Algiz
-
Pranešimai
3.368 -
Užsiregistravo
-
Lankėsi
-
Laimėta dienų
11 -
Atsiliepimai
100%
Turinio tipas
Forumas
Kalendorius
Parduotuvė
Akademija
Skelbimai
Algiz Pranešimai
-
-
Uosto koksą
-
programuoti nemoku.
Galiu instaliuoti tvs'us, modus, forumus t.t
Versti iš rusų, lenkų į lietuvių.
smulkus redagavimas dizainų ar skriptų kuriems nereikia gylių programavimo žinių.
šiek tiek duomiuosi facebook fan page nežinau kaip pavadinti pribambasais naujom funkcijom t.t galiu pakviesti vartotojų į jūsų grupes puslapius.
Na ir siūlykite jus darbelio...
-
-
Atiduodu uz 50. Skubiai reikia litų, žmonės.
kam siais laikais ju nereikia ;D
-
-
Baikit svetimus litus skaiciuoti ! Neturit ka veikti ? Eikit bonkiu i kiema rinkti :)
tu tai žiūriu su engrey prie kelmo paspardytas
Kodel smulkus pagal mane jis nedaug jau taip yra laimejas tame pokeryje, paziurekit kiek praloses pokertableranking .o ir niekas neskaičiuoja jo pinigu tik vienas vartotojas teigė, kad nedaug laimėjęs pokeryje tiesiog įrodžiau, kad yra daug laimėjęs na aišku vieniems pus trečio milijono nedaug kai kuriems daug...
- saulenasLT sureagavo į tai
-
1
-
-
Kiekvienas besidomintis atvirojo kodo naujovėmis ar pradėjęs naudoti nemokamą "Linux" pagrindu veikiančią operacinę sistemą, tokią kaip "Ubuntu" ar "Linux Mint", anksčiau ar vėliau susiduria su klausimu – kas gi apskritai yra "Linux" distribucija? Straipsnyje pabandysime trumpai atsakyti į šį klausimą.
Bendru atveju "Linux" distribucija - tai "Linux" sistemos programinio branduolio (angl. kernel) pagrindu veikianti operacinė sistema su tam tikru jai būdingu nemokamų, dažniausiai atvirojo kodo programų (biuro programos, duomenų bazių sistemos, programavimo įrankiai, specializuotos programos ir t.t.) rinkiniu. Dėl atviro kodo prigimties, techninių, organizacinių ir filosofinių skirtumų tarp gamintojų ir vartotojų, egzistuoja didelė "Linux" distribucijų įvairovė, skirtų superkompiuteriams, serveriams, mobiliesiems įrenginiams bei paprastiems namų vartotojams.
Kiekvieną "Linux" OS distribuciją sudaro programinių paketų rinkiniai. Paketą galima įsivaizduoti kaip tam tikrą distribucijos komponentą. Tai gali būti vaizdo ar garso kodavimo bibliotekos (pvz. libvorbis), šriftų rinkinys, video, muzikos, e-pašto ar biuro programos ir pan. Teoriškai, esant būtinybei, kiekvienas vartotojas ar kompanija gali susikurti sau patogiausią ir geriausiai poreikius atitinkančią "Linux" distribuciją, tiesiog susirinkdami visus sau reikiamus komponentus (arba paketus) į vieną vietą.
Šiuo metu suskaičiuojama apie 600 "Linux" distribucijų, iš kurių apie 300 yra aktyviai kuriamos ir tobulinamos. Akcentuotina, kad "Linux" distribucijų įvairovė - tai didelio "Linux" tipo operacinių sistemų pritaikomumo ir lankstumo požymis. Tai jokiu būdu nereiškia, kad kiekvienai distribucijai reikia kurti atskirą programinę įrangą. Kadangi jas vienija vienas "Linux" branduolys, praktiškai visais atvejais jūsų parašyta programinė įranga veiks bet kurioje kitoje "Linux" distribucijoje. Daugumoje distribucijos gali būti skirstomos pagal šiuos kriterijus:
Pagal vartotojų tipą:
* Verslui (Ubuntu, Fedora, RedHat, Mandriva);
* Sistemų administratoriams (Debian, Slackware, RedHat, CentOS);
* Namų vartotojams (Ubuntu, Kubuntu, LinuxMint, Fedora, openSuse).
