Pereiti prie turinio

Algiz

Nariai
 Profilis  Nario turinys ir veikla

  • Pranešimai

    3.368

  • Užsiregistravo

  • Lankėsi

  • Laimėta dienų

    11

  • Atsiliepimai

    100%

 Turinio tipas 

Algiz Pranešimai

    Internete tykojantys „klaidų plėšikai“ krauna turtus „Google“

    IT verslo naujienos

    Sukurta

    Iš tyčia klaidingai užrašytų populiarių interneto svetainių vardų galima nemažai užsidirbti, atskleidė Harvardo universiteto mokslininkų tyrimas.

     

    Vadinamasis „URL plėšikavimas“, kai pavieniai asmenys arba įmonės užregistruoja tyčia su rašybos klaidomis parašytus populiarių interneto svetainių pavadinimus, kai kuriais atvejais yra labai pelningas verslas. Harvardo universiteto (JAV) mokslininkai Tyleris Moore‘as ir Benjaminas Edelmanas apskaičiavo, kad tokiuose tinklalapiuose, į kuriuos interneto vartotojai patenka klaidingai naršyklės adresų laukelyje surinkę mėgiamos svetainės adresą, skelbiama „Google“ reklama kasmet bendrovei gali sukrauti beveik po 500 milijonų dolerių.

     

    Pavyzdžiui, domenų vardai gogle.lt, googl.lt ar googlee.lt yra galbūt registruoti pažeidžiant prekės ženklo "Google" savininko teises. Taip pat domeno varde gali būti naudojamos papildomos raidės, pavyzdžiui, "www" – domeno vardo priekyje (visas svetainės adresas gali atrodyti taip: http://www.wwwgoogle.lt). Rašybos klaidų tikimasi renkantis ir pačius domenus, pavyzdžiui, vietoj ".biz", ".com" ar ".lt" registruojami ".bz, .cm, .tl (t. y. praleidžiant ar sukeičiant domenų raides vietomis).

     

    Jei interneto vartotojų nepastabumu paremto „typosquatting“ „verslo“ strategija būna sėkminga, tai yra, pavyksta užregistruoti dažnai klaidingai renkamus itin populiarių svetainių vardus, tokių domenų savininkai gali savo tinklalapiuose skelbti reklamą. Pavyzdžiui, jie gali pasirinkti „Google“ reklamos tinklą, kuris automatiškai įkelia reklamą priklausomai nuo tinklalapio turinio arba savininko pateiktų raktažodžių.

     

    Bandydami įvertinti galimą ekonominį efektą, Harvardo universiteto mokslininkai sudarė tipinių klaidų, kurias galima atsitiktinai padaryti renkant 3264 populiariausių „.com“ interneto vardų srities svetainių pavadinimus, sąrašą. Šias svetaines jie pasirinko remdamiesi „Alexa.com“ sudaromais populiarumo reitingais. Tyrimo autoriai nustatė, kad kiekvienos iš šių svetainių lankytojų tyko maždaug po 280 „URL plėšikų“ – tyčia klaidingai užrašytų domenų, skelbia „New Scientist“.

     

    Tada mokslininkai pasitelkė programą, kuri aplankė 285 000 iš visų 913 920 „klaidingų“ tinklalapių, bandydama įvertinti, kokių pajamų iš reklamos gali tikėtis jų savininkai.

     

    Pasak Moore‘o ir Edelmano, jei 100 000 populiariausių interneto tinklalapių lankytojų tyko daugmaž tiek pat „URL plėšikų“, kaip tyrimo metu naudotų svetainių iš „Alexa.com“ reitingo atveju, į „klaidingą“ svetainę kiekvieną dieną gali patekti iki 68 mln. žmonių. Mokslininkų teigimu, beveik 60 proc. tokių tinklalapių gali skelbti „Google“ reklamą. Jie priėjo išvadą, kad jei „Google“ už reklamos parodymą „klaidingų“ tinklalapių lankytojams gauna tiek pat pajamų, kaip ir iš reklamų, pateikiamų prie paieškos rezultatų, „URL plėšikai“ kasmet jai gali sukrauti po 497 milijonus dolerių. 2009 m. „Google“ gavo 23 mlrd. dolerių pajamų, 97 proc. jų – iš reklamos.

