Antradienį Vilniaus Apygardos teisme buvo sprendžiamas populiarios „Torrent“ nuorodomis besidalijančios svetainės „Linkomanijos“ likimas – Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija (LATGA) reikalavo daugelio didžiųjų Lietuvos interneto paslaugų teikėjų blokuoti šią svetainę.
LATGA atstovaujančio advokato Andriaus Iškausko teigimu, „Linkomanija“ per 2013-2016 m. laikotarpį iš vartotojų gavo daugiau nei 332 tūkst. eurų pajamų už paslaugų – galimybės gauti neteisėtą prieigą prie autorių teisėmis saugomų kūrinių – teikimo.
„Neapsigaukime, kad „Linkomanija“ vadina tai parama – tai yra ūkinė-komercinė veikla, kuomet papildomos paslaugos teikiamos už atlygį“, – svetainės veikimo principus aiškino advokatas A. Iškauskas.
Ir čia pat, teismo salėje, teisėjui pademonstravo, kaip, naudojantis „Telia“ duomenų perdavimo paslaugomis ir „Linkomanijos“ teikiamomis nuorodomis į autorių teisėmis saugomą turinį, galima atsisiųsti Jazzu ir Leono Somovo, SEL dainas, Juozo Erlicko, Galinos Dauguvietytės knygas ir kitus autorių teisėmis saugomus kūrinius, parodė, kokios papildomos paslaugos šios svetainės vartotojams yra teikiamos už „paramą“.
Atsakovų pusei atstovaujantis „Telia“ advokatas Vytautas Mizaras teisme tvirtino, kad „Linkomanijos“ byla nėra parengta nagrinėjimui teisme ir tai yra labiau teisės politikos klausimas, tinkamesnis svarstymui Seime, tačiau, anot jo, bylos nagrinėjimas teisme yra pernelyg daug pažengęs, kad jį būtų galima nutraukti be vienokio ar kitokio teismo sprendimo.
Atsakovai teisme taip pat teigė, kad interneto prieigos – vis labiau prigimtine žmogaus teise pripažįstamo dalyko – blokavimas yra kraštutinė priemonė, kurios galima imtis tik išnaudojus visas kitas priemones, kai tuo tarpu ieškovai, akcentuojantys, jog „Linkomanija“ yra finansinės naudos gavėjai, nebandė blokuoti finansinių perlaidų iš vartotojų gavimo, tokiu būdu panaikinant finansinę motyvaciją išlaikyti šią svetainę.
A. Iškausko teigimu, prievolė ieškovui išbandyti visus kitus būdus riboti prieigą prie „Linkomanijos“ šiuo atveju nėra taikytina – tokios prievolės būtinumo nerodo nei Europos Sąjungos Teisingumo teismo bei kiti sprendimai, nei kita teisinė praktika, nei ES teisinės direktyvos.
„Įstatymas akivaizdžiai suteikia mums teisę blokuoti prieigą prie „Linkomanijos“ neišbandžius kitų būdų“, – sakė A.Iškauskas.
A. Iškauskas teisme įrodinėjo, kad svetainės blokavimas yra efektyvi piratavimo mažinimo priemonė – tą jis pagrindė D. Britanijos, Portugalijos, kitų šalių pavyzdžiais, kur prieigos prie piratinių svetainių blokavimas jų lankomumą sumažino apie 70 procentų, o bendras piratavimo lygis sumažėjo 18-25 procentais.
Taip pat advokatas teisme įtikinėjo, kad ryšio paslaugų teikėjams taikyti blokavimo priemones nebūtų techniškai sudėtinga ar brangu – panašios priemonės pakankamai efektyviai jau taikomos azartinių lošimų svetainių atžvilgiu.