Pagal pritaikymą techninei įrangai:
* Serveriai (Debian, RedHat, Ubuntu Server, Devil Linux);
* Superkompiuteriai (ALT Linux);
* Namų PC (Ubuntu, Linux Mint, Fedora, openSuse);
* Nešiojami įrenginiai (Ubuntu netbook edition, Puppy Linux, Android).
Pagal naudojamą grafinę aplinką:
* Gnome (Ubuntu, LinuxMint);
* KDE (Kubuntu, Fedora);
* LXDE (Lubuntu, Knoppix, Fedora, Debian);
* Be grafinės aplinkos.
Pagal paskirtį:
* Edukacinė (Edubuntu);
* Kompiuterinių žaidimų mėgėjams pritaikyta (SuperGamer);
* Audio, video darbams (Ubuntu Studio);
* Specializuotos sistemos pvz.: ugniasienės, tinklo skirstytuvai, kompiuterių klasteriai ir t.t. (Devil Linux).
Pagal komercinį palaikymą:
* Komerciškai palaikomos: Ubuntu (Canonical Ltd.), Android (Google), Fedora (RedHat) , MandrivaLinux (Mandriva), openSuse (Novell);
* Bendruomenės palaikomos: Debian, Gentoo;
* Kitos, pavyzdžiui, vieno žmogaus palaikoma Slackware.
Žemiau galite apžvelgti šiuo metu populiariausias Linux distribucijas (šaltinis: www.ditrowatch.com).
1. "Ubuntu" (www.ubuntu.com)
"Ubuntu" – nemokamai platinama "Linux" operacinė sistema, geriausiai pritaikyta paprasto namų vartotojo asmeniniam kompiuteriui. Sistemos kūrėjai teikia profesionalią pagalbą bei turi didelę bendruomenę. "Ubuntu" bendruomenė susibūrė vedama idėjų, iškeltų "Ubuntu" manifeste, teigiančiame, kad programinė įranga turi būti nemokama, kad programos turi būti patogios žmonėms, pritaikytos jų gimtosioms kalboms ir kad vartotojai turi turėti laisvę įdiegiant ar išdiegiant savo programinę įrangą tada kada jiems to reikia. „Ubuntu“ yra senovinis afrikiečių žodis reiškiantis „žmoniškumas kitiems“. Vedina šių žodžių, ši "Linux" distribucija pasauliui suteikia puikias galimybes naudotis nemokama, atviro kodo programine įranga. "Ubuntu" remiama ir vystoma kompanijos "Canonical Ltd".
2. Fedora (www.fedoraproject.org)
„Fedora" pojektas ("Fedora Project") - tai kompanijos "RedHat" remiamas atviros programinės įrangos projektas. „Fedora" projekto tikslas yra bendradarbiauti su "Linux" bendruomene, siekiant sukurti pilną, bendro naudojimo operacinę sistemą, išimtinai naudojant tik atvirojo kodo programinę įrangą. Projekto vystymas vyksta viešąja forma, 2-3 kartus per metus išleidžiant stambesnius sistemos atnaujinimus. "RedHat" inžinierių komanda intensyviai dalyvauja šios operacinės sistemos vystyme.
3. "Linux Mint" (www.linuxmint.com)
"Linux Mint" – "Ubuntu" pagrindu kuriama "Linux" distribucija, kurios tikslas - užtikrinti, kad viskas operacinėje sistemoje funkcionuotų iš karto po įdiegimo, sklandžiai, be didesnių sutrikimų ar papildomos programinės įrangos diegimo. To siekiama sistemai automatiškai įdiegiant būtiniausius naršyklių įskiepius, video kodavimo tvarkykles, DVD grotuvus, "Java" ir kitus komponentus. Sistema leidžia pilnai suasmeninti ("personalizuoti") darbalaukį (angl. desktop), meniu, pateikia keletą unikalių sistemos konfigūravimo įrankių bei suteikia interneto pagrindu veikiančią programinės įrangos paketų (angl. packages) diegimo sąsają. "Linux Mint" yra suderinama su "Ubuntu" programinės įrangos saugyklomis (angl. repositories).
