Feero

atsakiau ;)

Atsakyta ;)

Atsakyta.
 
P.S. Ištaisyk klaidą klausime: dažniausias -> dažniausiai.
 
 

Neradau tokio punkto, kaip daug keiksmažodžių bei nelietuviškų žodžių vartojimo.

Atsakyta :)

Nežinau, kaip jūs, bet aš asmeniškai visai nesutinku su šia mintimi. Bandymas peržengti savo ribas, bandymas pasiekti to, kas visad atrodė nepasiekiama, yra vienas galingiausių mūsų gyvenimo progreso variklių. Jeigu tu visad mąstysi, kur yra tavo riba, tu niekad jos neperžengsi. Tu trinsies palei jos kraštus, manydamas, jog "Pasiekei visko", nors iš tikrųjų tik sustojai beribiame žmogaus galimybių kelyje.

Nežinau, kaip jūs, bet aš asmeniškai visai nesutinku su šia mintimi. Bandymas peržengti savo ribas, bandymas pasiekti to, kas visad atrodė nepasiekiama, yra vienas galingiausių mūsų gyvenimo progreso variklių. Jeigu tu visad mąstysi, kur yra tavo riba, tu niekad jos neperžengsi. Tu trinsies palei jos kraštus, manydamas, jog "Pasiekei visko", nors iš tikrųjų tik sustojai beribiame žmogaus galimybių kelyje.

Nežinau, kaip jūs, bet aš asmeniškai visai nesutinku su šia mintimi. Bandymas peržengti savo ribas, bandymas pasiekti to, kas visad atrodė nepasiekiama, yra vienas galingiausių mūsų gyvenimo progreso variklių. Jeigu tu visad mąstysi, kur yra tavo riba, tu niekad jos neperžengsi. Tu trinsies palei jos kraštus, manydamas, jog "Pasiekei visko", nors iš tikrųjų tik sustojai beribiame žmogaus galimybių kelyje.

Nežinau, kaip jūs, bet aš asmeniškai visai nesutinku su šia mintimi. Bandymas peržengti savo ribas, bandymas pasiekti to, kas visad atrodė nepasiekiama, yra vienas galingiausių mūsų gyvenimo progreso variklių. Jeigu tu visad mąstysi, kur yra tavo riba, tu niekad jos neperžengsi. Tu trinsies palei jos kraštus, manydamas, jog "Pasiekei visko", nors iš tikrųjų tik sustojai beribiame žmogaus galimybių kelyje.

Sveiki uždarbis.lt dalyviai!!!1!!vienasvienas
 
Prikaupiau šiek tiek Hostex nuolaidų kuponų. Norėčiau padovanoti juos sąžiningiems bei pilnų idėjomis žmonėms :)

 
 
Hosting'ų kainos ir užsakymai:
http://www.hostex.lt/hostingas
 
Trumpai apie nuolaidos kodą:
Nuolaida yra pirmam shared hosting'o užsakymui hostex'e, max metams. Paslaugų pratęsimui jis negalioja. Taip pat, jei užsisakysite planą trims mėnesiams, vėliau tęsti reikės už įprastą kainą.
Iš karto atsakau į klausimus:
1. VPS'ams negalioja,
2. Domeno užsakymui taip pat negalioja,
 
 
Kas nori gauti nuolaidos kodus, parašykit šitoj temoj. JOKIŲ PM NESIŲSKIT!!!
Kiekvienam žmogui kodą atsiųsiu į PM.
Nuolaidos kodų yra ~150 :)

Nežinau, kaip jūs, bet aš asmeniškai visai nesutinku su šia mintimi. Bandymas peržengti savo ribas, bandymas pasiekti to, kas visad atrodė nepasiekiama, yra vienas galingiausių mūsų gyvenimo progreso variklių. Jeigu tu visad mąstysi, kur yra tavo riba, tu niekad jos neperžengsi. Tu trinsies palei jos kraštus, manydamas, jog "Pasiekei visko", nors iš tikrųjų tik sustojai beribiame žmogaus galimybių kelyje.