     

    „Google“ atstovai pareiškė, kad reklama iš „URL plėšikų“ tinklalapių yra išimama, jei gaunamas registruoto prekės ženklo svetainės savininko skundas, tačiau atsisakė išsamiau komentuoti Harvardo universiteto mokslininkų tyrimo rezultatus.

     

    B. Edelmanas jau anksčiau yra kritikavęs „Google“ praktiką, kai reklama skelbiama tyčia klaidingai užrašytų interneto domenų tinklalapiuose. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad kai kurie interneto svetainių savininkai turi užregistravę tūkstančius „klaidingų“ tinklalapių, ir „Google“ bei kitiems internetinės reklamos paslaugų teikėjams būtų nesunku identifikuoti „URL plėšikus“.

     

    Tiesa, turtai kraunami ne tik „Google“, bet ir šiame versle įsisukusiems apsukruoliams. Apie bene garsiausią iš jų - Keviną Hamą - galite paskaityti dar 2007 metais žurnale "Kompiuterija" publikuotame straipsnyje.

     

    http://www.technologijos.lt/n/technologijo...is?name=S-11465

    Buzas.lt Seimininkas stojo pries teisma

    IT verslo naujienos

    Atrašyta

    „Kaifo“ pardavėjas ilgokai teisėtai prekiavo šiuo preparatu, tačiau atsakingų institucijų atstovai įtikino sveikatos apsaugos ministrą, kad išleistų „Salvia Divinorum“ draudžiantį įsakymą. Apie įsiteisėjusį naują teisės aktą T.Ambrazas laiku nesužinojo ir įkliuvo su prekių likučiais.

     

    Vos ne taip gavosi, kad pakišo jį su nauju įstatymų :)

    Elektroniniai pinigai tik saugiems anonimams

    IT verslo naujienos

    Sukurta

    Populiarėjant elektroninei prekybai žmonės nori išlikti neatpažinti, todėl užsienio internetinėse parduotuvėse vis dažniau perka iš piniginių, esančių kompiuterių kietuosiuose diskuose. Nors elektroniniai pinigai daugeliui šalies gyventojų atrodo lyg tolimi egzotiški kraštai, paprastų pinigų keitimo į elektroninius pinigus paslaugos Lietuvoje nėra naujiena, rašo "Lietuvos žinios".

     

    Pasak ekspertų, elektroniniai pinigai yra plačiai naudojami pasaulyje kaip praktiška, taupanti lėšas, garantuojanti vartotojų saugumą ir anonimiškumą grynųjų pinigų bei bankinių kortelių alternatyva. Lietuvoje elektroninių pinigų sistema nėra populiari. Tačiau esant nemenkai elektroninių paslaugų paklausai Rusijoje ir Baltarusijoje, verslūs lietuviai aktyviai teikia šias paslaugas ne tik vietos, bet ir gretimų šalių piliečiams, be to, neretai net nedeklaruodami savo pajamų ir nemokėdami valstybei mokesčių.

    more: http://www.technologijos.lt/n/mtl/S-11453/...amp;l=1&p=1

    Facebook jau palaiko Jabber/XMPP pokalbių protokolą!

    IT verslo naujienos

    Atrašyta · Redagavo Algiz

    http://img138.imageshack.us/img138/8831/13254897.png

    na išbandžiau pats viskas čiki. Tikrai patogiau nei per pati facebook'ą susirašinėti.

    Bet juk skype yra tad truputi pažaidus trinu kol kas man tai neaktualu ir nereikalinga.

    facebook vs google(gtalk)?

    Bet juk nei vienas nei kitas šioje srityje neaplenks skype.

    FaceBook ir el-paštą ruošiasi pakurti...

    Facebook jau palaiko Jabber/XMPP pokalbių protokolą!

    IT verslo naujienos

    Sukurta · Redagavo Algiz

    Puiki žinia, Facebook pokalbiai jau veikia per Jabber/XMPP protokolą!.

     

    Visiems, kas nekantrauja tai išbandyti, reikalingus prisijungimo duomenis rasite čia (reikia būti prisijungus prie Facebook):

     

    * http://www.facebook.com/sitetour/chat.php

     

    Kas yra tas Jabber/XMPP?

