mantas666

prikeliam temą, kadangi netikėtai perskaičiau/atradau šią temą ir noriu pasidalinti savo istorija
2010 metais dirbau šitame pačiame fabrike apie menesi laiko
isisdarbinau per įdarbinimo agentūrą quattro recruitment esančią Norwich mieste (žiūrėti nuorodą žemiau)
http://www.quattrorecruitment.co.uk/
dar ir dabar jie siūlo darbą waton'e pasižiūrėkite patys (search jobs)
beje tai buvo pirmas mano darbas uk.
agentūrai vadovavo Draghamir ar kažkoks panašus vardas, anglų kalba jo nepriekaištinga, bet jis ne anglas, važinėja su trečios klasės apynauju BMW, dar lietuvis vienas dirbo tomas berods. na neesmė. pradžia maždauk tokia: atėjau, pakalbėjau, pasiūlė darbą, sekančią dieną važiavom į fabriką apmokymams (training)
vieną kolegą iš mūsų automobilio iškart išmetė net neįdarbinus, nes nusispjovė automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra kitoje gatvės pusėje. priėjus prie fabriko per apie 50 metrų jau jaučiasi "mirties kvapas", kraujo, kiaulių, skerdienos, net neįsivaizduoju kaip vasarą, bet žiemą kad taip dvokt. prieš pereinant gatvę pravažiuoja gyvulius tranportuojanti "fura", kiaulės žviegia,- pirmos mintys: na ir papuoliau...
trainingas praeitas, ryt pirma darbo naktis, pasakė taip: dirbsit po 12 valandų, 4 dirbat, keturias laisva, kadangi dabar labai daug darbo nes artėja kalėdos gali būt ir daugiau.pirma diena buvo dešrelių ceche (pastato dydis ir plotas tikrai nemažas).
įeinam į valgyklą, pasitinka lietuvis Tomas paaiškina kaip apsirengti, pasiimi kelnes, chalatą baltą, guminius botu, tinklinę kepuraitę ir statybininko šalmą, einame į rūbinę, pasirodo kad rūbinėje nėra laisvų spintelių susidėti daiktams, visi naujokai viską meta ant suoliuko, esame perspėjami kad darbo vietoje negalime turėt pašalinių daiktų: telefonų, piniginių ir t.t. taip pat galit būt iškratyti ir patikrinti. bet negi paliksiu,- teko pasiimt, kad nepavogtų. dešrelių ceche +3 laipsniai, prie pat faršą darbo su maišyklėm ten 0 (zjbys su guminiais dirbti...) klaiki naktis 12 valandų su viena 20 minučių pertrauka per kurią 10 minučių valgiau 5 lipau laiptais iš trečio į pirmą ir atgal kad parūkyt. visi sustoja prie ilgo stalo, turi žirkles ir karpai dešreles po 10 iš aparato važiuojančias, pamatė kad nespeju, po pusvalandžio stovėjau kitam linijos gale ir pakavau viską į akcijines dėžutes. dirbo ten lietuviai, latviai, lenkų nebuvo ten, ceche iškart už akių užkliuvo dvi akmens amžiaus kameros(paklausus seniau dirbančio darbuotojo jis teigė: neveikia, čia dėl vaizdo). darbo greitis nežmoniškas, varo visi kaip išprotėję, jau buvau lietuvoje dirbęs pakavime, tai nebuvo man naujiena. liniją net pastoviai tekdavo stabdyti, nes nespėdavo žmonės. baigėsi pamaina, laimingas, kad atkentėjau lekiu iki parkingo ir važiuojam namo. mašinoje visi dvokė fabriku, rūbų skalbimas po savaitės nepanaikino kvapo.
gyvenome Norwich mieste. Miestas man patiko ir net labai: centras didelis, senų pilių yra, klubų gatvė, visgi kažkada šis miestas buvo Anglijos sostine, einant per centrą juodžių ir babajų nesimato, ko nepasakysi apie kad ir Londoną. nuo Norwich iki Watton apie 25 mylios, tai man apie valandą kelionė į vieną galą tik su automobiliu+ dar turėjau daeiti iki centro kad mane paimtų automobilis apie pusvalandis. pamainos keisdavosi 4 ir 16 valandą. miegot nelabai būdavo kada, kai darbui sugaišdavau ~15 valandų. atidirbau 4 dienas, jaučiausi permuštas, skambina vėl sako ateik ir ryt į naktinę nes labai daug dabo, kas belieka, reikia eit, nesispardysi juk tik atvažiavęs. nusiuntė su tokiu lietuviu į kambariuką, atveža ten biną su kiaulių skrandžiais ir sako va maišiukai, va skrandžiai, dekit po 5. aš jautrus kvapams, pradėjau žiaugčiot, vos nevemiu, o šalia latviai dirba ir žvengia, atėjo leaderis sako ko taip lėtai dirbi, pasakiau situaciją, sako gerai kitą darbą duosim, atvežė kitą biną, plastikinių dežių, kitam bin'e kiaulių kojos. sako dėk po 30 į dežė ir ant linijos, na tai jau nebuvo taip žiauru, bet geriau net negalvoti ką darai.
kitą dieną pasakiau nuėjęs į agentūrą, kad manęs daugiau ten nesiūstų, nesiuntė, nusiuntė kitur, dirbau karbonadų ar kažkas panašaus ceche. dirbam o virš linijos kambariukas, sėdi vaizeriai ir stebi, jei kas nepatinka rėkia iškart, pasirodo kad ta stora boba su baltu šalmu yra lenkė,- smagu. Dirbau mėsos pjaustymo ceche, užsimauni metalinę pirštinę, peilį į kitą ranką ir pirmyn. Dėl šaltos temperatūros mane pradejo varyt į tualetą, dirbu pirmame aukšte, o WC trečiame, dar pabandyk dažniau pavaikščiot, tai rėkt pradeda, tipo tu stabdai liniją, per tave mes nepadarysim target‘o. Po 10 dienų pasijutau blogai, pakilo tempertūra, pamatavus rodė 40,5 nelabai juokinga, paskambinau į agentųrą ir pasakiau kad noriu laisvų, tie putotis pradėjo, sako pas mus tiek daug darbo o tu neateini, aš jiem pasakiau kad sergu, na šiaip taip davė dvi išeigines. Iki kalėdų taip ir vargau, prisižiūrėjau tokių dalykų, kad dešreles valgyti praėjo noras, kaip spjaudo į mėsą, snargliuoja. Vieną kart pritrūko mėsos, tada atvežė gražinimo dešrelių paletę, liepė keliems mūsų viką ištraukt iš celofanų, o smirda tos dešrelės neapsakomai, kitos atrodo kad jau pradėję pūti, suvertė viską į maišyklę, karštu vandeniu praplovė, dadėjo šviežios mėsos ir dšrelės vel kaip naujos. Dieną kaip tik Lidl parduotuvėje buvau, kai pamačiau tas dešreles žiaugčioti pradėjau, net kramtoma guma nepadėjo. Mėsoje kaulai mažesni ir kremzlės ne bėda, nes maišyklė puikiai juos sutvarko... prisiklausiau įvairių istorijų kaip žmonės ten atsidūrė, kiek ir kokių darbų pakeitė. Lengviausias darbas buvo plauti bin‘us su šlanga, kurį dirbau gal 2 dienas.
 
Iki kalėdų pradirbau, paskui buvo taip 3 kart iš eilės pakviečia į darbą, keliesi anksčiausiai, atvažiuoji, padirbi nuo 15 minučių iki valandos, ateina superwaizeris, perskaičiuoja žmones, tada sako tu tu ir tu eini namo, nes šiandien nėra toks didelis užsakymas, pradėjau pykt ant agentūros, skambinu jiems vos nesikolioju kam jie gaišina mano laiką, juk kiekvienas nuvažiavimas kainuoja ( mokėdavom vairuotojui po 6 svarus už kiekvieną reisą į abu galus)
paskui į darbą agentūra nebekvietė sako: nėra darbo. tris savaites vaikščiojau po miesta, bet taip nieko ir neradau, niekas nenorėjo manęs priimti, nes neturėjau Home office ir National insurance, o agentūrų ten nemažai Norwich mieste. Šiaip netaip susiradau seną pažįstamą kitame mieste, pakalbėjau, susitariau kad laikinai atsikelsiu pasjį, nes man jau bankrotas artėja, taip ir padariau, po 2 savaičių dirbau kitame darbe, po 8 valandas per dieną po 5-6 dienas per savaitė, tai buvo rojus po mėsos fabriko, vat tokia vat istorija.
susidaryta nuomonė apie ten dirbančius IMHO (mano kuklia nuomone vert. iš anglu k.)
Normaliausi žmonės ten anglai
Lenkai- nususėliai ir tinginiai,
Latviai- netradiciško mąstymo visi iki šiol sutikti
Lietuviai- visų rankos į save, labai mažai normalių buvo, visi parazitai, o ypač turintys full time (pilną darbo sutartį) Mariau (line leader) tik neduok die aš tave dar kart sutiksiu gyvenime, kad šitap iš tautiečiu savo tyčiotis.
 
Ar verta ten dirbti?- spręskite patys, aš nerekomenduoju, sveikatos gadinimas. Vaistai brangiau kainuos, nei tie svarai verti.
Nepirkite crankswich foods produkcijos
http://www.cranswick.plc.uk/
 
galvojate apie emigraciją?
Skaičiuojate ir verčiate svarus į litus bei galvojate oho kiek uždirbau, juk kiek laiko Lietuvoje taupyčiau šiuos pinigus. Dabar pagalvokite iš naujo, anglijos mastu jus gavote pencus, įsikalkite sau į galvą kad nei UK, nei norvegijoj, nei šveicarijoje, niekur už minimumą gerai negyvensite, būsite atmatos ir ubagai, tad jei turite darbą lietuvoje ir gaunate bent kiek daugiau nei minimumą, turite šeimą, antrą pusę, savo būstą, automobilį (kad ir seną) nevažiuokite niekur art į jokius fabrikus, nebent su tikslu kaip studentas vytenis, pinigais čia nesninga tikrai!!!
 
p.s. šiame tekste gali būti klaidų, nepykite, neturiu laiko jo redaguot ir tvarkyt, manau esmė aiški. Sėkmės renkantis tarp emigracijos ir pastovaus gyvenimo :rolleyes:

prikeliam temą, kadangi netikėtai perskaičiau/atradau šią temą ir noriu pasidalinti savo istorija
2010 metais dirbau šitame pačiame fabrike apie menesi laiko
isisdarbinau per įdarbinimo agentūrą quattro recruitment esančią Norwich mieste (žiūrėti nuorodą žemiau)
http://www.quattrorecruitment.co.uk/
dar ir dabar jie siūlo darbą waton'e pasižiūrėkite patys (search jobs)
beje tai buvo pirmas mano darbas uk.
agentūrai vadovavo Draghamir ar kažkoks panašus vardas, anglų kalba jo nepriekaištinga, bet jis ne anglas, važinėja su trečios klasės apynauju BMW, dar lietuvis vienas dirbo tomas berods. na neesmė. pradžia maždauk tokia: atėjau, pakalbėjau, pasiūlė darbą, sekančią dieną važiavom į fabriką apmokymams (training)
vieną kolegą iš mūsų automobilio iškart išmetė net neįdarbinus, nes nusispjovė automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra kitoje gatvės pusėje. priėjus prie fabriko per apie 50 metrų jau jaučiasi "mirties kvapas", kraujo, kiaulių, skerdienos, net neįsivaizduoju kaip vasarą, bet žiemą kad taip dvokt. prieš pereinant gatvę pravažiuoja gyvulius tranportuojanti "fura", kiaulės žviegia,- pirmos mintys: na ir papuoliau...
trainingas praeitas, ryt pirma darbo naktis, pasakė taip: dirbsit po 12 valandų, 4 dirbat, keturias laisva, kadangi dabar labai daug darbo nes artėja kalėdos gali būt ir daugiau.pirma diena buvo dešrelių ceche (pastato dydis ir plotas tikrai nemažas).
įeinam į valgyklą, pasitinka lietuvis Tomas paaiškina kaip apsirengti, pasiimi kelnes, chalatą baltą, guminius botu, tinklinę kepuraitę ir statybininko šalmą, einame į rūbinę, pasirodo kad rūbinėje nėra laisvų spintelių susidėti daiktams, visi naujokai viską meta ant suoliuko, esame perspėjami kad darbo vietoje negalime turėt pašalinių daiktų: telefonų, piniginių ir t.t. taip pat galit būt iškratyti ir patikrinti. bet negi paliksiu,- teko pasiimt, kad nepavogtų. dešrelių ceche +3 laipsniai, prie pat faršą darbo su maišyklėm ten 0 (zjbys su guminiais dirbti...) klaiki naktis 12 valandų su viena 20 minučių pertrauka per kurią 10 minučių valgiau 5 lipau laiptais iš trečio į pirmą ir atgal kad parūkyt. visi sustoja prie ilgo stalo, turi žirkles ir karpai dešreles po 10 iš aparato važiuojančias, pamatė kad nespeju, po pusvalandžio stovėjau kitam linijos gale ir pakavau viską į akcijines dėžutes. dirbo ten lietuviai, latviai, lenkų nebuvo ten, ceche iškart už akių užkliuvo dvi akmens amžiaus kameros(paklausus seniau dirbančio darbuotojo jis teigė: neveikia, čia dėl vaizdo). darbo greitis nežmoniškas, varo visi kaip išprotėję, jau buvau lietuvoje dirbęs pakavime, tai nebuvo man naujiena. liniją net pastoviai tekdavo stabdyti, nes nespėdavo žmonės. baigėsi pamaina, laimingas, kad atkentėjau lekiu iki parkingo ir važiuojam namo. mašinoje visi dvokė fabriku, rūbų skalbimas po savaitės nepanaikino kvapo.
gyvenome Norwich mieste. Miestas man patiko ir net labai: centras didelis, senų pilių yra, klubų gatvė, visgi kažkada šis miestas buvo Anglijos sostine, einant per centrą juodžių ir babajų nesimato, ko nepasakysi apie kad ir Londoną. nuo Norwich iki Watton apie 25 mylios, tai man apie valandą kelionė į vieną galą tik su automobiliu+ dar turėjau daeiti iki centro kad mane paimtų automobilis apie pusvalandis. pamainos keisdavosi 4 ir 16 valandą. miegot nelabai būdavo kada, kai darbui sugaišdavau ~15 valandų. atidirbau 4 dienas, jaučiausi permuštas, skambina vėl sako ateik ir ryt į naktinę nes labai daug dabo, kas belieka, reikia eit, nesispardysi juk tik atvažiavęs. nusiuntė su tokiu lietuviu į kambariuką, atveža ten biną su kiaulių skrandžiais ir sako va maišiukai, va skrandžiai, dekit po 5. aš jautrus kvapams, pradėjau žiaugčiot, vos nevemiu, o šalia latviai dirba ir žvengia, atėjo leaderis sako ko taip lėtai dirbi, pasakiau situaciją, sako gerai kitą darbą duosim, atvežė kitą biną, plastikinių dežių, kitam bin'e kiaulių kojos. sako dėk po 30 į dežė ir ant linijos, na tai jau nebuvo taip žiauru, bet geriau net negalvoti ką darai.
kitą dieną pasakiau nuėjęs į agentūrą, kad manęs daugiau ten nesiūstų, nesiuntė, nusiuntė kitur, dirbau karbonadų ar kažkas panašaus ceche. dirbam o virš linijos kambariukas, sėdi vaizeriai ir stebi, jei kas nepatinka rėkia iškart, pasirodo kad ta stora boba su baltu šalmu yra lenkė,- smagu. Dirbau mėsos pjaustymo ceche, užsimauni metalinę pirštinę, peilį į kitą ranką ir pirmyn. Dėl šaltos temperatūros mane pradejo varyt į tualetą, dirbu pirmame aukšte, o WC trečiame, dar pabandyk dažniau pavaikščiot, tai rėkt pradeda, tipo tu stabdai liniją, per tave mes nepadarysim target‘o. Po 10 dienų pasijutau blogai, pakilo tempertūra, pamatavus rodė 40,5 nelabai juokinga, paskambinau į agentųrą ir pasakiau kad noriu laisvų, tie putotis pradėjo, sako pas mus tiek daug darbo o tu neateini, aš jiem pasakiau kad sergu, na šiaip taip davė dvi išeigines. Iki kalėdų taip ir vargau, prisižiūrėjau tokių dalykų, kad dešreles valgyti praėjo noras, kaip spjaudo į mėsą, snargliuoja. Vieną kart pritrūko mėsos, tada atvežė gražinimo dešrelių paletę, liepė keliems mūsų viką ištraukt iš celofanų, o smirda tos dešrelės neapsakomai, kitos atrodo kad jau pradėję pūti, suvertė viską į maišyklę, karštu vandeniu praplovė, dadėjo šviežios mėsos ir dšrelės vel kaip naujos. Dieną kaip tik Lidl parduotuvėje buvau, kai pamačiau tas dešreles žiaugčioti pradėjau, net kramtoma guma nepadėjo. Mėsoje kaulai mažesni ir kremzlės ne bėda, nes maišyklė puikiai juos sutvarko... prisiklausiau įvairių istorijų kaip žmonės ten atsidūrė, kiek ir kokių darbų pakeitė. Lengviausias darbas buvo plauti bin‘us su šlanga, kurį dirbau gal 2 dienas.
 
Iki kalėdų pradirbau, paskui buvo taip 3 kart iš eilės pakviečia į darbą, keliesi anksčiausiai, atvažiuoji, padirbi nuo 15 minučių iki valandos, ateina superwaizeris, perskaičiuoja žmones, tada sako tu tu ir tu eini namo, nes šiandien nėra toks didelis užsakymas, pradėjau pykt ant agentūros, skambinu jiems vos nesikolioju kam jie gaišina mano laiką, juk kiekvienas nuvažiavimas kainuoja ( mokėdavom vairuotojui po 6 svarus už kiekvieną reisą į abu galus)
paskui į darbą agentūra nebekvietė sako: nėra darbo. tris savaites vaikščiojau po miesta, bet taip nieko ir neradau, niekas nenorėjo manęs priimti, nes neturėjau Home office ir National insurance, o agentūrų ten nemažai Norwich mieste. Šiaip netaip susiradau seną pažįstamą kitame mieste, pakalbėjau, susitariau kad laikinai atsikelsiu pasjį, nes man jau bankrotas artėja, taip ir padariau, po 2 savaičių dirbau kitame darbe, po 8 valandas per dieną po 5-6 dienas per savaitė, tai buvo rojus po mėsos fabriko, vat tokia vat istorija.
susidaryta nuomonė apie ten dirbančius IMHO (mano kuklia nuomone vert. iš anglu k.)
Normaliausi žmonės ten anglai
Lenkai- nususėliai ir tinginiai,
Latviai- netradiciško mąstymo visi iki šiol sutikti
Lietuviai- visų rankos į save, labai mažai normalių buvo, visi parazitai, o ypač turintys full time (pilną darbo sutartį) Mariau (line leader) tik neduok die aš tave dar kart sutiksiu gyvenime, kad šitap iš tautiečiu savo tyčiotis.
 
Ar verta ten dirbti?- spręskite patys, aš nerekomenduoju, sveikatos gadinimas. Vaistai brangiau kainuos, nei tie svarai verti.
Nepirkite crankswich foods produkcijos
http://www.cranswick.plc.uk/
 
galvojate apie emigraciją?
Skaičiuojate ir verčiate svarus į litus bei galvojate oho kiek uždirbau, juk kiek laiko Lietuvoje taupyčiau šiuos pinigus. Dabar pagalvokite iš naujo, anglijos mastu jus gavote pencus, įsikalkite sau į galvą kad nei UK, nei norvegijoj, nei šveicarijoje, niekur už minimumą gerai negyvensite, būsite atmatos ir ubagai, tad jei turite darbą lietuvoje ir gaunate bent kiek daugiau nei minimumą, turite šeimą, antrą pusę, savo būstą, automobilį (kad ir seną) nevažiuokite niekur art į jokius fabrikus, nebent su tikslu kaip studentas vytenis, pinigais čia nesninga tikrai!!!
 
p.s. šiame tekste gali būti klaidų, nepykite, neturiu laiko jo redaguot ir tvarkyt, manau esmė aiški. Sėkmės renkantis tarp emigracijos ir pastovaus gyvenimo :rolleyes:

kodėl nori pasirodyti toks gudrus, kai pats visko nežinai?
dabar perskaityk viską iš naujo ir pažiūrėkite kelintais metais tai buvo.
1. NI number gaunamas gana paprastai, "užbookini" interviu, ateini laiku, pasikalbi, po visko apie 2 savaičių laike gauni laišką su lapu, kuriame yra national insurance numeris, vėliau dar po kiek laiko gauni laišką su kortele... Bėje per tas tris savaites iki išsikraustant taip ir padariau, spėjau, tiesiog viskas buvo sutarta ir išvykau į kitą miestą. NI numerio negauni tą pačią dieną iškart po interviu!
2. Banko kortelę galima gauti ir be NI numerio ir be darbo kontrakto (bent jau buvo taip tuo metu), tai buvo pirmas žingsnis atvykus dviejų dienų bėgyje po atvykimo!
3. Niekas neverkšlena, bet dalinasi patirtimi!
4. Ne "verkslianimus", bet verkšlenimus ;)
5. Jeigu jums visa informacija kelia juoką, tai gal neverta skaityti ir domėtis, nes esi ir taip visažinis...