Nežinau, kaip jūs, bet aš asmeniškai visai nesutinku su šia mintimi. Bandymas peržengti savo ribas, bandymas pasiekti to, kas visad atrodė nepasiekiama, yra vienas galingiausių mūsų gyvenimo progreso variklių. Jeigu tu visad mąstysi, kur yra tavo riba, tu niekad jos neperžengsi. Tu trinsies palei jos kraštus, manydamas, jog "Pasiekei visko", nors iš tikrųjų tik sustojai beribiame žmogaus galimybių kelyje.

Nežinau, kaip jūs, bet aš asmeniškai visai nesutinku su šia mintimi. Bandymas peržengti savo ribas, bandymas pasiekti to, kas visad atrodė nepasiekiama, yra vienas galingiausių mūsų gyvenimo progreso variklių. Jeigu tu visad mąstysi, kur yra tavo riba, tu niekad jos neperžengsi. Tu trinsies palei jos kraštus, manydamas, jog "Pasiekei visko", nors iš tikrųjų tik sustojai beribiame žmogaus galimybių kelyje.

Kalakutas sako jaučiui, aš labai norėčiau užkobti į medžio viršūnę, bet neturiu tiek jėgų, jautis atsako, tai kodėl tu nevalgai mano mėšlo jis pilnas maistingų medžiagų. Kalakutas paragavo mėšlo ir suprato, kad tai jam padėjo pasiekti pirmą medžio šaką kitą dieną paragavęs dar pasiekę antrą šaką. Po dviejų savaičių jis iškilmingai tupėjo ant medžio viršūnės. Tuo metu atsitiktinai jį pastebėjo fermeris ir jį nušovė.
 
Mėšlas gali padėti pasiekti viršūnę, bet tikrai nepadės ten išsilaikyti.
 
Mažas paukštelis skrido į pietus žiemoti, buvo taip šalta, kad jis sušalo ir nukrito ant žemės, dideliame lauke, atėjo karvė ir jį apšiko, sušalusį paukšteli apėmė šiluma ir laimė, iš tos laimės jis pradėjo čiulbėti. Pro šalį ėjusi katė išgirdo paukštelį, atkapstė ir suėdė.
1.Ne kiekvienas kuris šika ant tavęs yra tavo priešas.
2.Ne kiekvienas kuris kapsto tave iš š*do yra tavo draugas.
3.Kai esi giliai #####, sedėk tyliai !

Viena moteris labai mėgo persikus. Tačiau ji gyveno šalyje, kur jie neaugo, todėl kartą, nuvažiavusi atostogauti į šiltus kraštus, ji atsivežė į namus dėžę puikiausių persikų. Kiekvieną dieną ji atidarydavo dėžę, perrinkdavo vaisius, atrinkdavo tuos, kurie pradėjo gesti, ir juos suvalgydavo. Galiausiai persikai baigėsi, ir moteris nusprendė, kad ji atsivalgė iki soties savo taip mėgiamų vaisių…
O iš tiesų?
Ji taip ir neparagavo nei vieno sveiko persiko!
Apie ką ši istorija? Apie rytdienos iliuzijas. Jeigu vis atidedame ateičiai gyvenimo pagerinimą, tai jis NIEKUOMET nepagerės… Todėl – veikime DABAR! Neatidėliokime… Antraip, kaip šioji moteris – nuolat valgysime sugedusius vaisius, o sveikus, net nepaliestus, paliksime pūti…
 
 

Vyras namie, eina į vonią maudytis, kaip tik tuo metu, žmona išeina iš jos.
Tuo tarpu kažkas paskambina į duris. Žmona įsisuka į rankšluostį
ir bėga atidaryti durų.
Atidaro, o ten - kaimynas Petras.
Pamatęs pusnuogę kaimynę, jis sako : *duosiu tau 800 LT, jei leisi
rankšluosčiui netyčia nukristi*.Moteris akimirką pamąsto, paleidžia rankšluostį
ir - stovi nuoga prieš kaimyną Petrą. Pastarasis, pasigrožėjęs reginiu, įteikia jai 800 LT ir nueina.
Moteris, negalėdama patikėti tokiu lengvu uždarbiu, vėl susisuka i rankšluostį ir visa džiugi grįžta pas vyrą.
 