Pradžia » Visos kategorijos » Technologijos » IT »
"Linux" distribucijos – kas tai?
( 36) 2010-06-25 Share
Rūšis: Standartinė publikacija
Aut. teisės: Infoguru.lt
Autoriai:
Algirdas Noreika
Parengė:
Redakcija
Bendras visų "Linux" šeimos operacinių sistemų logotipas - pingvinas Tuksas (Tux)
KTU Informatikos fakultetas
Bakalauro studijos: informatikos, informatikos inžinerijos, žiniasklaidos informacinių technologijų, informacinių sistemų
if.ktu.lt
Kontekstinė reklama
Kiekvienas besidomintis atvirojo kodo naujovėmis ar pradėjęs naudoti nemokamą "Linux" pagrindu veikiančią operacinę sistemą, tokią kaip "Ubuntu" ar "Linux Mint", anksčiau ar vėliau susiduria su klausimu – kas gi apskritai yra "Linux" distribucija? Straipsnyje pabandysime trumpai atsakyti į šį klausimą.
Bendru atveju "Linux" distribucija - tai "Linux" sistemos programinio branduolio (angl. kernel) pagrindu veikianti operacinė sistema su tam tikru jai būdingu nemokamų, dažniausiai atvirojo kodo programų (biuro programos, duomenų bazių sistemos, programavimo įrankiai, specializuotos programos ir t.t.) rinkiniu. Dėl atviro kodo prigimties, techninių, organizacinių ir filosofinių skirtumų tarp gamintojų ir vartotojų, egzistuoja didelė "Linux" distribucijų įvairovė, skirtų superkompiuteriams, serveriams, mobiliesiems įrenginiams bei paprastiems namų vartotojams.
Kiekvieną "Linux" OS distribuciją sudaro programinių paketų rinkiniai. Paketą galima įsivaizduoti kaip tam tikrą distribucijos komponentą. Tai gali būti vaizdo ar garso kodavimo bibliotekos (pvz. libvorbis), šriftų rinkinys, video, muzikos, e-pašto ar biuro programos ir pan. Teoriškai, esant būtinybei, kiekvienas vartotojas ar kompanija gali susikurti sau patogiausią ir geriausiai poreikius atitinkančią "Linux" distribuciją, tiesiog susirinkdami visus sau reikiamus komponentus (arba paketus) į vieną vietą.
Šiuo metu suskaičiuojama apie 600 "Linux" distribucijų, iš kurių apie 300 yra aktyviai kuriamos ir tobulinamos. Akcentuotina, kad "Linux" distribucijų įvairovė - tai didelio "Linux" tipo operacinių sistemų pritaikomumo ir lankstumo požymis. Tai jokiu būdu nereiškia, kad kiekvienai distribucijai reikia kurti atskirą programinę įrangą. Kadangi jas vienija vienas "Linux" branduolys, praktiškai visais atvejais jūsų parašyta programinė įranga veiks bet kurioje kitoje "Linux" distribucijoje. Daugumoje distribucijos gali būti skirstomos pagal šiuos kriterijus:
Pagal vartotojų tipą:
* Verslui (Ubuntu, Fedora, RedHat, Mandriva);
* Sistemų administratoriams (Debian, Slackware, RedHat, CentOS);
* Namų vartotojams (Ubuntu, Kubuntu, LinuxMint, Fedora, openSuse).
Pagal pritaikymą techninei įrangai:
* Serveriai (Debian, RedHat, Ubuntu Server, Devil Linux);
* Superkompiuteriai (ALT Linux);
* Namų PC (Ubuntu, Linux Mint, Fedora, openSuse);
* Nešiojami įrenginiai (Ubuntu netbook edition, Puppy Linux, Android).