     

    Jabber/XMPP yra pokalbių protokolo atviras standartas. Šiuo metu tai yra de-facto pokalbių protokolo standartas, labiausiai prigijęs ir daugiausiai naudojamas. Šio standarto dėka, visiškai skirtingos programos, vadovaudamosi nustatytomis protokolo taisyklėmis gali kurti savo programas, kurios sėkmingai tarpusavyje susiderina.

     

    Tai kažkas panašaus į XHTML standartą, daugelis naršyklių laikosi šio standarto, todėl nereikia skirtingų svetainių atidarinėti su skirtingomis naršyklėmis.

     

    Jabber/XMPP atveju, daugelis pokalbių programų kalba ta pačia kalba, todėl pavyzdžiui Gajim programos naudotojai gali sėkmingai bendrauti su Google Talk naudotojais, o dabar lygiai taip pat atsirado galimybė bendrauti ir su Facebook svetainės lankytojais.

     

    Pastaba. Lietuvoje populiari pokalbių programa Skype, nepaiso jokių standartų, todėl Skype nėra suderinamas su jokiomis kitomis programomis ar protokolais. Skype naudotojai gali bendrauti, tik su Skype naudotojais. Padėti pasikeistų, jei Skype pagaliau pradėtų paisyti standartų ir taip pat naudotų Jabber/XMPP protokolą.

    daugiau: http://sirex.lt/node/125

    Nori privatumo? Išmesk kompiuterį, iš kurio monitoriaus jus stebi ,,Didysis brolis“

    IT verslo naujienos

    Sukurta

    Nemokamas elektroninis paštas. Nemokama naršyklė. Nemokamas profilis socialiniuose tinkluose. Nemokami filmai. Po sunkios dienos pikto viršininko, nekompetentingų valdininkų ir smukusios ekonomikos nuskriaustas pilietis gali atsikvėpti bent jau naršydamas internete: didelė dalis virtualių įrankių ir pramogų prieinami dykai.

     

    Tačiau interneto saugumo ekspertai teigia, kad tikintys, jog šiuolaikiniame pasaulyje gali egzistuoti kas nors nemokamo, yra arba nepataisomai naivūs, arba neturi patikimos informacijos.

     

    Pagrindinis tokių kompanijų kaip ,,Google“ tikslas nėra suteikti žmonėms nemokamą elektroninį paštą. Jų pareiga – tarnauti savo akcininkams, kurie savo ruožtu iš kompanijų vadovų reikalauja vieno – kuo didesnio pelningumo. Interneto versle pelną užtikrina milžiniški informacijos kiekiai, kuriuos kaupia ir dėl kurių kovoja didžiosios korporacijos.

     

    ,,Google“ sukompromituotų ir šventuosius

     

    Saugumo ir interneto santykį puikiai apibrėžia programuotojų bendruomenėje populiarus posakis: ,,Paslaugos internete gali būti greitos, pigios arba saugios. Jūsų teisė rinktis, tačiau vienu metu galite pasirinkti tik dvi savybes iš trijų.“

     

    Už galimybę naudotis ,,Google“ elektroniniu paštu, pamatyti pasaulį interaktyviuose žemėlapiuose ar laiką, praleistą bendraujant su draugais ,,Facebook“, korporacijoms sumokame atiduodami vieną brangiausių šiuolaikinių išteklių – informaciją.

     

    Kaip knygoje ,,Googling Security: How Much Does Google Know About You“ rašo JAV elitinės karo akademijos - Vest Pointo profesorius Gregas Conti, ,,Google“ (o pastaruoju metu ir ,,Facebook“) apie internautus turi sukaupusi tiek informacijos, kad jos turimi dosjė galėtų sukompromituoti net patį moraliausią žmogų pasaulyje.

     

    ,,Senelės“ moralės standartai

     

    Profesorius interneto vartotojams siūlo savęs paklausti: ,,Ar esate internete ieškoję ko nors tokio, apie ką nenorėtumėte, kad sužinotų jūsų senelė?“ Jeigu atsakėte taip, turėtumėte susirūpinti tuo, ką apie jus žino internete dykai paslaugas dalijančios kompanijos.

