metų rugsėjo pabaigoje „Tele2“ kabelinio interneto paslaugomis Lietuvoje naudojosi maždaug 10,7 tūkst. vartotojų, kabelinės televizijos paslaugomis – maždaug 33 tūkst. klientų. Bendrovės dalis “Tele2” grupės veiklos pajamose per devynis šių metų mėnesius buvo 18 mln. Švedijos kronų, trečią ketvirtį - 6 mln. Švedijos kronų. Bendrovės kabelinio verslo indėlis į devynių šių metų mėnesių „Tele2“ grupės EBITDA buvo 4 mln. Švedijos kronų, trečiąjį ketvirtį – 1 mln. Švedijos kronų.

http://www.vtv.lt/naujienos/telekomunikacijos/tele2-kabelines-tv-ir-interneto-versla-uz-40-mln.-svedijos-kronu-parduoda-3.html

„Microsoft“ atstovas Fricas Lanmanas patvirtino, kad korporacija bandė įsigyti socialinį tinklą „Facebook“ už 15 milijardų dolerių.

Ankščiau ši informacija pateko į Deivido Kirkpatriko knygą „The Facebook Effect“. Autorius rašo, kad 2007 metais „Microsoft“ generalinis direktorius Stivas Balmeris pasiūlė jaunajam „Facebook“ įkūrėjui Markui Cukenbergui įsigyti socialinį tinklą už 15 milijardų dolerių, tačiau pastarasis pareiškė, kad „Facebook“ neparduodamas. Galiausiai „Microsoft“ teko tenkintis 1,6% akcijų, už kurias buvo sumokėta 240 milijonų dolerių.

Šiuo metu bendrovės glaudžiai bendradarbiauja. „Microsoft“ paieškos sistema „Bing“ pritaikyta „Facebook“ socialiniame tinkle, o nauja „Facebook“ pranešimų perdavimo sistema integruota į „Microsoft Docs“.

Lanmanas mano, kad „Facebook“ kaina greitai gali pasiekti „Microsoft“ kainą. Kol kas „Facebook“ kaina siekia 50 milijardų dolerių, o „Microsoft“ – 220 milijardų.

http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-16402/straipsnis?name=S-16402&l=2&p=1&utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-be-spaudos-pranesimu+%28www.technologijos.lt+-+Publikacijos+be+spaudos+prane%C5%A1im%C5%B3%29

Sveiki mano vardas Algimantas man 20 metų greitai bus 21, gyvenu Vilniuje. Užsiregistravau šiame forume beveik prieš keturis metus tada čia daugiau buvo diskutuojama apie buxus, laiškų skaitymus t.t nepavyko man tada užsidirbti ir palikau šį forumą. Po metų ar pus antrų vėl čia užsukau ir jau forumas buvo labai pasikeitęs apie buxus ir pan. jau beveik niekas nediskutavo, na o va po trečio atnaujinimo forumo iš vis tokiu neliko temų labai džiugu.

Ne esu nei dizaineris nei programeris, bet tinklapių kūrimu domiuosi ir pats bandau kurti, bet su TVS'sais. Dar neatsisakau norų išmokti programuoti. Domiuosi savo verslo kūrimų ir šiame forume yra daug naudingos informacijos ir geru žmonių kurie visada patars ar padės.

Šiuo metu niekuo neužsiimu, nes nesenai padaryta Cross linking operacija. Na turiu šiokį tokį projektėlį ir tiek.

Na tai tiek :)

Spaudos laisvė Baltijos valstybėse, ypač Latvijoje, daugelį metų neatrodė taip niūriai kaip šiandien, ketvirtadienį rašo įtakingas britų savaitraštis „The Economist“. Pasak leidinio, rusiško kapitalo bankas „Snoras“, garsėjantis savo ryšiais su Kremliumi ir jau valdantis nemažą Lietuvos („Lietuvos rytas“) ir Latvijos žiniasklaidos dalį, nusitaikė į Estiją. Pasak „The Economist“ šaltinių, V. Antonovas nori nusipirkti keturiomis kalbomis rašantį naujienų portalą „Delfi“.

Pradžia – Latvijoje

Iš pažiūros gyvybinga ir gana geros kokybės spauda šiose posovietinėse valstybėse ima byrėti, nes žiniasklaida susidūrė su ekonominiu nuosmukiu, pasikeitimais pramonėje ir, kas baisiausia, – daug interesų turinčiais galingais investuotojais iš užsienio.