prikeliam temą, kadangi netikėtai perskaičiau/atradau šią temą ir noriu pasidalinti savo istorija
2010 metais dirbau šitame pačiame fabrike apie menesi laiko
isisdarbinau per įdarbinimo agentūrą quattro recruitment esančią Norwich mieste (žiūrėti nuorodą žemiau)
http://www.quattrorecruitment.co.uk/
dar ir dabar jie siūlo darbą waton'e pasižiūrėkite patys (search jobs)
beje tai buvo pirmas mano darbas uk.
agentūrai vadovavo Draghamir ar kažkoks panašus vardas, anglų kalba jo nepriekaištinga, bet jis ne anglas, važinėja su trečios klasės apynauju BMW, dar lietuvis vienas dirbo tomas berods. na neesmė. pradžia maždauk tokia: atėjau, pakalbėjau, pasiūlė darbą, sekančią dieną važiavom į fabriką apmokymams (training)
vieną kolegą iš mūsų automobilio iškart išmetė net neįdarbinus, nes nusispjovė automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra kitoje gatvės pusėje. priėjus prie fabriko per apie 50 metrų jau jaučiasi "mirties kvapas", kraujo, kiaulių, skerdienos, net neįsivaizduoju kaip vasarą, bet žiemą kad taip dvokt. prieš pereinant gatvę pravažiuoja gyvulius tranportuojanti "fura", kiaulės žviegia,- pirmos mintys: na ir papuoliau...
trainingas praeitas, ryt pirma darbo naktis, pasakė taip: dirbsit po 12 valandų, 4 dirbat, keturias laisva, kadangi dabar labai daug darbo nes artėja kalėdos gali būt ir daugiau.pirma diena buvo dešrelių ceche (pastato dydis ir plotas tikrai nemažas).
įeinam į valgyklą, pasitinka lietuvis Tomas paaiškina kaip apsirengti, pasiimi kelnes, chalatą baltą, guminius botu, tinklinę kepuraitę ir statybininko šalmą, einame į rūbinę, pasirodo kad rūbinėje nėra laisvų spintelių susidėti daiktams, visi naujokai viską meta ant suoliuko, esame perspėjami kad darbo vietoje negalime turėt pašalinių daiktų: telefonų, piniginių ir t.t. taip pat galit būt iškratyti ir patikrinti. bet negi paliksiu,- teko pasiimt, kad nepavogtų. dešrelių ceche +3 laipsniai, prie pat faršą darbo su maišyklėm ten 0 (zjbys su guminiais dirbti...) klaiki naktis 12 valandų su viena 20 minučių pertrauka per kurią 10 minučių valgiau 5 lipau laiptais iš trečio į pirmą ir atgal kad parūkyt. visi sustoja prie ilgo stalo, turi žirkles ir karpai dešreles po 10 iš aparato važiuojančias, pamatė kad nespeju, po pusvalandžio stovėjau kitam linijos gale ir pakavau viską į akcijines dėžutes. dirbo ten lietuviai, latviai, lenkų nebuvo ten, ceche iškart už akių užkliuvo dvi akmens amžiaus kameros(paklausus seniau dirbančio darbuotojo jis teigė: neveikia, čia dėl vaizdo). darbo greitis nežmoniškas, varo visi kaip išprotėję, jau buvau lietuvoje dirbęs pakavime, tai nebuvo man naujiena. liniją net pastoviai tekdavo stabdyti, nes nespėdavo žmonės. baigėsi pamaina, laimingas, kad atkentėjau lekiu iki parkingo ir važiuojam namo. mašinoje visi dvokė fabriku, rūbų skalbimas po savaitės nepanaikino kvapo.
gyvenome Norwich mieste. Miestas man patiko ir net labai: centras didelis, senų pilių yra, klubų gatvė, visgi kažkada šis miestas buvo Anglijos sostine, einant per centrą juodžių ir babajų nesimato, ko nepasakysi apie kad ir Londoną. nuo Norwich iki Watton apie 25 mylios, tai man apie valandą kelionė į vieną galą tik su automobiliu+ dar turėjau daeiti iki centro kad mane paimtų automobilis apie pusvalandis. pamainos keisdavosi 4 ir 16 valandą. miegot nelabai būdavo kada, kai darbui sugaišdavau ~15 valandų. atidirbau 4 dienas, jaučiausi permuštas, skambina vėl sako ateik ir ryt į naktinę nes labai daug dabo, kas belieka, reikia eit, nesispardysi juk tik atvažiavęs. nusiuntė su tokiu lietuviu į kambariuką, atveža ten biną su kiaulių skrandžiais ir sako va maišiukai, va skrandžiai, dekit po 5. aš jautrus kvapams, pradėjau žiaugčiot, vos nevemiu, o šalia latviai dirba ir žvengia, atėjo leaderis sako ko taip lėtai dirbi, pasakiau situaciją, sako gerai kitą darbą duosim, atvežė kitą biną, plastikinių dežių, kitam bin'e kiaulių kojos. sako dėk po 30 į dežė ir ant linijos, na tai jau nebuvo taip žiauru, bet geriau net negalvoti ką darai.
kitą dieną pasakiau nuėjęs į agentūrą, kad manęs daugiau ten nesiūstų, nesiuntė, nusiuntė kitur, dirbau karbonadų ar kažkas panašaus ceche. dirbam o virš linijos kambariukas, sėdi vaizeriai ir stebi, jei kas nepatinka rėkia iškart, pasirodo kad ta stora boba su baltu šalmu yra lenkė,- smagu. Dirbau mėsos pjaustymo ceche, užsimauni metalinę pirštinę, peilį į kitą ranką ir pirmyn. Dėl šaltos temperatūros mane pradejo varyt į tualetą, dirbu pirmame aukšte, o WC trečiame, dar pabandyk dažniau pavaikščiot, tai rėkt pradeda, tipo tu stabdai liniją, per tave mes nepadarysim target‘o. Po 10 dienų pasijutau blogai, pakilo tempertūra, pamatavus rodė 40,5 nelabai juokinga, paskambinau į agentųrą ir pasakiau kad noriu laisvų, tie putotis pradėjo, sako pas mus tiek daug darbo o tu neateini, aš jiem pasakiau kad sergu, na šiaip taip davė dvi išeigines. Iki kalėdų taip ir vargau, prisižiūrėjau tokių dalykų, kad dešreles valgyti praėjo noras, kaip spjaudo į mėsą, snargliuoja. Vieną kart pritrūko mėsos, tada atvežė gražinimo dešrelių paletę, liepė keliems mūsų viką ištraukt iš celofanų, o smirda tos dešrelės neapsakomai, kitos atrodo kad jau pradėję pūti, suvertė viską į maišyklę, karštu vandeniu praplovė, dadėjo šviežios mėsos ir dšrelės vel kaip naujos. Dieną kaip tik Lidl parduotuvėje buvau, kai pamačiau tas dešreles žiaugčioti pradėjau, net kramtoma guma nepadėjo. Mėsoje kaulai mažesni ir kremzlės ne bėda, nes maišyklė puikiai juos sutvarko... prisiklausiau įvairių istorijų kaip žmonės ten atsidūrė, kiek ir kokių darbų pakeitė. Lengviausias darbas buvo plauti bin‘us su šlanga, kurį dirbau gal 2 dienas.
 
Iki kalėdų pradirbau, paskui buvo taip 3 kart iš eilės pakviečia į darbą, keliesi anksčiausiai, atvažiuoji, padirbi nuo 15 minučių iki valandos, ateina superwaizeris, perskaičiuoja žmones, tada sako tu tu ir tu eini namo, nes šiandien nėra toks didelis užsakymas, pradėjau pykt ant agentūros, skambinu jiems vos nesikolioju kam jie gaišina mano laiką, juk kiekvienas nuvažiavimas kainuoja ( mokėdavom vairuotojui po 6 svarus už kiekvieną reisą į abu galus)
paskui į darbą agentūra nebekvietė sako: nėra darbo. tris savaites vaikščiojau po miesta, bet taip nieko ir neradau, niekas nenorėjo manęs priimti, nes neturėjau Home office ir National insurance, o agentūrų ten nemažai Norwich mieste. Šiaip netaip susiradau seną pažįstamą kitame mieste, pakalbėjau, susitariau kad laikinai atsikelsiu pasjį, nes man jau bankrotas artėja, taip ir padariau, po 2 savaičių dirbau kitame darbe, po 8 valandas per dieną po 5-6 dienas per savaitė, tai buvo rojus po mėsos fabriko, vat tokia vat istorija.
susidaryta nuomonė apie ten dirbančius IMHO (mano kuklia nuomone vert. iš anglu k.)
Normaliausi žmonės ten anglai
Lenkai- nususėliai ir tinginiai,
Latviai- netradiciško mąstymo visi iki šiol sutikti
Lietuviai- visų rankos į save, labai mažai normalių buvo, visi parazitai, o ypač turintys full time (pilną darbo sutartį) Mariau (line leader) tik neduok die aš tave dar kart sutiksiu gyvenime, kad šitap iš tautiečiu savo tyčiotis.
 
Ar verta ten dirbti?- spręskite patys, aš nerekomenduoju, sveikatos gadinimas. Vaistai brangiau kainuos, nei tie svarai verti.
Nepirkite crankswich foods produkcijos
http://www.cranswick.plc.uk/
 
galvojate apie emigraciją?
Skaičiuojate ir verčiate svarus į litus bei galvojate oho kiek uždirbau, juk kiek laiko Lietuvoje taupyčiau šiuos pinigus. Dabar pagalvokite iš naujo, anglijos mastu jus gavote pencus, įsikalkite sau į galvą kad nei UK, nei norvegijoj, nei šveicarijoje, niekur už minimumą gerai negyvensite, būsite atmatos ir ubagai, tad jei turite darbą lietuvoje ir gaunate bent kiek daugiau nei minimumą, turite šeimą, antrą pusę, savo būstą, automobilį (kad ir seną) nevažiuokite niekur art į jokius fabrikus, nebent su tikslu kaip studentas vytenis, pinigais čia nesninga tikrai!!!
 
p.s. šiame tekste gali būti klaidų, nepykite, neturiu laiko jo redaguot ir tvarkyt, manau esmė aiški. Sėkmės renkantis tarp emigracijos ir pastovaus gyvenimo :rolleyes:

Jusu svetaineje narshyti paprasta, taciau kaip dar galetumete islaikyti esama auditorija ir paskatinti naujus lankytojus apsilankyti vel? Pateikiu keleta taisykliu:
 
1.Islaikykite nuosekluma.
Tas pats sriftas ar tie patys spalvu deriniai visuose svetaines puslapiuose maloniai nuteikia lankytojus. Nepabraukite jokiu zodziu ar eiluciu isskyrus nuorodas. Pabraukimai klaidina.
 
2.Laikykites redakciniu standartu.
Neveikiancios nuorodos ir klaidos mazina pasitikejima jusu svetaine. Skirkite laiko straipsniams atnaujinti ir patikrinti.
 
3.Nesudekite visko vien i pagrindini puslapi.
Paieskos sistemos gali nukreipti vartotojus i bet kuri jusu svetaines puslapi.
 
4.Isbandykite savo svetaine visomis platformomis ir narsyklemis.
Jei visi kompiuteriai jusu mokykloje/universitete/biure turi naujausia "Internet Explorer" versija, nereiskia, kad ir visas pasaulis turi. Kitokiame monitoriuje jusu svetaine gali atrodyti visiskai kitaip.
 
5.Siekite, kad siuntimas vyktu greitai.
Galimybe greitai atsisiusti norima turini daugeliui interneto vartotoju yra kur kas svarbesne negu judancioji animacija. Jei mokate kurti judancius paveikslelius, dar nereiskia, kad privalote tai parodyti savo svetaineje. Jei vis del to nuspresite naudoti daug grafikos elementu, nepamirskite pateikti ir tekstines versijos. Ne visi turi greita interneta.
 
6.Skirkite vietos naujam turiniui pagrindiniame puslapyje.
Jei nauja turini nuolat desite i tam skirta vieta, ji neklaidins ankstesnes informacijos ieskanciu nuolatiniu lankytoju. Taip pat patartina atnaujinta turini pazymeti data - tai paskatins naujus lankytojus apsilankyti svetaineje dar karta ir paziureti kas joje naujo. Atnaujinti svetaine yra pigiau negu atnaujinti bukleta ar kita spausdintine medziaga. Pasinaudokite interneto teikiamais privalumais - pirmiausia isbandykite produkta ar reklamos veiksminguma savo svetaineje.
 
7.Visiuomet pateikite grazinimo atgal nuoroda.
Nesvarbu, kuriame svetaines puslapyje atsidure lankytojai, jiems turi buti paprasta grizti i pagrindini puslapi. Jei jusu svetaineje yra nuorodu i kitas svetaines, nepraraskite lankytoju - palikite jiems kelia grizti atgal i jusu puslapius. Papildomas narsykles langas ar mini remelis - puikus budai neleisti lankytojams nuklysti per toli.
 
8.Eikite tiesiai i tiksla.
Nauji lankytojai maziau nei per 15 sekundziu turi suprasti, kuo jusu produktas ar bendrove gali buti naudingi. Visas pagrindinis puslapis turi skatinti naujaji klienta pirkti jusu produkta.
9.Skatinkite "virusine" rinkodara.
Tam tikrose vietose iterpkite nuorodas: "persiusk draugui" ar panasias gudrybes, skatinancias zmones kalbeti apie jusu produkta.
 
10.Gaukite lankytoju elektroninius adresus.
Sukurkite atmosfera, kuri skatintu vartotojus palikti jums savo elektroninio pasto adresus. Atminkite, kad duomenu bazes kuris ir informacijos apie klientus rinkimas yra viena is jusu internetines svetaines atidarymo priezasciu. Leiskite vartotojams nuspresti, ar jie nori buti itraukti i jusu elektroninio pasto adresu sarasa.
 
Tada elektroniniu pastu siuskite jiems kuponus, nuorodas i naujienas, taip pat spaudos pranesimus - viska, kas sukeltu ju susidomejima ir priverstu grizti atgal.
 
Siu taisykliu laikytis butina, jei norite, kad lankytojai taptu klientais, o jus is savo svetaines turetumete naudos. Atminkite - jusu svetaine turi padeti jusu verslui pritraukti daugiau klientu, o ne padaryti ispudi kitiems svetainiu dizainieriams.

prikeliam temą, kadangi netikėtai perskaičiau/atradau šią temą ir noriu pasidalinti savo istorija
2010 metais dirbau šitame pačiame fabrike apie menesi laiko
isisdarbinau per įdarbinimo agentūrą quattro recruitment esančią Norwich mieste (žiūrėti nuorodą žemiau)
http://www.quattrorecruitment.co.uk/
dar ir dabar jie siūlo darbą waton'e pasižiūrėkite patys (search jobs)
beje tai buvo pirmas mano darbas uk.
agentūrai vadovavo Draghamir ar kažkoks panašus vardas, anglų kalba jo nepriekaištinga, bet jis ne anglas, važinėja su trečios klasės apynauju BMW, dar lietuvis vienas dirbo tomas berods. na neesmė. pradžia maždauk tokia: atėjau, pakalbėjau, pasiūlė darbą, sekančią dieną važiavom į fabriką apmokymams (training)
vieną kolegą iš mūsų automobilio iškart išmetė net neįdarbinus, nes nusispjovė automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra kitoje gatvės pusėje. priėjus prie fabriko per apie 50 metrų jau jaučiasi "mirties kvapas", kraujo, kiaulių, skerdienos, net neįsivaizduoju kaip vasarą, bet žiemą kad taip dvokt. prieš pereinant gatvę pravažiuoja gyvulius tranportuojanti "fura", kiaulės žviegia,- pirmos mintys: na ir papuoliau...
trainingas praeitas, ryt pirma darbo naktis, pasakė taip: dirbsit po 12 valandų, 4 dirbat, keturias laisva, kadangi dabar labai daug darbo nes artėja kalėdos gali būt ir daugiau.pirma diena buvo dešrelių ceche (pastato dydis ir plotas tikrai nemažas).
įeinam į valgyklą, pasitinka lietuvis Tomas paaiškina kaip apsirengti, pasiimi kelnes, chalatą baltą, guminius botu, tinklinę kepuraitę ir statybininko šalmą, einame į rūbinę, pasirodo kad rūbinėje nėra laisvų spintelių susidėti daiktams, visi naujokai viską meta ant suoliuko, esame perspėjami kad darbo vietoje negalime turėt pašalinių daiktų: telefonų, piniginių ir t.t. taip pat galit būt iškratyti ir patikrinti. bet negi paliksiu,- teko pasiimt, kad nepavogtų. dešrelių ceche +3 laipsniai, prie pat faršą darbo su maišyklėm ten 0 (zjbys su guminiais dirbti...) klaiki naktis 12 valandų su viena 20 minučių pertrauka per kurią 10 minučių valgiau 5 lipau laiptais iš trečio į pirmą ir atgal kad parūkyt. visi sustoja prie ilgo stalo, turi žirkles ir karpai dešreles po 10 iš aparato važiuojančias, pamatė kad nespeju, po pusvalandžio stovėjau kitam linijos gale ir pakavau viską į akcijines dėžutes. dirbo ten lietuviai, latviai, lenkų nebuvo ten, ceche iškart už akių užkliuvo dvi akmens amžiaus kameros(paklausus seniau dirbančio darbuotojo jis teigė: neveikia, čia dėl vaizdo). darbo greitis nežmoniškas, varo visi kaip išprotėję, jau buvau lietuvoje dirbęs pakavime, tai nebuvo man naujiena. liniją net pastoviai tekdavo stabdyti, nes nespėdavo žmonės. baigėsi pamaina, laimingas, kad atkentėjau lekiu iki parkingo ir važiuojam namo. mašinoje visi dvokė fabriku, rūbų skalbimas po savaitės nepanaikino kvapo.
gyvenome Norwich mieste. Miestas man patiko ir net labai: centras didelis, senų pilių yra, klubų gatvė, visgi kažkada šis miestas buvo Anglijos sostine, einant per centrą juodžių ir babajų nesimato, ko nepasakysi apie kad ir Londoną. nuo Norwich iki Watton apie 25 mylios, tai man apie valandą kelionė į vieną galą tik su automobiliu+ dar turėjau daeiti iki centro kad mane paimtų automobilis apie pusvalandis. pamainos keisdavosi 4 ir 16 valandą. miegot nelabai būdavo kada, kai darbui sugaišdavau ~15 valandų. atidirbau 4 dienas, jaučiausi permuštas, skambina vėl sako ateik ir ryt į naktinę nes labai daug dabo, kas belieka, reikia eit, nesispardysi juk tik atvažiavęs. nusiuntė su tokiu lietuviu į kambariuką, atveža ten biną su kiaulių skrandžiais ir sako va maišiukai, va skrandžiai, dekit po 5. aš jautrus kvapams, pradėjau žiaugčiot, vos nevemiu, o šalia latviai dirba ir žvengia, atėjo leaderis sako ko taip lėtai dirbi, pasakiau situaciją, sako gerai kitą darbą duosim, atvežė kitą biną, plastikinių dežių, kitam bin'e kiaulių kojos. sako dėk po 30 į dežė ir ant linijos, na tai jau nebuvo taip žiauru, bet geriau net negalvoti ką darai.
kitą dieną pasakiau nuėjęs į agentūrą, kad manęs daugiau ten nesiūstų, nesiuntė, nusiuntė kitur, dirbau karbonadų ar kažkas panašaus ceche. dirbam o virš linijos kambariukas, sėdi vaizeriai ir stebi, jei kas nepatinka rėkia iškart, pasirodo kad ta stora boba su baltu šalmu yra lenkė,- smagu. Dirbau mėsos pjaustymo ceche, užsimauni metalinę pirštinę, peilį į kitą ranką ir pirmyn. Dėl šaltos temperatūros mane pradejo varyt į tualetą, dirbu pirmame aukšte, o WC trečiame, dar pabandyk dažniau pavaikščiot, tai rėkt pradeda, tipo tu stabdai liniją, per tave mes nepadarysim target‘o. Po 10 dienų pasijutau blogai, pakilo tempertūra, pamatavus rodė 40,5 nelabai juokinga, paskambinau į agentųrą ir pasakiau kad noriu laisvų, tie putotis pradėjo, sako pas mus tiek daug darbo o tu neateini, aš jiem pasakiau kad sergu, na šiaip taip davė dvi išeigines. Iki kalėdų taip ir vargau, prisižiūrėjau tokių dalykų, kad dešreles valgyti praėjo noras, kaip spjaudo į mėsą, snargliuoja. Vieną kart pritrūko mėsos, tada atvežė gražinimo dešrelių paletę, liepė keliems mūsų viką ištraukt iš celofanų, o smirda tos dešrelės neapsakomai, kitos atrodo kad jau pradėję pūti, suvertė viską į maišyklę, karštu vandeniu praplovė, dadėjo šviežios mėsos ir dšrelės vel kaip naujos. Dieną kaip tik Lidl parduotuvėje buvau, kai pamačiau tas dešreles žiaugčioti pradėjau, net kramtoma guma nepadėjo. Mėsoje kaulai mažesni ir kremzlės ne bėda, nes maišyklė puikiai juos sutvarko... prisiklausiau įvairių istorijų kaip žmonės ten atsidūrė, kiek ir kokių darbų pakeitė. Lengviausias darbas buvo plauti bin‘us su šlanga, kurį dirbau gal 2 dienas.
 
Iki kalėdų pradirbau, paskui buvo taip 3 kart iš eilės pakviečia į darbą, keliesi anksčiausiai, atvažiuoji, padirbi nuo 15 minučių iki valandos, ateina superwaizeris, perskaičiuoja žmones, tada sako tu tu ir tu eini namo, nes šiandien nėra toks didelis užsakymas, pradėjau pykt ant agentūros, skambinu jiems vos nesikolioju kam jie gaišina mano laiką, juk kiekvienas nuvažiavimas kainuoja ( mokėdavom vairuotojui po 6 svarus už kiekvieną reisą į abu galus)
paskui į darbą agentūra nebekvietė sako: nėra darbo. tris savaites vaikščiojau po miesta, bet taip nieko ir neradau, niekas nenorėjo manęs priimti, nes neturėjau Home office ir National insurance, o agentūrų ten nemažai Norwich mieste. Šiaip netaip susiradau seną pažįstamą kitame mieste, pakalbėjau, susitariau kad laikinai atsikelsiu pasjį, nes man jau bankrotas artėja, taip ir padariau, po 2 savaičių dirbau kitame darbe, po 8 valandas per dieną po 5-6 dienas per savaitė, tai buvo rojus po mėsos fabriko, vat tokia vat istorija.
susidaryta nuomonė apie ten dirbančius IMHO (mano kuklia nuomone vert. iš anglu k.)
Normaliausi žmonės ten anglai
Lenkai- nususėliai ir tinginiai,
Latviai- netradiciško mąstymo visi iki šiol sutikti
Lietuviai- visų rankos į save, labai mažai normalių buvo, visi parazitai, o ypač turintys full time (pilną darbo sutartį) Mariau (line leader) tik neduok die aš tave dar kart sutiksiu gyvenime, kad šitap iš tautiečiu savo tyčiotis.
 