Tuo tarpu įmonei „Telia“ atstovaujantis teisininkas Paulius Pakutinskas teisme bandė argumentuoti, kad, iš turinio dalinimosi nusakymo pašalinus žodį „neteisėtai“, „Linkomanija“ iš esmės tampa tolygia bet kuriam socialiniam tinklui – „Facebook“, „Youtube“, „Snapchat“ ir kitus, kurie yra skirti turinio dalinimuisi. A .Iškauskas į tai atsakė, kad LATGA su „Youtube“ yra sudariusi sutartį dėl autorinių turinių platinimo bei gauna už juos pinigus – su „Linkomanija“ jokios panašios sutarties nesudaryta, o kūriniai yra platinami neteisėtai. Apie ką kalba? „Telia“ advokatas Vytautas Mizaras teisėjui argumentavo, kad byloje nėra aišku, apie kokią „trečiąją šalį“ – subjektą – kalbama, jeigu jis nėra įvardinamas ir visur minimas tik objektas – svetainė „Linkomanija“ bei pabrėžė, kad jo klientas – interneto paslaugų teikėjas „Telia“ – niekada nedarė jokių autorių teisių pažeidimų ir dėl to jiems neturėtų būti teikiamas ieškinys dėl trečiųjų šalių daromų pažeidimų.
V. Mizaras iškėlė abejonę ir dėl LATGA galimybių atstovauti Lietuvos autorių teisių turėtojams, mat ši asociacija sudarė sutartis tik su 130 Lietuvos autorių dėl jų kūrinių teisių administravimo, iš jų tik su 28 – dėl kūrinių atgaminimo elektronine forma. Didžioji dauguma LATGA atstovaujamų autorių yra užsienio autoriai – ieškovas ieškinyje nurodo 226 užsienio autorius, kurių teisės yra administruojamos. Tačiau analizės metu išaiškėjo, kad dalies šių atlikėjų teisės LATGA gali būti administruojamos tik viešo kūrinių atlikimo, bet ne skaitmeninio jų atgaminimo atžvilgiu arba apskritai nežinoma, kokios būtent šių atlikėjų teisės gali būti administruojamos LATGA. Anot advokato, šios asociacijos su užsienio kolektyvinio administravimo organizacijomis sudarytos sutartys teisių administruoti kūrinių skaitmeninį atkūrimą nesuteikia.
„Atlikę analizę padarėme išvadas: ieškovas administruoja tik nedidelės dalies iš 130 Lietuvos atlikėjų kūrinių skaitmeninio atgaminimo teises ir nė vieno iš 226 užsienio atlikėjų kūrinių skaitmeninio atgaminimo teisių“, – sakė advokatas V.Mizaras. Jis nurodė, kad toliau teisme galima vadovautis tik tų minėtų 28 lietuviškų autorių teisėmis ir jų administravimu, nes tik jiems LATGA gali atstovauti šioje byloje.
Be to, advokatas akcentavo, kad „Linkomanijos“ svetainės prieglobą vykdo Švedijos įmonė, todėl neįvardijamas „Linkomanijos“ administratorius yra Švedijos bendrovės klientas, todėl „Telia“ advokatas išreiškė abejonę, ar jo klientas – „Telia“ – gali blokuoti ryšio paslaugas subjektui, kuris nėra jų klientas.
V. Mizaras prašė teismo taikyti poveikio proporcingumo principą. Jis pabrėžė, kad „Linkomanijoje“ talpinamos ir nuorodos, nurodančios į teisėtą, kartais net pačių autorių talpinamą turinį, todėl šios svetainės blokavimas iš operatoriaus pusės pažeistų klientų teises. Advokatas pabrėžė, kad „Linkomanijoje“ yra tik 83 kūriniai, kuriuos sukūrė 28 autoriai, kuriuos, jo teigimu, šiuo atžvilgiu teisėtai gali atstovauti LATGA bei klausė teismo, ar būtų proporcinga dėl 83 kūrinių LATGA prašymu blokuoti visą „Linkomanijos“ turinį, kurio teisių LATGA neadministruoja.
V. Mizaras akcentavo ir tai, kad LATGA atstovai iki kreipimosi į teismą nebuvo susisiekę su interneto paslaugų teikėjų atstovais tartis dėl galimybių mažinti piratinio turinio prieinamumą internete ir nurodė, kad galimai tokiu būdu LATGA bandė išvengti sunkaus techninio darbo.