Vyras klausia: *Kas ten buvo?*
*Ten buvo kaimynas Petras*, atsako ji.
*Puiku, ar ką nors sakė apie 800 LT, kuriuos jam paskolinau praėjusią savaitę?*
 
MORALAS : Jei tu įvertintum svarbią informaciją apie išorinius
veiksnius ir akcininkų riziką, būtų galimybė išvengti nereikalingų
sprendimų.
 
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
 
Kunigas pasisiūlė pavežti vienuolę. Įlipusi mašinon ir atsisėdusi, vienuolė, lyg netyčia, apnuogina vieną koją. Kunigas pasitaikė jautrus, vos nepadarė avarijos… Šiek tiek užtruko, kol kunigas susitvardė ir vėl galėjo ramiai vairuoti. Tuomet įsidrasino ir ant nekaltai apnuoginto vienuolės kelio, uždėjo savo ranką. Vienuolė kukliai sako : *Tėve, prisiminkite 129 psalmę* .
Tuomet kunigas atitraukė ranką nuo gundančio vienuolės kelio, bet perjungęs bėgį vėl nesusivaldė ir pabandė dar kartą… Pajutusi karštą kunigo delną ant savo kairiojo kelio, vienuolė pakartojo : *Tėve, prisiminkite 129 psalmę* .
Kunigas : *Atleiskite, Seserie, bet aš silpnas…*
 
Atvažiavęs į vienuolyną kunigas išlaipiną vienuolę, o pats skuba į bažnyčią: zakristijoje čiumpa maldyną ir susiranda 129 - ąją psalmę, kurioje parašyta : *Eik tiesiai ir ieškok aukštyn, ir į dešinę - ten tu rasi dangišką palaimą*
 
MORALAS : Jeigu tu neseksi ir neatnaujinsi žinių, susijusių su tavo
darbu, tu rizikuoji pražiopsoti dideles galimybes (Kartais negana
tikėti, bet verta žinoti).
 
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
 
Pardavimų vadybininkas, sekretorė ir jų šefas eidami pusryčiauti rado senovinę
žibalinę lempą. Kaip pasakose rašoma, jie ją patrynė ir iš jos lauk išlindo džinas.
 
Džinas sako: *Ačiū, kad mane išleidote. Už tai, kad mane išvadavote, aš išpildysiu po vieną
jūsų norą*.
*Mano pirmą, mano pirmą!* - džiūgauja sekretorė ir išdėsto savo pageidavimus: *Aš noriu į
Bahamus - plaukioti jachta su gražiu bei turtingu biču - ne gėjumi, ir negalvoti apie gyvenimo problemas* -
POFF! Ir ji dingo…
 
*Dabar mano! Dabar mano eilė…* savo sėkme negali patikėti pardavimų vadybininkas. *Aš noriu į Havajus -
ilsėtis papludimyje su asmeniniu masažuotoju, gerti begalę Pina Coladų ir būtinai ten sutikti savo gyvenimo meilę* - POFF! - dingo ir jis.
 
*Puiku, dabar tavo eilė, sakyk ko nori!* sako džinas šefui.
Šefas : *Aš tik noriu, kad tie abudu būtų ofise po pusryčių*
 
MORALAS : Visada leisk šefui kalbėti pirmiausiai!
 