Ar verta ten dirbti?- spręskite patys, aš nerekomenduoju, sveikatos gadinimas. Vaistai brangiau kainuos, nei tie svarai verti.
Nepirkite crankswich foods produkcijos
http://www.cranswick.plc.uk/
 
galvojate apie emigraciją?
Skaičiuojate ir verčiate svarus į litus bei galvojate oho kiek uždirbau, juk kiek laiko Lietuvoje taupyčiau šiuos pinigus. Dabar pagalvokite iš naujo, anglijos mastu jus gavote pencus, įsikalkite sau į galvą kad nei UK, nei norvegijoj, nei šveicarijoje, niekur už minimumą gerai negyvensite, būsite atmatos ir ubagai, tad jei turite darbą lietuvoje ir gaunate bent kiek daugiau nei minimumą, turite šeimą, antrą pusę, savo būstą, automobilį (kad ir seną) nevažiuokite niekur art į jokius fabrikus, nebent su tikslu kaip studentas vytenis, pinigais čia nesninga tikrai!!!
 
p.s. šiame tekste gali būti klaidų, nepykite, neturiu laiko jo redaguot ir tvarkyt, manau esmė aiški. Sėkmės renkantis tarp emigracijos ir pastovaus gyvenimo :rolleyes:

prikeliam temą, kadangi netikėtai perskaičiau/atradau šią temą ir noriu pasidalinti savo istorija
2010 metais dirbau šitame pačiame fabrike apie menesi laiko
isisdarbinau per įdarbinimo agentūrą quattro recruitment esančią Norwich mieste (žiūrėti nuorodą žemiau)
http://www.quattrorecruitment.co.uk/
dar ir dabar jie siūlo darbą waton'e pasižiūrėkite patys (search jobs)
beje tai buvo pirmas mano darbas uk.
agentūrai vadovavo Draghamir ar kažkoks panašus vardas, anglų kalba jo nepriekaištinga, bet jis ne anglas, važinėja su trečios klasės apynauju BMW, dar lietuvis vienas dirbo tomas berods. na neesmė. pradžia maždauk tokia: atėjau, pakalbėjau, pasiūlė darbą, sekančią dieną važiavom į fabriką apmokymams (training)
vieną kolegą iš mūsų automobilio iškart išmetė net neįdarbinus, nes nusispjovė automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra kitoje gatvės pusėje. priėjus prie fabriko per apie 50 metrų jau jaučiasi "mirties kvapas", kraujo, kiaulių, skerdienos, net neįsivaizduoju kaip vasarą, bet žiemą kad taip dvokt. prieš pereinant gatvę pravažiuoja gyvulius tranportuojanti "fura", kiaulės žviegia,- pirmos mintys: na ir papuoliau...
trainingas praeitas, ryt pirma darbo naktis, pasakė taip: dirbsit po 12 valandų, 4 dirbat, keturias laisva, kadangi dabar labai daug darbo nes artėja kalėdos gali būt ir daugiau.pirma diena buvo dešrelių ceche (pastato dydis ir plotas tikrai nemažas).
įeinam į valgyklą, pasitinka lietuvis Tomas paaiškina kaip apsirengti, pasiimi kelnes, chalatą baltą, guminius botu, tinklinę kepuraitę ir statybininko šalmą, einame į rūbinę, pasirodo kad rūbinėje nėra laisvų spintelių susidėti daiktams, visi naujokai viską meta ant suoliuko, esame perspėjami kad darbo vietoje negalime turėt pašalinių daiktų: telefonų, piniginių ir t.t. taip pat galit būt iškratyti ir patikrinti. bet negi paliksiu,- teko pasiimt, kad nepavogtų. dešrelių ceche +3 laipsniai, prie pat faršą darbo su maišyklėm ten 0 (zjbys su guminiais dirbti...) klaiki naktis 12 valandų su viena 20 minučių pertrauka per kurią 10 minučių valgiau 5 lipau laiptais iš trečio į pirmą ir atgal kad parūkyt. visi sustoja prie ilgo stalo, turi žirkles ir karpai dešreles po 10 iš aparato važiuojančias, pamatė kad nespeju, po pusvalandžio stovėjau kitam linijos gale ir pakavau viską į akcijines dėžutes. dirbo ten lietuviai, latviai, lenkų nebuvo ten, ceche iškart už akių užkliuvo dvi akmens amžiaus kameros(paklausus seniau dirbančio darbuotojo jis teigė: neveikia, čia dėl vaizdo). darbo greitis nežmoniškas, varo visi kaip išprotėję, jau buvau lietuvoje dirbęs pakavime, tai nebuvo man naujiena. liniją net pastoviai tekdavo stabdyti, nes nespėdavo žmonės. baigėsi pamaina, laimingas, kad atkentėjau lekiu iki parkingo ir važiuojam namo. mašinoje visi dvokė fabriku, rūbų skalbimas po savaitės nepanaikino kvapo.
gyvenome Norwich mieste. Miestas man patiko ir net labai: centras didelis, senų pilių yra, klubų gatvė, visgi kažkada šis miestas buvo Anglijos sostine, einant per centrą juodžių ir babajų nesimato, ko nepasakysi apie kad ir Londoną. nuo Norwich iki Watton apie 25 mylios, tai man apie valandą kelionė į vieną galą tik su automobiliu+ dar turėjau daeiti iki centro kad mane paimtų automobilis apie pusvalandis. pamainos keisdavosi 4 ir 16 valandą. miegot nelabai būdavo kada, kai darbui sugaišdavau ~15 valandų. atidirbau 4 dienas, jaučiausi permuštas, skambina vėl sako ateik ir ryt į naktinę nes labai daug dabo, kas belieka, reikia eit, nesispardysi juk tik atvažiavęs. nusiuntė su tokiu lietuviu į kambariuką, atveža ten biną su kiaulių skrandžiais ir sako va maišiukai, va skrandžiai, dekit po 5. aš jautrus kvapams, pradėjau žiaugčiot, vos nevemiu, o šalia latviai dirba ir žvengia, atėjo leaderis sako ko taip lėtai dirbi, pasakiau situaciją, sako gerai kitą darbą duosim, atvežė kitą biną, plastikinių dežių, kitam bin'e kiaulių kojos. sako dėk po 30 į dežė ir ant linijos, na tai jau nebuvo taip žiauru, bet geriau net negalvoti ką darai.
kitą dieną pasakiau nuėjęs į agentūrą, kad manęs daugiau ten nesiūstų, nesiuntė, nusiuntė kitur, dirbau karbonadų ar kažkas panašaus ceche. dirbam o virš linijos kambariukas, sėdi vaizeriai ir stebi, jei kas nepatinka rėkia iškart, pasirodo kad ta stora boba su baltu šalmu yra lenkė,- smagu. Dirbau mėsos pjaustymo ceche, užsimauni metalinę pirštinę, peilį į kitą ranką ir pirmyn. Dėl šaltos temperatūros mane pradejo varyt į tualetą, dirbu pirmame aukšte, o WC trečiame, dar pabandyk dažniau pavaikščiot, tai rėkt pradeda, tipo tu stabdai liniją, per tave mes nepadarysim target‘o. Po 10 dienų pasijutau blogai, pakilo tempertūra, pamatavus rodė 40,5 nelabai juokinga, paskambinau į agentųrą ir pasakiau kad noriu laisvų, tie putotis pradėjo, sako pas mus tiek daug darbo o tu neateini, aš jiem pasakiau kad sergu, na šiaip taip davė dvi išeigines. Iki kalėdų taip ir vargau, prisižiūrėjau tokių dalykų, kad dešreles valgyti praėjo noras, kaip spjaudo į mėsą, snargliuoja. Vieną kart pritrūko mėsos, tada atvežė gražinimo dešrelių paletę, liepė keliems mūsų viką ištraukt iš celofanų, o smirda tos dešrelės neapsakomai, kitos atrodo kad jau pradėję pūti, suvertė viską į maišyklę, karštu vandeniu praplovė, dadėjo šviežios mėsos ir dšrelės vel kaip naujos. Dieną kaip tik Lidl parduotuvėje buvau, kai pamačiau tas dešreles žiaugčioti pradėjau, net kramtoma guma nepadėjo. Mėsoje kaulai mažesni ir kremzlės ne bėda, nes maišyklė puikiai juos sutvarko... prisiklausiau įvairių istorijų kaip žmonės ten atsidūrė, kiek ir kokių darbų pakeitė. Lengviausias darbas buvo plauti bin‘us su šlanga, kurį dirbau gal 2 dienas.
 
Iki kalėdų pradirbau, paskui buvo taip 3 kart iš eilės pakviečia į darbą, keliesi anksčiausiai, atvažiuoji, padirbi nuo 15 minučių iki valandos, ateina superwaizeris, perskaičiuoja žmones, tada sako tu tu ir tu eini namo, nes šiandien nėra toks didelis užsakymas, pradėjau pykt ant agentūros, skambinu jiems vos nesikolioju kam jie gaišina mano laiką, juk kiekvienas nuvažiavimas kainuoja ( mokėdavom vairuotojui po 6 svarus už kiekvieną reisą į abu galus)
paskui į darbą agentūra nebekvietė sako: nėra darbo. tris savaites vaikščiojau po miesta, bet taip nieko ir neradau, niekas nenorėjo manęs priimti, nes neturėjau Home office ir National insurance, o agentūrų ten nemažai Norwich mieste. Šiaip netaip susiradau seną pažįstamą kitame mieste, pakalbėjau, susitariau kad laikinai atsikelsiu pasjį, nes man jau bankrotas artėja, taip ir padariau, po 2 savaičių dirbau kitame darbe, po 8 valandas per dieną po 5-6 dienas per savaitė, tai buvo rojus po mėsos fabriko, vat tokia vat istorija.
susidaryta nuomonė apie ten dirbančius IMHO (mano kuklia nuomone vert. iš anglu k.)
Normaliausi žmonės ten anglai
Lenkai- nususėliai ir tinginiai,
Latviai- netradiciško mąstymo visi iki šiol sutikti
Lietuviai- visų rankos į save, labai mažai normalių buvo, visi parazitai, o ypač turintys full time (pilną darbo sutartį) Mariau (line leader) tik neduok die aš tave dar kart sutiksiu gyvenime, kad šitap iš tautiečiu savo tyčiotis.
 
Ar verta ten dirbti?- spręskite patys, aš nerekomenduoju, sveikatos gadinimas. Vaistai brangiau kainuos, nei tie svarai verti.
Nepirkite crankswich foods produkcijos
http://www.cranswick.plc.uk/
 
galvojate apie emigraciją?
Skaičiuojate ir verčiate svarus į litus bei galvojate oho kiek uždirbau, juk kiek laiko Lietuvoje taupyčiau šiuos pinigus. Dabar pagalvokite iš naujo, anglijos mastu jus gavote pencus, įsikalkite sau į galvą kad nei UK, nei norvegijoj, nei šveicarijoje, niekur už minimumą gerai negyvensite, būsite atmatos ir ubagai, tad jei turite darbą lietuvoje ir gaunate bent kiek daugiau nei minimumą, turite šeimą, antrą pusę, savo būstą, automobilį (kad ir seną) nevažiuokite niekur art į jokius fabrikus, nebent su tikslu kaip studentas vytenis, pinigais čia nesninga tikrai!!!
 
p.s. šiame tekste gali būti klaidų, nepykite, neturiu laiko jo redaguot ir tvarkyt, manau esmė aiški. Sėkmės renkantis tarp emigracijos ir pastovaus gyvenimo :rolleyes:

prikeliam temą, kadangi netikėtai perskaičiau/atradau šią temą ir noriu pasidalinti savo istorija
2010 metais dirbau šitame pačiame fabrike apie menesi laiko
isisdarbinau per įdarbinimo agentūrą quattro recruitment esančią Norwich mieste (žiūrėti nuorodą žemiau)
http://www.quattrorecruitment.co.uk/
dar ir dabar jie siūlo darbą waton'e pasižiūrėkite patys (search jobs)
beje tai buvo pirmas mano darbas uk.
agentūrai vadovavo Draghamir ar kažkoks panašus vardas, anglų kalba jo nepriekaištinga, bet jis ne anglas, važinėja su trečios klasės apynauju BMW, dar lietuvis vienas dirbo tomas berods. na neesmė. pradžia maždauk tokia: atėjau, pakalbėjau, pasiūlė darbą, sekančią dieną važiavom į fabriką apmokymams (training)
vieną kolegą iš mūsų automobilio iškart išmetė net neįdarbinus, nes nusispjovė automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra kitoje gatvės pusėje. priėjus prie fabriko per apie 50 metrų jau jaučiasi "mirties kvapas", kraujo, kiaulių, skerdienos, net neįsivaizduoju kaip vasarą, bet žiemą kad taip dvokt. prieš pereinant gatvę pravažiuoja gyvulius tranportuojanti "fura", kiaulės žviegia,- pirmos mintys: na ir papuoliau...
trainingas praeitas, ryt pirma darbo naktis, pasakė taip: dirbsit po 12 valandų, 4 dirbat, keturias laisva, kadangi dabar labai daug darbo nes artėja kalėdos gali būt ir daugiau.pirma diena buvo dešrelių ceche (pastato dydis ir plotas tikrai nemažas).
įeinam į valgyklą, pasitinka lietuvis Tomas paaiškina kaip apsirengti, pasiimi kelnes, chalatą baltą, guminius botu, tinklinę kepuraitę ir statybininko šalmą, einame į rūbinę, pasirodo kad rūbinėje nėra laisvų spintelių susidėti daiktams, visi naujokai viską meta ant suoliuko, esame perspėjami kad darbo vietoje negalime turėt pašalinių daiktų: telefonų, piniginių ir t.t. taip pat galit būt iškratyti ir patikrinti. bet negi paliksiu,- teko pasiimt, kad nepavogtų. dešrelių ceche +3 laipsniai, prie pat faršą darbo su maišyklėm ten 0 (zjbys su guminiais dirbti...) klaiki naktis 12 valandų su viena 20 minučių pertrauka per kurią 10 minučių valgiau 5 lipau laiptais iš trečio į pirmą ir atgal kad parūkyt. visi sustoja prie ilgo stalo, turi žirkles ir karpai dešreles po 10 iš aparato važiuojančias, pamatė kad nespeju, po pusvalandžio stovėjau kitam linijos gale ir pakavau viską į akcijines dėžutes. dirbo ten lietuviai, latviai, lenkų nebuvo ten, ceche iškart už akių užkliuvo dvi akmens amžiaus kameros(paklausus seniau dirbančio darbuotojo jis teigė: neveikia, čia dėl vaizdo). darbo greitis nežmoniškas, varo visi kaip išprotėję, jau buvau lietuvoje dirbęs pakavime, tai nebuvo man naujiena. liniją net pastoviai tekdavo stabdyti, nes nespėdavo žmonės. baigėsi pamaina, laimingas, kad atkentėjau lekiu iki parkingo ir važiuojam namo. mašinoje visi dvokė fabriku, rūbų skalbimas po savaitės nepanaikino kvapo.
gyvenome Norwich mieste. Miestas man patiko ir net labai: centras didelis, senų pilių yra, klubų gatvė, visgi kažkada šis miestas buvo Anglijos sostine, einant per centrą juodžių ir babajų nesimato, ko nepasakysi apie kad ir Londoną. nuo Norwich iki Watton apie 25 mylios, tai man apie valandą kelionė į vieną galą tik su automobiliu+ dar turėjau daeiti iki centro kad mane paimtų automobilis apie pusvalandis. pamainos keisdavosi 4 ir 16 valandą. miegot nelabai būdavo kada, kai darbui sugaišdavau ~15 valandų. atidirbau 4 dienas, jaučiausi permuštas, skambina vėl sako ateik ir ryt į naktinę nes labai daug dabo, kas belieka, reikia eit, nesispardysi juk tik atvažiavęs. nusiuntė su tokiu lietuviu į kambariuką, atveža ten biną su kiaulių skrandžiais ir sako va maišiukai, va skrandžiai, dekit po 5. aš jautrus kvapams, pradėjau žiaugčiot, vos nevemiu, o šalia latviai dirba ir žvengia, atėjo leaderis sako ko taip lėtai dirbi, pasakiau situaciją, sako gerai kitą darbą duosim, atvežė kitą biną, plastikinių dežių, kitam bin'e kiaulių kojos. sako dėk po 30 į dežė ir ant linijos, na tai jau nebuvo taip žiauru, bet geriau net negalvoti ką darai.
kitą dieną pasakiau nuėjęs į agentūrą, kad manęs daugiau ten nesiūstų, nesiuntė, nusiuntė kitur, dirbau karbonadų ar kažkas panašaus ceche. dirbam o virš linijos kambariukas, sėdi vaizeriai ir stebi, jei kas nepatinka rėkia iškart, pasirodo kad ta stora boba su baltu šalmu yra lenkė,- smagu. Dirbau mėsos pjaustymo ceche, užsimauni metalinę pirštinę, peilį į kitą ranką ir pirmyn. Dėl šaltos temperatūros mane pradejo varyt į tualetą, dirbu pirmame aukšte, o WC trečiame, dar pabandyk dažniau pavaikščiot, tai rėkt pradeda, tipo tu stabdai liniją, per tave mes nepadarysim target‘o. Po 10 dienų pasijutau blogai, pakilo tempertūra, pamatavus rodė 40,5 nelabai juokinga, paskambinau į agentųrą ir pasakiau kad noriu laisvų, tie putotis pradėjo, sako pas mus tiek daug darbo o tu neateini, aš jiem pasakiau kad sergu, na šiaip taip davė dvi išeigines. Iki kalėdų taip ir vargau, prisižiūrėjau tokių dalykų, kad dešreles valgyti praėjo noras, kaip spjaudo į mėsą, snargliuoja. Vieną kart pritrūko mėsos, tada atvežė gražinimo dešrelių paletę, liepė keliems mūsų viką ištraukt iš celofanų, o smirda tos dešrelės neapsakomai, kitos atrodo kad jau pradėję pūti, suvertė viską į maišyklę, karštu vandeniu praplovė, dadėjo šviežios mėsos ir dšrelės vel kaip naujos. Dieną kaip tik Lidl parduotuvėje buvau, kai pamačiau tas dešreles žiaugčioti pradėjau, net kramtoma guma nepadėjo. Mėsoje kaulai mažesni ir kremzlės ne bėda, nes maišyklė puikiai juos sutvarko... prisiklausiau įvairių istorijų kaip žmonės ten atsidūrė, kiek ir kokių darbų pakeitė. Lengviausias darbas buvo plauti bin‘us su šlanga, kurį dirbau gal 2 dienas.
 
Iki kalėdų pradirbau, paskui buvo taip 3 kart iš eilės pakviečia į darbą, keliesi anksčiausiai, atvažiuoji, padirbi nuo 15 minučių iki valandos, ateina superwaizeris, perskaičiuoja žmones, tada sako tu tu ir tu eini namo, nes šiandien nėra toks didelis užsakymas, pradėjau pykt ant agentūros, skambinu jiems vos nesikolioju kam jie gaišina mano laiką, juk kiekvienas nuvažiavimas kainuoja ( mokėdavom vairuotojui po 6 svarus už kiekvieną reisą į abu galus)
paskui į darbą agentūra nebekvietė sako: nėra darbo. tris savaites vaikščiojau po miesta, bet taip nieko ir neradau, niekas nenorėjo manęs priimti, nes neturėjau Home office ir National insurance, o agentūrų ten nemažai Norwich mieste. Šiaip netaip susiradau seną pažįstamą kitame mieste, pakalbėjau, susitariau kad laikinai atsikelsiu pasjį, nes man jau bankrotas artėja, taip ir padariau, po 2 savaičių dirbau kitame darbe, po 8 valandas per dieną po 5-6 dienas per savaitė, tai buvo rojus po mėsos fabriko, vat tokia vat istorija.
susidaryta nuomonė apie ten dirbančius IMHO (mano kuklia nuomone vert. iš anglu k.)
Normaliausi žmonės ten anglai
Lenkai- nususėliai ir tinginiai,
Latviai- netradiciško mąstymo visi iki šiol sutikti
Lietuviai- visų rankos į save, labai mažai normalių buvo, visi parazitai, o ypač turintys full time (pilną darbo sutartį) Mariau (line leader) tik neduok die aš tave dar kart sutiksiu gyvenime, kad šitap iš tautiečiu savo tyčiotis.
 
Ar verta ten dirbti?- spręskite patys, aš nerekomenduoju, sveikatos gadinimas. Vaistai brangiau kainuos, nei tie svarai verti.
Nepirkite crankswich foods produkcijos
http://www.cranswick.plc.uk/
 
galvojate apie emigraciją?
Skaičiuojate ir verčiate svarus į litus bei galvojate oho kiek uždirbau, juk kiek laiko Lietuvoje taupyčiau šiuos pinigus. Dabar pagalvokite iš naujo, anglijos mastu jus gavote pencus, įsikalkite sau į galvą kad nei UK, nei norvegijoj, nei šveicarijoje, niekur už minimumą gerai negyvensite, būsite atmatos ir ubagai, tad jei turite darbą lietuvoje ir gaunate bent kiek daugiau nei minimumą, turite šeimą, antrą pusę, savo būstą, automobilį (kad ir seną) nevažiuokite niekur art į jokius fabrikus, nebent su tikslu kaip studentas vytenis, pinigais čia nesninga tikrai!!!
 
p.s. šiame tekste gali būti klaidų, nepykite, neturiu laiko jo redaguot ir tvarkyt, manau esmė aiški. Sėkmės renkantis tarp emigracijos ir pastovaus gyvenimo :rolleyes:

prikeliam temą, kadangi netikėtai perskaičiau/atradau šią temą ir noriu pasidalinti savo istorija
2010 metais dirbau šitame pačiame fabrike apie menesi laiko
isisdarbinau per įdarbinimo agentūrą quattro recruitment esančią Norwich mieste (žiūrėti nuorodą žemiau)
http://www.quattrorecruitment.co.uk/
dar ir dabar jie siūlo darbą waton'e pasižiūrėkite patys (search jobs)
beje tai buvo pirmas mano darbas uk.
agentūrai vadovavo Draghamir ar kažkoks panašus vardas, anglų kalba jo nepriekaištinga, bet jis ne anglas, važinėja su trečios klasės apynauju BMW, dar lietuvis vienas dirbo tomas berods. na neesmė. pradžia maždauk tokia: atėjau, pakalbėjau, pasiūlė darbą, sekančią dieną važiavom į fabriką apmokymams (training)
vieną kolegą iš mūsų automobilio iškart išmetė net neįdarbinus, nes nusispjovė automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra kitoje gatvės pusėje. priėjus prie fabriko per apie 50 metrų jau jaučiasi "mirties kvapas", kraujo, kiaulių, skerdienos, net neįsivaizduoju kaip vasarą, bet žiemą kad taip dvokt. prieš pereinant gatvę pravažiuoja gyvulius tranportuojanti "fura", kiaulės žviegia,- pirmos mintys: na ir papuoliau...
trainingas praeitas, ryt pirma darbo naktis, pasakė taip: dirbsit po 12 valandų, 4 dirbat, keturias laisva, kadangi dabar labai daug darbo nes artėja kalėdos gali būt ir daugiau.pirma diena buvo dešrelių ceche (pastato dydis ir plotas tikrai nemažas).
įeinam į valgyklą, pasitinka lietuvis Tomas paaiškina kaip apsirengti, pasiimi kelnes, chalatą baltą, guminius botu, tinklinę kepuraitę ir statybininko šalmą, einame į rūbinę, pasirodo kad rūbinėje nėra laisvų spintelių susidėti daiktams, visi naujokai viską meta ant suoliuko, esame perspėjami kad darbo vietoje negalime turėt pašalinių daiktų: telefonų, piniginių ir t.t. taip pat galit būt iškratyti ir patikrinti. bet negi paliksiu,- teko pasiimt, kad nepavogtų. dešrelių ceche +3 laipsniai, prie pat faršą darbo su maišyklėm ten 0 (zjbys su guminiais dirbti...) klaiki naktis 12 valandų su viena 20 minučių pertrauka per kurią 10 minučių valgiau 5 lipau laiptais iš trečio į pirmą ir atgal kad parūkyt. visi sustoja prie ilgo stalo, turi žirkles ir karpai dešreles po 10 iš aparato važiuojančias, pamatė kad nespeju, po pusvalandžio stovėjau kitam linijos gale ir pakavau viską į akcijines dėžutes. dirbo ten lietuviai, latviai, lenkų nebuvo ten, ceche iškart už akių užkliuvo dvi akmens amžiaus kameros(paklausus seniau dirbančio darbuotojo jis teigė: neveikia, čia dėl vaizdo). darbo greitis nežmoniškas, varo visi kaip išprotėję, jau buvau lietuvoje dirbęs pakavime, tai nebuvo man naujiena. liniją net pastoviai tekdavo stabdyti, nes nespėdavo žmonės. baigėsi pamaina, laimingas, kad atkentėjau lekiu iki parkingo ir važiuojam namo. mašinoje visi dvokė fabriku, rūbų skalbimas po savaitės nepanaikino kvapo.
gyvenome Norwich mieste. Miestas man patiko ir net labai: centras didelis, senų pilių yra, klubų gatvė, visgi kažkada šis miestas buvo Anglijos sostine, einant per centrą juodžių ir babajų nesimato, ko nepasakysi apie kad ir Londoną. nuo Norwich iki Watton apie 25 mylios, tai man apie valandą kelionė į vieną galą tik su automobiliu+ dar turėjau daeiti iki centro kad mane paimtų automobilis apie pusvalandis. pamainos keisdavosi 4 ir 16 valandą. miegot nelabai būdavo kada, kai darbui sugaišdavau ~15 valandų. atidirbau 4 dienas, jaučiausi permuštas, skambina vėl sako ateik ir ryt į naktinę nes labai daug dabo, kas belieka, reikia eit, nesispardysi juk tik atvažiavęs. nusiuntė su tokiu lietuviu į kambariuką, atveža ten biną su kiaulių skrandžiais ir sako va maišiukai, va skrandžiai, dekit po 5. aš jautrus kvapams, pradėjau žiaugčiot, vos nevemiu, o šalia latviai dirba ir žvengia, atėjo leaderis sako ko taip lėtai dirbi, pasakiau situaciją, sako gerai kitą darbą duosim, atvežė kitą biną, plastikinių dežių, kitam bin'e kiaulių kojos. sako dėk po 30 į dežė ir ant linijos, na tai jau nebuvo taip žiauru, bet geriau net negalvoti ką darai.
kitą dieną pasakiau nuėjęs į agentūrą, kad manęs daugiau ten nesiūstų, nesiuntė, nusiuntė kitur, dirbau karbonadų ar kažkas panašaus ceche. dirbam o virš linijos kambariukas, sėdi vaizeriai ir stebi, jei kas nepatinka rėkia iškart, pasirodo kad ta stora boba su baltu šalmu yra lenkė,- smagu. Dirbau mėsos pjaustymo ceche, užsimauni metalinę pirštinę, peilį į kitą ranką ir pirmyn. Dėl šaltos temperatūros mane pradejo varyt į tualetą, dirbu pirmame aukšte, o WC trečiame, dar pabandyk dažniau pavaikščiot, tai rėkt pradeda, tipo tu stabdai liniją, per tave mes nepadarysim target‘o. Po 10 dienų pasijutau blogai, pakilo tempertūra, pamatavus rodė 40,5 nelabai juokinga, paskambinau į agentųrą ir pasakiau kad noriu laisvų, tie putotis pradėjo, sako pas mus tiek daug darbo o tu neateini, aš jiem pasakiau kad sergu, na šiaip taip davė dvi išeigines. Iki kalėdų taip ir vargau, prisižiūrėjau tokių dalykų, kad dešreles valgyti praėjo noras, kaip spjaudo į mėsą, snargliuoja. Vieną kart pritrūko mėsos, tada atvežė gražinimo dešrelių paletę, liepė keliems mūsų viką ištraukt iš celofanų, o smirda tos dešrelės neapsakomai, kitos atrodo kad jau pradėję pūti, suvertė viską į maišyklę, karštu vandeniu praplovė, dadėjo šviežios mėsos ir dšrelės vel kaip naujos. Dieną kaip tik Lidl parduotuvėje buvau, kai pamačiau tas dešreles žiaugčioti pradėjau, net kramtoma guma nepadėjo. Mėsoje kaulai mažesni ir kremzlės ne bėda, nes maišyklė puikiai juos sutvarko... prisiklausiau įvairių istorijų kaip žmonės ten atsidūrė, kiek ir kokių darbų pakeitė. Lengviausias darbas buvo plauti bin‘us su šlanga, kurį dirbau gal 2 dienas.
 