Pagal naudojamą grafinę aplinką:
* Gnome (Ubuntu, LinuxMint);
* KDE (Kubuntu, Fedora);
* LXDE (Lubuntu, Knoppix, Fedora, Debian);
* Be grafinės aplinkos.
Pagal paskirtį:
* Edukacinė (Edubuntu);
* Kompiuterinių žaidimų mėgėjams pritaikyta (SuperGamer);
* Audio, video darbams (Ubuntu Studio);
* Specializuotos sistemos pvz.: ugniasienės, tinklo skirstytuvai, kompiuterių klasteriai ir t.t. (Devil Linux).
Pagal komercinį palaikymą:
* Komerciškai palaikomos: Ubuntu (Canonical Ltd.), Android (Google), Fedora (RedHat) , MandrivaLinux (Mandriva), openSuse (Novell);
* Bendruomenės palaikomos: Debian, Gentoo;
* Kitos, pavyzdžiui, vieno žmogaus palaikoma Slackware.
Žemiau galite apžvelgti šiuo metu populiariausias Linux distribucijas (šaltinis: www.ditrowatch.com).
1. "Ubuntu" (www.ubuntu.com)
"Ubuntu" – nemokamai platinama "Linux" operacinė sistema, geriausiai pritaikyta paprasto namų vartotojo asmeniniam kompiuteriui. Sistemos kūrėjai teikia profesionalią pagalbą bei turi didelę bendruomenę. "Ubuntu" bendruomenė susibūrė vedama idėjų, iškeltų "Ubuntu" manifeste, teigiančiame, kad programinė įranga turi būti nemokama, kad programos turi būti patogios žmonėms, pritaikytos jų gimtosioms kalboms ir kad vartotojai turi turėti laisvę įdiegiant ar išdiegiant savo programinę įrangą tada kada jiems to reikia. „Ubuntu“ yra senovinis afrikiečių žodis reiškiantis „žmoniškumas kitiems“. Vedina šių žodžių, ši "Linux" distribucija pasauliui suteikia puikias galimybes naudotis nemokama, atviro kodo programine įranga. "Ubuntu" remiama ir vystoma kompanijos "Canonical Ltd".
"Ubuntu" logotipas
"Ubuntu" darbastalis
2. Fedora (www.fedoraproject.org)
„Fedora" pojektas ("Fedora Project") - tai kompanijos "RedHat" remiamas atviros programinės įrangos projektas. „Fedora" projekto tikslas yra bendradarbiauti su "Linux" bendruomene, siekiant sukurti pilną, bendro naudojimo operacinę sistemą, išimtinai naudojant tik atvirojo kodo programinę įrangą. Projekto vystymas vyksta viešąja forma, 2-3 kartus per metus išleidžiant stambesnius sistemos atnaujinimus. "RedHat" inžinierių komanda intensyviai dalyvauja šios operacinės sistemos vystyme.
"Fedora" logotipas
"Fedora" darbastalis
3. "Linux Mint" (www.linuxmint.com)
"Linux Mint" – "Ubuntu" pagrindu kuriama "Linux" distribucija, kurios tikslas - užtikrinti, kad viskas operacinėje sistemoje funkcionuotų iš karto po įdiegimo, sklandžiai, be didesnių sutrikimų ar papildomos programinės įrangos diegimo. To siekiama sistemai automatiškai įdiegiant būtiniausius naršyklių įskiepius, video kodavimo tvarkykles, DVD grotuvus, "Java" ir kitus komponentus. Sistema leidžia pilnai suasmeninti ("personalizuoti") darbalaukį (angl. desktop), meniu, pateikia keletą unikalių sistemos konfigūravimo įrankių bei suteikia interneto pagrindu veikiančią programinės įrangos paketų (angl. packages) diegimo sąsają. "Linux Mint" yra suderinama su "Ubuntu" programinės įrangos saugyklomis (angl. repositories).