Pavyzdžiui, Latvijos „Telegraf“, vienas geriausiai žinomų laikraščių rusų kalba regione, šiuo metu priklauso neįvardytam asmeniui ar organizacijai. Anksčiau jį valdė vietos verslininkai.

„Žinau, kad senieji savininkai pardavė savo verslą, tačiau net nenutuokiu kam“, – teigė kompanijos tarybos narys Janis Jurkans. Dabar ši žiniasklaidos įmonė nuosavybės teise priklauso anoniminei kompanijai „Kinonon Holdings Limited“, kuri įsteigta Kipre.

Tačiau manoma, kad galutinis tiek minėtos įmonės, tiek „Telegraf“ žiniasklaidos grupės valdytojas yra „Snoro media investicijos“ – antrinė rusiško kapitalo banko „Snoras“, veikiančio Lietuvoje, įmonė. „Snorui“ taip pat priklauso ir 88,92 proc. Latvijos banko „Krajbanka“. Didžiausias „Snoro“ akcininkas yra Vladimiras Antonovas, verslininkas glaudžiais ryšiais siejamas su aukštais Kremliaus pareigūnais ir valdininkais. Vis dėlto jo atstovas neigia bet kokias sąsajas su „Telegraf“.

Susitvarkė su neparankiais latviais

Dar vienas skandalas kilo praėjusią savaitę, kai „Telegraf“ vyriausiasis redaktorius Aleksandras Krasnitskis buvo išmestas iš darbo – kai laikraštis išspausdino istoriją apie moksleivį, pašalintą iš mokyklos už tai, kad įžeidė Rygos merą Nilsą Ušakovsą. Teigiama, kad, perskaitęs istoriją, meras tiesiog pasiuto ir sudraskė laikraštį į gabalus.

Ši istorija greitai dingo iš „Telegraf“ interneto puslapio, o laikraštyje paskelbta, kad vyr. redaktorius pasitraukė iš posto. Istoriją, beje, vis dar įmanoma rasti internete. N. Ušakovas neigia bet kokį sąryšį su šia istorija, tačiau gana įtartinai atrodo tai, kad du įtakingi žurnalistai iš solidarumo su buvusiu viršininku taip pat pasitraukė iš pareigų. Negana to, jie pasiskundė apie vis didėjančią cenzūrą. Panašius teiginius išsakė ir kiti žurnalistai, kurie teigia ketinantys palikti darbą, kai tik susiras kitą. Vietinė žurnalistų asociacija laikraščio savininkus apkaltino Konstitucijos pažeidimu.

Nerimas Latvijoje dar labiau sustiprėjo, kai 2009 metais nevisiškai aiškiomis aplinkybėmis buvo parduotas populiariausias Latvijos dienraštis „Diena“. Po pardavimo geriausi redaktoriai ir žurnalistai paliko dienraštį ir įkūrė savaitraštį „Ir“, kuris šiandien yra viena iš nedaugelio nepriklausomų žiniasklaidos priemonių Latvijoje.

„Snoro media investicijos“ – antrinė banko „Snoras“ įmonė – jau valdo ir vieną Latvijos radijo stočių ir atrodo, kad apsipirkimas žiniasklaidos rinkoje dar nėra baigtas. Šią savaitę V. Antonovas lankėsi Rygoje, kur dalyvavo keliuose susitikimuose. Manoma, kad jo planuose yra įsigyti dienraščius „Biznes&Baltija“ bei „Chas“.

„Telegraf“ žurnalistai, ieškantys naujo darbo pelningose ir nepriklausomose žiniasklaidos įmonėse, gali netikėtai ilgai užtrukti. Kaip jau buvo teigta, korporacijos valdo ne vieną laikraštį ar televiziją. Kremlius taip pat yra prikūręs savo ideologijos žiniasklaidos priemonių, o visuomeninę televiziją ir radiją netiesiogiai valdo politinės partijos.

Nerimas Lietuvoje ir Estijoje

Susirūpinimas dėl žiniasklaidos laisvės auga ir Lietuvoje. „Snoro Media investicijos“ yra oficialus didžiausias „Lietuvos rytas“ žiniasklaidos grupės akcininkas. Šiai grupei priklauso vienas populiariausių šalies dienraščių, televizija, naujienų tinklalapis internete, keletas žurnalų ir spaustuvė.