Iki kalėdų pradirbau, paskui buvo taip 3 kart iš eilės pakviečia į darbą, keliesi anksčiausiai, atvažiuoji, padirbi nuo 15 minučių iki valandos, ateina superwaizeris, perskaičiuoja žmones, tada sako tu tu ir tu eini namo, nes šiandien nėra toks didelis užsakymas, pradėjau pykt ant agentūros, skambinu jiems vos nesikolioju kam jie gaišina mano laiką, juk kiekvienas nuvažiavimas kainuoja ( mokėdavom vairuotojui po 6 svarus už kiekvieną reisą į abu galus)
paskui į darbą agentūra nebekvietė sako: nėra darbo. tris savaites vaikščiojau po miesta, bet taip nieko ir neradau, niekas nenorėjo manęs priimti, nes neturėjau Home office ir National insurance, o agentūrų ten nemažai Norwich mieste. Šiaip netaip susiradau seną pažįstamą kitame mieste, pakalbėjau, susitariau kad laikinai atsikelsiu pasjį, nes man jau bankrotas artėja, taip ir padariau, po 2 savaičių dirbau kitame darbe, po 8 valandas per dieną po 5-6 dienas per savaitė, tai buvo rojus po mėsos fabriko, vat tokia vat istorija.
susidaryta nuomonė apie ten dirbančius IMHO (mano kuklia nuomone vert. iš anglu k.)
Normaliausi žmonės ten anglai
Lenkai- nususėliai ir tinginiai,
Latviai- netradiciško mąstymo visi iki šiol sutikti
Lietuviai- visų rankos į save, labai mažai normalių buvo, visi parazitai, o ypač turintys full time (pilną darbo sutartį) Mariau (line leader) tik neduok die aš tave dar kart sutiksiu gyvenime, kad šitap iš tautiečiu savo tyčiotis.
 
Ar verta ten dirbti?- spręskite patys, aš nerekomenduoju, sveikatos gadinimas. Vaistai brangiau kainuos, nei tie svarai verti.
Nepirkite crankswich foods produkcijos
http://www.cranswick.plc.uk/
 
galvojate apie emigraciją?
Skaičiuojate ir verčiate svarus į litus bei galvojate oho kiek uždirbau, juk kiek laiko Lietuvoje taupyčiau šiuos pinigus. Dabar pagalvokite iš naujo, anglijos mastu jus gavote pencus, įsikalkite sau į galvą kad nei UK, nei norvegijoj, nei šveicarijoje, niekur už minimumą gerai negyvensite, būsite atmatos ir ubagai, tad jei turite darbą lietuvoje ir gaunate bent kiek daugiau nei minimumą, turite šeimą, antrą pusę, savo būstą, automobilį (kad ir seną) nevažiuokite niekur art į jokius fabrikus, nebent su tikslu kaip studentas vytenis, pinigais čia nesninga tikrai!!!
 
p.s. šiame tekste gali būti klaidų, nepykite, neturiu laiko jo redaguot ir tvarkyt, manau esmė aiški. Sėkmės renkantis tarp emigracijos ir pastovaus gyvenimo :rolleyes:

prikeliam temą, kadangi netikėtai perskaičiau/atradau šią temą ir noriu pasidalinti savo istorija
2010 metais dirbau šitame pačiame fabrike apie menesi laiko
isisdarbinau per įdarbinimo agentūrą quattro recruitment esančią Norwich mieste (žiūrėti nuorodą žemiau)
http://www.quattrorecruitment.co.uk/
dar ir dabar jie siūlo darbą waton'e pasižiūrėkite patys (search jobs)
beje tai buvo pirmas mano darbas uk.
agentūrai vadovavo Draghamir ar kažkoks panašus vardas, anglų kalba jo nepriekaištinga, bet jis ne anglas, važinėja su trečios klasės apynauju BMW, dar lietuvis vienas dirbo tomas berods. na neesmė. pradžia maždauk tokia: atėjau, pakalbėjau, pasiūlė darbą, sekančią dieną važiavom į fabriką apmokymams (training)
vieną kolegą iš mūsų automobilio iškart išmetė net neįdarbinus, nes nusispjovė automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra kitoje gatvės pusėje. priėjus prie fabriko per apie 50 metrų jau jaučiasi "mirties kvapas", kraujo, kiaulių, skerdienos, net neįsivaizduoju kaip vasarą, bet žiemą kad taip dvokt. prieš pereinant gatvę pravažiuoja gyvulius tranportuojanti "fura", kiaulės žviegia,- pirmos mintys: na ir papuoliau...
trainingas praeitas, ryt pirma darbo naktis, pasakė taip: dirbsit po 12 valandų, 4 dirbat, keturias laisva, kadangi dabar labai daug darbo nes artėja kalėdos gali būt ir daugiau.pirma diena buvo dešrelių ceche (pastato dydis ir plotas tikrai nemažas).
įeinam į valgyklą, pasitinka lietuvis Tomas paaiškina kaip apsirengti, pasiimi kelnes, chalatą baltą, guminius botu, tinklinę kepuraitę ir statybininko šalmą, einame į rūbinę, pasirodo kad rūbinėje nėra laisvų spintelių susidėti daiktams, visi naujokai viską meta ant suoliuko, esame perspėjami kad darbo vietoje negalime turėt pašalinių daiktų: telefonų, piniginių ir t.t. taip pat galit būt iškratyti ir patikrinti. bet negi paliksiu,- teko pasiimt, kad nepavogtų. dešrelių ceche +3 laipsniai, prie pat faršą darbo su maišyklėm ten 0 (zjbys su guminiais dirbti...) klaiki naktis 12 valandų su viena 20 minučių pertrauka per kurią 10 minučių valgiau 5 lipau laiptais iš trečio į pirmą ir atgal kad parūkyt. visi sustoja prie ilgo stalo, turi žirkles ir karpai dešreles po 10 iš aparato važiuojančias, pamatė kad nespeju, po pusvalandžio stovėjau kitam linijos gale ir pakavau viską į akcijines dėžutes. dirbo ten lietuviai, latviai, lenkų nebuvo ten, ceche iškart už akių užkliuvo dvi akmens amžiaus kameros(paklausus seniau dirbančio darbuotojo jis teigė: neveikia, čia dėl vaizdo). darbo greitis nežmoniškas, varo visi kaip išprotėję, jau buvau lietuvoje dirbęs pakavime, tai nebuvo man naujiena. liniją net pastoviai tekdavo stabdyti, nes nespėdavo žmonės. baigėsi pamaina, laimingas, kad atkentėjau lekiu iki parkingo ir važiuojam namo. mašinoje visi dvokė fabriku, rūbų skalbimas po savaitės nepanaikino kvapo.
gyvenome Norwich mieste. Miestas man patiko ir net labai: centras didelis, senų pilių yra, klubų gatvė, visgi kažkada šis miestas buvo Anglijos sostine, einant per centrą juodžių ir babajų nesimato, ko nepasakysi apie kad ir Londoną. nuo Norwich iki Watton apie 25 mylios, tai man apie valandą kelionė į vieną galą tik su automobiliu+ dar turėjau daeiti iki centro kad mane paimtų automobilis apie pusvalandis. pamainos keisdavosi 4 ir 16 valandą. miegot nelabai būdavo kada, kai darbui sugaišdavau ~15 valandų. atidirbau 4 dienas, jaučiausi permuštas, skambina vėl sako ateik ir ryt į naktinę nes labai daug dabo, kas belieka, reikia eit, nesispardysi juk tik atvažiavęs. nusiuntė su tokiu lietuviu į kambariuką, atveža ten biną su kiaulių skrandžiais ir sako va maišiukai, va skrandžiai, dekit po 5. aš jautrus kvapams, pradėjau žiaugčiot, vos nevemiu, o šalia latviai dirba ir žvengia, atėjo leaderis sako ko taip lėtai dirbi, pasakiau situaciją, sako gerai kitą darbą duosim, atvežė kitą biną, plastikinių dežių, kitam bin'e kiaulių kojos. sako dėk po 30 į dežė ir ant linijos, na tai jau nebuvo taip žiauru, bet geriau net negalvoti ką darai.
kitą dieną pasakiau nuėjęs į agentūrą, kad manęs daugiau ten nesiūstų, nesiuntė, nusiuntė kitur, dirbau karbonadų ar kažkas panašaus ceche. dirbam o virš linijos kambariukas, sėdi vaizeriai ir stebi, jei kas nepatinka rėkia iškart, pasirodo kad ta stora boba su baltu šalmu yra lenkė,- smagu. Dirbau mėsos pjaustymo ceche, užsimauni metalinę pirštinę, peilį į kitą ranką ir pirmyn. Dėl šaltos temperatūros mane pradejo varyt į tualetą, dirbu pirmame aukšte, o WC trečiame, dar pabandyk dažniau pavaikščiot, tai rėkt pradeda, tipo tu stabdai liniją, per tave mes nepadarysim target‘o. Po 10 dienų pasijutau blogai, pakilo tempertūra, pamatavus rodė 40,5 nelabai juokinga, paskambinau į agentųrą ir pasakiau kad noriu laisvų, tie putotis pradėjo, sako pas mus tiek daug darbo o tu neateini, aš jiem pasakiau kad sergu, na šiaip taip davė dvi išeigines. Iki kalėdų taip ir vargau, prisižiūrėjau tokių dalykų, kad dešreles valgyti praėjo noras, kaip spjaudo į mėsą, snargliuoja. Vieną kart pritrūko mėsos, tada atvežė gražinimo dešrelių paletę, liepė keliems mūsų viką ištraukt iš celofanų, o smirda tos dešrelės neapsakomai, kitos atrodo kad jau pradėję pūti, suvertė viską į maišyklę, karštu vandeniu praplovė, dadėjo šviežios mėsos ir dšrelės vel kaip naujos. Dieną kaip tik Lidl parduotuvėje buvau, kai pamačiau tas dešreles žiaugčioti pradėjau, net kramtoma guma nepadėjo. Mėsoje kaulai mažesni ir kremzlės ne bėda, nes maišyklė puikiai juos sutvarko... prisiklausiau įvairių istorijų kaip žmonės ten atsidūrė, kiek ir kokių darbų pakeitė. Lengviausias darbas buvo plauti bin‘us su šlanga, kurį dirbau gal 2 dienas.
 
Iki kalėdų pradirbau, paskui buvo taip 3 kart iš eilės pakviečia į darbą, keliesi anksčiausiai, atvažiuoji, padirbi nuo 15 minučių iki valandos, ateina superwaizeris, perskaičiuoja žmones, tada sako tu tu ir tu eini namo, nes šiandien nėra toks didelis užsakymas, pradėjau pykt ant agentūros, skambinu jiems vos nesikolioju kam jie gaišina mano laiką, juk kiekvienas nuvažiavimas kainuoja ( mokėdavom vairuotojui po 6 svarus už kiekvieną reisą į abu galus)
paskui į darbą agentūra nebekvietė sako: nėra darbo. tris savaites vaikščiojau po miesta, bet taip nieko ir neradau, niekas nenorėjo manęs priimti, nes neturėjau Home office ir National insurance, o agentūrų ten nemažai Norwich mieste. Šiaip netaip susiradau seną pažįstamą kitame mieste, pakalbėjau, susitariau kad laikinai atsikelsiu pasjį, nes man jau bankrotas artėja, taip ir padariau, po 2 savaičių dirbau kitame darbe, po 8 valandas per dieną po 5-6 dienas per savaitė, tai buvo rojus po mėsos fabriko, vat tokia vat istorija.
susidaryta nuomonė apie ten dirbančius IMHO (mano kuklia nuomone vert. iš anglu k.)
Normaliausi žmonės ten anglai
Lenkai- nususėliai ir tinginiai,
Latviai- netradiciško mąstymo visi iki šiol sutikti
Lietuviai- visų rankos į save, labai mažai normalių buvo, visi parazitai, o ypač turintys full time (pilną darbo sutartį) Mariau (line leader) tik neduok die aš tave dar kart sutiksiu gyvenime, kad šitap iš tautiečiu savo tyčiotis.
 
Ar verta ten dirbti?- spręskite patys, aš nerekomenduoju, sveikatos gadinimas. Vaistai brangiau kainuos, nei tie svarai verti.
Nepirkite crankswich foods produkcijos
http://www.cranswick.plc.uk/
 
galvojate apie emigraciją?
Skaičiuojate ir verčiate svarus į litus bei galvojate oho kiek uždirbau, juk kiek laiko Lietuvoje taupyčiau šiuos pinigus. Dabar pagalvokite iš naujo, anglijos mastu jus gavote pencus, įsikalkite sau į galvą kad nei UK, nei norvegijoj, nei šveicarijoje, niekur už minimumą gerai negyvensite, būsite atmatos ir ubagai, tad jei turite darbą lietuvoje ir gaunate bent kiek daugiau nei minimumą, turite šeimą, antrą pusę, savo būstą, automobilį (kad ir seną) nevažiuokite niekur art į jokius fabrikus, nebent su tikslu kaip studentas vytenis, pinigais čia nesninga tikrai!!!
 
p.s. šiame tekste gali būti klaidų, nepykite, neturiu laiko jo redaguot ir tvarkyt, manau esmė aiški. Sėkmės renkantis tarp emigracijos ir pastovaus gyvenimo :rolleyes:

prikeliam temą, kadangi netikėtai perskaičiau/atradau šią temą ir noriu pasidalinti savo istorija
2010 metais dirbau šitame pačiame fabrike apie menesi laiko
isisdarbinau per įdarbinimo agentūrą quattro recruitment esančią Norwich mieste (žiūrėti nuorodą žemiau)
http://www.quattrorecruitment.co.uk/
dar ir dabar jie siūlo darbą waton'e pasižiūrėkite patys (search jobs)
beje tai buvo pirmas mano darbas uk.
agentūrai vadovavo Draghamir ar kažkoks panašus vardas, anglų kalba jo nepriekaištinga, bet jis ne anglas, važinėja su trečios klasės apynauju BMW, dar lietuvis vienas dirbo tomas berods. na neesmė. pradžia maždauk tokia: atėjau, pakalbėjau, pasiūlė darbą, sekančią dieną važiavom į fabriką apmokymams (training)
vieną kolegą iš mūsų automobilio iškart išmetė net neįdarbinus, nes nusispjovė automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra kitoje gatvės pusėje. priėjus prie fabriko per apie 50 metrų jau jaučiasi "mirties kvapas", kraujo, kiaulių, skerdienos, net neįsivaizduoju kaip vasarą, bet žiemą kad taip dvokt. prieš pereinant gatvę pravažiuoja gyvulius tranportuojanti "fura", kiaulės žviegia,- pirmos mintys: na ir papuoliau...
trainingas praeitas, ryt pirma darbo naktis, pasakė taip: dirbsit po 12 valandų, 4 dirbat, keturias laisva, kadangi dabar labai daug darbo nes artėja kalėdos gali būt ir daugiau.pirma diena buvo dešrelių ceche (pastato dydis ir plotas tikrai nemažas).
įeinam į valgyklą, pasitinka lietuvis Tomas paaiškina kaip apsirengti, pasiimi kelnes, chalatą baltą, guminius botu, tinklinę kepuraitę ir statybininko šalmą, einame į rūbinę, pasirodo kad rūbinėje nėra laisvų spintelių susidėti daiktams, visi naujokai viską meta ant suoliuko, esame perspėjami kad darbo vietoje negalime turėt pašalinių daiktų: telefonų, piniginių ir t.t. taip pat galit būt iškratyti ir patikrinti. bet negi paliksiu,- teko pasiimt, kad nepavogtų. dešrelių ceche +3 laipsniai, prie pat faršą darbo su maišyklėm ten 0 (zjbys su guminiais dirbti...) klaiki naktis 12 valandų su viena 20 minučių pertrauka per kurią 10 minučių valgiau 5 lipau laiptais iš trečio į pirmą ir atgal kad parūkyt. visi sustoja prie ilgo stalo, turi žirkles ir karpai dešreles po 10 iš aparato važiuojančias, pamatė kad nespeju, po pusvalandžio stovėjau kitam linijos gale ir pakavau viską į akcijines dėžutes. dirbo ten lietuviai, latviai, lenkų nebuvo ten, ceche iškart už akių užkliuvo dvi akmens amžiaus kameros(paklausus seniau dirbančio darbuotojo jis teigė: neveikia, čia dėl vaizdo). darbo greitis nežmoniškas, varo visi kaip išprotėję, jau buvau lietuvoje dirbęs pakavime, tai nebuvo man naujiena. liniją net pastoviai tekdavo stabdyti, nes nespėdavo žmonės. baigėsi pamaina, laimingas, kad atkentėjau lekiu iki parkingo ir važiuojam namo. mašinoje visi dvokė fabriku, rūbų skalbimas po savaitės nepanaikino kvapo.
gyvenome Norwich mieste. Miestas man patiko ir net labai: centras didelis, senų pilių yra, klubų gatvė, visgi kažkada šis miestas buvo Anglijos sostine, einant per centrą juodžių ir babajų nesimato, ko nepasakysi apie kad ir Londoną. nuo Norwich iki Watton apie 25 mylios, tai man apie valandą kelionė į vieną galą tik su automobiliu+ dar turėjau daeiti iki centro kad mane paimtų automobilis apie pusvalandis. pamainos keisdavosi 4 ir 16 valandą. miegot nelabai būdavo kada, kai darbui sugaišdavau ~15 valandų. atidirbau 4 dienas, jaučiausi permuštas, skambina vėl sako ateik ir ryt į naktinę nes labai daug dabo, kas belieka, reikia eit, nesispardysi juk tik atvažiavęs. nusiuntė su tokiu lietuviu į kambariuką, atveža ten biną su kiaulių skrandžiais ir sako va maišiukai, va skrandžiai, dekit po 5. aš jautrus kvapams, pradėjau žiaugčiot, vos nevemiu, o šalia latviai dirba ir žvengia, atėjo leaderis sako ko taip lėtai dirbi, pasakiau situaciją, sako gerai kitą darbą duosim, atvežė kitą biną, plastikinių dežių, kitam bin'e kiaulių kojos. sako dėk po 30 į dežė ir ant linijos, na tai jau nebuvo taip žiauru, bet geriau net negalvoti ką darai.
kitą dieną pasakiau nuėjęs į agentūrą, kad manęs daugiau ten nesiūstų, nesiuntė, nusiuntė kitur, dirbau karbonadų ar kažkas panašaus ceche. dirbam o virš linijos kambariukas, sėdi vaizeriai ir stebi, jei kas nepatinka rėkia iškart, pasirodo kad ta stora boba su baltu šalmu yra lenkė,- smagu. Dirbau mėsos pjaustymo ceche, užsimauni metalinę pirštinę, peilį į kitą ranką ir pirmyn. Dėl šaltos temperatūros mane pradejo varyt į tualetą, dirbu pirmame aukšte, o WC trečiame, dar pabandyk dažniau pavaikščiot, tai rėkt pradeda, tipo tu stabdai liniją, per tave mes nepadarysim target‘o. Po 10 dienų pasijutau blogai, pakilo tempertūra, pamatavus rodė 40,5 nelabai juokinga, paskambinau į agentųrą ir pasakiau kad noriu laisvų, tie putotis pradėjo, sako pas mus tiek daug darbo o tu neateini, aš jiem pasakiau kad sergu, na šiaip taip davė dvi išeigines. Iki kalėdų taip ir vargau, prisižiūrėjau tokių dalykų, kad dešreles valgyti praėjo noras, kaip spjaudo į mėsą, snargliuoja. Vieną kart pritrūko mėsos, tada atvežė gražinimo dešrelių paletę, liepė keliems mūsų viką ištraukt iš celofanų, o smirda tos dešrelės neapsakomai, kitos atrodo kad jau pradėję pūti, suvertė viską į maišyklę, karštu vandeniu praplovė, dadėjo šviežios mėsos ir dšrelės vel kaip naujos. Dieną kaip tik Lidl parduotuvėje buvau, kai pamačiau tas dešreles žiaugčioti pradėjau, net kramtoma guma nepadėjo. Mėsoje kaulai mažesni ir kremzlės ne bėda, nes maišyklė puikiai juos sutvarko... prisiklausiau įvairių istorijų kaip žmonės ten atsidūrė, kiek ir kokių darbų pakeitė. Lengviausias darbas buvo plauti bin‘us su šlanga, kurį dirbau gal 2 dienas.
 