     

    Nors įvairiose situacijose žmonės mėgsta dėtis liberalesniais nei iš tiesų yra, realiai į viešumą iškilus jūsų privataus gyvenimo detalėms daugumos greičiausiai būsite vertinamas pagal ,,senelės“, o ne pagal ,,Cosmopolitan“ ar ,,Playboy“ standartus. Netgi tų pačių šių žurnalų skaitytojų.

     

    Net jeigu esate šventasis(oji), greičiausiai nelabai pageidautumėte, kad į piktavalių rankas pakliūtų jūsų gimimo data arba tai, ką gurkšnodamas vyną vakarėlyje ,,Facebook“ sienoje parašėte apie savo viršininką.

     

    ,,CareerBuilder“ atliktos apklausos duomenimis, pernai 45 proc. JAV darbdavių tikrindavo, ką rašo ir kokias nuotraukas socialiniuose tinkluose skelbia potencialūs darbuotojai.

     

    Vamzdžiais teka nafta, kabeliais – informacija

     

    ,,Google“ šūkis – ,,nedaryk nieko pikt!“. Tačiau jei interneto gigantai panorėtų, jie galėtų šantažuoti bet ką. Interneto megakompanijos panorėjusios galėtų lengvai pašalinti nepatikusį politiką ar pakeisti visą vyriausybę. Kiek politinių karjerų yra užbaigę viešumon patekę pikantiški asmeninio gyvenimo faktai? Įsivaizduokite, kiek tokių faktų savo serveriuose laiko sukaupusi ,,Google“.

     

    Vyresnės kartos atstovai puikiai prisimena sovietmečiu dažnai kartotą posakį, kad net sienos turi ausis. Vargšai atsilikę sovietai. Dabar ,,Didysis brolis“ mus stebi iš kompiuterio monitoriaus, o visą pasaulį apraizgiusiais duomenų kabeliais į ,,Google“ ir ,,Facebook“ būstines ištisą parą pumpuoja ,,žaliavą“, galimai brangesnę už naftą – duomenys apie žmonių amžių, lytį, gyvenamąją vietą, pomėgius, darbą, draugus.

     

    Pasamdė kūrybiškiausius ir talentingiausius

     

    Pasak G.Conti, ,,Google“ daugeliu atžvilgių pralenkia nemažai pasaulio valstybių ir pagal galią lengvai galėtų pakliūti tarp 100 įtakingiausių šalių. Didžiausias tokių interneto gigantų kaip ,,Google“ pranašumas – finansinė galia ir talentų koncentracija.

     

    Sprogus ,,dot com“ burbului, ,,Google“ pasamdė talentingiausius pasaulyje programuotojus, dizainerius ir duomenų rinkimo bei apdorojimo specialistus.

     

    Kai kuriuos jų vėliau pas save perviliojo ,,Facebook“. Ir viena, ir kita kompanija nuolat stebi rinką ir nė sekundės nedvejoja, kai tik atsiranda galimybė į savo komandą pasikviesti dar vieną išskirtinių sugebėjimų specialistą. Daugelis pasaulio vyriausybių ar parlamentų gali tik pasvajoti apie tokio lygio, kūrybingumo ir atsidavimo specialistus.

     

    Paviešino milijonų vartotojų duomenis

     

    Koks trapus mūsų privatumas neseniai ir vėl priminė į kontroversijos sūkurį pakliuvęs populiariausias pasaulyje socialinio bendravimo tinklalapis ,,Facebook“. Praėjusių metų gruodį dar kartą pakeitę sutarties su tinklalapio naudotojais sąlygas, ,,Facebook“ vadovai paviešino milijonų svetainės vartotojų duomenis, įskaitant tikslias gimimo datas, vedybinį statusą bei politines ir religines pažiūras.

     

    Negana to, tų svetainės vartotojų, kurie nesuskubo pakeisti privatumo nustatymų, duomenys iškeliavo į ,,Google“ paieškos sistemą; o tai tas pats, jei kas nors internete paskelbtų pastarųjų kelerių metų jūsų pokalbius su draugais kavinėse, kurie, kaip jūs manėte, buvo privatūs.

     

    Kam ,,Facebook“ to prireikė? Atsakymas paprastas – kuo daugiau svetainės puslapių ir apskritai joje esančios informacijos bus indeksuojama ,,Google“, tuo svetainė sulauks daugiau lankytojų.