„Taip autorių teisių administratorius nepadarytus namų darbus nori perkelti ant neutralių paslaugų teikėjų pečių“, – teigė V.Mizaras.
Po „Telia“ pozicijos pateikimo teismas paskelbė bylos nagrinėjimo pertrauką iki spalio 25 dienos.
„Linkomanija“ teisiniame liūne klampoja jau ilgai „Linkomanijos“ vardas teismo salėse linksniuojamas jau labai ilgą laiką – šios svetainės teisiniai nemalonumai prasidėjo dar 2010 m., nuo korporacijos „Microsoft“ iškelto ieškinio „Linkomanijos“ vartotojui dėl neteisėto „Windows“ operacinės sistemos atsisiuntimo. Anuokart byla buvo nutraukta, kaltinamasis „Linkomanijos“ vartotojas Sergejus Bernotas buvo išteisintas.
Kita vertus, tais pačiais metais kitas „Linkomanijos“ vartotojas, atsisiuntęs ir pats platinęs filmą „Zero 2“, buvo nubaustas teismo – jam skirta tūkstančio litų bauda.
Nuo 2010 m. rudens Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija LANVA jau pradėjo ieškoti kelių prieigą prie „Linkomanijos“ ir „Torrent.lt“ blokuoti įpareigojant šio darbo imtis interneto paslaugų teikėjus – anuokart buvo kreiptasi į Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) prie Susisiekimo ministerijos, vyko diskusija su kai kuriais didesniais interneto paslaugų teikėjais, tačiau įmonės su tokia iniciatyva nesutiko – ne tik dėl to, kad teises pažeidžiančios rinkmenos laikomos ne jų tarnybinėse stotyse, o ir dėl to, kad Europos valstybėse nebuvo vieningos teisinės pozicijos tokio pobūdžio svetainių atžvilgiu.
O kol kovotojai su piratavimu stengėsi visomis įmanomomis priemonėmis sumažinti prieigą prie „Linkomanijos“ bei nubausti pačios svetainės valdytojus bei vartotojus, autorių teisių turėtojai, kurių teises esą gynė LANVA, kai kurias atvejais netgi patys atidavė savo kūrinius „Linkomanijai“ ir paskelbė juos oficialiaisiais platintojais – taip 2011 m. buvo išplatintas filmas „Barzda“, o MC Mesijus 2013 m. šia platforma pasinaudojo savo dainos vaizdo įrašo „Nelieskite mėlynojo gaublio“ populiarinimui – kino salėje prasta kokybe nufilmavo ir pats išplatino vaizdo įrašą, taip siekdamas skatinti internautų susidomėjimą. Nuo 2003 metų veikiančios svetainės „Linkomanija“ valdytojai dar 2009 metais nujautė gresiančias teisines problemas ir svetainės valdymą perleido subjektui Seišelių salose.
2012 m. teismas „Microsoft“ iškeltoje byloje nusprendė, kad „Linkomanijos“ valdymo perleidimas Seišelių salose registruotai bendrovei „Vitality International Investment“ yra fiktyvus, todėl nusprendė, kad ligtolinis šios svetainės valdytojas – bendrovė „n5“ ir jos atstovas Kęstas Ermanas yra kalti dėl autorių teisių pažeidimo ir atsakingi už kompensacijų autoriams sumokėjimą bei priteisė sumokėti 130 tūkst. litų baudą bei padengti 30 tūkst. litų teisinio bylinėjimosi išlaidas. Bylos sprendimas buvo apskųstas ir po gilesnio nagrinėjimo „Microsoft“ su bendrove „n5“ bei Kęstu Ermanu sudarė taikos sutartį, o visi priimti pirmos instancijos sprendimai buvo atmesti ir byla nutraukta.
Pastaroji byla, kurios metu ieškovai – asociacija LATGA – teismo prašo įpareigoti didžiausius Lietuvos interneto paslaugų teikėjus blokuoti prieigą prie „Linkomanijos“, nenurodant tikslių techninių priemonių, buvo iškelta 2016 m. birželį.