Iki kalėdų pradirbau, paskui buvo taip 3 kart iš eilės pakviečia į darbą, keliesi anksčiausiai, atvažiuoji, padirbi nuo 15 minučių iki valandos, ateina superwaizeris, perskaičiuoja žmones, tada sako tu tu ir tu eini namo, nes šiandien nėra toks didelis užsakymas, pradėjau pykt ant agentūros, skambinu jiems vos nesikolioju kam jie gaišina mano laiką, juk kiekvienas nuvažiavimas kainuoja ( mokėdavom vairuotojui po 6 svarus už kiekvieną reisą į abu galus)
paskui į darbą agentūra nebekvietė sako: nėra darbo. tris savaites vaikščiojau po miesta, bet taip nieko ir neradau, niekas nenorėjo manęs priimti, nes neturėjau Home office ir National insurance, o agentūrų ten nemažai Norwich mieste. Šiaip netaip susiradau seną pažįstamą kitame mieste, pakalbėjau, susitariau kad laikinai atsikelsiu pasjį, nes man jau bankrotas artėja, taip ir padariau, po 2 savaičių dirbau kitame darbe, po 8 valandas per dieną po 5-6 dienas per savaitė, tai buvo rojus po mėsos fabriko, vat tokia vat istorija.
susidaryta nuomonė apie ten dirbančius IMHO (mano kuklia nuomone vert. iš anglu k.)
Normaliausi žmonės ten anglai
Lenkai- nususėliai ir tinginiai,
Latviai- netradiciško mąstymo visi iki šiol sutikti
Lietuviai- visų rankos į save, labai mažai normalių buvo, visi parazitai, o ypač turintys full time (pilną darbo sutartį) Mariau (line leader) tik neduok die aš tave dar kart sutiksiu gyvenime, kad šitap iš tautiečiu savo tyčiotis.
 
Ar verta ten dirbti?- spręskite patys, aš nerekomenduoju, sveikatos gadinimas. Vaistai brangiau kainuos, nei tie svarai verti.
Nepirkite crankswich foods produkcijos
http://www.cranswick.plc.uk/
 
galvojate apie emigraciją?
Skaičiuojate ir verčiate svarus į litus bei galvojate oho kiek uždirbau, juk kiek laiko Lietuvoje taupyčiau šiuos pinigus. Dabar pagalvokite iš naujo, anglijos mastu jus gavote pencus, įsikalkite sau į galvą kad nei UK, nei norvegijoj, nei šveicarijoje, niekur už minimumą gerai negyvensite, būsite atmatos ir ubagai, tad jei turite darbą lietuvoje ir gaunate bent kiek daugiau nei minimumą, turite šeimą, antrą pusę, savo būstą, automobilį (kad ir seną) nevažiuokite niekur art į jokius fabrikus, nebent su tikslu kaip studentas vytenis, pinigais čia nesninga tikrai!!!
 
p.s. šiame tekste gali būti klaidų, nepykite, neturiu laiko jo redaguot ir tvarkyt, manau esmė aiški. Sėkmės renkantis tarp emigracijos ir pastovaus gyvenimo :rolleyes:

prikeliam temą, kadangi netikėtai perskaičiau/atradau šią temą ir noriu pasidalinti savo istorija
2010 metais dirbau šitame pačiame fabrike apie menesi laiko
isisdarbinau per įdarbinimo agentūrą quattro recruitment esančią Norwich mieste (žiūrėti nuorodą žemiau)
http://www.quattrorecruitment.co.uk/
dar ir dabar jie siūlo darbą waton'e pasižiūrėkite patys (search jobs)
beje tai buvo pirmas mano darbas uk.
agentūrai vadovavo Draghamir ar kažkoks panašus vardas, anglų kalba jo nepriekaištinga, bet jis ne anglas, važinėja su trečios klasės apynauju BMW, dar lietuvis vienas dirbo tomas berods. na neesmė. pradžia maždauk tokia: atėjau, pakalbėjau, pasiūlė darbą, sekančią dieną važiavom į fabriką apmokymams (training)
vieną kolegą iš mūsų automobilio iškart išmetė net neįdarbinus, nes nusispjovė automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra kitoje gatvės pusėje. priėjus prie fabriko per apie 50 metrų jau jaučiasi "mirties kvapas", kraujo, kiaulių, skerdienos, net neįsivaizduoju kaip vasarą, bet žiemą kad taip dvokt. prieš pereinant gatvę pravažiuoja gyvulius tranportuojanti "fura", kiaulės žviegia,- pirmos mintys: na ir papuoliau...
trainingas praeitas, ryt pirma darbo naktis, pasakė taip: dirbsit po 12 valandų, 4 dirbat, keturias laisva, kadangi dabar labai daug darbo nes artėja kalėdos gali būt ir daugiau.pirma diena buvo dešrelių ceche (pastato dydis ir plotas tikrai nemažas).
įeinam į valgyklą, pasitinka lietuvis Tomas paaiškina kaip apsirengti, pasiimi kelnes, chalatą baltą, guminius botu, tinklinę kepuraitę ir statybininko šalmą, einame į rūbinę, pasirodo kad rūbinėje nėra laisvų spintelių susidėti daiktams, visi naujokai viską meta ant suoliuko, esame perspėjami kad darbo vietoje negalime turėt pašalinių daiktų: telefonų, piniginių ir t.t. taip pat galit būt iškratyti ir patikrinti. bet negi paliksiu,- teko pasiimt, kad nepavogtų. dešrelių ceche +3 laipsniai, prie pat faršą darbo su maišyklėm ten 0 (zjbys su guminiais dirbti...) klaiki naktis 12 valandų su viena 20 minučių pertrauka per kurią 10 minučių valgiau 5 lipau laiptais iš trečio į pirmą ir atgal kad parūkyt. visi sustoja prie ilgo stalo, turi žirkles ir karpai dešreles po 10 iš aparato važiuojančias, pamatė kad nespeju, po pusvalandžio stovėjau kitam linijos gale ir pakavau viską į akcijines dėžutes. dirbo ten lietuviai, latviai, lenkų nebuvo ten, ceche iškart už akių užkliuvo dvi akmens amžiaus kameros(paklausus seniau dirbančio darbuotojo jis teigė: neveikia, čia dėl vaizdo). darbo greitis nežmoniškas, varo visi kaip išprotėję, jau buvau lietuvoje dirbęs pakavime, tai nebuvo man naujiena. liniją net pastoviai tekdavo stabdyti, nes nespėdavo žmonės. baigėsi pamaina, laimingas, kad atkentėjau lekiu iki parkingo ir važiuojam namo. mašinoje visi dvokė fabriku, rūbų skalbimas po savaitės nepanaikino kvapo.
gyvenome Norwich mieste. Miestas man patiko ir net labai: centras didelis, senų pilių yra, klubų gatvė, visgi kažkada šis miestas buvo Anglijos sostine, einant per centrą juodžių ir babajų nesimato, ko nepasakysi apie kad ir Londoną. nuo Norwich iki Watton apie 25 mylios, tai man apie valandą kelionė į vieną galą tik su automobiliu+ dar turėjau daeiti iki centro kad mane paimtų automobilis apie pusvalandis. pamainos keisdavosi 4 ir 16 valandą. miegot nelabai būdavo kada, kai darbui sugaišdavau ~15 valandų. atidirbau 4 dienas, jaučiausi permuštas, skambina vėl sako ateik ir ryt į naktinę nes labai daug dabo, kas belieka, reikia eit, nesispardysi juk tik atvažiavęs. nusiuntė su tokiu lietuviu į kambariuką, atveža ten biną su kiaulių skrandžiais ir sako va maišiukai, va skrandžiai, dekit po 5. aš jautrus kvapams, pradėjau žiaugčiot, vos nevemiu, o šalia latviai dirba ir žvengia, atėjo leaderis sako ko taip lėtai dirbi, pasakiau situaciją, sako gerai kitą darbą duosim, atvežė kitą biną, plastikinių dežių, kitam bin'e kiaulių kojos. sako dėk po 30 į dežė ir ant linijos, na tai jau nebuvo taip žiauru, bet geriau net negalvoti ką darai.
kitą dieną pasakiau nuėjęs į agentūrą, kad manęs daugiau ten nesiūstų, nesiuntė, nusiuntė kitur, dirbau karbonadų ar kažkas panašaus ceche. dirbam o virš linijos kambariukas, sėdi vaizeriai ir stebi, jei kas nepatinka rėkia iškart, pasirodo kad ta stora boba su baltu šalmu yra lenkė,- smagu. Dirbau mėsos pjaustymo ceche, užsimauni metalinę pirštinę, peilį į kitą ranką ir pirmyn. Dėl šaltos temperatūros mane pradejo varyt į tualetą, dirbu pirmame aukšte, o WC trečiame, dar pabandyk dažniau pavaikščiot, tai rėkt pradeda, tipo tu stabdai liniją, per tave mes nepadarysim target‘o. Po 10 dienų pasijutau blogai, pakilo tempertūra, pamatavus rodė 40,5 nelabai juokinga, paskambinau į agentųrą ir pasakiau kad noriu laisvų, tie putotis pradėjo, sako pas mus tiek daug darbo o tu neateini, aš jiem pasakiau kad sergu, na šiaip taip davė dvi išeigines. Iki kalėdų taip ir vargau, prisižiūrėjau tokių dalykų, kad dešreles valgyti praėjo noras, kaip spjaudo į mėsą, snargliuoja. Vieną kart pritrūko mėsos, tada atvežė gražinimo dešrelių paletę, liepė keliems mūsų viką ištraukt iš celofanų, o smirda tos dešrelės neapsakomai, kitos atrodo kad jau pradėję pūti, suvertė viską į maišyklę, karštu vandeniu praplovė, dadėjo šviežios mėsos ir dšrelės vel kaip naujos. Dieną kaip tik Lidl parduotuvėje buvau, kai pamačiau tas dešreles žiaugčioti pradėjau, net kramtoma guma nepadėjo. Mėsoje kaulai mažesni ir kremzlės ne bėda, nes maišyklė puikiai juos sutvarko... prisiklausiau įvairių istorijų kaip žmonės ten atsidūrė, kiek ir kokių darbų pakeitė. Lengviausias darbas buvo plauti bin‘us su šlanga, kurį dirbau gal 2 dienas.
 
Iki kalėdų pradirbau, paskui buvo taip 3 kart iš eilės pakviečia į darbą, keliesi anksčiausiai, atvažiuoji, padirbi nuo 15 minučių iki valandos, ateina superwaizeris, perskaičiuoja žmones, tada sako tu tu ir tu eini namo, nes šiandien nėra toks didelis užsakymas, pradėjau pykt ant agentūros, skambinu jiems vos nesikolioju kam jie gaišina mano laiką, juk kiekvienas nuvažiavimas kainuoja ( mokėdavom vairuotojui po 6 svarus už kiekvieną reisą į abu galus)
paskui į darbą agentūra nebekvietė sako: nėra darbo. tris savaites vaikščiojau po miesta, bet taip nieko ir neradau, niekas nenorėjo manęs priimti, nes neturėjau Home office ir National insurance, o agentūrų ten nemažai Norwich mieste. Šiaip netaip susiradau seną pažįstamą kitame mieste, pakalbėjau, susitariau kad laikinai atsikelsiu pasjį, nes man jau bankrotas artėja, taip ir padariau, po 2 savaičių dirbau kitame darbe, po 8 valandas per dieną po 5-6 dienas per savaitė, tai buvo rojus po mėsos fabriko, vat tokia vat istorija.
susidaryta nuomonė apie ten dirbančius IMHO (mano kuklia nuomone vert. iš anglu k.)
Normaliausi žmonės ten anglai
Lenkai- nususėliai ir tinginiai,
Latviai- netradiciško mąstymo visi iki šiol sutikti
Lietuviai- visų rankos į save, labai mažai normalių buvo, visi parazitai, o ypač turintys full time (pilną darbo sutartį) Mariau (line leader) tik neduok die aš tave dar kart sutiksiu gyvenime, kad šitap iš tautiečiu savo tyčiotis.
 
Ar verta ten dirbti?- spręskite patys, aš nerekomenduoju, sveikatos gadinimas. Vaistai brangiau kainuos, nei tie svarai verti.
Nepirkite crankswich foods produkcijos
http://www.cranswick.plc.uk/
 
galvojate apie emigraciją?
Skaičiuojate ir verčiate svarus į litus bei galvojate oho kiek uždirbau, juk kiek laiko Lietuvoje taupyčiau šiuos pinigus. Dabar pagalvokite iš naujo, anglijos mastu jus gavote pencus, įsikalkite sau į galvą kad nei UK, nei norvegijoj, nei šveicarijoje, niekur už minimumą gerai negyvensite, būsite atmatos ir ubagai, tad jei turite darbą lietuvoje ir gaunate bent kiek daugiau nei minimumą, turite šeimą, antrą pusę, savo būstą, automobilį (kad ir seną) nevažiuokite niekur art į jokius fabrikus, nebent su tikslu kaip studentas vytenis, pinigais čia nesninga tikrai!!!
 
p.s. šiame tekste gali būti klaidų, nepykite, neturiu laiko jo redaguot ir tvarkyt, manau esmė aiški. Sėkmės renkantis tarp emigracijos ir pastovaus gyvenimo :rolleyes:

prikeliam temą, kadangi netikėtai perskaičiau/atradau šią temą ir noriu pasidalinti savo istorija
2010 metais dirbau šitame pačiame fabrike apie menesi laiko
isisdarbinau per įdarbinimo agentūrą quattro recruitment esančią Norwich mieste (žiūrėti nuorodą žemiau)
http://www.quattrorecruitment.co.uk/
dar ir dabar jie siūlo darbą waton'e pasižiūrėkite patys (search jobs)
beje tai buvo pirmas mano darbas uk.
agentūrai vadovavo Draghamir ar kažkoks panašus vardas, anglų kalba jo nepriekaištinga, bet jis ne anglas, važinėja su trečios klasės apynauju BMW, dar lietuvis vienas dirbo tomas berods. na neesmė. pradžia maždauk tokia: atėjau, pakalbėjau, pasiūlė darbą, sekančią dieną važiavom į fabriką apmokymams (training)
vieną kolegą iš mūsų automobilio iškart išmetė net neįdarbinus, nes nusispjovė automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra kitoje gatvės pusėje. priėjus prie fabriko per apie 50 metrų jau jaučiasi "mirties kvapas", kraujo, kiaulių, skerdienos, net neįsivaizduoju kaip vasarą, bet žiemą kad taip dvokt. prieš pereinant gatvę pravažiuoja gyvulius tranportuojanti "fura", kiaulės žviegia,- pirmos mintys: na ir papuoliau...
trainingas praeitas, ryt pirma darbo naktis, pasakė taip: dirbsit po 12 valandų, 4 dirbat, keturias laisva, kadangi dabar labai daug darbo nes artėja kalėdos gali būt ir daugiau.pirma diena buvo dešrelių ceche (pastato dydis ir plotas tikrai nemažas).
įeinam į valgyklą, pasitinka lietuvis Tomas paaiškina kaip apsirengti, pasiimi kelnes, chalatą baltą, guminius botu, tinklinę kepuraitę ir statybininko šalmą, einame į rūbinę, pasirodo kad rūbinėje nėra laisvų spintelių susidėti daiktams, visi naujokai viską meta ant suoliuko, esame perspėjami kad darbo vietoje negalime turėt pašalinių daiktų: telefonų, piniginių ir t.t. taip pat galit būt iškratyti ir patikrinti. bet negi paliksiu,- teko pasiimt, kad nepavogtų. dešrelių ceche +3 laipsniai, prie pat faršą darbo su maišyklėm ten 0 (zjbys su guminiais dirbti...) klaiki naktis 12 valandų su viena 20 minučių pertrauka per kurią 10 minučių valgiau 5 lipau laiptais iš trečio į pirmą ir atgal kad parūkyt. visi sustoja prie ilgo stalo, turi žirkles ir karpai dešreles po 10 iš aparato važiuojančias, pamatė kad nespeju, po pusvalandžio stovėjau kitam linijos gale ir pakavau viską į akcijines dėžutes. dirbo ten lietuviai, latviai, lenkų nebuvo ten, ceche iškart už akių užkliuvo dvi akmens amžiaus kameros(paklausus seniau dirbančio darbuotojo jis teigė: neveikia, čia dėl vaizdo). darbo greitis nežmoniškas, varo visi kaip išprotėję, jau buvau lietuvoje dirbęs pakavime, tai nebuvo man naujiena. liniją net pastoviai tekdavo stabdyti, nes nespėdavo žmonės. baigėsi pamaina, laimingas, kad atkentėjau lekiu iki parkingo ir važiuojam namo. mašinoje visi dvokė fabriku, rūbų skalbimas po savaitės nepanaikino kvapo.
gyvenome Norwich mieste. Miestas man patiko ir net labai: centras didelis, senų pilių yra, klubų gatvė, visgi kažkada šis miestas buvo Anglijos sostine, einant per centrą juodžių ir babajų nesimato, ko nepasakysi apie kad ir Londoną. nuo Norwich iki Watton apie 25 mylios, tai man apie valandą kelionė į vieną galą tik su automobiliu+ dar turėjau daeiti iki centro kad mane paimtų automobilis apie pusvalandis. pamainos keisdavosi 4 ir 16 valandą. miegot nelabai būdavo kada, kai darbui sugaišdavau ~15 valandų. atidirbau 4 dienas, jaučiausi permuštas, skambina vėl sako ateik ir ryt į naktinę nes labai daug dabo, kas belieka, reikia eit, nesispardysi juk tik atvažiavęs. nusiuntė su tokiu lietuviu į kambariuką, atveža ten biną su kiaulių skrandžiais ir sako va maišiukai, va skrandžiai, dekit po 5. aš jautrus kvapams, pradėjau žiaugčiot, vos nevemiu, o šalia latviai dirba ir žvengia, atėjo leaderis sako ko taip lėtai dirbi, pasakiau situaciją, sako gerai kitą darbą duosim, atvežė kitą biną, plastikinių dežių, kitam bin'e kiaulių kojos. sako dėk po 30 į dežė ir ant linijos, na tai jau nebuvo taip žiauru, bet geriau net negalvoti ką darai.
kitą dieną pasakiau nuėjęs į agentūrą, kad manęs daugiau ten nesiūstų, nesiuntė, nusiuntė kitur, dirbau karbonadų ar kažkas panašaus ceche. dirbam o virš linijos kambariukas, sėdi vaizeriai ir stebi, jei kas nepatinka rėkia iškart, pasirodo kad ta stora boba su baltu šalmu yra lenkė,- smagu. Dirbau mėsos pjaustymo ceche, užsimauni metalinę pirštinę, peilį į kitą ranką ir pirmyn. Dėl šaltos temperatūros mane pradejo varyt į tualetą, dirbu pirmame aukšte, o WC trečiame, dar pabandyk dažniau pavaikščiot, tai rėkt pradeda, tipo tu stabdai liniją, per tave mes nepadarysim target‘o. Po 10 dienų pasijutau blogai, pakilo tempertūra, pamatavus rodė 40,5 nelabai juokinga, paskambinau į agentųrą ir pasakiau kad noriu laisvų, tie putotis pradėjo, sako pas mus tiek daug darbo o tu neateini, aš jiem pasakiau kad sergu, na šiaip taip davė dvi išeigines. Iki kalėdų taip ir vargau, prisižiūrėjau tokių dalykų, kad dešreles valgyti praėjo noras, kaip spjaudo į mėsą, snargliuoja. Vieną kart pritrūko mėsos, tada atvežė gražinimo dešrelių paletę, liepė keliems mūsų viką ištraukt iš celofanų, o smirda tos dešrelės neapsakomai, kitos atrodo kad jau pradėję pūti, suvertė viską į maišyklę, karštu vandeniu praplovė, dadėjo šviežios mėsos ir dšrelės vel kaip naujos. Dieną kaip tik Lidl parduotuvėje buvau, kai pamačiau tas dešreles žiaugčioti pradėjau, net kramtoma guma nepadėjo. Mėsoje kaulai mažesni ir kremzlės ne bėda, nes maišyklė puikiai juos sutvarko... prisiklausiau įvairių istorijų kaip žmonės ten atsidūrė, kiek ir kokių darbų pakeitė. Lengviausias darbas buvo plauti bin‘us su šlanga, kurį dirbau gal 2 dienas.
 
Iki kalėdų pradirbau, paskui buvo taip 3 kart iš eilės pakviečia į darbą, keliesi anksčiausiai, atvažiuoji, padirbi nuo 15 minučių iki valandos, ateina superwaizeris, perskaičiuoja žmones, tada sako tu tu ir tu eini namo, nes šiandien nėra toks didelis užsakymas, pradėjau pykt ant agentūros, skambinu jiems vos nesikolioju kam jie gaišina mano laiką, juk kiekvienas nuvažiavimas kainuoja ( mokėdavom vairuotojui po 6 svarus už kiekvieną reisą į abu galus)
paskui į darbą agentūra nebekvietė sako: nėra darbo. tris savaites vaikščiojau po miesta, bet taip nieko ir neradau, niekas nenorėjo manęs priimti, nes neturėjau Home office ir National insurance, o agentūrų ten nemažai Norwich mieste. Šiaip netaip susiradau seną pažįstamą kitame mieste, pakalbėjau, susitariau kad laikinai atsikelsiu pasjį, nes man jau bankrotas artėja, taip ir padariau, po 2 savaičių dirbau kitame darbe, po 8 valandas per dieną po 5-6 dienas per savaitė, tai buvo rojus po mėsos fabriko, vat tokia vat istorija.
susidaryta nuomonė apie ten dirbančius IMHO (mano kuklia nuomone vert. iš anglu k.)
Normaliausi žmonės ten anglai
Lenkai- nususėliai ir tinginiai,
Latviai- netradiciško mąstymo visi iki šiol sutikti
Lietuviai- visų rankos į save, labai mažai normalių buvo, visi parazitai, o ypač turintys full time (pilną darbo sutartį) Mariau (line leader) tik neduok die aš tave dar kart sutiksiu gyvenime, kad šitap iš tautiečiu savo tyčiotis.
 