     

    Kuo daugiau lankytojų, tuo daugiau pajamų iš reklamos. Šiemet pasirodė pranešimų, kad ,,Facebook“ pajamos šįmet gali pasiekti milijardą dolerių. Viena iš būtinų sąlygų šiam tikslui pasiekti – didesnis svetainės lankomumas.

     

    ,,Facebook“ manipuliacijos vartotojų duomenimis susilaukė didelio atgarsio. Kanadoje, kur duomenų apsaugos įstatymai griežtesni nei JAV, pradėti net keli ikiteisminiai tyrimai siekiant nustatyti, ar kompanija nepažeidė įstatymų.

     

    Sveiki, jus ką tik nusipirko ,,Google“

     

    Iš esmės tai, ką daro ,,Facebook“, nėra jokia naujiena. Kiekviena kompanija, siūlanti kokias nors paslaugas nemokamai internete, sutartyje, kurią prieš uždėdamas varnelę ,,sutinku“, perskaito retas internautas, paprastai turi įtraukusi frazę apie duomenų panaudojimą.

     

    Išvertus tą frazę iš teisinės į kasdienę kalbą sutartyse paprastai sakoma, kad su jūsų duomenimis kompanija gali daryti ką panorėjusi. Reikšdami savo nuomones ar skelbdami nuotraukas jūs visas teises į šią medžiagą perleidžiate paslaugos tiekėjui.

     

    Tiek ,,Google“, tiek ‚,,Facebook“ pasilieka teisę saugoti vartotojų jiems suteiktą informaciją tol, kol jiems atrodys, kad to reikia; įskaitant ir tuos atvejus, kai vartotojas pašalina savo sąskaitą iš sistemos. ,,Facebook“ netgi vartoja atitinkamą terminologiją – sąskaitą galima ,,deaktyvuoti“ (angl. Deactivate account), tačiau ne ,,ištrinti“ ar ,,pašalinti“.

     

    Bent jau šiuo atveju ,,Facebook“ sako tiesą – pasirinkus šią galimybę, jūsų sąskaita tampa neaktyvi ir nematoma jūsų draugams, tačiau ji lieka tokia, kokia buvusi, kompanijos serveriuose.

     

    Jei po pusmečio ar net metų pakeisite savo nuomonę ir norėsite sugrįžti į ,,Facebook“ glėbį, prisijungę su senuoju vartotojo vardu ir slaptažodžiu ir vėl pamatysite savo kadaise paskelbtas mintis bei buvusius draugus kaip ant delno. Sveiki sugrįžę į nesunaikinamą virtualųjį pasaulį!

     

    Pinigai slypi tikslinėse reklamose

     

    ,,Google“ tvirtina, kad tokių priemonių imamasi siekiant ,,pagerinti vartotojų patirtį“. ,,Facebook“ privatumo sutartyje teigiama, esą vartotojų prašoma tokios asmeniškos informacijos kaip gimimo data dėl ,,jų pačių saugumo“ ir siekiant įsitikinti, kad naujam svetainės nariui yra bent 13 metų.

     

    Be abejo, tai – tik priedanga. ,,Facebook“ administratoriai nesiima jokių kitų priemonių tikrindami vartotojų amžių išskyrus tai, ką registracijos metu sako pats vartotojas. “Google“ ,,gerina“ vartotojų patirtį pirmiausia tikslinėmis reklamomis.

     

    ,,Facebook“ reklamuotojui šiuo metu suteikia bene geriausias sąlygas, nes leidžia rodyti reklaminius pranešimus pasirenkant vartotojus pagal lytį, amžių ir vedybinį statusą. Prieš dešimt ar penkiolika metų buvo galima tik pasvajoti apie tokio tikslumo reklaminę kampaniją. Juk akivaizdu, kad reklamos užsakovai iššvaistydavo krūvas pinigų reklamuodami tą patį produktą šešiolikmečiui ir šešiasdešimtmečiui.

     

    ,,Facebook“ sudarė galimybę reklamuoti naują video žaidimą šešiolikmečiui ir atostogas Floridoje šešiasdešimtmečiui tuo pat metu.

     

    Beje, 35-54 metų amžiaus grupės vartotojų skaičius ,,Facebook“ kas šešis mėnesius išauga 276 procentais. Vyresnių nei šešiasdešimt metų vartotojų per tą patį laiką padaugėja 194 procentais. Svetainės demografija kuo toliau, tuo labiau tampa aukso kasykla reklamuotojams.