"Linux Mint" logotipas
"Linux Mint" darbastalis
4. "OpenSuse" (www.opensuse.org)
"OpenSUSE" – kompanijos "Novell" remiamas bendruomenės pagrindu tobulinamas projektas. Šis "Linux" populiarinimo projektas – tai nemokama, pilnai naudojimui paruošta "Linux" distribucija. "OpenSUSE" projektas kelia tris pagrindinius tikslus: padaryti "OpenSUSE" lengviausiai ir plačiausiai pasaulyje naudojama "Linux" distribucija; didinti atviro kodo kūrėjų bendradarbiavimą siekiant, kad "OpenSUSE" taptų patogiausia aplinka tiek naujiems, tiek patyrusiems "Linux" vartotojams; labai supaprastinti ir palengvinti "Linux" programinės įrangos kūrimą, kad "OpenSUSE" taptų pagrindine "Linux" programuotojų ir programinės įrangos gamintojų platforma.
5. "PCLinuxOS" (www.pclinuxos.com)
"PCLinuxOS" - tai vartotojui draugiška "Linux" distribucija, pasižyminti geru grafinių, garso plokščių ir kitos aparatinės įrangos suderinamumu. Sistema pasižymi paprasta grafine diegimo aplinka bei pateikia daug populiarios programinės įrangos, skirtos paprastiems PC vartotojams. Į ją įeina naršyklių įskiepiai bei multimedijos tvarkyklės. Programinei įrangai valdyti sistemoje naudojama „Synaptic“ paketų tvarkyklė, kalboms nustatyti - „AddLocale“ programa, o „GetOpenOffice“ programa – biuro programoms diegti.
6. "Debian" (www.debian.org)
"Debian" projektas yra individualių asmenų asociacija, siekianti bendro tikslo – sukurti nemokamą operacinę sistemą. Ši operacinė sistema yra vadinama "Debian GNU/Linux" arba paprasčiausiai "Debian". "Debian" sistemose naudojamas "Linux" branduolys (angl. kernel), ir ši sistema yra viena pirmųjų pasaulyje atsiradusių distribucijų. "Linux" yra visiškai nemokama programinės įrangos dalis kurios kūrimą pradėjo Linus Torvalds (Suomija), o tolesnį vystymą įgyvendino tūkstančiai pasaulio programuotojų. Jos kūrėjai vadovaujasi principu, jog programinė įranga yra tai ko reikia žmonėms tam, kad jie galėtų kurti dokumentus, užsiimti verslu, žaisti žaidimus ar kurti naują programinę įrangą. Debian operacinė sistema pateikia daugiau negu 30000 nemokamos programinės įrangos paketų (patogiam ir paprastam diegimui paruoštos programinės įrangos). "Debian" yra daugelio "Linux" distribucijų ("Ubuntu", "Linux Mint", "Xandros" ir pan.) pagrindas. Visa tai galima įsivaizduoti kaip bokštą: pamatą sudaro "Linux" branduolys; aukščiau yra pagrindiniai operacinės sistemos įrankiai; dar aukščiau yra visa vartotojo programinė įranga, o "Debian" projektas visa tai apjungia, vienija ir užtikrina, kad viskas kartu darniai funkcionuotų.
7. "Mandriva" (www.mandriva.com)
"Mandriva Linux" projektas pasaulio šviesą išvydo 1998 "Mandrake Linux" pavadinimu, su tikslu padaryti "Linux" kiekvienam lengvai prieinamą ir naudojamą. Tuo metu "Linux" jau buvo gerai žinoma, kaip galinga ir stabili operacinė sistema, kurios valdymui reikėjo stiprių techninių žinių ir nuolatinio komandinės eilutės naudojimo. Kompanija "MandrakeSoft" įžvelgė tokios sistemos išpopuliarėjimo galimybes - kad grafinės vartotojo aplinkos integracija ir įdiegtos grafinės valdymo priemonės leis "Linux" paversti patogia paprastam vartotojui sistema. 2005-ųjų metų vasario mėnesį "MandrakeSoft" susijungė su brazilų "Conectiva", ko pasekoje Paryžiuje (Prancūzija) įsikūrė "Mandriva S.A.". "Mandriva Linux" – pagrindinis kompanijos produktas, užtikrinantis visą "Linux" operacinės sistemos funkcionalumą ir stabilumą tiek paprastiems, tiek profesionaliems vartotojams, panaudojant lengvai valdomą ir patogią vartotojo sąsają.