2017 m. balandį „Linkomanijos“ bylos svarstymas buvo sustabdytas iki platesnės apimties Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) svarstomos vadinamosios „Ziggo“ bylos sprendimo, kuris priimtas birželio 14 dienos, kuomet teismas priėmė lemtingą sprendimą – prieigą prie „The Pirate Bay“ blokuoti galima. Ir remiantis šiuo sprendimu galima numanyti, kad „Linkomanijos“ bei kitų „torrent“ nuorodas platinančių svetainių laukia panašus likimas. http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-64466/straipsnis/Kaip-vyko-paskutinis-Linkomanijos-bylos-svarstymas-teisme-LATGA-paviesino-Linkomanijos-pajamas-ir-nori-uzblokavimo-Telia-advokatai-sako-kad-LATGA-kisasi-ne-i-savo-reikalus
Jei apibendrinus tema, tai vienintelis teo visoje lietuvoje veikia super gerai, kiti tiekejai veikia gerai tik pencininku regionuose, kur mazas apkrovimas, arba retais atvejais, naujuose ar atnaujintuose mazguose, kur jau switchai ir keitikliai nebe moraliskai pasene. Taip yra todel, kad vienintelis teo veda sviesos gysla i kiekviena buta ar nuosava nama atskirai, kai tuo tarpu visi be isimties kiti - tik iki namo, o nuo ten ant tos gyslos pasodina minimum 100 zmoniu
Norėjau pasidalinti naujiena, kad šiuo metu Humble Bundle nemokamai dalina siaubo ir išlikimo žaidimą - Outlast + "Whistleblower" DLC!
Prisijunkite prie savo Humble Bundle paskyros, spaudžiate "Add to card", tada "Get it for free" ir žaidimo kodas atsidurs pas jus, kurį galėsite aktyvuoti Steam sistemoje.
Žaidimą dalins mažiau nei 48 val., tad pasiimkite kodą, kol dar dalina. :)
Kolkas spjaudos tik tie kurie ir šeip turi problemų gyvenime su savim, šeima, ar psichika. Revolut aiškiai yra pasakę iš ko išgyvena, kokia jų vizija ir tikslas, viskas atrodo ne tik įtikinama, bet ir tai rodo realiais veiksmais.
Gimnaziją baigiau apie 6, nes visiem mokytojam buvo giliai dzin išmokai tu ar ne. Atėjo, išdėstė ir išėjo. Ir egzus negali rinktis kurių nori, nes mokytoja tau sako aš tave užsodinsiu, kad nebūtum prileistas prie egzo ir nemažintum mokyklos statistikos.
Profkę baigiau apie 9, nes mokytojai realiai stengėsi, kad tu kažko ismoktum. Aplamai profkėj buvo gerokai aukštesnis švietimo lygis nei gimmazijoj. Nors liaudyje dar sklando tarybiniai stereotipai neva profkė tik būsimiems alkašams :) Jeigu savo gyvenimą planuoji sieti su kokia techninę profesiją, tai po 10 kl geriau eiti į profkę nei likt mokykloj/gimnazijoj. Ir savo amatą daug geriau mokėsi ir po to įstoti toliau bus žymiai lengviau.
Kažin ar tai susiję - nesenai JAV uždraudė ją naudoti savo federalinėm agentūrom, o Google meta straipsnį, akd dar 2014 m. Kinija įtraukus ją į nepatikimų soft'o sąrašus...
Saugumo sprendimų kūrėja ESET ištyrė ir identifikavo sudėtingą naujo tipo kenkėją, kuris spėjo pakenkti jau pusei milijono vartotojų. Tyrėjų pavadintas „Stantinko“, šis sunkiai nustatomas virusas apgauna vartotojus, kad šie atsisiųstų nelegalią programinę įrangą iš fiktyvių „torentų“ svetainių. Kenkėjui pavyko išvengti nustatymo pastaruosius 5 metus, rašoma pranešime spaudai.