     

    Išeitis – atsisakyti kompiuterio?

     

    Pasak vieno iš svetainės Allfacebook.com įkūrėjų Nicko O‘Neillo, išmintingas socialinių tinklų vartotojas gali apriboti informacijos sklaidą, tačiau visiškas privatumas šiais laikais – neįmanomas. Galbūt dėl to profesionalūs programuotojai vengia aktyvaus dalyvavimo socialinio bendravimo tinklalapiuose.

     

    ,,Jei jums iš tiesų rūpi jūsų privatumas, neturėtumėte naudotis jokiomis ,,Google“, ,,Yahoo“, ,,Facebook“ ar ,,MySpace“ paslaugomis. Apskritai geriausia būtų, jeigu neprisijungtumėte prie interneto viešose vietose, tokiose kaip prekybos centrai ar kavinės. Žinote, jeigu tikrai esate paranojiškai nusiteikęs asmeninės informacijos atžvilgiu, išmeskite kompiuterį. Tik nepamirškite prieš tai jo kietojo disko pakišti po pneumatiniu kūju“, - savo bloge rašo N. O‘ Neillas.

     

    * * *

     

    Trumpa atmintinė „Facebook“ vartotojams

     

    Jeigu per pastaruosius pora mėnesių nepakeitėte savo profilio nustatymų, jūsų asmeninė informacija ir nuotraukų albumai, jums to nežinant, greičiausiai matomi visiems „Facebook“ vartotojams. Informacijos saugumo ekspertai rekomenduoja šiuo nustatymus kuo skubiau pasikeisti.

     

    1.Jeigu naudojate „Facebook” anglų kalba, „Profile“ meniu susiraskite skiltį „Privacy Settings“. Paspauskite ant „Profile Information“ ir pasirinkite „Posts by Me“. Į tai įeina viskas, ką jūs skelbiate savo sienoje, taip pat ir nuotraukų albumai, video ir t.t. „Facebook“ šiuos nustatymus pakeitė į „Everyone“, tai yra, kad visą tą informaciją gali matyti bet kas. Rekomenduojama nustatymą pasikeisti į „Only Friends“. Tai reiškia, kad jūsų užrašys bei nuotraukas matys tik jūsų draugai.

     

    2.Susiraskite skiltį „Search“. Joje yra užrašas „Allow“. Prie jo greičiausiai padėta varnelė. Tai reiškia, kad viskas, kam savo profilyje esate suteikę statusą „Everyone“, bus indeksuojama „Google“. Vadinasi, šią informaciją galės rasti „Google“ paieškos sistemos naudotojai, ne tik „Facebook“ nariai. Nuimkite minėtą varnelę, nebent esate labai atidžiai pasirinkę nustatymus ir esate tikri, kad nepageidautina informacija nepaklius į „Google“.

     

    3.Naudokitės draugų sąrašais (angl. „Lists“). Iškvietę draugų sąrašą, paspauskite „Create a new list“. Tas pats draugas gali būti įrašytas keliuose sąrašuose. Svarbiausia, kad kiekvienas sąrašas gali turėti skirtingus saugumo lygius.

     

    Pavyzdžiui jeigu artimiausi draugai galės matyti viską, ką jūs rašote ar skelbiate savo sienoje, atsitiktiniams pažįstamiems ar kolegoms galėsite apriboti priėjimą prie nuotraukų albumų ar savo religinių bei politinių pažiūrų.

     

    šaltinis

    Google adsense patvirtinimas

    Pelnas iš lietuviškų tinklalapių

    Atrašyta

    Susikurk padoru pasta pvz gmail.

     

    Visi gauna teigiama arba neigiama laiska, ir tikrai patvirtinimas neunztrunka daugiau 2 savaiciu.

    Laukiu ~ 3 mėn ir nieko o ir paštas gmail.com

    Account Not Active

    An AdSense account does not exist for this login, as your application is currently in review. Within a week of your application date, we'll review your application and follow-up with you via email. Once you are approved to join AdSense, you'll be able to log in to your account and get started.

×
×
  • Pasirinkite naujai kuriamo turinio tipą...