Estijoje, kuri bene greičiausiai atsigauna po recesijos, nieko panašaus kol kas neįvyko. Tačiau kai kurie šaltiniai teigia, kad V. Antonovas trokšta nusipirkti regione pirmaujantį, keturiomis kalbomis rašantį naujienų portalą „Delfi“. Šiuo metu jis priklauso „Estonian Ekspress Grupp“. Estijos nacionalinio saugumo pareigūnai, reaguodami į tendencijas, jau anksčiau yra išreiškę susirūpinimą dėl žiniasklaidos padėties Baltijos šalių regione.

Tuo tarpu DELFI savininkų atstovas, „Ekspress Grupp“ valdybos pirmininkas Gunnaras Kobinas teigia, kad į juos nuolat kreipiasi įvairios kompanijos su įvairiais pasiūlymais, tačiau „Snoro“ tarp jų niekada nebuvo.

"Delfi" grupė iš viso valdo 9 naujienų portalus: portalus estų, latvių ir rusų kalbomis Estijoje ir Latvijoje (delfi.ee, rus.delfi.ee, delfi.lv ir rus.delfi.ua), portalus Lietuvoje (delfi.lt, ru.delfi.lt, klubas.lt, grynas.lt,) ir naujienų portalą Ukrainoje (www.delfi.ua).

Pasaulyje nuvertėjusių įmonių pirkimas siekiant uždirbti yra įprasta verslo taktika. Tačiau Baltijos valstybėse rusiškos investicijos visuomet vertinamos kaip politinis žingsnis. Ir panašu, kad bent jau kartais tam tikrai yra pagrindas.

Nutekintas Rusijos užsienio reikalų ministerijos dokumentas skelbia apie „ekonominį Baltijos valstybių atkariavimą“. Suprantama, kad tokie pareiškimai Baltijos šalių visuomenių nedžiugina ir kelia joms nerimą.

Vienintelis būdas išvengti kalbų apie politinius interesus – skaidriai įvardyta nuosavybė ir nuo politikos bei savininkų atribota redakcinė politika padėtų išsklaidyti panašias baimes, tačiau iki šiol V. Antonovas nepadarė nieko, kad jas bent kiek sumažintų.

Nevienareikšmiškai vertinamų įvykių V. Antonovo verslo praktikoje buvo ir anksčiau. Jis skundėsi, kad Švedija ir JAV blokavo jo mėginimą įsigyti automobilių gamybos korporaciją SAAB. Pasak V. Antonovo, tai buvo padaryta „baiminantis rusiškų pinigų“.

http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-16368/straipsnis?name=S-16368&l=2&p=1

Jei pamenu pagrindiniam tvs folderi randasi footer.php

akurat net nepagalvojau pažiūrėti čia dėkui Denas.

Reikia truputi footeri redaguoti, bet nėra dizaino aplanke nei footer.tlp/html t.t ?

failai kurie yra

Oxygen.css

Oxygen.php

Oxygen_cs.css

Oxygen_ie6.css

Oxygen_ie7.css

Oho. Belieka laukti kol facebooke atsiras grupė kur 5 kartus reikės paspaust patinka kad pamatytum nuotraukas.

happy ?

Olandijos policija suėmė vieną 16-metį, kuris prisipažino organizavęs kibernetines atakas prieš įslaptintą informaciją viešinančio tinklalapio "WikiLeaks" oponentus, pranešė Nyderlandų nacionalinė prokuratūra.

Prokuratūros atstovas spaudai Wimas de Bruinas sakė, kad sulaikytas paauglys "prisipažino vykdęs atakas prieš (kredito kortelių kompanijų) "Visa" ir "Mastercard" tinklalapius".

Pranešime nurodoma, kad jis "tikriausiai priklausė didesnei programišių grupuotei".

Paauglys penktadienį stos prieš teismą Roterdame.

Bendrovės, kurios anksčiau ėmėsi sankcijų prieš "WikiLeaks", tapo masinių kibernetinių atakų taikiniu, kai Didžiojoje Britanijoje buvo suimtas prieštaringai vertinamo tinklalapio vadovas Julianas Assange'as, ieškomas Švedijos dėl įtariamų lytinių nusikaltimų.

http://verslas.delfi.lt/ITbussines/nyderlanduose-suimtas-atakas-pries-visa-organizaves-paauglys.d?id=39549263

Pasaulio žiniasklaidoje pasirodė daugybė nuotraukų ir reportažų iš švedų centro „Pionen“, kuris priklauso tiekėjui „Bahnhof ISP“. Šis centras išsidėstęs požeminiame branduoliniame bunkeryje Stokholme ir jame prisiglaudė skandalingas tinklalapis „WikiLeaks“, kuris paviešino slaptus JAV valstybės departamento dokumentus.