7. "Sabayon" (www.sabayonlinux.org)
Iš "Live DVD" užsikraunanti "Sabayoun Linux" yra "Gentoo" pagrindu sukurta galinga operacinė sistema, kurią į kompiuterį galima įdiegti greičiau negu per penkias minutes. "Gentoo Linux" - tai "Linux" distribucija su „Portage“ programinės įrangos valdymo programa. "Sabayon Linux" vartotojui pateikia visą eilę darbastalio aplinkų (KDE, GNOME, Xfce) ir atvirojo kodo programinės įrangos ("Fluxbox", "KOffice", "OpenOffice.org", "FreeNX", "amaroK", "Kaffeine" ir kt.).
8. "Arch Linux" (www.archlinux.org)
"Arch Linux" – 'i686' ir 'x86_64' platformoms optimizuota "Linux" distribucija, skirta kompetetingiems "Linux" vartotojams. Sistema naudoja "pacman" paketų valdymo įrankį. "Arch Linux" gali būti įdiegtas tiek iš CD disko, tiek iš FTP serverio. "Arch Linux" integruota programinės įrangos paketų kūrimo sistema "Arch Build Systems" (ABS) leidžia programuotojams lengvai sukurti naujus programinės įrangos paketus, modifikuoti esančių paketų nustatymus ir dalintis šiais paketais su kitais vartotojais per "Arch Linux" vartotojams skirtą programinės įrangos saugyklą (angl. repository).
9. "Puppy Linux" (www.puppylinux.com)
"Puppy" yra ypatinga "Linux" distribucija. Ji yra neįtikėtinai maža, tačiau savo savybėmis ir funkcionalumu ne ką nusileidžia likusioms "Linux" distribucijoms. "Puppy", skirtingai nuo distribucijų, užsikraunančių iš kompaktinių diskų ("Live CD"), įsidiegia ir pasileidžia tiesiai 64Mb dydžio RAM atminties disko. Tai reiškia, kad visa programinė įranga veikia beveik akimirksniu. "Puppy Linux" gali būti užkraunamas iš 'Flash' kortelės ar USB atminties įrenginio, CDROM, 'Zip' disko, "LS/120/240 Superdisk", 2.5” diskelio ir, be abejo, vidinio kompiuterio disko. Ši distribucija kaip pagrindinį operacinės sistemos diską gali naudoti multisesijų režimu suformatuotą CD-R/DVD-R ir išsaugoti sistemos nustatymus tame pačiame CD/DVD darbo pabaigoje, todėl nebūtina naudoti vidinį kompiuterio diską (angl. hard drive).
Žinoma, čia aptartos "Linux" distribucijos nėra vienintelės visoje rinkoje. Kaip minėjome anksčiau, aktyviai tobulinamų distribucijų yra apie 300, tad bene kiekvienas kompiuterių naudotojas ras, iš ko pasirinkti.
http://www.technologijos.lt/n/technologijo...5%A1im%C5%B3%29
-
Prie LM'o tikrai gana ilgai padirbėta t.y. pats skriptas perdirbtas bei turi bendrauti su gana nemažai serverių šiuo metu kiek žinoma LM'ą aptarnauja 7 serveriai iš kurių 6 yra 2x quad-core. Taip kad investicija pradžiai turėtų būti apie 15-20k LT plius kas mėnesę bent pusmetį po 4-5k LT
-
Ko jis nezino? ieik i pokertableratings ir suvesk Domce ar Domcee :) -300k $
http://www.15min.lt/naujiena/zmones/lietuv...es-15-d-3-96844
Butas prestižinėje Vilniaus vietoje ant Neries kranto, septynženklė suma sąskaitoje, būrys prašančiųjų finansinės pagalbos ir norinčiųjų susipažinti – toks dabar yra 22 metų studento Dominyko Karmazino, prieš savaitę laimėjusio 2,5 mln. litų, gyvenimas. Atvirai apie naujus iššūkius, primenančius kino filmo scenarijų, ir šlamančiuosius vaikinas papasakojo žurnalui „Privatu!“. -
pavadinimą galima keisti tik grupėse.