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
 
Sėdi varna medyje ir tinginiauja ištisą dieną.
Šuoliuoja triušelis pro šalį ir klausia : *Ar galiu ir aš taip,
kaip tu - sėdėti visą dieną ir nieko neveikti? * Varna sako : *Pff, o kodėl gi
ne? - Prašom, tingėk!*
 
Triušelis sėdi sau ant žemės, po medžio šaka, ant kurios varna tupi ir relaksuojasi. Staiga, iš krūmų iššoka klastinga lapė ir suėda vargšą triušelį…
 
MORALAS : Tam, kad galėtumei sėdėti ir nieko neveikti, turėtumei laaabai aukštai sėdėti !

“At the age of seven, a young boy and his family were forced out of their home. The boy had to work to support his family. At the age of nine, his mother passed away. When he grew up, the young man was keen to go to law school, but had no education.
At 22, he lost his job as a store clerk. At 23, he ran for state legislature and lost. The same year, he went into business. It failed, leaving him with a debt that took him 17 years to repay. At 27, he had a nervous breakdown.
Two years later, he tried for the post of speaker in his state legislature. He lost. At 31, he was defeated in his attempt to become an elector. By 35, he had been defeated twice while running for Congress. Finally, he did manage to secure a brief term in Congress, but at 39 he lost his re-election bid.
At 41, his four-year-old son died. At 42, he was rejected as a prospective land officer. At 45, he ran for the Senate and lost. Two years later, he lost the vice presidential nomination. At 49, he ran for Senate and lost again.
At 51, he was elected the President of the United States of America.
The man in question: Abraham Lincoln.”
 
 
 
Kai Aleksandras Makedonietis nukovė gausią Indijos kariuomenę ir įžengė į šalį, jis apsilankė pas vietos išminčių – nušvitusį žmogų. Šis su juo ilgai kalbėjęsis paklausė:
- Jeigu tu būtum išsekęs dykumoje, o aš turėčiau pilną butelį vandens, kiek būtum pasirengęs man už jį užmokėti?
- Na, tokiu atveju aš galėčiau atiduoti pusę savo imperijos, - atsakė Aleksandras.
- Ha! - atšovė išminčius, – tai reiškia, kad aš dar šiek tiek palaukęs gaučiau ją visą.
- Taip, tu teisus, – kiek pamastęs atsakė karžygys.
- Tai taip išeina, - toliau kalbėjo vyras, - kad tu metų metus kariauji, vedi šią kariuomenę, žudai tik dėl butelio vandens?
 
 
 
Grupė vienos aukštosios mokyklos absolventų atėjo į svečius pas savo mylimą seną profesorių. Susitikimo metu pokalbis sukosi apie gyvenimą: nors buvę studentai buvo sėkmingi žmonės, bet skundėsi sunkumais darbe ir gyvenimiškomis problemomis.
Pasiūlęs savo svečiams arbatos, profesorius nuėjo į virtuvę ir grįžo iš ten su arbatinuku ir padėklu su įvairiausiais puodeliais: porcelianiniais, stikliniais, plastikiniais, krištoliniais… Vieni buvo paprasti, kiti – labai brangūs.
Kai svečiai išsirinko puodelius, profesorius visus apžvelgė ir pasakė:
- Atkreipkite dėmesį, kad visus brangius ir gražius puodelius tuoj pat išrinkote, o paprasti ir pigūs liko. Ir nors tai normalu jums – norėti sau geriausio – bet tai ir yra jūsų stresų ir problemų šaltinis. Supraskite, kad puodelis nepadaro arbatos geresne. Dažniausiai jis tik brangesnis, bet kartais jis slepia tai, ką mes geriame. Iš tikrųjų viskas, ko jūs norėjote, tebuvo arbata, o ne puodelis. Bet jūs sąmoningai pasirinkote brangesnius, o paskui žvalgėtes – kam koks puodelis atiteko…
Svečiai sukluso, o profesorius tęsė:
- O dabar pasvarstykime ir įsivaizduokime: gyvenimas – tai arbata, o darbas, pinigai, padėtis visuomenėje – puodeliai. Tai tik instrumentai gyvenimo palaikymui. Tai, kokį puodelį mes turime, neapsprendžia mūsų Gyvenimo. Kartais, galvodami tik apie puodelį, mes pamirštame pasimėgauti arbatos skoniu… Laimingiausi žmonės ne tie, kurie turi geriausia, o tie, kurie gauna geriausia iš to, ką turi…
 