„Pionen“, pastatytas 30 metrų gylyje po Stokholmo parku Vitebergu, Šaltojo karo metu buvo slėptuvė nuo atominės bombos. Bunkeris ir dabar gali atlaikyti net tiesioginį vandenilinės bombos smūgį.

Už centro rezervinį elektros tiekimą atsakingi du dyzeliniai varikliai Maybach MTU – tokie patys, kaip NATO povandeniniuose laivuose, jų galingumas – 1,5 megavatų. Įėjimo durys – 40 centimetrų storio.

Bunkeryje yra keturios didelės patalpos, kuriose įrengti serveriai. Jame daug dienos šviesos lempų, po kuriomis auga žaliuojantys augalai, trykšta dirbtiniai kriokliai, taip pat yra 2600 litrų talpos akvariumas, o konferencijos salės grindys padengtos mėnulio paviršių imituojančiomis medžiagomis. Bunkerio plotas – 1000 kvadratinių metrų.

Laikraštis „The Daily Mail“ įkėlęs vaizdingą fotoreportažą iš centro, įsitikinęs, kad architektas ir dizaineriai buvo įkvėpti filmų apie Jamesą Bondą, kai kūrė jo dizainą. Toks pats interjeras supo blogietį Hugo Draxą iš filmo „Moonraker“, nufilmuoto 1979 metais. Pilnam vaizdeliui, juokauja laikraščio redakcija, trūksta tik pagrindinio blogiečio-blondino – Juliano Assange'o su baltu katinu ant rankų. Deja, čia nėra nei jo paties, nei jo komados - saugykloje hostinama tik pati „WikiLeaks“ svetainė.

http://www.technologijos.lt/upload/image/n/technologijos/it/S-16360/nuotrauka-32109/2-1-article-1337014-0C668887000005DC-754_634x636.jpg

http://www.technologijos.lt/upload/image/n/technologijos/it/S-16360/nuotrauka-32111/2-1-article-1337014-0C6690C6000005DC-371_634x372.jpg

http://www.technologijos.lt/upload/image/n/technologijos/it/S-16360/nuotrauka-32110/2-1-article-1337014-0C6694E8000005DC-883_634x523.jpg

http://www.technologijos.lt/upload/image/n/technologijos/it/S-16360/nuotrauka-32113/2-1-article-1337014-0C669713000005DC-876_634x862.jpg

http://www.technologijos.lt/upload/image/n/technologijos/it/S-16360/nuotrauka-32112/2-1-article-1337014-0C685E1B000005DC-868_634x419.jpg

„Bahnhof“ generalinio direktoriaus teigimu, „Pionen“ – labiausiai saugomas bunkeris visame pasaulyje, kuriam nėra baisios jokios atakos, netgi vandenilinės bombos sprogimas. Jo tarimu, šis bunkeris liks sveiku netgi tuo atveju, jei visos kitos pasaulio informacijos saugyklos bus sunaikintos. Bunkeris net apsaugotas nuo radioaktyvaus spinduliavimo.

„WikiLeaks“ ne vieną kartą keitė hostingo tiekėją. Pirmasis tiekėjas buvo kompanija „PRQ.se“, kuri ėmėsi neįprastos atsakomybės: tinklalapis negalėjo būti uždarytas teismo sprendimu. Vėliau skandalingas tinklalapis persikėlė į Amerikos centrą „Amazon“, tačiau jų bendradarbiavimas baigėsi, kai kompanija sustabdė „WikiLeaks“ tinklalapio aptarnavimą. „Amazon“ pareiškė, kad tinklalapio aptarnavimas buvo sustabdytas dėl naudojimusi hostingu taisyklių pažeidimo. Daugiau apie „WikiLeaks“ tinklapį ištikusias bėdas mes jau rašėme šiame straipsnyje.

Yra duomenų, kad „WikiLeaks“ komanda susideda iš šešių žmonių – daugiausia žurnalistų – ir dar nuo 100 iki 1000 žmonių, savanoriškai užsiimančių techniniais klausimais. Tai įvairūs matematikai ir programuotojai iš Europos, Australijos, Taivano ir Pietų Afrikos.

http://www.youtube.com/watch?v=prgQ34fAJiw

http://www.youtube.com/watch?v=8xBAQZ_xXXU

http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-16360/straipsnis?name=S-16360&l=2&p=1&utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-be-spaudos-pranesimu+%28www.technologijos.lt+-+Publikacijos+be+spaudos+prane%C5%A1im%C5%B3%29

pas mane zebra ir nelabai krauna :/