-
audringiausiai reaguoja forumo naujokai išsigandot ? ;)
- Dark_Alchemic ir grayser sureagavo į tai
-
1
-
1
-
Birželio 22 d. Londone vykusiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume (PLEF) buvo pristatytos septynių perspektyviausių Lietuvos technologijų sektoriaus įmonių verslo idėjos. Lietuviško kapitalo įmonės savo veiklą pristatė tokiems pasauliniams rizikos ir privataus kapitalo bei verslo investuotojams kaip „Nordic Ventures Partners“, „Qualcomm Ventures Europe“, „Angels Den“. Viename iš prioritetinių mobiliųjų technologijų sektoriuje veikianti kompanija „ActiveSec“ Londone konferencijos dalyviams pateikė mobilaus socialinio tinklo „Eskimi“ projektą.
„Manome, jog galimybė pasidalinti verslo idėjomis su kitais verslininkais ir ekonomikos specialistais bei pasinaudoti jų konsultacijomis turėtų padėti lengviau įsibėgėti globaliu mastu ir investicijų pritraukti perspektyviausioms lietuviško kapitalo technologijų bendrovėms. Kita vertus tai, jog buvome konkurso metu atrinkti pasisakyti ekonomikos forume, liudija, kad pasirinkome teisingą verslo strategiją augančiame mobilių technologijų pasaulyje. Naudinga buvo po pristatymo tiesiogiai verslo idėjas aptarti su investuotojais ir sulaukti teigiamo įvertinimo diskusijos metu“, - teigia kompanijos „ActiveSec“ vadovas Vytautas Paukštys.
Reklama
Kompanija „ActiveSec“ šiuo metu pasaulinėje rinkoje sparčiai vysto mobilų socialinį tinklą „Eskimi“. Praėjusiais metais į Lietuvos rinką įvestas produktas šių metų kovo mėnesį buvo pateiktas pasaulinei rinkai ir šiuo metu turi daugiau nei 70 000 registruotų vartotojų. Mobilioje socialinėje platformoje „Eskimi“ vartotojai gali nevaržomi bendrauti pokalbių kambariuose, įkelti nuotraukas, balsuoti už kitų naudotojų profilius ir susirašinėti.
„Mobiliųjų technologijų sektorių galima vadinti vienu iš sparčiausiai besivystančių ir turinčiu stiprų potencialą augti naujose rinkose. Tokiose egzotiškose šalyse kaip Indonezija, Nigerija, Filipinai ar Venesuela mobilių technologijų naudotojų skaičius kasmet auga keliskart. Vien Indonezijoje, kur dar nėra išplėtota asmeninių kompiuterių rinka, mobiliųjų telefonų vartotojų skaičius perkopia 140 mln.“, - pasakoja V. Paukštys.
Dabartinis „Eskimi“ mobilaus socialinio tinklo verslo modelis pagrįstas virtualiomis prekėmis. Tačiau pasak kompanijos atstovo, vystant mobiliąją platformą ir diegiant naujas funkcijas vartotojams buvo stengiamasi laikytis paprastumo ir patogumo principų. Rudenį pasaulinei ir Lietuvos rinkai ruošiamasi pateikti ir internetinę socialinio tinklo versiją, kad vartotojai nevaržomai galėtų pasiekti platformą abiem patogiais komunikavimo kanalais.
http://www.vtv.lt/naujienos/interneto-nauj...-tinklas-e.html
-
-
-
Niekuo neiespudingos.
na jo svarbu įspūdingai pateikti.
-
iš mėnulio iškritai ?
-
wordpress tiktu, bet manau labiau drupal....
-
Ši paslauga teikiama tik Lietuvos vartotojams.