Ar verta ten dirbti?- spręskite patys, aš nerekomenduoju, sveikatos gadinimas. Vaistai brangiau kainuos, nei tie svarai verti.
Nepirkite crankswich foods produkcijos
http://www.cranswick.plc.uk/
 
galvojate apie emigraciją?
Skaičiuojate ir verčiate svarus į litus bei galvojate oho kiek uždirbau, juk kiek laiko Lietuvoje taupyčiau šiuos pinigus. Dabar pagalvokite iš naujo, anglijos mastu jus gavote pencus, įsikalkite sau į galvą kad nei UK, nei norvegijoj, nei šveicarijoje, niekur už minimumą gerai negyvensite, būsite atmatos ir ubagai, tad jei turite darbą lietuvoje ir gaunate bent kiek daugiau nei minimumą, turite šeimą, antrą pusę, savo būstą, automobilį (kad ir seną) nevažiuokite niekur art į jokius fabrikus, nebent su tikslu kaip studentas vytenis, pinigais čia nesninga tikrai!!!
 
p.s. šiame tekste gali būti klaidų, nepykite, neturiu laiko jo redaguot ir tvarkyt, manau esmė aiški. Sėkmės renkantis tarp emigracijos ir pastovaus gyvenimo :rolleyes:

prikeliam temą, kadangi netikėtai perskaičiau/atradau šią temą ir noriu pasidalinti savo istorija
2010 metais dirbau šitame pačiame fabrike apie menesi laiko
isisdarbinau per įdarbinimo agentūrą quattro recruitment esančią Norwich mieste (žiūrėti nuorodą žemiau)
http://www.quattrorecruitment.co.uk/
dar ir dabar jie siūlo darbą waton'e pasižiūrėkite patys (search jobs)
beje tai buvo pirmas mano darbas uk.
agentūrai vadovavo Draghamir ar kažkoks panašus vardas, anglų kalba jo nepriekaištinga, bet jis ne anglas, važinėja su trečios klasės apynauju BMW, dar lietuvis vienas dirbo tomas berods. na neesmė. pradžia maždauk tokia: atėjau, pakalbėjau, pasiūlė darbą, sekančią dieną važiavom į fabriką apmokymams (training)
vieną kolegą iš mūsų automobilio iškart išmetė net neįdarbinus, nes nusispjovė automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra kitoje gatvės pusėje. priėjus prie fabriko per apie 50 metrų jau jaučiasi "mirties kvapas", kraujo, kiaulių, skerdienos, net neįsivaizduoju kaip vasarą, bet žiemą kad taip dvokt. prieš pereinant gatvę pravažiuoja gyvulius tranportuojanti "fura", kiaulės žviegia,- pirmos mintys: na ir papuoliau...
trainingas praeitas, ryt pirma darbo naktis, pasakė taip: dirbsit po 12 valandų, 4 dirbat, keturias laisva, kadangi dabar labai daug darbo nes artėja kalėdos gali būt ir daugiau.pirma diena buvo dešrelių ceche (pastato dydis ir plotas tikrai nemažas).
įeinam į valgyklą, pasitinka lietuvis Tomas paaiškina kaip apsirengti, pasiimi kelnes, chalatą baltą, guminius botu, tinklinę kepuraitę ir statybininko šalmą, einame į rūbinę, pasirodo kad rūbinėje nėra laisvų spintelių susidėti daiktams, visi naujokai viską meta ant suoliuko, esame perspėjami kad darbo vietoje negalime turėt pašalinių daiktų: telefonų, piniginių ir t.t. taip pat galit būt iškratyti ir patikrinti. bet negi paliksiu,- teko pasiimt, kad nepavogtų. dešrelių ceche +3 laipsniai, prie pat faršą darbo su maišyklėm ten 0 (zjbys su guminiais dirbti...) klaiki naktis 12 valandų su viena 20 minučių pertrauka per kurią 10 minučių valgiau 5 lipau laiptais iš trečio į pirmą ir atgal kad parūkyt. visi sustoja prie ilgo stalo, turi žirkles ir karpai dešreles po 10 iš aparato važiuojančias, pamatė kad nespeju, po pusvalandžio stovėjau kitam linijos gale ir pakavau viską į akcijines dėžutes. dirbo ten lietuviai, latviai, lenkų nebuvo ten, ceche iškart už akių užkliuvo dvi akmens amžiaus kameros(paklausus seniau dirbančio darbuotojo jis teigė: neveikia, čia dėl vaizdo). darbo greitis nežmoniškas, varo visi kaip išprotėję, jau buvau lietuvoje dirbęs pakavime, tai nebuvo man naujiena. liniją net pastoviai tekdavo stabdyti, nes nespėdavo žmonės. baigėsi pamaina, laimingas, kad atkentėjau lekiu iki parkingo ir važiuojam namo. mašinoje visi dvokė fabriku, rūbų skalbimas po savaitės nepanaikino kvapo.
gyvenome Norwich mieste. Miestas man patiko ir net labai: centras didelis, senų pilių yra, klubų gatvė, visgi kažkada šis miestas buvo Anglijos sostine, einant per centrą juodžių ir babajų nesimato, ko nepasakysi apie kad ir Londoną. nuo Norwich iki Watton apie 25 mylios, tai man apie valandą kelionė į vieną galą tik su automobiliu+ dar turėjau daeiti iki centro kad mane paimtų automobilis apie pusvalandis. pamainos keisdavosi 4 ir 16 valandą. miegot nelabai būdavo kada, kai darbui sugaišdavau ~15 valandų. atidirbau 4 dienas, jaučiausi permuštas, skambina vėl sako ateik ir ryt į naktinę nes labai daug dabo, kas belieka, reikia eit, nesispardysi juk tik atvažiavęs. nusiuntė su tokiu lietuviu į kambariuką, atveža ten biną su kiaulių skrandžiais ir sako va maišiukai, va skrandžiai, dekit po 5. aš jautrus kvapams, pradėjau žiaugčiot, vos nevemiu, o šalia latviai dirba ir žvengia, atėjo leaderis sako ko taip lėtai dirbi, pasakiau situaciją, sako gerai kitą darbą duosim, atvežė kitą biną, plastikinių dežių, kitam bin'e kiaulių kojos. sako dėk po 30 į dežė ir ant linijos, na tai jau nebuvo taip žiauru, bet geriau net negalvoti ką darai.
kitą dieną pasakiau nuėjęs į agentūrą, kad manęs daugiau ten nesiūstų, nesiuntė, nusiuntė kitur, dirbau karbonadų ar kažkas panašaus ceche. dirbam o virš linijos kambariukas, sėdi vaizeriai ir stebi, jei kas nepatinka rėkia iškart, pasirodo kad ta stora boba su baltu šalmu yra lenkė,- smagu. Dirbau mėsos pjaustymo ceche, užsimauni metalinę pirštinę, peilį į kitą ranką ir pirmyn. Dėl šaltos temperatūros mane pradejo varyt į tualetą, dirbu pirmame aukšte, o WC trečiame, dar pabandyk dažniau pavaikščiot, tai rėkt pradeda, tipo tu stabdai liniją, per tave mes nepadarysim target‘o. Po 10 dienų pasijutau blogai, pakilo tempertūra, pamatavus rodė 40,5 nelabai juokinga, paskambinau į agentųrą ir pasakiau kad noriu laisvų, tie putotis pradėjo, sako pas mus tiek daug darbo o tu neateini, aš jiem pasakiau kad sergu, na šiaip taip davė dvi išeigines. Iki kalėdų taip ir vargau, prisižiūrėjau tokių dalykų, kad dešreles valgyti praėjo noras, kaip spjaudo į mėsą, snargliuoja. Vieną kart pritrūko mėsos, tada atvežė gražinimo dešrelių paletę, liepė keliems mūsų viką ištraukt iš celofanų, o smirda tos dešrelės neapsakomai, kitos atrodo kad jau pradėję pūti, suvertė viską į maišyklę, karštu vandeniu praplovė, dadėjo šviežios mėsos ir dšrelės vel kaip naujos. Dieną kaip tik Lidl parduotuvėje buvau, kai pamačiau tas dešreles žiaugčioti pradėjau, net kramtoma guma nepadėjo. Mėsoje kaulai mažesni ir kremzlės ne bėda, nes maišyklė puikiai juos sutvarko... prisiklausiau įvairių istorijų kaip žmonės ten atsidūrė, kiek ir kokių darbų pakeitė. Lengviausias darbas buvo plauti bin‘us su šlanga, kurį dirbau gal 2 dienas.
 
Iki kalėdų pradirbau, paskui buvo taip 3 kart iš eilės pakviečia į darbą, keliesi anksčiausiai, atvažiuoji, padirbi nuo 15 minučių iki valandos, ateina superwaizeris, perskaičiuoja žmones, tada sako tu tu ir tu eini namo, nes šiandien nėra toks didelis užsakymas, pradėjau pykt ant agentūros, skambinu jiems vos nesikolioju kam jie gaišina mano laiką, juk kiekvienas nuvažiavimas kainuoja ( mokėdavom vairuotojui po 6 svarus už kiekvieną reisą į abu galus)
paskui į darbą agentūra nebekvietė sako: nėra darbo. tris savaites vaikščiojau po miesta, bet taip nieko ir neradau, niekas nenorėjo manęs priimti, nes neturėjau Home office ir National insurance, o agentūrų ten nemažai Norwich mieste. Šiaip netaip susiradau seną pažįstamą kitame mieste, pakalbėjau, susitariau kad laikinai atsikelsiu pasjį, nes man jau bankrotas artėja, taip ir padariau, po 2 savaičių dirbau kitame darbe, po 8 valandas per dieną po 5-6 dienas per savaitė, tai buvo rojus po mėsos fabriko, vat tokia vat istorija.
susidaryta nuomonė apie ten dirbančius IMHO (mano kuklia nuomone vert. iš anglu k.)
Normaliausi žmonės ten anglai
Lenkai- nususėliai ir tinginiai,
Latviai- netradiciško mąstymo visi iki šiol sutikti
Lietuviai- visų rankos į save, labai mažai normalių buvo, visi parazitai, o ypač turintys full time (pilną darbo sutartį) Mariau (line leader) tik neduok die aš tave dar kart sutiksiu gyvenime, kad šitap iš tautiečiu savo tyčiotis.
 
Ar verta ten dirbti?- spręskite patys, aš nerekomenduoju, sveikatos gadinimas. Vaistai brangiau kainuos, nei tie svarai verti.
Nepirkite crankswich foods produkcijos
http://www.cranswick.plc.uk/
 
galvojate apie emigraciją?
Skaičiuojate ir verčiate svarus į litus bei galvojate oho kiek uždirbau, juk kiek laiko Lietuvoje taupyčiau šiuos pinigus. Dabar pagalvokite iš naujo, anglijos mastu jus gavote pencus, įsikalkite sau į galvą kad nei UK, nei norvegijoj, nei šveicarijoje, niekur už minimumą gerai negyvensite, būsite atmatos ir ubagai, tad jei turite darbą lietuvoje ir gaunate bent kiek daugiau nei minimumą, turite šeimą, antrą pusę, savo būstą, automobilį (kad ir seną) nevažiuokite niekur art į jokius fabrikus, nebent su tikslu kaip studentas vytenis, pinigais čia nesninga tikrai!!!
 
p.s. šiame tekste gali būti klaidų, nepykite, neturiu laiko jo redaguot ir tvarkyt, manau esmė aiški. Sėkmės renkantis tarp emigracijos ir pastovaus gyvenimo :rolleyes:

prikeliam temą, kadangi netikėtai perskaičiau/atradau šią temą ir noriu pasidalinti savo istorija
2010 metais dirbau šitame pačiame fabrike apie menesi laiko
isisdarbinau per įdarbinimo agentūrą quattro recruitment esančią Norwich mieste (žiūrėti nuorodą žemiau)
http://www.quattrorecruitment.co.uk/
dar ir dabar jie siūlo darbą waton'e pasižiūrėkite patys (search jobs)
beje tai buvo pirmas mano darbas uk.
agentūrai vadovavo Draghamir ar kažkoks panašus vardas, anglų kalba jo nepriekaištinga, bet jis ne anglas, važinėja su trečios klasės apynauju BMW, dar lietuvis vienas dirbo tomas berods. na neesmė. pradžia maždauk tokia: atėjau, pakalbėjau, pasiūlė darbą, sekančią dieną važiavom į fabriką apmokymams (training)
vieną kolegą iš mūsų automobilio iškart išmetė net neįdarbinus, nes nusispjovė automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra kitoje gatvės pusėje. priėjus prie fabriko per apie 50 metrų jau jaučiasi "mirties kvapas", kraujo, kiaulių, skerdienos, net neįsivaizduoju kaip vasarą, bet žiemą kad taip dvokt. prieš pereinant gatvę pravažiuoja gyvulius tranportuojanti "fura", kiaulės žviegia,- pirmos mintys: na ir papuoliau...
trainingas praeitas, ryt pirma darbo naktis, pasakė taip: dirbsit po 12 valandų, 4 dirbat, keturias laisva, kadangi dabar labai daug darbo nes artėja kalėdos gali būt ir daugiau.pirma diena buvo dešrelių ceche (pastato dydis ir plotas tikrai nemažas).
įeinam į valgyklą, pasitinka lietuvis Tomas paaiškina kaip apsirengti, pasiimi kelnes, chalatą baltą, guminius botu, tinklinę kepuraitę ir statybininko šalmą, einame į rūbinę, pasirodo kad rūbinėje nėra laisvų spintelių susidėti daiktams, visi naujokai viską meta ant suoliuko, esame perspėjami kad darbo vietoje negalime turėt pašalinių daiktų: telefonų, piniginių ir t.t. taip pat galit būt iškratyti ir patikrinti. bet negi paliksiu,- teko pasiimt, kad nepavogtų. dešrelių ceche +3 laipsniai, prie pat faršą darbo su maišyklėm ten 0 (zjbys su guminiais dirbti...) klaiki naktis 12 valandų su viena 20 minučių pertrauka per kurią 10 minučių valgiau 5 lipau laiptais iš trečio į pirmą ir atgal kad parūkyt. visi sustoja prie ilgo stalo, turi žirkles ir karpai dešreles po 10 iš aparato važiuojančias, pamatė kad nespeju, po pusvalandžio stovėjau kitam linijos gale ir pakavau viską į akcijines dėžutes. dirbo ten lietuviai, latviai, lenkų nebuvo ten, ceche iškart už akių užkliuvo dvi akmens amžiaus kameros(paklausus seniau dirbančio darbuotojo jis teigė: neveikia, čia dėl vaizdo). darbo greitis nežmoniškas, varo visi kaip išprotėję, jau buvau lietuvoje dirbęs pakavime, tai nebuvo man naujiena. liniją net pastoviai tekdavo stabdyti, nes nespėdavo žmonės. baigėsi pamaina, laimingas, kad atkentėjau lekiu iki parkingo ir važiuojam namo. mašinoje visi dvokė fabriku, rūbų skalbimas po savaitės nepanaikino kvapo.
gyvenome Norwich mieste. Miestas man patiko ir net labai: centras didelis, senų pilių yra, klubų gatvė, visgi kažkada šis miestas buvo Anglijos sostine, einant per centrą juodžių ir babajų nesimato, ko nepasakysi apie kad ir Londoną. nuo Norwich iki Watton apie 25 mylios, tai man apie valandą kelionė į vieną galą tik su automobiliu+ dar turėjau daeiti iki centro kad mane paimtų automobilis apie pusvalandis. pamainos keisdavosi 4 ir 16 valandą. miegot nelabai būdavo kada, kai darbui sugaišdavau ~15 valandų. atidirbau 4 dienas, jaučiausi permuštas, skambina vėl sako ateik ir ryt į naktinę nes labai daug dabo, kas belieka, reikia eit, nesispardysi juk tik atvažiavęs. nusiuntė su tokiu lietuviu į kambariuką, atveža ten biną su kiaulių skrandžiais ir sako va maišiukai, va skrandžiai, dekit po 5. aš jautrus kvapams, pradėjau žiaugčiot, vos nevemiu, o šalia latviai dirba ir žvengia, atėjo leaderis sako ko taip lėtai dirbi, pasakiau situaciją, sako gerai kitą darbą duosim, atvežė kitą biną, plastikinių dežių, kitam bin'e kiaulių kojos. sako dėk po 30 į dežė ir ant linijos, na tai jau nebuvo taip žiauru, bet geriau net negalvoti ką darai.
kitą dieną pasakiau nuėjęs į agentūrą, kad manęs daugiau ten nesiūstų, nesiuntė, nusiuntė kitur, dirbau karbonadų ar kažkas panašaus ceche. dirbam o virš linijos kambariukas, sėdi vaizeriai ir stebi, jei kas nepatinka rėkia iškart, pasirodo kad ta stora boba su baltu šalmu yra lenkė,- smagu. Dirbau mėsos pjaustymo ceche, užsimauni metalinę pirštinę, peilį į kitą ranką ir pirmyn. Dėl šaltos temperatūros mane pradejo varyt į tualetą, dirbu pirmame aukšte, o WC trečiame, dar pabandyk dažniau pavaikščiot, tai rėkt pradeda, tipo tu stabdai liniją, per tave mes nepadarysim target‘o. Po 10 dienų pasijutau blogai, pakilo tempertūra, pamatavus rodė 40,5 nelabai juokinga, paskambinau į agentųrą ir pasakiau kad noriu laisvų, tie putotis pradėjo, sako pas mus tiek daug darbo o tu neateini, aš jiem pasakiau kad sergu, na šiaip taip davė dvi išeigines. Iki kalėdų taip ir vargau, prisižiūrėjau tokių dalykų, kad dešreles valgyti praėjo noras, kaip spjaudo į mėsą, snargliuoja. Vieną kart pritrūko mėsos, tada atvežė gražinimo dešrelių paletę, liepė keliems mūsų viką ištraukt iš celofanų, o smirda tos dešrelės neapsakomai, kitos atrodo kad jau pradėję pūti, suvertė viską į maišyklę, karštu vandeniu praplovė, dadėjo šviežios mėsos ir dšrelės vel kaip naujos. Dieną kaip tik Lidl parduotuvėje buvau, kai pamačiau tas dešreles žiaugčioti pradėjau, net kramtoma guma nepadėjo. Mėsoje kaulai mažesni ir kremzlės ne bėda, nes maišyklė puikiai juos sutvarko... prisiklausiau įvairių istorijų kaip žmonės ten atsidūrė, kiek ir kokių darbų pakeitė. Lengviausias darbas buvo plauti bin‘us su šlanga, kurį dirbau gal 2 dienas.
 
Iki kalėdų pradirbau, paskui buvo taip 3 kart iš eilės pakviečia į darbą, keliesi anksčiausiai, atvažiuoji, padirbi nuo 15 minučių iki valandos, ateina superwaizeris, perskaičiuoja žmones, tada sako tu tu ir tu eini namo, nes šiandien nėra toks didelis užsakymas, pradėjau pykt ant agentūros, skambinu jiems vos nesikolioju kam jie gaišina mano laiką, juk kiekvienas nuvažiavimas kainuoja ( mokėdavom vairuotojui po 6 svarus už kiekvieną reisą į abu galus)
paskui į darbą agentūra nebekvietė sako: nėra darbo. tris savaites vaikščiojau po miesta, bet taip nieko ir neradau, niekas nenorėjo manęs priimti, nes neturėjau Home office ir National insurance, o agentūrų ten nemažai Norwich mieste. Šiaip netaip susiradau seną pažįstamą kitame mieste, pakalbėjau, susitariau kad laikinai atsikelsiu pasjį, nes man jau bankrotas artėja, taip ir padariau, po 2 savaičių dirbau kitame darbe, po 8 valandas per dieną po 5-6 dienas per savaitė, tai buvo rojus po mėsos fabriko, vat tokia vat istorija.
susidaryta nuomonė apie ten dirbančius IMHO (mano kuklia nuomone vert. iš anglu k.)
Normaliausi žmonės ten anglai
Lenkai- nususėliai ir tinginiai,
Latviai- netradiciško mąstymo visi iki šiol sutikti
Lietuviai- visų rankos į save, labai mažai normalių buvo, visi parazitai, o ypač turintys full time (pilną darbo sutartį) Mariau (line leader) tik neduok die aš tave dar kart sutiksiu gyvenime, kad šitap iš tautiečiu savo tyčiotis.
 
Ar verta ten dirbti?- spręskite patys, aš nerekomenduoju, sveikatos gadinimas. Vaistai brangiau kainuos, nei tie svarai verti.
Nepirkite crankswich foods produkcijos
http://www.cranswick.plc.uk/
 
galvojate apie emigraciją?
Skaičiuojate ir verčiate svarus į litus bei galvojate oho kiek uždirbau, juk kiek laiko Lietuvoje taupyčiau šiuos pinigus. Dabar pagalvokite iš naujo, anglijos mastu jus gavote pencus, įsikalkite sau į galvą kad nei UK, nei norvegijoj, nei šveicarijoje, niekur už minimumą gerai negyvensite, būsite atmatos ir ubagai, tad jei turite darbą lietuvoje ir gaunate bent kiek daugiau nei minimumą, turite šeimą, antrą pusę, savo būstą, automobilį (kad ir seną) nevažiuokite niekur art į jokius fabrikus, nebent su tikslu kaip studentas vytenis, pinigais čia nesninga tikrai!!!
 
p.s. šiame tekste gali būti klaidų, nepykite, neturiu laiko jo redaguot ir tvarkyt, manau esmė aiški. Sėkmės renkantis tarp emigracijos ir pastovaus gyvenimo :rolleyes:

prikeliam temą, kadangi netikėtai perskaičiau/atradau šią temą ir noriu pasidalinti savo istorija
2010 metais dirbau šitame pačiame fabrike apie menesi laiko
isisdarbinau per įdarbinimo agentūrą quattro recruitment esančią Norwich mieste (žiūrėti nuorodą žemiau)
http://www.quattrorecruitment.co.uk/
dar ir dabar jie siūlo darbą waton'e pasižiūrėkite patys (search jobs)
beje tai buvo pirmas mano darbas uk.
agentūrai vadovavo Draghamir ar kažkoks panašus vardas, anglų kalba jo nepriekaištinga, bet jis ne anglas, važinėja su trečios klasės apynauju BMW, dar lietuvis vienas dirbo tomas berods. na neesmė. pradžia maždauk tokia: atėjau, pakalbėjau, pasiūlė darbą, sekančią dieną važiavom į fabriką apmokymams (training)
vieną kolegą iš mūsų automobilio iškart išmetė net neįdarbinus, nes nusispjovė automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra kitoje gatvės pusėje. priėjus prie fabriko per apie 50 metrų jau jaučiasi "mirties kvapas", kraujo, kiaulių, skerdienos, net neįsivaizduoju kaip vasarą, bet žiemą kad taip dvokt. prieš pereinant gatvę pravažiuoja gyvulius tranportuojanti "fura", kiaulės žviegia,- pirmos mintys: na ir papuoliau...
trainingas praeitas, ryt pirma darbo naktis, pasakė taip: dirbsit po 12 valandų, 4 dirbat, keturias laisva, kadangi dabar labai daug darbo nes artėja kalėdos gali būt ir daugiau.pirma diena buvo dešrelių ceche (pastato dydis ir plotas tikrai nemažas).
įeinam į valgyklą, pasitinka lietuvis Tomas paaiškina kaip apsirengti, pasiimi kelnes, chalatą baltą, guminius botu, tinklinę kepuraitę ir statybininko šalmą, einame į rūbinę, pasirodo kad rūbinėje nėra laisvų spintelių susidėti daiktams, visi naujokai viską meta ant suoliuko, esame perspėjami kad darbo vietoje negalime turėt pašalinių daiktų: telefonų, piniginių ir t.t. taip pat galit būt iškratyti ir patikrinti. bet negi paliksiu,- teko pasiimt, kad nepavogtų. dešrelių ceche +3 laipsniai, prie pat faršą darbo su maišyklėm ten 0 (zjbys su guminiais dirbti...) klaiki naktis 12 valandų su viena 20 minučių pertrauka per kurią 10 minučių valgiau 5 lipau laiptais iš trečio į pirmą ir atgal kad parūkyt. visi sustoja prie ilgo stalo, turi žirkles ir karpai dešreles po 10 iš aparato važiuojančias, pamatė kad nespeju, po pusvalandžio stovėjau kitam linijos gale ir pakavau viską į akcijines dėžutes. dirbo ten lietuviai, latviai, lenkų nebuvo ten, ceche iškart už akių užkliuvo dvi akmens amžiaus kameros(paklausus seniau dirbančio darbuotojo jis teigė: neveikia, čia dėl vaizdo). darbo greitis nežmoniškas, varo visi kaip išprotėję, jau buvau lietuvoje dirbęs pakavime, tai nebuvo man naujiena. liniją net pastoviai tekdavo stabdyti, nes nespėdavo žmonės. baigėsi pamaina, laimingas, kad atkentėjau lekiu iki parkingo ir važiuojam namo. mašinoje visi dvokė fabriku, rūbų skalbimas po savaitės nepanaikino kvapo.
gyvenome Norwich mieste. Miestas man patiko ir net labai: centras didelis, senų pilių yra, klubų gatvė, visgi kažkada šis miestas buvo Anglijos sostine, einant per centrą juodžių ir babajų nesimato, ko nepasakysi apie kad ir Londoną. nuo Norwich iki Watton apie 25 mylios, tai man apie valandą kelionė į vieną galą tik su automobiliu+ dar turėjau daeiti iki centro kad mane paimtų automobilis apie pusvalandis. pamainos keisdavosi 4 ir 16 valandą. miegot nelabai būdavo kada, kai darbui sugaišdavau ~15 valandų. atidirbau 4 dienas, jaučiausi permuštas, skambina vėl sako ateik ir ryt į naktinę nes labai daug dabo, kas belieka, reikia eit, nesispardysi juk tik atvažiavęs. nusiuntė su tokiu lietuviu į kambariuką, atveža ten biną su kiaulių skrandžiais ir sako va maišiukai, va skrandžiai, dekit po 5. aš jautrus kvapams, pradėjau žiaugčiot, vos nevemiu, o šalia latviai dirba ir žvengia, atėjo leaderis sako ko taip lėtai dirbi, pasakiau situaciją, sako gerai kitą darbą duosim, atvežė kitą biną, plastikinių dežių, kitam bin'e kiaulių kojos. sako dėk po 30 į dežė ir ant linijos, na tai jau nebuvo taip žiauru, bet geriau net negalvoti ką darai.
kitą dieną pasakiau nuėjęs į agentūrą, kad manęs daugiau ten nesiūstų, nesiuntė, nusiuntė kitur, dirbau karbonadų ar kažkas panašaus ceche. dirbam o virš linijos kambariukas, sėdi vaizeriai ir stebi, jei kas nepatinka rėkia iškart, pasirodo kad ta stora boba su baltu šalmu yra lenkė,- smagu. Dirbau mėsos pjaustymo ceche, užsimauni metalinę pirštinę, peilį į kitą ranką ir pirmyn. Dėl šaltos temperatūros mane pradejo varyt į tualetą, dirbu pirmame aukšte, o WC trečiame, dar pabandyk dažniau pavaikščiot, tai rėkt pradeda, tipo tu stabdai liniją, per tave mes nepadarysim target‘o. Po 10 dienų pasijutau blogai, pakilo tempertūra, pamatavus rodė 40,5 nelabai juokinga, paskambinau į agentųrą ir pasakiau kad noriu laisvų, tie putotis pradėjo, sako pas mus tiek daug darbo o tu neateini, aš jiem pasakiau kad sergu, na šiaip taip davė dvi išeigines. Iki kalėdų taip ir vargau, prisižiūrėjau tokių dalykų, kad dešreles valgyti praėjo noras, kaip spjaudo į mėsą, snargliuoja. Vieną kart pritrūko mėsos, tada atvežė gražinimo dešrelių paletę, liepė keliems mūsų viką ištraukt iš celofanų, o smirda tos dešrelės neapsakomai, kitos atrodo kad jau pradėję pūti, suvertė viską į maišyklę, karštu vandeniu praplovė, dadėjo šviežios mėsos ir dšrelės vel kaip naujos. Dieną kaip tik Lidl parduotuvėje buvau, kai pamačiau tas dešreles žiaugčioti pradėjau, net kramtoma guma nepadėjo. Mėsoje kaulai mažesni ir kremzlės ne bėda, nes maišyklė puikiai juos sutvarko... prisiklausiau įvairių istorijų kaip žmonės ten atsidūrė, kiek ir kokių darbų pakeitė. Lengviausias darbas buvo plauti bin‘us su šlanga, kurį dirbau gal 2 dienas.
 