 
 
Tad gyvenk savo gyvenimą taip, kad mirties baimė negalėtų įeiti į tavo širdį. Neprikaišiok niekam jų religijos; gerbk kitų pažiūras ir reikalauk, kad jie gerbtų tavąsias.
 
Mylėk savo gyvenimą, padaryk savo gyvenimą tobulą ir išgražink viską jame. Stenkis padaryti gyvenimą ilgą, o jo paskirtį - pagalbą ir tarnavimą žmonėms. Paruošk kilnią savo mirties dainą tai dienai, kai teks eiti per didijį išsiskyrimą.
 
Visada ištark žodį ar parodyk pagarbos ženklą, kada sutinki draugą ar net nepažįstamą atokioje vietoje. Rodyk pagarbą visiems žmonėms, o padlaižiavimo - niekam. Kada atsikeli ryte, padėkok už maistą ir gyvenimo džiaugsmą. Jeigu nematai priežasties, už ką dėkoti, spraga slypi tik tavyje. Neišnaudok žmonių ar ko kito, nes išnaudojimas paverčia išmintingus kvailiais ir atima dvasios įžvalgą.
 
Kai ateis laikas tau mirti, nebūk kaip tie, kurių širdys perpildytos mirties baimės, nes, kada išmuša jų valanda, jie verkšlena ir maldauja, kad gautų dar šiek tiek laiko nugyventi savo gyvenimus iš naujo, kitu būdu. Sudainuoki tada savo mirties dainą ir mirk kaip didvyris grįžtantis namo.
 
Indėnų genties vadas, Tecumseh

Pats ne ką taisyklingiau rašai.
 

Tai gal čia šiaip koks iš kiosko už 8lt?

Tai gal čia šiaip koks iš kiosko už 8lt?

Tai gal čia šiaip koks iš kiosko už 8lt?

Antras tavo minėtas manau galėtų būt "Age Of Chivarly"

Kažkaip paskaičiau ir.. ne kažką, bet palieku, ką jau čia. :)

na jo darbo neras :)

Vakarykštės dienos nėra, yra tik ši diena, o rytdienos gali ir nebūti (Japonų išmintis)
Spjūvio atgal negrąžinsi" (Japonų išmintis)
 
Žinoti ir nedaryti - tai iš viso nežinoti" (Japonų išmintis)
 
Viena diena su stropiu mokytoju yra geriau, nei tūkstantis dienų stropaus mokymosi" (Japonų išmintis)
 
Jei septynis kartus suklupai, atsistok aštuonis kartus" (Japonų išmintis)
 
Žmogui reikia dvejų metų, kad išmoktų kalbėti ir šešiasdešimties, kad išmoktų laikyti liežuvį už dantų" (Japonų išmintis)
 
Planas be veiksmo - dienos svajonė, veiksmas be plano - nakties košmaras" (Japonų išmintis)
 
Greitai - tai lėtai, bet nesustojant (Japonų išmintis)
 
Tas, kuris pyktį keičia šypsena, visada bus stipresnis (Japonų išmintis)
 
Tikras vyras turi turėti bent vieną priešą (Japonų išmintis)
 
Tik į niūrų veidą įgelia bitė (Japonų išmintis)
 
Jei vyras įvažiavo į svetimą automobilį, jis pirmiausia pasižiūri į savo piniginę, o moteris - į savo veidrodėlį (Margaret Ternbul)
 
Politikoje, kaip ir meilėje, nebūna taikos sutarčių, tik paliaubos (Gastonas de Levisas)