:) ot
„Kompiuteris dažnai lydi mus kelionėse, nepaliekame jo namuose ir atostogaudami, todėl naujasis mūsų projektas bus maloni vasarinė staigmena pirmiausia atostogautojams. Taip pat visiems veikliems žmonėms, naujienas sužinantiems iš interneto“, – sako bendrovės „15 minučių“ vadovas Tomas Balžekas. – Na, o šią vasarą futbolo aistruoliai taip pat galės bet kur būdami žiūrėti tiesiogines pasaulio futbolo čempionato rungtynių transliacijas per mūsų televiziją, sužinoti varžybų rezultatus.“pamiršo reiškia pamynėti kas atostogaus Lietuvoje ;D
-
irmą kartą Lietuvoje naujienų portalas 15min.lt pradeda gyvai transliuoti televiziją internete. Portalo lankytojai galės tiesiogiai stebėti 12-os lietuviškų kanalų transliacijas: LNK, TV3, LTV, TV6, LTV2, TV1, „Sport1“, „Liuks! TV“, „Info TV“, Baltijos TV, „Balticum TV“ ir „Lietuvos ryto“ televizijos.
„Kompiuteris dažnai lydi mus kelionėse, nepaliekame jo namuose ir atostogaudami, todėl naujasis mūsų projektas bus maloni vasarinė staigmena pirmiausia atostogautojams. Taip pat visiems veikliems žmonėms, naujienas sužinantiems iš interneto“, – sako bendrovės „15 minučių“ vadovas Tomas Balžekas. – Na, o šią vasarą futbolo aistruoliai taip pat galės bet kur būdami žiūrėti tiesiogines pasaulio futbolo čempionato rungtynių transliacijas per mūsų televiziją, sužinoti varžybų rezultatus.“
15min.lt televiziją galima žiūrėti bet kuriuo metu, būnant bet kurioje Lietuvos vietoje. Vienas didžiausių naujosios TV pranašumų – techniškai paprastas pritaikymas vartotojams. Nereikia jokių papildomų antenų, plokščių, kabelių, kitų techninių sprendimų, taip pat – sutarčių ar įsipareigojimų. Be to, net ir lėtas interneto ryšys užtikrina gerą žiūrimo kanalo vaizdo kokybę, tvirtinama pranešime spaudai.
TV projektui portale 15min.lt sukurta speciali aplinka. Vieną kartą atsisiuntus transliacijoms skirtą nemokamą TV grotuvą, vėliau televiziją galima žiūrėti kaskart apsilankius portale. Transliacijų metu bus galima susipažinti su TV programa ir svarbiausiomis televizijos naujienomis, TV laidų anonsais.
15min.lt TV projektą įgyvendina kartu su konsultacine kompanija „B2B Group“.
http://www.technologijos.lt/n/technologijo...5%A1im%C5%B3%29
-
-
o ir kuom ten tavo paslaugos tokios įspūdingos jei viską darai per FBML
-
ja ja
http://www.facebook.com/negeriunerukaunesikeikiuirnemeluoju
nu ir dar man fan page reklamina savo :) normaliai :DD
-
Čia atsiranda veikėjų kurie teikia "unikalias" paslaugas... Gal ir tiek to tegul teikia, bet tai dar ir pavadinimus vagia tai ką aš žinau.
Pvz fan page: http://www.facebook.com/asmyliu
Yra keli laukeliai Meilės rūšys ir Mintys
Kaip juo padaryti per paieška randame Static FBML tapti fanų ir paspausti pridėti prie mano puslapio išsirenkam puslapį ir spaudžiame pridėti. Einame į puslapio nustatymus ir ten jau keičiame pavadinimą ir turinį.
http://img413.imageshack.us/img413/4497/94448184.gif
http://img404.imageshack.us/img404/664/21246808.gif
Kaip padaryti kad fanpage krautu įėjus ne sieną o ką kitą.
http://img208.imageshack.us/img208/3287/59846439.gif
Kaip padaryti savo fan page url fainesni pvz:. http://www.facebook.com/asmyliu
einame http://www.facebook.com/username/ čia galite pakeisti ir naudotojo vardą ir puslapių...
Reikia darbo
Ne technologijų paslaugos ir darbo pasiūlymai
Atrašyta
dump