Iki kalėdų pradirbau, paskui buvo taip 3 kart iš eilės pakviečia į darbą, keliesi anksčiausiai, atvažiuoji, padirbi nuo 15 minučių iki valandos, ateina superwaizeris, perskaičiuoja žmones, tada sako tu tu ir tu eini namo, nes šiandien nėra toks didelis užsakymas, pradėjau pykt ant agentūros, skambinu jiems vos nesikolioju kam jie gaišina mano laiką, juk kiekvienas nuvažiavimas kainuoja ( mokėdavom vairuotojui po 6 svarus už kiekvieną reisą į abu galus)
paskui į darbą agentūra nebekvietė sako: nėra darbo. tris savaites vaikščiojau po miesta, bet taip nieko ir neradau, niekas nenorėjo manęs priimti, nes neturėjau Home office ir National insurance, o agentūrų ten nemažai Norwich mieste. Šiaip netaip susiradau seną pažįstamą kitame mieste, pakalbėjau, susitariau kad laikinai atsikelsiu pasjį, nes man jau bankrotas artėja, taip ir padariau, po 2 savaičių dirbau kitame darbe, po 8 valandas per dieną po 5-6 dienas per savaitė, tai buvo rojus po mėsos fabriko, vat tokia vat istorija.
susidaryta nuomonė apie ten dirbančius IMHO (mano kuklia nuomone vert. iš anglu k.)
Normaliausi žmonės ten anglai
Lenkai- nususėliai ir tinginiai,
Latviai- netradiciško mąstymo visi iki šiol sutikti
Lietuviai- visų rankos į save, labai mažai normalių buvo, visi parazitai, o ypač turintys full time (pilną darbo sutartį) Mariau (line leader) tik neduok die aš tave dar kart sutiksiu gyvenime, kad šitap iš tautiečiu savo tyčiotis.
 
Ar verta ten dirbti?- spręskite patys, aš nerekomenduoju, sveikatos gadinimas. Vaistai brangiau kainuos, nei tie svarai verti.
Nepirkite crankswich foods produkcijos
http://www.cranswick.plc.uk/
 
galvojate apie emigraciją?
Skaičiuojate ir verčiate svarus į litus bei galvojate oho kiek uždirbau, juk kiek laiko Lietuvoje taupyčiau šiuos pinigus. Dabar pagalvokite iš naujo, anglijos mastu jus gavote pencus, įsikalkite sau į galvą kad nei UK, nei norvegijoj, nei šveicarijoje, niekur už minimumą gerai negyvensite, būsite atmatos ir ubagai, tad jei turite darbą lietuvoje ir gaunate bent kiek daugiau nei minimumą, turite šeimą, antrą pusę, savo būstą, automobilį (kad ir seną) nevažiuokite niekur art į jokius fabrikus, nebent su tikslu kaip studentas vytenis, pinigais čia nesninga tikrai!!!
 
p.s. šiame tekste gali būti klaidų, nepykite, neturiu laiko jo redaguot ir tvarkyt, manau esmė aiški. Sėkmės renkantis tarp emigracijos ir pastovaus gyvenimo :rolleyes:

prikeliam temą, kadangi netikėtai perskaičiau/atradau šią temą ir noriu pasidalinti savo istorija
2010 metais dirbau šitame pačiame fabrike apie menesi laiko
isisdarbinau per įdarbinimo agentūrą quattro recruitment esančią Norwich mieste (žiūrėti nuorodą žemiau)
http://www.quattrorecruitment.co.uk/
dar ir dabar jie siūlo darbą waton'e pasižiūrėkite patys (search jobs)
beje tai buvo pirmas mano darbas uk.
agentūrai vadovavo Draghamir ar kažkoks panašus vardas, anglų kalba jo nepriekaištinga, bet jis ne anglas, važinėja su trečios klasės apynauju BMW, dar lietuvis vienas dirbo tomas berods. na neesmė. pradžia maždauk tokia: atėjau, pakalbėjau, pasiūlė darbą, sekančią dieną važiavom į fabriką apmokymams (training)
vieną kolegą iš mūsų automobilio iškart išmetė net neįdarbinus, nes nusispjovė automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra kitoje gatvės pusėje. priėjus prie fabriko per apie 50 metrų jau jaučiasi "mirties kvapas", kraujo, kiaulių, skerdienos, net neįsivaizduoju kaip vasarą, bet žiemą kad taip dvokt. prieš pereinant gatvę pravažiuoja gyvulius tranportuojanti "fura", kiaulės žviegia,- pirmos mintys: na ir papuoliau...
trainingas praeitas, ryt pirma darbo naktis, pasakė taip: dirbsit po 12 valandų, 4 dirbat, keturias laisva, kadangi dabar labai daug darbo nes artėja kalėdos gali būt ir daugiau.pirma diena buvo dešrelių ceche (pastato dydis ir plotas tikrai nemažas).
įeinam į valgyklą, pasitinka lietuvis Tomas paaiškina kaip apsirengti, pasiimi kelnes, chalatą baltą, guminius botu, tinklinę kepuraitę ir statybininko šalmą, einame į rūbinę, pasirodo kad rūbinėje nėra laisvų spintelių susidėti daiktams, visi naujokai viską meta ant suoliuko, esame perspėjami kad darbo vietoje negalime turėt pašalinių daiktų: telefonų, piniginių ir t.t. taip pat galit būt iškratyti ir patikrinti. bet negi paliksiu,- teko pasiimt, kad nepavogtų. dešrelių ceche +3 laipsniai, prie pat faršą darbo su maišyklėm ten 0 (zjbys su guminiais dirbti...) klaiki naktis 12 valandų su viena 20 minučių pertrauka per kurią 10 minučių valgiau 5 lipau laiptais iš trečio į pirmą ir atgal kad parūkyt. visi sustoja prie ilgo stalo, turi žirkles ir karpai dešreles po 10 iš aparato važiuojančias, pamatė kad nespeju, po pusvalandžio stovėjau kitam linijos gale ir pakavau viską į akcijines dėžutes. dirbo ten lietuviai, latviai, lenkų nebuvo ten, ceche iškart už akių užkliuvo dvi akmens amžiaus kameros(paklausus seniau dirbančio darbuotojo jis teigė: neveikia, čia dėl vaizdo). darbo greitis nežmoniškas, varo visi kaip išprotėję, jau buvau lietuvoje dirbęs pakavime, tai nebuvo man naujiena. liniją net pastoviai tekdavo stabdyti, nes nespėdavo žmonės. baigėsi pamaina, laimingas, kad atkentėjau lekiu iki parkingo ir važiuojam namo. mašinoje visi dvokė fabriku, rūbų skalbimas po savaitės nepanaikino kvapo.
gyvenome Norwich mieste. Miestas man patiko ir net labai: centras didelis, senų pilių yra, klubų gatvė, visgi kažkada šis miestas buvo Anglijos sostine, einant per centrą juodžių ir babajų nesimato, ko nepasakysi apie kad ir Londoną. nuo Norwich iki Watton apie 25 mylios, tai man apie valandą kelionė į vieną galą tik su automobiliu+ dar turėjau daeiti iki centro kad mane paimtų automobilis apie pusvalandis. pamainos keisdavosi 4 ir 16 valandą. miegot nelabai būdavo kada, kai darbui sugaišdavau ~15 valandų. atidirbau 4 dienas, jaučiausi permuštas, skambina vėl sako ateik ir ryt į naktinę nes labai daug dabo, kas belieka, reikia eit, nesispardysi juk tik atvažiavęs. nusiuntė su tokiu lietuviu į kambariuką, atveža ten biną su kiaulių skrandžiais ir sako va maišiukai, va skrandžiai, dekit po 5. aš jautrus kvapams, pradėjau žiaugčiot, vos nevemiu, o šalia latviai dirba ir žvengia, atėjo leaderis sako ko taip lėtai dirbi, pasakiau situaciją, sako gerai kitą darbą duosim, atvežė kitą biną, plastikinių dežių, kitam bin'e kiaulių kojos. sako dėk po 30 į dežė ir ant linijos, na tai jau nebuvo taip žiauru, bet geriau net negalvoti ką darai.
kitą dieną pasakiau nuėjęs į agentūrą, kad manęs daugiau ten nesiūstų, nesiuntė, nusiuntė kitur, dirbau karbonadų ar kažkas panašaus ceche. dirbam o virš linijos kambariukas, sėdi vaizeriai ir stebi, jei kas nepatinka rėkia iškart, pasirodo kad ta stora boba su baltu šalmu yra lenkė,- smagu. Dirbau mėsos pjaustymo ceche, užsimauni metalinę pirštinę, peilį į kitą ranką ir pirmyn. Dėl šaltos temperatūros mane pradejo varyt į tualetą, dirbu pirmame aukšte, o WC trečiame, dar pabandyk dažniau pavaikščiot, tai rėkt pradeda, tipo tu stabdai liniją, per tave mes nepadarysim target‘o. Po 10 dienų pasijutau blogai, pakilo tempertūra, pamatavus rodė 40,5 nelabai juokinga, paskambinau į agentųrą ir pasakiau kad noriu laisvų, tie putotis pradėjo, sako pas mus tiek daug darbo o tu neateini, aš jiem pasakiau kad sergu, na šiaip taip davė dvi išeigines. Iki kalėdų taip ir vargau, prisižiūrėjau tokių dalykų, kad dešreles valgyti praėjo noras, kaip spjaudo į mėsą, snargliuoja. Vieną kart pritrūko mėsos, tada atvežė gražinimo dešrelių paletę, liepė keliems mūsų viką ištraukt iš celofanų, o smirda tos dešrelės neapsakomai, kitos atrodo kad jau pradėję pūti, suvertė viską į maišyklę, karštu vandeniu praplovė, dadėjo šviežios mėsos ir dšrelės vel kaip naujos. Dieną kaip tik Lidl parduotuvėje buvau, kai pamačiau tas dešreles žiaugčioti pradėjau, net kramtoma guma nepadėjo. Mėsoje kaulai mažesni ir kremzlės ne bėda, nes maišyklė puikiai juos sutvarko... prisiklausiau įvairių istorijų kaip žmonės ten atsidūrė, kiek ir kokių darbų pakeitė. Lengviausias darbas buvo plauti bin‘us su šlanga, kurį dirbau gal 2 dienas.
 
Iki kalėdų pradirbau, paskui buvo taip 3 kart iš eilės pakviečia į darbą, keliesi anksčiausiai, atvažiuoji, padirbi nuo 15 minučių iki valandos, ateina superwaizeris, perskaičiuoja žmones, tada sako tu tu ir tu eini namo, nes šiandien nėra toks didelis užsakymas, pradėjau pykt ant agentūros, skambinu jiems vos nesikolioju kam jie gaišina mano laiką, juk kiekvienas nuvažiavimas kainuoja ( mokėdavom vairuotojui po 6 svarus už kiekvieną reisą į abu galus)
paskui į darbą agentūra nebekvietė sako: nėra darbo. tris savaites vaikščiojau po miesta, bet taip nieko ir neradau, niekas nenorėjo manęs priimti, nes neturėjau Home office ir National insurance, o agentūrų ten nemažai Norwich mieste. Šiaip netaip susiradau seną pažįstamą kitame mieste, pakalbėjau, susitariau kad laikinai atsikelsiu pasjį, nes man jau bankrotas artėja, taip ir padariau, po 2 savaičių dirbau kitame darbe, po 8 valandas per dieną po 5-6 dienas per savaitė, tai buvo rojus po mėsos fabriko, vat tokia vat istorija.
susidaryta nuomonė apie ten dirbančius IMHO (mano kuklia nuomone vert. iš anglu k.)
Normaliausi žmonės ten anglai
Lenkai- nususėliai ir tinginiai,
Latviai- netradiciško mąstymo visi iki šiol sutikti
Lietuviai- visų rankos į save, labai mažai normalių buvo, visi parazitai, o ypač turintys full time (pilną darbo sutartį) Mariau (line leader) tik neduok die aš tave dar kart sutiksiu gyvenime, kad šitap iš tautiečiu savo tyčiotis.
 
Ar verta ten dirbti?- spręskite patys, aš nerekomenduoju, sveikatos gadinimas. Vaistai brangiau kainuos, nei tie svarai verti.
Nepirkite crankswich foods produkcijos
http://www.cranswick.plc.uk/
 
galvojate apie emigraciją?
Skaičiuojate ir verčiate svarus į litus bei galvojate oho kiek uždirbau, juk kiek laiko Lietuvoje taupyčiau šiuos pinigus. Dabar pagalvokite iš naujo, anglijos mastu jus gavote pencus, įsikalkite sau į galvą kad nei UK, nei norvegijoj, nei šveicarijoje, niekur už minimumą gerai negyvensite, būsite atmatos ir ubagai, tad jei turite darbą lietuvoje ir gaunate bent kiek daugiau nei minimumą, turite šeimą, antrą pusę, savo būstą, automobilį (kad ir seną) nevažiuokite niekur art į jokius fabrikus, nebent su tikslu kaip studentas vytenis, pinigais čia nesninga tikrai!!!
 
p.s. šiame tekste gali būti klaidų, nepykite, neturiu laiko jo redaguot ir tvarkyt, manau esmė aiški. Sėkmės renkantis tarp emigracijos ir pastovaus gyvenimo :rolleyes:

prikeliam temą, kadangi netikėtai perskaičiau/atradau šią temą ir noriu pasidalinti savo istorija
2010 metais dirbau šitame pačiame fabrike apie menesi laiko
isisdarbinau per įdarbinimo agentūrą quattro recruitment esančią Norwich mieste (žiūrėti nuorodą žemiau)
http://www.quattrorecruitment.co.uk/
dar ir dabar jie siūlo darbą waton'e pasižiūrėkite patys (search jobs)
beje tai buvo pirmas mano darbas uk.
agentūrai vadovavo Draghamir ar kažkoks panašus vardas, anglų kalba jo nepriekaištinga, bet jis ne anglas, važinėja su trečios klasės apynauju BMW, dar lietuvis vienas dirbo tomas berods. na neesmė. pradžia maždauk tokia: atėjau, pakalbėjau, pasiūlė darbą, sekančią dieną važiavom į fabriką apmokymams (training)
vieną kolegą iš mūsų automobilio iškart išmetė net neįdarbinus, nes nusispjovė automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra kitoje gatvės pusėje. priėjus prie fabriko per apie 50 metrų jau jaučiasi "mirties kvapas", kraujo, kiaulių, skerdienos, net neįsivaizduoju kaip vasarą, bet žiemą kad taip dvokt. prieš pereinant gatvę pravažiuoja gyvulius tranportuojanti "fura", kiaulės žviegia,- pirmos mintys: na ir papuoliau...
trainingas praeitas, ryt pirma darbo naktis, pasakė taip: dirbsit po 12 valandų, 4 dirbat, keturias laisva, kadangi dabar labai daug darbo nes artėja kalėdos gali būt ir daugiau.pirma diena buvo dešrelių ceche (pastato dydis ir plotas tikrai nemažas).
įeinam į valgyklą, pasitinka lietuvis Tomas paaiškina kaip apsirengti, pasiimi kelnes, chalatą baltą, guminius botu, tinklinę kepuraitę ir statybininko šalmą, einame į rūbinę, pasirodo kad rūbinėje nėra laisvų spintelių susidėti daiktams, visi naujokai viską meta ant suoliuko, esame perspėjami kad darbo vietoje negalime turėt pašalinių daiktų: telefonų, piniginių ir t.t. taip pat galit būt iškratyti ir patikrinti. bet negi paliksiu,- teko pasiimt, kad nepavogtų. dešrelių ceche +3 laipsniai, prie pat faršą darbo su maišyklėm ten 0 (zjbys su guminiais dirbti...) klaiki naktis 12 valandų su viena 20 minučių pertrauka per kurią 10 minučių valgiau 5 lipau laiptais iš trečio į pirmą ir atgal kad parūkyt. visi sustoja prie ilgo stalo, turi žirkles ir karpai dešreles po 10 iš aparato važiuojančias, pamatė kad nespeju, po pusvalandžio stovėjau kitam linijos gale ir pakavau viską į akcijines dėžutes. dirbo ten lietuviai, latviai, lenkų nebuvo ten, ceche iškart už akių užkliuvo dvi akmens amžiaus kameros(paklausus seniau dirbančio darbuotojo jis teigė: neveikia, čia dėl vaizdo). darbo greitis nežmoniškas, varo visi kaip išprotėję, jau buvau lietuvoje dirbęs pakavime, tai nebuvo man naujiena. liniją net pastoviai tekdavo stabdyti, nes nespėdavo žmonės. baigėsi pamaina, laimingas, kad atkentėjau lekiu iki parkingo ir važiuojam namo. mašinoje visi dvokė fabriku, rūbų skalbimas po savaitės nepanaikino kvapo.
gyvenome Norwich mieste. Miestas man patiko ir net labai: centras didelis, senų pilių yra, klubų gatvė, visgi kažkada šis miestas buvo Anglijos sostine, einant per centrą juodžių ir babajų nesimato, ko nepasakysi apie kad ir Londoną. nuo Norwich iki Watton apie 25 mylios, tai man apie valandą kelionė į vieną galą tik su automobiliu+ dar turėjau daeiti iki centro kad mane paimtų automobilis apie pusvalandis. pamainos keisdavosi 4 ir 16 valandą. miegot nelabai būdavo kada, kai darbui sugaišdavau ~15 valandų. atidirbau 4 dienas, jaučiausi permuštas, skambina vėl sako ateik ir ryt į naktinę nes labai daug dabo, kas belieka, reikia eit, nesispardysi juk tik atvažiavęs. nusiuntė su tokiu lietuviu į kambariuką, atveža ten biną su kiaulių skrandžiais ir sako va maišiukai, va skrandžiai, dekit po 5. aš jautrus kvapams, pradėjau žiaugčiot, vos nevemiu, o šalia latviai dirba ir žvengia, atėjo leaderis sako ko taip lėtai dirbi, pasakiau situaciją, sako gerai kitą darbą duosim, atvežė kitą biną, plastikinių dežių, kitam bin'e kiaulių kojos. sako dėk po 30 į dežė ir ant linijos, na tai jau nebuvo taip žiauru, bet geriau net negalvoti ką darai.
kitą dieną pasakiau nuėjęs į agentūrą, kad manęs daugiau ten nesiūstų, nesiuntė, nusiuntė kitur, dirbau karbonadų ar kažkas panašaus ceche. dirbam o virš linijos kambariukas, sėdi vaizeriai ir stebi, jei kas nepatinka rėkia iškart, pasirodo kad ta stora boba su baltu šalmu yra lenkė,- smagu. Dirbau mėsos pjaustymo ceche, užsimauni metalinę pirštinę, peilį į kitą ranką ir pirmyn. Dėl šaltos temperatūros mane pradejo varyt į tualetą, dirbu pirmame aukšte, o WC trečiame, dar pabandyk dažniau pavaikščiot, tai rėkt pradeda, tipo tu stabdai liniją, per tave mes nepadarysim target‘o. Po 10 dienų pasijutau blogai, pakilo tempertūra, pamatavus rodė 40,5 nelabai juokinga, paskambinau į agentųrą ir pasakiau kad noriu laisvų, tie putotis pradėjo, sako pas mus tiek daug darbo o tu neateini, aš jiem pasakiau kad sergu, na šiaip taip davė dvi išeigines. Iki kalėdų taip ir vargau, prisižiūrėjau tokių dalykų, kad dešreles valgyti praėjo noras, kaip spjaudo į mėsą, snargliuoja. Vieną kart pritrūko mėsos, tada atvežė gražinimo dešrelių paletę, liepė keliems mūsų viką ištraukt iš celofanų, o smirda tos dešrelės neapsakomai, kitos atrodo kad jau pradėję pūti, suvertė viską į maišyklę, karštu vandeniu praplovė, dadėjo šviežios mėsos ir dšrelės vel kaip naujos. Dieną kaip tik Lidl parduotuvėje buvau, kai pamačiau tas dešreles žiaugčioti pradėjau, net kramtoma guma nepadėjo. Mėsoje kaulai mažesni ir kremzlės ne bėda, nes maišyklė puikiai juos sutvarko... prisiklausiau įvairių istorijų kaip žmonės ten atsidūrė, kiek ir kokių darbų pakeitė. Lengviausias darbas buvo plauti bin‘us su šlanga, kurį dirbau gal 2 dienas.
 