Pasak ESET, „Stantinko“ daugiausia taikosi į rusiškai kalbančius vartotojus. Iš esmės kenkėjas yra „botų“ tinklas, uždirbantis iš to, kad diegia interneto naršyklės plėtinius, įterpiančius netikras reklamas, kurias vartotojai mato naršydami internete.
Kenkėjas, patekęs į kompiuterį, gali anonimiškai vykdyti masines „Google“ paieškos užklausas ir netgi kurti fiktyvias „Facebooko“ paskyras su galimybe spausti „patinka“ nuotraukoms, puslapiams ir pridėti draugus.
„Stantinko“ gebėjimas išvengti antivirusinio nustatymo remiasi tuo, kad kenkėjas stipriai maskuojasi ir slepiasi legaliai atrodančio programinio kodo viduje. Pasitelkiant pažangias technikas kenkėjas yra slepiamas arba šifruojamas faile ar „Windows“ registre. „Stantinko“ kenksmingas elgesys nustatomas tik tuo metu, kai jis gauna naujus komponentus iš savo kontrolės ir valdymo serverio.
Pasak ESET, užkrėstame kompiuteryje kenkėjas įdiegia du žalingus „Windows“ servisus, kurie paleidžiami kas kartą įjungus sistemą.
Šį kenkėją sunku pašalinti, nes kiekvieno komponento servisas gali iš naujo įdiegti kitą tuo atveju, jei kuris būtų pašalintas iš sistemos. Norint pašalinti „Stantinko“, vartotojas turi ištrinti abu servisus iš sistemos vienu metu“, – aiškina ESET kenksmingų programų tyrėjas Fredericas Vachonas.
Be to, kenkėjas užkrėstame kompiuteryje įdiegia du naršyklės įskiepius, prieinamus ir „Google Chrome Web Store“ – „The Safe Surfing“ ir „Teddy Protection“. ESET tyrimo metu abu įskiepiai dar nebuvo pašalinti.
Iš pažiūros įskiepiai atrodo kaip legalūs naršyklės plėtiniai, jie turi dedikuotą svetainę. Tačiau juos įdiegus kenkėjui „Stantinko“, plėtiniai gauna visiškai kitokią konfigūraciją, nurodančią spaudinėti sukčiavimo nuorodas ir įterpti reklamas.
„Stantinko“ valdantys programišiai gali naudoti pritaikomus įskiepius ir daryti ką tik nori su užkrėsta sistema. Pavyzdžiui, jie gali vykdyti masines „Joomla“ ir „WordPress“ svetainių paieškos užklausas, brutaliai jas atakuoti, vogti duomenis.
Pasak ESET, „Stantinko“ gali pelnytis iš sukčiavimo nuorodų spaudinėjimo, kurios neša kone pagrindinį pelną programišiams. Pavogti svetainių duomenys taip pat gali būti parduoti juodojoje rinkoje.
Nors tyrėjams nepavyko nustatyti jokios kenksmingos veiklos socialiniuose tinkluose, „Stantinko“ operatoriai turi įrankį, kuris leidžia jiems vykdyti sukčiavimo atakas „Facebooke“.
Geros naujienos jau veikia euru ibanas revolute.Tai kaip ir maniau lietuviskas su pradzia lt.Bet nenomuoja is jokio banko kaip buvo su loyd swedbanke ivedus raso banko pavadinima revolut limited.
Norėjau pranešti, kad šiuo metu Humble Bundle nemokamai dalina zombių Killing Floor žaidimą!
Prisijunkite prie savo Humble Bundle paskyros, spaudžiate "Add to card" tada "Get it for free" ir žaidimo kodas atsidurs pas jus, kurį galėsite aktyvuoti Steam sistemoje.
Ramziukas sureagavo į rytciaq Ar tarybu sajungoje buvo toks dalykas kaip butu nuoma?
Ramziukas gavo reakciją nuo dedelikeris Refurbished telefonai iš aliexpress
Ramziukas gavo reakciją nuo Sleeder Super letas Acer laptopas - ka galima padaryti?
Ramziukas gavo reakciją nuo gavija Jotun: Valhalla Edition žaidimas nemokamai (Steam)