Iki kalėdų pradirbau, paskui buvo taip 3 kart iš eilės pakviečia į darbą, keliesi anksčiausiai, atvažiuoji, padirbi nuo 15 minučių iki valandos, ateina superwaizeris, perskaičiuoja žmones, tada sako tu tu ir tu eini namo, nes šiandien nėra toks didelis užsakymas, pradėjau pykt ant agentūros, skambinu jiems vos nesikolioju kam jie gaišina mano laiką, juk kiekvienas nuvažiavimas kainuoja ( mokėdavom vairuotojui po 6 svarus už kiekvieną reisą į abu galus)
paskui į darbą agentūra nebekvietė sako: nėra darbo. tris savaites vaikščiojau po miesta, bet taip nieko ir neradau, niekas nenorėjo manęs priimti, nes neturėjau Home office ir National insurance, o agentūrų ten nemažai Norwich mieste. Šiaip netaip susiradau seną pažįstamą kitame mieste, pakalbėjau, susitariau kad laikinai atsikelsiu pasjį, nes man jau bankrotas artėja, taip ir padariau, po 2 savaičių dirbau kitame darbe, po 8 valandas per dieną po 5-6 dienas per savaitė, tai buvo rojus po mėsos fabriko, vat tokia vat istorija.
susidaryta nuomonė apie ten dirbančius IMHO (mano kuklia nuomone vert. iš anglu k.)
Normaliausi žmonės ten anglai
Lenkai- nususėliai ir tinginiai,
Latviai- netradiciško mąstymo visi iki šiol sutikti
Lietuviai- visų rankos į save, labai mažai normalių buvo, visi parazitai, o ypač turintys full time (pilną darbo sutartį) Mariau (line leader) tik neduok die aš tave dar kart sutiksiu gyvenime, kad šitap iš tautiečiu savo tyčiotis.
 
Ar verta ten dirbti?- spręskite patys, aš nerekomenduoju, sveikatos gadinimas. Vaistai brangiau kainuos, nei tie svarai verti.
Nepirkite crankswich foods produkcijos
http://www.cranswick.plc.uk/
 
galvojate apie emigraciją?
Skaičiuojate ir verčiate svarus į litus bei galvojate oho kiek uždirbau, juk kiek laiko Lietuvoje taupyčiau šiuos pinigus. Dabar pagalvokite iš naujo, anglijos mastu jus gavote pencus, įsikalkite sau į galvą kad nei UK, nei norvegijoj, nei šveicarijoje, niekur už minimumą gerai negyvensite, būsite atmatos ir ubagai, tad jei turite darbą lietuvoje ir gaunate bent kiek daugiau nei minimumą, turite šeimą, antrą pusę, savo būstą, automobilį (kad ir seną) nevažiuokite niekur art į jokius fabrikus, nebent su tikslu kaip studentas vytenis, pinigais čia nesninga tikrai!!!
 
p.s. šiame tekste gali būti klaidų, nepykite, neturiu laiko jo redaguot ir tvarkyt, manau esmė aiški. Sėkmės renkantis tarp emigracijos ir pastovaus gyvenimo :rolleyes:

prikeliam temą, kadangi netikėtai perskaičiau/atradau šią temą ir noriu pasidalinti savo istorija
2010 metais dirbau šitame pačiame fabrike apie menesi laiko
isisdarbinau per įdarbinimo agentūrą quattro recruitment esančią Norwich mieste (žiūrėti nuorodą žemiau)
http://www.quattrorecruitment.co.uk/
dar ir dabar jie siūlo darbą waton'e pasižiūrėkite patys (search jobs)
beje tai buvo pirmas mano darbas uk.
agentūrai vadovavo Draghamir ar kažkoks panašus vardas, anglų kalba jo nepriekaištinga, bet jis ne anglas, važinėja su trečios klasės apynauju BMW, dar lietuvis vienas dirbo tomas berods. na neesmė. pradžia maždauk tokia: atėjau, pakalbėjau, pasiūlė darbą, sekančią dieną važiavom į fabriką apmokymams (training)
vieną kolegą iš mūsų automobilio iškart išmetė net neįdarbinus, nes nusispjovė automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra kitoje gatvės pusėje. priėjus prie fabriko per apie 50 metrų jau jaučiasi "mirties kvapas", kraujo, kiaulių, skerdienos, net neįsivaizduoju kaip vasarą, bet žiemą kad taip dvokt. prieš pereinant gatvę pravažiuoja gyvulius tranportuojanti "fura", kiaulės žviegia,- pirmos mintys: na ir papuoliau...
trainingas praeitas, ryt pirma darbo naktis, pasakė taip: dirbsit po 12 valandų, 4 dirbat, keturias laisva, kadangi dabar labai daug darbo nes artėja kalėdos gali būt ir daugiau.pirma diena buvo dešrelių ceche (pastato dydis ir plotas tikrai nemažas).
įeinam į valgyklą, pasitinka lietuvis Tomas paaiškina kaip apsirengti, pasiimi kelnes, chalatą baltą, guminius botu, tinklinę kepuraitę ir statybininko šalmą, einame į rūbinę, pasirodo kad rūbinėje nėra laisvų spintelių susidėti daiktams, visi naujokai viską meta ant suoliuko, esame perspėjami kad darbo vietoje negalime turėt pašalinių daiktų: telefonų, piniginių ir t.t. taip pat galit būt iškratyti ir patikrinti. bet negi paliksiu,- teko pasiimt, kad nepavogtų. dešrelių ceche +3 laipsniai, prie pat faršą darbo su maišyklėm ten 0 (zjbys su guminiais dirbti...) klaiki naktis 12 valandų su viena 20 minučių pertrauka per kurią 10 minučių valgiau 5 lipau laiptais iš trečio į pirmą ir atgal kad parūkyt. visi sustoja prie ilgo stalo, turi žirkles ir karpai dešreles po 10 iš aparato važiuojančias, pamatė kad nespeju, po pusvalandžio stovėjau kitam linijos gale ir pakavau viską į akcijines dėžutes. dirbo ten lietuviai, latviai, lenkų nebuvo ten, ceche iškart už akių užkliuvo dvi akmens amžiaus kameros(paklausus seniau dirbančio darbuotojo jis teigė: neveikia, čia dėl vaizdo). darbo greitis nežmoniškas, varo visi kaip išprotėję, jau buvau lietuvoje dirbęs pakavime, tai nebuvo man naujiena. liniją net pastoviai tekdavo stabdyti, nes nespėdavo žmonės. baigėsi pamaina, laimingas, kad atkentėjau lekiu iki parkingo ir važiuojam namo. mašinoje visi dvokė fabriku, rūbų skalbimas po savaitės nepanaikino kvapo.
gyvenome Norwich mieste. Miestas man patiko ir net labai: centras didelis, senų pilių yra, klubų gatvė, visgi kažkada šis miestas buvo Anglijos sostine, einant per centrą juodžių ir babajų nesimato, ko nepasakysi apie kad ir Londoną. nuo Norwich iki Watton apie 25 mylios, tai man apie valandą kelionė į vieną galą tik su automobiliu+ dar turėjau daeiti iki centro kad mane paimtų automobilis apie pusvalandis. pamainos keisdavosi 4 ir 16 valandą. miegot nelabai būdavo kada, kai darbui sugaišdavau ~15 valandų. atidirbau 4 dienas, jaučiausi permuštas, skambina vėl sako ateik ir ryt į naktinę nes labai daug dabo, kas belieka, reikia eit, nesispardysi juk tik atvažiavęs. nusiuntė su tokiu lietuviu į kambariuką, atveža ten biną su kiaulių skrandžiais ir sako va maišiukai, va skrandžiai, dekit po 5. aš jautrus kvapams, pradėjau žiaugčiot, vos nevemiu, o šalia latviai dirba ir žvengia, atėjo leaderis sako ko taip lėtai dirbi, pasakiau situaciją, sako gerai kitą darbą duosim, atvežė kitą biną, plastikinių dežių, kitam bin'e kiaulių kojos. sako dėk po 30 į dežė ir ant linijos, na tai jau nebuvo taip žiauru, bet geriau net negalvoti ką darai.
kitą dieną pasakiau nuėjęs į agentūrą, kad manęs daugiau ten nesiūstų, nesiuntė, nusiuntė kitur, dirbau karbonadų ar kažkas panašaus ceche. dirbam o virš linijos kambariukas, sėdi vaizeriai ir stebi, jei kas nepatinka rėkia iškart, pasirodo kad ta stora boba su baltu šalmu yra lenkė,- smagu. Dirbau mėsos pjaustymo ceche, užsimauni metalinę pirštinę, peilį į kitą ranką ir pirmyn. Dėl šaltos temperatūros mane pradejo varyt į tualetą, dirbu pirmame aukšte, o WC trečiame, dar pabandyk dažniau pavaikščiot, tai rėkt pradeda, tipo tu stabdai liniją, per tave mes nepadarysim target‘o. Po 10 dienų pasijutau blogai, pakilo tempertūra, pamatavus rodė 40,5 nelabai juokinga, paskambinau į agentųrą ir pasakiau kad noriu laisvų, tie putotis pradėjo, sako pas mus tiek daug darbo o tu neateini, aš jiem pasakiau kad sergu, na šiaip taip davė dvi išeigines. Iki kalėdų taip ir vargau, prisižiūrėjau tokių dalykų, kad dešreles valgyti praėjo noras, kaip spjaudo į mėsą, snargliuoja. Vieną kart pritrūko mėsos, tada atvežė gražinimo dešrelių paletę, liepė keliems mūsų viką ištraukt iš celofanų, o smirda tos dešrelės neapsakomai, kitos atrodo kad jau pradėję pūti, suvertė viską į maišyklę, karštu vandeniu praplovė, dadėjo šviežios mėsos ir dšrelės vel kaip naujos. Dieną kaip tik Lidl parduotuvėje buvau, kai pamačiau tas dešreles žiaugčioti pradėjau, net kramtoma guma nepadėjo. Mėsoje kaulai mažesni ir kremzlės ne bėda, nes maišyklė puikiai juos sutvarko... prisiklausiau įvairių istorijų kaip žmonės ten atsidūrė, kiek ir kokių darbų pakeitė. Lengviausias darbas buvo plauti bin‘us su šlanga, kurį dirbau gal 2 dienas.
 
Iki kalėdų pradirbau, paskui buvo taip 3 kart iš eilės pakviečia į darbą, keliesi anksčiausiai, atvažiuoji, padirbi nuo 15 minučių iki valandos, ateina superwaizeris, perskaičiuoja žmones, tada sako tu tu ir tu eini namo, nes šiandien nėra toks didelis užsakymas, pradėjau pykt ant agentūros, skambinu jiems vos nesikolioju kam jie gaišina mano laiką, juk kiekvienas nuvažiavimas kainuoja ( mokėdavom vairuotojui po 6 svarus už kiekvieną reisą į abu galus)
paskui į darbą agentūra nebekvietė sako: nėra darbo. tris savaites vaikščiojau po miesta, bet taip nieko ir neradau, niekas nenorėjo manęs priimti, nes neturėjau Home office ir National insurance, o agentūrų ten nemažai Norwich mieste. Šiaip netaip susiradau seną pažįstamą kitame mieste, pakalbėjau, susitariau kad laikinai atsikelsiu pasjį, nes man jau bankrotas artėja, taip ir padariau, po 2 savaičių dirbau kitame darbe, po 8 valandas per dieną po 5-6 dienas per savaitė, tai buvo rojus po mėsos fabriko, vat tokia vat istorija.
susidaryta nuomonė apie ten dirbančius IMHO (mano kuklia nuomone vert. iš anglu k.)
Normaliausi žmonės ten anglai
Lenkai- nususėliai ir tinginiai,
Latviai- netradiciško mąstymo visi iki šiol sutikti
Lietuviai- visų rankos į save, labai mažai normalių buvo, visi parazitai, o ypač turintys full time (pilną darbo sutartį) Mariau (line leader) tik neduok die aš tave dar kart sutiksiu gyvenime, kad šitap iš tautiečiu savo tyčiotis.
 
Ar verta ten dirbti?- spręskite patys, aš nerekomenduoju, sveikatos gadinimas. Vaistai brangiau kainuos, nei tie svarai verti.
Nepirkite crankswich foods produkcijos
http://www.cranswick.plc.uk/
 
galvojate apie emigraciją?
Skaičiuojate ir verčiate svarus į litus bei galvojate oho kiek uždirbau, juk kiek laiko Lietuvoje taupyčiau šiuos pinigus. Dabar pagalvokite iš naujo, anglijos mastu jus gavote pencus, įsikalkite sau į galvą kad nei UK, nei norvegijoj, nei šveicarijoje, niekur už minimumą gerai negyvensite, būsite atmatos ir ubagai, tad jei turite darbą lietuvoje ir gaunate bent kiek daugiau nei minimumą, turite šeimą, antrą pusę, savo būstą, automobilį (kad ir seną) nevažiuokite niekur art į jokius fabrikus, nebent su tikslu kaip studentas vytenis, pinigais čia nesninga tikrai!!!
 
p.s. šiame tekste gali būti klaidų, nepykite, neturiu laiko jo redaguot ir tvarkyt, manau esmė aiški. Sėkmės renkantis tarp emigracijos ir pastovaus gyvenimo :rolleyes:

prikeliam temą, kadangi netikėtai perskaičiau/atradau šią temą ir noriu pasidalinti savo istorija
2010 metais dirbau šitame pačiame fabrike apie menesi laiko
isisdarbinau per įdarbinimo agentūrą quattro recruitment esančią Norwich mieste (žiūrėti nuorodą žemiau)
http://www.quattrorecruitment.co.uk/
dar ir dabar jie siūlo darbą waton'e pasižiūrėkite patys (search jobs)
beje tai buvo pirmas mano darbas uk.
agentūrai vadovavo Draghamir ar kažkoks panašus vardas, anglų kalba jo nepriekaištinga, bet jis ne anglas, važinėja su trečios klasės apynauju BMW, dar lietuvis vienas dirbo tomas berods. na neesmė. pradžia maždauk tokia: atėjau, pakalbėjau, pasiūlė darbą, sekančią dieną važiavom į fabriką apmokymams (training)
vieną kolegą iš mūsų automobilio iškart išmetė net neįdarbinus, nes nusispjovė automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra kitoje gatvės pusėje. priėjus prie fabriko per apie 50 metrų jau jaučiasi "mirties kvapas", kraujo, kiaulių, skerdienos, net neįsivaizduoju kaip vasarą, bet žiemą kad taip dvokt. prieš pereinant gatvę pravažiuoja gyvulius tranportuojanti "fura", kiaulės žviegia,- pirmos mintys: na ir papuoliau...
trainingas praeitas, ryt pirma darbo naktis, pasakė taip: dirbsit po 12 valandų, 4 dirbat, keturias laisva, kadangi dabar labai daug darbo nes artėja kalėdos gali būt ir daugiau.pirma diena buvo dešrelių ceche (pastato dydis ir plotas tikrai nemažas).
įeinam į valgyklą, pasitinka lietuvis Tomas paaiškina kaip apsirengti, pasiimi kelnes, chalatą baltą, guminius botu, tinklinę kepuraitę ir statybininko šalmą, einame į rūbinę, pasirodo kad rūbinėje nėra laisvų spintelių susidėti daiktams, visi naujokai viską meta ant suoliuko, esame perspėjami kad darbo vietoje negalime turėt pašalinių daiktų: telefonų, piniginių ir t.t. taip pat galit būt iškratyti ir patikrinti. bet negi paliksiu,- teko pasiimt, kad nepavogtų. dešrelių ceche +3 laipsniai, prie pat faršą darbo su maišyklėm ten 0 (zjbys su guminiais dirbti...) klaiki naktis 12 valandų su viena 20 minučių pertrauka per kurią 10 minučių valgiau 5 lipau laiptais iš trečio į pirmą ir atgal kad parūkyt. visi sustoja prie ilgo stalo, turi žirkles ir karpai dešreles po 10 iš aparato važiuojančias, pamatė kad nespeju, po pusvalandžio stovėjau kitam linijos gale ir pakavau viską į akcijines dėžutes. dirbo ten lietuviai, latviai, lenkų nebuvo ten, ceche iškart už akių užkliuvo dvi akmens amžiaus kameros(paklausus seniau dirbančio darbuotojo jis teigė: neveikia, čia dėl vaizdo). darbo greitis nežmoniškas, varo visi kaip išprotėję, jau buvau lietuvoje dirbęs pakavime, tai nebuvo man naujiena. liniją net pastoviai tekdavo stabdyti, nes nespėdavo žmonės. baigėsi pamaina, laimingas, kad atkentėjau lekiu iki parkingo ir važiuojam namo. mašinoje visi dvokė fabriku, rūbų skalbimas po savaitės nepanaikino kvapo.
gyvenome Norwich mieste. Miestas man patiko ir net labai: centras didelis, senų pilių yra, klubų gatvė, visgi kažkada šis miestas buvo Anglijos sostine, einant per centrą juodžių ir babajų nesimato, ko nepasakysi apie kad ir Londoną. nuo Norwich iki Watton apie 25 mylios, tai man apie valandą kelionė į vieną galą tik su automobiliu+ dar turėjau daeiti iki centro kad mane paimtų automobilis apie pusvalandis. pamainos keisdavosi 4 ir 16 valandą. miegot nelabai būdavo kada, kai darbui sugaišdavau ~15 valandų. atidirbau 4 dienas, jaučiausi permuštas, skambina vėl sako ateik ir ryt į naktinę nes labai daug dabo, kas belieka, reikia eit, nesispardysi juk tik atvažiavęs. nusiuntė su tokiu lietuviu į kambariuką, atveža ten biną su kiaulių skrandžiais ir sako va maišiukai, va skrandžiai, dekit po 5. aš jautrus kvapams, pradėjau žiaugčiot, vos nevemiu, o šalia latviai dirba ir žvengia, atėjo leaderis sako ko taip lėtai dirbi, pasakiau situaciją, sako gerai kitą darbą duosim, atvežė kitą biną, plastikinių dežių, kitam bin'e kiaulių kojos. sako dėk po 30 į dežė ir ant linijos, na tai jau nebuvo taip žiauru, bet geriau net negalvoti ką darai.
kitą dieną pasakiau nuėjęs į agentūrą, kad manęs daugiau ten nesiūstų, nesiuntė, nusiuntė kitur, dirbau karbonadų ar kažkas panašaus ceche. dirbam o virš linijos kambariukas, sėdi vaizeriai ir stebi, jei kas nepatinka rėkia iškart, pasirodo kad ta stora boba su baltu šalmu yra lenkė,- smagu. Dirbau mėsos pjaustymo ceche, užsimauni metalinę pirštinę, peilį į kitą ranką ir pirmyn. Dėl šaltos temperatūros mane pradejo varyt į tualetą, dirbu pirmame aukšte, o WC trečiame, dar pabandyk dažniau pavaikščiot, tai rėkt pradeda, tipo tu stabdai liniją, per tave mes nepadarysim target‘o. Po 10 dienų pasijutau blogai, pakilo tempertūra, pamatavus rodė 40,5 nelabai juokinga, paskambinau į agentųrą ir pasakiau kad noriu laisvų, tie putotis pradėjo, sako pas mus tiek daug darbo o tu neateini, aš jiem pasakiau kad sergu, na šiaip taip davė dvi išeigines. Iki kalėdų taip ir vargau, prisižiūrėjau tokių dalykų, kad dešreles valgyti praėjo noras, kaip spjaudo į mėsą, snargliuoja. Vieną kart pritrūko mėsos, tada atvežė gražinimo dešrelių paletę, liepė keliems mūsų viką ištraukt iš celofanų, o smirda tos dešrelės neapsakomai, kitos atrodo kad jau pradėję pūti, suvertė viską į maišyklę, karštu vandeniu praplovė, dadėjo šviežios mėsos ir dšrelės vel kaip naujos. Dieną kaip tik Lidl parduotuvėje buvau, kai pamačiau tas dešreles žiaugčioti pradėjau, net kramtoma guma nepadėjo. Mėsoje kaulai mažesni ir kremzlės ne bėda, nes maišyklė puikiai juos sutvarko... prisiklausiau įvairių istorijų kaip žmonės ten atsidūrė, kiek ir kokių darbų pakeitė. Lengviausias darbas buvo plauti bin‘us su šlanga, kurį dirbau gal 2 dienas.
 
Iki kalėdų pradirbau, paskui buvo taip 3 kart iš eilės pakviečia į darbą, keliesi anksčiausiai, atvažiuoji, padirbi nuo 15 minučių iki valandos, ateina superwaizeris, perskaičiuoja žmones, tada sako tu tu ir tu eini namo, nes šiandien nėra toks didelis užsakymas, pradėjau pykt ant agentūros, skambinu jiems vos nesikolioju kam jie gaišina mano laiką, juk kiekvienas nuvažiavimas kainuoja ( mokėdavom vairuotojui po 6 svarus už kiekvieną reisą į abu galus)
paskui į darbą agentūra nebekvietė sako: nėra darbo. tris savaites vaikščiojau po miesta, bet taip nieko ir neradau, niekas nenorėjo manęs priimti, nes neturėjau Home office ir National insurance, o agentūrų ten nemažai Norwich mieste. Šiaip netaip susiradau seną pažįstamą kitame mieste, pakalbėjau, susitariau kad laikinai atsikelsiu pasjį, nes man jau bankrotas artėja, taip ir padariau, po 2 savaičių dirbau kitame darbe, po 8 valandas per dieną po 5-6 dienas per savaitė, tai buvo rojus po mėsos fabriko, vat tokia vat istorija.
susidaryta nuomonė apie ten dirbančius IMHO (mano kuklia nuomone vert. iš anglu k.)
Normaliausi žmonės ten anglai
Lenkai- nususėliai ir tinginiai,
Latviai- netradiciško mąstymo visi iki šiol sutikti
Lietuviai- visų rankos į save, labai mažai normalių buvo, visi parazitai, o ypač turintys full time (pilną darbo sutartį) Mariau (line leader) tik neduok die aš tave dar kart sutiksiu gyvenime, kad šitap iš tautiečiu savo tyčiotis.
 
Ar verta ten dirbti?- spręskite patys, aš nerekomenduoju, sveikatos gadinimas. Vaistai brangiau kainuos, nei tie svarai verti.
Nepirkite crankswich foods produkcijos
http://www.cranswick.plc.uk/
 
galvojate apie emigraciją?
Skaičiuojate ir verčiate svarus į litus bei galvojate oho kiek uždirbau, juk kiek laiko Lietuvoje taupyčiau šiuos pinigus. Dabar pagalvokite iš naujo, anglijos mastu jus gavote pencus, įsikalkite sau į galvą kad nei UK, nei norvegijoj, nei šveicarijoje, niekur už minimumą gerai negyvensite, būsite atmatos ir ubagai, tad jei turite darbą lietuvoje ir gaunate bent kiek daugiau nei minimumą, turite šeimą, antrą pusę, savo būstą, automobilį (kad ir seną) nevažiuokite niekur art į jokius fabrikus, nebent su tikslu kaip studentas vytenis, pinigais čia nesninga tikrai!!!
 
p.s. šiame tekste gali būti klaidų, nepykite, neturiu laiko jo redaguot ir tvarkyt, manau esmė aiški. Sėkmės renkantis tarp emigracijos ir pastovaus gyvenimo :rolleyes: